Baudžiamoji byla Nr. 1-656-517/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06902-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

          (S)

V I L N I A U S R E G I O N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022m. liepos 19d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,

kaltinamajam L. A.,

nukentėjusiajam D. A.,

nepilnamečio nukentėjusiojo D. A. atstovei pagal įstatymą-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone vyr. specialistei Ritai Giedrienei, veikiančiai pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. gegužės 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams; 2) 2015m. lapkričio 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 641 str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams; 3) 2018m. kovo 27d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius 641 str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 2018m. spalio 22d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis L. A., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlėl fizinį skausmą artimajam giminaičiui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2022m. vasario 27d., apie 2000 val., vakare, kaltinamasis L. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas automobiliu „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kilus žodiniam konfliktui su broliu-pil. D. A., sėdėdamas ant automobilio galinės sėdynės, tyčia su dešine ranka apglėbė nepilnamečio brolio-nukentėjusiojo D. A., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, kaklą, po ko su kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į kairiąją veido pusę, o automobilį vairavusiam kitam broliui-pil. M. A. sustojus šalikelėje, jis(kaltinamasis L. A.) kartu su nukentėjusiuoju D. A. išlipęs iš automobilio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia su kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. A. į dešinįjį skruostą, po ko besistumdant, abu nusirito į pagriovį, kur grūmėsi, o nukentėjusiajam D. A. bandant išlipti iš pagriovio, jis(kaltinamasis L. A.) sučiupo nukentėjusįjį už dešinės kojos čiurnos, pastarąjį prisitraukė prie savęs, apžergė jį ir, kojomis prispaudęs nukentėjusiojo D. A. rankas prie žemės, pastarąjį abejomis rankomis smaugė, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo D. A. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytos kraujosruvos nosies srityje ir kakle, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad jis vienas gyvena po jų tėvo mirties paveldėtoje sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Jo brolis M. su seserimi G. gyvena (duomenys neskelbtini), o jauniausias brolis D. su krikšto tėvais gyvena Panevėžyje 2022m. vasario 27d., buvo sekmadienis, po darbo jis buvo nuvykęs į svečius pas gretimame kaime gyvenančią pažįstamą E., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo išgėręs šešias skardines, t.y. viso 3 ltr, 5% stiprumo alaus. Kadangi po darbo buvo pavargęs, nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. Apie 2000 val. pas E. į sodybą brolio M. vairuojamu automobiliu atvažiavo ir jo broliai D. ir M., kuriam jis turėjo perduoti pas jį į namus brolio M. vardu atsiųstus laiškus. Su broliais nuvažiavo iki namų (duomenys neskelbtini) kaime, kur perdavė broliui M. atėjusius laiškus, o po to visi trise važiavo į Lėno kaimą, nes broliai jį turėjo nuvežti į pirtį. Pakeliui brolis D. ėmė jam priekaištauti, kad jis visiškai apleido paveldėtą sodybą ir nesitvarko jų tėvo namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam broliui D. su dešine ranka trenkė per sprandą, tačiau brolio sprando su ranka apglėbęs nebuvo. Automobilį vairavusiam kitam broliui M. pasakius, kad jie tarpusavio santykius aiškintųsi lauke, brolis sustabdė automobilį. Jis su broliu D. išlipo iš automobilio, kur šalikelėje jų konfliktas tęsėsi toliau. Išlipęs iš automobilio, šalikelėje jis broliui D. daugiau nesudavė nei vieno smūgio. Kada besitęsiančio konflikto metu brolis D. jį pastūmė, jie abu, besigrumdami, nusirito į pagriovį, kur brolis D. jį apžergė kojomis ir buvo suėmęs rankomsi už kaklo. Jam pasakius: „ baigiam “, brolis D. nuo jo nulipo ir jau ruošėsi išlipti iš pagriovio, tačiau jis pačiupo brolį už dešinės kojos ir jį vėl įsitraukė į pagriovį. Kodėl brolio nenorėjo paleisti, jis paaiškinti negali. Kadangi buvo išgėręs, galimai jį užvaldė pyktis dėl to, kad brolis jį buvo suėmęs rankomsi už kaklo. Kada brolį D. vėl įsitraukė į pagriovį, apžergė jį kojomis, apglėbė ir prispaudė prie žemės, pastarajam žodžiais tik pagrasindamas, kad jį pasmaugs, tačiau to nedarė, prie brolio kaklo prisilietęs nebuvo. Prie brolio nusprendė nelįsti, nes šis yra dar nepilnametis. Tuo metu, kai jis su broliu D. grūmėsi pagriovyje, kitas jo brolis M. vaikščiojo šalikelėje ir su kažkuo kalbėjosi mobilaus ryšio telefonu, galimai su jų seserimi G. Kai jie su broliu D. išlipo iš pagriovio, jie dar tarpusavyje apsižodžiavo. Tuo metu jis iš kišenės išsitraukė varžtą, norėjo pavaizduoti, kad tai peilis, nors jokio peilio su savimi neturėjo. Po to jis pėsčiomisa nuėjo link savo namų, kur pusvalandžio bėgyje į sodybą atvažiavo ir policijos pareigūnai.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. A. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo D. A. ir liudytojos G. A. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais liudytojo M. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 94-95, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 23-27, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. tarnybiniu pranešimu dėl BPC garso įrašo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 52-53, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su garso įrašu(b.l. 54, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolu su telefoninio skambučio garso įrašo stenograma(b.l. 55-58, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo 2022m. vasario 28d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 19-20, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-18, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašais(b.l. 21-22, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo medžiagos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 46-47, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su vaizdo įrašo failu(b.l. 48, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 49-51, t. 1), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) išrašu(b.l. 40-41, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 42-45, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis D. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2022m. vasario 27d. jis su broliu M. pastarojo vairuojamu automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės rajone esančią tėvo sodybą pasiimti daiktų. Pakeliui nutarė užsukti pas kaimynystėje gyvenančią pažįstamą E., su kuria seniai jau buvo nesimatę. Ten rado girtuokliaujančią kompaniją, kurioje buvo ir jų brolis L. Paėmę brolį L., visi trise nuvažiavo iki jų mirusio tėvo paveldėtos sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje gyvenantis jų brolis L. perdavė kitam broliui M. pastarojo vardu ten atėjusius laiškus. Apie 2000 val. jie su broliu M. turėjo kitą brolį L. nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaime esančią pirtį. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o neblaivus brolis L. sėdėjo už jo automobilio gale. Pakeliui užsimezgus pokalbiui apie jų mirusio tėvo paveldėtą sodybą, jis savo broliui L. papriekaištavo, kad šis, vienas gyvendamas tėvo namuose, nesugeba jų sutvarkyti ir juos visiškai apleido. Reaguodamas į šiuos jo pasakytus žodžius, brolis L.  labai supyko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu galinėje sėdynėje sėdėjęs brolis L. su dešine ranka iš už nugaros apglėbė jam kaklą ir laikė, o su kaire ranka sudavė jam smūgį į kairę veido pusę, po kurio jis juto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio automobilį vairavęs kitas M.  sustojo šalikelėje, pasakydamas žodžius: „ eikit į lauką muštis, o ne mašinoje “. Jam su broliu L. išlipus iš automobilio, konfliktas toliau tęsėsi šalikelėje. Išlipęs iš automobilio, neblaivus brolis L. su kairės rankos kumščiu jam trenkė dar vieną smūgį į dešinę veido pusę. Tada jis, gindamasis, su dešine rankos kumščiu savo broliui L. taip pat trenkė į veidą, ko pasekoje pastarajam prakirto lūpą, tačiau kurią lūpą prakirto, nepastebėjo. Matė, kad broliui L. pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu kitas brolis M. taip pat jau buvo išlipęs iš automobilį, kuris jų konfliktą su broliu L. filmavo savo mobilaus ryšio telefonu. Besigrumdami, jie su broliu L. susikabinę rankomis, abu nusirito į šalikelės pagriovį. Atsimena, kad pagriovyje jis sėdėjo ant brolio L., apžergęs jį kojomis, ir abejomis rankomis laikė brolio rankas, prašydamas, kad šis apsiramintų. Broliui pasakius, kad jis apsiramino, jis nuo brolio nulipo ir jau norėjo išlipti iš pagriovio, kai neblaivus brolis L. A., negalėdamas apsiraminti, čiupo jam už dešinės kojos čiurnos, prisitraukė prie savęs, apžergė jį ir, kojomis prispaudęs rankas prie žemės, abejomis rankomis pradėjo jį smaugti. Kai brolis jį smaugė, juto fizinį skausmą ir dusimą, todėl prašėsi kito brolio M., kuris tuo metu, stovėdamas šalikelėje, prie automobilio, įjungęs vaizdo kamerą, telefonu kalbėjosi su jų seserimi G., pagalbos, kuris brolį L. nuo jo nustūmė. Pagriovyje brolis L. prie jo daugiau nebelindo ir ajie abu išlipo į šalikelę. Jiems dar apsižodžiavus, brolis L. iš galinės kelnių kišenės buvo išsitraukęs ir peilį, kurį laikydamas ranokje, jiems pasakė: „ norit, kad papjaučiau? “. Tuo meta kitas brolis M. buvo arčiau jiems su peiliu grasinusio brolio L., o jis stovėjo šeik tiek tolėliau. Brolis L. su rankoje laikytu peiliu nemojavo, peilio į juos nekaišiojo, kurį tik laikė prie šono. Brolis M., išgirdęs šiuos žodžius, padavė jam savo mobilaus ryšio telefoną, nes tuo metu dar vis kalbėjo vaizdo skambučiu su jų seserimi G., ir broliui L. sakė, kad šis prieš jį gali eiti su tuo peiliu. Visgi brolis L., reaguodamas į kito brolio M. kvietimą pulti, to daryti nesiryžo. Priešingai, brolis L., išgirdęs, kad kitas brolis M. liepė iškviesti policiją, išsigando ir pabėgo link namų. Brolis L., būdamas išgėręs, tampa agresyvus, kuris jau nebe pirmą kartą taip elgiasi, „ šoka “ ir prieš kitus žmones. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis D. A. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. A. metu(b.l. 85-89, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio liudytojo D. A. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į DVD-R kompaktinius diskus(laikmenas)(prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas vokas, esantis b.l. 70, t. 1).

Liudytoja G. A., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad vienas iš jos brolių L. liko gyventi po jų tėvo mirties paveldėtuose namuose, esančiuose sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini). Toje sodyboje brolis L. gyvena vienas. Ji pati su kitu broliu M. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o dar vienas jų nepilnametis brolis D.  gyvena Panevėžio mieste, pas savo krikšto mamą, kuri yra laikinai jį priėmusi pas save pagyventi. Panevėžio mieste jos nepilnametis brolis D. ir dirba. Jų motinai-pil. V. A. motinos valdžia į vaikus nebuvo apribota, tiesiog taip susiklostė jų visų gyvenimai ir tiek. Brolis D. kartais grįžta pasisvečiuoti į jų šeimos namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Žino, kad praeitą savaitgalį, t.y. paskutinį 2022m. vasario mėn. savaitgalį, brolis D. buvo grįžęs į (duomenys neskelni), nes ten yra ne tik jų šeimos namai, bet ir jo draugai. Kadangi brolis M. buvo paprašęs, kad kitas brolis D. jam padėtų išvalyti kaminą jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, todėl brolis D. sekmadienį, t.y. 2022m. vasario 27d., buvo pas juos namuose, kur padėjo kitam broliui M. valyti pečių. Vakare brolis D. paprašė kito brolio M., kad šis jį parvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, po ko jie abu išvažiavo, o ji liko namuose. Vėliau jai broliai pasakojo, kad jiems skambino trečias brolis L., paprašydamas užvažiuoti pas pažįstamus, kur jų brolis L. girtavo, ir pastarąjį nuvežti iki namų (duomenys neskelbtini) kaime pasiimti drabužių, nes šis ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) kaime esančią pirtį. Jai brolis M. pasakojo, kad, jiems su kitu broliu D. užvažiavus pas pažįstamus, ten rado neblaivų trečią brolį L., su kuriuo visi trise važiavo į savo šeimos namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Jos broliai D. su M. išvažiavo blaivūs, nes brolis M. vairavo automobilį, o kitas brolis D. alkoholio nevartoja, nes yra dar nepilnametis. Ji pati įvykio nematė, tačiau tiek brolis M., tiek ir kitas brolis D. jai pasakojo, kad iš pradžių jų brolis L. bendravo normaliai, su kuriuo nuvažiavus iki jų šeimos namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, brolis L. pasiėmė drabužius, susiruošė pirčiai, po ko pastarąjį broliai vežė iki (duomenys neskelbtini) kaimo, į pirtį. Pagal brolių pasakojimą, pakeliui vienas iš brolių D. buvo paklausęs kito brolio L., kodėl šis nesitvarko jų bendruose namuose, o tik viską suvelia, t.y. daro betvarkę, nes jie visi buvo pradėję daryti remontą mirusio tėvo paveldėtuose namuose. Broliai jai sakė, kad į šį klausimą jų brolis L. labai aršiai sureagavo, kaip jie sakė: „ šoko jam ant baltų arklių “. Po ko ir brolis L., važiuodamas automobilyje, pradėjo kita brolį D. smaugti. Jai buvo užsiminta, kad brolis D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o kitas brolis L. už jo, automobilio gale. Pasak brolio M., jis girdėjo, kaip jų brolis L. su kumščiu sudavė kitam broliui D. ar tai į veidą, ar tai galvą, ką suprato iš garso, nes pats tuo metu vairavo ir negalėjo visko nuolat stebėti. Brolio M. žodžiais, po tokio jų brolio L. elgesio jis sustojo šalikelėje ir liepė abiem broliams, t.y. D. ir L., išlipti iš automobilio. Toliau brolis M. jai pasakojo, kad, broliams išlipus iš automobilio, jie abu kažkaip nusirideno į šalikelės pagriovį, tačiau visų detalių brolis M. nematė, nes tuo metu dar buvo automobilyje. Brolis M. jai rodė ir mobilaus ryšio telefone užfiksuotą vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip brolis D. sėdi ant kito jų brolio L. ir pastarąjį ramina. Žino, kad vienu metu ji paskambino broliui M. „ Messenger “ programėlės vaizdo skambučiu, po ko brolis M. jai parodė vaizdą, kuriame matėsi, kad brolis D.  vis dar sėdėjo ant kito jų brolio L. ir jį ramino. Žino, kad konflikto metu jų brolis L. kažką nusišnekėjo, kažką kalbėjo apie karą, broliui D. buvo pasakyti žodžiai: „ paleisk, jį užmušiu “, tačiau ką brolis L. turėjo omenyje tai sakydamas, ji nelabai suprato. Tada ji brolio M. paklaususi, kas čia vyksta, po ko brolis M. jai viską paaiškino, ką yra pasakojusi jau dabar, t.y. kad jų brolis L.  automobilyje užpuolė kitą jų brolį D. Brolis M. jai dar buvo pasakęs: „ aš tai nesikišiu, nes paskui man bus blogai “. Kada brolis M. iš savo mobilaus ryšio telefono rodė vaizdo įrašą, jų brolis D. vis dar sėdėjo ant kito jų brolio L. Girdėjosi, kaip jų brolis D. ramino kitą jų brolį L., nes šis buvo agresyviai nusiteikęs, vis kažką šaukė. Tada ji broliui M. pasakiusi, kad šis jų broliui D. pasakytų paleisti kitą jų brolį L. Girdėjo, kaip brolis M. sakė jų broliui D.: „ G. sakė, kad paleistum L. “. Žino, kad jų broliui D. nulipinėjant nuo kito jų brolio L., pastarasis ir toliau negalėjo nusiraminti ir kitam broliui D. buvo sugriebęs už vienos kojos, o šis, norėdamas, kad jų brolis L. jį paleistų, pastarajam kažkur spyrė iš kitos kojos, tačiau kur galėjo įspirti, nelabai gali pasakyti, nes buvo blogas apšvietimas. Tada jų brolis L. buvo parvertęs kitą jų brolį D. ir gavosi taip, kad jau jų brolis L. atsisėdo ant kito brolio D. ir, šiam abejomis plaštakomis suėmęs už kaklo, pradėjo jį smaugti. Jai girdėjosi, kaip jų brolis D. pradėjo skleisti net tokį gargaliuojantį garsą, kaip dusdamas, po ko ji broliui M. pasakiusi: „ patrauk L. nuo D.“. Žino, kad po to brolis M., suėmęs jų broliui L. kažkur ties pečiais, pastarąjį atitraukė nuo kito jų brolio D. Kada visi trys broliai užlipo į šalikelę,  jau buvo geresnis apšvietimas, nes degė automobilio žibintai. Tuo metu ji mačiusi, kaip jų brolis L. lyg tai iš kelnių kišenės ištraukė peilį, po ko kitas jų brolis M. savo mobilaus ryšio telefoną padavė trečiam broliui D., o tada jų brolis L. kitam jų broliui M. pasakė: „ ateik, tave papjausiu “, į tką pastarajam buvo atsakyta: „ gerai ateinu “. Girdėjo, kaip trečias brolis D. pasakė, jog kvies policiją, po ko brolis L., būdamas išsigandęs, pabėgo, o broliai M. su D. įsėdo į automobilį. Brolio L. rankose ji labai gerai matė peilį, nes šis stovėjo prieš automobilio žibintus. Brolis L. yra kairiarankis, kuris kairėje rankoje laikė tą peilį, tačiau su peiliu nei prieš vieną brolį nešoko, to peilio atstatęs nebuvo, tiesiog pagrasino žodžiu, peilį pademonstruodamas. Mano, kad broliai M. su D. buvo išsigandę tokio trečio jų brolio L. elgesio, kuris kartojasi jau nebe pirmą kartą. Brolis L. turi tokios agresijos, kai pavartoja alkoholio, nes tada jam iš viso pasimaišo protas, nes jis puola ne tik savo brolius, bet ir mušasi su savo draugais ir pan. Nuo pat mažens su broliu L. yra visokių elgesio problemų, kuris nuo mažų dienų uosto benziną, o kai pavartoja alkoholio, tampa kaip ir nepilno proto.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojo M. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2022m. vasario 27d., apie 1940 val., kartu su broliu-pil. D. A. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, su jam priklausančiu, jo vairuojamu automobiliu „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Bagnapolio kaimą, esantį Taujėnų seniūnijoje, Ukmergės rajone, pas pil. E. L., kur rado girtuokliaujantį jų brolį-pil. L. A.. Paėmę neblaivų brolį L., nuvažiavo į Lėno kaimą, o iš ten visi važiavo į L. namus adresu: (duomenys neskelbtini), kur, L. nuėjęs, jam atnešė jo(liudytojo M. A.) vardu gautus laiškus. L. A. atsisėdo į automobilio galinę sėdynę, už priekyje keleivio pusėje sėdinčio savo brolio D. Apie 2000 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimu, brolis D. paklausė kito brolio L., kodėl šis nesitvarko po jų tėvo mirties paveldėtuose namuose, kur brolis L. vienas gyvena. Tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis matė, kaip staiga gale sėdintis brolis L. apglėbė rankomis priekyje sėdėjusio kito brolio D. kaklą ir, šiek tiek palaikęs, pastarajam sudavė su kaire ranka, galimai su kumščiu kitam broliui D. į veidą. Jam sustabdžius automobilį, abu broliai iš automobilio išlipo. Tuo momentu jam paskambino sesuo-pil. G. A.. Bešnekėdamas telefonu su seserimi, jis taip pat išlipo iš automobilio. Nord buvo jau tamsus paros metas ir švietė tik automobilio „ stopai “ bei žibintai, bet jis matė, kaip susikibę broliai vartėsi šalikelėje esančiame griovelyje. Matė, kaip brolis D. vienu metu buvo užgulęs L. iš viršaus ir, šį prispaudęs, laikė. Girdėjo, kaip kitas brolis L. pasakė: „ baigiam “, ir kitas brolis D. atsistojo eiti, bet staiga kitas brolis L. čiupo pastarajam už kojos ir, pargriovęs ant žemės, užgulė kitą brolį D. iš viršaus. Išgirdo, kaip brolis D. šaukėsi pagalbos, prašydamas padėti, nes kitas brolis L. pradėjo jį smaugti. Priėjęs prie brolių, jis suėmė brolį L. už pečių ir jį nutraukė nuo kito brolio D.  Išskirdamas brolius, jis broliui L. nesmūgiavo. Visą tą laiką jo mobilaus ryšio telefone, per „ messenger “ vaizdo kamerą buvo įjungtas pokalbis su seserimi, kuri gali paliudyti, kad jis savo brolio L. nemušė. Atitraukus brolį L., šis iš galinės kelnių kišenės išsitraukė peilį ir jiems pagrasino papjauti, bet jam atsakius: „pjauk, kviečiam policiją “, brolis L., galimai išsigandęs, nuėjo link namų. Tuo metu kitas brolis D.  paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, po ko jie abu liko vietoje laukti policijos pareigūnų. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis sužinojo, kad brolis L. jį apkaltino smurto prieš jo(brolio L. A.) asmenį pavartojimu. Jis prieš savo brolį L. nesmurtavo, kuriam lūpą, besigindamas, galimai prakirto kitas brolis D. Mano, kad dėl brolio L. panaudoto smurto kitas brolis D. patyrė fizinį skausmą(b.l. 94-95, t. 1). Šiuos savo parodymus liudytojas M. A. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. A. metu, kurioje kaltinamasis, patikslindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus, nurodė, kad, suduodant smūgį, lūpą jam sužalojo ne brolis-liudytojas M. A., o kitas brolis-nukentėjusysis D. A.(b.l. 100-104, t. 1). 

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2022m. vasario 27d., 2009 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. A. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai, kad pranešėjas, važiuodamas su automobiliu „ Peugeot “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje susimušė su vienu iš brolių(pastaba: automobilyje buvo du broliai), o automobiliui sustojus, muštynės toliau tęsėsi ir išlipius iš automobilio, po ko mušeika brolis pabėgo(b.l. 23-27, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl BPC garso įrašo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22 matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06902-22, iš policijos registruojamų įvykių registro buvo paimtas BPC gauto pranešimo(ROIK: 0122000123437) pagrindu įrašytas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas garso įrašas, kuris buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną) ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos(b.l. 52-54, t 1).

Iš 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolo su telefoninio skambučio garso įrašo stenograma matyti, kad, nukentėjusysis D. A., 2022m. vasario 27d., 2009 val., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, bendraudamas su operatore, pranešė apie įvykį, t.y. apie automobilyje kilusį tarpusavio konfliktą su broliu-kaltinamuoju L. A., įvardindamas pastarąjį, kaip asmenį, prieš jį(nukentėjusįjį D. A.) pavartojusį fizinį smurtą(b.l. 55-58, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo 2022m. vasario 28d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2022m. vasario 27d., apie 2020 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad A. Smetonos gatvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), susimušė broliai, smurtas artimoje aplinkoje. Apie 2038 val. nuvykus minėtu adresu, priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo-pil. L. A., kuriam buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Minėtas asmuo paaiškino, kad susimušė su broliu-pil. D. A., o kitas brolis-pil. M. A. jam smūgiavo iš kojos kelio ir taip prakirto lūpą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą(pastaba: pradėtas IT Nr. 01-1-06898-22). Tuo metu prie jų privažiavo automobilis „ Peugeot “, valsty. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo balivus pil. M. A.(pastaba: pastarajam buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas), o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo blaivus nepilnametis-pil. D. A. (pastaba: pastarajam nustatytas 0,00 promilių girtumas). Automobilyje sėdėjęs D. A. paaiškino, kad, jiems važiuojant minėtu automobiliu, kurį vairavo jo brolis M., ir jam sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, kilus konfliktui dėl namo nepriežiūros, gale, už jo sėdėjęs brolis L. pradėjo jį smaugti ir vieną kartą su kairės rankos kumščiu smūgiavo jam į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Vaikino teigimu, automobiliui sustojus ir jiems su broliu L. išlipus iš automobilio, pastarasis dar kartą su kairės rankos kumščiu jam smūgiavo ir į dešinės pusės veido sritį, dėl ko jis vėl patyrė fizinį skausmą. D. A. žodžais, jam besiginan, jis broliui L. su dešinės rankos kumščiu irgi smūgiavo ir pastarajam prakirto lūpą. Tolau jiems pradėjus grumtis kelkraštyje esančiame griovyje, brolis L., D. A. teigimu, jį dar ir smaugė, dėl ko jis vėl patyrė fizinį skausmą. Į konfliktą įsikišus kitam broliui M., pastarasis brolį L. nuo jo nutraukė, kuris, negalėdamas apsiraminti, jiems pagrasino ir peiliu, po ko pasišalino link namų. Buvo iškviesta policija. Įvykio vietoje buvo pastebėta, kad M. dešinės kojos šlepetė galimai yra ištepta krauju, kuris paaiškino, kad šlepetę išsitepė krauju, kuris bėgo iš prakirstos brolio L. lūpos. Vaikinas teigė, kad tarp brolių įvykusio konflikto metu jis savo broliui L. tikrai nesmūgiavo. Prieišingai, kitas brolis D. teigė, kad muštynių metu būtent jis, o ne kitas brolis M., prakirto broliui L. lūpą. Tuo tarpu-pil. L. A. teigė priešingai, nurodydamas, kad būtent brolis M. jam smūgiavo iš kojos kelio ir prakirto lūpą. Įvykio vietoje buvo sulaikyti pil. L. ir M. A., kaip galimai nusikalstamas veikas padarę asmenys, kurie buvo pristatyti į Ukmergės raj. PK, o nepilnametis-pil. D. A. buvo perduotas savo seseriai-pil. G. A.(b.l. 19-20, t. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu priešais (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį pastatą, pažymėtą Nr. 31, yra matomas stovintis automobilis „ Peugeot 306 “, valsty. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio apačios varva aušinimo skystis. Automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Prie automobilio stebimas jo savininkas, kurio dešinės kojos šlepetės paviršius galimai yra išteptas krauju. Apžiūrėjus automobilio saloną, grumtynių ar kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta. Nuo minėto namo tiesiai keliu, apie 250 metrų link (duomneys neskelbtini) kaime esančio (duomenys neskelbtini) dvaro, 55.414149, 24.597645(WGS) ant asfalto yra matomas galimai iš automobilio išbėgęs aušinimo skystis. Apžiūrėjus aplink esamą teritoriją, nusikaltimo ar grumtynių pėdsakų taip pat neužfiksuota. Įvykio vietoje niekas paimta nebuvo(b.l. 9-18, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašų matyti, kad, 2022m. vasario 27d. įvykio vietoje atlikus galimų konflikto dalyvių blaivumo testus, kaltinamajam L. A. buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas, o nukentėjusiajam D. A. ir prodymus byloje davusiam liudytojui M. A.-0,00 promilių girtumas(b.l. 21-22, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl vaizdo medžiagos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22 matyti, kad, ikiteisminio tyrimo byloje 2022m. kovo 03d. atlikus liudytojos G. A., gim. 2022m., apklausą, ji apklausą vykdžiusiai tyrėjai „ Messenger “ programėle persiuntė įvykio dieną, t.y. 2022m. vasario 27d., mobilaus ryšio telfonu darytą vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas tarpusavyje susimušusių brolių-pil. D. A. ir L. A. konflikto momentas, kuris buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną) ir prijungtas prie baudžiamisios bylos medžiagos(b.l. 46-48, t. 1).

Iš 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 1013-1022 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybiniu kompiuteriu, kurio IP adresas 10.123.1.166, buvo peržiūrėtas „ Messenger “ programėle liudytojos G. A. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „ received_411077294126726 “. Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įraše yra matomas pievoje gulintis vaikinas, kaip yra žinoma įtariamasis-pil. L. A., o ant jo viršaus yra užsėdęs jį laikantis vaikinas, kaip dabar jau yra žinoma pil. D. A.. Girdisi užvesto automobilio garsas. Girdėti, kaip nukentėjusysis D. A. kitam broliui-pil. M. A., kuris daro vaizdo įrašą, sako: „ jis sakė, karočia, kad rusai....“(nesuprantamas žodis), girdėti, kad D. A. yra uždusęs. Girdisi, kaip filmuojantis pil. M. A. sako:

„ tai gerai, L., nebesirauk, gi nu, girtas esi, nu kodėl tu ant jo rauniesi, apsiramink ir viskas, L., gi nu, kodėl tu pradedi daužyt, nereikia čia tų muštynių? “. Matosi, kad L. A. yra aršiai nusiteikęs. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:19 min.(b.l. 49-51, t. 1).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) išrašo matyti, kad 2022m. vasario 27d., 2053 val., pagal iškvietimą adresu: (duomenhys neskelbtini), atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, atlikusi nukentėjusiojo D. A., pasak kurio, kilusio konflikto su broliu metu pastarojo buvo sumuštas, gavo smūgį į nosį, buvo smaugiamas, medicininę apžiūrą, buvo konstatuoti paviršiniai paraudimai nosies srityje ir kakle, mėlynės(diagnozė: nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas), kuris po apžiūros vykti į ligoninę atsisakė ir buvo perduotas savo seseriai-pil. G. A.(b.l. 40-41, t. 1).

Iš teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2022m. kovo 10d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. A. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. A. nustatyti sužalojimi, t.y. kraujosruvos nosies srityje ir kakle, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2022m. vasario 27d. Nukentėjusiajam D. A. dėl konstatuotų kūno sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 42-45, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022m. vasario 27d., t.y. sekmadienį, po darbo kaltinamasis L. A. buvo užsukęs pas kaimynę-pil. E. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės. Besisvečiuojant pas kaimynę, į pastarosios sodybą atvažiavo ir kaltinamojo broliai M. ir D. Kadangi į brolių, kaip vaikų, mirusio tėvo paveldėtą sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis L. A. gyveno vienas, broliui M. buvo atėjęs laiškas, iš kaimynės jie visi trys brolio M. vairuojamu automobiliu važiavo iki savo namų, kad broliui perduoti tą laišką, po ko broliai kaltinamąjį L. A. turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, į pirtį. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) kaimą, automobilyje kaltinamojo L. A. brolis D. pradėjo jam(kaltinamajam) priekaištauti, kad šis visiškai nesitvarko jų mirusio tėvo paveldėtuose namuose ir sodybą apleido, ko pasekoje tarp kaltinamojo L. A. ir brolio D. kilo žodinis konfliktas. Konflikto, prasidėjusio automobilyje, o vėliau, konflikto šalims išlipus iš automoblio, tebesitęsusio ir šalikelėje, metu neblaivus kaltinamasis L. A., užsipuolęs savo jaunesnįjį nepilnametį brolį D., pastarąjį sumušė, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo D. A. asmenį pasekoje šis buvo nežymiai sužalotas. Nors kaltinamasis L. A., duodamas parodymus byloje, neneigdamas paties panaudoto fizinio smurto prieš brolį D. kilusio tarpusavio konflikto metu fakto, teigia, kad, jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, automobilyje kilusio konflikto metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusio brolio sprando ranka apglėbęs nebuvo, kuriam apimtas pykčio su dešine ranka tik sudavė vieną smūgį į veido sritį, o automobilį vairavusio brolio M. paliepimu jiems išlipus iš automobilio, šalikelėje daugiau brolio nemušė, su kuriuo besigrumiant, jiems abiems nusiritus į pagriovį, po to, kai jis, pačiupęs brolį D. už kojos, pastarąjį apglėbė ir prispaudė prie žemės, šiam tik žodžiais pagrasino jį(brolį) pasmaugti, tačiau su rankomis broliui D. už kaklo suėmęs nebuvo ir pastarojo nesmaugė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo L. A. aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo duotus parodymus byloje paneigia visos byloje išaiškintos aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. 

Visų pirma, nukentėjusysis D. A. visą laiką(tiek ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 65-70, 85-89, t. 1), tiek ir bylos proceso teisme metu)) aiškiai parodė, kad, įvykio dieną, t.y. 2022m. vasario 27d., brolio M. vairuojamu automobiliu važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur kitą neblaivų brolį-kaltinamąjį L. A. vežė į pirtį, pakeliui automobilyje kilusio žodinio konflikto su broliu-kaltinamuoju L. A., kuris sėdėjo už jo, t.y. galinėje keleivio sėdynėje, metu(pastaba: nukentėjusysis D. A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje), pastarasis, jį užsipuolęs, iš pradžių apglėbė jo(nukentėjusiojo) kaklą, o po to su kaire ranka jam sudavė į kairiąją veido pusę. Pasak nukentėjusiojo D. A., kada automobilį vairavęs kitas brolis M. liepė tarpusavio santykius išsiaiškinti lauke, automobiliui sustojus šalikelėje, jis su broliu-kaltinamuoju L. A. išlipo iš automobilio ir jų konfliktas toliau tęsėsi šalikelėje, kur brolis-kaltinamasis L. A. su kairės rankos kumščiu jam sudavė dar vieną smūgį ir į dešinįjį skruostą, po ko jiems besistumdant, abu nusirito į pagriovį, kur toliau grūmėsi. Nukentėjusiojo D. A. žodžiais, pagriovyje jis buvo apžergęs savo įsiaudrinusį brolį-kaltinamąjį L. A. ir, abejomis rankomis laikydamas prispaudęs brolio rankas prie žemės, prašė, kad pastarasis nusiramintų, o kai šis apsiramino, brolį paleido. Tuo metu, kai jis jau norėjo išlipti iš pagriovio, nukentėjusiojo D. A. teigimu, neblaivus brolis-kaltinamasis L. A., negalėdamas apsiraminti, čiupo jam už dešinės kojos čiurnos, prisitraukė prie savęs, apžergė jį ir, kojomis prispaudęs rankas prie žemės, abejomis rankomis pradėjo jį smaugti. Pasak nukentėjusiojo D. A., kai brolis jį smaugė, juto fizinį skausmą ir dusimą, dėl ko prašėsi kito savo brolio M., kuris tuo metu, stovėdamas šalikelėje, prie automobilio, įjungęs vaizdo kamerą, telefonu kalbėjosi su jų seserimi G., pagalbos, kuris neblaivų brolį-kaltinamąjį L. A. nuo jo nustūmė. Šie nukentėjusiojo D. A. parodymai, aiškinant esmines fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį tarp brolių kilusio konflikto metu aplinkybes, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais byloje teismas neturi jokio pagrindo. Priešingai, nukentėjusiojo D. A. duotus parodymus byloje apie fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį aplinkybes patvirtina tiek liudytojų M. A., kurio, kaip asmens, buvusio įvykio vietoje ir tiesiogiai mačiusio konfliktą, tačiau atsisakiusio liudyti prieš savo artimąjį giminaitį, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme LR BPK 276 str. 4d. pagrindu(b.l. 94-95, 100-104, t. 1), ir G. A. parodymai, kuriais netikėti teismas taip pat neturi jokio pagrindo, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas(b.l. 23-27, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl BPC garso įrašo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 52-53, t. 1) ir priedas prie minėto pranešimo, t.y. CD-R kompaktinis diskas(laikmena) su garso įrašu(b.l. 54, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolas su telefoninio skambučio garso įrašo stenograma(b.l. 55-58, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašai(b.l. 21-22, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. tarnybiniu pranešimas dėl vaizdo medžiagos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 46-47, t. 1) ir priedas prie minėto pranešimo, t.y. CD-R kompaktinis diskas(laikmena) su vaizdo įrašo failu(b.l. 48, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolas(b.l. 49-51, t. 1) ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) išrašas(b.l. 40-41, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. A. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. A. nustatyti sužalojimai, t.y. kraujosruvos nosies srityje ir kakle, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 42-45, t. 1), kas(kraujosruvų fiksavimas kakle) paneigia paties kaltinamojo L. A. aiškinamas aplinkybes apie tai, kad kilusio konflikto su broliu-nukentėjusiuoju D. A. metu jis pastarojo suėmęs rankomis už kaklo nebuvo ir jo nesmaugė, juolab, kad nukentėjusysis D. A. tą pačią dieną, praėjus nepilnoms 44(keturiasdešimt keturioms) minutėms po pranešimo policijai bendruoju pagalbos telefonu 112(pastaba: Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje pranešimas apie įvykį buvo užregistruotas 2009 val., o GMP brigada pagal panešimą į įvykio vietą kaimo vietovėje buvo atvykusi 2053 val.), įvykio vietoje buvo apžiūrėtas atvykusios GMP brigados gydytojos, konstatavusios paviršinius kūno sužalojimus, kuriai nukentėjusysis įvardijo ir prieš jį smurtavusio asmens-kaltinamojo L. A. tapatybę. Tuo tarpu paties kaltinamojo L. A. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo L. A. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2022m. vasario 27d., o prie nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių yra priskiriami ir kartu negyvenantys broliai(LR BK 248 str. 1-2d.d.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis L. A., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš atskirai gyvenantį savo tikrą brolį-nukentėjusįjį D. A., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus artimojo giminaičio sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, 2022m. birželio 21d. įvykusiame teismo posėdyje nukentėjusysis D. A. žodine forma, įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą, pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas dėl nusikaltimo padarytos neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajam prašant iš kaltinamojo L. A. priteisti 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis D. A. po patirto fizinio smurto prieš jo asmenį 2022m. vasario 27d., vakare, įvykusio konflikto su savo broliu-kaltinamuoju L. A., po to kai buvo apžiūrėtas pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusios GMP brigados gydytojos, dėl smurtavimo pasekoje patirtų sužalojimų daugiau į medikus nesikreipė ir stacionare nesigydė, kuriam joks medikamentinis gydymas paskirtas nebuvo, juolab, kad baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa jokio civilinio ieškinio nėra pareiškusi, nes privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiajam D. A. suteiktos pagalbos žala nepadaryta(b.l. 30-33, t. 1), o ir pats nukentėjusysis, jo paties žodžiais, jokių vaistų nepirko ir jų nevartojo. Nežiūrint į tai, akivaizdu, kad dėl atliktų kaltinamojo L. A. neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiojo D. A. asmenį pastarajam visgi buvo sukeltas fizinis skausmas, o pasak paties nukentėjusiojo, po patirto fizinio smurto pasekmes jautė kokias tris dienas, sekančią dieną jam labai skaudėjo gerklę, buvo matomos mėlynės ant kaklo, pirštų žymės, žymės buvo ir dešinėje veido pusėje, o ant nosies matėsi nedidelė mėlynė. Be to, nukentėjusiojo D. A. teigimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą iškeltoje baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, kas matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 65-70, 85-89, 190-191, t. 1), jis turėjo ne vieną kartą vykti iš Panevėžio, kur gyvena pas krikštatėvius, į Ukmergę, todėl patyrė ir kelionės išlaidų.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į paties žalą padariusios kaltinamojo L. A. kaltės formą-tyčią ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam D. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis D. A., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, kuris ir šiuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra dirbantis asmuo), bet ir į kaltinamojo L. A. turtinę padėtį(kaltinamasis irgi yra dirbantis asmuo, t.y. užsiimantis individualia veikla) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(duomenų apie nusikaltimu padarytą turtinę žalą byloje nėra) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 140 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl laikytina, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. A. žodžiu pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo, kaip dirbančio asmens, interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo L. A. yra priteistina visa nukentėjusiojo prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo L. A. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo L. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo L. A. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam L. A. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, anksčiau yra buvęs teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus žmogaus sveikatai, t.y. smurtavimą artimoje aplinkoje, tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2018m. spalio 22d. jau būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje už ankstesnes padarytas veikas, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltiunamas naujo smurtinio nusikaltimo artimoje aplinkoje padarymu(b.l. 150-170, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo L. A. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kaltinamojo L. A. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir dar neišnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo L. A. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors kaltinamasis L. A. nusikalsta jau ir nebe pirmą kartą, naudodamas fizinį smurtą prieš savo artimuosius giminaičius, kuris praeityje eilę kartų yra buvęs baustas ir administracine tvarka(b.l. 171-175, t. 1), teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties dar gana jauno amžiaus kaltinamojo L. A., kaip šiuo metu dirbančio asmens, asmenybę bei įvertindamas tai, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytos kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis L. A. visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiam kaltinamajam dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam L. A. už padarytą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. A. asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtauti linkusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 3d., 722 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

n u s p r e n d ė:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a)3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis L. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis L. A. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 2300 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam L. A. naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

ir šiuos įpareigojimus:

a) įpareigoti tęsti individualią veiklą, o individualios veiklos nutraukimo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) visos likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros metu uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2022m. vasario 27d., 2100 val., iki 2022m. vasario 28s., 1602 val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis L. A. buvo lakinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

LR BK LR BK 67 str. 3d., 722 str. pagrindu kaltinamajam L. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D. A. teisminio bylos proceso metu žodžiu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo L. A. 1.000,- Eur.(vieną tūkstantį eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo D. A. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. 

Daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su BPC pateiktu garso įrašu, įdėtą į popierinį voką, CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su vaizdo įrašų failu, įdėtą į popierinį voką ir 2 vnt. DVD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su nepilnamečio D. A. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis