NUORAŠAS        

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-886-190/2012                                     Teisėja Nida Vigelienė                                                      Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01935-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                        2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Reginos Pocienės ir Viktoro Dovidaičio,

sekretoriaujant Linai Žalaitei,

dalyvaujant prokurorei A. Š.,

nuteistojo gynėjai advokatei Ž. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir  nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d.,  paskirta bausmė subendrinta su 2009-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. K. nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir I. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinios skundas negautas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

D. K. ir I. R. nuteisti už tai, kad atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010-07-08 apie 13.00 val. I. R. veikdamas kartu su D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas tyrimas, Pelesos ir Dzūkų g. sankryžoje, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo J. J. ir tuo metu, kai D. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, paėmė ir laikė už rankų J. J., taip atimdami J. J. glimybę priešintis, I. R. ištraukė iš  J. J. striukės dešinės kišenės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5200, 150 litų vertės, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam J. J. priešintis pagrobė 150 litų vertės svetimą turtą, taip padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė plėšimo faktą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau teismas rėmėsi nukentėjusiojo J. J. parodymais, kuris nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis D. K. su nepažįstamu vaikinu plėšimo metu jį laikė už rankų, o tuo metu I. R. atėmė telefoną. Teismas kaltinamojo D. K. parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekimą išvengti atsakomybės ir jais nesivadovavo.

Kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos, teismo manymu, patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai, kuris patvirtino D. K. ir I. R. sulaikęs pagal nukentėjusiojo J. J. nurodytus jį apiplėšusių asmenų požymius ir pristatęs juos į 2 policijos komisariatą. Liudytojo D. Ž. parodymai, kuris patvirtino darbo metu išgirdęs skambant telefoną iš grotuoto barjero pusės. Tai buvo  mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5200. Budėtojas A. P. jam paaiškino, kad 2010-07-20 į Vilniaus m. 2 PK OVP buvo pristatytas I. R. ir galimai minėtas telefonas yra jo.  Apžiūros protokolas, kuris patvirtina, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5200, IMEI (duomenys neskelbtini), Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas , kuris patvirtina, kad nukentėjusysis J. J. iš jam pateiktų atpažinti trijų telefono aparatų  atpažino jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.

Apeliaciniu skundu D. K. prašo pakeisti jo atžvilgiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. priimtą nuosprendį ir sumažinti paskirtą bausmę.

Apelianto teigimu, jam skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta per griežta galutinė laisvės atėmimo bausmė arba pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes.

Jam 2011-06-08 buvo panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir jis 2011-10-13 pradėjo atlikinėti likusią bausmės dalį pataisos namuose. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui 2012 m. liepos 3 d. priimant nuosprendį, dėl kurio paduotas skundas, iš ankstesnės neatliktos bausmės jam dar buvo likusi atlikti maždaug 8 su puse mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalis. Pirmosios instancijos teismas, anot D. K., nurodydamas, jog abejais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra sudedamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskyrė jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmes praktiškai sudėjo visiškai, todėl mano, kad galutinė bausmė yra jam per griežta.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik nukentėjusiojo J. J. parodymais, o jo parodymais nesivadovavo, nes nukentėjusiojo parodymai prieštarauja jo parodymams. Pabrėžia, kad J. J. teisme parodė, kad įvykio dienos realiai neprisimena. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis akistatos metu tvirtino telefoną įsigijęs prieš 2 mėnesius, tuo tarpu teisme teigė įsigijęs prieš 3 dienas, kas kelia abejones jo parodymų tikrumu. Be to, nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių telefono įsigyjimą, o atpažinimas iš 3 pateiktų telefonų pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką negali būti pripažintas įrodymu. D. K. manymu, jo asmens atpažinimas taip pat negali būti pripažintas jo kaltės įrodymu, nes J. J. matė jį prašant cigaretės.

Apelianto teigimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas pagarsino J. J. parodymus ir iš esmės jo tinkamai neapklausė, rodo teismo šališkumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantas prašo įvertinti nukentėjusiojo parodymus, patikrinti, ar jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., taip pat, ar nebuvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti jo atžvilgiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. priimtą nuosprendį ir sumažinti paskirtą bausmę, tačiau skunde taip pat prašo patikrinti, ar jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ar nebuvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas išteisintajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs D. K. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą  Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., išsamiai išanalizavo tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje, taip pat išanalizavo kitą byloje surinktą medžiagą, nurodė, kuriais byloje surinktais duomenimis vadovaujasi, nustatė bylos aplinkybes,  padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, teismas pripažindamas D. K. kaltu, vadovavosi nukentėjusiojo J. J. parodymais, liudytojų R. M., D. Ž. parodymais, taip pat apžiūros protokolu, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu.

Nors, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo J. J. duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie jo atžvilgiu padarytą plėšimą yra netikslumų dėl telefono įsigijimo, tačiau jie, kolegijos vertinimu, nėra esminiai bei nepaneigia nuteistojo D. K. kaltės. Apklausiant nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso normos pažeistos nebuvo, nes J. J. papasakojus aplinkybes, kurias prisiminė, ir pažymėjus, kad daugiau apie įvykį jis detalių nepamena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino kaip teisingus (t. 2, b.l. 96-102). D. K. skunde teigia, jog teismas jo parodymais nesivadovavao, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo parodymai ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, nes jis apklausiamas ikiteisminiame tyrime pirmą kartą parodė, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir paprašė cigarečių (t. , b.l. 95-97), tačiau apklausiamas antrą kartą parodymus pakeitė, teigdamas, jog jis susitikęs I. R. pabendravo ir išsiskirstė, J. J. iš viso nematė (t. 1, b.l. 100), dar vėlesneje apklausoje parodė, kad matė, kaip I. R. 30 metrų atstumu bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau jis priėjęs prie jų nebuvo, o kalbėjosi su vaikinu, vardu A. (t. 1, b.l. 106,109). Apklausiamas teisme D. K. vėl parodė, kad buvo priėjęs prie J. J. ir paprašė jo cigaretės (t. 2, b.l. 96-102).

Kaip jau minėta, nukentėjusiojo J. J. parodymus patvirtina liudytojų R. M. bei D. Ž. parodymai, taip pat apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai. R. M. Policijos pareigūnas parodė, jog pagal J. J. nurodytus požymius, kaip nukentėjusįjį apiplėšusius asmenis, sulaikė D. K. ir I. R.. D. Ž. parodė, jog 2010-07-21 jam būnant komisariato patalpose, iš grotuoto barjero pusės išgirdo skambant telefoną, nors ten nieko nebuvo, o budėtojas jam paaiškino, kad į policijos komisariatą vakar buvo pristatytas I. R. ir galimai telefonas jo, ką ir patvirtino I. R., pripažindamas tyrėjai, kad telefoną pakišo po suolu. Nepagrįstas D. K. apeliacinio skundo argumentas, jog atpažinimas iš 3 pateiktų telefonų negali būti pripažintas įrodymu, nes, iš atpažinimo protokolo matyti, jog Lietuvos Respublikos BPK 193 str. normos pažeistos nebuvo.

Taigi, apeliacinė instancija, išnagrinėjusi skundą bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, jog visų pirmosiosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų duomenų visuma įrodo, jog D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – plėšimą J. J. atžvilgiu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus bei priėjo teisingą išvadą, jog D. K. veikdamas kartu su I. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas tyrimas, Pelesos ir Dzūkų g. sankryžoje, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo J. J. ir tuo metu, kai D. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, paėmė ir laikė už rankų J. J., taip atimdami J. J. glimybę priešintis, I. R. ištraukė iš  J. J. striukės dešinės kišenės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5200, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam J. J. priešintis pagrobė 150 litų vertės svetimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą sprendimą pripažindamas apeliantą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Nuteistajam D. K. bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirta tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau jau buvo teistas taip pat už plėšimo padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog apeliantui nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis – 1 metai 6 mėnesiai – yra mažesnis už šio nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, todėl yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir negali būti pripažinta per griežta.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės  pridėdamas  neatliktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d.  nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį - 6 mėnesius ir paskirdamas galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 64 str., nepažeidė.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog iki A. K. nuteisiant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, jis buvo teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d.  nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi D. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi D. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusią 1 metų 5 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią jis pradėjo atlikinėti 2011-10-13. Pažymėtina, jog teismas pats sprendžia, kokią neatliktos bausmės dalį pridėti prie paskirtos bausmės už naują nusikaltimą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nuosprendyje prie paskirtos bausmės pridėdamas  neatliktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d.  nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 6 mėnesius ir paskirdamas D. K. galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. ir bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Vladislavas Lenčikas

Teisėjai                                                                                                   Regina Pocienė                                                          

                                           Viktoras Dovidaitis

Nuorašas tikras