Civilinės bylos Nr. e2A-75-790/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00944-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATTREL“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus planas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATTREL“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus planas“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATTREL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti viešojo pirkimo „Duomenų centro tarnybinių stočių resursų nuoma ir susijusios paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygas: Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 2.1–2.4 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, keliamus tiekėjo specialistams, kiek tai susiję su reikalavimais dėl konkrečių sertifikatų turėjimo, Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjo patirčiai; Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 11 lentelėje nustatytus reikalavimus duomenų perkėlimui (migravimui), Techninės specifikacijos 10 lentelėje nustatytus reikalavimus konsultacinėms paslaugoms, Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytus reikalavimus tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai ir turiniui, taip pat pripažinti neteisėtomis Pirkimo dokumentų nuostatas dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis, kaip vieną Pirkimo objektą įsigyjant: tarnybinių stočių perkėlimo, duomenų migravimo ir priežiūros paslaugas, duomenų centro resursų nuomos paslaugas, duomenų migravimo perdavimo ryšio linijų ir interneto paslaugas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovė UAB „Vilniaus planas“ (toliau – ir perkančioji organizacija) 2023 m. rugpjūčio 3 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą „Duomenų centro tarnybinių stočių resursų nuoma ir susijusios paslaugos“. UAB „ATTREL“, būdama suinteresuota vykdomu Pirkimu ir turėdama galimybę pasiūlyti perkančiosios organizacijos poreikius tenkinančias duomenų centro tarnybinių stočių resursų nuomos ir susijusias paslaugas, susipažino su Pirkimo sąlygomis. Būdama įsitikinusi, kad dalis Pirkimo dokumentų reikalavimų suformuluoti netinkamai, neužtikrina objektyvaus tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ieškovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti arba patikslinti pretenzijoje nurodytus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d., atsakydama į pretenziją, iš esmės tinkamai nepagrindusi savo atsakymo, informavo ieškovę, kad nesutinka su pretenzijoje išdėstytais argumentais ir ieškovės reikalavimų netenkino.

3.       Ieškovės vertinimu, Pirkimo objektas nepagrįstai neskaidomas į dalis, taip apribojant sąžiningą tiekėjų konkurenciją, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes dalyvauti Pirkime bei galimybes vykdyti Pirkimo sutartį. Pirkimo objektą pagal Techninę specifikaciją sudaro: tarnybinių stočių perkėlimo paslaugos, duomenų centro resursų nuoma ir duomenų migravimo paslaugos. Techninės specifikacijos 6 punkte įtvirtinti reikalavimai duomenų centro resursų nuomai, tarp kurių – specifiniai su kibernetinės saugos paslaugomis susiję reikalavimai. Todėl norint dalyvauti Pirkime reikalinga teikti bent keturias tarpusavyje nesusijusias, kompleksines, aukšto technologinio sudėtingumo ir labai specifiškas paslaugas, kurias įprastai teikia skirtingi paslaugų teikėjai: i) duomenų centro paslaugas, ii) informacinių technologijų paslaugas, iii) telekomunikacijų paslaugas, iv) kibernetinės saugos paslaugas. Kibernetinės saugos paslaugos yra itin specializuotos, teikiamos specializuotų subjektų – saugumo operacijų centrų (toliau – ir SOC), kurių yra tik dvi įmonės Lietuvoje. Nors rinkoje yra tiekėjų, kurie gali pasiūlyti dvi ar visas Pirkime reikalaujamas paslaugas, tačiau jų yra itin mažai. Visų šių paslaugų teikimas ir galimybė investuoti į reikalingą infrastruktūrą, licencijas, nekilnojamąjį turtą, kompetentingą personalą, partnerystes bei techninę įranga įmanomas tik kelioms konkrečioms kompanijoms, kurių paslaugų portfelis yra būtent toks. Tiekėjai, kurie teikia visas šias paslaugas, nesuinteresuoti bendradarbiauti su kitais rinkos dalyviais patraukliomis finansinėmis sąlygomis, todėl atsakovė tokiu paslaugų grupavimu užkerta kelią dalyvauti Pirkime kitiems teikėjams, kurių paslaugų portfelis yra kitoks ir nepilnai atitinka šį konkretų grupavimą. Ieškovė yra nepriklausoma informacinių technologijų (toliau – ir IT) sprendimų ir paslaugų įmonė, kuri teikia profesionalų konsultacijas, IT infrastruktūros inventorizacijos paslaugas, pagalbą migruojant, diegiant, prižiūrint, tačiau neteikia telekomunikacijų paslaugų bei kibernetinės saugos paslaugų. Todėl ieškovei tampa neįmanoma dalyvauti Pirkime, nepaisant to, kad dėl dalies Pirkimo objektą sudarančių paslaugų ji galėtų pateikti konkurencingą pasiūlymą.

4.       Atsakovė Pirkimo dokumentuose nenurodė jokių Pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežasčių, o atsakyme į ieškovės pretenziją teigė, kad tai „vientisa paslauga“, šio teiginio tinkamai nepagrindusi. Pati atsakovė aprašo Pirkimo objekto sudėtines dalis atsietai viena nuo kitos. Nors atsakovė akcentuoja poreikį valdyti riziką dėl galimo duomenų praradimo ar informacinių sistemų nepasiekiamumo, tačiau net ir Pirkimo objekto neišskaidžiusi į dalis ji nenustatė Pirkimo sąlygose itin svarbių reikalavimų, susijusių su šios rizikos valdymu, t. y. neskaidymas nepasiektų norimų tikslų, rizika nesikeičia dėl to, ar vienas tiekėjas bus atsakingas už visų paslaugų teikimą, ar keli tiekėjai teiks skirtingas paslaugas. Nors atsakovė nurodo, kad kaupia jautrius klientų duomenis ir svarbu užtikrinti jų saugą, todėl tiekėjui kelia reikalavimą turėti apsaugotą duomenų centrą, tačiau tai nepaaiškina, kodėl paslaugos būtinai turi būti įsigyjamos kartu. Tokios atsakovės nurodytos administracinio ir vadybinio pobūdžio priežastys, kaip kelių tiekėjų valdymo imlumas laikui, reikalingi papildomi įrankiai, tiekėjo atsakomybės valdymas, apskritai negali būti laikomos svarbiomis. Šiuo atveju Pirkimo objekto neskaidymas yra neproporcingas, atsakovės poreikiai gali būti užtikrinti mažiau varžančiomis priemonėmis. 

5.       Ieškovės įsitikinimu, Techninė specifikacija yra neišsami, netiksli, o Pirkimo objektas iš esmės nėra apibrėžtas, nors pasirinkta fiksuotos kainos kainodara. Pirkimo dokumentuose neaiškiai, netiksliai ir netinkamai suformuluoti reikalavimai duomenų perkėlimui (migravimui). Pirkimu atsakovė siekia įsigyti paslaugas, nors dalies jų įsigijimo poreikis apskritai neegzistuoja. Iš Techninės specifikacijos nuostatų visumos matyti, kad vykdant vienkartinius darbus „Serverių ir juose esančių duomenų perkėlimas (migravimas)“ reikia atnaujinti ir sutvarkyti serverius į naujesnes Windows operacinės sistemos (toliau – OS) versijas, t. y. tiekėjui reikia atlikti visų tarnybinių stočių diegimo darbus visiškai iš naujo. Tai reiškia, kad po OS Windows Server 2019 diegimo tiekėjai turės įdiegti iš naujo visas informacines sistemas, programinę įrangą, jų komponentus, duomenų bazių valdymo sistemas, integracijas, nors apie tai informacijos Pirkimo dokumentuose nėra. Duomenų perkėlimą (migravimą) techniškai galima atlikti ir neatnaujinus visų tarnybinių stočių. Atitinkamai reikėtų pakoreguoti Techninės specifikacijos nuostatas, atsisakant reikalavimo atnaujinti visas tarnybines stotis, kaip nesusijusio su Pirkimo objektu.

6.       Techninė specifikacija stokoja konkretumo, atsakovė neatskleidžia duomenų apie turimą infrastruktūrą – serverius ir jų konfigūraciją, kas instaliuota jų viduje, todėl tiekėjui neįmanoma įvertinti darbų apimties, parengti pasiūlymo vadovaujantis žinomomis prielaidomis apie esamą serverių būklę ir konfigūraciją bei pateikti fiksuotos kainos pasiūlymo. Naujų diegimo darbų atlikimas yra susijęs su papildomomis rizikomis: gali lemti serveriuose esančių sistemų nenuspėjamos trukmės neveikimą, sustojimą ar veikimą netinkama greitaveika, diegimo darbai gali būti nesėkmingi, nes atsakovei nepateikus informacijos, kas įdiegta ar veikia serveriuose, dalis esamų informacinių sistemų ar jos programinės įrangos komponentų, duomenų bazių valdymo sistemų, integracijų gali būti nesuderinamos ir neveikti su naujomis Windows OS versijomis. Atitinkamai, Techninėje specifikacijoje suformuluotas reikalavimas atnaujinti visų tarnybinių stočių OS į Windows Server 2019 galimai yra techniškai neįmanomas. Siekiant įvertinti paslaugų apimtį, jų teikimo terminus bei technines galimybes teikti paslaugas atsakovė privalo nurodyti, kas įdiegta jos naudojamose tarnybinėse stotyse, konkrečiai pateikti informaciją apie: a)  atsakovės naudojamas informacines sistemas, jų taikomąją programinę įrangą, šios įrangos naudojamus kitus komponentus, tikslius gamintojų pavadinimus ir versijas, b) konkrečias duomenų bazių valdymo sistemas, jų gamintojus ir versijas, c) visos tarnybinėse stotyse esančios programinės įrangos, komponentų ir duomenų bazių valdymo sistemų integracijas su kitomis vidinėmis bei išorinėmis sistemomis, kitur esančiomis tarnybinėmis stotimis ar išorinėmis naudojamomis IT paslaugomis, d) šių programinės įrangos tiekėjų ir (ar) gamintojų patvirtinimus, ar nuorodos į juos, jei jie viešai prieinami, kad jie visiškai suderinami ir tinkamai veikia OS Windows Server 2019 aplinkoje, e) esamą tinklo architektūrą, naudojamą techninę įrangą ir konkrečius įrenginius (ugniasienes, maršrutizatorius, centrinius ir prieigos komutatorius, bevielio tinklo įrangą), jų gamintojus bei modelius, atsakovės atskirų patalpų kiekį bei lokacijas, pastato aukštus.

7.       Techninės specifikacijos 10 lentelėje nustatyti reikalavimai konsultacinėms paslaugoms yra pernelyg neapibrėžti, nesudarantys galimybės pateikti pasiūlymą. Lentelėje tik nurodyta, kad tiekėjas teikia visas konsultacijas nemokamai ir be jokių apribojimų, išskyrus savaitgaliais ir ne darbo metu, tačiau nepateiktas nei preliminarus perkamų paslaugų kiekis, nei teikimo grafikas, nei apibrėžtas paslaugų pobūdis pagal atskiras paslaugų grupes, o atsakovė apskritai net neįsipareigoja įsigyti Pirkimo objekto. Iš Techninės specifikacijos nėra aišku, ar atsakovė planuoja įsigyti 1 val., ar 200 val. konsultacinių paslaugų. Įprastai panašaus pobūdžio paslaugos įsigyjamos taikant fiksuoto įkainio kainodaros metodiką, aiškiai, tiksliai nurodant bent preliminarų siekiamų įsigyti paslaugų kiekį ir pobūdį. Konsultavimo paslaugų teikimui tiekėjas pagal kiekvieną atskirą paslaugų grupę privalo įdarbinti ar kaip subrangovą pasitelkti konkrečią sritį išmanantį IT specialistą, todėl tokių paslaugų detalizavimas sudaro galimybę įvertinti reikiamų specialistų spektrą, apimtis ir kainodarą.

8.       Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatyti reikalavimai diegimo ir migravimo paslaugoms: ieškovė turi parengti ir perkančiajai organizacijai pateikti visą siūlomo sprendimo diegimo ir migravimo techninę dokumentaciją, taip pat turi parengti visų siūlomų duomenų centro paslaugų naudotojų instrukcijas ir organizuoti naudojimosi siūlomomis paslaugomis apmokymus perkančiosios organizacijos administratoriams (iki 2 administratorių), apmokymai turi būti vykdomi lietuvių kalba perkančiosios organizacijos patalpose. Iš šios Pirkimo sąlygos nėra aiškūs reikalavimai tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai ir turiniui – kokio turinio, apimties, detalumo techninę dokumentaciją reikės parengti ir pateikti, ypač dėl to, kad iš Techninės specifikacijos nuostatų nėra aišku apie tarnybinių stočių būklę, jose įdiegtas IT, programinę įrangą, duomenų bazių valdymo sistemas, integracijas, tinklų architektūrą, todėl Pirkimo procedūrų metu neįmanoma įvertinti dokumentacijos turinio ir apimties bei dėl to suformuoti ir pateikti pasiūlymo.

9.       Pirkimo dokumentų 4 priede nustatyti kvalifikacijos reikalavimai Pirkimo sutarties vykdymui turėti specialistus: a) duomenų centro valdymo specialistą, kurio kvalifikacijai patvirtinti būtina pateikti Certified Data Management Professional (CSCMP) sertifikatą, b) debesų kompiuterijos specialistą, kurio kvalifikacijai patvirtinti būtina pateikti CompTIA Cloud+sertifikatą, c) kibernetinio saugumo specialistą, kurio kvalifikacijai patvirtinti būtina pateikti CompTIA Advanced Security Practitioner (CASP+) sertifikatą, d) SQL duomenų bazių administravimo specialistą, kurio kvalifikacijai patvirtinti būtina pateikti MCSA sertifikatą, yra nesusiję su Pirkimo objektu, o atsakovė atsakyme į pretenziją nepaaiškino, kaip vertins atskirų sertifikatų lygiavertiškumą. Tiekėjo specialistų pajėgumas įvykdyti Pirkimo sutartį gali būti įvertinamas nebūtinai vien tik sertifikatais, kurie šiuo atveju neturi nieko bendro su Pirkimo objektu ir Pirkimo sutarties vykdymu. Atsakovė turėtų reikalauti sertifikatų, kurie atitiktų tiekėjo siūlomą sprendimą ir perkančiosios organizacijos naudojamas technologijas, kurias reikėtų pakeisti ar modernizuoti. Pavyzdžiui, jei tiekėjas siūlo WMWare technologijomis pagrįstą sprendimą ir šiuo metu naudojamos Microsoft technologijos, tiekėjas turėtų turėti šias kompetencijas: siūlomų VMWare (ar kitų) technologijų aktualią kompetenciją bei sertifikatus, apimančius architektūros sudarymo, valdymo, operacijų, migravimo, palaikymo ir priežiūros dalis; migracijai reikalingų ir perkančiosios organizacijos naudojamas technologijas atspindinčias, ir aktualias Microsoft tarnybinių stočių bei duomenų bazių administravimo kompetencijas, sertifikatus, reikalingus sklandžiam perkėlimo ir migravimo paslaugų suteikimui; jei siūlomos alternatyvios ir tuo pačiu lygiavertės technologijos ir sprendimai, tiekėjui turi būti sudarytos galimybės siūlyti jo siūlomų technologijų kompetencijas ir sertifikuotą personalą, kuris užtikrins Pirkime numatytų tikslų įgyvendinimą. Be to, Pirkimo sąlygose reikalaujamas MSCA sertifikatas neišduodamas nuo 2021 m. sausio 31 d. ir norėdama dalyvauti Pirkime ieškovė net negalėtų jo gauti.

10.       Susipažinus su atsakovės atsakymu į ieškovės pretenziją, paaiškėjo, kad perkančioji organizacija nesiekia įsigyti migravimo sprendimo (virtualių tarnybinių stočių migravimo ir konvertavimo iš Hyper V į VMWare platformą). Tačiau Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 punkte įtvirtintame kvalifikacijos reikalavime dėl tiekėjo patirties reikalaujama, kad tiekėjas būtų tinkamai suteikęs konvertavimo iš Hyper V į VMWare platformą paslaugas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtomis ir panaikino atsakovės vykdomo Pirkimo Techninės specifikacijos 10 punkto lentelės „Reikalavimai konsultacinių paslaugų teikimui“ sąlygas, kiek tai susiję su neapibrėžta konsultavimo paslaugų apimtimi ir kiekiais, kitą ieškinio dalį atmetė.

12.       Teismas konstatavo, kad reikšdama reikalavimus panaikinti Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis, ieškovė siekia apginti savo, kaip potencialios tiekėjos, norinčios pasiūlyti atsakovei tik dalį ginčo Pirkimo objektą sudarančių paslaugų, teisę dalyvauti tokiame Pirkime ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo, todėl pripažino esant ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas. Aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė nėra sudariusi nei vienos tokio pobūdžio paslaugų sutarties, nėra teisiškai reikšminga ir nei patvirtina, nei paneigia teisinio suinteresuotumo dėl nagrinėjamo ginčo dalyko buvimo.

13.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo vykdymo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijoje ir šio įstatymo nuostatas aiškinančioje teismų praktikoje neįtvirtinta imperatyvaus reikalavimo atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, skaidyti supaprastinto viešojo pirkimo objekto į dalis ir pagrįsti neskaidymo į dalis priežasčių. Teismo teigimu, atsakovė turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar Pirkimo objektą skaidyti į dalis, ar pasitelkti vieną tiekėją. Dėl iš esmės pasikeitusio teisinio reglamentavimo ieškovė ieškinyje negalėjo remtis kasacinio teismo praktika, kuri aiškina ankščiau galiojusią VPĮ redakciją.

14.       Teismas nurodė, kad tiek atsakyme į ieškovės pretenziją, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovės teismui nurodyti Pirkimo objekto pasirinkimo ir neskaidymo į dalis argumentai bei motyvai apie tai, jog sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto atitinka proporcingumo, racionalaus lėšų naudojimo principą bei gali užtikrinti tiekėjų konkurenciją, ypač teismui neturint specialių žinių, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atsakovė aiškiai piktnaudžiauja teise neskaidyti supaprastinto viešojo pirkimo. Vien ieškovės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, argumentai, teismui neturint specialių žinių, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovės nurodyti neskaidymo motyvai yra aiškiai nepagrįsti ir akivaizdžiai neteisingi.

15.       Tarnybinių stočių bei informacinių sistemų duomenų perkėlimo, migravimo į nuomojamą duomenų centrą paslaugos, teismo nuomone, laikytinos glaudžiai susijusios su pagrindine duomenų centro, į kurį norima perkelti duomenis ir sistemas, resursų nuomos paslauga. Tarnybinių stočių bei juose esančių duomenų ir informacinių sistemų perkėlimo paslaugos yra neatsiejamos ir glaudžiai tarpusavyje susijusios. Todėl turintis duomenų centrą ir galintis suteikti jo resursų nuomos paslaugas tiekėjas, geriausiai išmanantis centro charakteristikas ir galimybes, galėtų pagal Pirkimo dokumentuose pateiktą atsakovės informaciją apie turimų ir būtinų perkelti tarnybinių stočių skaičių, turimų ir norimų įsigyti licencijų pobūdį, skaičių ir pan., pasiūlyti atsakovei tinkamiausią, optimaliausią, ekonomiškai naudingiausią sprendimą dėl tokių tarnybinių stočių bei duomenų perkėlimo ir migravimo. Tam pačiam subjektui perkeliant tarnybines stotis bei duomenis ir informacines sistemas į savo turimą bei perkančiajai organizacijai nuomojamą duomenų centrą galėtų būtų geriau užtikrintas saugus, operatyvus ir sklandus perkėlimo procesas.

16.       Teismas nurodė, kad Techninės specifikacijos nuostatose neužsimenama nei apie saugumo operacijų centrus, nei apie kibernetinės saugos paslaugas, jų pirkimą ir teikimą. Techninės specifikacijos 6 dalyje „Reikalavimai duomenų centro resursų nuomai“ 14 pozicijoje yra nurodoma apie paties ketinamo nuomoti duomenų centro saugumą, nurodant, kad duomenų centro infrastruktūra turi būti saugi, stebima su specializuota programine įranga informacinių sistemų žurnalinių įrašų saugojimo ir koreliacijos (Security Information and Event Management (SIEM)) funkcijoms atlikti, t. y. keliamas reikalavimas dėl SIEM programinės įrangos turėjimo, tačiau nei šioje pozicijoje, nei kitose Techninės specifikacijos nuostatose nėra kalbama apie atskiros ir specializuotos saugumo operacijų centro paslaugos pirkimą.

17.       Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 11 lentelėje prie pozicijos „Diegimo ir migravimo paslaugos“ numatyta, ir atsakovė to neneigė, kad tiekėjas, vykdydamas Pirkimo sutartį, turės suvienodinti ir atnaujinti visų tarnybinių stočių operacinių sistemų OS versijas, kurios būtų ne senesnės nei Windows Server 2019. Tos pačios 11 lentelės pozicijoje „Diegimo ir migravimo paslaugos“ numatyta, kad tiekėjas turi atlikti siūlomo išorinio duomenų centro paslaugų paruošimo, analizės, diegimo, sujungimo su perkančiosios organizacijos infrastruktūra ir pilno konfigūravimo darbus. Optinės skaidulos (linijos) įdiegimas ir migravimas tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo siūlomo duomenų centro turi būti įskaičiuotas į paslaugos diegimo ir migravimo kainą. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad būtent tiekėjas turi atlikti visus paruošiamuosius stočių bei duomenų migravimui reikalingus darbus, už kuriuos perkančioji organizacija yra pasiruošusi sumokėti, t. y. tokias paruošiamąsias paslaugas perka Pirkimu, o tiekėjas turi šių paslaugų kainą įtraukti į pasiūlymo kainą.

18.       Teismas pritarė ieškovei, kad Techninės specifikacijos 11 lentelėje prie pozicijos „Diegimo ir migravimo paslaugos“ numatyta, kad tiekėjas turi parengti ir perkančiajai organizacijai pateikti visą siūlomo sprendimo diegimo ir migravimo techninę dokumentaciją, siūlomų duomenų centro paslaugų naudotojų instrukcijas ir organizuoti naudojimosi siūlomomis paslaugomis apmokymus perkančiosios organizacijos administratoriams lietuvių kalba perkančiosios organizacijos patalpose. Tačiau, teismo vertinimu, šioje stadijoje, t. y. kol nėra paskelbtas Pirkimo laimėtojas ir jis nėra pradėjęs teikti paslaugas, nėra objektyvios galimybės numatyti ir apibrėžti, kokio turinio ir apimties turės būti tiekėjo parengta techninė dokumentacija bei duomenų centro paslaugų naudotojų instrukcijos. Tai paaiškės ir priklausys nuo tiekėjo pasirinkto bei pritaikyto konkretaus diegimo ir migravimo paslaugų proceso, jo sprendimų bei nuo laimėjusio tiekėjo pasiūlyto nuomai konkretaus duomenų centro ir jo konkrečių resursų. Teismo nuomone, nedetalizuodama ir nevaržydama rengtinos migravimo ir diegimo sprendimo techninės dokumentacijos bei instrukcijų turinio, perkančioji organizacija užtikrina tiekėjo veikimo laisvę, leidžia pačiam pasirinkti optimaliausią perkančiosios organizacijos iškeltus reikalavimus ir poreikius patenkinti galintį sprendinį.

19.       Teismas nepritarė ieškovės teiginiui, kad Pirkimo sąlygose nėra aiškiai apibrėžtas konsultavimo paslaugų pobūdis ir teikimo laikas, kadangi Techninės specifikacijos 10 dalyje „Reikalavimai duomenų centro konsultacinėms paslaugoms“ esančioje lentelėje nurodyta, kokiais klausimais tiekėjas turės konsultuoti, kokiu laiku tokios konsultacijos turės būti teikiamos. Tačiau, teismo vertinimu, nei iš Techninės specifikacijos 10 dalies, nei iš Pirkimo sąlygų visumos nėra galimybės nustatyti nei konkretaus, nei minimalaus, nei maksimalaus, nei preliminaraus teiktinų konsultavimo paslaugų kiekio ir apimties (pvz., konsultacijų valandų per atitinkamą laiką skaičiaus, trukmės ir pan.), o tai objektyviai apsunkina tiekėjo galimybes įkainoti tokias paslaugas, nustatyti jų vertę, įvertinti personalo, organizacines, technines ir kitas išlaidas tokių paslaugų teikimui. Nors atsakovė akcentavo aplinkybę, kad tiekėjas turės perkančiąją organizaciją minėtais klausimais konsultuoti nemokamai, tačiau Techninės specifikacijos 3 punkto „Perkamų paslaugų ir objektų apimtys“ 2 lentelės „Perkamų objektų apimtys“ pastabų 3 punkte nurodyta, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu gali būti prašoma suteikti nemokamas konsultacijas dėl atitinkamos paslaugos ir konsultacijų kaina turi būti įskaičiuota į tiekėjo pasiūlymą.

20.       Teismas akcentavo, kad nei perkančiajai organizacijai teikta pretenzija, nei teismui pateiktu ieškiniu ieškovė iš esmės neginčija Pirkimo dokumentų 4 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai laikytis kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų“ 2 lentelės „Personalo išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija“ 2.1–2.4 papunkčiuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjui turėti ir sutarties vykdymui paskirti ne mažiau kaip vieną: 1) duomenų centro valdymo specialistą, 2) debesų kompiuterijos specialistą, 3) kibernetinio saugumo specialistą ir 4) SQL duomenų bazių administravimo specialistą. Dėl to ieškovės poziciją, kad perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti šių keturių sričių specialistų kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą (dokumentus) yra nesusijęs su Pirkimo objektu, teismas pripažino nesuprantama.

21.       Teismo įsitikinimu, nustatydama reikalavimus pateikti atitinkamų specialistų kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus perkančioji organizacija įgyvendino tiek VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 15–16 punktuose įtvirtintas pareigas. Atsakovė nurodė ne tik konkrečius pasaulinio lygio gamintojų, asociacijų ir kitų kompetentingų subjektų išduodamus sertifikatus (jų pavadinimus), kurie bus laikomi pagrindžiančiais reikalaujamo specialisto kvalifikaciją, tačiau suteikė galimybę teikėjui pateikti kitą lygiavertį reikalaujamą kvalifikaciją galintį patvirtinti dokumentą, todėl šiuo atveju nėra aišku, kaip yra ribojamos ir pažeidžiamos tiekėjų, įskaitant ir pačios ieškovės, teisės bei galimybės dalyvauti Pirkime.

22.       Teismas nustatė, kad ieškovė Pirkimo sąlygų 4 priedo lentelėje „Panašių prekių teikimo ar panašių paslaugų teikimo patirtis“ 1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo pagal vieną ar daugiau sutarčių būti tinkamai suteikusiam virtualių tarnybinių stočių migravimo ir konvertavimo iš Hyper V į VMWare platformą neginčijo ir nekvestionavo ikiteismine tvarka. Be to, tiekėjui, kuris turėjo patirtį teikiant duomenų centro resursų nuomos ir duomenų migravimo paslaugas, Pirkimo sąlygose nėra keliamas reikalavimas tuo pačiu turėti patirtį ir teikiant panašiomis įvardintas paslaugas, įskaitant ieškovės minimą tarnybinių stočių migravimo ir konvertavimo iš Hyper V į VMWare platformą.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

23.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ATTREL“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir pripažinti neteisėtomis bei panaikinti Pirkimo sąlygas: (i) Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytus reikalavimus duomenų perkėlimui (migravimui), (ii) Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytus reikalavimus tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai ir turiniui bei (iii) Pirkimo dokumentų nuostatas dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Teismas netinkamai motyvavo sprendimą, nevertino įrodymų visumos ir vadovavosi tik deklaratyviais atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomais teiginiais. Pripažindamas, kad neturi specialių žinių, teismas iš esmės laikė, kad specialių žinių trūkumas neleidžia teismui abejoti atsakovės teiginiais. Teismas nenuosekliai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadą, kaip reikšmingus vertino selektyviai pasirinktus išvadoje nurodomus teiginius, kai kuriose dalyse VPT išvadą ignoravo ir, nepateikdamas jokių paaiškinimų, dėl viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo taikymo byloje sprendė priešingai.

23.2.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė daug aplinkybių bei argumentų, kuriais nesirėmė ikiteisminėje ginčo stadijoje. Į tai ieškovė atkreipė dėmesį dublike. Tačiau teismas sprendime šių ieškovės argumentų nevertino ir dėl ikiteisminėje ginčo stadijoje suformuotų ginčo ribų nepasisakė, nepaisant to, skundžiamą sprendimo dalį grindė tais atsakovės argumentais, kurių ji nebuvo nurodžiusi ikiteisminėje ginčo stadijoje. Atsakovė (perkančioji organizacija) atsiliepime į ieškinį ir triplike negali remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, kurie nebuvo tiekėjui nurodyti atsakyme į pretenziją.

23.3.                      Teismas nevertino ir nepasisakė, dėl kokių techninių, ekonominių ar kitų objektyvių priežasčių Pirkimo objektą suskaidžius į dalis atsakovė negalėtų patenkinti poreikių. Poreikis koordinuoti eiliškumu viena po kitos ar lygiagrečiai vienu metu atliekamas paslaugas negali būti laikomas išimtinėmis techninėmis priežastimis, leidžiančiomis neskaidyti Pirkimo objekto į dalis. Sprendime nurodomos priežastys Pirkimo objekto neskaidymui ne tik nėra tinkamai pagrįstos įrodymais, bet taip pat yra išimtinai administracinės ir vadybinio pobūdžio, o tai nesudaro pagrindo nesilaikyti pareigos skaidyti Pirkimo objekto į dalis.

23.4.                      Teismas tinkamai nustatė, kad reikalavimai duomenų perkėlimui (migravimui) yra neaiškūs ir netikslūs, tačiau nepagrįstai tokius reikalavimus laikė teisėtais atsižvelgęs į tai, kad šie duomenys paaiškės atlikus analizę Pirkimo sutarties vykdymo metu. Informacija apie atsakovės turimą IT infrastruktūrą – serverius ir jų konfigūraciją, naudojamą programinę įranga ir pan., yra žinoma atsakovei, todėl galėjo būti, tačiau dėl atsakovės aplaidumo nebuvo išviešinta tiekėjams. Tokia situacija, kai atsakovė perka nežinodama poreikių, pažeidžia tiek skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo viešųjų pirkimų principus, tiek imperatyviąsias teisės aktų nuostatas. Ieškovės poziciją patvirtina ir VPT išvada.

23.5.                      Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovė, nedetalizuodama Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatyto reikalavimo tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai ir turiniui, veikė teisėtai. Iš Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatyto reikalavimo nėra aišku, kokio turinio, apimties, detalumo techninę dokumentaciją ieškovė turės parengti ir pateikti atsakovei. Dėl to ieškovė negali įvertinti Pirkimo objekto apimties ir pateikti pasiūlymo Pirkime. Neapibrėžtų Pirkimo sąlygų atveju padidėja atsakovės palankumo atskirų tiekėjų atžvilgiu rizika.

23.6.                      Įvertinęs, kad įrodymai byloje buvo nepakankami ar neišsamūs, taip pat nustatęs, kad reikia atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas turėjo pareigą veikti aktyviai ir užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir tokiu būdu apginti viešąjį interesą. Teismas jokių papildomų veiksmų dėl to nesiėmė, t. y. nesikreipė nei į VPT išvadą parengusį specialistą dėl, pavyzdžiui, papildomos išvados pateikimo, nesprendė dėl ekspertizės paskyrimo. VPT išvadoje pažymėjo, kad byloje nagrinėjamiems klausimams egzistuoja specialių žinių poreikis. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimo dalį panaikinti. 

24.       Atsiliepime į ieškovės UAB „ATTREL“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilniaus planas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

24.1.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė teisėtai neskaidė Pirkimo į dalis. Pirkimu nėra perkamos keturios atsietos ir pavienės paslaugos, tą patvirtina ir Techninės specifikacijos turinys. Pirkimu taip pat nėra siekiama įsigyti nei telekomunikacijų, nei kibernetinio saugumo centrų paslaugų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą supaprastintas pirkimas neprivalo būti skaidomas į dalis. Be to, ieškovė nepagrįstai vadovaujasi ginčui neaktualia teismų praktika, kurioje, nors ir buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, tačiau faktinės aplinkybės buvo kitokios, t. y. Pirkimu atsakovė siekia įsigyti betarpiškai tarpusavyje susijusias IT paslaugas. Ieškovės apeliaciniame skunde cituojamoje kasacinio teismo praktikoje perkančioji organizacija buvo apjungusi rangos darbų ir baldų (prekių) pirkimus.

24.2.                      Teismas atskleidė bylos esmę, remdamasis Pirkimo sąlygų turiniu, 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2 direktyva), reikalavimais, apibrėžiančiais, kas yra laikoma duomenų centro paslaugų teikėjų veikla, ir Pirkimo objekto apimtimis, vadovavosi teisiniu reguliavimu ir vertino kitų Lietuvoje veikiančių perkančiųjų organizacijų analogiškų viešųjų pirkimų vykdymo praktiką.

24.3.                      Teismas konstatavo, kad Techninės specifikacijos 11 lentelėje atsakovės aprašyti reikalavimai informacinės sistemos virtualių tarnybinių stočių diegimui ir migravimui toje dalyje, kurią ginčija ieškovė, t. y. tai, kad tiekėjas sutarties vykdymo metu, be kita ko, turės suvienodinti ir atnaujinti visų tarnybinių stočių OS versijas, kurios būtų ne senesnės nei Windows Server 2019, yra aiškūs, suprantami ir pakankami tam, kad tiekėjai galėtų įvertinti darbų apimtis ir pateikti pasiūlymus. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs Techninės specifikacijos turinį, Pirkimo objekto specifiką, atsakovės paaiškinimus bei argumentus, taip pat faktą, kad kitiems tiekėjams, savo srities profesionalams, kurie teikia tokias paslaugas ir pateikė pasiūlymus, šie reikalavimai buvo aiškūs.

24.4.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad Techninės specifikacijos 11 lentelėje atsakovės aprašyti reikalavimai informacinės sistemos virtualių tarnybinių stočių diegimui ir migravimui toje dalyje, kurią ginčija ieškovė, t. y. parengti ir pateikti atsakovei viso pasiūlyto sprendimo diegimo (migravimo) techninę dokumentaciją, yra aiškūs ir užtikrina maksimalią tiekėjų konkurenciją. Atsakovė turi mokėti ir žinoti, kokie yra perkeltų serverių IP adresai, kokia yra operacinės sistemos versija, kaip atsakovės atstovai gali pridėti atminties, kaip galima pridėti papildomą serverį ir pan. Todėl atsakovė kelia reikalavimą dėl techninės dokumentacijos parengimo, kuris kiekvienam savo srities profesionalui yra savaime suprantamas, tai patvirtina ir gauti pasiūlymai Pirkime.

24.5.                      Teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir nenukrypo nuo teismų praktikos, aiškinančios teismų, kaip aktyvaus arbitro, vaidmenį viešuosiuose pirkimuose. Šiuo atveju šalims neprašius teismas, savo iniciatyva neskirdamas ekspertizės byloje, nepažeidė aktyvaus teismo vaidmens, kadangi neįžvelgė akivaizdaus atsakovės veiksmų galimo neteisėtumo, kuris galėtų būti nustatytas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo.

25.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Vilniaus planas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškovės UAB „ATTREL“ ieškinio reikalavimų dalis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi apskritai neteikia duomenų centrų nuomos ir susijusių paslaugų, įskaitant ir duomenų centro konsultavimo paslaugų (Techninės specifikacijos 10 lentelė), todėl ieškovės subjektinės teisės Pirkimo sutarties sudarymu nėra pažeidžiamos. Teisinio suinteresuotumo nebuvimą šiuo atveju įrodo pačios ieškovės argumentai, t. y. ne siekis apginti tariamai pažeistas subjektines teises, bet apeliavimas į tariamą racionalaus lėšų panaudojimo pažeidimą bei kitų tiekėjų interesų pažeidimą. Todėl ieškovei neturint (neįrodžius priešingai) teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, ieškinys privalėjo būti atmestas šiuo pagrindu. Tačiau teismas teisinį ieškovės suinteresuotumą vertino išimtinai formaliai, nevertino tikrojo jos gebėjimo ir tikslo varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo.

25.2.                      Teismas, vertindamas ieškovės teisinį suinteresuotumą, rėmėsi argumentais dėl tariamai nepagrįsto Pirkimo objekto skaidymo į dalis. Tačiau sprendime teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškinio argumentas dėl Pirkimo objekto skaidymo į dalis buvo nepagrįstas. Tokia situacija, kuomet ieškovės teisinis suinteresuotumas grindžiamas formaliu pagrindu, sudaro realias prielaidas ir teisines galimybes bet kuriam tiekėjui, kuris apskritai neteikia tokių paslaugų, kokias siekia įsigyti perkančioji organizacija, fiktyviai ginčyti Pirkimo sąlygas, tokiu būdu stabdant Pirkimo procedūras ir galimybes įsigyti visuomenei reikalingą Pirkimo objektą.

25.3.                      Atsakovė Techninės specifikacijos 10 lentelėje nurodė, kad Pirkimo laimėtojas sutarties vykdymo metu turės suteikti nemokamas konsultacijas, susijusias su perkamomis paslaugomis, t. y. duomenų perkėlimu, tarnybinių stočių migravimu ir (arba) duomenų centro resursais. Tokio pobūdžio siekiamoms įsigyti konsultavimo paslaugoms, kai realus jų poreikis objektyviai paaiškės tik sutarties vykdymo metu, Pirkimo sąlygose numatyti konkretų, preliminarų ar kitaip apibrėžtą valandų skaičių yra objektyviai neįmanoma. Tokių konsultacijų poreikis priklausys nuo daugelio dalykų, kurie nepriklauso nuo atsakovės (tiekėjo kompetencijos, analizės etape atliktų įžvalgų ir skaičiavimų pagal duomenų apimtis, siūlomo duomenų centro pajėgumų ir architektūros, kt.), tai reiškia, kad bet koks nepagrįstas konsultavimo paslaugų kiekio valandomis (ar kita trukme) nurodymas Pirkimo sąlygose neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo, nes būtų nepagrįstas realiu paslaugų poreikiu, kuris paaiškės tik vykdant sutartį.

25.4.                      Techninės specifikacijos 10 lentelėje pateikti reikalavimai yra skirti nemokamoms bendrinio pobūdžio konsultacijoms, susijusioms su Pirkimo objektu, teikti, kurių paslaugų įkainis ir įkainio suma nebus vertinama pasiūlymų vertinimo metu, o tai reiškia, kad konsultacijų paslaugų įkainis neturės įtakos Pirkimo laimėtojo išrinkimui. Techninės specifikacijos 4 lentelėje yra aprašyti reikalavimai pagalbos tarnybai, kurią turi turėti tiekėjas, ketinantis dalyvauti Pirkime. Tai, kad ši pagalbos tarnyba turi veikti 24 / 7 režimu, papildomai patvirtina, kad sisteminis Techninės specifikacijos reikalavimų vertinimas savo srities profesionalui leidžia įvertinti duomenų centro bendro pobūdžio konsultavimo paslaugų apimtis tuo tikslu, kad tiekėjas galėtų apskaičiuoti pasiūlymo kainą.

25.5.                      Tai, kad išskirtinės specifikos Pirkime konsultacinių paslaugų kiekio (valandomis ar kita trukme) neįvardinimas Pirkimo sąlygose niekaip nesutrukdė įvertinti bei apskaičiuoti paslaugų apimčių bei poreikio, patvirtina Pirkime gauti kitų tiekėjų pasiūlymai. Todėl išimtinai formalus kainodaros taisyklių reikalavimų vertinimas dėl paslaugų kiekio numatymo Pirkimo sąlygose visais be išimties atvejais, nevertinant Pirkimo objekto specifikos, perkančiosios organizacijos realių ir objektyvių galimybių Pirkimo paskelbimo metu įvertinti galimą konsultavimo paslaugų poreikį, kurio apskritai gali ir nekilti sutarties vykdymo metu, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju Pirkimo sąlygos yra neteisėtos.

26.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Vilniaus planas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „ATTREL“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

26.1.                      Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepripažino, kad neteikia jokių su Pirkimo objektu susijusių paslaugų. Ieškovė turi galimybę teikti dalį į Pirkimo objektą patenkančių paslaugų, būtent dėl to jai pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas, įskaitant ir atsakovės sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto į dalis. Vien ta aplinkybė, kad teismas pripažino Pirkimo objekto neskaidymą teisėtu (su kuo ieškovė nesutinka) savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad išnyko ieškovės teisinis suinteresuotumas.

26.2.                      Vien aplinkybė, kad atsakovė Pirkimo sąlygose nenustatė bent preliminarių konsultacijų paslaugų kiekių, patvirtina Pirkimo sąlygų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Aplinkybė, kad Pirkimo laimėtojas sutarties vykdymo metu, esant poreikiui, turės suteikti nemokamas konsultacijas ne specifinėmis temomis ar paslaugomis, o tiesiogiai susijusiomis su perkamomis paslaugomis, nepateisina pagrindo nustatyti neaiškius, netikslius ir neapibrėžtus Pirkimo dokumentų reikalavimus.

27.       2023 m. gruodžio 5 d. ieškovė UAB „ATTREL“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą skirti informacinių technologijų ekspertizę ir ją pavesti atlikti ekspertui R. M. arba E. R., taip pat užduoti apeliantės suformuluotus klausimus. Atsakovė 2023 m. gruodžio 11 d. paduotuose rašytiniuose paaiškinimuose su ieškovės prašymu nesutiko.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

 

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

30.       Atsakovė atviro konkurso būdu vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą „Duomenų centro tarnybinių stočių resursų nuoma ir susijusios paslaugos“. Pirkimo objektas susideda iš tarnybinių stočių perkėlimo paslaugų, duomenų centro resursų nuomos ir duomenų migravimo paslaugų įsigijimo (Techninės specifikacijos 2 punktas).

31.       Iš Pirkimo dokumentų, Techninės specifikacijos ir Pirkimo sutarties projekto matyti, kad perkamos paslaugos turėtų būti teikiamos dviem etapais: tiekėjui parengus ir suderinus su užsakovu virtualių tarnybinių stočių diegimo ir migravimo planą, per vieną mėnesį turėtų būti atliekamas esamų virtualių tarnybinių stočių perkėlimas į tiekėjo siūlomą duomenų centrą (šio etapo paslaugų sudedamosios dalys yra nuomojamų resursų pagrindinio ir rezervinio sujungimo su perkančiosios organizacijos duomenų perdavimo tinklu, informacinių sistemų virtualių tarnybinių stočių (14 vnt.) diegimo ir migravimo paslaugos); kai yra suteiktos šios pirmo etapo paslaugos, turėtų būti teikiamos antro etapo duomenų centro resursų nuomos paslaugos, kurios apima visą šioms paslaugoms teikti reikalingą techninę, programinę įrangą, apimant jos įsigijimą, įdiegimą bei priežiūrą, šios įrangos veikimui reikalingos infrastruktūros užtikrinimą bei kt. (šio etapo metu perkamos licencijų, skirtų virtualiai tarnybinei stočiai, nuomos, procesoriaus nuomos (vCPU), operatyviosios atminties nuomos, virtualių tarnybinių stočių duomenų, archyvinių duomenų saugojimo, MS SQL Server Standart Core 2vCPU arba lygiaverčių licencijų nuomos paslaugos).

32.       Iš Pirkimo dokumentų matyti, kad tiekėjai Pirkimui teikiamame pasiūlyme turėtų nurodyti atskirų paslaugų kainas pagal atitinkamas perkamų paslaugų dalis ir bendrą pasiūlymo kainą, o pagal Pirkimo sąlygų 7 priedą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turėtų būti išrenkamas pagal pasiūlytą kainą, ją sumažinant 18 000 Eur suma tuo atveju, jeigu tiekėjas sutarties įgyvendinimui siūlo IT paslaugų architektą, turintį kvalifikaciją, patvirtintą Tofag9 arba lygiaverčiu sertifikatu.

33.       Pirkimo sutarties projekte numatyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos ir fiksuoto įkainio kainodara (projekto 2.1 papunktis). Iš Pirkimo sutarties projekto sąlygų galima nuspręsti, kad pagal numatytas kainodaros taisykles užsakovas už paslaugas turėtų sumokėti tiekėjui kainą, nurodytą tiekėjo pasiūlyme, bei taip pat kas mėnesį mokėti mokestį už nuomą pagal įkainius, nurodytus tiekėjo pasiūlyme. Pirkimo sutarties projekto 2.4 papunktyje numatyta, kad kaina ir įkainiai apima visas tiesiogines ir netiesiogines tiekėjo išlaidas, susijusias su nuoma ir teikiamomis paslaugomis. Visą riziką dėl kainos ir įkainių padidėjimo prisiima tiekėjas. Tiekėjas prisiima visą riziką, jei ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios išlaidos ir tiekėjui sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (tiekėjui padidės įsipareigojimų vykdymo kaina).

34.       Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pretenziją atsakovei, prašydama išskaidyti Pirkimo objektą į dalis ir atskirai įsigyti tarnybinių stočių perkėlimo, duomenų migravimo ir priežiūros paslaugas;  duomenų centro resursų nuomos paslaugas; duomenų migravimo perdavimo ryšio linijų ir interneto paslaugas, patikslinti Pirkimo sąlygų 4 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 2.1–2.4 papunkčiuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, keliamus tiekėjo specialistams, panaikinant reikalavimus dėl konkrečių sertifikatų turėjimo, patikslinti Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytus reikalavimus duomenų perkėlimui (migravimui), patikslinti Techninės specifikacijos 10 lentelėje nustatytus reikalavimus konsultacinėms paslaugoms, patikslinti Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytus reikalavimus tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai ir turiniui. Ieškovės vertinimu, Pirkimo objektas nepagrįstai neskaidomas į dalis, taip reikšmingai apribojant sąžiningą tiekėjų konkurenciją bei tiekėjų galimybes įvykdyti Pirkimo sutartį, Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai personalo profesinei kvalifikacijai yra nesusiję su Pirkimo objektu, Techninė specifikacija yra neišsami ir netiksli, o Pirkimo objektas iš esmės nėra apibrėžtas, Pirkimo dokumentuose neaiškiai, netiksliai ir netinkamai suformuoti reikalavimai duomenų perkėlimui (migravimui).

35.       Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu netenkino ieškovės pretenzijos, nurodydama, kad perkama paslauga yra vientisa, o skaidant pirkimo objektą perkančioji organizacija susidurtų su papildomomis rizikomis ir kaštais. Atsakovė sprendime nurodė, kad Pirkimo sąlygose reikalauja, jog tiekėjai paslaugų teikimui paskirtų specialistus, kurie turėtų su perkamomis paslaugomis susijusią kvalifikaciją. Atsakovės teigimu, reikalavimai duomenų perkėlimui (migravimui) nustatyti tinkamai, užtikrina paslaugos, kuri būtina perkančiajai organizacijai, įsigijimą, reikalavimai konsultacinėms paslaugoms suformuoti tinkamai, tiekėjas turi teikti šias paslaugas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., o nuo tiekėjo teikiamų paslaugų kokybės priklausys, kokios apimties konsultacijos bus reikalingos perkančiajai organizacijai. Atsakovė kaip nepagrįstus įvertino pretenzijos argumentus dėl nustatytų neaiškių reikalavimų tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai ir turiniui, kadangi techninė dokumentacija priklausys nuo tiekėjo įgyvendinamo paslaugų teikimo sprendimo. Techninės dokumentacijos detalumas, atsakovės teigimu, turi būti pakankamas, kad būtų aiškiai užfiksuoti tiekėjo atliekami veiksmai teikiant paslaugą.

36.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį, pripažino neteisėtomis ir panaikino Techninės specifikacijos 10 punkto lentelės sąlygas, kiek tai susiję su neapibrėžta konsultavimo paslaugų apimtimi (kiekiais), o kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jos reikalavimai pripažinti neteisėtomis Pirkimo dokumentų nuostatas dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis, Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytų reikalavimų duomenų perkėlimui (migravimui) ir tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai bei turiniui (žr. ieškovės apeliacinio skundo 4–5 punktus ir skundo dalyką), o kitos teismo sprendimo dalies neskundžia. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo paskirti informacinių technologijų ekspertizę. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino neteisėtomis ir panaikino Techninės specifikacijos 10 punkto lentelės sąlygas, kiek tai susiję su neapibrėžta konsultavimo paslaugų apimtimi (kiekiais), kartu atsakovė skunde nesutinka su tuo, jog teismas pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas.   

Dėl ieškovės prašymo paskirti informacinių technologijų ekspertizę

 

37.       Teismas gali skirti ekspertizę, kai kyla poreikis išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

38.       Ieškovės skundo dalis dėl Pirkimo objekto neskaidymo, be kita ko, grindžiama argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės pateikta deklaratyvia pozicija, neatsižvelgė, jog perkamos keturios tarpusavyje nesusijusios ir labai specifinės paslaugos. Skundo dalis dėl Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytų reikalavimų duomenų perkėlimui (migravimui) ir tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai bei turiniui iš esmės grindžiama tuo, kad Pirkimo objektas, atsakovei Pirkimo dokumentuose nepateikus informacijos apie turimų tarnybinių stočių būklę, jose įdiegtą įrangą ir pan., yra tinkamai neapibrėžtas. Ieškovės manymu, specialios žinios reikalingos tinkamam Pirkimo objekto paslaugų ypatumų nustatymui, šių paslaugų rinkos ir kitų aplinkybių įvertinimui. Ieškovė ekspertams prašo užduoti klausimus, susijusius su Pirkimo objekto ir jo apimties apibūdinimu, klausimus, ar Pirkimo objektą sudarančios paslaugos galėtų būti teikiamos skirtingų tiekėjų, su kokiomis rizikomis gali būti susiduriama perkant paslaugas iš skirtingų tiekėjų, kokia duomenų perkėlimo paslaugų įsigijimo įprasta praktika, ar tiekėjui įmanoma apibrėžti paslaugas, jei užsakovas nepateikia informacijos apie savo turimą IT infrastruktūrą, kokia įprasta praktika įsigyjant paruošiamuosius darbus, kokios rizikos paslaugų teikimo metu gali kilti, paslaugų teikėjui neturint informacijos apie užsakovo IT infrastruktūrą, ar praktikoje įprasta, jog teikiant duomenų centro resursų nuomos paslaugas duomenų centras teikia ir kibernetinės saugos paslaugas.   

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovės apeliacinio skundo pagrindą, įvertinusi ieškovės prašyme paskirti ekspertizę suformuluotus klausimus, konstatuoja, kad pakankamo pagrindo byloje paskirti ieškovės prašomą informacinių technologijų ekspertizę nėra. Nors nagrinėjamo Pirkimo objektas yra specifinis, susijęs su IT paslaugomis, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo paskirti ekspertizės. Dalis ieškovės prašomų užduoti ekspertams klausimų nereikalauja ekspertinio įvertinimo (pavyzdžiui, Pirkimo objektas ir jo apimtis yra apibūdinti Pirkimo dokumentuose, iš Pirkimo sąlygų visumos yra galimybė teismui padaryti išvadas dėl perkamų paslaugų tarpusavio ryšio ir atsakovės sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto teisėtumo), kita dalis klausimų sudaro teisinio, bet ne ekspertinio vertinimo dalyką (pavyzdžiui, klausimas, ar tiekėjui įmanoma apibrėžti paslaugas, jei užsakovas nepateikia informacijos apie savo turimą IT infrastruktūrą, yra daugiau teisinio įvertinimo dalykas), likusi klausimų dalis yra susijusi su rinkoje įprastos panašių paslaugų įsigijimo praktikos apibūdinimu, tačiau kitų rinkoje atliekamų pirkimų analizė neturi esminės teisinės reikšmės vertinant konkretaus byloje nagrinėjamo Pirkimo sąlygų teisėtumą. 

40.       Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindžia, kad konkretiems byloje kylantiems klausimams, susijusiems su žiniomis informacinių technologijų srityje, išsiaiškinti būtina ekspertizė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas gali būti tinkamai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme nepaskyrus ieškovės prašomos ekspertizės, tuo labiau, kad ekspertizės paskyrimo klausimo ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė (CPK 314 straipsnis). Ieškiniu reiškiamus reikalavimus patvirtinančius įrodymus ieškovė turėjo pareigą pateikti pirmosios instancijos teismui, bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas jai buvo žinomas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė ieškovei iš dalies nepalankų sprendimą, nepagrindžia prašymo surinkti naujus įrodymus (gauti eksperto išvadą) patenkinimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, nes proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių ir nenustačius CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių, ieškovės prašymas dėl ekspertizės paskyrimo netenkinamas.

 

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

 

41.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas bendrąja prasme yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

42.       VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. 

43.       Tiekėjo suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje yra apibrėžiamas kaip jo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr. , pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

44.       Asmens teisinis suinteresuotumas apginti interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį nebūtinai visais atvejais turi būti siejamas su tokio asmens formaliu dalyvavimu pirkime pateikiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra ar ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, 2004 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Grossmann Air Service, C-230/02).

45.       Teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus; nepriklausomai nuo to, kad tam tikros sąlygos gali būti pripažintos kaip potencialiai ribojančios tiekėjų konkurenciją, tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo, o ne visų konkurentų teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34, 35.11.3, 51 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tinkamo procesinio elgesio neatitinka situacija, kai ieškovas ikiteisminio ginčo metu ir teismo procese abstrakčiai kvestionuoja atitinkamas sąlygas, nepateikdamas bent kiek konkretesnių argumentų, kad dėl ginčijamų sąlygų jis turi blogesnes sąlygas konkuruoti nei kiti ūkio subjektai ar dėl šių sąlygų jo konkurencinis pranašumas nepagrįstai sumenkinamas; atsižvelgiant į tai, ieškovui nepakanka procese remtis tik bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodyti, kaip buvo pažeistos būtent jo subjektinės teisės; be to, ieškovas neįrodo savo teisių pažeidimo tik siekiu dalyvauti naujame pirkime pagal jo siūlomą pirkimo sąlygų versiją (žr. minėtos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 52, 54 punktus).

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos teismų praktikos išaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė yra IT paslaugų bendrovė, kuri teikia atsakovės perkamas paslaugas ar jų dalį. Pavyzdžiui, atsakovės 2023 m. rugsėjo 7 d. atskirajame skunde ir atsiliepime į ieškinį nurodytoje viešoje informacijoje apie ieškovės veiklą, prie dubliko pridėtame ieškovės vadovo 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodoma, kad ieškovė yra nuo 2016 m. veikianti IT sprendimų ir paslaugų bendrovė, teikianti, be kita ko, ir duomenų saugyklų paslaugas, pagalbą migruojant, diegiant, prižiūrint atitinkamus IT sprendimus. Iš atsakovės triplike nurodytų duomenų matyti, kad ieškovė nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, yra sudariusi daug įvairių IT prekių ir paslaugų viešojo pirkimo sutarčių.

47.       Pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo abejoti, kad ieškovė yra suinteresuota dalyvauti Pirkime, pateikti jame pasiūlymą, sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas. Nagrinėjamo Pirkimo objekto esminę dalį sudaro duomenų centro nuomos paslaugos (šią aplinkybę nurodė ir pati atsakovė procesiniuose dokumentuose), kurias ieškovė potencialiai galėtų pasiūlyti Pirkime. Ieškovė dublike ir prie dubliko pridėtame ieškovės vadovo 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte išsamiai pagrindė, dėl kokių priežasčių Pirkimo objekto neskaidymas apsunkina jos galimybes dalyvauti Pirkime, t. y. ieškovė nurodė, kad neteikia dalies perkamų paslaugų, todėl neišskaidžius Pirkimo objekto negali pateikti pasiūlymo (pvz., ieškovė nurodė, kad neteikdama kibernetinio saugumo paslaugų ji neturi kvalifikacijos reikalavimus atitinkančio kibernetinio saugumo specialisto). Be to, ieškovės vertinimu, jos galimybes dalyvauti Pirkime, pateikti konkurencingą pasiūlymą apsunkina ir tinkamai neapibrėžtas Pirkimo objektas. Minėti ieškovės argumentai ir byloje esantys duomenys apie jos veiklą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą pripažinti ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė VPĮ normas ir vadovavosi aktualia teismų praktika. 

48.       Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nuo 2017 m. iki šiol nėra sudariusi nei vienos sutarties, kuri būtų susijusi su Pirkimo objektu. Atsakovė remiasi duomenimis apie viešųjų pirkimų būdu ieškovės sudarytas sutartis iš CVP IS, kurios, atsakovės vertinimu, pagrindžia, kad ieškovė neturi galimybės teikti atsakovės perkamų paslaugų (duomenų centro nuomos ir susijusių paslaugų). Vis dėlto šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, ieškovė teikia įvairias IT sprendimų paslaugas, be kita ko, duomenų saugyklų paslaugas, pagalbą migruojant, diegiant, prižiūrint atitinkamus IT sprendimus, tokia ieškovės veikla yra susijusi su atsakovės ketinamomis įsigyti paslaugomis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė viešųjų pirkimų būdu iki šiol nebuvo sudariusi sutarčių dėl panašių į Pirkimo objektą paslaugų suteikimo, nesudaro pagrindo nepripažinti ieškovei teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes teisinis suinteresuotumas ginčyti viešųjų pirkimų sąlygas negali priklausyti nuo to, ar asmuo praeityje buvo pasiūlęs paslaugas viešajam sektoriui. Priešingai, teisinis suinteresuotumas turi būti suteikiamas ir asmenims, kurie tik ketina pasiūlyti viešajam sektoriui atitinkamas paslaugas, nes pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo siekis yra nesuvaržyta tiekėjų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).

49.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad susidaro paradoksali situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, nes tariamai teikia tik dalį paslaugų, kita vertus, teismas konstatuoja, kad atsakovės sprendimas pirkti Pirkimo objektą neskaidant į dalis yra teisėtas. Atsakovė, teikdama tokius argumentus, neatsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.9 punktą). Taigi, nagrinėjamu atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas remdamasis tuo, jog Pirkimo objekto neskaidymas į dalis apsunkina ieškovės galimybes pateikti konkurencingą pasiūlymą, nes dalies paslaugų ji neteikia, tačiau iš esmės išnagrinėjęs bylą pripažino atsakovės sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto teisėtu, nereiškia paradoksalios situacijos, nes teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas pripažinimas savaime nereiškia teismo pareigos patenkinti ieškinio reikalavimų – tiekėjo teisinis suinteresuotumas ir ieškinio reikalavimų pagrįstumas yra skirtingos teisinės kategorijos.

 

Dėl Pirkimo objekto neskaidymo 

 

50.       Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pretenzijoje ir ieškinyje nesutiko su atsakovės sprendimu neskaidyti Pirkimo objekto. Ieškovės vertinimu, Pirkimo objektas turėjo būti skaidomas į dalis ir atsakovė turėjo atskirai įsigyti 1) tarnybinių stočių perkėlimo, duomenų migravimo ir priežiūros paslaugas; 2) duomenų centro resursų nuomos paslaugas ir 3) duomenų migravimo perdavimo ryšio linijų ir interneto paslaugas. Ieškovės nuomone, atsakovė siekia įsigyti tarpusavyje nesusijusias, kompleksines, aukšto technologinio sudėtingumo ir specifines paslaugas, kurias paprastai teikia skirtingi paslaugų teikėjai – duomenų centro (tiekėjui, kuris įprastai šių paslaugų neteikia, būtų reikalingos didelės investicijos į nekilnojamą turtą, technologinę įrangą ar visų šių dalių nuomą); IT paslaugų (tiekėjui, kuris įprastai šių paslaugų neteikia, būtų reikalingos investicijos į kompetentingą personalą); telekomunikacijų (tiekėjui, kuris įprastai šių paslaugų neteikia, būtų reikalingos investicijos į technologinę infrastruktūrą ir licencijas telekomunikacinių paslaugų teikimui); kibernetinės saugos paslaugas (tiekėjui, kuris įprastai šių paslaugų neteikia, būtų reikalingos investicijos į kompetentingą personalą ir partnerystės su technologinės įrangos gamintojais). Ieškovė teigė, kad sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir nėra proporcingas. Ieškovės manymu, neskaidant Pirkimo objekto reikšmingai apribojama sąžininga tiekėjų konkurencija bei tiekėjų galimybės įvykdyti Pirkimo sutartį.

51.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą atsakovė turėjo diskrecijos teisę supaprastinto Pirkimo objekto neskaidyti ir neprivalėjo šio sprendimo pagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovė nepiktnaudžiavo teise neskaidyti Pirkimo objekto, nes kaip esminę paslaugą ji siekia įsigyti duomenų centro nuomos paslaugą, o duomenų perkėlimo, migravimo paslaugos yra glaudžiai susijusios su duomenų centro nuomos paslaugomis. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tuo, kad atsakovė pagrindė ekonominio ir techninio pobūdžio priežastis, kurios galėtų geriau užtikrinti jos poreikių patenkinimą neskaidant Pirkimo objekto. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė neperka itin specializuotų saugumo operacijų centrų ar kibernetinės saugos paslaugų. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis skundžiamo sprendimo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

52.       Iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva) 78 konstatuojamosios dalies matyti, kad siekiant, jog viešieji pirkimai būtų pritaikyti mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir siekiant skatinti konkurenciją perkančiosios organizacijos turėtų būti visų pirma skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis. Nors iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad pirkimo dalių apimtį ir dalyką savo nuožiūra turėtų nustatyti perkančioji organizacija, tačiau ji turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga padalyti sutartis į pirkimo dalis, tačiau jai turėtų būti leidžiama nuspręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros. Kai perkančioji organizacija nusprendžia, kad sutartį skaidyti į pirkimo dalis būtų netikslinga, atskiroje ataskaitoje arba pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodytos perkančiosios organizacijos pagrindinės pasirinkimo priežastys. Viena tokių priežasčių galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, kad sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį.

53.       Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama padaryti daugiau, jog MVĮ būtų lengviau dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje, išplečiant pareigos svarstyti sutarties skaidymo į pirkimo dalis, sudarant mažesnes sutartis, tikslingumą, apimtį, nustatant perkančiosioms organizacijoms reikalavimą pagrįsti sprendimą neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis arba nustatant, kad skaidymas į pirkimo dalis tam tikromis sąlygomis yra privalomas.

54.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų, kuriose tiesiogiai nebuvo įtvirtinta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, laikėsi aiškinimo, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja. Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. Perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, todėl pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015, kt.).

55.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ 28 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, jog dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.

56.       Nors pagal VPĮ 28 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., tiesioginė pareiga perkančiosioms organizacijoms skaidyti supaprastinto pirkimo objektą nebuvo numatyta, tačiau kasacinis teismas ir dėl supaprastintų pirkimų objektų skaidymo rėmėsi praktika, suformuota aiškinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio VPĮ 28 straipsnio nuostatas, kuri paminėta šios nutarties 54 punkte (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018).  

57.       Įstatymų leidėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeitė VPĮ 28 straipsnio nuostatas dėl perkančiųjų organizacijų pareigų sprendžiant dėl pirkimo objektų skaidymo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos iš jų numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos VPĮ 28 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose, o VPĮ 28 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis arba pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.

58.       Iš 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1669 aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo pakeitimai buvo atlikti atsižvelgus į tai, jog priežiūrą atliekančios institucijos prievolę pirkimo objektą skaidyti į dalis vertina labai griežtai. Atsižvelgęs į tai bei siekdamas nustatyti aiškesnes teisines sąlygas perkančiosioms organizacijoms, priimančioms sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, įstatymų leidėjas įstatymo pakeitimais siekė atsisakyti tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis (kurio nepritaikius perkančiajai organizacijai tekdavo įrodinėjimo našta priežiūrą atliekančioms institucijoms), tačiau aiškiai įtvirtinti pareigą perkančiajai organizacijai kiekvieną kartą prieš priimant sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis atsižvelgti į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. 

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais VPĮ 28 straipsnio nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė atsisakyti tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis, vis dėlto, tiek sistemiškai įvertinus naujos redakcijos VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nuostatas, tiek Direktyvos reikalavimus, tiek viešųjų pirkimų principus bei juos aiškinančią kasacinio teismo praktiką, negalima teigti, jog nauju teisiniu reglamentavimu perkančiosioms organizacijoms suteikta neribota diskrecijos teisė nuspręsti skaidyti pirkimo objektą, ar jo neskaidyti. Tokia išvada darytina dėl to, kad perkančiųjų organizacijų pareiga svarstyti, ar tikslinga padalyti sutartis į pirkimo dalis, yra įtvirtinta Direktyvos nuostatose, pagal kurias turi būti aiškinamas nacionalinis teisinis reguliavimas, be to, nors Direktyvos 78 konstatuojamoji dalis leidžia perkančiajai organizacijai nuspręsti savo nuožiūra, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros, tačiau taip pat Direktyvoje numatyta, jog valstybėms narėms leidžiama nustatyti griežtesnius reikalavimus (žr. šios nutarties 53 punktą). Antra, naujomis įstatymo nuostatomis perkančiosios organizacijos, priimančios sprendimus dėl pirkimo objekto, yra įpareigotos visais atvejais atsižvelgti į siekį didinti tiekėjų konkurenciją bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Trečia, naujomis įstatymo nuostatomis perkančiosios organizacijos yra įpareigotos sprendimus neskaidyti pirkimo objekto pagrįsti pirkimo dokumentuose (tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo atvejais). Ketvirta, įstatymo nuostatose nenumatyta, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai dėl pirkimo objekto neskaidymo negalėtų būti teisminės peržiūros objektu, tokia įstatymų leidėjo valia nėra aiškiai matoma ir iš pakeisto įstatymo travaux préparatoires (įstatymo rengimo medžiagos). Penkta, kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną tiekėjų varžymąsi riboja, todėl perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, būtų teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (žr. kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 54 punkte). Šiems principams taip pat prieštarautų ir tai, kad perkančiųjų organizacijų sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis negalėtų būti teisminės peržiūros dalyku.

60.       Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad taikant nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias VPĮ 28 straipsnio nuostatas atsakovė turėjo diskrecijos teisę savo nuožiūra nuspręsti dėl pirkimo objekto neskaidymo dalis ir neprivalėjo šio sprendimo pagrįsti. Kaip minėta, nauju teisiniu reglamentavimu perkančiosioms organizacijoms nebuvo suteikta neribota diskrecijos teisė nuspręsti skaidyti pirkimo objektą, ar jo neskaidyti, priešingai, perkančiosios organizacijos, spręsdamos dėl pirkimo objekto skaidymo, privalo visais atvejais įvertinti siekį didinti tiekėjų konkurenciją bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, o nusprendusios pirkimo objekto neskaidyti – tokį sprendimą pagrįsti aiškiomis ir įtikinamomis priežastimis. Įvertinus Direktyvos 78 konstatuojamąją dalį, perkančiosios organizacijos pasirinkimo neskaidyti pirkimo objektą priežastys galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad dėl išskaidymo kiltų konkurencijos sumažinimo rizika arba rizika, kad sutarties vykdymas taps techniniu požiūriu pernelyg sudėtingas ir brangus, arba tai, kad yra rizika, jog būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdys tinkamai vykdyti sutartį. Pažymėtina ir tai, kad nors perkančiosios organizacijos, atliekančios supaprastintus pirkimus (išskyrus statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimus), nėra įpareigotos sprendimus neskaidyti pirkimo objekto pagrįsti pirkimo dokumentuose, tačiau kilus ginčui jos turi sugebėti įrodyti sprendimo neskaidyti pirkimo objekto pagrįstumą.

61.       Nors pirmosios instancijos teismas nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias VPĮ 28 straipsnio nuostatas netinkamai išaiškino kaip suteikusias atsakovei diskrecijos teisę savo nuožiūra nuspręsti dėl pirkimo objekto neskaidymo dalis, tačiau skundžiamame sprendime teismas kartu įvertino atsakovės atsakyme į pretenziją bei bylos nagrinėjimo metu pateiktus pirkimo objekto neskaidymo argumentus kaip pagrįstai sudariusius pagrindą atsakovei neskaidyti pirkimo objekto. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

62.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose pagrindė, ir ginčo dėl to byloje nekilo, kad ji tvarko Vilniaus miesto erdvinių duomenų rinkinius, georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, topografinės ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinius duomenis, t. y. administruoja ir tvarko geografinę informacinę sistemą, kurioje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikiant viešąsias paslaugas būtini duomenys. Atsakovė taip pat tvarko ir prižiūri Vilniaus miesto skaitmeninį kapinių registrą, kuris kartu yra ir laidojimo leidimų išdavimo elektroninė sistema, taip pat kitas informacines sistemas. Taigi, atsakovei yra svarbus tinkamas jos valdomų duomenų tvarkymas, jų saugumas. 

63.       Iš Techninėje specifikacijoje apibrėžto Pirkimo objekto ir kitų Pirkimo sąlygų matyti, kad atsakovė siekia įsigyti duomenų centro, kuriame būtų saugomi jos tvarkomi duomenys, resursų nuomos paslaugas, tačiau tam, kad būtų užtikrinta tinkama atsakovės veikla, būtina, jog šiuo metu atsakovės tarnybinėse stotyse saugomi duomenys būtų perkelti į Pirkimu įsigyjamą duomenų centrą. Be to, kaip matoma iš Techninės specifikacijos, tam, kad būtų užtikrinta tinkama atsakovės veikla, duomenų centras turėtų būti sujungtas su perkančiąja organizacija perdavimo linija. Taigi, atsakovė Pirkimu siekia įsigyti tarnybinių stočių perkėlimo paslaugų, duomenų centro resursų nuomos ir duomenų migravimo paslaugas (Techninės specifikacijos 2 punktas), o šios paslaugos, kaip buvo minėta šios nutarties 31 punkte, turėtų būti suteiktos dviem etapais – pirmiausia turėtų būti atliekamas esamų virtualių tarnybinių stočių perkėlimas į tiekėjo siūlomą duomenų centrą, o tada turėtų būti teikiamos duomenų centro resursų nuomos paslaugos.

64.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė Pirkimu kaip esminę siekia įsigyti duomenų centro resursų nuomos paslaugą, o tarnybinių stočių perkėlimo paslaugos ir duomenų migravimo paslaugos yra glaudžiai susijusios. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė ne vien tik atsakovės atsakyme į pretenziją ir procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, bet ir Pirkimo objekto, kuris išsamiai apibūdintas Techninėje specifikacijoje, analize, TIS 2 direktyvos reikalavimais, iš kurių matyti, kad duomenų centro paslaugos apima ne tik duomenų centro resursų nuomą, bet ir tinklo įrangą, transportavimo (duomenų perkėlimo), duomenų saugojimo, tvarkymo paslaugas bei ryšio paslaugas, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytais argumentais, kad tarnybinių stočių perkėlimo paslaugos ir duomenų migravimo paslaugos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. 

65.       Nors Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyta, kad duomenų centro resursų nuoma galėtų būti perkama ir atskiru pirkimu (tokiu atveju tam būtų reikalingos ypač gilios perkančiosios organizacijos žinios tokiam objektui įsigyti), pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs Techninės specifikacijos nuostatas ir atsakovės pateiktus argumentus, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent tas tiekėjas, kuris turi duomenų centrą ir gali suteikti jo resursų nuomos paslaugas bei išmano šio centro technines charakteristikas, turėtų geriausias galimybes operatyviai, sklandžiai ir saugiai suteikti susijusias paslaugas, t. y. perkelti atsakovės tarnybinėse stotyse saugomus duomenis į Pirkimu įsigyjamą duomenų centrą, teikti duomenų migravimo paslaugas. 

66.       Pirmosios instancijos teismui šiuo aspektu nebuvo pagrindo nesiremti atsakovės atsakyme į pretenziją ir procesiniuose dokumentuose išdėstytais logiškais bei išsamiais argumentais, kad išskaidžius Pirkimo objektą, realią grėsmę sklandžiam serverių, duomenų ir sistemų perkėlimui sudarytų tai, jog tiekėjas objektyviai negalėtų žinoti kito tiekėjo teikiamų duomenų centro resursų nuomos galimybių bei apimčių, o nežinodamas šių apimčių, negalėtų optimaliai suteikti duomenų perkėlimo, migravimo paslaugų. Tokius atsakovės argumentus patvirtina ir Techninės specifikacijos nuostatos, pagal kurias matyti, kad reikalavimai perkamoms paslaugoms daugiau apibūdinti siekiamo rezultato pagrindu, todėl konkretų paslaugų sprendinį, atitinkantį atsakovės siekiamą rezultatą, turi pasiūlyti tiekėjas (išsamesni teisėjų kolegijos argumentai šiuo aspektu pateikti nutarties dalyje dėl Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytų reikalavimų duomenų perkėlimui (migravimui)). Be to, kaip pagrindė atsakovė, serverių, duomenų ir sistemų perkėlimui (migravimui) atlikti reikia duomenų centro valdytojo infrastruktūroje kurti kliento aplinką, konfigūruoti tinklą, todėl abejotina, ar tokias paslaugas duomenų centre galėtų atlikti kito tiekėjo, nevaldančio duomenų centrą, specialistai. 

67.       Atsakovės atsakyme į ieškovės pretenziją nurodytos rizikos, su kuriomis susidurtų atsakovė pirkdama paslaugas iš skirtingų tiekėjų – išskaidžius pirkimą į atskiras dalis, nebūtų įmanoma nustatyti skirtingų paslaugas teikiančių teikėjų klaidų, identifikuoti, kuris iš paslaugų teikėjų yra atsakingas už padarytą klaidą, kelių tiekėjų valdymas reikalautų papildomų atsakovės laiko ir kitų sąnaudų. Pastarąją aplinkybę iš esmės patvirtina ir ieškovės nurodyti teiginiai, kad atsakovės darbuotojai turėtų koordinuoti kelių tiekėjų vienu metu atliekamas paslaugas; esant keliems tiekėjams kiltų poreikis jiems keistis informacija, todėl atsakovė „duomenų kambario“ ar kitomis techninėmis priemonėmis turėtų užtikrinti keitimąsi informacija (žr., pvz., ieškovės apeliacinio skundo 55, 56, 58 punktus). 

68.       Vertinant tokias rizikas atsakovės valdomų duomenų svarbos aspektu, duomenų centro resursų nuomos paslaugų ir kitų su jomis glaudžiai susijusių tarnybinių stočių perkėlimo, duomenų migravimo paslaugų pirkimo neskaidymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas pateisinamu. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, aptartos aplinkybės nėra išimtinai administracinio ar vadybinio pobūdžio, bet atitinka Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje nurodytas rizikas, dėl kurių išskaidžius Pirkimo objektą sutarties vykdymas taptų techniniu požiūriu pernelyg sudėtingu, o būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo dalių rangovus labai trukdytų tinkamai vykdyti sutartį.

69.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir ieškovės argumentus, susijusius su kibernetinės saugos reikalavimais. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė perka itin specifines saugumo operacijų centro paslaugas, kurias Lietuvoje teikia vos kelios įmonės, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Techninės specifikacijos reikalavimus, pagrįstai atmetė tokius ieškovės teiginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Techninėje specifikacijoje nėra kalbama apie saugumo operacijų centro paslaugų įsigijimą. Techninės specifikacijos 6 lentelėje, numatančioje reikalavimus duomenų centro resursų nuomai, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su duomenų centro infrastruktūros saugumu, be kita ko, keliamas reikalavimas infrastruktūrą stebėti su specializuota programine įranga informacinių sistemų žurnalinių įrašų saugojimo ir koreliacijos (angl. SIEM) funkcijoms atlikti, taip pat Pirkimo sąlygose numatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui sutarties vykdymui paskirti kibernetinio saugumo specialistą, turintį atitinkamą kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą, tačiau ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad tokie reikalavimai yra itin specifiniai ir jį išpildyti galėtų vos kelios įmonės, ar tuo labiau tokie reikalavimai turėtų būti vertinami kaip reikalavimai pasiūlyti Pirkimui itin specifines saugumo operacijų centro, kaip jis apibūdinamas ieškovės ieškinyje nurodytoje viešoje informacijoje, paslaugas.

70.       Svarbu pastebėti, kad tiek atsakyme į ieškovės pretenziją, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovė pagrindė, kad Pirkimo objekto neskaidymas į dalis reikšmingai neapriboja konkurencijos, t. y. atsakovė, apibūdindama Pirkimo objektą, įvertino pasirinkto sprendimo įtaką konkurencijai Pirkime. Iš atsakovės atsakymo į pretenziją matyti, kad atsakovė, prieš paskelbdama apie Pirkimą, atliko rinkos tyrimą ir įvertino, jog rinkoje yra ne vienas tiekėjas, kuris gali išpildyti keliamų reikalavimų visumą. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, pagrindžiančius šią aplinkybę, t. y. duomenis, kad tam, jog tinkamai pasirengtų Pirkimui, atsakovė 2023 m. birželio 27 d. paskelbė Techninės specifikacijos projektą (VPĮ 27 straipsnis), tačiau rinkos konsultacijos metu atsakovė negavo iš rinkos dalyvių duomenų, jog Pirkimo objektas yra nepagrįstai apjungtas. Be to, atsakovė pateikė duomenis apie kitų perkančiųjų organizacijų įvykdytus panašaus pobūdžio pirkimus, kuriuose duomenų centro ir susijusios paslaugos įsigyjamos kartu, taip pat nurodė, kad Pirkime buvo gauti kitų tiekėjų pasiūlymai.  

71.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias VPĮ 28 straipsnio nuostatas, tačiau nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovės sprendimas neskaidyti Pirkimo objekto yra tinkamai pagrįstas ir nepažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų bei neleistinai neapribojo sąžiningos konkurencijos.  

 

Dėl Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytų reikalavimų duomenų perkėlimui (migravimui) ir tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai bei turiniui

 

72.       VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nurodomos perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis.

73.       VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta techninė specifikacija. Remiantis VPĮ 2 straipsnio 34 dalies 2 punktu, VPĮ 37 straipsnio 1 dalimi perkant paslaugas techninėje specifikacijoje turi būti nurodyti paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, paslaugų ypatybės. Viešuosiuose pirkimuose galiojantis skaidrumo principas, VPĮ 35 straipsnio 4 dalis, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja, kad techninėje specifikacijoje išdėstyti reikalavimai būtų tikslūs, jog tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingų paslaugų.

74.       Nors perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (šiuo aspektu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. prejudicinį sprendimą byloje Roche Lietuva, C-413/17), tačiau perkančiosios organizacijos pareiga tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti pirkimo sąlygas, tarp jų techninę specifikaciją, reiškia ir pareigą nustatyti kuo tikslesnę sutarties (šiuo atveju įsigyjamų paslaugų) apimtį, jų pobūdį, kad tiekėjams būtų sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje, įvertinti galimas paslaugų teikimo sąnaudas, o perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti viešąsias lėšas.

75.       Pirkimo atveju duomenų diegimo ir migravimo paslaugai numatyta taikyti fiksuotos kainos kainodarą (žr. šios nutarties 33 punktą). Vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Kainodaros metodika) 11 punktu, fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą.

76.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia ginčą dėl Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytų reikalavimų duomenų perkėlimui (migravimui) tikslumo ir išsamumo bei šiuo požiūriu netinkamai apibrėžto Pirkimo objekto. Ieškovės teigimu, Pirkimo dokumentuose neaiškiai, netiksliai ir netinkamai suformuluoti reikalavimai duomenų perkėlimui (migravimui) –  vykdant vienkartines serverių ir juose esančių duomenų perkėlimo (migravimo) paslaugas reikės atnaujinti ir sutvarkyti serverius į naujesnes Windows OS versijas, tai reiškia, kad po OS diegimo tiekėjai turės įdiegti iš naujo visas informacines sistemas, programinę įrangą, jų komponentus, duomenų bazių valdymo sistemas, integracijas, tačiau atsakovė Pirkimo dokumentuose neatskleidžia duomenų apie turimą IT infrastruktūrą. Ieškovės teigimu, dėl to tiekėjui neįmanoma įvertinti paslaugų apimties ir parengti fiksuotos kainos pasiūlymo. Ieškovė nurodo, kad siekiant įvertinti paslaugų apimtį, jų teikimo terminus bei technines galimybes, atsakovė privalo nurodyti, kas įdiegta jos naudojamose tarnybinėse stotyse, pateikti informaciją apie naudojamas informacines sistemas, jų taikomąją programinę įrangą ir kitus komponentus. Taigi, ieškovė kelia klausimą dėl Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatyto reikalavimo suvienodinti ir atnaujinti visų tarnybinių stočių OS versijas, kurios būtų ne senesnės nei Windows Server 2019, teisėtumo, tuo aspektu, kad šis reikalavimas, atsakovei nepateikus duomenų turimą infrastruktūrą, neleidžia ieškovei įvertinti paslaugų apimties ir pateikti fiksuotos kainos pasiūlymo.

77.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, nurodęs, kad pagal Techninės specifikacijos reikalavimus tiekėjas turės atlikti siūlomo duomenų centro paslaugų paruošimo, analizės, diegimo, sujungimo su atsakovės infrastruktūra ir pilno konfigūravimo darbus, todėl tai reiškia, jog tiekėjas turės atlikti visus paruošiamuosius stočių bei duomenų migravimui reikalingus darbus, įskaitant situacijos analizę, parinkti optimaliausią atsakovės infrastruktūros sujungimo, perkėlimo su duomenų centru sprendimą. Teismo teigimu, už paruošiamuosius ir analizės darbus atsakovė yra pasiruošusi sumokėti ir tokias paruošiamąsias paslaugas perka. Teismo vertinimu, ieškovė, ginčydama Pirkimo objekto apibrėžimą, iš esmės siekia, kad pati atsakovė atliktų faktinės situacijos analizę ir tokios analizės medžiagą pateiktų tiekėjui. 

78.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog Techninės specifikacijos reikalavimai yra neapibrėžti, tačiau nepagrįstai tokius reikalavimus laikė teisėtais. Ieškovės teigimu, atsakovei žinoma informacija apie jos turimą infrastruktūrą, todėl Pirkimo objektas nebuvo tinkamai apibrėžtas dėl atsakovės nerūpestingumo ir netinkamo pasiruošimo Pirkimo procedūroms. Be to, ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas šiuo ginčo aspektu netinkamai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

79.       Ieškovė neginčija atsakovės nurodytų aplinkybių, kad pagal Microsoft gamintojo reikalavimus atsakovės turimų tarnybinių stočių migravimo į tiekėjo pasiūlytą duomenų centrą paslaugų techniškai neįmanoma atlikti, neatlikus atsakovės turimų tarnybinių stočių OS versijų atnaujinimo į ne senesnes nei Windows Server 2019 versijas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė, Pirkimu siekdama įsigyti jos turimų tarnybinių stočių bei jose esančių duomenų (informacinių sistemų) migravimo į tiekėjo siūlomą duomenų centrą paslaugą, kartu siekia įsigyti ir siūlomo duomenų centro paruošimo, analizės, diegimo, sujungimo su perkančiosios organizacijos infrastruktūra ir pilno konfigūravimo paslaugas (Techninės specifikacijos 11 lentelės pirmoji pastraipa). Taigi, ieškovė, siekdama įsigyti migravimo paslaugą, kartu siekia įsigyti paruošiamuosius darbus, įskaitant situacijos analizę, bei parinkti optimaliausią atsakovės infrastruktūros sujungimo, perkėlimo į duomenų centrą sprendimą. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, Techninėje specifikacijoje reikalavimai perkamoms paslaugoms daugiau apibūdinti atsakovės siekiamo rezultato pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pirmo etapo esamų virtualių tarnybinių stočių perkėlimo į tiekėjo siūlomą duomenų centrą paslaugos turės būti pradedamos teikti tik tiekėjui parengus ir suderinus su užsakovu virtualių tarnybinių stočių diegimo ir migravimo planą (žr. šios nutarties 31 punktą). Vadinasi, ieškovės nurodyta tariamai Pirkimo dokumentuose trūkstama informacija apie atsakovės turimą IT infrastruktūrą bei konkrečias su šios infrastruktūros migravimu į perkamą duomenų centrą susijusias paslaugas turės būti tiekėjo parengta ir suderinta su atsakove sutarties vykdymo metu.

80.       Taigi, nors Techninėje specifikacijoje nėra visiškai tiksliai ir detaliai apibūdintos bei išvardytos visos konkrečios duomenų perkėlimui (migravimui) atlikti reikalingos paslaugos, tačiau šiuo atveju atsakovė siekia įsigyti paruošiamuosius, analizės darbus tam, kad jai būtų pasiūlytas optimaliausias IT sprendimas. Vis dėlto perkamų duomenų perkėlimo (migravimo) paslaugų esmė ir atsakovės siekiamas rezultatas Techninėje specifikacijoje apibūdintas pakankamai išsamiai tam, kad IT srityje veikiantys profesionalūs ir patyrę ūkio subjektai turėtų realias galimybes įvertinti, kokias duomenų perkėlimo (migravimo) paslaugas sutarties vykdymo metu atsakovei turės suteikti, ir prisiimti riziką dėl paslaugoms suteikti reikalingų išlaidų dydžio, juo labiau, kad rinkos konsultacijos metu atsakovė negavo iš rinkos dalyvių duomenų, jog tokios paslaugos kiekio ar apimties aspektu yra nepakankamai apibrėžtos. Svarbu ir tai, kad tiekėjai pasiūlymų rengimo metu turi teisę perkančiosios organizacijos prašyti pateikti konkrečią informaciją, susijusią su jos turima IT infrastruktūra (Pirkimo bendrųjų sąlygų 2.3.4 papunktis), tačiau duomenų, jog ieškovė būtų siekusi pasinaudoti šia teise ir prašiusi konkrečios informacijos, o atsakovė būtų atsisakiusi ją suteikti, byloje nėra – ieškovė iš karto iškėlė ginčą dėl Pirkimo dokumentų teisėtumo.  

81.       Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui aptariamu ginčo aspektu nebuvo pagrindo remtis Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje suabejojo, ar Pirkimo dokumentuose yra užtektinai informacijos apie perkančiosios organizacijos jau turimą IT ūkį, tačiau šią abejonę grindė iš esmės vieninteliu argumentu, jog yra sudėtinga vertinti reikalavimo suvienodinti ir atnaujinti visų tarnybinių stočių OS versijas, kurios būtų ne senesnės nei Windows Server 2019, būtinumą, nes gali būti, kad yra sistemų, kurių neįmanoma migruoti dėl to, kad, pavyzdžiui, per senos Windows OS versijos, tačiau jei perkančiojoje organizacijoje yra naujos sistemos, tikėtina, kad duomenų perkėlimą (migravimą) būtų įmanoma atlikti ir neatnaujinus tarnybinių stočių. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, suabejodama reikalavimo suvienodinti ir atnaujinti visų tarnybinių stočių OS versijas būtinumu, neatsižvelgė į tai, jog būtent perkančioji organizacija geriausiai žino savo poreikius ir jai neturi būti apribojama teisė įsigyti reikalingas paslaugas. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ginčijamame Techninės specifikacijos reikalavime aiškiai ir tiksliai nurodytas atsakovės poreikis įsigyti visų tarnybinių stočių OS versijų atnaujinimo paslaugas, todėl abejonė, ar atsakovei iš tiesų toks poreikis yra, ar atsakovė neturi tarnybinių stočių su naujesnėmis OS versijomis, reiškiama nepagrįstai.  

82.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė VPĮ nuostatas ir pagrįstai Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytą reikalavimą suvienodinti ir atnaujinti visų tarnybinių stočių OS versijas, kurios būtų ne senesnės nei Windows Server 2019, pripažino teisėtu.

83.       Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Techninės specifikacijos 11 lentelėje nustatytų reikalavimų tiekėjo pateikiamos dokumentacijos apimčiai bei turiniui teisėtumo. Techninės specifikacijos 11 lentelėje, kurioje nurodyti reikalavimai diegimo ir migravimo paslaugai, numatyta, kad tiekėjas turi parengti ir pateikti atsakovei visą siūlomo sprendimo diegimo (migravimo) techninę dokumentaciją. Taip pat tiekėjas turi parengti visų siūlomų duomenų centro paslaugų naudotojų instrukcijas ir organizuoti naudojimosi siūlomomis paslaugomis apmokymus atsakovės administratoriams (iki 2 administratorių). Nors ieškovė ginčo nagrinėjimo metu teigė, kad nėra aišku, kokio konkretaus turinio, apimties, detalumo techninę dokumentaciją tiekėjas turės parengti, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kuomet tiekėjas nėra pradėjęs vykdyti sutarties bei nėra pasiūlęs diegimo ir migravimo paslaugų sprendimo, nėra galimybės numatyti, kokio turinio ir apimties techninė dokumentacija turi būti parengta. Pritartina skundžiamo sprendimo argumentams, kad nedetalizuodama ir nevaržydama techninės dokumentacijos turinio bei apimties, atsakovė užtikrino tiekėjo, kaip atitinkamos srities profesionalo, veikimo laisvę pasirinkti optimaliausią bei atsakovės poreikius galintį patenkinti sprendimą. 

 

Dėl Techninės specifikacijos 10 lentelėje nustatytų reikalavimų konsultavimo paslaugoms

 

84.       Iš Techninės specifikacijos 10 lentelės matyti, kad Pirkimu atsakovė siekia įsigyti ir konsultavimo paslaugas. Šioje lentelėje numatyta, kad paslaugų teikėjas turėtų nemokamai konsultuoti IT infrastruktūros projektavimo ir diegimo, Microsoft SQL duomenų bazių architektūros ir projektavimo, kompiuterinių tinklų projektavimo, konfigūravimo bei apsaugos sprendimų projektavimo, Microsoft programinės įrangos sprendimų diegimo klausimais, o šios paslaugos turėtų būti teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

85.       Ieškovė ginčo nagrinėjimo metu teigė, kad reikalavimai konsultavimo paslaugoms yra neaiškūs, nes atsakovė gali tokių paslaugų neužsakyti arba vienu metu užsakyti didelį tokių paslaugų kiekį. Ieškovės manymu, Techninėje specifikacijoje turėtų būti numatytos konkrečios konsultavimo paslaugų apimtys, jų teikimo grafikas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su šiais ieškovės argumentais ir nurodė, kad šios Techninės specifikacijos sąlygos yra neteisėtos tuo aspektu, kad jose net preliminariai nėra apibrėžta konsultavimo paslaugų apimtis ir kiekis. Konkretizuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei iš Techninės specifikacijos 10 lentelės, nei visų Pirkimo sąlygų nėra galimybės nustatyti nei konkretaus, nei minimalaus, nei maksimalaus teiktinų konsultavimo paslaugų kiekio ir apimties (pvz., konsultacijų valandų per atitinkamą laiką skaičiaus, trukmės), o tai objektyviai apsunkina tiekėjo galimybes įkainoti tokias paslaugas, nustatyti jų vertę, įvertinti savo personalo, organizacines, technines ir kitas išlaidas tokių paslaugų teikimui bei įtraukti jų į galutinę fiksuotą pasiūlymo kainą.

86.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Pirkimo objekto specifikos, Techninės specifikacijos reikalavimų visumos ir fakto, jog atsakovė objektyviai negali nurodyti nei konkretaus, nei preliminaraus konsultavimo paslaugų kiekio. Atsakovė nurodo, kad perkamos ne bet kokios, bet su duomenų centro veikla susijusios konsultavimo paslaugos, Techninėje specifikacijoje nurodytos temos, kuriomis konsultacijos turės būti teikiamos. Realus konsultavimo paslaugų poreikis paaiškės sutarties vykdymo metu, nes, pavyzdžiui, atsakovo darbuotojai turės atlikti parengiamuosius darbus tarnybinių stočių perkėlimui ir duomenų migravimui, todėl jiems turės būti užtikrinta galimybė konsultuotis su tiekėju IT infrastruktūros projektavimo ir diegimo, Microsoft SQL duomenų bazių architektūros ir projektavimo klausimais. Atsakovės teigimu, tokio pobūdžio siekiamoms įsigyti paslaugoms nėra įmanoma numatyti apibrėžtą valandų skaičių, kadangi šių paslaugų poreikis nepriklauso nuo atsakovės, bet nuo tiekėjo kompetencijos, analizės etape atliktų įžvalgų ir skaičiavimų.

87.       Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Kaip buvo minėta šios nutarties 74–75 punktuose, perkančiosioms organizacijoms tenka pareiga nustatyti kuo tikslesnę įsigyjamų paslaugų apimtį, jų pobūdį, kad tiekėjams būtų sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje, įvertinti galimas paslaugų teikimo sąnaudas, o perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti viešąsias lėšas. Tuo atveju, kai taikoma fiksuotos kainos kainodara, remiantis Kainodaros metodika pirkimo dokumentuose turėtų būti nurodytas pakankamai tikslus paslaugų kiekis ir (ar) apimtys, kad tiekėjai turėtų realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Nors Techninės specifikacijos 10 lentelėje yra nurodytos konsultacijų temos, kurios yra susijusios su kitomis tiekėjo teikiamomis paslaugomis, laikas, kada jos turėtų būti teikiamos, tačiau yra visiškai neaiškus net ir preliminarus konsultavimo paslaugų kiekis. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir pati atsakovė.

88.       Esant visiškai neapibrėžtai konsultavimo paslaugų apimčiai, tiekėjai negali prognozuoti, ar atsakovė sutarties vykdymo metu užsakys keleto valandų trukmės konsultavimo paslaugas, ar tokioms paslaugoms suteikti prireiks daug didesnio valandų skaičiaus. Tai reiškia, kad tiekėjams teikiant pasiūlymą visiškai nėra įmanoma įvertinti paslaugoms teikti reikalingų išlaidų specialistams, technikai ir pan. bei jų įskaičiuoti į galutinę fiksuotą pasiūlymo kainą. Nors atsakovė teigia, kad tokio pobūdžio siekiamoms įsigyti paslaugoms objektyviai nėra įmanoma numatyti apibrėžtą valandų skaičių, kadangi šių paslaugų poreikis nepriklauso nuo atsakovės, tačiau tokiu atveju atsakovė galėtų numatyti kitas kainodaros taisykles, pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija iš anksto negali prognozuoti įsigyjamų paslaugų kiekio, Kainodaros metodika numato galimybę taikyti fiksuoto įkainio kainodarą. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, Pirkimo specifika negali pateisinti visiškai neapibrėžtos paslaugų apimties.

89.       Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti nepagrįsta skundžiamo sprendimo dalies, kuria Techninės specifikacijos 10 lentelėje nustatyti reikalavimai konsultavimo paslaugoms, kiek jie susiję su neapibrėžta konsultavimo paslaugų apimtimi (kiekiais), buvo pripažinti neteisėtais.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

90.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo formuojama teismų praktika, nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių ir teisingai išsprendė ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą. Skundžiamame sprendime pateiktas nevisiškai tinkamas nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusių VPĮ 28 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių perkančiųjų organizacijų pareigas sprendžiant dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis, aiškinimas nelemia neteisingo bylos išnagrinėjimo rezultato. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neišėjo iš ikiteisminėje ginčo stadijoje suformuotų ginčo ribų ir rėmėsi tais atsakovės argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovės atsakyme į ieškovės pretenziją. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai netenkinami.

91.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos ir lieka kiekvienai iš jų (šiuo aspektu žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022 67 punktą).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                     Marius Bajoras

 

 

                                                                                     Žilvinas Terebeiza

 

 

                                                                             Tomas Venckus