(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams S. P., E. S., atsakovės Šiaulių vyskupijos (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos atstovui A. B., atstovui advokatui V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Šiaulių vyskupijos (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijai dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo priteisti iš atsakovės Šiaulių vyskupijos (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos 5205 Eur turtinės žalos aplinkai atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūra 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo aktu Nr. 126 nustatė, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapija, nupjauti 9 klevai ir 3 kaštonai. Iš šio patikrinimo akto ir nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nupjauti medžiai augo kultūros paveldo objekto teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, todėl, vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.2 punktu, buvo saugotini. Pagal aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, saugotinų medžių pašalinimui reikalingas savivaldybės leidimas. (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapija, veikdama per savo, kaip juridinio asmens, vadovą – kleboną kun. A. B., 2016 m. kovo mėnesį neteisėtai, neturėdama savivaldybės leidimo, organizavo ir parapijiečių talkos būdu nupjovė 9 klevus ir 3 kaštonus. Kunigui A. B. už neteisėtą saugotinų medžių naikinimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį buvo surašytas 2016 m. kovo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 27 ir 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. AM-SIAN-56326675-16 skirta 86 Eur bauda. Šis nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsigaliojęs. Dėl 9 klevų ir 3 kaštonų nupjovimo atsiradusi žala aplinkai (kraštovaizdžiui) apskaičiuota remiantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22, 24 punktais bei aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2, 13 punktais ir pagal Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2016 m. kovo 22 d. skaičiavimą sudaro 5202 Eur. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. balandžio 5 d. atsakovui pateikė pretenziją Nr. 27, kuria pasiūlė geranoriškai atlyginti 5202 Eur žalą aplinkai. Atsakovas, atsakydamas į pretenziją, pateikė 2016 m. gegužės 20 d. prašymą ir, suderinęs su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, 2016 m. liepos 13 d. įsipareigojo 5202 Eur žalą aplinkai atlyginti natūra, t. y. iki 2017 m. gegužės 5 d. pasodinti Šiaulių rajono savivaldybės nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos nukirstų saugotinų medžių atkuriamąją vertę (5202 Eur) atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių kiekį ir juos prižiūrėti trejus metus. Tačiau atsakovo įsipareigojimas 5202 Eur žalą atlyginti natūra nebuvo pradėtas vykdyti.

3. Ieškovės atstovas S. P. patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad atsakovė turėjo kreiptis į savivaldybę, kurios sudaryta komisija turėjo įvertinti grėsmę. Atsakovė dėl leidimo nesikreipė, neturėjo teisės pati spręsti. Buvo patikrinta, rasti nupjauti medžiai. Žala įvertinta pagal jų būklę. Kultūros departamento raštas gautas po nupjovimo, tačiau jis yra rekomendacinio pobūdžio. Nežino, kodėl atsakovė neatsodino medžių. Baudą sumokėjo. Nustatyta, kad medžiai buvo nupjauti kovo 5 d.

4. Ieškovo atstovas E. S. paaiškino, kad medžiai buvo saugotini, todėl jų minimalus storis nėra nustatomas.

5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad ne bet kurio saugotino medžio vertę reikia atlyginti jį nukirtus. Jeigu saugotinas medis yra nudžiūvęs, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstas, nulaužtas, apdegęs gaisro metu, tai jo vertės atlyginti nereikia, nes jis iš esmės laikomas beverčiu. Ir nors tokiems medžiams reikalingas išankstinis leidimas (Tvarkos aprašo 9 punktas) arba jį būtina gauti per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus (Tvarkos aprašo 11 punktas), tačiau vien tik tokių medžių iškirtimas be leidimo savaime nepadaro žalos aplinkai, nes turint ar gavus leidimą, tokių medžių vertės atlyginti nereikia. Šiuo atveju už neteisėtą saugotinų medžių iškirtimą (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos Klebonas A. B. yra nubaustas administracine nuobauda, bet tai savaime nereiškia, kad šių medžių iškirtimu buvo padaryta žala aplinkai, jeigu tie medžiai buvo beverčiai ir jų vertės atlyginimas nebūtų privalomas turint leidimą. Be to, pažymėta, kad nuo 2018-07-01 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ (Kriterijai) redakcija, kurios 3.1 punktas numato, jog medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems, jeigu medžiai ir krūmai yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti. Tai reiškia, kad šiuo metu tokie, medžiai, kurie yra storesni nei 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje, tačiau yra nudžiūvę, nulaužti, apdegę, yra ne tik beverčiai, kokiais buvo laikomi iki 2018-07-01, bet net ir nesaugomi iš viso, kaip tai buvo anksčiau. Todėl tokių medžių iškirtimas šiuo metu net nebūtų neteisėtas, kaip tai buvo 2016 m. kovo mėnesį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog vien tik neteisėtais veiksmais žala aplikai savaime nėra padaroma, jeigu tie veiksmai nepadaro nei tiesioginio, nei netiesioginio neigiamo poveikio ar žalos aplinkai, o nubaudimas už tokius neteisėtus veiksmus administracine tvarka nereiškia, kad savaime kyla ir pareiga atlyginti žalą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016). Todėl iš šioje byloje formalus medžių kirtimo tvarkos pažeidimas savaime dar nereiškia, kad buvo padaryta žala aplinkai. Administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu neneigta ir pripažinta, kad nupjauti 8 klevai ir 3 kaštonai, tačiau jų šalinimo tikslas buvo išsaugoti kultūros vertybę – Klėtį (unikalus kodas kultūros vertybių registre 2326). Augę medžiai kenkė šiai kultūros vertybei, todėl atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento rekomendacijas ir buvo atliekami medžių šalinimo darbai. Pažymėta, kad žemės sklypas, kuriame yra kultūros vertybė Klėtis ir šiame sklype buvę medžiai, šiuo metu priklauso (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijai, o medžių kirtimo metu buvo atliekami teisės aktų nustatyti veiksmai dėl nurodyto sklypo perdavimo neatlygintinai (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijai. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo teigti, kad nupjauti saugotini medžiai buvo beverčiai, kenkiantys kultūros paveldui ir žala aplinkai juos nupjovus nebuvo padaryta. Saugotini medžiai iškirsti teritorijoje, kurioje ilgą laiką augo neprižiūrimi, todėl buvo pažeisti gamtinių reiškinių poveikio ir kėlė pavojų kultūros vertybei. Medžiai buvo beverčiai, kurių vertės atlyginti nebūtų reikėję net ir kertant juos su leidimu, todėl žala neteisėtai juos iškertant šiuo atveju nėra įrodyta, nes nėra duomenų, kad toks beverčių saugotinų medžių pašalinimas iš atsakovo teritorijos turėjo neigiamą poveikį aplinkai.

6. Atsakovės atstovas A. B. patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad pastatus atgavo neprižiūrėtus ir apgriuvusius, apleista aplinka. Reikėjo gelbėti svirną. Kultūros paveldo institucijos atstovė pasibaisėjo medžiais, esančiais šalia, nes pūdo pastatą. Medžiai buvo peraugę, šakos išdžiūvusios, trukdė želdiniai. Vienas medis buvo perplyšęs, lyg žaibo pažeistas,  atrodė vaiduokliškai, aplaužytomis šakomis. Į sklypą žiūrėjo kaip į savo nuosavybę. Manė, kad galima susitvarkyti be leidimo, žmonės padėjo sutvarkyti. Medžių būklės nefiksavo, buvo vizualus vertinimas diskusijoje. Komunikavo tik su seniūnu. Neatsodino medžių, nors komunikavo su institucijomis dėl atsodinimo. Dėl atsodinimo buvo formalūs nurodymai, bet reikia sutvarkyti teritoriją, parapija neturi lėšų, seniūnas nenorėjo bet kur prisodinti medžių. Mano, kad žala paskaičiuota netinkamai, nes medžiai buvo blogos būklės. Žalą atlygintų per 5 metus, nes neturi lėšų, nieko negauna iš valstybės, kaime liko seni žmonės, nėra aukotojų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos aplinkai padarymo atsakovei nupjovus saugotinus medžius neturint savivaldybės leidimo. 

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūra 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo aktu Nr. 126 nustatė, jog valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapija, nupjauti 9 klevai ir 3 kaštonai. Iš šio patikrinimo akto ir nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nupjauti medžiai augo kultūros paveldo objekto teritorijoje ir jos apsaugos zonoje (b. l. 5-6, 10). Kunigui A. B. už neteisėtą saugotinų medžių naikinimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį buvo surašytas 2016 m. kovo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 27 ir 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. AM-SIAN-56326675-16 skirta 86 Eur bauda (b. l. 12-15). Iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2016-03-22 žalos, padarytos gamtai, nupjovus 9 klevus, 3 kaštonus skaičiavimo matyti, kad remiantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika bei Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais žalos skaičiavimą sudaro 5202 Eur. Buvo pateikta 2016-04-05 pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių (b. l. 17-19). Atsakovė  2016 m. gegužės 20 d. prašymą ir, suderinusi su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, 2016 m. liepos 13 d. įsipareigojo 5202 Eur žalą aplinkai atlyginti natūra, t. y. iki 2017 m. gegužės 5 d. pasodinti Šiaulių rajono savivaldybės nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos nukirstų saugotinų medžių atkuriamąją vertę (5202 Eur) atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių kiekį ir juos prižiūrėti trejus metus (b. l. 20-22, 24-30). Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus 2016-04-11 rašte nurodyta, kad buvo rekomenduota klebonui pašalinti iš nekilnojamosios kultūros vertybės Klėties želdinius, darančius neigiamą įtaką kultūros vertybei, trukdančius ją apžvelgti ir suvokti (duomenys neskelbtini) istorinį urbanistinį kraštovaizdį. Prašoma atsižvelgti į viešąjį interesą įvertinant gamtai padarytą žalą dėl nupjautų medžių. Mano, kad jie galėtų būti atsodinti už kultūros vertybės teritorijos ribų (b. l. 23). Iš (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos 2016-06-20 rašto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūrai ir 2016-05-18 rašto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriui matyti, jog atsakovė įsipareigojo pradėti atlikti atsodinimo darbus 2017 metais dėl finansinių lėšų trūkumo ir nebaigto sklypo formavimo ir projektavimo dokumentų parengimo (b. l. 31-33). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūra 2018-06-04 raštu kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją apie iškirstų medžių atkuriamosios vertės vykdymą (b. l. 34).

9. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, 3.7 punktą medžiai ir krūmai, augantys miestų, miestelių bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, yra priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių kirtimo, persodinimo tvarkos aprašas reglamentuoja saugotinų medžių nukirtimo, genėjimo tvarką. Įsakymo 9 punkte nurodyta leidimų išdavimo tvarka. Nagrinėjamu atveju saugotinus medžius, t. y. 9 klevus ir 3 kaštonus, atsakovė nupjovė neturėdama savivaldos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, atsakovės atstovas pripažino, kad medžius nupjovė savavališkai, be savivaldybės leidimo, subjektyviai įvertinęs prastą medžių būklę ir jų keliamą pavojų kultūros paveldo vertybei – Klėčiui. Darytina išvada, kad atsakovė neturėjo teisės ne jai priklausančiame sklype tvarkyti aplinką ir kirsti medžius, t. y. savavaliauti ir pačiam atstovui asmeniškai nustatyti, kuriuos medžius reikia iškirsti. Atsakovės atstovas, matydamas, kad aplinka nėra tvarkinga, turėjo dėl to kreiptis į institucijas, atsakingas už aplinkos tvarkymą, o norėdamas ją sutvarkyti pats, t. y. genėti ar kirsti saugotinus medžius, turėjo tam įgaliotos institucijos prašyti išduoti leidimą tai atlikti. Atsakovės atstovas savo kaltę dėl neteisėtai iškirstų medžių faktiškai pripažino sumokėdamas baudą pagal Administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl žalos gamtai padarymo.

10. Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, todėl nesutiktina su atsakovės atstovo teiginiais, kad žalos gamtai atsakovė nepadarė. Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju iškirstų ginčo medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti medžiai galėjo būti kertami neatlygintinai, nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 punktą saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui. Šio įsakymo 5 punktas įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka ne atsakovė, o savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją.

11. Konstitucijos

12. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.). Įvertinus šios bylos medžiagą darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai sunaikinant be leidimo 11 vienetų medžių: 9 klevus ir 3 kaštonus. Medžių kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas, todėl atsakovės atstovo teiginiai, jog be leidimo nupjauti saugotini medžiai buvo beverčiai, peraugę, pažeisti gamtinio poveikio, išdžiūvusiomis, aplaužytomis šakomis, atrodė vaiduokliškai, vertintini kaip deklaratyvūs, siekiant sumenkinti, sumažinti padarytą neigiamą poveikį aplinkai. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino pažeidimą, įsipareigojo atsodinti nupjautus medžius ir juos prižiūrėti trejus metus, tokiu būdu pašalinant padarytą žalą gamtai, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė (b. l. 20-22, 24, 28-34).

13. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

14. Atsakovė, nukirtusi saugomus medžius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. ir šio sprendimo 9-11 punktuose nurodytus teisės aktus, todėl jos veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala.

15. Žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su pakeitimais 2010-07-29 įsakymas Nr. D1-665). Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm), apskaičiavimus fiksuojant atitinkamame dokumente ir fotonuotraukose (b. l. 17-18, 64-67). Nukirstų medžių liekanų (šakų, kamienų dalių ir kt.), iš kurių būtų galima įvertinti nukirstų medžių būklę, įvykio vietoje nebuvo rasta. Nupjautų želdinių skersmenis matavo ir jų būklę nustatė kompetentingi Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros specialistai. Įvykio vietoje skaičiavimus atlikęs specialistas V. G. patvirtino, kad visi kelmai buvo virš 30-40 cm skersmens, kelmų vidus buvo geros būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad žalos gamtai skaičiavimą atlikę specialistai atsižvelgė į aptiktų kelmų būklę ir konstatavo, kad vienas klevas rastas su 40 proc. vidiniu puviniu, šio medžio būklė bloga, žala gamtai nupjovimu nepadaryta (b. l. 17-18). Atsakovė neginčijo žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos, įkainių, aplinkosaugos specialistų atliktų matavimų. Spręstina, kad žalos apskaičiavimas atliktas tinkamai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo jai abejoti.

16. Atsakovės atstovas nurodo, kad buvo būtinumas nupjauti medžius, kėlusius grėsmę teritorijoje stovinčiam kultūros paveldo objektui – Klėčiui. Į bylą pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – Skyrius) raštas patvirtina, kad Skyrius yra rekomendavęs Šiaulių vyskupijos (duomenys neskelbtini) šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos klebonui A. B. pašalinti iš nekilnojamosios kultūros vertybės Klėties (unikalus kodas kultūros vertybių registre 2326) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., želdinius, darančius neigiamą įtaką kultūros vertybei, trukdančius ją apžvelgti ir suvokti (duomenys neskelbtini) istorinį urbanistinį kraštovaizdį (b. l. 23). Liudytojas D. K. patvirtino, kad medžiai, jų šakos, šaknys kėlė pavojų kultūros paveldo objektui – Klėčiui, jo pamatams ir pačiam statiniui, todėl buvo būtina medžius nupjauti. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sąmoningai šalino gerus medžius, siekdama savanaudiškų tikslų, panaudoti medieną asmeninais ar pramoniniais tikslais, parduoti medieną, gauti pajamas, praturtėti. Byloje nepaneigti atsakovės atstovo teiginiai, kad aplinka, kurioje augo nupjauti medžiai, buvo apleista, sklypas nesutvarkytas, todėl nebuvo tikslinga sodinti naujus medžius nesutvarkius aplinkos. Aplinka nebuvo sutvarkoma dėl lėšų stokos, nes vietos religinė bendruomenė negauna paramos iš valstybės, gerbūvis kuriamas tik pačios bendruomenės pastangomis, pačioje bendruomenėje daug senyvo amžiaus, finansiškai pažeidžiamų žmonių.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat šio sprendimo 16 punkte nurodytus argumentus, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės padarytos žalos aplinkai suma mažintina ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 3000 Eur žalos aplinkai atlyginimas. Priteistinas žalos dydis atitinka šalių interesų pusiausvyrą, tinkamą protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų įgyvendinimą.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Kadangi reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo suformuluotas ieškinyje, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019-10-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas valstybei 68 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, buveinė Smolensko g. 15, Vilniuje, juridinio asmens kodas 304766622, iš Šiaulių vyskupijos (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos, buveinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., juridinio asmens kodas 191272534, 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) turtinės žalos aplinkai atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3000 Eur) nuo 2019-10-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš Šiaulių vyskupijos (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos, buveinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., juridinio asmens kodas 191272534, 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                      Danas Lisas