Civilinė byla Nr. e2-1537-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01620-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Toleita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestas, pagal pareiškėjos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Toleita“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. J. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltica Novi“ kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Toleita“ pateikė pareiškimą dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašydama pripažinti BUAB „Baltica Novi“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus pagrindus.

2.       Nurodė, kad BUAB „Baltica Novi“ vadovas neįvykdė prievolės, numatytos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, ir neperdavė nemokumo administratorei BUAB „Baltica Novi“ dokumentų ir turto. Be to, nebendradarbiauja su nemokumo administratore. BUAB „Baltica Novi“ nėra pateikusi 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų Valstybinei įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Pareiškėjos įsitikinimu, BUAB „Baltica Novi“ tapo nemokia dar 2017 m. gruodžio 31 d. Tiek 2016 m., tiek 2017 m. įmonės veikla buvo nuostolinga, o nuo 2016 m. įmonės skolos padidėjo iki 233 017 Eur sumos, todėl akivaizdu, kad balanse nurodytas turtas buvo iššvaistytas ir / arba paslėptas t. y. panaudotas ne bendrovės naudai, o šį turtą iššvaisčius (paslėpus), BUAB „Baltica Novi“ neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir tapo nemokia t. y. šie veiksmai sąlygojo įmonės nemokumą ir bankrotą. BUAB „Baltica Novi“ balanse nurodyta, kad įmonė turi 1 015 Eur vertės ilgalaikio turto (automobilis Volvo), 937 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų (pinigai įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje), tačiau joks įmonės turtas administratorei nebuvo perduotas. Bendrovės balanse įrašytas turtas nebuvo skirtas atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais ir, nematant perspektyvos toliau tęsti bendrovės veiklą, nesiimta veiksmų likviduoti bendrovę teisės aktų nustatyta tvarka, o sąmoningai atlikti aktyvūs veiksmai, nukreipti į bendrovės kreditorių galimybių atgauti skolas iš bendrovės apribojimą.

3.       BUAB „Baltica Novi“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ atsiliepime neišreiškė nuomonės dėl sprendimo pripažinti BUAB „Baltica Novi“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad administratorė 2019 m. gruodžio 20 d. įmonės vadovui ir vieninteliam akcininkui išsiuntė pranešimą / įsakymą dėl bankroto procedūros, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Su įmonės vadovu buvo bandoma susisiekti viešai skelbiamais telefono numeriais, tačiau susisiekti nepavyko. Apie BUAB „Baltica Novi“ iškeltą bankroto bylą vadovas ir kiti suinteresuoti asmenys buvo informuoti viešai paskelbus dienraštyje „Lietuvos rytas“. Administratorei neperduoti įmonės dokumentai, iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad įmonė nuo 2018 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pagal turimą informaciją nemokumo administratorė negali nei paneigti, nei patvirtinti tyčinio bankroto galimybės.

                                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi UAB „Toleita“ pareiškimo dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino.

5.       Teismas nurodė, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, netaikytinos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos, nes BUAB „Baltica Novi“ bankroto byla iškelta iki JANĮ įsigaliojimo (JANĮ 155 straipsnis).

6.       Teismas nustatė, kad BUAB „Baltica Novi“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. lapkričio 25 d., įmonės vadovu nuo įmonės įsteigimo iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo R. V., nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. – B. G. L., o nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo – R. J. G.. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi BUAB „Baltica Novi“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata; 2020 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (du kreditoriai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 137,39 Eur reikalavimu ir pareiškėja UAB „Toleita“ su 9 056,89 Eur reikalavimu), taip pat nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7.       Teismas sutiko su pareiškėja, kad BUAB „Baltica Novi“ vadovas Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2018 m., tačiau sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog buvęs bendrovės vadovas dokumentus, kurie būtų reikšmingi nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati pareiškėja. Teismas sprendė, jog neteikdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, buvęs įmonės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 bei 7 punkto nuostatas, tačiau šių nuostatų (jose įtvirtintų įmonės vadovo pareigų) pažeidimas savaime nepagrindžia, jog toks neteisėtas įmonės vadovo neveikimas buvo sąlygotas pastarojo siekio tyčia įmonę privesti prie bankroto.

8.       Teismas taip pat sutiko su pareiškėja, kad buvęs įmonės vadovas nevykdo ĮBĮ įtvirtintos pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytą terminą. Minėtas aplinkybes patvirtino pati administratorė, nurodydama, kad jai nėra perduoti įmonės dokumentai. Kita vertus, BUAB „Baltica Novi“ buvęs vadovas atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad visi įmonės dokumentai yra pareiškėjos UAB „Toleita“, teikusios BUAB „Baltica Novi“ buhalterines paslaugas, žinioje ir UAB „Toleita“ nesutinka atiduoti dokumentų, kol atsakovė nesumokės įsiskolinimo. Pats faktas dėl dokumentų ir turto neperdavimo, teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, savaime nepatvirtina aplaidaus ir / ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat to, kad buvęs įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų bei turto apsaugos. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio pagrindo buvimą.

9.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Toleita“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB „Baltica novi“, 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė, kad paskutinio Juridinių asmenų registrui teikto balanso ataskaitos už 2017 m. duomenimis, BUAB „Baltica novi“ įsipareigojimai į balansą įrašyto turto vertę viršijo daugiau negu du kartus, t. y. įmonė buvo nemoki dar 2017 m. gruodžio 31 d. Kita vertus, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog BUAB „Baltica Novi“ esant nemokiai, jos veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos. Pasak teismo, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nemoki BUAB „Baltica Novi“ sąmoningai sudarinėjo sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus ar jos veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos / panaikintos. Be to, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, kad BUAB „Baltica Novi“ balanse nurodytas turtas buvo iššvaistytas ir / arba paslėptas, todėl UAB „Baltica Novi“ neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais, teismo vertinimu, taip pat yra grindžiamas tik subjektyvia pareiškėjos nuomone, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų.

10.       Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad BUAB „Baltica Novi“ bankrotas būtų suinteresuoto asmens (įmonės vadovo) valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė.

11.       Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys požymiai, todėl kreditorės UAB „Toleita“ pareiškimo dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino. 

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Pareiškėja UAB „Toleita“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas klaidingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog buvęs bendrovės vadovas dokumentus, kurie būtų reikšmingi nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs ar sugadinęs. Priešingai, konstatuota, kad buvęs bendrovės vadovas nebendradarbiauja su administratore, neperduoda jai įmonės dokumentų ir turto.

12.2.                      Teismas netinkamai vertino ir nustatė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala kreditoriams. Priešingai, kreditoriai negalėdami iš viešai prieinamų dokumentų patikrinti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, toliau teikė paslaugas atsakovei, todėl įsiskolinimų dydis kreditoriams augo. 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola apeliantei buvo 1 313,31 Eur, o jau 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė net 10 993,48 Eur sumą, taip buvo bloginama nemokios įmonės padėtis.

12.3.                      Nuo 2018 m. iki 2019 m. gruodžio 9 d. bendrovėje nebuvo užtikrintas buhalterinės apskaitos organizavimas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) reikalavimus, nevykdyta įstatymų bendrovės vadovui nustatyta pareiga parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės rinkinius Juridinių asmenų registrui, todėl toks elgesys turi būti vertintinas kaip sąmoningas pareigos užtikrinti bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus nevykdymas.

12.4.                      BUAB „Baltica Novi“ tapo nemokia dar 2017 m. gruodžio 31 d. Šią aplinkybę pagrindžia VĮ Registrų centrui pateiktas 2017 m. gruodžio 31 d. datai sudarytas balansas. Balanse nurodytas turtas buvo iššvaistytas ir / arba paslėptas; teismas nepasisakė dėl įmonės balanse nurodyto ilgalaikio turto (automobilio Volvo), 937 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų bei dėl 94 608 Eur per vienus metus gautinų sumų, kurie administratorei nebuvo perduoti. Didžiąją dalį, t. y. 94 608 Eur sumą įmonės turto sudarė per vienus metus gautinos sumos, iš jų 6 176,70 Eur suinteresuoto asmens skola įmonei, tačiau administratorei neperdavus dokumentų, patvirtinančių šią skolą, nėra galimybės ją išieškoti ir tokiu būdu tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

12.5.                      Sąmoningai buvo atlikti aktyvūs veiksmai, nukreipti į bendrovės kreditorių galimybių atgauti skolas apribojimą, galimai iššvaistytas bendrovės balanse įrašytas turtas, slepiant bendrovės finansinę padėtį, Juridinių asmenų registrui nepateikta bendrovės finansinė atskaitomybė už 2018 m., po bankroto bylos iškėlimo bendrovės administratorei nebuvo perduotas joks bendrovės turtas ir dokumentacija, dėl ko administratorei tapo neįmanoma nei patikrinti BUAB „Baltica Novi” sudarytų sandorių, nei sužinoti, kaip buvo panaudotas bendrovės 2017 m. balanse įrašytas turtas, nei kokius sandorius BUAB „Baltica Novi” sudarinėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas BUAB „Baltica Novi“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl ginčui taikytino įstatymo bei tyčinio bankroto požymių vertinimo

14.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

15.       Nors UAB „Toleita“ pareiškimas dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2020 m. birželio 9 d., t. y. jau galiojant JANĮ, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos JANĮ nuostatos, nes BUAB „Baltica Novi“ bankroto byla iškelta iki JANĮ įsigaliojimo (JANĮ 155 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš dalies sutinka.

16.       ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

17.       Taigi nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo materialinių teisės normų, reglamentuojančių bankroto pripažinimą tyčiniu, galiojimą su įmonės bankroto proceso pradžios momentu, o ne su vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo atlikimo momentu, tačiau pagrįstai sprendė, kad klausimas dėl tyčinio bankroto turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas.

18.       ĮBĮ 20 straipsnio

19.       Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

20.       Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6 – 8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

21.       Apeliantė UAB „Toleita“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teigdama, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai, t. y. dėl įmonės valdymo organo (organų) netinkamo pareigų vykdymo bei buhalterinės apskaitos apgaulingo (netinkamo) tvarkymo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad neegzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų bankroto pripažinimo tyčiniu požymių, pareiškimą dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė. Teismas atsakovės buvusio vadovo veiksmus vertino kaip verslo nesėkmę, o ne sąmoningą veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus. Apeliantė UAB „Toleita“, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, nurodo, kad BUAB „Baltica Novi“ vadovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2018 m. neteikė juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, iškėlus BUAB „Baltica Novi“ bankroto bylą, neperdavė administratorei įmonės dokumentų ir turto, bei, kad buvęs BUAB „Baltica Novi“ vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

22.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

23.       ĮBĮ 20

24.       Apeliantė kaip vieną iš BUAB „Baltica Novi“ tyčinio bankroto požymių įvardija, kad buvęs vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nepripažino šio tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

25.       ĮBĮ 20

26.       Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

27.       Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

28.       Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3297-915/2018, 27 punktas).

29.       Tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 21013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

30.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria BUAB „Baltica Novi“ iškelta bankroto byla pagal UAB „Toleita“ 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškimą, nustatytais duomenimis, sprendė, kad įmonė buvo nemoki dar 2017 m. gruodžio 31 d. Paskutinio Juridinių asmenų registrui teikto balanso ataskaitos už 2017 m. duomenimis BUAB „Baltica Novi“ turto turėjo už 97 036 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 233 017 Eur. Taigi įmonės įsipareigojimai į balansą įrašyto turto vertę viršijo daugiau negu du kartus.

31.       Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų pirma, siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien šios pareigos nevykdymo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (žr. nutarties 28 punktą). Todėl net ir konstatavus bendrovės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. bei įmonės vadovui nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vien šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados BUAB „Baltica Novi“ bankrotą buvus tyčinį, nes ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių (žr. nutarties 25, 28 punktus). Nors pareiškimas teismui dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas tik 2019 m. lapkričio 6 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki minėto pareiškimo teismui pateikimo buvo sudaromi sandoriai, pažeidžiantys BUAB „Baltica Novi“ kreditorių teises ir interesus, ar, kad bendrovės veikla nurodytu laikotarpiu buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos. Taigi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis šiuo atveju nenustatytas.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

32.       ĮBĮ 20

33.       Apeliantė taip pat kaip vieną iš BUAB „Baltica Novi“ tyčinio bankroto požymių įvardija netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą – BUAB „Baltica Novi“ buvęs vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2018 m. nėra pateikęs juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, iškėlus BUAB „Baltica Novi“ bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto. Pirmosios instancijos teismas nepripažino šio tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

34.       Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

36.       Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

37.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

38.       UAB „Toleita“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis nenustatytas, savo atskirajame skunde teigia, kad buvęs BUAB „Baltica Novi“ vadovas sąmoningai nemokumo administratorei neperdavė dokumentų ir turto, dėl ko neįmanoma patikrinti sudarytų sandorių, sužinoti, kaip buvo panaudotas turtas; neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės už 2018 m.; tokie sąmoningi, aktyvūs veiksmai buvo nukreipti į bendrovės kreditorių galimybių atgauti skolas apribojimą, galimai iššvaistytas bendrovės balanse įrašytas turtas, slepiant bendrovės finansinę padėtį.

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Baltica Novi“ buvęs vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2018 m. nėra pateikęs juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, iškėlus BUAB „Baltica Novi“ bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra, tačiau, kaip jau minėta nutarties 36 punkte, vien šio požymio nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti.

40.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Baltica Novi“ buvęs vadovas atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad visi įmonės dokumentai yra pareiškėjos UAB „Toleita“, teikusios BUAB „Baltica Novi“ buhalterines paslaugas, žinioje ir UAB „Toleita“ nesutinka atiduoti dokumentų, kol atsakovė nesumokės įsiskolinimo. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliantė atskirajame skunde neginčija. Taigi nustačius, kad buvęs BUAB „Baltica Novi“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo nedisponavo bendrovės dokumentais, pastarųjų neperdavimas nemokumo administratorei negali būti laikomas sąmoningu BUAB „Baltica Novi“ vadovo siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.

41.       Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

42.       Apeliantės teigimu, kreditoriai negalėdami iš viešai prieinamų dokumentų patikrinti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, toliau teikė paslaugas atsakovei, todėl įsiskolinimų dydis kreditoriams augo; 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola apeliantei buvo 1 313,31 Eur, o jau 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė net 10 993,48 Eur sumą, taip buvo bloginama nemokios įmonės padėtis ir daroma žala kreditoriams. BUAB „Baltica Novi“ bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, t. y. patvirtinti du kreditoriai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 137,39 Eur reikalavimu ir apeliantė UAB „Toleita“ su 9 056,89 Eur reikalavimu. Iš bankroto byloje esančio apeliantės prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą bei 2016 m. gruodžio 1 d. Buhalterinės apskaitos ir teisinių pasaugų teikimo sutarties Nr. 16/12/01 matyti, kad apeliantė UAB „Toleita“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas BUAB „Baltica Novi“ nuo 2016 m. gruodžio 1 d., o BUAB „Baltica Novi“ savo prievolės atsiskaityti už teikiamas paslaugas pradėjo nevykdyti nuo 2018 m. pradžios.  Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad UAB „Toleita“ finansinio reikalavimo susidarymo laikotarpis sutampa su apeliantės vadovo prievolės teikti juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas nevykdymu, taip pat į tai, kad UAB „Toleita“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas BUAB „Baltica Novi“ nuo 2016 m. gruodžio 1 d., sprendžia, kad pastarosios finansinė padėtis bei jos pokytis nuo 2018 m. apeliantei buvo neabejotinai žinomi, net ir nesant pateiktų finansinių ataskaitų rinkinių juridinių asmenų registro tvarkytojui. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje, apart fakto dėl dokumentų ir turto neperdavimo, nėra kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą.

43.       Dėl turto neperdavimo, kaip tyčinio bankroto požymio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors nemokumo administratorei iš tiesų nebuvo perduotas visas BUAB „Baltica Novi“ turtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, o teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, tokio turo neperdavimas taip pat negali būti traktuojamas, kaip tyčinio bankroto požymis.

Dėl procesinės baigties

44.       Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės veiklos organizavimo ir įmonės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, o Vilniaus apygardos tesimo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė