Civilinė byla
Nr. 3K-3-247/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą
atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų AB ,,flyLAL-Lithuania
Airlines“ ir UAB ,,VA REALS“ ieškinį atsakovui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro
uostui dėl nuomos teisės pripažinimo, įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis,
teisės statyti pripažinimo ir įpareigojimo nurodyti statinius detaliajame
plane; tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, SĮ
,,Vilniaus planas“, bendra Lietuvos–JAV UAB ,,Adelita“.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą civilinėje
byloje dėl teisės ne aukciono būdu nuomoti tarptautinio oro uosto žemę,
aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai 2006
m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą, prašydami:
1) pripažinti ieškovo UAB „VA REALS” nuomos teisę į 25 800 kv. m, 11 000 kv. m,
9156 kv. m, 6000 kv. m ir 1500 kv. m ploto Tarptautinio Vilniaus oro uosto
žemės sklypus; 2) įpareigoti atsakovą VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą per
vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu UAB
„VA REALS” šių sklypų nuomos sutartis; 3) pripažinti ieškovams teisę vietoje
ieškinyje nurodytų ieškovui UAB „VA REALS” nuosavybės teise priklausančių
pastatų, esančių Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės sklypuose, statyti ir
rekonstruoti administracinius pastatus; 4) įpareigoti atsakovą, sudarant pirmiau
nurodytų sklypų nuomos sutartis, suteikti ieškovams raštišką sutikimą šiems
statiniams statyti; 5) įpareigoti atsakovą rengiamame Tarptautinio Vilniaus oro
uosto detaliajame plane nurodyti ieškovui UAB „VA REALS” skirtus žemės sklypus
ir juose esančių pastatų rekonstrukcijas bei perstatymus.
Vilniaus miesto
3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš
dalies: 1) pripažino ieškovui UAB ,,VA REALS“ nuomos teisę į 25 800 kv. m, 11
000 kv. m, 6000 kv. m ir 1500 kv. m ploto Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemės
sklypo dalis; 2) atmetė reikalavimą įpareigoti VĮ Tarptautinį Vilniaus oro
uostą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu Tarptautinio
Vilniaus oro uosto žemės sklypų nuomos sutartis; 3) bylos dalį dėl pripažinimo
ieškovui UAB ,,VA REALS“ nuomos teisės į 9156 kv. m Tarptautinio Vilniaus oro
uosto žemės sklypo dalį nutraukė.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi: 1) priėmė trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d.
sprendimo civilinėje byloje; 2) panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės
teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir patvirtino šalių – ieškovų UAB „VA
REALS“, AB „Fly LAL-Lithuanian Airlines” bei atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus
oro uosto sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi buvo
nustatyta, kad atsakovas pripažįsta
teisę ieškovui UAB ,,VA REALS“ nuomoti taikos sutartyje nurodytus
Tarptautinio oro uosto teritorijoje esančius sklypus, dėl kurių ginčo šalys
sudarė 2008 m. birželio 17 d. žemės nuomos sutartis Nr. 3F-156, Nr.
3F-157, Nr. 3F-158, Nr. 3F-159 ir 2008 m. birželio 17 d. susitarimą dėl 2007m.
kovo 27 d. žemės nuomos sutarties Nr. 3F-84/07 pakeitimo.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras 2009 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.
2-413-631/07; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d.
nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-413-631/07 patvirtintą šalių sudarytą taikos
sutartį; 3) panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio
22 d. sprendimo dalį, kuria UAB „VA REALS” buvo pripažinta nuomos teisė į 25
800 kv. m, 11 000 kv. m, 6000 kv. m, 1500 kv. m ploto Tarptautinio Vilniaus oro
uosto žemės sklypo dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų
reikalavimą atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Vilniaus
apygardos prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo narės pareiškimas
dėl galimų įstatymų pažeidimų, išnuomojant VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto
patikėjimo teise valdomą žemės sklypo dalį UAB ,,VA REALS“, o 2008 m. gruodžio 2
d. - VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto raštas
ir informacija apie Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą
ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Pareiškėjo nuomone,
teismų procesiniais sprendimais patvirtinta taikos sutartis pažeidžia Aviacijos
įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, CK 6.546 straipsnį, Žemės įstatymo 9 straipsnį,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098
patvirtinto Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo
(toliau - Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašas)
4.6, 5.2 punktus, kuriuose nustatyta, kad ne aukciono būdu žemės sklypai
išnuomojami detaliajame plane nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype
esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pareiškėjo nuomone, išvardytų
materialiosios teisės normų pažeidimai lėmė proceso teisės normos – CPK 42
straipsnio 2 dalies, kuri įpareigoja teismą taikos sutartį tvirtinti tik
įsitikinus, kad ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar
viešajam interesui, pažeidimą, t. y. aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl
procesas atnaujintinas.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus
miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi procesą
atnaujinti atsisakyta.
Teismas nustatė,
kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas, praleidus įstatymo nustatytą trijų
mėnesių terminą, nes pareiškėjas apie aplinkybes, galbūt sudarančias proceso
atnaujinimo pagrindą, buvo informuotas jau 2008 m. lapkričio 14 d. Lietuvos
Respublikos Seimo narės pranešimu, tačiau sprendė, kad šis terminas praleistas
nedaug, todėl atnaujintinas. Spręsdamas, ar prašomoje atnaujinti procesą byloje
priimtuose procesiniuose sprendimuose padaryta aiškių teisės normų taikymo
klaidų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas nurodė, kad Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis priimta, nepažeidžiant proceso
teisės normų, taip pat išanalizavus taikos sutarties reikšmę viešajam
interesui. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartimi ne nustatyti valstybinės
žemės nuomos teisiniai santykiai, o tik išspręstas šalių ginčas dėl teisės
nuomotis valstybinę žemę. Teismas nurodė, kad byloje pateiktos žemės nuomos
sutartys nebuvo ginčo dalykas, jos sudarytos iki taikos sutarties byloje
patvirtinimo, sutartys neužginčytos, nepanaikintos, nepripažintos
negaliojančiomis, nenustatyta neteisėtų veiksmų, jas sudarant, sutartys
neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. nenustatyta, kad jos
neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies,
CK 6.546 straipsnio, kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl to teismas sprendė, kad
byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Vilniaus apygardos teismo 2008 m.
rugsėjo 16 d. nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo padaryta aiški
teisės taikymo klaida. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės
teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimas panaikintas Vilniaus apygardos teismo
2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, todėl yra negaliojantis ir neturi reikšmės
ginčo teisiniam santykiui.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
pareiškėjo ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atskiruosius skundus, 2009 m.
gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos
30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad taikos sutartimi ieškovui UAB ,,VA REALS“ buvo pripažinta
tik teisė nuomotis konkrečias žemės sklypo dalis, reikalingas ieškovo turimais
statiniais naudotis pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Teisėjų
kolegija pažymėjo, kad tokią teisę oro uosto žemės sklypuose vykdantiems
veiklą, susijusią su oro uosto reikmėmis, ar turintiems joje nuosavybės ar
nuomos pagrindu pastatų, statinių ar įrenginių asmenims garantuoja Aviacijos
įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, kurioje taip pat nustatytos prielaidos ir
sąlygos nuomos sutarčiai sudaryti. Teisėjų kolegija nurodė, kad iki taikos
sutarties sudarymo pasirašytų konkrečių nuomos sutarčių sudarymo aplinkybių,
sąlygų ir jų atitikties įstatymo nuostatoms apeliacinės instancijos teismas
nenagrinėjo ir negalėjo to daryti, nes tam nebuvo teisinių prielaidų – šios
nuomos sutartys nebuvo apeliacijos objektas (CPK 320 straipsnio 1 dalis); dėl
jų byloje ginčo nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos
teismas, 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tvirtindamas taikos sutartį, pagrįstai
šalių pasirašytas 2008 m. birželio 17 d.
žemės nuomos sutartis vertino tik kaip šalių patvirtinimą, kad jų sudarytos
taikos sutarties sąlyga dėl pripažinimo ieškovui UAB ,,VA REALS“ teisės nuomoti
žemės sklypą yra sąžininga, nepažeidžia teisės imperatyvų ir kitų asmenų
teisių, neprieštarauja viešajai tvarkai, nutartyje nurodydamas šių sutarčių
išviešinimo faktą, t. y. jų įregistravimą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo
turto registre. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių
sąlygų teisėtumo kontrolės taikos sutartį patvirtinęs teismas atlikti
neprivalėjo. Kitoks aiškinimas neatitiktų dispozityvumo principo (CPK 13
straipsnis) ir draudimo išeiti už skundo ribų. Dėl tų pačių priežasčių,
tvirtindamas taikos sutartį, teismas neprivalėjo tikrinti, ar nurodytomis 2008
m. birželio 17 d. žemės nuomos sutartimis pripažintos tinkamo dydžio žemės
sklypo dalys. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Vilniaus apygardos teismo 2008
m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo ir
pagrįstumo, nurodė, kad pareiškėjo
nurodytos kaip pažeistos teisės normos yra dispozityvios, reikalaujančios papildomo
įgyvendinimo; nors žemės nuomos sutarčių ir taikos sutarties sudarymo metu VĮ Tarptautinio
Vilniaus oro uosto detalusis planas dar nebuvo patvirtintas, VĮ Registrų centro
Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad buvo taikomas toks
valstybinės žemės sklypo atitinkamų dalių Tarptautinio oro uosto teritorijoje
nuomojimo būdas, kai žemės sklypo dalys terminuotai, t. y. būtent iki žemės
sklypo detaliojo plano patvirtinimo, arba atskirais atvejais neterminuotai buvo
išnuomotos ūkio subjektams; šalių 2008 m. birželio 17 d. sudarytose nuomos
sutartyse įtvirtinta, kad jos galioja iki detaliojo plano patvirtinimo. Teisėjų
kolegija nurodė, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga, kuria
vadovautasi išnuomojant atitinkamų žemės sklypų dalis,– pastatų buvimas žemės
sklype (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1
punktas, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, Tarptautinių oro uostų žemės
nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 2 punktas). Dėl to teisėjų kolegija
sprendė, kad būtent statinių ir (ar) įrenginių naudojimo pagal Nekilnojamojo
turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį teisės apimtis, o ne teritorijų
planavimo dokumentas lėmė išnuomotino žemės sklypo dalies dydį ir atitiko
nuomos sutarčių sudarymo metu susiklosčiusią praktiką. Remdamasi išdėstytomis
aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas,
tvirtindamas taikos sutartį, patikrino šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų,
taip pat ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo
nuostatoms bei viešajam interesui, išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims
taikos sutarties procesinius padarinius, t. y. įvykdė visas CPK normose
nustatytas pareigas, kurias privalėjo atlikti tvirtindamas taikos sutartį. Nurodydama,
kad apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nepadarė
aiškios teisės normos - CPK 42 straipsnio 2 dalies - taikymo klaidos, todėl
nėra CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo
pagrindo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmiau nurodytu pagrindu procesas
atnaujinamas, kai aiškią teisės normos taikymo klaidą savo sprendime ar
nutartyje, peržiūrėtoje ar neperžiūrėtoje apeliacine tvarka, padaro pirmosios
instancijos teismas. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo,
tačiau sprendė, kad ši pirmosios instancijos teismo klaida neturėjo įtakos iš
esmės teisingos nutarties priėmimui.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m.
liepos 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis ir priimti naują sprendimą –
atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-413-631/07. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismai,
nagrinėdami proceso atnaujinimo klausimą, nepagrįstai sprendė, kad, tvirtinant
taikos sutartį, nebuvo padaryta aiškios teisės normos, konkrečiai CPK 42 straipsnio,
taikymo klaidos. Pareiškėjo nuomone, tvirtindamas taikos sutartį, apeliacinės
instancijos teismas privalėjo realiai patikrinti, ar visos jos sąlygos
neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, tuo
tarpu tik formaliai, nepateikdamas jokių argumentų nurodė, kad prieštaravimo
nėra. Teismai nepagrįstai atskyrė valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas
VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir UAB ,,VA REALS“, nuo patvirtintos taikos
sutarties sąlygų. Teismas, priimdamas atsakovo atsisakymą nuo apeliacinio
skundo ir tvirtindamas taikos sutartį, privalėjo atlikti taikos sutarties
turinio kontrolę ex officio visa apimtimi, t. y. ne tik taikos sutarties
procedūrų atitiktį įstatymui, bet ir tvirtinamų sandorių - valstybinės žemės
nuomos sutarčių - teisėtumą. Pareiškėjas
pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neperžiūrėta
apeliacine tvarka, todėl išlieka pagrįsta abejonė dėl byloje priimtų procesinių
sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Proceso
atnaujinimo klausimą sprendę teismai neteisingai įvertino taikos sutarties
sąlygų atitiktį CK 6.546 straipsnio, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3
dalies, Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 2, 4.6,
5.2 punktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą
išvadą, kad valstybinės oro uostų žemės nuomą ne aukciono būdu
reglamentuojantys teisės aktai (Aviacijos įstatymas, Tarptautinių oro uostų
žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašas) nenustato imperatyvaus reikalavimo,
kad ne aukciono būdu fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais
statiniais užstatyti žemės sklypai turi būti išnuomojami tik teritorijų
planavimo dokumente nustatyto dydžio, kuris būtinas sklype esantiems statiniams
eksploatuoti. Pareiškėjo teigimu, nurodytose teisės normose aiškiai
išreikštas imperatyvus įstatymų leidėjo
reikalavimas, kad ne aukciono tvarka nuomojamo žemės sklypo dydis turi būti
apibrėžtas teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane. Tokios pozicijos
laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. I. Š, bylos Nr. 3K-3-174/2004; 2006 m. spalio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Lietuvių
katalikų mokytojų sąjunga v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir
kt., bylos Nr. 3K-3-496/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Kauno regiono
veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr.
3K-3-231/2009). Pareiškėjas nurodė, kad nuomos sutarčių sudarymo ir taikos
sutarties tvirtinimo metu Tarptautinio Vilniaus oro uosto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas
nebuvo parengtas, be to, UAB ,,VA REALS“ pripažinta teisė nuomotis didesnius
šio žemės sklypo plotus, nei reikalinga ,,VA REALS“ valdomiems pastatams
eksploatuoti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovai BAB ,,flyLAL – Lithuanian Airlines“, atstovaujamas
bankroto administratoriaus UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių
paslaugų biuro“, ir AB ,,VA REALS“ prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas
grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismai
pagrįstai sprendė, kad valstybinės oro uostų žemės nuomą ne aukciono būdu
reglamentuojantys teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad ne
aukcionio būdu fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais statiniais
užstatyti žemės sklypai turi būti išnuomojami tik teritorijų planavimo
dokumente nustatyto dydžio, kuris būtinas sklype esantiems statiniams
eksploatuoti. Ieškovų teigimu, tokią išvadą patvirtina lingvistinis,
teleologinis ir sisteminis pirmiau išvardytų teisės normų aiškinimas. Ieškovų
nuomone, nuomotino žemės sklypo dydį gali nulemti ne tik teritorijų planavimo
dokumentas. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo nuomos sutartims sudaryti
nustatyta tvarka buvo parengti žemės sklypų planai su nustatytais sklypo dalių
ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių
koordinačių sistemoje, taikytinomis jų naudojimo sąlygomis, naudojimo būdu ir
pobūdžiu. Dėl to, ieškovų nuomone, sudarytos sutartys atitiko CK 6.546
straipsnio imperatyvą ir Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu
tvarkos aprašo 5.2 punktą. Ieškovų nuomone, šių nuostatų tikslas yra ne
apriboti nuomos teisę teritorijos planavimo dokumentu, bet užtikrinti, kad ši
teisė būtų įgyvendinta nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad iki bylos
nagrinėjimo pabaigos nebuvo parengtas detalusis planas, neužkirto kelio VĮ Tarptautiniam
Vilniaus oro uostui sudaryti daugiau kaip dešimties sklypo nuomos sutarčių su
skirtingais ūkio subjektais, tarp jų ir su ieškovais. Ieškovai pažymėjo, kad
šios nuomos sutartys galioja iki detaliojo plano patvirtinimo, taip užtikrinant
sutarčių atitiktį ateityje parengtinam detaliajam planui ir Aviacijos įstatymo
bei Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo
nuostatoms. Be to, ieškovų teigimu, nuomojant žemės sklypo dalis, teisės aktai
įtvirtina reikalavimą jų dydį nustatyti pagal žemės sklypui, o ne jo dalims
parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje ne kartą patvirtinta valstybinės žemės nuomininkų teisė į
daug didesnę teritoriją, kad šie galėtų vykdyti funkcinę paskirtį atitinkančią
veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos šaldytuvų terminalas v. Laivų krovos AB Klaipėdos Smeltė ir
kt., bylos Nr. 3K-3-265/2007). Dėl to, ieškovų nuomone, teismai pagrįstai
sprendė, kad detaliojo plano nebuvimas nepanaikina įstatyminės teisės naudoti
sklypo dalį, esant neginčijamai pagrindinei valstybinės žemės nuomos sąlygai –
pastatų buvimui žemės sklype.
2. Prašomoje
atnaujinti procesą byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai
nepadarė aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos. Kasatoriaus teiginys,
kad taikos sutartį patvirtinęs teismas nenurodė konkrečių argumentų, kuriais
remdamasis konstatavo, kad tvirtinama taikos sutartis neprieštarauja
imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, aptartas skundžiamoje
teismo nutartyje, nurodant, kad teismo nutarties nepakankamas motyvavimas
nesudaro jos absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas),
jei iš esmės priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas, kaip ir yra
nagrinėjamu atveju. Be to, taikos sutartimi nenustatinėjami faktai,
nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena
taikos sutartis tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-108/2010). Dėl to, ieškovų nuomone, kasatoriaus nurodyto proceso
teisės normos pažeidimo įtaka sprendimui priimti ir procesui atnaujinti
grindžiama netinkamai įvertinus taikos sutarties reikšmę, nes išnuomoti ginčo
sklypo plotai nustatyti ne teismo nutartyje ar taikos sutartyje, o nuomos
sutartyse, kurios, kaip konstatavo abiejų instancijų teismai, neužginčytos,
nepanaikintos ar nepripažintos negaliojančiomis. Nepagrįstas kasatoriaus
argumentas, kad visada išliks abejonė dėl priimtų procesinių sprendimų
teisėtumo, nes byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neperžiūrėta
apeliacine tvarka; apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra
objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad taikos sutartis buvo pasirašyta, darant
įtaką atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto valiai. Šalims savanoriškai
pripažinus ginčo esmę sudarančius faktus, teismas neturėjo nei faktinio, nei
teisinio pagrindo atmesti šių faktų pripažinimo ar atsisakyti tvirtinti jų
pagrindu sudarytos taikos sutarties. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad
teismai privalėjo tikrinti šalių sudarytų nuomos sutarčių teisėtumą, nes
patvirtinta taikos sutartis nevaržo šalių teisių materialiojoje teisėje ir
nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.
3. Kasatoriaus prašymas neatitinka proceso
atnaujinimo sąlygų: 1) pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl apeliacinės
instancijos teismo nutarties CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu,
kuriame nustatyta galimybė atnaujinti procesą tik tuo atveju, jei pirmosios
instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir
sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismo sprendimas panaikintas; 2) nėra akivaizdžios teisės normos
taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 3) prašymu neginamas
viešasis interesas, t. y. kasatorius nenurodė, kokios visuomenės grupės
interesus jis gina; 4) nepažeistas viešasis interesas, nes ginčo žemės sklypai
išnuomoti pagal tikslinę paskirtį, todėl nėra pagrindo nutraukti ir ginčo
nuomos sutarčių; 5) kasatorius neginčija atsisakymo nuo apeliacinių skundų ir
taikos sutarties.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo pareigos ex officio vertinti taikos sutarties sąlygas
Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės
institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad
įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose
santykiuose. Ši teismo pareiga yra bendra ir galioja visoje teismo veikloje;
kai kuriais atvejais teismo pareiga užtikrinti teisėtumą ir viešojo intereso
apsaugą įstatyme įtvirtinta tiesiogiai. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio
ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja
imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma
reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek
materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą
teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama
proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Šalių pasiektos taikos
sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų
atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam
interesui požiūriu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviškumo
civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos
bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu
materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia
trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai
materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia
taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali
įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-588/2007;
2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-72/2009).
Dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos
kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje
CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali
būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
ir sprendimas (nutartis) nebuvo
peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas
yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida
kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį
konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą
atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti
teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso,
tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne
tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys,
taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises
ar įstatymų saugomus interesus, tačiau
šie asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu
pirmosios instancijos teismo sprendimas
(nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine
tvarka. Generalinis prokuroras (CPK 365 straipsnio 2 dalis), siekdamas apginti viešąjį interesą,
gali šiuo pagrindu prašyti atnaujinti procesą ne tik tada, kai toks sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas,
bet ir kai jis yra peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005
m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono vaikų teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005).
Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos
santykių reglamentavimo
Nagrinėjamas ginčas susijęs su įstatymų,
reglamentuojančių teisės ne aukciono tvarka nuomoti tarptautinio oro uosto žemę
įgyvendinimą, aiškinimu ir taikymu. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2066) įtvirtinta, kad
tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė (šio įstatymo 44 straipsnio
1 dalis). Atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas jo teritorijai
priskirtą žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais (Aviacijos įstatymo 44
straipsnio 2 dalis). Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje yra
reglamentuota tarptautinio oro uosto žemės nuomos tvarka, nustatant, kad tarptautinį
oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė turi
teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus su šio oro uosto veikla
susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla
nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims priklausantiems nuosavybės
teise ar nuomojamiems pastatams, statiniams ar įrenginiams, esantiems
tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti; žemės sklypai išnuomojami
aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams
asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais,
statiniais ir įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius
tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo
arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui
ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų
planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas pastatams, statiniams ar
įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį.
Aviacijos
įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta tvirtinti tarptautinio oro uosto žemės nuomos
aukciono ir ne aukciono būdu tvarką, oro uosto žemės nuomos mokesčio
apskaičiavimo tvarką ir oro uosto žemės nuomos mokesčio dydžius. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1098 patvirtintas Tarptautinių oro uostų žemės ne aukciono
būdu tvarkos aprašas, kuriuo detalizuojamos tarptautinio oro uosto žemės nuomos
taisyklės, be kita ko, nustatant reikalavimus, kad žemės nuomos terminas turi
būti nustatytas, atsižvelgiant į valstybės interesus ir žemės sklype esančio
statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (4.1 punktas); išnuomotuose žemės sklypuose statyti
naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju,
jeigu tai numatyta žemės nuomos sutartyje, arba gavus rašytinį žemės nuomotojo
sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam
teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, žemės nuomos sutartyje nenumatytus
ar be rašytinio žemės nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius
žemės nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (4.3 punktas); žemės
sklypai išnuomojami detaliajame plane nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės
sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo
turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (4.6
punktas); asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus
žemės sklypus be aukciono, žemės nuomotojui, be kitų dokumentų, turi pateikti Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pagal
detalųjį planą parengtą naudojamo žemės sklypo planą (5.2 punktas); žemės nuomos sutarties turinys turi atitikti CK 6.550 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnį (7 punktas).
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą išskirtinos šios esminės
nuostatos: teisę be aukciono nuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypą turi
tik asmenys, kurie tame sklype teisėtai valdo pastatus, statinius ar įrenginius; žemės sklypas išnuomojamas tokio dydžio, kuris
būtinas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo
turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; žemės sklypo ribos ir dydis
nustatomas rengiant teritorijų planavimo dokumentą; pagal teritorijų planavimo
teisės aktus parengtas žemės sklypo planas yra būtina nuomos sutarties dalis.
Kai faktinė situacija nurodytų reikalavimų neatitinka, asmens teisė į
tarptautinio oro uosto žemės nuomą
ne aukciono tvarka negali būti įgyvendinta. Toks tarptautinio oro uosto nuomos
santykių teisinis reglamentavimas atitinka bendrąsias valstybinės žemės nuomos
taisykles, nustatytas CK
šeštosios knygos XXIX skyriuje, Žemės įstatymo 9 straipsnyje, Lietuvos
Vyriausybės 1999 m.
kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse.
Kasacinio teismo praktikoje nepasisakyta dėl
tarptautinių oro uostų žemės nuomos, tačiau, minėta, Aviacijos įstatyme ir jo
poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas žemės nuomos santykių
reglamentavimas sprendžiamam ginčui aktualiais klausimais atitinka bendrąsias
valstybinės žemės nuomos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos XXIX
skyriuje, Žemės įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose, todėl nagrinėjamai bylai yra reikšminga teismų praktika dėl valstybinės
žemės nuomą reglamentuojančių įstatymų taikymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose akcentuojama, kad
teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje
esančių statinių valdymas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). CK
6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė
išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams
asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais,
statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama
perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų
nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė
išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant
teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas,
reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai
atitinka įstatyme nurodytus
kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti
reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio
28 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB
„Automobilių lagūna“ ir kt., bylos
Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,, Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m.
gruodžio 1 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Semerta“ v. Vilniaus
apskrities viršininko administracija,
bylos Nr. 3K-3-577/2008; kt.).
Kasacinio
teismo praktikoje teisės ne aukciono
būdu nuomoti valstybinę žemę klausimu yra
pabrėžiama, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis
instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą
jų statinių eksploataciją, todėl nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis
nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo
ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų
valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB ,,Betono statiniai“ v.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008). Valstybinės žemės nuomos sutarties dalyku esantis žemės sklypas
turi būti suformuotas pagal įstatymo reikalavimus: žemės nuomos sutarties dalykas yra
valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal
žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo
nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. CK 6.546 straipsnis yra
imperatyvioji įstatymo norma. Prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos
sutartį, pirmiausia turi būti suformuota ginčo šaliai priklausanti ginčijamo
žemės sklypo dalis. Byloje nustačius faktines aplinkybes, kad žemės sklypo
nuomos sutartis sudaryta nesuformavus žemės sklypo dalies ir jos neįregistravus
viešame registre, teismai turi svarstyti, ar tokia šalių sudaryta valstybinės
žemės sklypo nuomos sutartis negali būti laikoma niekine ir negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Lietuvos katalikų
mokytojų sąjunga v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos
Nr. 3K-3-496/2006; 2007 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Z. Č. ir kt. v. B. M.,
bylos Nr. 3K-3-115/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje E. G. ir kt. v. Alytaus
apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2010; kt.). Pagal
Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai
formuojami žemės sklypai, žemės sklypų <...> savininkai, valdytojai ir
naudotojai privalo rengti detaliuosius planus. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas
asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir
tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį
planą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo
žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir
riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar
pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Švaresta” v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-66/2009).
Nagrinėjamoje byloje, be kitų, yra keliamas tarptautinio oro uosto žemės nuomos teisinio
reguliavimo imperatyvumo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi,
kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant,
ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo,
yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų
aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir
uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės
normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra
tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus,
viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar
egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Imperatyvaus teisinio reglamentavimo
esmė - visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės ribojimas privalomais
nurodymais, siekiant viešųjų visuomenės interesų apsaugos. Imperatyviosioms teisės normoms būdingas
absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti,
apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu;
jomis savo veikloje vadovautis ir užtikrinti jų įgyvendinimą atitinkamose
viešojo administravimo srityse privalo viešieji subjektai (valstybės
institucijos, pareigūnai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje D.
K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje ŽŪB
,,Minaičiai“ v. AB ,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K- 3-14/2010; kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarptautinio oro
uosto valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, įtvirtintas Aviacijos
įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje ir Tarptautinių oro uostų žemės ne
aukciono būdu tvarkos apraše, yra imperatyvus, jo tikslas - užtikrinti, kad
valstybės nuosavybe esanti oro uosto žemė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų
visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš
privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų,
požiūriu. Teisė nuomoti valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių
garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie šiai žemei turi įstatymo
pripažintą interesą - statinius, pastatus ar įrenginius. Nustatydama šią teisę
valstybė tam tikra apimtimi atsisako viešojo intereso prioriteto prieš privatų.
Tai yra bendrosios valstybinės žemės nuomos tvarkos, kuri negali būti plečiama
aiškinant ir taikant įstatymą, išimtis.
Dėl materialiosios ir proceso teisės taikymo
nagrinėjamoje byloje
Bylą nagrinėjusių teismų
procesiniuose dokumentuose konstatuota aplinkybė, kad ieškovai Vilniaus
tarptautinio oro uosto žemėje valdo (naudoja) statinius, kurių eksploatavimui
reikalingi žemės sklypai yra suformuoti. Ginčas pradėtas, ieškovams ketinant
Vilniaus oro uosto teritorijoje užsiimti nauja investicine veikla: esamus ginčo
sklypus statinius, kaip menkaverčius, nugriauti, jų vietoje pastatyti kitos
paskirtis statinius (keleivių terminalą, lėktuvų angarą ir kt.), šiuo tikslu
ieškovai siekia gauti nuomos teisę į didesnius, negu turimi, žemės sklypus.
Taigi, ieškovai savo reikalavimus ne aukciono būdu nuomoti tarptautinio
valstybinio oro uosto žemę grindžia ne poreikiu eksploatuoti turimus statinius
pagal jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o siekiu statyti
naujus, kitos paskirties, negu turimi, statinius. Žemės sklypų planai yra
parengti ne pagal Teritorijų įstatymo reikalavimus, o pagal ieškovų
pageidavimą, nedalyvaujant kompetentingoms valdžios institucijoms, ir ne pagal
teritorijų planavimo dokumentams rengti būtinas procedūras. Tarptautinio oro
uosto žemės nuomos įstatyminis reglamentavimas nenustato teisės ne aukciono
būdu nuomoti valstybinę žemę naujai investicinei veiklai. Taigi bylos duomenys
sudaro pakankamą pagrindas manyti, kad ginčo šalių sudarytos nuomos sutartys
dėl ieškovų pageidaujamų žemės sklypų nuomos prieštarauja imperatyviesiems
įstatymo reikalavimams (Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 daliai, Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašo 4.7 punktui).
Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad nuomos sutartys sudarytos terminui iki Vilniaus tarptautinio oro uosto
detaliojo plano patvirtinimo, nes įstatyme nėra atitinkamų išimčių žemės nuomai
ne aukciono būdu, be to, ieškovo planuojama investicinė veikla nėra trumpalaikio
pobūdžio, jam pastačius planuojamus objektus, valstybinės žemės atlaisvinimas
ir kitoks, teritorijos detaliojo plano sprendinius atitinkantis tvarkymas būtų
apsunkintas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ginčo šalys
pateikė jų sudarytas ginčo žemės sklypų nuomos sutartis, atitinkančias ieškovo
ieškiniu reikštus reikalavimus, ir taikos sutarties projektą, kuriuo atsakovas
pripažino ieškovo teisę į atitinkamo dydžio ir ribų valstybinės žemės sklypų
nuomą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikos sutartį tvirtinęs teismas netinkamai
taikė CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią teismą vertinti šalių
sudarytos taikos sutarties atitiktį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir
viešajam interesui, nes taikos sutarties sąlygų nevertino pagal imperatyvųjį valstybinės žemės nuomos
santykių reglamentavimą, inter alia, Aviacijos
įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, Tarptautinių
oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu
tvarkos aprašo 4.7 punkto reikalavimus. Imperatyviosioms įstatymo normoms
prieštaraujančios taikos sutarties patvirtinimas teismo nutartimi pripažintinas
esmine materialinio ir procesinio įstatymo taikymo klaida ir yra pagrindas
atnaujinti procesą civilinėje byloje. Proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjusių
teismų argumentas, kad taikos sutartimi ne nustatyti valstybinės žemės
nuomos teisiniai santykiai, o tik išspręstas šalių ginčas dėl teisės nuomotis
valstybinę žemę apimties, yra ydingas, nes taikos sutartyje šalys susitarė dėl
nuomos teisės, savo turiniu tapačios ieškovo įgytajai pagal nuomos sutartis. Įstatymui prieštaraujantis ginčo šalių
susitarimas dėl žemės sklypų nuomos negali būti legalizuotas teismo nutartimi
tvirtinant šalių taikos sutartį. Nepagrįsti teismų argumentai, kad taikos
sutartį tvirtinęs apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų žemės
sklypų nuomos sutartims, kuriomis grindžiama taikos sutartis, tirti. Priešingai
– teismas turėjo pareigą įvertinti pateiktų nuomos sutarčių, kurių pagrindu
sudaryta taikos sutartis, atitiktį imperatyviosioms įstatymo normoms bei ex officio spręsti jų negaliojimo dėl
niekinio pobūdžio klausimą (CK 1.80 straipsnio 5 dalis).
Dėl išdėstytų argumentų visumos teisėjų
kolegija konstatuoja, kad prašymas atnaujinti procesą atitinka CPK 370
straipsnio 3 dalies reikalavimus: paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto
termino ir pagrįstas pakankamais argumentais, kad bylą nagrinėję teismai padarė
aiškių ir ginčo sprendimui esminių materialiosios ir proceso teisės klaidų (CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytu pagrindu). Skundžiamais procesiniais
sprendimais nepagrįstai atsisakyta atnaujinti procesą byloje, todėl procesas
atnaujinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis) ir bylos dalis dėl proceso
atnaujinimo pagrindo apibrėžtų ribų – ieškovų teisės nuomoti 2008 m.
birželio 17 d. žemės nuomos sutartyse
Nr. 3F-156, Nr. 3F-157, Nr. 3F-158, Nr. 3F-159 ir 2008 m. birželio 17 d.
susitarime dėl 2007 m. kovo 27 d. žemės nuomos sutarties Nr. 3F-84/07 pakeitimo
nurodytus sklypus Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemėje - perduodama nagrinėti pakartotinai pirmosios
instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės
instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 77,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, tenkinus kasacinį skundą,
priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų ir atsakovo (po 25,97 Lt).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18
d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d.
nutartį panaikinti. Priimti naują nutartį – atnaujinti procesą ir bylą perduoti
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš
ieškovo AB ,,flyLAL-Lithuania Airlines“ 25,97 Lt (dvidešimt penkis litus 97
ct), iš ieškovo UAB ,,VA REALS“ 25,97 Lt (dvidešimt penkis litus 97 ct) ir iš
atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto 25,97 Lt (dvidešimt penkis litus 97
ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Česlovas
Jokūbauskas
Sigita
Rudėnaitė