Civilinė byla Nr. e2A-623-614/2025
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01559-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.1; 2.6.6.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ir atsakovės M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo ir 2024 m. lapkričio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Valaura“ ieškinius atsakovei M. V. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. A..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valaura“ prašė priteisti iš atsakovės M. V. (toliau – ir atsakovė) 3 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Valaura“ nurodė, jog tarp trečiojo asmens V. A. (toliau – ir trečiasis asmuo) ir atsakovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo paskolinta 3 000 Eur suma iki 2020 m. birželio 10 d. Paskola negrąžinta. Tarp trečiojo asmens V. A. ir ieškovės 2023 m. sausio 16 d. sudaryta Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. RTPS-23/01/16-01, kurios pagrindu ieškovė nupirko reikalavimo teisę į atsakovės skolą, susidariusią paskolos sutarties pagrindu. Atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl turi vykdyti prievolę ieškovei. Atsakovė pažeidė prievolę, negrąžino paskolos.
3. Ieškovė V. A. prašė priteisti iš atsakovės 9 000 Eur skolą, 8 100 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė V. A. nurodė, jog tarp trečiojo asmens V. A. ir atsakovės buvo sudarytos šios paskolos sutartys: 1) 2020 m. vasario 10 d. paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovei suteikta 3 000 Eur suma iki 2020 m. birželio 10 d., 2) 2020 m. vasario 17 d. paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovei suteikta 3 000 Eur suma iki 2020 m. birželio 10 d., 3) 2020 m. vasario 27 d. paskolos sutartis, suteikta suma – 3 000 Eur iki 2020 m. birželio 10 d. Paskolos negrąžintos.
5. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2023 m. birželio 29 d. sudaryta Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į 9 000 Eur atsakovės skolą pagal paskolos sutartis. Atsakovė informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, turi vykdyti prievolę ieškovei.
6. Paskolos sutarčių 4.1. p. įtvirtinta atsakovės pareiga mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 8 100 Eur dydžio delspinigius. Bendra skolos suma – 17 100 Eur (9 000 Eur (negrąžintos paskolos suma) + 8 100 Eur (delspinigiai) = 17 100 Eur).
7. Atsakovė M. V. pateiktuose atsiliepimuose į ieškovių ieškinius prašė ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad ieškovėms negali būti priteista skola, nes prievolės pagal 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartis, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimą, yra pasibaigusius pakeitus jas kitomis prievolėmis pagal vekselius. Atsakovė paaiškino, kad 2020 m. pradžioje trečiasis asmuo V. A. atsakovei paskolino 12 000 Eur sumą. Pinigų perdavimo metu tarp šalių jokie dokumentai pasirašomi nebuvo, šalis siejo draugiški santykiai, todėl abipusiu šalių susitarimu pasiskolintas pinigines lėšas atsakovė turėjo grąžinti pagal galimybes. Atsakovės teigimu, pinigai jai buvo reikalingi sumokėti pradinį įnašą už perkamą butą. Vėliau pradinis kreditorius pareikalavo paskolos santykius įforminti raštu, todėl šalys pasirašė 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartis, kuriomis patvirtino, kad pradinis kreditorius iš viso paskolino atsakovei 12 000 Eur sumą (3 000 Eur pagal kiekvieną sutartį).
9. Atsakovė teigė, kad po sutarčių pasirašymo trečiasis asmuo ėmė reikalauti, kad atsakovė grąžintų skolą ir sumokėtų delspinigius, tačiau atsakovė tam neturėjo finansinių galimybių. Pasak atsakovės, jai negalėjus grąžinti visos paskolos sumos, trečiasis asmuo dėl tos pačios skolos ir savo vienašališkai nustatytų galimai būsimų delspinigių privertė atsakovę papildomai pasirašyti vekselius, išduotus jo žmonos – ieškovės V. A. naudai (bendra suma 20 000 Eur), t. y. 2020 m. spalio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 Eur sumai, 2020 m. spalio 26 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 3 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 9 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 16 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 23 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 30 d. 3 000 Eur sumai. Vekselius atsakovė pasirašė dėl jos atžvilgiu naudoto tiesioginio psichologinio smurto ir dėl patirto išgąsčio.
10. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 23/01/16-01 trečiasis asmuo perleido naujajai kreditorei ieškovei UAB „Valaura“ reikalavimo teisę į atsakovės 3 000 Eur skolą pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį, o 2023 m. birželio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido naujajai kreditorei ieškovei V. A. reikalavimo teisę į atsakovės 9 000 Eur skolą pagal 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. vasario 27 d. paskolos sutartis. Dėl nesąžiningo pradinio kreditoriaus ir naujųjų kreditorių veiksmų, atsakovės atžvilgiu yra pradėti išieškojimo procesai tiek pagal visas keturias paskolos sutartis, tiek pagal visus vekselius. Atsakovės teigimu, iš pradžių pagal visus vekselius buvo išduoti vykdomieji įrašai, o po to pradinis kreditorius perleido naujiesiems kreditoriams negaliojančias reikalavimo teises pagal paskolos sutartis, po ko naujieji kreditoriai kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis su ieškovėmis, trečiasis asmuo neturėjo galiojančios reikalavimo teisės pagal anksčiau nurodytas paskolos sutartis, nes atsakovės prievolė pagal šias sutartis pasibaigė jai išdavus vekselius.
11. Atsakovė nesutinka su paskolos sutartyse nustatytu delspinigių dydžiu – 0,5 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovės nuomone, ieškovės V. A. prašomų priteisti delspinigių dydis – 8 100 Eur už 180 dienų – yra neproporcingai didelis, todėl ieškinio tenkinimo atveju delspinigiai turėtų būti mažinami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės UAB „Valaura“ ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Valaura“ iš atsakovės 3 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės V. A. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 9 000 Eur skolą, 810 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 810 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Valaura“ iš atsakovės 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei V. A. iš atsakovės 1 438,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės 57,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės 15,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 10 d. trečiasis asmuo V. A. ir atsakovė sudarė paskolos sutartį dėl 3 000 Eur paskolos sumos suteikimo. Sutarties 1.2 punkte atsakovė patvirtino, kad paskolos sumą iš pradinio kreditoriaus ji gavo dar iki paskolos sutarties sudarymo. Pagal sutarties 2.1 punktą, atsakovė įsipareigojo grąžinti trečiajam asmeniui paskolos sumą ne vėliau, nei iki 2020 m. birželio 10 d. Paskolos 4.1 punkte jos šalys susitarė, kad už netinkamą paskolos sutarties vykdymą atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė dar tris paskolos sutartis identiškomis sąlygomis. Iš viso pagal keturias paskolos sutartis trečiasis asmuo suteikė atsakovei bendrą 12 000 Eur paskolą (po 3 000 Eur pagal kiekvieną paskolos sutartį).
15. 2023 m. sausio 16 d. trečiasis asmuo V. A. ir ieškovė UAB „Valaura“ sudarė reikalavimo perleidimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RTPS-23/01/16-01, kurios pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 3 000 Eur skolą pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį. Ieškovė UAB „Valaura“ 2023 m. sausio 17 d. rašytiniu pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
16. 2023 m. birželio 29 d. trečiasis asmuo V. A. ir ieškovė V. A. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 9 000 Eur dydžio skolą pagal 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 27 d. paskolos sutartis.
17. Teismas nustatė, kad į bylą pateikti atsakovės ieškovei V. A. išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai: 2020 m. spalio 19 d. 2 000 Eur sumai, 2020 m. spalio 26 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 3 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 9 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 16 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 23 d. 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 30 d. 3 000 Eur sumai. Bendra atsakovė mokėtina suma pagal šiuos vekselius – 20 000 Eur. Antstolė B. P. vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš atsakovės lėšų.
18. Teismas nustatė, kad atsakovė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 16 d. išsiuntė trečiajam asmeniui pasiūlymą atsiskaityti dalimis ir pateikė jos parengtą atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu grafiką, pagal kurį laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovė kiekvieną mėnesį mokėtų trečiajam asmeniui po 1 500 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. sumokėtų trečiajam asmeniui 2 000 Eur, o laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 30 d. kas mėnesį mokėtų 3 000 Eur. Iš viso pagal pateiktą grafiką atsakovė siūlė sumokėti trečiajam asmeniui 30 500 Eur. Trečiasis asmuo iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 16 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jos pateiktame grafike trūksta 1 500 Eur sumos.
19. Teismas nurodė, kad iš laiško turinio matyti, kad dieną prieš jo parašymą trečiasis asmuo mėgino su ja susiekti. Iš pačio laiško turinio negalima spręsti apie tai, kad trečiasis asmuo būtų daręs jai kokį nors spaudimą. Vien tai, kad trečiasis asmuo reikalauja grąžinti skolą, negali būti suprantama kaip spaudimas, kurio pagrindu ji būtų parengusi ir trečiajam asmeniui išsiuntusi neegzistuojančios skolos grąžinimo grafiką. Į bylą nepateikti duomenys, kad tokią skolos sumą būtų nurodęs pats trečiasis asmuo. Atsakovė neteikė jokių paaiškinimų apie tokios skolos dydį. Jei laikyti, kad tai paskolos grąžinimas grafikas pagal paskolos sutartis su paskaičiuotais 0,5 proc. delspinigiais, tai el. laiško rengimo dieną skola būtų dar didesnė. Į bylą nepateikti įrodymai dėl skolos dydžio suderinimo tarp trečiojo asmens ir atsakovės. Tikėtina, kad tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė kai kurių duomenų neteikia į bylą dėl subjektyvių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, teigdama, kad paskolos santykiai pasibaigė išrašius vekselius, ji ir turėjo įrodyti šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys, kad išieškojimas pagal vekselius ir vykdomuosius įrašus vykdomas, jie nėra nuginčyti, o atsakovė neneigia, kad 12 000 Eur iš trečiojo asmens yra gavusi.
20. Teismas nenustatė, kad paskolų sutartys būtų pasibaigusios, vertino, kad ieškovių reikalavimus priteisti skolą pagal paskolos ir reikalavimo perleidimo sutartis yra pagrįsti, todėl reikalavimus tenkino.
21. Teismas nustatė, kad Paskolos 4.1 punkte jos šalys susitarė, kad už netinkamą paskolos sutarties vykdymą atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
22. Iš proceso dalyvių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys dėl delspinigių dydžio nesitarė laisva valia. Paskolos sutartys buvo pasirašytos žymiai vėliau po pinigų perdavimo. Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo liepė jai pasirašyti paskolos sutartis. Tad nors paskolos sutartys, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis, ir pasirašytos atsakovės, tačiau ir pats trečiasis asmuo nenurodė, kad dėl tokio dydžio atsakovė turėjo galimybę tartis, derėjosi. Atsakovė pati neruošė paskolos sutarčių, jos jai buvo pateiktos tik pasirašyti. Paskolos sutartys sudarytos tarp fizinių asmenų, šalis siejo profesiniai/kliento santykiai (atsakovė trečiajam asmeniui teikė psichologo paslaugas), vėliau perėjo į draugiškus santykius. Abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad pinigų perdavimo metu šalys apskritai nesitarė dėl kokių nors palūkanų ar delspinigių. Nei trečiasis asmuo, nei ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, nenurodė patyrę kokių nors nuostolių. Nors ieškovė prašė priteisti delspinigius už 180 dienų, tačiau jų dydis (8 100 Eur) yra artimas paskolos sumai (9 000 Eur), kas, įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina aiškiai per didelėmis netesybomis. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismų praktiką, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistina 810 Eur suma delspinigių, taikant 0,05 proc. delspinigių dydį (9 000 x 0,05 proc. x 180 d.), kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Atsakovė M. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą ir 2024 m. lapkričio 22 d. papildomą sprendimą patenkintų ieškinių reikalavimų apimtyje ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovių pareikštus ieškinius atsakovei kaip visiškai nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
23.1. Įvykus novacijai, atsakovės finansinės prievolės pagal paskolos sutartis yra pasibaigusios. 2020 m. pradžioje tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo susiklostę pasitikėjimu grįsti santykiai. Tuo metu ieškovė ketino įsigyti būstą ir trečiasis asmuo pasisiūlė geranoriškai paskolinti pinigų pradiniam kredito įnašui. Trečiasis asmuo maždaug savaitę prieš būsto pirkimą perdavė atsakovei grynaisiais pinigais 12 000 Eur. Vėliau santykiai pasikeitė, prasidėjo psichologinio smurto veiksmai ir nuolatinis atsakovės terorizavimas. Paskolos sutarčių nuostatų apimtyje atsakovė neturėjo laisvos valios. Paskolos sutartys buvo parengtos atgaline data. Paskolos sutartys ir vekseliai buvo dirbtinai išskaidyti į keletą dokumentų. Trečiasis asmuo ir atsakovė patvirtino, jog buvo vienas pinigų perdavimas – taigi vienas paskolos sandoris. Nesilaikius imperatyvios sandorių sudarymo formos, taikytinos CK 1.93 straipsnyje įtvirtintos sandorių negaliojimo taisyklės. Tas pats pasakytina ir apie vekselius ir kitus dokumentus, kurių pagrindu ieškovės kildina savo tariamas reikalavimo teises.
23.2. Pateikdamas pasirašyti vekselius, trečiasis asmuo aiškino, kad pagal paskolos sutartį priskaičiuotus delspinigiais reikia subendrinti su grąžintina paskolos suma. Vekseliai buvo pasirašyti vienu metu ir ši data galėjo būti paskutiniojo vekselio data (t. y. 2020 m. lapkričio 30 d.). Kad vekseliai pasirašyti vienu metu patvirtino trečiasis asmuo, o kad vekseliai parengti maždaug 2020 m. lapkričio 30 d. patvirtino ieškovė. Tuo metu (2020 m. lapkritį) jau buvo priskaičiuota ženkli suma pagal delspinigius. 12 000 Eur paskolos grąžinimo terminas 2020 m. birželio 10 d. Taigi 8 000 Eur delspinigiai nuo negrąžintos pinigų sumos (60 Eur/d.) susikaupė per 133 dienas, kas atitinka vekselių datas 2020 m. spalio-lapkričio mėn. Atsakovei tokio dydžio delspinigiai atrodė pernelyg dideli, bet buvo įtikinta trečiojo asmens pasirašyti vekselius, kad užfiksuoti delspinigių skaičiavimo pabaigą. Atsakovės vertinimu, toks šalių susitarimas, ypač nesant 20 000 Eur pinigų perdavimo fakto, kvalifikuotinas kaip novacija.
23.3. Byloje nėra ginčo, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės susiklostė paskolos sutartiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovei buvo perduota 12 000 Eur suma grynaisiais pinigais ir tai yra vienintelė suma, kurią atsakovė yra gavusi iš trečiojo asmens ar kitų su trečiuoju asmeniu susijusių asmenų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovei būtų perduota (paskolinta) didesnė nei 12 000 Eur pinigų suma. Pinigai (12 000 Eur) buvo perduoti nesant rašytinio susitarimo. Vėliau, praėjus ženkliam laiko tarpui, trečiasis asmuo vienašališkai parengė paskolos sutarčių tekstą, kurį atsakovei įteikė pasirašymui. Dar vėliau trečiasis asmuo pareikalavo pasirašyti vekselius. Atsakovė įbauginta netikėtai į jos darbo vietą įsiveržusio trečiojo asmens vekselius pasirašė. Tačiau nesant tą pagrindžiančių įrodymų nebuvo pagrindo sutikti su trečiojo asmens ir ieškovių pozicija, kad vekseliais buvo įforminta paskola papildomai 20 000 Eur sumai. Šalys susitarė subendrinti pradinę prievolę (12 000 Eur paskolą) ir šalutinę prievolę (delspinigius) į vieną bendrą skolą, kuri konvertuota į 20 000 Eur skolą pagal vekselius. Vekselių pasirašymo metu trečiasis asmuo būtent taip paaiškino atsakovei vekselių pasirašymo poreikį. Byloje nėra konstatuotas atsakovės poreikis didinti jau ir taip esamą 12 000 Eur skolą dar papildomais 20 000 Eur. Dokumentų tekstas su atsakove derintas nebuvo, trečiasis asmuo atvykdavo netikėtai, nesuderinęs nei vizito laiko, nei paties fakto, kad ketina įteikti vekselius pasirašymui, atsakovei nesudarant galimybės per protingą laiką įvertinti dokumentų turinį. Atsižvelgiant į tai, susitarimo turinys aiškintinas vekselius parengusių asmenų nenaudai. Pagal objektyvųjį metodą, kreditorius neskolintų papildomai 20 000 Eur, esant situacijai, kai skolininkas dar nėra grąžinęs ankstesnės paskolos, kai yra pradelsęs (vėluoja) ją grąžinti. Trečiasis asmuo atsakovei 20 000 Eur grynųjų pinigų niekada neperdavė. El. laiškas neįrodo aplinkybių, kiek pinigų atsakovei buvo paskolinta (perduota), o tik įrodo, kokią sumą trečiasis asmuo iš atsakovės reikalavo susimokėti.
23.4. Jeigu teismas vertintų, kad vekselių pasirašymo metu novacija vis dėlto neįvyko, prašė kvalifikuoti, kad vekseliai yra pradinės prievolės užtikrinimo priemonė ir tokiu atveju prašė pripažinti, kad bendras įsiskolinimo dydis neviršija 20 000 Eur.
23.5. Susitarimai, kuriais perleisti pradinio kreditoriaus reikalavimai pagal pasibaigusias prievoles, atsakovei teisinių padarinių nesukūrė. Ieškovės savo reikalavimus kildina iš reikalavimo perleidimo sutarčių. Iš paskolos teisinių santykių kylančios atsakovės prievolės pasibaigė sukūrus naują prievolę pagal vekselius, taigi įvykus novacijai. Prievolės pagal paskolos sutartis pasibaigimas, kuris įvyko iki reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytos datos, o taip pat iki pranešimo atsakovei apie reikalavimo perleidimo faktą, reiškia, kad naujasis kreditorius neturi (neįgijo) reikalavimo teisės į atsakovę pagal paskolos sutartis. Ieškovės turi teisę priverstinai išieškoti skolą iš atsakovės pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus pagal vekselius ir šią teisę aktyviai įgyvendina. Ieškinio tenkinimas įtvirtina dvigubo apmokėjimo situaciją, kuris šiurkščiai pažeidžia skolininko interesus ir yra nesuderinamas su minėta kasacinio teismo praktika.
23.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius pagal negaliojančias paskolos sutartis. Prievolė mokėti delspinigius pasibaigė įvykus novacijai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad šalys dėl delspinigių dydžio nesitarė laisva valia. Taip pat nėra jokių prielaidų daryti išvadai, kad buvo laisva atsakovės valia ryšium su likusiomis paskolos sutarčių sąlygomis. Todėl nuostatos, numatančios delspinigių dydį, paskolos grąžinimo terminą (atitinkamai ir delspinigių skaičiavimo pradžios momentą) ir kitos su netesybų skaičiavimu susijusios nuostatas, buvo atsakovės pasirašytos per prievartą. Grynieji pinigai (12 000 Eur) buvo perduoti neįforminus rašytinių sutarčių, taigi ir susitarimo dėl netesybų nebuvo įforminto raštu.
23.7. Atsakovei pinigų perdavimo metu buvo nurodyta, kad paskolą jį galės grąžinti, kai galės. Todėl keltinas klausimas, ar pagrindinė prievolė buvo pažeista ir ar kilo civilinė atsakomybė netesybų pavidalu. Ieškovės neįrodė patyrusios kokių nors nuostolių.
24. Ieškovė V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
24.1. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris rodytų, kad trečiasis asmuo naudojo prieš atsakovę kažkokius neteisėtus veiksmus, taip pat, kad trečiojo asmens atstovai ar ieškovių atstovai būtų ėmęsi prieš atsakovę kažkokių baudžiamojo poveikio veiksmų. Atsakovė nekvietė liudyti asmenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės nurodomas aplinkybes, nepateikė jokių susirašinėjimų su trečiuoju asmeniu, nepateikė jokios informacijos apie tai, kad atsakovė dėl trečiojo asmens veiksmų kreipėsi į prokuratūrą. Nėra byloje jokių duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo yra teistas, kad yra nusikalstamo pasaulio atstovas, kad aktyviai veikė nusikalstamoje grupuotėje ir pan.
24.2. Vekseliai nebuvo sudaryti kaip paskolos sutarčių apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovei prie paskolintos 12 000 Eur sumos buvo papildomai paskolinta 20 000 Eur suma. Jeigu būtų taip, kaip bando įrodyti atsakovė, tai prie paskolos sutarčių šalys būtų sudariusios susitarimus, kuriuose aiškiai būtų nurodyta, kad pagal paskolos sutartis prievolės baigiasi ir būtent paskolos sutartims užtikrinti yra išduodami vekseliai, tačiau tokių susitarimų nebuvo sudaryta, pagal paskolos sutartis atsakovės prievolė nebuvo pakeista. Taip pat ir pačiose paskolos sutartyse nėra jokių susitarta sąlygų apie tai, kad yra išduodami vekseliai kaip prievolės užtikrinimo priemonės.
24.3. Atsakovės trečiajam asmeniui 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku pateikė grafiką, kuriame aiškiai nurodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. kovo 30 d. siūlo dalimis grąžinti bendrą 30 500 Eur sumą. Trečiasis asmuo į pateiktą atsakovės pasiūlymą klausė, ar trečiasis asmuo turi atsakovei padovanoti 1 500 Eur, kas reiškia, jog atsakovė pati patvirtino, kad iš trečiojo asmens yra pasiskolinusi 32 000 Eur sumą. Atsakovė 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške nėra nieko užsiminusi apie tai, kad nėra pasiskolinusi vekseliuose nurodytos bendros 20 000 Eur sumos bei, kad atsakovės ir trečiojo asmens sutarimu paskolos sutartys yra pasibaigusios ar iš jų kylančios prievolės yra pakeistos kitomis prievolėmis (iš vekselių kylančiomis prievolėmis).
24.4. Atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytos paskolos sutartys buvo sudarytos teisėtai, laisva valia bei bendru šalių susitarimu, o šių dokumentų turinys su kiekvienos šalies prisiimtais įsipareigojimais yra aiškus.
24.5. Atsakovė neįrodė, kad paskolos sutartys pasibaigė jai išrašius vekselius. Atsakovė iš trečiojo asmens yra pasiskolinusi 32 000 Eur sumą, vekseliuose nėra nurodyta, kad tam tikri vekseliai yra skirti delspinigiams mokėti, o kiti skirti paskolai gražinti, taip pat ir paskolos sutartyse nėra nurodyta, kad paskolos sutartimis užtikrinti bus išduodami vekseliai. Atsakovė neginčija vekselių, pagal vekselius atlikti vykdomieji įrašai ir pagal juos yra vykdomas išieškojimas. Atsakovė nereiškė jokių reikalavimą panaikinti vekselius ar paskolos sutartis.
24.6. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie aiškiai rodytų, jog atsakovė iš savo asmeninių lėšų įsirengė būstą ir jai nebuvo poreikio skolintis iš trečiojo asmens 20 000 Eur sumą.
25. Ieškovė V. A. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 810 Eur delspinigiai, ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. A. naudai iš atsakovės priteisti 8 100 Eur delspinigių sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė savo sprendimo mažinti sutartimi sutartą delspinigių dydį, nėra aišku kokiu pagrindu, kuo remiantis delspinigių dydis sumažinamas būtent iki 0,05 proc. Atsakovė nei paskolos sutarčių sudarymo metu, nei po to atsakovė nereiškė jokių prašymų/pastabų dėl delspinigių didžio. Tai, kad atsakovė nesutinka su paskolos sutartyse sutartu delspinigių dydžiu, paaiškėjo tik ieškovei iniciavus teisminius procesus, t. y. daugiau nei tris metus sutartas delspinigių dydis atsakovei tiko ir ji jam neprieštaravo.
25.2. Atsakovė laisva valia pasirašė paskolos sutartis, matė ir suprato, kad prisiima pareigą mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius jeigu netinkamai vykdys paskolos sutartis, t. y. laiku negrąžins paskolos sumos kreditoriui. Paskolos sutartyse atsakovė savo ranka yra įrašiusi savo vardą, pavardę ir kitus duomenis, kas aiškiai rodo, jog atsakovei nebuvo pateiktos pilnai užpildytos paskolos sutartys, atsakovė turėjo visas galimybes derėtis dėl sąlygų, trečiasis asmuo jokiais veiksmais neįtakojo atsakovės valios sudaryti paskolos sutartis. Byloje nėra jokių pateikta duomenų, kad trečiasis asmuo būtų atsakovę privertęs pasirašyti paskolos sutartis.
25.3. Atsakovė byloje formuodama savo gynybinę poziciją, jog prievolės pagal paskolos sutartis buvo pakeistos atsakovės ieškovei išduotais 7 vekseliais, aiškiai patvirtino, kad su paskolos sutartyse numatytu delspinigių dydžiu sutiko ir jam neprieštaravo – neginčydama, nei paskolos sutarčių, nei pačios išduotų vekselių ir bandydama įrodyti, kad vienos prievolės buvo pakeistos kitomis prievolėmis, tokiais savo veiksmais patvirtino, jog trečiojo asmens ir atsakovės sutartą delspinigių dydį žinojo ir jam neprieštaravo.
25.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė melagingus paaiškinimus apie tai, kad nėra gavusi iš trečiojo asmens 20 000 Eur sumos, kad neturi banko sąskaitų užsienio bankuose. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodydavo, kad turi įvairiausių susirašinėjimų žinutėmis ir elektroniniais laiškais, tačiau nei vieno susirašinėjimo nepateikė, kas rodo, jog tokių susirašinėjimų, kurie neva rodo, jog prieš atsakovę buvo naudojami grasinimai ir kitos priemonės. Būtent atsakovė yra nesąžininga, visais įmanomais būdais vengia atsiskaityti su savo kreditoriais, slepia pajamas nuo antstolės, kuri vykdo išieškojimą pagal vekselius, užsienio banke yra atsidariusi sąskaitą. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į atsakovės elgesį ir jeigu matė pagrindus mažinti sutartimi sutartą delspinigių dydį, tai sumažinti bent jau iki protingo, sąžiningo dydžio, pvz., iki 0,2 proc.
25.5. Atsakovei nuo 2020 m. birželio 10 d. kilo pareiga grąžinti paskolos sutartimis suteiktą 9 000 Eur paskolą, tačiau iki šiol atsakovė nėra įvykdžiusi šios savo pareigos, daugiau nei keturis metus naudojasi paskolos sutarčių pagrindu gauta suma ir nededa jokių pastangų šią sumą grąžinti, o kaip tik stengiasi kuo ilgiau nevykdyti savo pareigų, pinigines lėšas laiko užsienio bankuose ir atitinkamai dėl to Lietuvoje skolų išieškojimas iš atsakovės turto vyksta lėtai. Paskolos sutartyse nustatytos 0,5 proc. dydžio netesybos visiškai atitiko tikrąją sutartį sudariusių šalių valią bei sudarytos sutarties esmę ir tikslą. Sumažinus paskolos sutartimis sutartą netesybų dydį, būtų paneigti šalių sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Sutartiniai susitarimai dėl minimalių nuostolių/netesybų dydžio prarastų esmę. 0,5 proc. delspinigių dydis yra protingas ir sąžiningas, kadangi skatina paskolos gavėją laiku vykdyti pinigines prievoles paskolos davėjui.
25.6. Jeigu atsakovė būtų pasiskolinusi 9 000 Eur sumą iš banko ar paskolų paslaugomis besiverčiančių juridinių ar fizinių asmenų, tai už naudojimąsi tokio dydžio pinigų suma bei tokiu terminu (keturis metus) būtų sumokėjusi papildomai prie grąžintinos 9 000 Eur sumos mažiausiai 2 470 Eur sumą. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai nėra neproporcingi ir per dideli (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1176-413/2024).
25.7. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus argumentus bei į bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina tai, kad atsakovė neginčijo paskolos sutartimi sutartų delspinigių dydžio, atsakovė daugiau nei keturis metus naudojasi piniginėmis lėšomis, už kurių naudojimą nemoka jokių palūkanų, vengia (delsia) atsiskaityti, dėl ko ieškovei teko kreiptis į teismą.
26. Atsakovė M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
26.1. Rašytinės paskolos sutartys, įskaitant sąlygos dėl delspinigių, sudarytos nesant atsakovės laisvos valios. Ieškovė išimtinai vadovaujasi dokumentuose (paskolos sutartyse) įtvirtinta informacija, kai byloje nustatyta, kad dokumentai pasirašyti atgaline data, atsakovės parašai gauti per prievartą, dokumentuose juose įtvirtinta tiesos neatitinkanti informacija. Visa 12 000 Eur pinigų suma buvo perduota vienu kartu, o ją įforminančios paskolos sutartys (dirbtinai išskaidytos į kelis dokumentus) pasirašytos vėliau. Trečiasis asmuo ir susijusių asmenų grupė ruošė dokumentų (paskolos sutarčių, vekselių) tekstą vienašališkai neįtraukiant atsakovės, nesudarydavo protingo laiko atsakovei nei susipažinti su pasirašymui pakišamų dokumentų tekstu, nei sudarydavo protingo laiko atsakovei pagalvoti arba su kuo nors pasitarti. Kadangi dėl delspinigių laisva valia nesitarta, tai apskritai nebuvo pagrindo priteisti delspinigių.
26.2. Vien tik dokumento pasirašymas labiau patvirtina, kad atsakovė dėl paskolos sutarčių sąlygų nesiderėjo, nebuvo su sąlygomis prieš protingą laiką supažindinta.
26.3. Ieškovės nesąžiningi ketinimai gauti dvigubą delspinigių apmokėjimą paaiškėjo tik ieškovei inicijavus teisminius procesus. Atsakovei nebuvo pagrindo kreiptis į ieškovę jokiais klausimais, nes jų nesieja paskolos sutartiniai santykiai. Atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė subendrinti paskolos sumą su delspinigiais į naują prievolę pagal vekselius (novacija). Taigi, ankstesnė prievolė baigėsi ir trečiasis asmuo neturėjo pagrindo perleisti reikalavimo teisės ieškovei pagal pasibaigusią prievolę. Atitinkamai, ieškovės ir atsakovės nesieja paskolos sutartiniai santykiai ir atsakovė pagrįstai nesikreipė į ieškovę. Po vekselių pasirašymo kreiptis į trečiąjį asmenį pagrindo taip pat nebuvo, nes ankstesnė prievolė pagal paskolos sutartis buvo pasibaigusi.
26.4. Atsakovė įsigijo ir įsirengė būstą už banko suteiktą būsto kreditą. Byloje nėra konstatuotas poreikis atsakovei didinti jau ir taip esamą 12 000 Eur skolą dar papildomais 20 000 Eur, taip pat nėra konstatuotas papildomo 20 000 Eur pinigų perdavimo faktas.
26.5. Paskolos sutartys ir kiti dokumentai pasirašyti ne tik spaudimo sąlygomis, bet esant ilgalaikio psichologinio smurto ir nuolatinio atsakovės terorizavimo sąlygomis, demonstruojant atsakovei spaudoje esančius straipsnius apie trečiojo asmens kriminalinius įrašus, per socialinius tinklus ieškant atsakovės sūnaus, siuntinėjant pastovias grasinančios pobūdžio žinutes ir pan.
26.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti netesybas. Realinio pobūdžio paskolos sutartis buvo sudaryta perdavus 12 000 Eur grynaisiais pinigais. Tuo metu šalys sudarė žodinę sutartį ir jokių sąlygų nei dėl atlygio už naudojimąsi pinigais, nei netesybų nebuvo numatyta. Paskolos sudarymo metu trečiasis asmuo neturėjo poreikio numatyti sąlygų dėl netesybų. Ginčo paskolos sutartys buvo neatlygintinės ir ieškovė apeliaciniame skunde netgi tą pripažįsta. Delspinigių dydis iš esmės prilygsta pagrindinės prievolės dydžiui ir tokio dydžio netesybos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinių reikalavimus, priteisė ieškovėms skolą ir delspinigius, bei papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad trečiąjį asmenį V. A. ir atsakovę siejo geri santykiai. Trečiasis asmuo 2020 m. sausio mėn. suteikė atsakovei 12 000 Eur dydžio paskolą. Paskolintos lėšos atsakovei buvo reikalingos pradiniam įnašui už įsigijimą būstą. Pinigų perdavimo metu tarp šalių jokie dokumentai nebuvo pasirašomi. Vėliau tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo pasirašytos paskolos sutartys. 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias trečiasis asmuo paskolino atsakovei bendrai 12 000 Eur (po 3 000 Eur pagal kiekvieną paskolos sutartį). Pasirašytų paskolos sutarčių sąlygos vienodos. Pasirašytų paskolos sutarčių 1.2 papunktyje paskolos gavėja (atsakovė) patvirtino, jog visą paskolą gavo iš paskolos davėjo (trečiojo asmens) grynaisiais pinigais iki sutarties sudarymo, o dėl paskolos suteikimo pretenzijų paskolos davėjui neturi ir paskolos davėjo prievolė suteikti paskolą yra įvykdyta tinkamai. Pasirašytų paskolos sutarčių 2.1 papunktyje paskolos gavėja (atsakovė) įsipareigojo grąžinti paskolą paskolos davėjui (trečiajam asmeniui) ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 10 d. Paskolos sutarčių 2.2 papunktyje jos šalys sutarė, kad paskolos davėjas paskolą paskolos gavėjai suteikia neatlygintinai. Paskolų sutarčių 4.1 papunktyje jos šalys susitarė, kad už netinkamą paskolos sutarties pagrindu kylančių piniginių prievolių vykdymą mokami delspinigiai, kurių dydis sudaro 0,5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodė, kad pinigai jai buvo perduoti 2024 m. vasario pradžioje.
31. Taip pat nustatyta, kad atsakovė ieškovei V. A. išdavė 7 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių bendra suma sudaro 20 000 Eur, t. y. 2020 m. spalio 19 d. išdavė neprotestuotiną vekselį 2 000 Eur sumai, 2020 m. spalio 26 d. – 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 3 d. – 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 9 d. – 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 16 d. – 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 23 d. – 3 000 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 30 d. – 3 000 Eur sumai. Antstolė vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš atsakovės ieškovės V. A. naudai pagal vykdomuosius įrašus išduotus nurodytų vekselių pagrindu.
32. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. sausio 16 d. trečiasis asmuo V. A. ir ieškovė UAB „Valaura“ sudarė reikalavimo perleidimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei UAB „Valaura“ reikalavimo teisę į atsakovės 3 000 Eur skolą pagal 2020 m. kovo 3 d. paskolos sutartį. 2023 m. birželio 29 d. trečiasis asmuo V. A. ir ieškovė V. A. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei V. A. reikalavimo teisę į atsakovės 9 000 Eur dydžio skolą pagal 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. vasario 27 d. paskolos sutartis.
33. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
34. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 43 punktas). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad trečiasis asmuo 2020 m. sausio mėn. suteikė atsakovei 12 000 Eur dydžio paskolą, kuri buvo įtvirtinta 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. sudarytomis paskolos sutartimis. Pagal kiekvieną paskolos sutartį trečiasis asmuo suteikė atsakovei po 3 000 Eur. Taigi paskolos sutarčių notarinė forma nebuvo privaloma. Pažymėtina, kad pasirašytų sutarčių 1.2 papunktyje atsakovė patvirtino, jog visą paskolą gavo iš trečiojo asmens grynaisiais pinigais iki sutarčių sudarymo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl paskolos suteikimo fakto, tačiau atsakovė teigė, kad įvykus novacijai (atsakovei išdavus vekselius), atsakovės finansinės prievolės pagal paskolos sutartis yra pasibaigusios.
36. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą novacijos sampratą, prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. CK 6.141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta.
37. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2001; 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1083/2001; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; kt.). Tai reiškia, kad novacija turi būti aiškiai išreikšta. Susitarimas dėl prievolės pasibaigimo ar pasikeitimo nepreziumuojamas.
38. Minėta, kad atsakovė ieškovei V. A. 2020 m. spalio – lapkričio mėn. išdavė 7 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių bendra suma sudaro 20 000 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad šalys susitarė vekseliais subendrinti paskolos sumą su pagal paskolos sutartis priskaičiuotais delspinigiais, kad pateikdamas pasirašyti vekselius, trečiasis asmuo aiškino, kad pagal paskolos sutartį priskaičiuotus delspinigiais reikia subendrinti su grąžintina paskolos suma, kad atsakovė įbauginta netikėtai į jos darbo vietą įsiveržusio trečiojo asmens vekselius pasirašė, tačiau iš esmės nurodytiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Minėta, kad novacija turi būti aiškiai išreikšta, o nagrinėjamu atveju atsakovė, išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstu, kad šalys atsakovės ieškovei V. A. 2020 m. spalio – lapkričio mėn. išduotais vekseliais ketino pakeisti ginčo paskolos sutartis.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokio rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie įrodytų, kad trečiasis asmuo naudojo prieš atsakovę kažkokius bauginimo veiksmus, neteisėtus veiksmus ar kito pobūdžio veiksmus, siekiant prieš atsakovės valią gauti atsakovės parašą ginčo paskolos sutartyse ar vekseliuose.
40. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 16 d. (po metų nuo vekselių pasirašymo dienos) elektroniniu paštu išsiuntė trečiajam asmeniui pasiūlymą atsiskaityti dalimis bei pateikė atsiskaitymo grafiką, pagal kurį atsakovė siūlė kiekvieną mėnesį mokėtų trečiajam asmeniui laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. po 1500 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. – 2 000 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 30 d. – 3 000 Eur. Bendra suma pagal atsakovės pateiktą grafiką – 30 500 Eur. Trečiasis asmuo, tą pačią dieną atsakant į gautą elektroninį laišką, klausė ar trečiasis asmuo pagal nurodytą grafiką turi atsakovei padovanoti 1 500 Eur. Nurodytas susirašinėjimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad bendra atsakovės grąžintina (paskolinta) suma trečiajam asmeniui ir su trečiuoju asmeniu susijusiai ieškovei V. A. 2021 m. lapkričio 16 d. bendrai sudarė 32 000 Eur. Nurodyta suma (32 000 Eur) atitinka bendrai ginčo paskolos sutartyse (12 000 Eur) ir vekseliuose (20 000 Eur) nurodytą sumą. Taigi priešingai negu teigia atsakovė, bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovės finansinės prievolės pagal paskolos sutartis yra pasibaigusios įvykus novacijai ar, kad vekseliai buvo išrašyti, kaip pradinės prievolės užtikrinimo priemonė. Papildomai pažymėtina, kad vien tai, kad trečiasis asmuo reikalavo grąžinti skolą, negali būti suprantama kaip spaudimas, kurio pagrindu atsakovė būtų parengusi ir trečiajam asmeniui išsiuntusi neegzistuojančios skolos grąžinimo grafiką, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Procesiniuose dokumentuose teigdama, jog į jos kabinetą buvo įsiveržta, posėdžio pirmosios instancijos teismo posėdžio paklausta atsakovė vis gi nurodė, jog gal ir buvo susitarusi trečiojo asmens dėl vizito.
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius, kad ginčo paskolų sutartys būtų buvusios sudarytos naudojant prievartą, spaudimą, gąsdinimą ar kad būtų pasibaigusios atsakovei išrašius vekselius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovėms (įgijusioms reikalavimo teisę į atsakovę) iš atsakovės atitinkamai 3 000 Eur ir 9 000 Eur dydžio skolą. Atkleipiamas dėmesys, jog atsakovė vekselių šioje byloje (ar kitose bylose) neginčijo.
42. Minėta, kad ginčo paskolos sutarčių 2.1 papunktyje atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą trečiajam asmeniui ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 10 d. Ginčo paskolos sutarčių 2.2 papunktyje jos šalys sutarė, kad paskola suteikiama neatlygintinai. Paskolų sutarčių 4.1 papunktyje jos šalys susitarė, kad už netinkamą paskolos sutarties pagrindu kylančių piniginių prievolių vykdymą mokami delspinigiai, kurių dydis sudaro 0,5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė V. A. prašė priteisti iš atsakovės 8 100 Eur dydžio delspinigius.
44. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
45. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
46. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
47. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
48. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
49. Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).
50. Nagrinėjamu atveju ieškovės V. A. skaičiuojami delspinigiai (8 100 Eur) už 180 dienų laikotarpį iš esmės prilygsta visai paskolos sumai nuo kurios jie skaičiuojami (9 000 Eur). Minėta, kad ginčo paskolos sutartys, kuriuose įtvirtintas delspinigių dydis, buvo pasirašytos vėliau negu atsakovei perduoti pinigai. Ginčo paskolos sutartys buvo paruoštos trečiojo asmens. Nėra pateikta įrodymų, kad tarp paskolos sutartis pasirašiusių šalių vyko derybos dėl paskolos sutarčių sąlygų, tame tarpe dėl delspinigių dydžio, kad atsakovė iki paskolos sutarčių sudarymo dienos galėjo įtakoti paskolos sutarčių turinį (tekstą). Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo liepė jai pasirašyti paskolos sutartis. Nėra duomenų, kad iki paskolos sutarčių pasirašymo šalys būtų tariusios dėl delspinigių, jų dydžio. Aplinkybė, kad atsakovė pasirašė ginčo paskolos sutartyse, nereiškia, kad atsakovė galėjo daryti poveikį paskolos sutarčių tekstui, be kita ko, delspinigių dydžiui. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad nei trečiasis asmuo, nei ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, nenurodė patyrę kokių nors nuostolių susijusiu su savalaikiu paskolos negrąžinimu.
51. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, susijusias su paskolos paėmimo aplinkybėmis, tai, kad pašomi priteisti delspinigiai beveik prilygsta visai paskolos sumai, taigi yra neproporcingi, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomus priteisti delspinigius, priteisiant 810 Eur sumą delspinigių, taikant 0,05 proc. delspinigių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sumažintų delspinigių suma atitinka protingumo ir sąžiningumo principams, yra proporcinga, neleidžia nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės, nesutikdamos su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias CPK nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio savaime nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
54. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
55. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. papildomu sprendimu paskirstė tarp šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. papildomą sprendimą, tačiau iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl papildomas sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ginčo šalims nenurodant jokių nesutikimo su papildomu sprendimu argumentų, yra pagrindas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat palikti nepakeistą.
57. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
58. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovei ir atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos tik rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnis).
59. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas rengiant apeliacinį skundą, tačiau nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
60. Ieškovė V. A. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 300,75 Eur bylinėjimosi išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos ieškovei V. A. iš atsakovės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. bei papildomą 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė