Civilinė byla Nr. e2A-212-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00229-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 2.6.11.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Energo strategija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Energo strategija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ dėl avanso priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Energo strategija“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“ (toliau – ir nemokumo administratorė), 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 20 d. su atsakove UAB „Atenergo“ (toliau – ir atsakovė) sudarytą Paslaugų sutartį (toliau – ir Paslaugų sutartis, Sutartis), taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 60 000 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2022 m. kovo 4 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Atenergo“ 60 000 Eur negrąžintą avansą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Civilinės bylos Nr. e2-313-1092/2022 ir Nr. e2-493-1092/2022 buvo sujungtos į vieną.
4. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė Paslaugų sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties pakeitimo į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimo, poveikio aplinkai vertinimo, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo, detaliojo plano ruošimo, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti ieškovės interesus, susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu. Šalys susitarė, kad bendra paslaugų kaina yra 81 093,60 Eur (280 000 Lt). Atsakovė išrašė ieškovei sąskaitų už 62 851,47 Eur: 2010 m. už 3 909,87 Eur ir 2020 m. sausio mėn. už 49 143,11 Eur; abiejose sąskaitose suteiktos paslaugos nurodytos – už paslaugas pagal Sutartį. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 16 d. ir 17 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 56 000 Eur, 2012 m. spalio 2 d. – 4 000 Eur avansinius mokėjimus, nurodydama, kad mokėjimai atlikti kaip avansiniai apmokėjimai už vėjo jėgaines ir transportavimą. Tačiau nemokumo administratorė ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nerado darbų priėmimo–perdavimo aktų, ataskaitos ar kitų dokumentų, patvirtinančių atsakovės išrašytose ir ieškovės apmokėtose sąskaitose nurodytų paslaugų suteikimą. Nemokumo administratorei pareikalavus, atsakovė pateikė Sutartį, 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. sausio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, detalųjį planą bei duomenis, kokias realias išlaidas ji patyrė, parengdama detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, kad 18 634,91 Eur patirtos išlaidos neatitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų ir avansinių pavedimų dydžio, jog 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra yra išrašyta prasidėjus ieškovės bankroto procesui, padarė išvadą, kad Sutarties pagrindu ieškovė paslaugų negavo. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nes juo nebuvo siekiama sukurti realių teisinių pasekmių – teikti konsultavimo ir informavimo paslaugas bei už jas atsiskaityti, dėl to Paslaugų sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kaip tariamas sandoris ir, pritaikius restituciją, ieškovei turi būti grąžinti 60 000 Eur.
5. Reikalavimą dėl sumokėto avanso grąžinimo ieškovė grindė tuo, kad 2012 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 2 d. atliktų avansinių mokėjimų į atsakovės banko sąskaitą nurodymuose įrašyta, jog jie atliekami už vėjo jėgaines ir transportavimą. Atsakovė vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutarčių su ieškove nesudarė, įrangos nepardavė ir nepristatė. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 60 000 Eur avansas.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, juos patenkino iš dalies – pripažino negaliojančia Sutartį, priteisė ieškovei iš atsakovės 60 000 Eur ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-85-330/2023 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria Sutartis pripažinta negaliojančia, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmetė; paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 60 000 Eur, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-1120/2023 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 60 000 Eur avansas, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria ši sprendimo dalis palikta nepakeista, bei grąžino bylos dalį dėl reikalavimo priteisti 60 000 Eur avansą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys dėl patenkinto ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 60 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Kasacinio teismo vertinimu, abiejų instancijų teismai nepagrįstai 60 000 Eur ieškovei priteisė, taikydami nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teismai, konstatuodami, kad 60 000 Eur 2012 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 2 d. pavedimais atsakovei pervesti, kaip avansas už vėjo jėgaines, negalėjo padaryti teisiškai pagrįstos išvados, jog atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo. Avansas (išankstinis apmokėjimas) yra sutartinių teisinių santykių elementas. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad nepašalinus tikimybės, jog atsakovė gavo ginčo lėšas iš sutartinių santykių, teismai negalėjo patenkinti ieškovės reikalavimo nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Be to, teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo grąžinti avansą, turėjo įvertinti, kokio pobūdžio susitarimas buvo tarp šalių ir ar iš jo kilo atsakovei pareiga grąžinti ginčo sumą ar jos dalį ieškovei, t. y. turėjo nustatyti, kokiu pagrindu, kokius konkrečiai įsipareigojimus prisiimant šis avansas buvo pervestas (ar atsakovė turėjo įgyti jėgaines savo nuosavybėn, ar turėjo pareigą pristatyti ieškovei vėjo jėgaines kaip tarpininkė, ieškovės atstovė ar kita), ir tai nustatęs spręsti, ar atsakovė netinkamai įvykdė Sutartį, jei taip, ar jai kyla pareiga šį avansą grąžinti.
10. Gražinus nagrinėti civilinės bylos dalį iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė dėl reikalavimo priteisti 60 000 Eur avansą papildomai nurodė, kad ji neginčija aplinkybės, jog tapati sutartis buvo sudaryta ne tik tarp ieškovės ir atsakovės, bet ir tarp atsakovės ir UAB „Tauraganas“; tikėtina, kad panaši sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Tauro šėlsmas“. Tiek ginčo Paslaugų sutartis, tiek ir paslaugų sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Tauraganas“, buvo vykdomos, tai konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2A-85-330/2023 ir Nr. e2A-505-1120/2022. Ieškovė nesutinka, kad visos trys paslaugų sutartys turi būti vertinamos kompleksiškai ir jų visuma patvirtina tarp šalių buvus jungtinės veiklos teisiniams santykiams; vertina, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes 60 000 Eur avansas buvo pravestas ne už suteiktas paslaugas pagal Paslaugų sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ir santykiuose su ieškove, ir santykiuose su UAB „Tauraganas“, atsakovė teikė konsultavimo paslaugas, t. y. nesiekė bendrų su paslaugų gavėjais tikslų, tačiau siekė naudos sau – išrašydama sąskaitas ir gaudama mokėjimus už suteiktas paslaugas. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad vien iš atsakovės pateiktų neišsamių ir nenuoseklių banko sąskaitų išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos už suteiktas konsultavimo paslaugas iš ieškovės, UAB „Tauraganas“ ir UAB „Tauro šėlsmas“ ji gavo 52 768,78 Eur (182 200 Lt) atlyginimą. Ir santykiuose su ieškove, ir santykiuose su UAB „Tauraganas“ atsakovė susitarė dėl nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu. Nei viena iš atsakovės pateiktų sutarčių nenumatė materialaus objekto įsigijimo (vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo ir transportavimo). Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad vien iš atsakovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog, laikotarpiu nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos, ieškovė, UAB „Tauraganas“ ir UAB „Tauro šėlsmas“ atliekant mokėjimus, nurodydavo paskirtį – avansinis apmokėjimas už konsultacines paslaugas, apmokėjimas už konsultacines paslaugas, už paslaugas. Ieškovės ir UAB „Tauraganas“ atliktuose mokėjimuose nurodyta paskirtis (atitinkamai 60 000 Eur ir 58 000 Eur) – avansinis apmokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą, leidžia padaryti išvadas, kad ieškovė ir atsakovė nesudarė susitarimo dėl jungtinės veiklos, o susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Net pripažinus Paslaugų sutartį susitarimu dėl jungtinės veikos, į jos susitarimo dalyką neįėjo materialaus objekto įsigijimas (vėjo jėgainių pirkimas ir transportavimas).
11. Be ieškovės, UAB „Tauraganas“ ir UAB „Tauro šėlsmas“ mokėjimų, atliktų už suteiktas konsultacines paslaugas, LUAB „Energo strategija“ ir UAB „Tauraganas“ atliko 118 000 Eur avansinius mokėjimus atsakovei (60 000 Eur ir 58 000 Eur) už vėjo jėgaines ir transportavimą. Pati atsakovė įmonei „United logistic services“ sumokėjo tik 130 000 JAV dolerių (369 031 Lt), taip pasipelnydama 11 122 Eur (38 400 Lt) dydžiu. Nurodytas 130 000 JAV dolerių mokėjimas negali būti traktuojamas kaip veiksmas siekiant bendrų tikslų. Be to, atsakovė nepateikė rašytinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, kuriuo šalys siektų įsigyti materialųjį objektą – vėjo jėgaines, todėl net ir nustačius, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, jog tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, Sutartis teismo ex officio (savo iniciatyva) turi būti pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 daliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį atsakovei dėl 60 000 Eur avanso, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir priteisė atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 3 988,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartyje byloje esančius įrodymus dėl suteiktų paslaugų įvertino, padarydamas išvadas, jog paslaugos ieškovei pagal Paslaugų sutartį buvo suteiktos. Nors ieškovė tai neigė, ji rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad paslaugos visgi buvo suteiktos ieškovei, tačiau teigė, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes 60 000 Eur avansas buvo pravestas ne už suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti sumokėtų pinigų (avanso), kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
14. Teismas įvertino, kad atsakovės atstovų paaiškinimai, ar tarp šalių susiklostė paslaugų ar jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nėra nuoseklūs. Atsakovės vadovas A. M. paaiškino, kad buvo bendras interesas pasistatyti 4 vėjo jėgaines; statyti vieną bendrą vėjo parką būtų buvę labai brangu, būtų reikėję specialaus plano, todėl buvo nuspręsta dirbti bendrai, priimti sprendimus dėl kiekvienos įmonės, todėl buvo sudaryta Paslaugų sutartis, o joje buvo numatyta, jog vėliau bus sudaromos kitos sutartys; atsakovės paslaugų teikimo apimtys ir terminas buvo aiškiai apibrėžti. Teismas, įvertinęs Paslaugų sutarties turinį, byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės atstovo argumentus patvirtina byloje pateikti įrodymai dėl Paslaugų sutarties sudarymo, suteiktų paslaugų apimties. Teismui nebuvo pagrindo nuspręsti, kad susitarimas dėl konkrečių paslaugų nėra įgyvendintas, juo labiau kad tarp šalių dėl to ginčo nebėra.
15. Pasak teismo, nėra pagrindo nuspręsti, kad tarp UAB „Atenergo“, UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Tauraganas“ ir ieškovės UAB „Energo strategija“ susiklostė jungtinės veikos santykiai, nes 2009 m. sudarytos identiškos paslaugų sutartys. Teismas įvertino, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog nors šalys savo planuojamą bendrą vėjo jėgainių verslo planą įformino taip, kaip joms atrodė teisinga – kaip Paslaugų sutartį, dėl to atsakovė gali būti vertinama ne paslaugų teikėja pagal paslaugų sutartis, bet partnerė, kuri paskirta visų partnerių vardu tvarkyti bendrus reikalus, ir tai yra jos įnašas, indėlis į jungtinę veiklą, be to, paslaugų kaina (nors realiai – tai kitų partnerių įnašas į jungtinę veiklą) visose 3 sutartyse yra tapati – 280 000 Lt (apie 81 000 Eur) bei tai, kad atsakovė išsinuomojo žemės sklypą ir jį 2009 m. vasario 20 d. subnuomojo UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Tauraganas“, LUAB „Energo strategija“, nėra pakankamos išvadai, jog tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Tai, kad atsakovė atliko veiksmus dėl sklypo paskirties pakeitimo, detaliojo plano parengimo, sąlygų elektrinėms projektuoti gavimo, inžinerinių geologinių tyrimų atlikimo, poveikio aplinkai vertinimo, kadastrinių matavimų ir t. t., teismo vertinimu, patvirtina, jog ji atliko įsipareigojimus pagal Paslaugų sutartį, kuria buvo susitarusi gauti konkretų atlygį už paslaugas. Teismas atsakovės suteiktas paslaugas įvertino ne kaip pagrindinio partnerio, kuris viskuo rūpinosi, indėlį į jungtinę veiklą, o kaip suteiktas konkrečias paslaugas kiekvienos įmonės interesais. Paslaugų sutartimi buvo susitarta dėl apmokėjimo pagal išrašytas sąskaitas. Jungtinės veiklos pagrindu tokio atlyginimo atsakovė nebūtų turėjusi pagrindo reikalauti.
16. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas UAB „Atenergo“ tarptautinio mokėjimo pavedimas – 130 000 JAV dolerių, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sutartis su Rumunijos įmone XAL SRL dėl 4 naudotų pramoninių vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo už 43 000 JAV dolerių kainą už vieną turbiną, kuri turi būti sumokėta pagal sąlygas – mokėjimai už siuntimo išlaidas sumokami iš karto, 172 000 JAV dolerių mokėtini atsiuntus jėgaines į Klaipėdos uostą.
17. Teismas iš LUAB „Energo strategija“ sąskaitos išrašo nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. R. I., G. S., A. I. pervedė po 20 000 Eur, nurodydami pervedimo pagrindą „akcininko įnašas įrangos pirkimui“.
18. Teismas pažymėjo, kad UAB „Atenergo“ nenupirko jėgainių savo vardu, be to, neturėjo pagrindo ir teisės jų perparduoti, tokio susitarimo nebuvo, buvo tik ketinamas pirkti. Vėjo jėgaines įmonės būtų pirkusios tiesiogiai, lėšas būtų pagal sudarytas sutartis pervedusios tiesiogiai. Nors ieškovės mokėjimo nurodymuose UAB „Atenergo“ buvo nurodyta, kad lėšos pervedamos už vėjo jėgaines, teismo vertinimu, atsakovė šias lėšas gavo už suteiktas paslaugas. Teismas nusprendė, kad aplinkybių dėl 130 000 JAV dolerių mokėjimo, dėl mokėjimo nurodymuose nurodytos paskirties nėra pagrindo vertinti kaip šalių bendrą indėlį siekiant įsigyti vėjo jėgaines, t. y. ieškovės atsakovei pervestų lėšų laikyti mokėjimais, atliktais vykdant susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo nėra pagrindo.
19. Teismas pažymėjo, kad nors Paslaugų sutartis buvo sudaryta siekiant tikslo – vykdyti vėjo jėgainių veiklą, tačiau sudarytas susitarimas su ieškove apsiribojo susitarimu dėl konkrečių paslaugų suteikimo – detaliojo plano pateikimo. Pasak teismo, ieškovė, akcentuodama mokėjimų atsakovei paskirtį, t. y. kad jie atlikti už vėjo jėgaines, neatsižvelgė į Paslaugų sutartyje šalių sudarytus susitarimus dėl teiktinų paslaugų apimties, dėl susitarimo, jog vėjo jėgainių įsigijimui turės būti sudarytos atskiros sutartys, tiek kitos įmonės, tiek ieškovė jėgaines turės įsigyti ir už jas sumokėti individualiai. Ieškovės iniciatyva mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis „avansinis mokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą“, teismo vertinimu, neįrodo pirkimo–pardavimo teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto, jungtinės veiklos. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė negalėjo nurodyti, kokia buvo ieškovės valia sudarant Paslaugų sutartį, pervedant lėšas atsakovei 2010 m. ir 2012 m., dėl to vien mokėjimo nurodymuose pažymėtos paskirtys nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog paslaugos buvo suteiktos. Šiuo atveju, nebuvo susitarta dėl avansinių mokėjimų, tikslu įsigyti vėjo jėgaines atsakovės vardu, po to jas parduoti, perleisti ieškovei ir (ar) kitoms įmonėms. Ieškovė susitarė su atsakove dėl konkrečių paslaugų suteikimo, susitarė dėl avansinių mokėjimų už paslaugas ir neneigė, kad už suteiktas paslaugas nėra atsiskaičiusi. Pažymėjo, kad nors detalusis planas nebuvo patvirtintas ir tikslų, kokius buvo numatę šalys nepasiekė, tačiau nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovei dėl paslaugų kokybės ir (ar) apimties, ieškovė nenutraukė Sutarties, nereikalavo pateikti kokių nors paslaugų teikimo ataskaitų ar detalizacijų, tai vertinama, jog paslaugas atsakovė suteikė tinkamai ir visa apimtimi. Nors ieškovė teigė, kad pavedimai padaryti ne už suteiktas paslaugas, ir pinigai grąžintini, nes nenupirktos ir nepristatytos jėgainės, tačiau teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė 60 000 Eur sumokėjo už vėjo jėgainių įsigijimą, t. y. lėšos sumokėtos atsakovei be teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo teisę paskirstyti gautas lėšas savo nuožiūra. Pažymėjo, kad mokėjimo paskirties nurodymas, atliekant mokėjimo pavedimą, priklauso nuo pavedimą atliekančios šalies valios, todėl jis negali sukurti pareigų tokį mokėjimą gaunančiai šaliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės mokėjimo nurodymuose UAB „Atenergo“ buvo nurodyta, jog lėšos pervedamos už vėjo jėgainių įsigijimą ir transportavimą. Remiantis kasacinio teismo praktika dėl mokėjimo nurodymuose įvardijamos mokėjimo paskirties svarbos teisinių santykių kvalifikavimui, teismo išvada, kad ieškovės iniciatyva mokėjimo nurodyme įvardyta mokėjimo paskirtis „avansinis mokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą“ neįrodo pirkimo–pardavimo teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto, jungtinės veiklos, yra nepagrįsta. Priešingai, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, yra vienas iš įrodymų spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Būtent atsakovė turėjo įrodyti kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą.
20.2. Aplinkybę, kad ieškovės sumokėti 60 000 Eur buvo ne atsiskaitymas pagal Paslaugų sutartį, bet avansas už vėjo jėgaines, parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės vadovas A. M., tokia pozicija buvo išdėstyta ir atsakovės 2021 m. gruodžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovės pripažintą faktą, jog ieškovė atliko avansinius mokėjimus atsakovei už vėjo jėgainių įsigijimą ir transportavimą.
20.3. Kasacinis teismas nepaneigė ankstesnių teismo sprendimų nustatytos faktinės aplinkybės, kad 60 000 Eur ieškovės 2012 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymais atsakovei buvo pervesti kaip avansas už vėjo jėgaines. Priešingai, būtent dėl to, kad mokėjimai buvo atlikti kaip avansinis apmokėjimas už vėjo jėgaines, atsirado teismo pareiga nustatyti, kokiu pagrindu, kokius konkrečiai įsipareigojimus prisiimant šis avansas buvo pervestas (ar atsakovė turėjo įgyti jėgaines savo nuosavybėn, ar turėjo pareigą pristatyti ieškovei vėjo jėgaines kaip tarpininkė, ieškovės atstovė ar kita), ir tai nustačius, spręsti, ar atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, jei taip, ar jai kyla pareiga šį avansą grąžinti.
20.4. Teismas išvadą apie šalis (ne)siejusius santykius ir avanso paskirtį padarė, remdamasis vien atsakovės direktoriaus A. M. paaiškinimų pagrindu, ir nenurodė kitų įrodymų, kurie pagrįstų tokią išvadą. Atsakovės atstovo direktoriaus paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi (atsakovė nuolat keitė atsikirtimus, traktuodama iš ieškovės gautą 60 000 Eur mokėjimą, kaip avansą už vėjo jėgaines, kaip apmokėjimą už suteiktas paslaugas, kaip jungtinės veiklos partnerių įnašą į bendrą veiklą).
20.5. Kadangi ieškovė pervedė atsakovei avansinius mokėjimus už vėjo jėgainių įsigijimą ir transportavimą, atitinkamai atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl vėjo jėgainių įsigijimo. Nurodytą vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutartį negalima aiškinti kitaip, negu atsakovės ketinimą įsigyti 4 vėjo jėgaines savo vardu. Iš byloje esančių akcinės bendrovės (toliau – AB) „LESTO“ planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti matyti, kad visoms 4 įmonėms, dalyvavusioms bendroje veikloje, AB „LESTO“ išdavė planavimo sąlygas, pagal kurias kiekviena įmonė planavo pasistatyti po 1 vėjo jėgainę. Atsakovė sudarė 4 vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutartį, kai pati galėjo pasistatyti tik 1 vėjo jėgainę, t. y. likusių 3 vėjo jėgainių perpardavimas ieškovei ir kitoms dviem įmonėms. Surinkta pakankamai įrodymų, kad buvo susitarta dėl avansinių mokėjimų, tikslu įsigyti vėjo jėgaines atsakovės vardu, po to jas parduoti, perleisti ieškovei, t. y. atsirado ikisutartiniai santykiai, kurie nutrūko, nes vėjo jėgainės nebuvo parduotos. Pirkimo–pardavimo santykiai dėl vėjo jėgainių pirkimo tarp šalių nebuvo atsiradę, o atsakovė neįrodė kitų santykių egzistavimo.
20.6. Paslaugų sutarties 3.2 punktas nustato, kad, pasirašius šią sutartį, ieškovė vykdė avansinius apmokėjimus, pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras. Byloje yra pateiktos tik dvi atsakovės išrašytos sąskaitos faktūros: 2010 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ATN 0000006 – 3 909,87 Eur ir 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000364 – 58 941,60 Eur. Tačiau į bylą nėra pateiktų atsakovės išrašytos sąskaitos faktūros nei 60 000 Eur, nei atskirų dviejų sąskaitų faktūrų 28 000 Eur ir sąskaitos faktūros 4 000 Eur dydžiu. Atsakovei nepateikus sąskaitų faktūrų ieškovei, ieškovė neturėjo pareigos įvykdyti avansinių apmokėjimų atsakovei. Atitinkamai atsakovė neturėjo teisės užskaityti ieškovės atliktų avansinių mokėjimų kaip mokėjimų pagal Paslaugų sutartį.
20.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galėjo užskaityti pervestas lėšas už paslaugas, nors mokėjimo paskirtis nurodyta kita. Ieškovė neginčija, kad yra skolinga atsakovei pagal Paslaugų sutartį, tačiau atsakovė nereiškė ieškinio ar priešieškinio ir skolos priteisimo nereikalavo. Taigi, nors tarp ieškovės ir atsakovės egzistuoja priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę, dėl to atsakovė turėjo teisę įskaityti už vėjo jėgaines gautą 60 000 Eur avansą, kaip mokėjimą pagal Paslaugų sutartį, tačiau šios teisės neįgyvendino
.
21. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
21.1. Ieškovė 2023 m. lapkričio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose gynė poziciją, kad tarp šalių susiklostė vieninteliai teisiniai santykiai – atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai pagal Paslaugų teikimo sutartį; ieškovės atstovas pripažino, kad ieškovė neatsiskaitė už paslaugas pagal Paslaugų sutartį. Taigi, atsakovė turėjo teisę gauti paslaugos kainą (280 000 Lt (81 093,60 Eur)) ir ja tinkamai pasinaudojo. Kad toks šalių tarpusavio atsiskaitymas tenkino abi šalis, t. y. visiškai atitiko abiejų šalių valią, patvirtina ir faktas, kad, po 2012 m. atliktų mokėjimų (60 000 Eur), bankroto byla ieškovei iškelta tik 2019 m., t. y. po reikalaujamos grąžinti sumos sumokėjimo praėjo 7 m. Per šiuos metus nė vienas iš ieškovės tuometinių vadovų ar kitų atstovų nereiškė atsakovei pretenzijų nei dėl suteiktų paslaugų, nei dėl kokių nors vėjo jėgainių nenupirkimo (nepristatymo), nei dėl pinigų grąžinimo.
21.2. Juridiniams asmenims keliami kitokie protingumo ir apdairumo reikalavimai tikrinant pavedimų paskirtis nei fiziniams asmenims, nes juridiniai asmenys gauna žymiai daugiau pavedimų, jų buhalteriją tvarkoma specialistų, todėl patikrinti kiekvieno pavedimo paskirtį, o juo labiau – įvertinti, ar vienašališkai nurodyta pavedimo paskirtis nesukuria juridiniam asmeniui kokių nors mokėtojo vienašališkai siūlomų teisinių pasekmių, neįmanoma.
21.3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sumokėti 60 000 Eur atsakovei yra kainos dalis pagal Paslaugų sutartį (atsakovė neprivalėjo stebėti, kokia nurodoma mokėjimo paskirtis), šių mokėjimų įskaitymo ar užskaitymo atsakovė neatliko. Tam, kad iš ieškovės gautus pinigus naudotų bendrovės veikloje, atsakovei nereikia atlikti jokių veiksmų.
21.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-505-1120/2022, esant tapačioms mokėjimo nurodymuose paskirtims (už vėjo jėgaines ir transportavimą), pripažino pinigus gautus pagal paslaugų sutartį. Nors teismo sprendimas neturi res judicata (teismo išspręsta byla) galios šios bylos šalims, tačiau jis svarbus, kaip teismo praktika iš esmės identiškų teisinių santykių aiškinimui.
21.5. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bet kokia forma ieškovei būtų pateikusi sutikimą priimti pinigus, kaip avansą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
21.6. Jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė 60 000 Eur gavo pagal Paslaugų sutartį, tai tarp šalių buvęs teisinis santykis turėtų būti kvalifikuojamas kaip jungtinė veikla, o ne kaip pirkimas–pardavimas
.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
23. Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. vasario 20 d. sudarė Paslaugų sutartį Nr. 03, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovės užsakymu suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintines paslaugas: vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties keitimu į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimu, poveikio aplinkai vertinimu, sanitarinių apsaugos zonų nustatymu, detaliojo plano ruošimu, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus, susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (Sutarties 1.1 punktas).
24. Šalys Paslaugų sutartyje susitarė, kad visa teikiamų paslaugų kaina yra 81 093,60 Eur (280 000 Lt) su PVM (Sutarties 3.1 papunktis). Sutarties 3.4 papunktyje šalys nustatė, kad paslaugų teikimo terminas yra nuo Sutarties pasirašymo dienos iki detaliojo plano pateikimo valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai pasirašyti.
25. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovė ieškovei teikė konsultacines paslaugas bei atliko projekto vykdymui būtinus darbus: 2008 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė sudarė žemės sklypo, kurį vėliau subnuomojo LUAB „Energo strategija“, UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Tauraganas“, nuomos sutartį; 2008 m. lapkričio 28 d. atsakovė su UAB „Tauragės planas“ sudarė sutartį dėl detaliojo plano parengimo, kurios pagrindu UAB „Tauragės planas“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. pateikė detalųjį planą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui; 2012 m. vasario 22 d. pasirašė sutartį su Pagėgių savivaldybės administracija dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo; 2012 m. rugsėjo 18 d. sudarė sutartį Nr. 860-2012 su UAB „Ekosistema“ dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos parengimo; 2012 m. spalio 30 d. sudarė sutartį su UAB „Rapasta“ dėl geologinių inžinerinių tyrimų atlikimo; be to, atsakovė derino visus detaliojo plano tvirtinimo klausimus bei 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo ieškovę apie detaliojo plano pateikimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.
26. Atsakovė 2010 m. gruodžio 27 d. pateikė ieškovei apmokėti 3 909,87 Eur (13 500,01 Lt) PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATN 0000006, o 2020 m. sausio 3 d. – 48 712,07 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND 0000364, nurodydama, kad sąskaitos išrašytos vykdant Sutartį.
27. Ieškovės akcininkai 2012 m. rugsėjo 3 d. į jos sąskaitą įnešė iš viso 60 000 Eur, nurodydami mokėjimo paskirtį – akcininko įnašas įrangos pirkimui.
28. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 2 d. pavedimais pervedė į atsakovės sąskaitą iš viso 60 000 Eur, mokėjimo pavedimuose nurodant – avansinis mokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą.
29. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 4 vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutartį su Rumunijos įmone XAL SRL, pagal šią sutartį sutarta kaina už 1 jėgainę – 43 000 JAV dolerių; nurodyta, kad mokestis už gabenimą, t. y. 3 500 Eur už jėgainę, turi būti sumokėtas prieš perkeliant jėgaines; 172 000 JAV dolerių mokėtini atsiuntus jėgaines į Klaipėdos uostą. 2012 m. rugsėjo 17 d. atsakovė atliko tarptautinį 130 000 JAV dolerių mokėjimo pavedimą įmonei „United logistic services“ už vėjo jėgaines.
30. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad vėjo jėgainės ieškovei nebuvo perduotos.
31. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovei LUAB „Energo strategija“ iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“; nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 10 d.
32. Ieškovė, manydama, kad atsakovė nepagrįstai jai negrąžina 60 000 Eur avansą, kurį ji atsakovei pervedė už vėjo jėgaines ir jų pristatymą bei kurių atsakovė taip ir nepristatė, kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama ieškovei iš atsakovės priteisti 60 000 Eur avansą. Ieškovė tarp jos ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip ikisutartinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius, kurie nutrūko atsakovei nepristačius ir ieškovei nepardavus vėjo jėgainių, o negrąžintas lėšas – kaip avansą, pervestą už vėjo jėgaines ir jų pristatymą, kurį, nutrūkus šalių ikisutartiniams santykiams dėl atsakovės kaltės, pastaroji privalo grąžinti, o ne kaip lėšas, sumokėtas pagal Paslaugų sutartį suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai ir nustatęs, kad atsakovė ieškovei pagal Sutartį paslaugas suteikė, taip pat, jog ieškovė neneigė, kad už suteiktas paslaugas nėra atsiskaičiusi, ieškovės atsakovei pervestą 60 000 Eur avansą kvalifikavo kaip pervestą pagal Paslaugų sutartį. Teismas konstatavo, kad vien mokėjimo nurodymuose, kuriais buvo pervestas 60 000 Eur avansas, nurodyta jų paskirtis neįrodo pirkimo–pardavimo teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės ar jungtinės veiklos fakto. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kurios laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad šalis siejo ikisutartiniai vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurie nutrūko atsakovei nepristačius ir ieškovei nepardavus vėjo jėgainių, todėl atsakovė privalo ieškovei grąžinti avansą, pervestą už vėjo jėgaines ir jų pristatymą. Pasak apeliantės, tokią poziciją patvirtina mokėjimo nurodymuose, kuriais buvo pervestas 60 000 Eur avansas, nurodyta pinigų paskirtis, atsakovės vadovo A. M. parodymai, pačios atsakovės nuomonė, išdėstyta jos 2021 m. gruodžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir kasaciniame skunde. Be to, atsakovė su Rumunijos įmone sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 4 vėjo jėgainių įsigijimo, nors pagal AB „LESTO“ planavimo sąlygas, ji planavo pasistatyti tik vieną vėjo jėgainę.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl šalis siejusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo, ieškovei teigiant, jog šalis siejo ikisutartiniai vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, bet ne paslaugų pirkimo–pardavimo ir (ar) jungtinės veiklos santykiai. Taigi, šalių nesutarimo esmė susijusi su klausimais, visų pirma, kokio šalis siejusio susitarimo pagrindu ieškovė atsakovei pervedė avansą, ir, antra, ar iš nustatyto šalių susitarimo atsakovei kyla pareiga grąžinti ginčo sumą ar jos dalį ieškovei. Iš pirmiau nurodytų klausimų išplaukia ir kiti smulkesni šalių ginčo aspektai.
Dėl šalis siejusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo
34. Minėta, kad šalys nesutaria dėl juos siejusių materialinių teisinių santykių, kurių pagrindu 2012 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 2 d. ieškovė atsakovei atliko 60 000 Eur ginčo mokėjimus, nurodydama jų paskirtį – avansinis mokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės atsakovei pervestą 60 000 Eur avansą kvalifikavo kaip pervestą mokėjimą už suteiktas paslaugas pagal Paslaugų sutartį ir nusprendė, kad atsakovei pagal Sutartį suteikus paslaugas ieškovei, taip pat ieškovei už suteiktas paslaugas nesant atsiskaičius su atsakove, pastaroji neturi pareigos ginčo sumos grąžinti ieškovei.
36. Apeliantė skunde teigia, kad šalis siejo ikisutartiniai vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurie nutrūko atsakovei nepristačius ir ieškovei nepardavus vėjo jėgainių, todėl atsakovė privalo ieškovei grąžinti avansą, pervestą už vėjo jėgaines ir jų pristatymą.
37. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
38. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė 2012 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymais pervedė į atsakovės sąskaitą iš viso 60 000 Eur, mokėjimo nurodymuose pažymėdama – avansinis mokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą. Ieškovės teigimu, būtent mokėjimo nurodymuose įvardijama paskirtis pagrindžia, kad ji 60 000 Eur atsakovei pervedė ikisutartinių vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo teisinių santykių pagrindu, bet ne paslaugų pirkimo–pardavimo pagal Paslaugų sutartį ir (ar) jungtinės veiklos santykių pagrindu.
39. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
40. Teisėjų kolegija vertina, kad nors nagrinėjamu atveju ginčo mokėjimo nurodymuose įvardijama jų paskirtis – avansinis mokėjimas už vėjo jėgaines ir transportavimą, tačiau nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog nurodyta mokėjimo paskirtis įrodo faktą dėl šalių ikisutartinių vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo teisinių santykių egzistavimo. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, byloje nesant kitų duomenų, tai nėra pakankami įrodymai apeliantės įrodinėjamiems ikisutartiniams vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams pagrįsti bei nustatyti galimai būsimos sutarties turinį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju mokėjimo nurodymai pagrindžia tik patį pinigų perdavimo atsakovei faktą, kurio abi ginčo šalys neneigia, bet ne šalių derybų dėl vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar juo labiau ne tokios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kurioje būtų išreikšta abiejų šalių valia dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. pardavėjos pareiga perduoti prekę bei pirkėjos įsipareigojimas atlyginti už ją (CK 6.305 straipsnio 1 dalis), faktus. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, mokėjimo paskirties nurodymas atliekant mokėjimo pavedimą priklauso nuo pavedimą atliekančios šalies valios, todėl vien tik jis negali sukurti pareigų tokį mokėjimą gaunančiai šaliai.
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus dėl nurodytos mokėjimo nurodymų paskirties, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik mokėjimų nurodymuose įvardijamas jų paskirties įrašas savaime nepatvirtina apeliantės įrodinėjamų teisinių santykių egzistavimo fakto.
42. Ieškovė skunde nurodo aplinkybę, kad faktą, jog jos sumokėti 60 000 Eur buvo skirti ne atsiskaitymui pagal Paslaugų sutartį, bet buvo avansas už vėjo jėgaines, parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės vadovas A. M., tokia pozicija buvo išdėstyta ir atsakovės 2021 m. gruodžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei kasaciniame skunde, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės ir jos vadovo pripažintą faktą, taip pažeisdamas CPK 182 straipsnio 5 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies nuostatas.
43. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 55 punktas).
44. Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl fakto pripažinimo, taip pat yra išaiškinęs, kad šalies pateikti paaiškinimai gali būti vertinami kaip fakto pripažinimas tik tuo atveju, jei tokie paaiškinimai atitinka fakto pripažinimo sąlygas. Tokiu būdu šalies pripažįstamas faktas turi būti aiškiai apibrėžtas ir šalis turi aiškiai išreikšti valią pripažinti faktą. Tai reiškia, kad fakto pripažinimu negalima laikyti šalies paaiškinimų teikimo metu nurodytų aplinkybių, išimtų iš šalies paaiškinimų konteksto, menamų ar nuspėjamų iš paaiškinimų. Jei šalies paaiškinimais teikiama informacija apie bylai reikšmingas aplinkybes neatitinka fakto pripažinimo sąlygų, tokie paaiškinimai tiriami ir vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 74 punktas).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodomus atsakovės vadovo parengiamojo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų ir atsakovės 2021 m. gruodžio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei kasaciniame skunde nurodomų aplinkybių turinį, konstatuoja, kad teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai ir procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo suformuluotų fakto pripažinimo sąlygų. Teisėjų kolegija negali padaryti išvados, kad atsakovė ir (ar) jos vadovas aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą dėl ginčo mokėjimais pervesto avanso paskirties, tokie jų paaiškinimai nėra aiškiai apibrėžti. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė neneigė, kad ginčo šalys turėjo ketinimų ateityje įsigyti vėjo jėgaines, tačiau tiek atsakovė, tiek ir jos vadovas, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, jog ieškovės pervestas 60 000 Eur avansas buvo už suteiktas paslaugas pagal Paslaugų sutartį.
46. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 187 straipsnio proceso teisės normas.
47. Pasak apeliantės, ikisutartinius šalių pirkimo–pardavimo santykius bei avanso paskirtį patvirtina ir atsakovės veiksmai, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarant 4 vėjo jėgainių pirkimo–pardavimo sutartį su Rumunijos įmone XAL SRL, taip pat AB „LESTO“ planavimo sąlygos, išduotos 4 įmonėms, pagal kurias kiekviena įmonė planavo pasistatyti po vieną vėjo jėgainę. Byloje nėra ginčo, kad ginčo šalys turėjo ketinimų ateityje vykdyti vėjo jėgainių veiklą, tuo tikslu tarp šalių buvo sudaryta ir Paslaugų sutartis, tačiau, kaip nurodė atsakovės vadovas, tarp šalių nebuvo susitarimo, jog atsakovė nupirks 4 vėjo jėgaines ir vėliau jas perleis kitoms įmonėms, tame tarpe ir ieškovei; vėjo jėgaines įmonės būtų pirkusios tiesiogiai. Apeliantei nagrinėjamoje byloje neįrodžius priešingai, kad atsakovė aiškiai išreiškė valią perduoti ieškovei vėjo jėgainę, o ieškovė – vėjo jėgainę priimti ir už ją sumokėti, laikytina, jog atsakovės veiksmai, sudarant sutartį su Rumunijos įmone dėl 4 vėjo jėgainių įsigijimo, nepatvirtina ikisutartinių šalių pirkimo–pardavimo santykių fakto ir neįrodo avanso paskirties dėl vėjo jėgainės įsigijimo ir transportavimo.
48. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad atsakovė nepateikė jai sąskaitų faktūrų dėl 60 000 Eur, nors šalys Paslaugų sutarties 3.2 papunktyje buvo sutarusios, jog ieškovė vykdo avansinius apmokėjimus pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-505-1120/2022 pagal BUAB „Tauraganas“ ieškinį UAB „Atenergo“ dėl analogiškos paslaugos sutarties, vertindamas argumentus dėl nesavalaikio sąskaitų faktūrų išrašymo, pinigų gavimo kai kurioms iš jų nesant išrašytoms, konstatavo, kad tokios aplinkybės nėra reikšmingos ginčui dėl dalies kainos, sumokėtos pagal Paslaugų sutartį, grąžinimo (sprendimo 50 punktas). Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, sąskaitų faktūrų išrašymas yra buhalterinės apskaitos veiksmas, nelemiantis šalių materialiųjų teisių ir pareigų.
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai ieškovės atsakovei sumokėtą 60 000 Eur avansą įvertino kaip kainos dalį už suteiktas paslaugas pagal šalių sudarytą Paslaugų sutartį. Kaip jau nurodyta nutarties 25 punkte, byloje nustatyta, kad atsakovė teikė ieškovei nematerialaus pobūdžio paslaugas, todėl nėra prasmės bei tikslo verslo subjektui (atsakovei) teikti profesionalias paslaugas kitam verslo subjektui (ieškovei) ne tik nemokamai, bet ir turėti išlaidų jas teikiant. Esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas, t. y. šios paslaugos yra atlygintinos. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti numatytą kainą, kai paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Atsakovė atliko paslaugas iki sutartyje apibrėžto termino, pateikė detalųjį planą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, todėl įgijo teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas.
50. Atitinkamai pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai dėl šalis siejusių materialiųjų teisinių santykių ir pervestos sumos paskirties, apeliantės argumentai dėl atsakovės teisės įskaityti 60 000 Eur avansą (ne)įgyvendinimo, tampa nereikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, nes tam, kad iš ieškovės gautą pinigų sumą naudoti savo veikloje pagal bet kokią teisėtą paskirtį, atsakovė neturėjo atlikti įskaitymo ir (ar) kitų teisinių veiksmų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teisingai kvalifikavo šalis siejusius teisinius materialiuosius santykius ir teisingai nustatė ieškovės atsakovei sumokėto 60 000 Eur avanso paskirtį, taip pat nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
53. Atmetus apeliantės LUAB „Energo strategija“ apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
54. Atsakovė UAB „Atenergo“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš ieškovės jos naudai priteisti 764,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, darbų ataskaitą, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytų užmokesčio dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovei UAB „Atenergo“ kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš ieškovės LUAB „Energo strategija“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, juridinio asmens kodas 179404329, iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Energo strategija“, juridinio asmens kodas 302291162, administravimo išlaidų 764,72 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė