Administracinė byla Nr. eA-2235-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02971-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Europos socialinio fondo agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Europos socialinio fondo agentūra“ (toliau – ir Agentūra) 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pareiškėjas yra vienas iš didžiausių priklausomybių reabilitacijos centrų Lietuvoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau – ir Departamentas) kartu su potencialiais partneriais, tame tarpe ir pareiškėjui, 2015 m. lapkričio 19 d. preliminarios jungtinės veiklos sutarties Nr. T15-40 pagrindu, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-811 buvo skirtos finansavimo lėšos projektui pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.3.1-ESFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ (toliau – ir Projektas). Departamentas ir Agentūra 2016 m. sausio 13 d. sudarė Projekto sutartį. Siekiant tinkamai įvykdyti Projekto sutartį ir realizuoti preliminarios jungtinės veiklos sutarties 6.1 punktą, Departamentas ir pareiškėjas sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. T15-9 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis). Šia sutartimi sutarties šalys susitarė vykdyti Projektą. Projekto finansavimas Projekto vykdymo etape apėmė tiesiogines ir netiesiogines pareiškėjo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto metu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis kompensuojama tik dalis pareiškėjo patiriamų išlaidų vykdant reabilitaciją, remiantis 2016 m. sausio 28 d. pareiškėjo vadovo įsakymu Nr. Į-004, pareiškėjas patvirtino Projekto lėšomis nekompensuojamas, tačiau pareiškėjo patiriamas išlaidas bei jų dydžius. Analogiškai 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjo vadovo įsakymu Nr. Į-006, remiantis 2016 m. pareiškėjo buhalterinės apskaitos duomenimis, pareiškėjas patvirtino Projekto lėšomis nekompensuojamas, tačiau pareiškėjo patiriamas išlaidas bei jų dydžius. Nekompensuojamos išlaidos vienam dalyviui per vieną reabilitacijos mėnesį sudarė 250 Eur. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. įsakymais Nr. Į-007 ir Į-008 patvirtino vieno mėnesio Projekto lėšomis kompensuojamų reabilitacijos išlaidų dydį bei bendrą mėnesio vieno asmens reabilitacijai vykdyti pareiškėjo patiriamą išlaidų dydį. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. taip pat parengė įsakymą – informacinį biuletenį dėl nemokamų paslaugų ir papildomų išlaidų kompensavimo.

3.       Pažymėjo, kad ne visi į pareiškėją besikreipiantys asmenys, turintys priklausomybių, tapdavo Projekto dalyviais. Tapti dalyviu buvo galima tada, kai esamas dalyvis baigs reabilitacijos programą ir atlaisvins dalyvio vietą Projekte. Kai asmuo pageidaudavo tapti dalyviu, pastarajam iki atsilaisvins Projekto dalyvio vieta, pareiškėjas teikdavo reabilitacijos paslaugas bendra tvarka. Tarp pareiškėjo ir tokio asmens būdavo sudarytos sutartys, numatančios dalies pareiškėjos patiriamų faktinių reabilitacijos išlaidų kompensavimą. Atsilaisvinus dalyvio vietai, su Projekto dalyviu būdavo sudaroma kita sutartis, numatanti, kad pareiškėjas Projekto dalyviui reabilitacijos paslaugas teiks neatlygintinai (finansuos Projekto lėšomis). Pareiškėjas niekada neslėpė ir deklaravo, kad Projekto lėšomis yra kompensuojama tik dalis pareiškėjos partiriamų išlaidų. Tačiau nuo tapimo dalyviais asmenys niekuomet jokių lėšų nemokėjo.

4.       Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – ir FNTT) 2017 m. pareiškėjo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, atitinkančios Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Tyrimas pradėtas dėl Projekto sutarties 6.10 punkto ir Jungtinės veiklos sutarties 9.9 punkto nuostatų pažeidimo, t. y. dėl to, kad pareiškėjas iš Projekto dalyvių galimai ėmė mokestį už dalyviams suteiktas paslaugas įgyvendinant Projekto veiklas. Gavusi pranešimą apie pažeidimą Agentūra pradėjo pažeidimo tyrimą, kurio pagrindu priėmė Sprendimą bei jo papildymą, kuriais konstatavo pažeidimą bei pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 134 961,14. Agentūra nusprendė išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ir jos dalį iš mokėjimų prašymuose nurodytos sumos.

5.       Dėl nustatyto pažeidimo nurodė, kad pirmiausia turėtų būti vertinamas Projekto sutarties nuostatų turinys ir prasmė. Iš Projekto sutarties 6.10 punkto turinio matyti, kad ši nuostata neįtvirtina pareiškėjui būtent iš dalyvių (asmenys sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis) imti užmokestį už jiems suteiktas paslaugas įgyvendinant Projekto veiklas. Tuo tarpu iš Projekto sutarties 3.2 punkto konstrukcijos matyti, kad Projekto sutarties šalys siekė, jog Projekto lėšomis nefinansuojama pareiškėjo patiriamų išlaidų dalis būtų apmokama Departamento ir/ar pareiškėjos lėšomis. Taigi, nors Projekto sutarties 6.10 punktas draudžia imti užmokestį iš Projekto dalyvių, tačiau ši nuostata nedraudė pareiškėjui gauti pajamas (pareiškėjo vykdomos veiklos išlaidų, kurios nebuvo apmokamos Projekto lėšomis, kompensavimo ar paramos forma) iš kitų (ne dalyvių) asmenų.

6.       Nesutiko, kad pareiškėjas buvo sudaręs sutartis su dalyviais dėl dalies pareiškėjo patiriamų išlaidų, vykdant Projektines veiklas, kompensavimo. Nurodė, kad tarp pareiškėjo ir Projekto dalyvių sudarytų sutarčių 2.2 punkte yra nurodyta, jog paslaugas, finansuojamas Projekto lėšomis, pareiškėjas dalyviams teikia nemokamai visu sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovo šiuo aspektu pateikti argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, nes, siekiant nustatyti, ar sutartį dėl išlaidų kompensavimo su pareiškėju sudaręs asmuo Projekto sutarties prasme yra laikytinas dalyviu, pirmiausia svarbu nustatyti jo tapimo dalyviu datą ir tik tada būtų galima teigti, kad pareiškėjas sudarė sutartį su dalyviu. Tačiau atsakovas šių faktų neanalizavo. Kita vertus, vien tik sutarties dėl dalies išlaidų kompensavimo sudarymo su dalyviu faktas negali būti laikomas pareiškėjo elgesiu, pažeidžiančiu Projekto sutarties 6.10 punkto nuostatas. Ši nuostata galėtų būti laikoma kaip pažeista tik tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų reikalavęs ir gavęs iš dalyvio užmokestį už pareiškėjo suteiktas paslaugas, kurių teikimo išlaidos yra kompensuojamos Projekto lėšomis.

7.       Pažymėjo, kad išlaidas numatančių sutarčių su dalyviais nebuvo sudaręs. Su dalyviais buvo sudaręs sutartis, numatančias neatlygintiną Projekte numatytų ir Projekto lėšomis finansuojamų paslaugų dalyviams teikimą. Pareiškėjas nėra gavęs iš dalyvių ir kitų asmenų išlaidų, kurios buvo apmokamos Projekto lėšomis, atlyginimo. Pareiškėjas taip pat prieštaravo dėl Finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 401 punkto pažeidimo. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepasisakė ir dėl sprendimo dalies, kuria, vadovaudamasi Taisyklių 307.1 punktu, pareiškėjo gautą 134 196,14 Eur dydžio sumą pripažino nekompensuotina.

8.       Atsakovas viešoji įstaiga „Europos socialinio fondo agentūra“ atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9.       Nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., iš Projekto dalyvių ir su jais susijusių asmenų papildomai gavo 134 961,14 Eur, nors Projekto sutarties 6.10 punkte nustatytas draudimas imti mokestį iš Projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2015–2017 metais, su daugiau nei šimtu Projekto dalyvių sudarė sutartis dėl reabilitacijos paslaugų teikimo ir patirtų išlaidų kompensavimo, kurių pagrindu už paslaugas, finansuojamas Projekto lėšomis, periodiškai kas mėnesį mokėjo patys Projekto dalyviai ar su jais susiję asmenys. Atlikus Projekto dalyvių apklausą buvo nustatyta, kad už tris Projekto dalyvius artimieji pareiškėjui grynais pinigais sumokėjo 1 340 Eur, o už vieno dalyvio reabilitaciją 1 500 Eur sumokėjo Visagino savivaldybė. Projekto vykdytojas (Departamentas) 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-1684(8) taip pat pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Projekto dalyviai, ar su jais susiję asmenys, pareiškėjui iš viso sumokėjo 14 243,15 Eur dydžio sąnaudų kompensavimo mokestį. Iš Departamento pateikto pareiškėjo banko išrašo buvo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 1–31 d. Projekto dalyviai ar su jais susiję asmenys pareiškėjai pervedė dar 4 355 Eur. 2018 m. birželio mėn. pareiškėjas iš Projekto dalyvių ar su jais susijusių asmenų gavo 4 300 Eur. Viso, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 metais birželio 30 d., pareiškėjas iš Projekto dalyvių ar su jais susijusių asmenų gavo 134 961,14 Eur, nors, kaip įtvirtinta Projekto sutarties 6.10 punkte, draudžiama imti mokestį iš Projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklą.

10.       Nurodė, kad Projekto sutartis sukuria teisinį santykį tarp Agentūros ir Projekto vykdytojo, kuris pareiškėjui atsako už visus su Projektu susijusius klausimus. Departamentas, kaip Projekto vykdytojas, Projektą vykdo su kitais partneriais, tame tarpe ir su pareiškėju, todėl Sprendimas teisines pasekmes sukėlė būtent Departamentui. Pažymėjo, kad Agentūros ir pareiškėjo nesieja materialinis teisinis santykis, todėl Agentūra neturi pareigos atsakyti pagal pareiškėjos reikalavimą.

11.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad iki kol asmuo netapdavo Projekto dalyviu, jam būdavo teikiamos reabilitacijos paslaugos bendra tvarka, o asmeniui tapus Projekto dalyviu, jam reabilitacijos paslaugos būdavo teikiamos nemokamai, nurodė, kad tokie argumentai nėra teisingi. Pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo nustatyta, kad 2016 ir 2017 metais į pareiškėjo sąskaitą nuolat sistemingai buvo pervedamos lėšos. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta sąnaudų kompensavimas už konkrečius asmenis. Šie asmenys buvo Projekto dalyviai, kurie patys, ar kartu su artimaisiais, buvo pasirašę sąnaudų kompensavimo sutartis. Sutartimi būdavo įsipareigojama kompensuoti dalį suteiktų paslaugų. Atkreipė dėmesį, kad sąnaudų kompensavimo sutartyje nurodytos paslaugos patenka į Projekto metu teikiamas paslaugas. Taigi sąnaudų sutartimi šalys sutarė, kad Projekto dalyviai kompensuos dalį su Projekto vykdymu susijusių išlaidų. Be to, nors dalis sutarčių buvo pasirašytos iki asmenims tampant Projekto dalyviais, tačiau mokėjimai pagal šias sutartis buvo vykdomi šiems asmenims dalyvaujant Projekte. Tai tik įrodo, kad sąnaudų mokėjimas nebūdavo nutrauktas jiems tapus Projekto dalyviais.

12.       Dėl argumentų, kad Projekto sutarties 6.10 punktas draudė imti lėšas iš Projekto dalyvių, tačiau nedraudė gauti lėšų iš kitų asmenų, nurodė, kad Projekto sutartyje įtvirtintas įsipareigojimas suteikti nemokamą reabilitaciją reiškia, jog asmuo, dalyvaudamas Projekte, paslaugas turi gauti neatlygintinai. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pavedimus mokėję asmenys mokėjo už teikiamas paslaugas pagal Projektą, todėl tai, kad pavedimus mokėjo kiti asmenys, nustatyto pažeidimo neeliminuoja.

13.       Dėl argumentų, kad vien tik sutarčių su Projekto dalyviais sudarymas nesuponuoja pažeidimo, pažymėjo, kad nėra svarbu, kokia forma buvo prašoma sumokėti už dalį paslaugų, nes toks reikalavimas buvo aiškiai nurodytas sąnaudų kompensavimo sutartyse. Apibendrindami nurodė, kad pažeidimo tyrimas atliktas išsamiai, remiantis teisės aktų nuostatomis ir objektyviais įrodymais.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimo argumentais prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

15.       Nurodė, kad Departamentas, kaip Projekto vykdytojas, vykdydamas Jungtinės veiklos sutartį, pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. birželio 22 d. vykdė planines patikras, o 2017 m. vasario 27 d. vykdė neplaninę patikrą. Patikrinimo metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Patikrinimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti, ar iš Projektų dalyvių būdavo imami papildomi pinigai už teikiamas paslaugas, tačiau tokių faktų nustatyta nebuvo. Iš Departamentui pateiktų dalyvių sutarčių jokios informacijos apie papildomus mokesčius nebuvo. Departamentas iš Agentūros gavo duomenis apie tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos buvo nustatyta, kad 107 Projekto dalyviai su pareiškėju yra sudarę sutartis dėl reabilitacijos paslaugų teikimo ir patirtų išlaidų kompensavimo, kurių pagrindu pareiškėja papildomai gavo 109 972,99 Eur. Tačiau Departamentui patikrinimo metu tokios sutartys nebuvo pateiktos. Pradėjus tyrimą Departamentas ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos, susijusios su pradėtu tyrimu, pateikimo.

16.       Pažymėjo, kad įvertinus sąnaudų kompensavimo sutartis buvo nustatyta, kad juose nurodytų pareiškėjo teikiamų paslaugų turinys faktiškai atitiko tas paslaugas, kurias pareiškėjas turėjo teikti nemokamai vykdant Projektą.

17.       Departamento nuomone, pareiškėjas turi teisę gauti kitas pajamas, tačiau tik kaip paramą, ar įvykdžius kitokią ūkinę veiklą. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Projekto sutarties 6.10 punktas nedraudžia gauti pajamų iš su Projekto dalyviais susijusių asmenų. Pažymėjo, kad šiuo aspektu svarbu tai, kad Paramos dalyvis, ar su juo susijęs asmuo, gali teikti savanorišką paramą pareiškėjui, tačiau jis turi žinoti, kad reabilitacijos paslaugos teikiamos nemokamai ir, kad Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) lėšų.

18.       Liudytojas T. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo Projekto dalyvis 2016 metais. Į reabilitacijos centrą atvežė mama. Jiems atvykus buvo pateikta pasirašyti sutartis, kurioje buvo nurodyta mokėtina suma. Buvo paaiškinta, kad Projekto suma iš ES lėšų apmokama tik iš dalies. Reabilitacijos centre buvo apie 10 mėnesių. Gyvenant reabilitacijos centre nieko netrūko, pats jokių pinigų nemokėjo. Po 8 mėnesių mokėjimas buvo nutrauktas. Nurodė, kad kas 2–3 mėnesius vykdavo paskaitos, kurių metu ten gyvenantys asmenys buvo informuojami apie Projekto finansavimą. Ar pats, ar mama pasirašė sutartį tiksliai pasakyti negalėjo, nes nepamena. Pats jokių finansinių mokėjimų neatliko.

19.       Liudytojas A. Š. (A. Š.) teismo posėdžio metu nurodė, kad reabilitacijos centre gyveno 2015 metais. Į reabilitacijos centrą atvežė mama. Pats už reabilitacijos paslaugas nemokėjo, už paslaugas mokėjo mama pagal pasirašytą sutartį. Reabilitacijos centre vykusiose paskaitose buvo pasakojama, kad reabilitacija vykdoma iš Europos Sąjungos lėšų. Apie skiriamas lėšas buvo nurodyta ir sutartyje. Apie vykdomą projektą mama žinojo.

 

II.

 

20.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu pabrėžė, kad Projekto sutartis sukūrė teisinį santykį tik tarp Agentūros ir Projekto vykdytojo (Departamento), todėl Sprendimas nekompensuoti dalies Projekto išlaidų teisines pasekmes sukėlė būtent Departamentui (Projekto vykdytojui). Atsižvelgiant į tai, kad Agentūros ir pareiškėjos nesieja materialinis teisinis santykis, todėl Agentūra neturi pareigos atsakyti pagal pareiškėjo reikalavimą, t. y. nėra tinkamas atsakovas byloje.

23.       Pažymėjo, kad teismo 2019 m. balandžio 16 d. protokoline nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti pagal skunde nurodytas ginčo šalis. Bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nuomone, nors Projekto sutartis buvo sudaryta tarp Agentūros ir Departamento, tačiau Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Tuo atveju, jei Sprendimas būtų pripažintas teisėtu, pareiškėjas negautų lėšų pagal Projektą teikiamai veiklai finansuoti. Teisėjų kolegija nutarė, kad Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl atsakovo prašymas Agentūrą byloje pripažinti netinkamu atsakovu, netenkintas.

24.       Atsakovas Sprendimą priėmė nustatęs, kad 107 Projekto dalyviai (iš 112 dalyvių) su Meikštų dvaru buvo sudarę sutartis dėl reabilitacijos paslaugų teikimo ir patirtų išlaidų kompensavimo (sąnaudų kompensavimo sutartys). Projekto dalyviai šiomis sutartimis įsipareigojo mokėti tam tikro dydžio sąnaudų kompensavimo mokestį, atitinkamai 250 Eur, 210 Eur, 150 Eur, 500 Eur. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas šių sutarčių pagrindu mokėjimo pavedimais iš Projekto dalyvių, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., gavo 109 972, 99 Eur. Taip pat buvo nustatyta, kad 21 Projekto dalyvis pareiškėjui mokėjimo pavedimu lėšų nepervesdavo, nors toks įpareigojimas buvo numatytas sąnaudų kompensavimo sutartyse, o atlikus šių asmenų apklausą paaiškėjo, kad už tris Projekto dalyvius jų artimieji pareiškėjai grynais pinigais sumokėjo 1 340 Eur, už vieno dalyvio reabilitaciją 1 500 Eur sumokėjo Visagino savivaldybė. Dėl kitų asmenų duomenų nebuvo gauta. Departamentas taip pat pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Projekto dalyviai pareiškėjui sumokėjo 14 243,15 Eur dydžio sąnaudų kompensavimo mokestį, o gegužės mėn. sumokėjo dar 3 605 Eur. Atsakovas nustatė, kad viso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. pareiškėja papildomai gavo 134 961,14 Eur pajamų.

25.       Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš Projekto dalyvių ir/ar jiems artimų asmenų gavo papildomas lėšas. Šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (Projektų dalyvių mokėjimų suvestinė, Projektų dalyvių apklausos rezultatų suvestinė, pažyma dėl projektų dalyvių išlaikymo išlaidų, Luminor banko sąskaitos išrašai, liudytojų parodymai). Tačiau byloje ginčas keliamas dėl to (nagrinėjamo ginčo esmė), ar Agentūra turėjo teisinį pagrindą pasirašytų sutarčių pagrindu pareiškėjui pervestas lėšas įvertinti kaip lėšas, kurios pareiškėjui buvo pervestos už Projekto dalyviams suteiktas su Projekto veikla susijusias paslaugas ir tokių lėšų gavimą įvertinti kaip Paramos sutarties 6.10 punkto nuostatos pažeidimą.

26.       Pareiškėjas teigė, kad Paramos sutarties 6.10 punktas nedraudžia pareiškėjui gauti pajamas iš kitų asmenų (ne Projekto dalyvių) už veiklą, kuri nebuvo apmokama Projekto išlaidomis. Pareiškėjo nuomone, Projekto sutarties 6.10 punkto pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei užmokestį už reabilitaciją būtų mokėjęs pats Projekto dalyvis ir užmokestis būtų mokamas išskirtinai už paslaugas, kurios numatytos kompensuoti Projekto lėšomis.

27.       Projekto sutarties 6.10 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas negali imti mokesčio iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas. Nustačius, kad projekto vykdytojas pažeidžia šį reikalavimą, Sutartis gali būti nutraukta vienašaliu sprendimu. Jungtinės veiklos sutarties, kuri sudaryta tarp Departamento ir pareiškėjo, 9.9 punkte taip pat įtvirtinta, kad partneris (šiuo atveju pareiškėja) šia sutartimi įsipareigoja neimti mokesčio ir Projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas. Šios sutarties 39.3 punkte nustatyta, kad vykdytojas (Departamentas) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jei nustatoma, kad partneris ima mokestį iš Projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas.

28.       Teismas nurodė, kad iš Projekto aprašymo matyti, kad Projekto esmė – asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, psichologinė bei socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, kaip tai nustatyta Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, 17.2 punkte. Socialinių paslaugų katalogo 17.2 punkte nustatyta, kad į trumpalaikės socialinės globos paslaugas įeina: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, psichologinė-psichoterapinė pagalba ar jos organizavimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.), darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, audimas, dailės dirbiniai, keramika) ar jo organizavimas, laisvalaikio organizavimas, asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir t. t.), maitinimas (vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims), ugdymo organizavimas (vaikams su negalia ir suaugusiems asmenims su negalia iki 21 m.), sveikatos priežiūros paslaugos (gali ir nebūti), kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.

29.       Pareiškėjo direktorius 2016 m. sausio 28 d. Įsakymu Nr. Į-004, 2017 m. gegužės 31 d. Įsakymu Nr. Į-006 bei Įsakymu – informaciniu biuleteniu, atsižvelgiant į tai, jog vykdomas Projektas ES lėšomis kompensuojamas tik iš dalies, patvirtino vieno mėnesio sąnaudų kompensavimo mokesčio dydį vienam klientui – 250 Eur. Nurodė, kad šio mokesčio sandarą sudaro: administracijos darbo užmokestis; įnašai socialiniam draudimui; medikamentai; patalpų, baldų bei automobilių remonto sąnaudos; interneto, mobiliųjų ryšių sąnaudos; banko mokesčio sąnaudos, turto draudimas; kvalifikacijos draudimas; turto nusidėvėjimo sąnaudos. Šio mokesčio (dalies nekompensuojamų su Projekto vykdymu susijusių išlaidų kompensavimas) sumokėjimo privalomumas buvo įtvirtintas su Projekto dalyviais sudaromose sutartyse.

30.       Iš su Projekto dalyviais sudaromų sutarčių turinio teismas nustatė, jog Projekto veikla, kaip ji apibrėžta Socialinių paslaugų katalogo 17.2 punkte, iš esmės sutampa su šiose sutartyse nurodyta pareiškėjos vykdoma veikla (2.1 punktas). Taigi pareiškėjas sutartyse su Projekto dalyviais aiškiai nurodydamas, kad kompensuojama tik dalis su Projektu susijusių išlaidų, todėl kitą su Projektu susijusių išlaidų dalį turi padengti Projekto dalyvis, tokiu būdu sutartimis įpareigojo Projekto dalyvius dengti kitą su tuo pačiu Projektu susijusių išlaidų dalį. Projekto sutarties 6.10 punktas draudžia imti bet kokius mokesčius iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gavo papildomas lėšas su Projekto dalyviais sudarytų sutarčių pagrindu, todėl Agentūra turėjo teisinį pagrindą konstatuoti Projekto sutarties 6.10 punkto pažeidimą.

31.       Projekto sutarties 6.10 punkte nurodyta, kad draudžiama projekto vykdytojui imti bet kokius mokesčius iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas. Nors, kaip teigia pareiškėja, patys Projekto dalyviai pareiškėjai jokių lėšų nepervedė, nes pinigines lėšas mokėjo jiems artimi asmenys, todėl Projekto sutarties 6.10 punkto pažeidimas nebuvo padarytas, tačiau šios teisės nuostatos esmė yra ta, kad pareiškėjai iš esmės draudžiama priimti bet kokias lėšas, kurios aiškiai susijusios su Projekto dalyviui teikiamomis paslaugomis, įgyvendinant Projektą. Su Projekto dalyviais sudarytos sutartys, kuriose aptartas dalies su Projektu susijusių išlaidų kompensavimas, sudarytos dėl jiems teikiamų su Projektu susijusių paslaugų, o sutartyse nurodytos kompensuotinos sąnaudos (250 Eur), tai būsimos pareiškėjo išlaidos, kurios susidarys dėl asmens dalyvavimo Projekte (Projekto dalyvio). Taigi, kaip nurodė teismas, šios ateityje patiriamos išlaidos laikytinos su Projektu susijusiomis išlaidomis, kurios Projekto dalyvio ar kito asmens lėšomis negali būti dengiamos. Projekto sutarties 6.10 punktas, taip pat Jungtinės veiklos sutarties 9.9 punktas iš esmės draudžia imti bet kokius mokesčius už Projekto dalyviams suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas, todėl atsakovė teisi teigdama, kad pažeidimo neeliminuoja net ir tai, kad periodiniai mokėjimai buvo atlikti ne pačių Projekto dalyvių, o jiems artimų asmenų. 

32.       Pareiškėjo gautos lėšos taip pat negali būti tapatinamos su parama, kaip ji apibrėžta Paramos ir labdaros įstatymo nuostatų. Pagal šio įstatymo nuostatas tikslas teikti paramą, labdarą, pirmiausia grindžiamas paramos teikėjo savanoriškumu. Šiuo atveju Projekto dalyvio įsipareigojimas kompensuoti įstaigos patiriamas su Projekto veikla susijusias išlaidas buvo viena iš sutarties sąlygų, todėl sutarties pagrindu mokėtas periodinis lėšų pervedimas neatitinka nei paramos, nei labdaros esmės Paramos ir labdaros įstatymo nuostatų prasme.

33.       Apibendrinant teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas į sutartis su Projekto dalyviais įtraukdamas sąlygą dėl dalies su Projekto veikla susijusių patiriamų išlaidų kompensavimo ir vėliau tas lėšas gaudama, pažeidė Paramos sutarties 6.10 punktą, todėl Agentūra turėjo teisinį pagrindą nepagrįstai gautą 134 961,14 Eur sumą pripažinti netinkamomis finansuoti Projekto sutarties išlaidomis.

34.       Pareiškėjas yra Projekto dalyvis, kuriam turėjo būti žinomos Projekto sutarties, Jungtinės veiklos sutarties nuostatos (draudimai, Paramos sutarties nutraukimo sąlygos), todėl pareiškėjas sutartyse įtvirtindamas sąlygą dėl dalies Projekto išlaidų kompensavimo savo valia prisiėmė riziką dėl ateityje kilsiančių neigiamų finansinių padarinių. Sąlyga dėl Projekto išlaidų apmokėjimo buvo įtvirtinta sutartyse, todėl Departamento argumentai, kad šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar lėšas mokėjusiems asmenims buvo žinoma, išaiškinta apie Projekto finansavimą, nėra teisiškai reikšminga.

35.       Kaip atsiliepime nurodė Agentūra, pareiškėjos atžvilgiu Taisyklių 401 punktas nebuvo taikytas, todėl šiuo aspektu teismas nepasisakė. Atsakovas Sprendimu pripažindamas nekompensuotina būtent 134 196,14 Eur dydžio sumą rėmėsi surinktais faktiniais duomenimis (ikiteisminio tyrimo medžiaga, mokėjimų suvestinės), kurie nei Agentūros tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu paneigti nebuvo, todėl, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nepasisakė dėl Sprendimo dalies, kuria, vadovaudamasis Taisyklių 307.1 punktu, pareiškėj gautą 134 196,14 Eur dydžio sumą pripažino nekompensuotina.

36.       Įvertinęs skundžiamo sprendimo teisėtumą, teismas priėjo išvadą, jog atsakovas nuosekliai ir išsamiai išdėstė pažeidimo turinį ir esmę, tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas ginčo situacijos faktines aplinkybes, kurias ištyrė aktualių teisės aktų nuostatų apimtyje, todėl priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

 

III.

 

37.       Pareiškėjas VšĮ ,,Meikštų dvaras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

38.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir netinkamai išaiškinimo Projekto sutarties 6.10. punktą. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime, Projekto sutarties 6.10. punktas draudžia apeliantui gauti tik dvigubą apmokėjimą (Projekto lėšomis ir kitų asmenų lėšomis) už dalyviams suteiktas paslaugas, įgyvendinant Projekto veiklas, tačiau nedraudžia priimti lėšų, kuriomis yra apmokamos Projekto lėšomis nefinansuojamos, tačiau pareiškėjo de facto patiriamos išlaidos, įgyvendinant Projekto veiklas. Toks pirmosios instancijos teismo sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimas, nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

39.       Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas bei nepagrįstai apelianto iš su dalyviais susijusių asmenų gautas pinigų sumas pripažino neatitinkančiomis paramos esmės. Tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

40.       Atsakovas Europos Socialinio fondo agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

41.       Atsakovas teigia, kad teismas nesivadovavo vien pažodiniu Projekto sutarties 6.10 punkto aiškinimu, o visapusiškai ir sistemiškai įvertinęs susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, juos reglamentuojančias nuostatas ir principus, tikslinės grupės jautrumą bei pažeidžiamumą, savo sprendime teisingai ir aiškiai atskleidė Projekto sutarties 6.10 punkto esmę. Atsakovas paaiškina, kad projekto dalyviai nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad privalo turėti galimybę ES fondų lėšomis finansuojamame projekte dalyvauti ir reabilitacijos paslaugas gauti nemokamai.

42.       Atsakovas, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, prieina prie išvados, kad projekto pažeidimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir remiantis objektyviais duomenimis. Tyrimo metu išanalizuotos apelianto su projekto dalyviais sudarytos sąnaudų kompensavimo sutartys ir nustatyta, kad jomis susitarta dėl tų pačių paslaugų, kurios finansuojamos projekto lėšomis, kompensavimo.

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

43.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo netinkamomis finansuoti Projekto išlaidomis pripažino 134 961,14 Eur sumą. Šį sprendimą atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjas pažeidė Projekto sutarties 6.10 punktą, draudžiantį projekto vykdytojui imti mokesčius iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas, nes pareiškėjas su 107 Projekto dalyviais (iš 112 dalyvių) sudarė sutartis dėl reabilitacijos paslaugų teikimo ir patirtų išlaidų kompensavimo, pagal kurias ir kitais būdais iš dalyvių ar jų artimųjų, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. papildomai gavo 134 961,14 Eur pajamų.

44.       Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia dviem aspektais: 1. dėl neteisingai aiškinamų bei taikomų Projekto sutarties 6.10 punkto nuostatų; 2. dėl netinkamai aiškinamų ir taikomų Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų.

45.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Tai lemia, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir materialiosios teisės normos, su kurių vertinimu bei taikymu, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, nesutinka apeliantas ir sudaro bylos, nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje, dalyką.

46.       Projekto sutarties 6.10 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas negali imti mokesčio iš projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant projekto veiklas. Byloje nagrinėjamu atveju, aiškinant šias Projekto nuostatas, aktuali yra Projekto esmė, kuri yra nurodyta Projekto aprašyme. Pagal jį Projekto esmė – asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, psichologinė bei socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, kaip tai nustatyta Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, 17.2 punkte. Socialinių paslaugų katalogo 17.2 punkte nustatyta, kad į trumpalaikės socialinės globos paslaugas įeina: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, psichologinė-psichoterapinė pagalba ar jos organizavimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.), darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, audimas, dailės dirbiniai, keramika) ar jo organizavimas, laisvalaikio organizavimas, asmeninės higienos paslaugų organizavimas (skalbimo paslaugų ir t. t.), maitinimas (vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims), ugdymo organizavimas (vaikams su negalia ir suaugusiems asmenims su negalia iki 21 m.), sveikatos priežiūros paslaugos (gali ir nebūti), kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.

47.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su Projekto dalyviais sudarė sutartis, pagal kurias pastarieji įsipareigojo sumokėti kiekvieną mėnesį 250 Eur sumą, kurią sudaro administracijos darbo užmokestis; įnašai socialiniam draudimui; medikamentai; patalpų, baldų bei automobilių remonto sąnaudos; interneto, mobiliųjų ryšių sąnaudos; banko mokesčio sąnaudos, turto draudimas; kvalifikacijos draudimas; turto nusidėvėjimo sąnaudos. Šį mokestį pareiškėjas vertino kaip išlaidas, kurių nekompensuoja Projekto veiklai skirtos lėšos. Byloje nustatyta ir tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. pareiškėjas iš Projekto dalyvių ar jų artimųjų, už trumpalaikės socialinės globos paslaugas gavo 134 961,14 Eur pajamų.

48.       Minėta, kad trumpalaikės socialinės globos paslaugos yra sudėtinė Projekto veiklos dalis, kurią pareiškėjas įsipareigojo teikti. Šią veiklos sritį sudaro Projekto dalyvių apgyvendinimas, psichologinė-psichoterapinė pagalba ar jos organizavimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas; darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas; sveikatos priežiūros paslaugos ir kt. Akivaizdu, kad šios veiklos vykdymas be darbo užmokesčio, kuris mokamas administracijos darbuotojams, be įnašų mokamų už šiuos darbuotojus į socialinio draudimo fondą, be išlaidų medikamentams, be banko mokesčių ir pan., yra neįmanomas. Šiuo atveju pareiškėjas dirbtinai išskaidė išlaidas, be kurių visumos negali būti teikiama ir pati trumpalaikės socialinės globos paslauga. Tai, kad pareiškėjas neturėjo teisė dirbtinai išskaidyti minėtų išlaidų, patvirtina ir Jungtinės veiklos sutarties 9.9 punktas, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo neimti mokesčio iš Projekto dalyvių už jiems suteiktas paslaugas, įgyvendinant minėtą Projekto veiklą. Jungtinės veiklos sutarties 9.9 punkto nuostata, draudžianti neimti mokesčio iš Projekto dalyvių už jiems suteiktas trumpalaikės socialinės globos paslaugas, paneigia ir priešingus šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad Projekto ir Jungtinės veiklos sutarties sąlygos numatė galimybę skaidyti šias išlaidas į kompensuojamas Projekto lėšomis ir nekompensuojamas bei nekompensuojamų išlaidų dalį dengti projekto dalyvių įnašais ir pan.

49.        Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad iš Projekto dalyvių ar jų artimųjų, už trumpalaikės socialinės globos paslaugas gautos 134 961,14 Eur lėšos, atitinka Labdaros ir paramos įstatymo sąlygas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, labdara ir parama yra savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas labdaros gavėjams. Minėtų sutarčių su Projekto dalyviais turinys – Projekto dalyvių sutartinis įsipareigojimas padengti dalį trumpalaikės socialinės globos paslaugos išlaidų, paneigia savanoriškumo elementą, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami.

50.       Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei materialiųjų teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl jų nebekartoja.

51.       Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų apeliacijoje, priteisimo (ABTĮ 40 str.).

 

        Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

                

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Meikštų dvaras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Romanas Klišauskas        

                        

 

                                        Dainius Raižys

 

                                        

                                        Arūnas Sutkevičius