Baudžiamoji byla Nr. 2K-394/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.4.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui M. Barkauskui,
nuteistiesiems D. M., R. G.,
gynėjams J. Stankevičiui, K. Mironovui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir R. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis, kuria D. M. ir R. G. buvo išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: D. M. ir R. G. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kiekvienas laisvės atėmimu ketveriems metams.
D. M. ir R. G. padaryta veika iš BK 238 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą abu nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. M. ir R. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir abiem paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Likusi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistųjų D. M. ir R. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams trylikai dienų, R. G. nuteistas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams trylikai dienų. D. M. ir R. G. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. M. ir R. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir jų kontrabandą.
Veikdami organizuota grupe kartu su S. R., A. S., S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti, ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, organizavo bei vadovavo šiems nusikaltimams. 2004 m., bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d. (tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas), D. M. ir R. G. Lietuvoje (tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta) iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml, ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004 m. balandžio 17 d. neteisėtai laikė. D. M. ir R. G., turėdami tikslą neteisėtai nugabenti šias medžiagas į Norvegijos Karalystę ir parduoti šios valstybės piliečiui H. D. S. (H. D. S.), kartu su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis 2004 m. kovo–balandžio mėn. automobilyje „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengė slėptuves, kuriose paslėpė 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties; 2004 m., bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį su jame paslėptomis 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties organizuotos grupės nariui S. R., kuris, vykdydamas D. M. ir R. G. nurodymus, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino aliejaus – Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2004 m. balandžio 17 d. S. R., vykdydamas su jais ir kitais organizuotos grupės nariais – A. S. ir S. D. – iš anksto aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę ir parduoti H. D. S., minėtu automobiliu su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 1 sieros rūgšties, A. S. ir S. D. lydint automobiliu „Volkswagen Vento“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) siekiant užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą ir sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respubliką, Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką, Danijos Karalystę, Švedijos Karalystę, Norvegijos Karalystę iki šioje valstybėje esančio Mosso miesto, kur 2004 m. balandžio 19 d., apie 16 val., S. R., A. S. ir S. D. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai.
Be to, D. M. ir R. G., veikdami organizuota grupe, kartu su S. R., A. S. ir S. D. susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti, ir psichotropinių medžiagų kontrabandą – organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą ir vadovavo šiam nusikaltimui: D. M. su R. G. 2004 m., bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame paslėpta psichotropine medžiaga – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml, ir apie 2,5 l sieros rūgšties organizuotos grupės nariui S. R., kuris 2004 m. balandžio 17 d., 1.45 val., vykdydamas iš anksto su D. M., R. G. ir kitais organizuotos grupės nariais A. S. bei S. D. aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę, minėtu automobiliu „Mercedes Benz“ per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, išvengdamas muitinės kontrolės, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką minėtame automobilyje įrengtose slėptuvėse, t. y. vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, gabeno psichotropinę medžiagą – 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) – ir apie 2,5 l sieros rūgšties. A. S. ir S. D., vykdydami D. M. ir R. G. nurodymus lydėti S. R. bei užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą nugabenimą, 2004 m. balandžio 17 d., 2.31 val., minėtu automobiliu „VW Vento“ išvyko iš Lietuvos Respublikos per Kalvarijos tarptautinį pasienio kontrolės punktą į Lenkijos Respubliką.
Nuteistieji D. M. ir R. G. kasaciniais skundais (jų kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai yra analogiški) prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendį. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas, dėl to buvo neteisingai išspręsta baudžiamoji byla ir priimtas neteisingas nuosprendis, bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 241, 242 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino nuteistųjų vaidmenį padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, nes tik lingvistine prasme aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bendrininko – organizatoriaus (BK 24 straipsnio 4 dalis) veiklos turinio, ignoruodamas jų aiškinimą remiantis sistemine, teleologine analize. Bylos medžiaga leidžia teigti, kad teismas neįvertino D. M. bei R. G. veiksmų ir elgesio kitiems asmenims darant nusikaltimus. Apeliacinis teismas darydamas išvadas apie jų, kaip organizatorių, veiksmus rėmėsi tik objektyviųjų bendrininkavimo požymių visuma, t. y. nurodė tik tuos nuteistųjų veiksmus, kurie tik paviršutiniškai atspindi jų veiksmus. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji bendrauja tarpusavyje arba su kitais nuteistaisiais telefonu apie „didelių“ ir „mažų“ prekių kainas, pačias prekes ir pan. Apeliacinis teismas be jokio papildomo teisinio vertinimo rėmėsi ir Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismo baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (apie tai, kaip reikia suprasti telefoniniuose pokalbiuose vartojamas sąvokas „dideli“ ir „maži“ daiktai), kur aiškiai pasigendama asmenų subjektyviųjų bendrininkavimo požymių bazės. Kasatorių nuomone, objektyviųjų požymių nustatymas ir vertinimas turi būti grindžiamas šioje byloje tiesiogiai nustatytais duomenimis. Nors teisėjų kolegija teigė, kad byloje yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių, jog tarp nuteistųjų D. M. ir R. G. ir Sarpsborgo apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. nuosprendžiu nuteistų asmenų buvo nusikalstamas ryšys, tačiau nuosprendyje nenurodė ir neanalizavo, kokie yra objektyvūs duomenys, neginčijamai rodantys nusikalstamo pobūdžio ryšio buvimą tarp šių asmenų, nenustatė bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, kurie rodo tikruosius asmenų ketinimus, tyčios ir bendro susitarimo buvimo, bendro tikslo siekimo, jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių neabejoti tuo, kad D. M. ir R. G. suvokė ir savo veiksmais tarėsi atlikti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepagrindė, koks buvo susitarimas tarp bendrininkų, kokios buvo šio susitarimo ribos.
Kasatoriai taip pat nurodo, kad jei ir būtų nustatyta jų kaltė, nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota, nes, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 4.3 punktu, kai kontrabandą padaro organizuota grupė, visų dalyvių veikos turi būti kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį.
Kasatoriai taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 241 ir 242 straipsnių nuostatas, dėl to padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, išdėstytus pastebėjimus dėl įrodymų tyrimo atitikties baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, t. y. neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir tai sukliudė teismui išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teisėjų kolegija, vertindama įrodymus, neatskleidė jų tarpusavio ryšio, vertino juos pavieniui, fragmentiškai vertino nuteistųjų, liudytojos I. B. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose esančius duomenis. Kasatorių nuomone, nors teismas ir analizavo liudytojos I. B. parodymus, Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismo nuosprendyje esančius duomenis, valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktą informaciją, Skonės regiono (Švedija) muitinės padalino sekimo skyriaus sekimo protokolo informaciją ir kitus įrodymus, tačiau šių įrodymų vertinimo pagrindas buvo tik telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose esantys duomenys. Teismas nenustatė ir nevertino šių bei kitų duomenų tarpusavio ryšio. Nuteistųjų parodymuose nėra informacijos, kuria remiantis teismas gali daryti išvadą dėl jų nusikalstamų veiksmų. Kasatorių nuomone, nors liudytoja I. B. nepatvirtino, kad būdama Norvegijoje matė keramikos dirbinius, nuotraukas ar brėžinius, tai dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistieji buvo susiję su A. S. ir S. D. nusikalstamais veiksmais. Kasatoriai pažymi, kad iš nuosprendžio matyti, jog teismo nurodyti duomenys, išskyrus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose esančius duomenis, iš esmės „kalba“ tik apie kitų nuteistųjų, t. y. S. R., A. S., S. D. ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmus. Tuo tarpu šie duomenys neturi jokio tiesioginio ryšio su kasatorių veiksmais – nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad nuteistieji kaip nors prisidėjo darant nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti.
Nuteistųjų D. M. ir R. G. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl kasatorių argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 241 ir 242 straipsnių nuostatas, „reikalaujančias, kad teismas, laikydamasis tiesioginio ir žodinio bylos ir joje esančių įrodymų nagrinėjimo teisme, privalo ištirti visus įrodymus, kad būtų nešališkai ištirtos bylos aplinkybės“, dėl to padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, vertindamas įrodymus, neatskleidė jų tarpusavio ryšio, nuteistųjų kaltę pagrindė iš esmės vien tik telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose esančiais duomenimis.
Šie kasatorių argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo apeliacine tvarka, tinkamai laikėsi kasacinės instancijos teismo nurodymų išsamiai ištirti visus įrodymus, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, vertinti įrodymų visumą. Kasatorių nurodytos BPK 241 ir 242 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, nes tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo išsamiai ištirtos bylos aplinkybės. Abu nuteistieji deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nes nedetalizuoja, kokie, jų nuomone, įrodymai liko neištirti. Pažymėtina, kad ir patys kasatoriai pripažįsta, jog apeliacinės instancijos teismas savo sprendime ne tik vertino telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose esančius duomenis, bet ir analizavo liudytojos I. B. parodymus, Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje esančius duomenis, valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktą informaciją, Skonės regiono (Švedija) muitinės padalino sekimo skyriaus sekimo protokolo informaciją ir kitus įrodymus. Priešingai kasatorių tvirtinimui, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose yra užfiksuoti duomenys apie nuteistųjų ryšius su kitais bendrininkais organizuojant, rengiant ir darant inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar buvo teisinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, ir pagrįstai jo metu gautus duomenis pripažino įrodymais bei jais rėmėsi konstatuodamas reikšmingų bylai aplinkybių buvimą. Be to, ir patys kasatoriai neabejoja šiuose dokumentuose užfiksuotų pokalbių mobiliojo ryšio telefonais, SMS žinučių turinio tikrumu, jų gavimo būdo teisėtumu.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus atlikęs įrodymų tyrimą, apklausęs naujus liudytojus, susipažinęs su naujais rašytiniais įrodymais, atliktų veiksmų rezultatus vertino pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnyje. Kasatoriai nurodo, kad nuteistųjų parodymuose nėra informacijos, kuria remiantis teismas gali daryti išvadą dėl jų nusikalstamų veiksmų. Kaltinamieji turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus. Kai kaltinamieji duoda parodymus apie bylos aplinkybes, teismas privalo juos įvertinti visų bylai reikšmingų duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas kaltinamųjų parodymus, kaip prieštaraujančius kaltinimui, paneigė byloje surinktais įrodymais. Apeliacinis teismas pagrįstai atmetė R. G. ir D. M. nurodytas aplinkybes apie tai, kad kuro bakas, kurio talpa buvo padidinta, buvo įrengtas ne automobilyje „Mercedes Benz“, sulaikytame su psichotropinėmis medžiagomis Norvegijoje, bet automobilyje „Ford Transit“, kad jie palaikė ryšį su S. D. ir A. S. jų kelionės metu, nes šie vyko į užsienį ieškoti rinkos keramikos dirbiniams, jų vadintiems „mažais daiktais“, ir ręstiniams namams –„dideliems daiktams“, ir kad jie turėjo perduoti 1000 eurų rankpinigių už numatytą pirkti automobilį aikštelės savininkui Vokietijoje, kad nežinojo, jog ir S. R. tuo pačiu metu kaip ir S. D. ir A. S. važiavo į užsienį ir kad jie susitiko Norvegijoje. Buvo išsamiai tirtos ir D. M. iškeltos naujos versijos apie tai, kada ir kur jis pirko automobilį „Ford Transit“, kada ir kam jis buvo parduotas (D. M. tvirtino, kad šį automobilį pirko 2004 m. sausio mėn. iš R. Morkūno įmonės, vėliau pateikė naują versiją, kad iš šios įmonės automobilį pirko gegužės mėn., o 2004 m. kovo mėn. automobilį „Ford Transit“ pirko iš UAB „Stikta“; šį automobilį pardavė jo brolis pirkėjui iš Kazachstano tuo metu, kai jis buvo sulaikytas, vėliau – kad gegužės mėn. pardavė pirkėjui iš Rusijos). Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime, remdamasis naujai gautais duomenimis, argumentuotai atmetė šias versijas kaip nepagrįstas, pažymėdamas, kad apie automobilio „Ford Transit“ įsigijimą iš UAB „Stikta“ nuteistieji davė parodymus tik šios instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų aiškinimas, jog rūgštis buvo įsigyta būtent automobilio „Ford Transit“ remontui, paneigiamas ir 2004 m. vasario 6 d. vykusių telefoninių pokalbių tarp R. G. ir S. R. turiniu, iš kurio matyti, jog S. R. klausė R. G., ar jie gavo rūgšties, kokio reikia kiekio, R. G. atsakė, kad reikia daugiau kaip dviejų litrų, tą pačią dieną S. R. pranešė, kad gavo, ko reikėjo. Taigi nuteistieji negalėjo ieškoti rūgšties automobilio „Ford Transit“ remontui tuo metu, kai dar nebuvo nupirktas šis automobilis, kuris, anot nuteistųjų, buvo įsigytas tik 2004 m. kovo mėn. 2,5 l sieros rūgšties ir 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) buvo rasti automobilyje „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sulaikytame Norvegijoje, kurį vairavo S. R., įrengtose slėptuvėse. Sumaišius amfetamino aliejų ir sieros rūgštį gaunama apie 8,4 kg švaraus amfetamino sulfato. Taigi akivaizdu, kad rūgštis buvo įsigyta ne automobilio remontui, bet turint tikslą gaminti psichotropinę medžiagą. Paneigiant nuteistųjų teiginius, kad pokalbiuose mobiliaisiais telefonais buvo aptariami jų galimo būsimo verslo Švedijoje (parduodant rąstinius namus, keramikinius namelius) reikalai, pagrįstai remtasi liudytojos I. B. parodymais.
Dėl bendrininkavimo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas
Kasatoriai be pagrindo teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino nuteistųjų vaidmenį padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, nes tik lingvistine prasme aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bendrininko – organizatoriaus – veikos turinio, ignoruodamas jų aiškinimą remiantis sistemine, teleologine analize. Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies, kuriame nustatyti organizatoriaus požymiai, ir BK 25 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtinti organizuotos grupės požymiai, normos yra aiškios, teismų praktikoje ne kartą sistemiškai aiškintos ir teleologinio (įstatymo tikslo) šių normų aiškinimo nereikalauja.
Kasatoriai taip pat teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kokie yra objektyvūs duomenys, neginčijamai rodantys nusikalstamo pobūdžio ryšio buvimą tarp nuteistųjų, nenustatė bendrininkavimo subjektyviųjų požymių – tyčios ir bendro susitarimo, bendro tikslo – buvimo.
Kasatorių argumentas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasatoriai nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, būdami šios grupės organizatoriai, yra pagrįsta.
Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. BK 24 straipsnio 4 dalyje pateikiama nusikaltimo organizatoriaus samprata nurodo baigtinį alternatyvių veikų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi.
Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001).
Apeliacinės instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina nuteistųjų R. G. ir D. M., kaip organizatorių, ir kitų organizuotos grupės dalyvių susitarimą ir tyčią padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, priežastinį ryšį tarp kiekvieno iš jų įvykdytų veiksmų ir bendros veikos. Nuosprendyje aprašyta, kokiais veiksmais reiškėsi nuteistųjų, kaip organizatorių, dalyvavimas padarant šias nusikalstamas veikas. Kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visetą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2006). Nors abu nuteistieji ir neigė susitarimą padaryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų susitarimą ir tiesioginę tyčią bendrais veiksmais įgyti, laikyti, gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir neteisėtai jas pergabenti per valstybės sieną (kontrabanda) teismas konstatavo įvertinęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti rašytiniais bylos įrodymais – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija, Skonės regiono (Švedija) muitinės padalino sekimo skyriaus sekimo protokolu, Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismo nuosprendyje esančiais duomenis, liudytojos I. B. parodymais. Tai, kad nuteistieji suprato, jog atlieka įstatymo draudžiamus veiksmus, akivaizdu iš to, kad telefoninių pokalbių metu jie nevadina pokalbių objektų tikraisiais vardais, o vartoja sąvokas „maži“, „dideli“ daiktai, įspėjama nekalbėti apie tam tikrus dalykus telefonu (2004 m. vasario 6 d. pokalbis tarp R. G. ir S. R. apie rūgštį). Apie tikrąją tokių pokalbių, kai vartojamas žargonas, prasmę pagrįstai teismas sprendė byloje surinktų įrodymų kontekste. Vertinant nuteistųjų veiksmų turinį darytina išvada, kad jie bent bendrais bruožais suvokė, jog įgyja, laiko ir gabena būtent labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų (minima suma 45 000).
Tai, kad nuteistieji buvo susitarę su kitais organizuotos grupės nariais S. D., A. S., S. R. (kurie nuteisti Norvegijos Karalystės Sarpsborgo apylinkės teismo nuosprendžiu) daryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, sukūrė ir vadovavo organizuotos grupės veiklai, duodavo nurodymus kitiems grupės nariams atlikti tam tikrą veiksmą, patvirtina teismo tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos aplinkybės. Bendro pobūdžio apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Kasatoriai teigia, kad jei ir būtų nustatyta jų kaltė, nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatė, kad D. M. ir R. G., veikdami organizuota grupe kartu su S. R., A. S., S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir jų kontrabandą. Taigi nustatyta, kad abi nusikalstamos veikos padarytos organizuotos grupės asmenų, D. M. ir R. G. šioje organizuotoje grupėje atliko organizatorių vaidmenį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 4.3 punkte išaiškinta, kad kai kontrabandą padaro organizuota grupė, visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 15 punkte išaiškinta, kad jeigu taikomas Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnis neturi kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės, nusikalstamos veikos, padarytos organizuotos grupės, kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį nepriklausomai nuo organizuotos grupės dalyvių vaidmens darant šias veikas; tokios grupės veikos pripažįstamos padarytomis sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nuteistieji D. M. ir R. G. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, apeliacinės instancijos teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikavo kasatorių nusikalstamas veikas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, tačiau perteklinis buvo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkų rūšis ir bendrininkavimo formas (24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį), nurodymas, bet tai nėra pagrindas keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų D. M. ir R. G. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas