Baudžiamoji byla Nr. 1-1688-720/2013

                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00665-2012-0

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                                1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;                                  

                                                                                                                2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.;  2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Aurelijai Genienei, Salomėjai Muralienei, Indirai Kišmachovaitei, Ernestai Rakūnaitei,

dalyvaujant:

prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,

kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

nukentėjusiajam V. S., jo atstovui advokatui Aidui Venckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu, ir

n u s t a t ė :

kaltinamasis J. S. 2012 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., namo, esančio Švyturio g. 29, Kaune, kieme, konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. S., t.y. tyčia vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos alkūnę, padarydamas kairio peties antdyglinio raumens plyšimą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. sausio 19 d. jam sugrįžus iš darbo jo sūnus A. S. pasakė, jog buvo matininkas ir permatavo žemės valdos ribas. Paaiškino, kad su valdos bendrasavininku V. S. jau keli metai konfliktuoja dėl laikomo šuns ir žemės valdos ribų, dėl to jie bylinėjosi teisme. Teismas patenkino V. S. ieškinį ir nustatė valdų ribas pagal V. S. pateiktus matavimus ir reikalavimus. Be to, V. S. reiškia pretenzijas dėl to, kad jie paleidžia savo šunį laisvai lakstyti, šuo visur teršia. Nurodė, kad šuo palaidas nelaksto, jis vedžiojamas už pavadėlio. Parodė, kad jis kartu su sūnumi nuėjo patikrinti, ar teisingai atlikti matavimai. Jis permatavo atstumus nuo ūkinio pastato iki sukaltų riboženklių ir pamatė, kad matavimai atitiko valdų ribas. Nurodė, kad kuoliukų jis nejudino, nors, jei ribos nebūtų atitikę, jis būtų ištraukęs kuoliukus. Po kiek laiko nurodė, kad kuoliukų nebūtų ištraukęs. Tuo metu į lauką išėjo kaimynas V. S. ir paklausė, ką jis čia daro. Jis atsakė, kad matuoja ar teisingai sukalti riboženkliai. Tuo metu jo sūnus A. S. nuėjo už namo, kur yra įėjimas į namus, kur jis nuėjo nesimatė. Tada V. S. paklausė, ką jis čia matuoja, o jis atsakė, kad patikrino ir viskas. Jie stovėjo apie 1,5 – 2,5 metrų vienas nuo kito kiekvienas savo valdos dalyje vienas priešais kitą. V. S. pasakė, kad jis netrauktų kuolų, o jis atsakė, kad jų netraukia. Nurodė, kad V. S. turėjo fotoaparatą, jis pasakė „įsidėk fotoaparatą į kišenę, kam čia fotografuoji, atimti fotoaparatą negrasino, kad duos „į snukį“ nesakė. Jis pagalvojo, kad jiems neišeina susišnekėti ir nuėjo namo. Po kiek laiko kaimynai pasakė, kad matė V. S. pasirišusį ranką. Kad jis kaltinamas V. S. sužalojimu sužinojo tik nuėjęs į policiją, sužinojo, kad kaimynas kaltina jį sumušus. Tvirtina, kad jis V. S. nemušė, jokių smūgių jam nesudavė, mano, kad jis apskritai nebuvo sumuštas, nes nešiojo kibirus vandens, todėl prašo jį išteisinti.      

              Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad tarp jo ir pakaltinamojo valdos bendrasavininkio J. S. nuolatos vyksta konfliktai dėl žemės sklypo ribų. 2012 m. sausio 18 d., dalyvaujant jam ir kaltinamojo dukteriai J. S., matininkas išmatavo sklypo ribas, nustatant sklypo dalis priklausančias jam ir J. S.. Sklype į žemę buvo įkalti riboženkliai t.y. metaliniai kuolai. 2012 m. sausio 19 d. apie 18.00 val., jis, būdamas namuose, pro virtuvės langą pamatė, kaip J. S., būdamas lauke prie riboženklių kartu su savo sūnumi A. S., ištraukė vieną riboženklį ir ruošėsi ištraukti kitą. Jis nuėjo prie kaimyno, pasakė jam., kad jis netrauktų riboženklių ir nufotografavo kaimyną, kaip jam buvo pataręs advokatas. J. S. jo neklausė, priartėjo prie jo, jo s9mus Arūnas atsistojo už 1 – 2 metrų. J. S. atsistojo priešais jį, pasakė, kad atims fotoaparatą. Jis greitai įsidėjo fotoaparatą į dešinę kelnių kišenę. Tada J. S. pasakė „duosiu į snukį“ ir užsimojo dešinės rankos kumščiu. Jis užsidengė ranka , tada pajuto smūgį į pakeltą kairę ranką, kuria buvo užsidengęs veidą, ties alkūne. Tvirtina, kad jam sudavė vieną smūgį į pakeltos rankos alkūnę. Nuo smūgio jo ranka loštelėjo į viršų už galvos (užsilenkė) ir tokiu būdu nuo smūgio jam buvo sužalotas petis. Smūgis buvo suduotas J. S., kadangi jo sūnus A. S. stovėjo priešais jį maždaug už 1,5 ar 2 metrų. Jis Puolė sakydamas, kad „tvoros čia neužtversi“. Po suduoto smūgio, jo žmona D. S. pravėrė namo duris ir ėjo link jų, artėdama klausė, kas čia buvo, jis atsakė, kad „mane užpuolė“. Tada kaltinamasis su sūnumi nuo jo pasitraukė, nueidamas A. S. pasakė „pažiūrėsim, kas jums bus“, po to tą patį pakartojo ir J. S., po to abu nuėjo namo. Nurodė, kad anksčiau kaltinamasis tik grasino jam fiziniu smurtu, tai yra 2009 metų vasarą kaltinamasis ištraukė riboženklį ir sakė, kad „duosiu į snukį“, 2001 m. vasarą sakė „duosiu tau į galvą“. Šį kartą pagrasino ir smogė. Jis kartu su žmona grįžo į namus, jam skaudėjo kairįjį petį. Jis galvojo, kad skausmas praeis, tačiau naktį labai skaudėjo petį, skausmas nepraėjo, todėl kitą rytą, tai yra 2012 01 20 jis nuėjo į polikliniką ir užsiregistravo pas gydytoją, užregistravo tik 2012 01 24. 2012 01 20 jis kreipėsi į Santakos PK komisariatą dėl kaimyno neteisėtų veiksmų. Tyrėjas jo klausė, ar yra veide sužalojimų, jis atsakė, kad nėra. Jam buvo paskirtas gydymas, po to atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad trūko kraujagyslė, 2012 03 13 jį operavo, po to jis negalėjo 10 dienų judinti rankos, kelti gali tik ne daugiau, kaip 2 kg svorį. Nurodė, kad pavasarį jis turėjo kviesti matininką, kad vėl įkaltų kuoliukus ir 2012 04 29, su policijos įgaliotinio pagalba jis užsitvėrė tvorą, o 2012 04 30 J. S. vėl priėjo ir pasakė, kad „nuimsiu tvorą, o jei ne – vėl gausi į snukį“. Po šių įvykių jį kamuoja baimė, kad kaimynas vėl jį sumuš, jis jautė fizinį skausmą, depresiją, pažeminimą, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 5000,00 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytojas A. S. nurodė, kad jis yra kaltinamojo sūnus, parodė, kad maždaug pieš 1 metus prasidėjo nesutarimai su kaimynais Slaninomis dėl žemės valdos ribų. 2012 m., žiemą, tikslios datos neprisimena, jis matė, kaip buvo sukalti žemės valdų riboženkliai, taip kaimynas V. S. atskyrė jų ir savo žemės valdas. Apie 18 val. sugrįžus tėvui į namus, jis pasakė, kad dieną buvo sukalti riboženkliai ir pažymėtos žemės valdos. Jis kartu su tėvu nuėjo į lauką pamatuoti, ar tikrai gerai kaimynas pamatavo žemę. Jie išmatavo atstumus iki kuolų, pamatė, kad išmatavimai buvo padaryti teisingai. Jiems matuojant, iš savo namų į kiemą atėjo V. S., pradėjo juos plūsti, jie apsižodžiavo, jis pats tuo metu tylėjo. V. S. bandė fotografuoti, ar buvo kalba apie fotoaparatą jis neprisimena. Jis pasitraukė ir nuėjo į namus, tėvą paliko stovėti prie kuolo. Prie namų durų jis surūkė cigaretę, tada atėjo tėvas. Ką tėvas darė tuo metu, kai jis rūkė cigaretę, jis nežino, nematė, jokio konflikto jis negirdėjo. Grįžęs tėvas papasakojo, kaip kas buvo, sakė, kad tėvas su kaimynu apsižodžiavo dėl žemės, kad būtų sudavęs kaimynui tėvas nesakė. Po kiek laiko iš aplinkinių kaimynų sužinojo, jog V. S. eina ir pasakoja visiems kaimynams neva jo tėvas sužalojo, kiti sako sulaužė, jam ranką. Gal po mėnesio jis matė V. S. nešantį kibirą vandens automobiliui plauti. Kiek jam yra žinoma jo tėvas niekada nėra naudojęs smurto prieš kaimyną V. S.. Nurodė, kad jo tėvas yra karštakošis, ypač jei kas pasako aštresnį žodį, tačiau prieš kaimynus tėvo karštakošiškumas nepasireiškia.

Liudytoja Leonora D. S. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo V. S. žmona, parodė, kad 2004 m. jie nusipirko dalį šios valdos, vėliau suprato, kad negalės ramiai gyventi, kadangi kaimynai laiko didelį šunį, kuris palaidas visur bėgioja ir visur dergia. Paprašius kaimynų, kad šuo dergia, A. S. ne kartą sakė „ne tavo reikalas, tau trąšos“. Nutarus valdą parduoti, reikėjo padaryti žemės matavimus, tada prasidėjo konfliktai, kadangi kaimynai nesutiko su parengtu žemės valdos nustatymo planu. Parodė, kad 2012 m. sausio 18 d. matininkas pamatavo žemę ir įkalė riboženklius, o kaltinamasis ištraukė juos, paaiškino, kad tą patį kaltinamasis padarė ir 2009 m.. rugsėjo mėnesį, kada buvo ištraukęs sukaltus kuolus ir pasakė, kad nebus čia jokių tvorų. Parodė, kad ji 2012 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., kartu su vyru buvo namuose, virtuvėje. Jie pro langą pamatė, kad kaimynas J. S. kartu su sūnumi A. S. priėjo prie riboženklio ir kažką darė. Vyras pasakė, kas eis pažiūrėti, ką jie daro, pasiėmė fotoaparatą ir išėjo į lauką. Nurodė, kad jiems advokatė pasakė viską fotografuoti. Ji liko virtuvėje, tvarkėsi. Vyras paėmė fotoaparatą ir išėjo. Netrukus ji išgirdo juos garsiai kalbant. Pravėrusi lauko duris ji pamatė, kad jos vyras stovi prie sandėliuko, J. S. stovi  prie jos vyro, maždaug pusės metro atstumu, truputį į kairę pusę, o A. S. stovėjo dešiniau, maždaug 1 metro atstumu nuo jos vyro. Pradariusi duris ji matė, kaip J. S. atšoko nuo vyro, atsitraukė ir pradėjo eiti link savo namų. Ji ėjo prie savo vyro, jo paklausė, kas įvyko, jis atsakė, kad jį užpuolė, Ji paklausė kas užpuolė, jis parodė į J. S. ir pasakė, kad „jis man trenkė“. J. S. su  sūnumi tuo metu nueidami kažką šūktelėjo, tačiau ji nesuprato ką. Ji šūktelėjo nueinantiems „palaukit, Justinai, Arūnai, tačiau pastarieji nuėjo namo. Vyras jai papasakojo, kad Justinas norėjo iš jo atimti fotoaparatą, tačiau jis supėjo aparatą įsikišti į kišenę, tada J. S. jam sakė, kas duos į snukį, jis dengėsi veidą ranka ir tada Justinas jam taip trenkė į ranką, kad ranka užlūžo atgal. Jie nuėjo namo. Rytą vyras pasakė, kad jam skauda tą sumuštą ranką, todėl 2012 01 20 nuėjo į polikliniką, tačiau pas gydytoją užregistravo tik 2012 01 24. Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad vyrui trūko sausgyslė ir plyšo raumuo, 2012 03 12 jį paguldė į ligoninę, o 2012 03 14 jį operavo. Nurodė, kad vyrui iki šiol skauda ranką, jis negali jos pakelti, negali nieko nešti, tapo nervingas, jį iki šiol kamuoja depresija, nemiga, jis vartoja vaistus, naktimis blaškosi.

Liudytojas E. B. nurodė, kad jis pareiškė, kad jis iki 2012 m. kovo mėnesio dirbo UAB „Žemėtvarkos darbai“, geodezininku, nurodė, kad jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad tikslios datos neprisimena, UAB „Žemėtvarkos darbai“ buvo gautas užsakymas, jog reikia parengti Švyturio g. 29, Kaunas, žemės naudojimosi tvarkos nustatymo planą teisminiam nagrinėjimui. Tikslios datos neprisimena, jam atrodo, buvo nuvykta į Švyturio g. 29, pas užsakovą. Užsakovas buvo V. S.. Buvo padarytas planas. Praėjus kažkiek laiko, tiksliai neprisimena kada, nuvyko vėl į minėtą adresą patikslinti plano. Tai vyko trumpai, jokių konfliktų nebuvo. Kai teismas atidalino žemę, tikslios datos neprisimena, tai buvo žiema, vėl nuvyko į minėtą adresą. Kartu su V. S. nuėjo pas jo kaimyną, gyvenantį Švyturio g. 29, Kaunas. Duris atidarė mergina, vardo ir pavardės nežino, jai buvo pasakyta, jog žymės žemių ribas t.y. įkals riboženklius. Kaip suprato, namie daugiau nieko nebuvo. Mergina išėjo į kiemą, kažkurį laiką dalyvavo riboženklių ženklinime, paskui išėjo namo, nes su V. S. konfliktavo. Jie konfliktavo abudu, girdėjo, jog dėl žemės, teismų. Buvo išmatuota sklypo žemė, įkalti 3 ar 4 kuoliukai. Po kažkurio laiko, tikslios datos neprisimena, žino, kad jau buvo pavasaris, V. S. jam paskambino ir paprašė, jog jis vėl atvažiuotų pažymėti žemę, nes buvo ištraukti kuoliukai, vėl kilęs ginčas tarp jo ir kaimyno. Nuvykus Švyturio g. 29, Kaunas, žymėti žemės, buvo V. S., jo žmona, jo sūnus, policijos pareigūnas, V. S. kaimynas, kaimyno sūnus ir lygtais kaimyno dukra. Vėl vyko ginčai dėl žemės. V. S. minėjo, jog policijos pareigūną išsikvietė todėl, kad būtų liudininkas, kuris galėtų patvirtinti taisyklingą atidalinimą žemės. Taip pat minėjo, kad kaimynas ištraukė kuoliukus ir įvyko apsistumdymas. Neminėjo, ar jie mušėsi, ar kaimynas jam sudavė smūgių ir pan. Kada tai įvyko nesakė, bet kaip suprato, po to karto kai kartu su V. S. įkalė į žemę kuoliukus. Iš V. S. ir jo kaimyno ginčų suprato, kad jie tarpusavyje konfliktuoja senai (b.l. 20). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad kada atvažiavo antrą kartą, tikrai antrasis kuoliukas buvo perkeltas, užsakovas, tai yra V. S. pasakė, kad kuoliuką perkėlė kaimynas, o kaimynas pasakė, kad kuoliuką perkėlė pats V. S.. Nurodė, kad kuoliukas buvo perkeltas kaimyno naudai. Parodė, kad atvykęs antrą kartą jis peržymėjo visus kuoliukus, vienas kuoliukas buvo vietoje, vienas kuoliukas buvo perkeltas, jis jį perkėlė į vietą, o trijų kuoliukų apskritai nebuvo, juos sukalė naujus. Nurodė, kad už atliktus darbus mokėjo užsakovas V. S..

Liudytojas V. S. pareiškė, kad jis tikslai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis yra V. S. posūnis, parodė, kad jis žino, jog tarp jo patėvio ir kaimynų vyksta konfliktai dėl žemės sklypo ribų. 2012 m. žiemos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis atvažiavo pas mamą L. S. į svečius. Jam patėvis papasakojo, kad kaimynas norėjo ištraukti riboženklius, todėl jis išėjo į lauką, konflikto su kaimynu metu jis  gynėsi nuo jo, pakėlė ranką, o kaimynas jam sudavė į pakeltą ranką. Tiksliai negali pasakyti, ką jam būtent patėvis sakė, jau praėjo nemažai laiko, bet kažkaip panašiai jam papasakojo. Paskui sužinojo, kad patėviui ranką skaudėjo toliau ir jis kreipėsi pas daktarus  (b.l. 22). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad pirmą kartą pažymėjus valdų ribas, kaimynas ištraukė riboženklius, antrą kartą juos sukalus vėl ištraukė, trečią kartą sukalus vėl buvo nepatenkintas. Nurodė, kad jis žino kaltinamąjį J. S. kaip agresyvų žmogų, parodė, kad kada matininkai trečią kartą žymėjo valdų ribas, jis patėvio prašymų tai filmavo, tada J. S. puolė jį šaukdamas, kad jis baigtų filmavęs, kad jis sudaužysiąs jo kamerą, nors jis filmuodamas stovėjo tėvų žemėje. Parodė, kad jis atsitraukė, jį užstojo policijos įgaliotinis. Nurodė, kad kaimynų laikomas šuo nuolat laksto palaidas, trypia augalus, užpuola žmones, porą kartų buvo užpuolęs jį patį. 

Liudytoja J. S. nurodė, kad ji yra kaltinamojo J. S. duktė, parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį buvo atliktas S. ir S. žemės valdų matavimas, tuo metu ji buvo namuose ir buvo pakviesta dalyvauti matuojant žemę. Ji apsirengė ir nuėjo pažiūrėti. Buvo atvykęs matininkas ir matavo žemę pagal planą. Nurodė, kad kaimynas priekabiauja prie jų dėl laikomo šuns ir tai pradėjo daryti po to, kai padvėsė jo paties šuo. Parodė, kad vyksta konfliktai dėl žemės ribų, buvo atlikti du matavimai, jos tėvui J. S. netiko pateiktas planas, ar buvo ištraukti kuoliukai ji nežino. Parodė, kad apie V. S. sužalojimą nieko nežino, tačiau ji netiki, kad pastarąjį galėjo sužaloti jos tėvas j. S.

Liudytoja G. K. nurodė, kad ji yra J. S. ir V. S. kaimynė, parodė, kad ji 2012 m. žemą, tikslaus laiko neprisimena, būdama namuose išgirdo, kad kaimynai konfliktuoja. Išėjusi į kiemą ji pamatė J. S. ir jo dukrą bei V. S., jie visi šaukė, jokių veiksmų ji nematė, ką pastarieji šaukė ji nesuprato. Vėliau kaimynas V. S. sakė, kad tą kartą konfliktas prasidėjo dėl žemės ribų, dėl kuoliukų, kuriuos jo manymu išėmė J. S.. Kaimynas V. S. sakė, kad J. S. išnarino jam ranką, sakė, kad pastarasis norėjo jį sumušti, o jis, pakėlęs ranką, užsidengė veidą ir kaimynas smogė ranką jam per alkūnę. Pasakojo, kad jis kreipėsi į medikus, ilgai gydėsi, pasekmės yra iki šiol, ji matė jo ranką, tiki, kad tai tiesa.. Nurodė, kad V. S. yra ramus ir draugiškas žmogus, apie J. S. nieko negali pasakyti.

Liudytoja R. S. nurodė, kad ji yra Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja, atsimena, kaip pas ją atėjo jos buvęs pacientas V. S. ir pasakė, kad susiginčijo su kaimynu, kuris pastarajam užsuko ranką. Pareiškė, kad ji tikslai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2012-01-23 pas ją kreipėsi pacientas V. S.. Jis paaiškino, kad jam skauda petį. Jį patempė. Pokalbio metu paklausė, kada jis patempė, jis jai pasakė, kad 2012-01-19 d. sukonfliktavo su kaimynu dėl žemės. Minėjo, kad jam kaimynas patempė ranką t.y. užlaužė ją už nugaros. Daugiau ji jo nieko neklausinėjo, jis jai nieko ir nepasakojo. Paskyrė jam rentgeną ir sąnario echoskopiją. Gydymo eigoje paaiškėjo, jog V. S. yra trūkusi raumens sausgyslė. Tada pacientas buvo nukreiptas traumatologams ir operuotas. V. S. nustatyto sužalojimo mechanizmas  galėjo būti padarytas traumos atveju, tiek pačiam rankomis keliant sunkų svorį nuo žemės, tiek kaip pat nukentėjusysis pasakojo, užlaužiant jam ranką už nugaros. Jeigu sužalojimo mechanizmas buvo padarytas užlaužiant ranką, tai ranka turėjo būti užlaužta su didele jėga. Toks sužalojimo mechanizmas negali būti padarytas pakėlus ranką ir į ranką suduodant smūgį ties alkūne. Tokios traumos atveju yra realu, jog pacientas ne iš karto turėjo kreiptis pas gydytoją, nes skausmas yra ištveriamas. V. S. buvo pasiteirauta, ar jis kreipėsi į policiją, jis pasakė, kad taip. Jie neprivalo informuoti policiją apie kiekvieną smurtą, informuoja tada, kai nukentėjusysis nuo smurto yra mažametis vaikas. (b.l. 21). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nesigilino, kokiu būdu buvo užlaužta paciento ranka, nurodė, kad suduodant į pakeltą užlaužtą ranką tokia trauma gali atsirasti. Ji paskyrė gydymą, vaistus, procedūras, pacientui ranką vis tiek skaudėjo, todėl atliko tyrimus ir nusiuntė pacientą gydymui pas traumatologus.

Ekspertas J. V. nurodė, kad jam teko atliki tyrimą remiantis klinikinių medicininių tyrimų dokumentacija, su tiriamu asmeniu teko bendrauti, kada pastarajam reikėjo skubiai gražinti dokumentus gydymo pratęsimui. Tokiu būdu jis įsitikino, kad dokumentuose surašyti duomenys neprasilenkia su realiu vaizdu, kad žmogus turi problemų pečių juostos raumenų ir skeleto sistemos dalyje. Parodė, kad medicininiuose dokumentuose buvo surašyti duomenys apie šviežią trauminį kairio peties srities patempimą, būdingą antidiglinio raumens plyšimui, šis raumuo priskiriamas žasto sukančių raumenų grupei. Parodė, kad po traumos darant tyrimus ultragars buvo objektyviai nustatytas šio raumens plyšimas, pasireiškiantis raumens kontūro nutraukimu ir skysčių sankaupa. Tyrimo metu nukentėjusysis nedalyvavo, tačiau jam atvykus dokumentų, jis uždavė nukentėjusiajam klausimą, ar buvo suduotas smūgis į petį, nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio metu buvo bandoma atimti fotoaparatą, buvo tempimas, ranka buvo pakeltoje padėtyje, jie stumdėsi. Parodė, kad tai yra funkcinis plyšimas, tam tikras poveikis į ištiestą ranką ar žastą, kaip svertą, dėl nepatogios funkcinės padėties, poveikis funkcinėje įtampoje, o dar turi reikšmės ir adrenalinas. Trauma atsirado ne nuo paties smūgio, o nuo per didelio raumens tempimo, pertempus raumenį. Senų traumų nenustatyta. Vibracinė liga galėjo daryti įtaką rankos gijimui. Nurodė, kad šita trauma galėjo atsirasti kylant įtampai šitai raumenų grupei, suduodant smūgį į alkūnę, pakėlus ranką. Tolimesnė rankos trajektorija neturėjo reikšmės. Nurodė, kad jis savo išvadą tvirtina. Nurodė, kad šitos sausgyslės turi skausminį jutimą, natūraliai  raumuo neturi šansų sugyti.

2012 07 30 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Švyturio g. 29, Kaune (1 t., b.l. 5-8).

2012 03 19 V. S. skundas patvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatą ir nurodė, kad 20132 m. sausio 12 d. konflikto metu J. S. sužalojo jam ranką (1 t., b.l. 10).

2012 03 22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G777/12(02), patvirtina, kad V. S. konstatuota kairio peties antdyglinio raumens plyšimas, sužalojimas galėjo būti padarytas staigiai pasukus kairę ranką 2012 01 19, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.( b.l. 37-38)

2012 08 27 specialistės Zofijos Makšimaitės apklausos protokolas patvirtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus kairio peties sritį tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą. Nukentėjusysis nurodė 2012 01 19 d. apie 18.00 val. Kaimynas S., ginantis nuo smūgių, sužalojo kairę ranką, sudavė kumščiu vieną kartą. Daugiau įvykio aplinkybių neaiškinta remiantis medicininiais dokumentais bei įvykio aplinkybėmis nurodytomis darytina išvada, jog sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2012-01-19. Sužalojimas taip pat galėjo būti padarytas staigiai pasukus kairę ranką (1 t., b.l. 23).

2012 08 22 pateikta V. S. asmens sveikatos istorijos kopija patvirtina, kad V. S. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl peties skausmo, nurodė, kad buvo sužalotas kaimyno, patempiant ranką, dėl ko buvo gydytas (1 t., b.l. 61 – 65).

2012 12 11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. EG 84/12(02), patvirtina, kad V. S. nustatytas kairio peties antyglinio raumens plyšimas. Mediciniai duomenys neprieštarauja bylos aplinkybėse nurodytam traumos laikui , t.y. 2012 01 19. Kategoriškas laiko patvirtinimas negalimas. V. S. konstatuotas kairio peties antyglinio raumens plyšimas susidarė ne dėl tiesioginio traumuojančio jėgos poveikio į pažeidimo sritį, bet dėl funkcinio ( netiesioginio) pašalinės jėgos persidavimo paveikus kairę ranką. Trauminio kontakto vieta rankoje galėjo būti bet kokios lokalizacijos, poveikis galėjo būti kaip smūginis, taip ir tempiamasis arba kombinuotas. Vienodai tikėtina kaip smūgio į alkūnės sritį, taip ir rankos užsukimo bei užlaužimo už nugaros galimybės. Raumens plyšimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. V. S. med. dokumentuose yra duomenų apie buvusius abiejų pečių sąnarių aplinkos audinių uždegimus (periartritus), kurių pasėkoje neabejotinai susidaro liekamieji degeneraciniai progresuojantys pakitimai, ko pasėkoje sąnarys ir jį supantys audiniai yra sumažinto funkcinio resurso ir lengviau pažeidžiami, o sužalojimas atsiranda nuo silpnesnių trauminių poveikių (1 t., b.l. 79-81).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nors kaltinamasis J. S. savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo V. S., liudytojų Leonoros D. S., E. B., V. S., G. K., R. S. bei eksperto J. V. parodymais ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. S. 2012 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., namo, esančio Švyturio g. 29, Kaune, kieme, konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. S., t.y. tyčia vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos alkūnę, padarydamas kairio peties antdyglinio raumens plyšimą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis neigia sudavęs nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jam į ranką kumščiu sudavė kaltinamasis J. S., stovėjęs priešais jį. Nukentėjusysis parodė, kad 2012 04 29, su policijos įgaliotinio pagalba užsitvėrus tvorą, 2012 04 30 J. S. vėl priėjo ir pasakė, kad nuims tvorą, o jei ne – „vėl gausi į snukį“. Nukentėjusiojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina, kiti byloje surinkti įrodymai, jokių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymams nenustatyta, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Liudytoja Leonora D. S. patvirtino, kad ji pati matė, kaip J. S. stovėjo prieš V. S. maždaug už pusės metro, nurodė, kad kada ji, išgirdusi triukšmą, išbėgo į kiemą, V. S. iš karto pasakė, kad J. S. sudavė kumščiu jam į ranką ir grasino duoti „į snukį“, nurodė, kad kaltinamojo sūnus stovėjo maždaug už pusantro metro nuo nukentėjusiojo, o J. S. buvo prie pat pastarojo. Liudytoja nurodė, kaip jos vyras rodė, kur sudavė jam kaltinamasis kumščiu, kaip po to ėjo pas gydytojus, kaip buvo nustatyta, kad jos vyrui buvo trūkusi sausgyslė ir plyšo raumuo, kad buvo atlikta operacija, kad vyras skundėsi skausmu, pašlijo jo sveikata, jis negalėjo užmigti, jį iki šiol kamuoja nemiga ir depresija. Šias aplinkybes patvirtina, specialistų išvados ir įrašai medicinos dokumentuose. Liudytojas E. B. patvirtino, kad jis važiavo matuoti žemės sklypų, įkalė riboženklius, po to pakartotinai teko važiuoti matuoti ir kalti naujus riboženklius bei perkalti vieną likusį perkaltą į kitą riboženklį. Kaltinamojo ir jo sūnaus liudytojo A. S. parodymai, kad riboženkliai nebuvo perkalti, vertintini kritiškai, kadangi už paslaugas matininkui mokėjo užsakovas, tai yra pats V. S., todėl manyti, kad jis pats ištraukė riboženklius nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo manyti, kad juos galėjo ištraukti kiti asmenys, kadangi daugiau suinteresuotų žmonių dėl žemės valdos ribų nustatymo nėra. Akivaizdu, kad kaltinamasis iki šiol negali nusiraminti dėl to, kad teismas patenkino V. S. ieškinį ir pat virtino pastarojo pateiktą žemės ribų nustatymo planą ir agresyviais veiksmais, nebodamas teismo sprendimo patvirtintų ribų, kurias nužymėjo martininkas, daro, o supratimu, savą tvarką ir negali susitaikyti su tuo, kad V. S. įgyvendina savo teisę turėti valdos ribą ir savo tvorą, kuri buvo pastatyta tik su įgaliotinio pagalba. J. S. viso teismo posėdžio metu elgėsi išskirtinai valdingai, įžūliai, iššaukiančiai, kalbėjo sunėręs rankas ant krūtinės, sakė, kad jei jo matavimai būtų nesutapę su matininkų, jis būtų ištraukęs kuolus. Nors kaltinamasis vėliau pasakė, kad nebūtų traukęs kuolų, tačiau įvertinus jo elgesį ir įsakmų kalbos toną teisme akivaizdu, kad kaltinamasis įpratęs elgtis taip, kaip jam patogu, nebodamas kitų asmenų interesų. Akivaizdu, kad kaltinamasis ir jo sūnus A. S. sako netiesą apie tai, kad konflikto metu esą A. S. buvo nuėjęs už namo, kadangi tiek nukentėjusysis tiek liudytoja Leonora D. S. patvirtino, kad pastarasis buvo kieme, liudytoja tiek kaltinamąjį tiek jo sūnų, jiems pamačius atėjusią liudytoją ir nueinant, ragino pasilikti ir išsiaiškinti. Akivaizdu, kad sakydami, kad A. S. konflikto metu buvo nuėjęs kaltinamasis siekia išvengti kokių nors kaltinimų sūnui, kadangi, pasak nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės, abu nueidami grasino nukentėjusiajam V. S., be to, pripažinus, kad buvo vietoje A. S. turėtų papasakoti apie tėvo suduotą smūgį, to paties siekia ir A. S., todėl šie parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Pats A. S. apibūdino tėvą  kaip karštakošį asmenį. Liudytojas V. S. taip pat apibūdino kaip agresyvų žmogų, Nurodė, kad jis žino kaltinamąjį J. S. kaip agresyvų žmogų, parodė, kad matininkui trečią kartą žymint valdų ribas, jis patėvio prašymų tai filmavo, tada J. S. puolė jį šaukdamas, kad jis baigtų filmavęs, kad jis sudaužysiąs jo kamerą, nors jis filmuodamas stovėjo tėvų žemėje, po to jis atsitraukė, jį užstojo policijos įgaliotinis. Liudytoja G. K. V. S. apibūdino kaip sąžiningą mandagų žmogų, apie J. S. ji nepasisakė galimai dėl to, kad gyvena šalia ir vengia apibūdinti agresyvų žmogų, siekdama sulaukti panašių išpuolių. Liudytoja R. S. patvirtino, kad V. S. kreipėsi dėl traumos, nurodė, kad jam smogė kaimynas, ką ji ir nurodė medicininiuose dokumentuose, ji nukentėjusįjį gydė, vėliau paskirtam gydymui nepadėjus, nusiuntė pacientą pas traumatologus. Ekspertas J. V. patvirtino, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti tik dėl poveikio į ištiestą ranką ar žastą, kaip svertą, dėl nepatogios funkcinės padėties, kad šita trauma galėjo atsirasti kylant įtampai šitai raumenų grupei, suduodant smūgį į alkūnę, pakėlus ranką. nurodė, kad šitos sausgyslės turi skausminį jutimą, natūraliai  raumuo neturi šansų sugyti. Tokiu būdu kaltinamojo ir jo sūnaus A. S. pasakojimai, esą jie matė po dešimties dienų nukentėjusįjį nešant kibirą vandens plauti automobilį, vertinti kritiškai, kaip siekimą parodyti, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas ir galėjo nešioti sunkius daiktus, juo labiau, kad neįtikėtina, kad žiemos metu, sausio mėnesį kas nors lauke plautų automobilį. Patreikta medicininė dokumentacija, atliktos dvi ekspertizės ir ekspertų parodymai p[atvirtina, kad V. S. buvo sužalotas, jo ranka buvo operuota, ji iki šiol gydoma, todėl netikėti nukentėjusiojo sužalojimo faktu nėra pagrindo.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis V. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000,00 Lt turtinei žalai atlyginti, be to, prašo priteisti iš kaltinamojo išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir išlaidas, patirtas darant bylos dokumentų kopijas. Nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamu kaltinamojo veikimu, bylos nagrinėjime teisme metu apklaustas specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo patirtų traumų pobūdis atsirado būtent dėl suduoto smūgio į ranką, tokie sužalojimai atsiranda tik dėl trauminio poveikio. Po šio įvykio jis negali naktimis miegoti, susirgo depresija, iki šiol yra gydomas, jam pablogėjo atmintis, iki šiol kamuoja nemiga, stresas, jis patyrė skausmą, pažeminimą, bendravimo pablogėjimą.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgą laiką, nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, taip pat į tai, kad. nukentėjusysis gydomas iki šiol, bet svarbiausiai, kad šis sužalojimas sukėlė tokius dvasinius išgyvenimus, kad jis susirgo depresija, gydomas iki šiol ir neaišku ar kada nors visiškai pasveiks po tokios dvasinės traumos. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 5 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai. Nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kairio peties antdyglinio raumens plyšimą sausgyslės ir raumens ir padaryta žala priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama kaltinamojo veika, tačiau kaltinamasis šiuo metu nedirba, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, yra mažintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo J. S. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė neapibrėžta tyčia.

              Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nejauno amžiaus, nedirba, neteistas, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

              Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir bylos dokumentų kopijų darymo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 d.).

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str.,  303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ė :

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant nuteistajam per laisvės apribojimo bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiuoju V. S. ir įpareigojant neatlygintinai per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Patenkinti nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 4 000 (keturis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo V. S. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir bylos dokumentų kopijų darymo išlaidas bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 27,75 Lt (dvidešimt septynis litus ir 75 ct) išlaidų bylos dokumentų kopijoms apmokėti  nukentėjusiojo naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Tatjana Butkienė