Baudžiamoji byla Nr. 2K-89/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį atėmimu teisės trejiems metams dirbti valstybės tarnyboje.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – politikas (savivaldybės tarybos narys), siekdamas turtinės asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.
Būdamas 2002 m. gruodžio 22 d. išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, 2003 m. liepos 16 d. sprendimu patvirtintas šios tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariu, o 2006 m. spalio 10 d. išrinktas (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko pavaduotoju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio, 4 straipsnio 3 ir 6 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23, 24 straipsnių, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 4 straipsnio, 33 straipsnio 5 dalies, 34 straipsnio 3 dalies bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto reglamento reikalavimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės asmeninės naudos, 2005–2006 m. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus m. ėmėsi priemonių tapti UAB ,,Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ akcininku, ruošė priešprojektinius sklypo, esančio Vilniuje, Telšių g. 17, planus, darė įtaką kitiems pareigūnams, siekdamas savo idėjų pranašumo, gautą informaciją naudojo ne tik pareigoms atlikti, o pasipelnymo tikslais. Nepavykus įgyvendinti sumanymo, reikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus I. P. 250 000 Lt atlyginimo už jo atliktą darbą. I. P. atsisakius sumokėti šią pinigų sumą, reikalavo, kad už atliktą darbą 250 000 Lt sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius G. L., kuris rūpinosi UAB ,,Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ nuomojamo žemės sklypo detaliojo plano parengimu ir jo pateikimu tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Priešingu atveju grasino trukdyti patvirtinti šį planą Vilniaus miesto savivaldybėje, o pardavus sklypą šią pinigų sumą jam turėjo sumokėti sklypo akcijų pirkėjas. Savo veiksmais A. B. diskreditavo savivaldybės politiko vardą bei sumenkino Vilniaus miesto savivaldybės prestižą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą.
Lietuvos apeliacinis teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo A. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendį, A. B. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 225 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir šios savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto narys, 2005 m. pavasarį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ patalpose, esančiose Vilniuje, Telšių g. 17, iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus I. P. reikalavo 250 000 Lt kyšio už tai, kad jis (A. B. ) darytų įtaką UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ nuomojamo žemės sklypo, esančio prie Telšių g. 17, 0,9 ha teritorijos detaliajam planui pritarti Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete ir nedarytų kliūčių jam patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Jis taip pat grasino, kad jei nebus duotas 250 000 Lt kyšis, minėtas detalusis planas nebus patvirtintas, Vilniaus apskrities viršininko administracija nutrauks 2005 m. kovo 5 d. su UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ pasirašytą sklypo nuomos sutartį ir paliks bendrovei teisę naudotis tik žeme, esančia po sveikatingumo komplekso pastatais, dėl to bendrovė negalės vykdyti jokių sveikatingumo komplekso rekonstrukcijos darbų. Be to, A. B., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir šios savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto narys, o nuo 2006 m. spalio 10 d. – šio komiteto pirmininko pavaduotojas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio iki gruodžio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytomis dienomis, per kelis kartus Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Fabijoniškių g. 2 A, bei skambindamas telefonu iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus G. L., kuris rūpinosi UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ nuomojamo žemės sklypo detaliojo plano parengimu ir jo pateikimu tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, reikalavo 250 000 Lt kyšio už tai, kad jis (A. B. ) pritartų detaliojo plano projektui Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete ir nesudarytų kliūčių patvirtinant šį detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, grasino, kad priešingu atveju detalusis planas nebus patvirtintas, o šiame sklype artimiausiu metu nepradėjus statybų Vilniaus apskrities viršininko administracija nutrauks su UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ pasirašytą sklypo nuomos sutartį. Be to, A. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. gruodžio 14 d., būdamas sanatorijoje „Eglė“, esančioje Druskininkuose, Eglės g. 1, ir 2006 m. gruodžio 27 d., būdamas Verslo, pramogų ir sporto centre „Forum Palace“, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, taip pat telefoninių pokalbių metu iš R. S., svarsčiusio galimybę įsigyti UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ akcijas, reikalavo 250 000 Lt už tai, kad jis (A. B. ) teigiamai atsilieps apie minėtą detalųjį planą, darys įtaką, kad jam būtų pritarta Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete, ir nedarys kliūčių jį tvirtinant Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, pasiūlė R. S. pirkti šį sklypą ir žadėjo, jog jo (A. B. ) pastangomis patvirtintame detaliajame plane bus numatyta statyti didesnio aukščio – devynių aukštų pastatus.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Jeigu kasacinės instancijos teismas netenkins šio prašymo, tuomet kasatorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasatorius nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jo veiksmai įvertinti kaip piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, yra neteisėtas, nes teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus, neteisingai aiškino piktnaudžiavimo veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pagal susiformavusią teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, pirma, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ir, antra, toks subjektas padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Įstatymas nepateikia kriterijų didelei žalai nustatyti, todėl kiekvienu atveju ji nustatoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokie teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-238/2007, 2K-346/2008).
Kasatorius teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl jo veiksmų, nuosprendyje nenurodė konkrečių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šiais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei. Teismas nepagrindė, kokie buvo jo, A. B., veikusio ne tik kaip savivaldybės politikas, bet tuo pat metu ir kaip verslininkas, veiksmai, tikėtina sukėlę didelę žalą valstybei. Tai, kad jis už savo intelektinį, fizinį darbą rengiant priešprojektinius pasiūlymus, pateikiant projekto viziją, pareikalavo iš I. P., vėliau – iš G. L. ir R. S. atitinkamos pinigų sumos (atsiskaityti už suteiktą paslaugą), negali būti vertinama kaip didelės žalos padarymo valstybei priežastis, nes teismas neatribojo A. B., kaip politiko ir kaip verslininko, veiksmų. Kasatorius, nekvestionuodamas byloje surinktų įrodymų, tvirtina, kad jis veikė komerciniais interesais, kurie neduoda pagrindo manyti, kad jie gali aiškiai prieštarauti jo, kaip politiko ir kaip savivaldybės tarybos atstovo, viešiesiems interesams.
Nuteistasis taip pat pažymi, kad veikos pobūdis taip pat apibūdina didelės žalos valstybei turinį. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje teismas tenurodė, kad A. B., kurio idėjos ir vizija dėl detaliojo plano nebuvo palaikytos, pasinaudodamas savo, kaip politiko, autoritetu, pradėjo stabdyti šio plano analizės ir tvirtinimo procedūras. Tačiau teismas neįvertino to, kad „<...>kasatorius, trukdydamas detaliojo plano tvirtinimui ir vilkindamas šio proceso laiką, neketino ir nesubūrė bendraminčių iš atitinkamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinių, įgaliotų spręsti detaliojo plano nagrinėjimą ir tvirtinimą, savo tikslui pasiekti. A. B. iš principo veikė vienas, tiesa, pasinaudodamas savo, kaip tarybos nario, padėtimi“. Nuteistasis pažymi, kad jo veiksmai „trukdant detaliojo plano eigą, vertintini kaip formaliai teisėti veiksmai, nes iš esmės jis, naudodamasis savo tarnybiniais įgaliojimais, nepažeidė jokių tam reikalingų procedūrų ar instrukcijų. Kasatoriaus veiksmai, kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje dėl padarytos veikos, ir tai atitinkamai neturėjo iš esmės didelės įtakos valstybės tarnybos autoritetui“.
Be to, nuteistasis A. B. nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o jo veiksmus perkvalifikuodamas pagal BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat pažeidė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas. Šis teismas nenustatė BK 225 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų privalomų kyšininkavimo sudėties požymių bei nesivadovavo teismų praktika. Pagal teismų praktiką BK 225 straipsnio taikymas siejamas su nusikalstamos veikos vykdytojo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – įgaliojimais, todėl turi būti nustatyta, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteikti. Šio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas nesilaikė. Nors Apeliacinis teismas ir nurodė, kad jis, A. B., turėjo įgaliojimus dalyvauti svarstant ir tvirtinant detaliuosius planus, tačiau, kasatoriaus nuomone, jo įgaliojimai nebuvo vienvaldiški, nes sklypo detaliojo plano tvirtinimas nepriklausė vien tik nuo jo – tokio pobūdžio klausimų sprendimas priklauso nuo (duomenys neskelbtini) komiteto narių paprastos balsų daugumos. Kasatorius pripažįsta, kad bet koks siekis ar trukdymas priimti vienokį ar kitokį sprendimą, susijusį su detaliuoju planu, yra trukdymas, nulemiantis sprendimo priėmimo vilkinimą, tačiau tai vien tik nuo jo veiksmų nepriklausė. Taigi jo įgaliojimai buvo ne galutinis sprendimų priėmimas, o dalyvavimas priimant atitinkamus sprendimus. Tam, kad būtų užkirstas kelias minėto sklypo detaliojo plano projekto tvirtinimui, kasatorius turėjo prašyti kolegų iš (duomenys neskelbtini) komiteto pagalbos pritarti jo pozicijai, tačiau duomenų apie tai byloje nėra. Apeliacinio teismo nuosprendyje cituojama A. B. pokalbio su I. P. ištrauka „<...> bet sakau, nepadarysim detalaus plano, tai va <...> su komisija kalbėjom, su meru kalbėjom, esu kalbėjęs su departamento direktoriumi (neaiškiai) užkirst kelią <...>“, kasatoriaus nuomone, nerodo, kad tokie jo žodžiai iš tiesų buvo įgyvendinti.
Kasatorius taip pat pažymi, kad reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstamas toks veiksmas, kai kyšio reikalaujama atvirai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jo prašymą (reikalavimą) atlyginti už jo pateiktas idėjas bei viziją įvertino kaip atvirą kyšio reikalavimą. Kasatoriaus nuomone, teismo pateiktos citatos iš jo pokalbių su I. P., 2006 m. lapkričio 29 d., gruodžio 12 d. – su G. L., 2006 m. gruodžio 6, 8 d. – su G. S., 2006 m. gruodžio 18 d. – su R. S. turinys negali būti vertinamas kaip atviras pinigų reikalavimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas reikalavimo sąvoką, viršijo savo kompetencijos ribas teigdamas, kad „A. B. jokių teisių reikalauti 250 000 Lt iš I. P., o vėliau iš G. L. ir R. S. neturėjo <...> bet koks reikalavimas atlyginti už savo rizika atliktą darbą yra neteisėtas“, nes teismas sprendė civilinio pobūdžio turtinį ginčą. Kasatorius pažymi, kad apie tai, jog tarp jo ir kitų asmenų yra civilinis ginčas, parodo bylos medžiaga (2007 m. spalio 19 d. civilinis ieškinys dėl piniginio atlygio priteisimo iš atsakovų I. P. ir G. L.). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo vertinti, ar jo, A. B., reikalavimas yra teisėtas, ar ne. Išdėstyti argumentai, kasatoriaus nuomone, leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl jo veiksmuose esančių kyšininkavimo požymių yra neteisingos.
Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras M. Barkauskas prašo jį atmesti. Pasisakydamas dėl kasacinio skundo argumento, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra jokių faktinių duomenų apie didelės žalos valstybei padarymą, prokuroras nurodo, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad A. B. veiksmuose yra kitos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo –požymių. Didelės žalos padarymas valstybei nėra būtinasis kyšininkavimo požymis. Tačiau iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų akivaizdu, kad kyšininkaudamas A. B. sumenkino renkamos vietos savivaldos institucijos, jos struktūrinių padalinių autoritetą, taip pat diskreditavo politiko vardą ir taip valstybei padarė didelės žalos.
Prokuroras taip pat nurodo, kad kasacinio skundo argumentas, jog Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė privalomų kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, požymių, yra nepagrįstas. Apeliacinio teismo priimtame nuosprendyje išvardyti visi nuteistojo veiksmai bei jų teisinis pagrindas – einamos pareigos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ir Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete, kuriomis manipuliuodamas A. B. tiesiogiai reikalavo didesnio negu 250 MGL kyšio iš I. P., G. L. ir R. S. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje detaliai aprašyti A. B. veiksmai, susiję su sklypo, esančio Vilniuje, Telšių g. 17, detaliojo plano tvirtinimu, kuriuos, jeigu jam nebus duotas 250 000 Lt kyšis, jis grasino atlikti vykdydamas pagal pareigas suteiktus įgaliojimus: Vilniaus apskrities viršininko administracija nutrauks pasirašytą žemės sklypo nuomos sutartį, todėl nebus galima atlikti rekonstravimo darbų, (duomenys neskelbtini) komitetas nepritars šio žemės sklypo detaliojo plano projektui, šis projektas nebus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje per teisės aktuose nustatytus terminus ir tai užkirs kelią numatomiems rekonstravimo darbams. Prokuroro manymu, šie veiksmai, reikalavimai bei grasinimai negali būti susieti su A. B., kaip verslininko, statusu.
Be to, prokuroras nurodo, kad kasatorius neteisus teigdamas, jog Apeliacinis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą konstatuodamas, kad faktiniais duomenimis nenustatyta, jog jis atvirai reikalavo 250 000 Lt kyšio, ir kad šis teismas neturėjo vertinti pinigų reikalavimo teisėtumo, nes tai yra civilinio proceso dalykas. Prokuroras pažymi, kad nagrinėjant ir vertinant byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, o Apeliacinio teismo nuosprendyje išvardyti įrodymai, iš kurių galima padaryti neabejotiną išvadą apie A. B. tiesioginį kyšio reikalavimo pobūdį, kryptingumą. A. B. reikalavimo teisėtumo ar neteisėtumo klausimo išsprendimas šioje byloje turi tiesioginės reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui, nes tik nustačius, kad 250 000 Lt reikalavimas yra neteisėtas, yra pagrindas vertinti, ar jis atitinka nusikaltimo sudėties požymius. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nagrinėdamas bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis A. B., kasaciniame skunde nekvestionuodamas byloje surinktų įrodymų, tvirtina, kad pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, nes jokios nusikalstamos veikos nepadarė; būdamas savivaldybės tarybos narys, jis veikė kaip verslininkas, už savo fizinį ir intelektinį darbą rengiant pasiūlymus dėl sklypo, esančio Vilniuje, prie Telšių g. 17, pateikiant vizijas dėl detaliojo plano projekto pareikalavo atitinkamo atlyginimo. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisęs jį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, neteisingai aiškino piktnaudžiavimo veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nenurodė konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog jo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė BK 225 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų privalomų kyšininkavimo sudėties požymių, nenustatė, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam buvo suteikti, nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip atvirą kyšio reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismas A. B. nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto narys, nuo 2006 m. spalio 10 d. šio komiteto pirmininko pavaduotojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės asmeninės naudos: ėmėsi priemonių tapti UAB ,,Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ akcininku, ruošė priešprojektinius sklypo, esančio Vilniuje, Telšių g. 17, planus, darė įtaką kitiems pareigūnams, siekdamas savo idėjų pranašumo, gautą informaciją naudojo ne tik pareigoms atlikti, o pasipelnymo tikslais. Nepavykus įgyvendinti sumanymo, reikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus I. P. 250 000 Lt atlyginimo už jo atliktą darbą. I. P. atsisakius sumokėti, reikalavo, kad už atliktą darbą 250 000 Lt sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius G. L. Priešingu atveju grasino trukdyti patvirtinti šį planą Vilniaus miesto savivaldybėje, o pardavus sklypą šią pinigų sumą jam turėjo sumokėti sklypo akcijų pirkėjas. Taip savo veiksmais A. B. diskreditavo savivaldybės politiko vardą ir sumenkino Vilniaus miesto savivaldybės prestižą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.
Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir iš dalies patenkinęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, nustatė iš dalies kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nei nustatytos pirmosios instancijos teismo, ir A. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Apeliacinis teismas nustatė, kad A. B. iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus I. P. reikalavo 250 000 Lt kyšio už tai, kad jis darytų įtaką UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ nuomojamo žemės sklypo, esančio prie Telšių g. 17, detaliajam planui pritarti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komitete ir nedarytų kliūčių jam patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Taip pat jis grasino, kad jei nebus duotas 250 000 Lt kyšis, detalusis planas nebus patvirtintas, Vilniaus apskrities viršininko administracija nutrauks 2005 m. kovo 5 d. su UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ pasirašytą sklypo nuomos sutartį ir paliks bendrovei teisę naudotis tik žeme, esančia po komplekso pastatais, dėl to bendrovė negalės vykdyti jokių komplekso rekonstrukcijos darbų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus G. L. jis reikalavo 250 000 Lt kyšio už minėtus veiksmus, grasino, kad priešingu atveju detalusis planas nebus patvirtintas, Vilniaus apskrities viršininko administracija nutrauks su UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ pasirašytą sklypo nuomos sutartį. A. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš R. S., svarsčiusio galimybę įsigyti UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ akcijas, reikalavo 250 000 Lt už tai, kad jis teigiamai atsilieps apie detalųjį planą, darys įtaką jam pritarti Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete ir nedarys kliūčių jį tvirtinant Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, pasiūlė R. S. pirkti šį sklypą ir žadėjo, jog jo pastangomis patvirtintame detaliajame plane bus numatyta statyti didesnio aukščio – devynių aukštų pastatus.
Taigi abiejų instancijų teismai nustatė analogiškas aplinkybes, kad A. B., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto narys, nuo 2006 m. spalio 10 d. – šio komiteto pirmininko pavaduotojas, reikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus I. P., UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus G. L. 250 000 Lt bei grasino neigiamomis pasekmėmis, jeigu šios pinigų sumos jis negautų.
Be šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad A. B. reikalavo 250 000 Lt už jo atliktą darbą – žemės sklypo, esančio Vilniuje, prie Telšių g. 17, plano projekto rengimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. B. 250 000 Lt reikalavo už tai, kad darys įtaką šio sklypo detaliajam planui pritarti Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete ir už tai, kad už netrukdys patvirtinti šį planą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė iš dalies skirtingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priėmė skirtingus sprendimus dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo, todėl iškilo faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo ir tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kaltininko neteisėtiems veiksmams problemų.
Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalies dispoziciją suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) ar tokiam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas (įgaliojimų viršijimas). BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra norma (lex generalis), kuri plačiausiai apima visus valstybės tarnybos panaudojimo savo interesais požymius. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius (valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos), kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų ir pan.) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). Taigi BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta speciali norma pirmosios šio straipsnio dalies atžvilgiu, numatanti papildomą požymį – siekimą turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Pagal įstatymų leidėjo logiką toks savanaudiškas piktnaudžiavimas nėra kyšininkavimas; piktnaudžiavimo atveju gaunama nauda, tačiau ne ją priimant, pažadant, susitariant priimti, reikalaujant ar provokuojant duoti kitą asmenį ir už tai neatliekant jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų (ar neveikiant) kito asmens naudai.
Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio (pinigų, vertybinių popierių, meno kūrinių, kitokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių paslaugų ir pan.) priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 3 punktas).
Kyšio priėmimas, pažadėjimas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas jį duoti paprastai siejamas su konkrečių kaltininko tarnybinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu, todėl kyšiu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ar pan. Kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinis teismas, dar kartą įvertinęs A. B., liudytojų I. P., G. L., R. S., G. S. parodymus, telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos atliekant operatyvinį tyrimą kontrolės metu padarytų A. B. pokalbių telefonu su G. L., R. S., G. S. garso įrašų protokolus, daiktų apžiūros protokolus, kuriuose pateikiamos R. S. įrašytų jo dviejų susitikimų su A. B. pokalbių suvestinės, pagrįstai nustatė, kad A. B. reikalavo neteisėto atlyginimo ne tik iš I. P., G. L., bet ir iš R. S. , už jo, kaip valstybės politiko, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad darytų įtaką sklypo, esančio Vilniuje, prie Telšių g. 17, detaliajam planui pritarti Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete bei nedarytų kliūčių tvirtinant šį planą savivaldybės taryboje.
Apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo išvada apie kyšininkavimo požymių nebuvimą A. B. veikoje, nes jo 250 000 Lt reikalavimas iš I. P., o vėliau iš G. L. yra teisėtas ir pagrįstas (tai turėjo būti atlyginimas už atliktą fizinį ir protinį darbą rengiant pasiūlymus ir vizijas dėl minėto žemės sklypo projekto), akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams, kuriais remiantis A. B. jokių teisių reikalauti 250 000 Lt iš I. P., o vėliau iš G. L. ir R. S. neturėjo. Jis, kaip fizinis asmuo, neturėdamas teisių į sklypą, esantį Vilniuje, prie Telšių g. 17, ėmėsi tam tikrų veiksmų parengti sklypo detaliajam planui (statomi gyvenamieji namai iki dvidešimties aukštų) parengti, nors toks planas prieštarautų bendrajam miesto planui, taip pat teikė pasiūlymus, pagal kuriuos būtų galima pastatyti šiame sklype pastatus iki devynių aukštų; užsakė architektui L. R. V. padaryti projektinį pasiūlymą, nors dėl kurio jis su I. P. nesitarė ir jokių sutarčių dėl to tarp jų nebuvo sudaryta. Liudytojas I. P. kategoriškai teigė, kad jis niekada nežadėjo mokėti A. B. už pastarojo pateiktas vizijas – A. B. jam pats pareiškė, kad skolingas 250 000 Lt už tai, kad „netrukdytų tolimesniam projektui“. Dėl to tolesnis A. B. 250 000 Lt reikalavimas iš G. L., vėliau – iš R. S. taip pat yra neteisėtas.
Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl netinkamo BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo šioje byloje, teisingai pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai aiškino įstatymą, nurodydamas, kad „kyšininkavimo atveju kyšio gavėjas neteisėtai naudoja savo oficialius įgaliojimus kyšio davėjo naudai“ (17-as nuosprendžio lapas), nes kyšio gali būti reikalaujama ir už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (šioje byloje – daryti įtaką, nesudaryti nepagrįstų kliūčių svarstant minėto sklypo detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete, jį tvirtinant savivaldybės taryboje); būtent tai ir buvo inkriminuojama A. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Jau minėta šioje nutartyje, kyšis gali būti priimamas (pažadama, susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti) už aktyvius teisėtus arba neteisėtus kaltininko veiksmus ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Nepagrįstas kasatoriaus tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog kyšio buvo reikalaujama atvirai, nes, kasatoriaus nuomone, jo pasakymas „kur mano babkės“ bei teismo cituojamų jo telefoninių pokalbių su G. L., G. S., R. S. metu pasakytos frazės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip atviras pinigų reikalavimas.
Reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2007). Taigi reikalavimas yra atviras, tiesmukiškas, paprastai žodžiu išreiškiamas raginimas atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju A. B. ne tik ne vieną kartą pasakė reikalavimą I. P., G. L., R. S. duoti jam neteisėtą atlyginimą, nurodė kyšio dalyką – pinigus, bet ir sukonkretino jo dydį – 250 000 Lt. Jau minėta, kad kyšio buvo reikalaujama už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – jo, kaip valstybės pareigūno, įtakos darymą sklypo, esančio Vilniuje, prie Telšių g. 17, detaliajam planui pritarti, svarstant jį Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komitete, bei kliūčių nedarymą tvirtinant šį planą savivaldybės taryboje. Tai atitinka nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, įtvirtintą BK 225 straipsnio 3 dalies dispozicijoje.
Tai, kad kyšio reikalavimas buvo susijęs su grasinimu (nepradėjus statybų Vilniaus apskrities viršininko administracija nutrauks su UAB „Naujininkų sveikatingumo kompleksas“ pasirašytą sklypo nuomos sutartį ir paliks tik teisę naudotis žeme, esančia po komplekso pastatais), išsamiai pasisakyta Apeliacinio teismo nuosprendyje, išdėstant tai patvirtinančius įrodymus: liudytojo I. P. parodymus, telefoninių pokalbių 2006 m. lapkričio 29 d., gruodžio 12 d. – tarp A. B. ir G. L., 2006 m. gruodžio 8 d. – tarp A. B. ir G. S., 2006 m. gruodžio mėn. įvykusių dviejų A. B. pokalbių su R. S. išklotines.
Taigi šiuo atveju kasatoriaus nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba, nes A. B. veikoje yra vienas iš alternatyvių kyšininkavimo objektyviosios pusės požymių – buvo reikalaujama tam tikros pinigų sumos už konkrečių tarnybinių aktyvių veiksmų atlikimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad piniginio atlygio reikalavimas, prisidengiant aiškinimu, kad tai – „už atliktą fizinį ir intelektinį darbą“, vertintinas kaip užmaskuota kyšio reikalavimo forma.
Kyšininkavimo subjektyvusis požymis – kaltė – apibūdinama tik tiesiogine tyčia. Apeliacinio teismo nuosprendyje pasisakyta, kad A. B. suvokė reikalavimo sumokėti 250 000 Lt neteisėtumą, siekė, kad būtų patenkintas šis reikalavimas, ir norėjo taip veikti. Apie šio nusikaltimo subjektyvųjį požymį spręstina pagal A. B. duotus parodymus, kurie nebuvo vienodi, atliktų veiksmų pobūdį ir intensyvumą. Tai, kad A. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, akivaizdu iš 2007 m. liepos 13 d. jo apklausos, kurios metu parodė, kad jokios naudos sau nesitikėjo, o po to, kai G. L. pasiūlė savo žmogų (R. S.) tartis dėl sklypo, elgėsi kaip provokatorius, norėdamas išprovokuoti R. S. duoti kyšį ir vėliau neva norėjo apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, kad šis būtų nubaustas už kyšio davimą, taip pat G. L. ir R. S. sulaikyti su įkalčiais duodant kyšį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B., siekdamas patvirtinti minėtas aplinkybes, pateikė prašymą apklausti liudytojus R. S., S. V., E. T., I. R., kurie, anot jo, buvo pasiruošę kyšio davimo A. B. atveju šį faktą patvirtinti (T. 2, b. l. 105–106). Apklausus R. S. ir S. V., nebuvo gauta duomenų apie tai, kad A. B. jų būtų prašęs dalyvauti jo susitikimo su R. S. metu Druskininkuose (T. 2, b. l. 163–166). Taip pat ir liudytojai I. R. bei E. T. minėtų A. B. parodymų nepatvirtino (T. 2, b. l. 167–168, 171–172).
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokie įgaliojimai ir vadovaujantis kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam buvo suteikti, vien apsiribodamas konstatavimu „turėdamas įgaliojimus dalyvauti svarstant ir tvirtinant detaliuosius planus“.
Pagal Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 14 punktą kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnyje, vykdytojas yra tik specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo.
Apeliacinio teismo nuosprendyje išdėstytame nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, kad A. B. buvo valstybės tarnautojas, savivaldybės tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) komiteto narys, o nuo 2006 m. spalio 10 d. – šio komiteto pirmininko pavaduotojas. Taip pat nurodyta, kad jis, kaip savivaldybės tarybos ir minėto komiteto narys, turėjo įgaliojimus dalyvauti svarstant ir tvirtinant detaliuosius planus. Nors Apeliacinis teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje konkrečiai nenurodė, kuriais įstatymais, kitais teisės aktais vadovaujantis A. B., kaip išrinktam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui, buvo suteikti tam tikri įgaliojimai, tačiau negalima laikyti, kad surašant nuosprendį buvo padarytas esminis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. A. B. neginčija savo, kaip specialaus subjekto, požymių, t. y. to, kad jis yra valstybės politikas, bei savo įgaliojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Pagal šio reglamento 5 straipsnį tarybos narys turi teisę balsuoti dėl visų svarstomų klausimų tarybos, komiteto ir komisijų posėdžiuose, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai klausimai; pagal 33 straipsnio 5 punktą komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais.
Nepagrįstas ir kasatoriaus tvirtinimas, kad jo, kaip savivaldybės tarybos nario, įgaliojimai neatitinka BK 225 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų subjektui, nes jie nėra vienvaldiški.
Valstybės tarnautojo įgaliojimai BK 225 straipsnio 1 dalies normos prasme nereiškia, kad jie turi būti tik vienvaldiški, t. y. šie įgaliojimai suteiktų teisę priimti galutinius sprendimus. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas atitinka specialaus šios veikos subjekto požymius, suteiktų jam įgaliojimų apimtis ir svarba reikšmės neturi. Todėl ta aplinkybė, kad A. B., kaip savivaldybės tarybos narys, (duomenys neskelbtini) komiteto narys, o nuo 2006 m. spalio 10 d. – kaip šio komiteto pirmininko pavaduotojas, negalėjo veikdamas vienvaldiškai spręsti klausimo dėl pritarimo sklypo prie Telšių g. 17 detaliojo plano projektui (duomenys neskelbtini) komitete ir dėl jo tvirtinimo savivaldybės taryboje, kuri savo galiojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, o tai, kad, anot kasatoriaus, byloje nėra duomenų, jog jis prašė komiteto kolegų pritarti jo pozicijai, šiuo atveju yra nereikšminga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, sprendžiant iš A. B. ir R. S. pokalbio turinio, A. B. darė įtaką, kad minėto sklypo detaliojo plano, kurį parengė architektė A. K., svarstymas būtų vilkinamas: „<...> aš pasakiau, sakau, šitas projektas nepraeis. Kodėl, sakau, aš turiu klausimų. Ir meras nuleido rankas. Ir tas pavaduotojas nuleido, ir nuleido visi absoliučiai rankas <...> kaip tik aš tada vedžiau posėdį, tai aš pasakiau, kad mes negalim nagrinėt, kadangi, sakau, čia yra detalusis planas, pirmą kartą pateikta <...>“ (2007 m. kovo 8 d. daiktų apžiūros protokole pateikta A. B. ir R. S. pokalbio suvestinė).
Tai, kad A. B., reikalaudamas kyšio, veikė pasinaudodamas savo, kaip valstybės politiko, statusu, įgaliojimais ir įtaka savivaldybės taryboje bei (duomenys neskelbtini) komitete, akivaizdžiai įrodo ta aplinkybė, kad nesutikdamas su A. B. reikalavimu I. P. jam pareiškė, jog palauks naujų rinkimų, kol Vilniaus miesto savivaldybės taryboje nebus A. B. Kad I. P. išsakė tokius žodžius, patvirtino ir šio pokalbio metu dalyvavęs G. S.
Kadangi šia nutartimi pasisakyta, kad A. B. veiksmai atitinka BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto kvalifikuoto kyšininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, A. B. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti BK 228 straipsnio 2 dalį, nenagrinėjami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Josifas Tomaševičius
Viktoras Aidukas