Civilinė byla Nr. e2-257-883/2021
Teismo proceso Nr. 2-58-3-00197-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.3.; 2.6.8.10; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei I. D.,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „COC Center of commerce“ atstovei advokato padėjėjai Linai Alksnienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itina“ atstovams direktoriui L. J. ir advokatui Egidijui Matoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „COC Center of commerce“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Itina“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „COC Center of commerce“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Itina“ 51 234,91 Eur skolą, 197,53 Eur palūkanas, 40 Eur pagal Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „COC Center of commerce“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys 2020 m. liepos 24 d. žodžiu sudarė pirkimo –pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei tiekti prekes pagal jos užsakymą, o atsakovė įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti PVM sąskaitose faktūrose nustatyta tvarka. Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė iš ieškovės įsigijo prekių už 192 981,44 Eur, atsakovė sumokėjo 141 746,51 Eur ir liko skolinga 51 234,91 Eur. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ji turi pareigą mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą sumą ir palūkanų suma nuo 2020 m. lapkričio 9 d. sudaro 197,53 Eur. Pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, atsakovė turi pareigą mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur sumą procesinių išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu.
3. Posėdžio metu ieškovės UAB „COC Center of commerce“ atstovai ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad buvo planuota su atsakove sudaryti konsignacijos sutartį tam tikram prekių kiekiui, tačiau šalys priėmė kitą sprendimą, konsignacijos santykių nebetęsė ir prekės buvo tiekiamos pagal PVM sąskaitas faktūras; tarpusavio pokalbio metu atsakovės direktorius yra pripažinęs skolą ieškovei.
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Itina“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2020 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo sudaryta ne žodinė pirkimo - pardavimo sutartis, bet rašytinė konsignacijos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei vienkartines medicinines veido kaukes. Nors sutartimi šalys susitarė, jog atsakovei bus tiekiamos vienkartinės medicininės veido kaukės, tačiau realiai buvo tiekiamos ir kitos prekės - respiratoriai KN95, rankų gelis. Taip pat nurodė, kad konsignacijos sutartis nenumatė privalomos sutarties keitimo tvarkos, todėl šalys buvo laisvos susitarti dėl konsignacijos sutarties sąlygų keitimo/nukrypimo nuo jų. Kadangi prekės pagal konsignacijos sutartį buvo užsakomos pagal atskirus užsakymus, tam tikri nukrypimai buvo, tačiau juos atliko abi šalys tarpusavio sutarimu. Nukrypstant nuo konsignacijos sutarties, abiejų šalių bendru sutarimu atsiskaitymas su ieškove vyko ne per 30 darbo dienų pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, bet kiekvieną savaitę už per tą savaitę (per 4-7 dienas) realizuotas prekes, su ieškove buvo atsiskaitoma pagal parduotų prekių kiekius.
5. Atsakovė UAB „Itina“ taip pat nurodė, kad iš ieškovės gavo prekių už 187 671,51 Eur, o pardavė už 138 533,45 Eur; 2020 m. spalio 12 d. atsakovė grąžino ieškovei neparduotų prekių likutį 44 923,55 Eur sumai, prekių perdavimo - priėmimo aktus pasirašė ir prekes priėmė ieškovės atstovas. 2020 m. lapkričio 9 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 4 214,51 Eur už neparduotas bei negrąžintas prekes ir nėra skolinga ieškovei, tai patvirtina 2020 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas. Kadangi atsakovė atsiskaitė su ieškove dar iki bylos iškėlimo teisme dienos ir šiai dienai atsakovė nėra skolinga ieškovei, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės palūkanų, 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir procesinių palūkanų.
6. Posėdžio metu atsakovės UAB „Itina“ direktorius L. J. papildomai paaiškino, kad šalių bendravimas vyko konsignacijos pagrindu, 2020 m. liepos 24 d. konsignacijos sutartis buvo sudaryta pasikeičiant elektroniniais laiškais, o sutarties egzempliorius su šalių parašais ieškovės atstovui įteiktas netrukus po sutarties sudarymo susitikimo metu; atsakovė vykdo elektroninę prekybą, pakomentuoti kiekvienos sąskaitos apmokėjimo negali, tačiau yra atlikta ir teismui pateikta buhalterinė suvestinė; neparduotos prekės yra grąžintos ieškovei, yra likę prekių už 6 tūkstančius eurų; tarp grąžintų ieškovei prekių figūruojantis rankų gelis buvo pirktas pagal atskirą sąskaitą faktūrą.
Ieškinys tenkintinas.
7. Teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes: ieškovė pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą COC Nr. 20200811 pardavė atsakovei 49 600 vnt. respiratorių KN95, vieneto kaina 0,40 Eur, suma su PVM 24 006,40 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo 2 388,54 Eur, 2020 m. rugsėjo 18 d. sumokėjo 3 623,79 Eur, 2020 m. rugsėjo 18 d. sumokėjo 609,81 Eur, 2020 m. spalio 30 d. sumokėjo 1 936,00 Eur, taip pat 1 884,17 Eur užskaityta iš 2020 m. rugsėjo 10 d. atliktos 7 263,36 Eur permokos. Neapmokėta suma 2020 m. lapkričio 9 d. sudaro 13 564,06 Eur.
8. Pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą COC/20200925 ieškovė pardavė atsakovei vienkartines kaukes EN14683, 600 000 vnt., vieneto kaina 0,063 Eur, suma su PVM 45 738 Eur. Atsakovė 2020 m. spalio 8 d. sumokėjo 12 100 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. sumokėjo 2 278,51 Eur . Likusi neapmokėta suma 31 359,49 Eur.
9. Pagal 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą COC/202010162 ieškovė pardavė atsakovei medicinines veido kaukes TYPE 2R, 2600 vnt., vieneto kaina 0,096 Eur; veido kaukes (4000 vnt., vieneto kaina 0,47 Eur), veido skydelius (400 vnt., vieneto kaina 1,20 Eur), veido kaukes su vožtuvu (600 vnt., vieneto kaina 0,60 Eur), suma su PVM 6311,36 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2020 m. spalio 19 d., sąskaita neapmokėta.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „COC Center of commerce“ pareiškė iš pirkimo–pardavimo santykių kildinamą reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už parduotas prekes. Rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios.
11. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-381/2021).
12. Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305–6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 25 punktas).
13. Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Šiose taisyklėse (CK 1.71–1.74 straipsniai) nereglamentuota, kad ieškovės atsakovei perduotų prekių pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, taigi ši sutartis šalių galėjo būti sudaryta jų pasirinkta forma. Sandorio sudarymo formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovė, vykdydama savo įrodinėjimo pareigą, turi įrodyti, kad šalių sudarytas susitarimas dėl prekių tiekimo atitiko pirmiau apibrėžtą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, t. y. kad ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti atitinkamą pinigų sumą (prekių kainą).
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prekės pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras atsakovei buvo perduotos, tačiau kilęs ginčas dėl prekių apmokėjimo. Šalys pripažino, kad ieškovė iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. spalio 30 d. perdavė atsakovei prekių už 192981,44 Eur.
15. Kaip skolos įrodymus ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl PVM sąskaitos faktūros reikšmės, įrodinėjant sutartinius santykius, yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti, tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai.
16. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012)
17. Atsakovė neneigia, kad už pristatytą produkciją buvo išrašomos sąskaitos faktūros, tačiau laikosi pozicijos, jog tarp šalių buvo susiklostę ne pirkimo – pardavimo, o konsignacijos teisiniai santykiai ir kad su ieškove atsiskaitė, sumokėdama iš viso 142 747,96 Eur sumą ir grąžindama prekių už 44 923,55 Eur.
18. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2019). Siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valią, ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui.
19. Byloje atsakovė pateikė 2020 m. liepos 24 d. Konsignacijos sutartį Nr. 20200724, kuria ieškovė UAB „COC Center of commerce“ (konsignantas) įsipareigojo teikti atsakovei UAB „Itina“ (konsignatorius) vienkartines medicinines veido kaukes dėžutėse po 50 vnt.; prekių pardavimas įforminamas pagal prekių pirkimo – pardavimo sąskaitą, kurioje nurodomas prekės pavadinimas, vienetų skaičius, vieno vieneto kaina ir bendra suma (Sutarties 1.1 punktas). Pagal sutarties 2.4 punktą ieškovė įsipareigojo tiekti vienkartines trijų sluoksnių veido apsaugines kaukes už 0,13 Eur kainą be PVM už vienetą, sutarties galiojimo metu garantuoti 150 000 Eur vnt. tiekimą iš viso. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo pardavinėti perduotas prekes (3.1 p.), atsiskaityti už realizuotas prekes pavedimu per 30 darbo dienų pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (4.1 p.) bei savo sąskaita grąžinti neparduotas prekes ieškovui į jo sandėlį Klaipėdoje per 5 darbo dienas nuo konsignanto pateikto raštu reikalavimo pasibaigus sutarčiai (3.4 p.).
20. Ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad šalis siejo konsignacijos teisiniai santykiai. Nurodė, kad šalys bendradarbiavimo pradžioje tarėsi dėl konsignacijos sutarties pasirašymo, ieškovė sutartį pasirašė, tačiau tą pačią dieną šalys sutarė, kad atsakovė prekes iš ieškovės pirks įprastu būdu pagal pirkimo- pradavimo sutartį. Šis susitarimas buvo žodinis ir tik 2020 m. lapkričio mėnesį, pareiškus pretenziją dėl skolos sumokėjimo, atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. elektroniniu paštu atsiuntė pasirašytą 2020 m. liepos 24 d. Konsignacijos sutartį. Byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovės projektų vadybininkė nurodė, kad įmonė neturi galiojančios konsignacijos sutarties su abiejų šalių parašais. 2020 m. liepos 24 d. pasirašytą konsignacijos sutartį atsakovė UAB „Itina“ ieškovei atsiuntė 2020 m. lapkričio 5 d.
21. Atsakovės poziciją dėl susiklosčiusių konsignacijos santykių pagal 2020 m. liepos 24 d. sutartį patvirtina byloje pateikta 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 202007302, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei veido kaukes (150 000 vienetų, vieneto kaina 0,13 Eur, suma 23 959 Eur), kuri atitinka Konsignacijos sutarties sąlygas. Taip pat pateiktas sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą COC Nr. 202007302 pagal konsignacijos sutartį apmokėta 5 505,50 Eur. Minėtą sąskaitą atsakovė visiškai apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. pervesdama ieškovei 18 089,50 Eur. Pažymėtina, kad posėdžio metu ir ieškovės direktorius P. G. pripažino, jog šalys buvo susitarę vykdyti konsignaciją tam tikram prekių kiekiui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Konsignacijos sutarties sąlygas atitinka viena 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 202007302, kuri yra apmokėta.
22. Teismui nepateikti įrodymai, kad šalys konsignacijos sutartį modifikavo ir susitarė, jog konsignacijos pagrindais buvo tiekiamos ir kito asortimento prekės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bylą nagrinėja pagal ieškinio ribas, todėl šalių ginčą dėl apmokėjimo už pateiktas prekes sprendžia pagal ieškinyje nurodytas ginčo PVM sąskaitas faktūras.
23. Ieškovei nepateikus su atsakove pasirašytos rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, teismas vertina ir remiasi šalių atstovų paaiškinimais, jų susirašinėjimu bei ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose ieškovė įvardyta pardavėja, o atsakovė – pirkėja ir nurodyti apmokėjimo terminai. Taigi atsakovė turėjo tikslą prekes įsigyti, o ieškovė – prekes parduoti ir gauti už tai apmokėjimą. Ieškovė pristačiusi prekes išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta prekių kaina, o atsakovė, gavusi prekes, už jas atsiskaitydavo ir įgydavo nuosavybės teisę į jas.
24. Teismas pripažįsta, kad ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei prekių pristatymo atsakovei faktas yra pakankami šalių sutartinių pirkimo - pardavimo santykių egzistavimui patvirtinti. Byloje pateikti ir įvertinti duomenys patvirtina, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, kad sudarė susitarimą su atsakove dėl prekių pirkimo–pardavimo ir kad atsakovė prisiėmė pareigą atsiskaityti pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras už iš ieškovės gautas prekes.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymo faktą skolininkas gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovės direktorius L. J. posėdžio metu teigė, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove sumokėdama 142 747,96 Eur ir grąžindama prekių už 44 9223,55 Eur. Atsakovė pateikė 2020 m. spalio 12 d. prekių perdavimo – priėmimo aktus, kuriuos pasirašė ieškovės direktorius P. G.. Minėtuose aktuose nurodoma, kad atsakovė perdavė ieškovei 18 100 veido kaukių, 23 600 vnt. respiratorių KN95 (aktuose yra prierašas „prekės be apskaitos“), taip pat 2880 vnt. rankų gelio.
26. Ieškovės atstovas P. G. paaiškino, kad minėti prekių perdavimo aktai nėra susiję su nei su ginčo PVM sąskaitomis faktūromis, nei su konsignacijos sutartimi, nes iš sandėlių buvo pasiimtos laikinai perduotos pasaugoti kitos prekės. Posėdžio metu duodamas paaiškinimus atsakovės atstovas direktorius L. J. nurodė, kad rankų gelis buvo pateiktas pagal atskirą sąskaitą faktūrą. Teismas sprendžia, kad pagal prekių priėmimo perdavimo aktus perduotų prekių asortimentas neatitinka pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras parduotų prekių asortimento (rankų gelis), taip pat teismui nėra pateiktas šalių susitarimas dėl prekių, parduotų pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, grąžinimo.
27. Tai, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, patvirtina ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad atsakovė siekė ginčą išspręsti 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimu ir 2020 m. lapkričio 11 d. taikos sutartimi, minėtuose dokumentų projektuose atsakovė pripažino, kad yra neparduotų prekių už daugiau negu 44 000 Eur. Procesiniuose dokumentuose atsakovė taip pat pripažino, kad yra skolinga ieškovei 6311,36 Eur, ši suma atitinka skolą pagal ieškinyje nurodytą 2020 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą COC/202010162.
28. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra atsiskaičiusi su ieškove pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Kadangi atsakovė nepaneigė, kad yra skolinga ieškovei, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 51 234,91 Eur skolos yra pagrįstas.
Dėl palūkanų priteisimo
29. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).
30. Ieškovė prašė priteisti iš terminą įvykdyti prievolę praleidusios atsakovės 197,53 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. lapkričio 9 d. pagal pateiktą palūkanų skaičiuotę. Tenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo, tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.
31. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, taikomos palūkanos, nustatytos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, kuris yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“, Teismų praktika, Nr. 23). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 procentų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
33. Pažymėtina, kad Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalys nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Todėl pripažinus ieškovės teisę į Mokėjimų įstatyme nustatytas palūkanas, konstatuotina, jog jos reikalavimas priteisti 40 Eur taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
35. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog kreipdamasi į teismą sumokėjo 1034 Eur žyminį mokestį ir patyrė 680 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio ir dubliko parengimą bei dokumentų analizę.
36. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Konstatavus, jog ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus ir netgi daug mažesnis už vadovaujantis Rekomendacijomis priteistiną bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys), todėl iš atsakovės priteistina 1714 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „COC Center of commerce“, j. a. k. 305436499, iš atsakovės UAB „Itina“, j. a. k. 303028890, 51 234,91 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt keturis eurus 91 ct) skolos, 197,53 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 53 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 432, 44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) procesinių išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, ir 1714 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Irena Stasiūnienė