Civilinė byla Nr. 2-1443-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00645-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, įpareigojimo leisti įrengti mėginių semtuvą bei garantuoti jo apsaugą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo bei dėl nepagrįsto nuotekų kiekio ir padidinto nuotekų užterštumo skaičiavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Agrovet“, prašydama:
1. Nustatyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia UAB „Agrovet“ geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K03-201200153 sąlygas, nuo 2013-08-01 – pagal Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201300179 sąlygas;
2. Priteisti ieškovei iš atsakovės 1 510 353,25 Lt skolos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01;
3. Priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas;
4. Įpareigoti UAB „Agrovet“ leisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovės teritorijoje šulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą bei įpareigoti atsakovę netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai;
5. Įpareigoti UAB „Agrovet“ sudaryti sąlygas jai bet kuriuo metu neterminuotai, t. y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie UAB „Agrovet“ teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą, atlikti kitus ieškovės su šiuo reikalavimu siejamus veiksmus;
6. Atsakovei nevykdant 5 punkte nurodytų reikalavimų, nustatyti jai 86,89 EUR (300 Lt) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną bei leisti ieškovei priverstinai patekti į UAB „Agrovet“ teritoriją ir įrengti mėginių semtuvą.
2. Atsakovė UAB „Agrovet“ pareiškė priešieškinį, prašydama:
1. Pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) laikotarpiu UAB „Agrovet“ į nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekio prilyginimą UAB „Agrovet“ sunaudoto geriamojo vandens kiekiui neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ vadovautis esančio skaitiklio rodmenimis, o esam gedimui, kiekį nustatyti analogiškai pagal 2008-12-01 Sutarties Nr. 2008/12-01 15 punktą;
2. Pripažinti UAB „Agrovet“ 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) laikotarpiu deklaruotą į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekį – 43 915 m3 atitinkančiu faktiniam UAB „Agrovet“ perduotų AB „Klaipėdos vanduo“ valyti nuotekų kiekiui;
3. Pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2013-02-04, 2013-03-14, 2013-04-30 ir 2013-06-25 UAB „Agrovet“ nuotekų mėginių tyrimo rezultatus neteisėtais ir negaliojančiais;
4. Pripažinti, kad UAB „Agrovet“ 2013-02-27 viešajam vandens tiekėjui AB „Klaipėdos vanduo“ deklaravo papildomas koncentracijas nuotekų taršos elementų: bendras fosforas – 20 mg/l; bendras azotas – 100 mg/l; detergentai – 2,0 mg/l;
5. Pakeisti 2008-12-01 UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 1.7 punktą, numatant, kad: maksimalus išleidžiamų nuotekų užterštumas: BDS7 – 1 000 mg/l, SM – 1 000 mg/1, naftos produktai – 1 mg/l, riebalai – 50 mg/l, bendras fosforas – 20 mg/l, bendras azotas – 100 mg/l, detergentai – 2,0 mg mg/l;
6. Įpareigoti AB „Klaipėdos vandenys“ nuo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo UAB „Agrovet“ pradžios vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 sąlygomis;
7. Priteisti atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 35 613,86 EUR (122 967,52 Lt) (su PVM) sumą už AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-11-01;
8. Priteisti  6 proc. dydžio palūkanas nuo abonentams išrašytų sąskaitų faktinio apmokėjimo momento iki bylos iškėlimo;
9. Priteisti  6 proc. dydžio procesines palūkanas.
3. Atsakovė UAB „Agrovet“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. 4400-0194-9946, įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ vienašališkai nuotekų kontrolei (išskyrus kaip tai numatyta 2008-12-01 UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. 2008/12-01).
4. Ieškovė su prašymu nesutiko ir prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovės UAB „Agrovet“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-12 nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 įpareigojo UAB „Hidrona“ vykdyti 2013-11-04 nutarties įpareigojimą – netrukdyti atlikti nuotekų tinklų, unikalus Nr.4400-0194-9946, priežiūros ir tvarkymo darbus bei paskyrė UAB „Hidrona“ vadovui baudą už teismo reikalavimo nevykdymą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2016-02-25. Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-12 nutartis, nors ir apskųsta, yra galiojanti, dėl to ji turi būti vykdoma. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato draudimą dar kartą nagrinėti tą patį ginčą, šiuo atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl esant galiojančiam privalomam nuotekų tyrimo reglamentavimui būtinas jos prašomas draudimas, nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas sprendimo vykdymas. Atsakovė nenurodė, kokios faktinės šios bylos aplinkybės pasikeitė ar kitos priežastys sąlygojo esant būtinybę prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos aplinkybės ir duomenys neįrodo egzistuojant naujas grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui šioje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neužtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyros ir pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovė UAB „Agrovet“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2008-12-01 UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 7.9. p. nustatyta momentinė mėginių ėmimo kontrolė ir konkreti vieta – nuotekų šulinys Nr. 87. Šioje byloje nagrinėjamas AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas automatinį nuotekų semtuvą pastatyti šulinyje Nr. 88. Kol civilinė byla neišnagrinėta, AB „Klaipėdos vanduo“ savavališkai jokiais kitais būdais (kitose vietose) vykdyti UAB „Agrovet“ išleidžiamų nuotekų stebėsenos, išskyrus kaip tai numatyta 2008-12-01 sutartyje, neturi teisės. AB „Klaipėdos vanduo“, pažeisdama šalių sudarytą sutartį, siekia automatinį nuotekų semtuvą pastatyti prie šulinio Nr. 90. Neužkirtus kelio AB „Klaipėdos vanduo“ vienašališkam nuotekų mėginių ėmimui, kol teismo bus nustatyta nuotekų mėginių paėmimo tvarka, leidžianti užtikrinti mėginių nešališką ir nepriklausomą ištyrimą, bus sudarytos sąlygos AB „Klaipėdos vanduo“ piktnaudžiavimui imant ir tiriant mėginius savo žinybinėje laboratorijoje bei toliau taikyti baudas už menamą nuotekų taršą.
2. Teismo nutartis dėl baudos už teismo reikalavimo nevykdymą skyrimo nėra skubiai vykdytina, o turi būti vykdoma tik tuomet, kai įsiteisėja (CPK 771 str.). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.  2-144-524/2016, nors iš apskųsta, turi būti vykdoma. Ši nutartis teismui buvo pateikta siekiant įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes ieškovė, nelaukdama šios civilinės bylos išnagrinėjimo, ėmėsi priemonių jau dabar savavališkai įgyvendinti savo tariamas teises nesilaikydama sudarytos sutarties bei nelaukdama, kol ginčas šioje dalyje bus išnagrinėtas. Teismas turėjo įvertinti susidariusią situaciją bei grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o ne formaliai savo sprendimą pateisinti kitoje byloje priimta neįsiteisėjusia nutartimi. Teismas neteisingai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, nes civilinėse bylose Nr. 2-143-460/2016 ir Nr. 2-144-524/2016 šalys, dalykas ir pagrindas yra skirtingi.
3. Teismas prašyme nurodytų argumentų visiškai nenagrinėjo, nevertino, o teismo motyvai netenkinant atsakovės prašymo yra visiškai formalūs, abstraktūs standartiniai teiginiai. Negalima tokia situacija, kai teisme vykstant ginčui dėl atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus – šiuo atveju leisti pastatyti automatinį mėginių semtuvą, tokius veiksmus savavališkai siekiama atlikti nesulaukus teismo sprendimo. Ieškovei pastačius automatinį mėginių semtuvą ir pradėjus jį eksploatuoti imant mėginius, praktiškai bus paneigta būsimo teismo sprendimo esmė ir prasmė, bei apskirtai visas kelerius metus besitęsiantis teismo procesas būtų beprasmis, nes ieškovė savo ginčijamą teisę realiai įgyvendins be teismo sprendimo. Jei teismo sprendimu byloje būtų tenkintas AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas UAB „Agrovet“ teritorijoje esančiame šulinyje Nr. 86 įsirengti savo nuotekų apskaitos prietaisą, AB „Klaipėdos vanduo“ sumontavus debitmatį su automatiniu nuotekų semtuvu nuotekų šulinyje Nr. 90, tokiu sprendimu siekto tikslo įgyvendinimas ir sprendimo vykdymas realiai pasunkėtų, nes kiltų pavojus patvankų vamzdynuose susidarymui, dėl ko būtų sutrikdytas normalus tokio nuotekų apskaitos prietaiso darbas. Sumontavus debitmatį būtų pristabdytas, sumažintas nuotekų pralaidumas vamzdynuose, o, pakilus nuotekų lygiui matavimo latake, skaitiklis fiksuotų didesnį negu realus srautas, jau nekalbant apie fizinį tinklo sandaros pažeidimą. AB „Klaipėdos vanduo“ ketinimas sutrikdyti tinkamai funkcionuojančią nuotekų apskaitą, vykstant teisminiams ginčams dėl nuotekų apskaitos prietaiso įrengimo, patvirtina anksčiau padarytas išvadas dėl AB „Klaipėdos vanduo“ savavaldžiavimo, o taip pat galimą siekį sutrikdyti nuotekų apskaitą, kas sąlygotų žalos UAB „Hidrona“ bei UAB „Agrovet“ atsiradimą.
4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ankstesniu, 2014-06-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, jau buvo konstatuoti panašaus pobūdžio neteisėti savavališki AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai – ši bendrovė buvo įpareigota pašalinti nuotekų sklendę iš UAB „Hidrona“ nuotekų tinklo, unikalus Nr. 4400-0194-9946, nuotekų šulinio Nr. 221.
8. Atsiliepime ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo šiuos argumentus:
1. Vandens tiekėjo pareiga vykdyti nuotekų užterštumo kontrolę numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, specialiose teisės normose, aplinkos apsaugos departamento raštuose. Ši pareiga realizuojama, kai paslaugų teikėjas ima nuotekų mėginius jų tyrimui. Mėginiai imami naudojant atitinkamus tam skirtus įrengimus ir techninės priemones.
2. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas draudžia teikti tuos pačius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skirtingose bylose. Nepaisydama šio draudimo, UAB „Agrovet“ pateikė tą  patį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar ir  Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7381-328/2016. Šis prašymas išnagrinėtas anksčiau ir minėtoje byloje priimta 2016-05-13 nutartis jo netenkinti. Už tai UAB „Agrovet“ turi būti skirta bauda pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį.
3. Atsakovė, pateikdama prašymą šioje byloje, siekia pakeisti kitoje civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 priimta 2013-11-04 nutartimi nustatytą ginčo tinklų naudojimo tvarką. Nuotekų šulinį Nr. 90 (kaip sudėtinę dalį ginčo inžinierinių tinklų) AB „Klaipėdos vanduo“ naudoja ir eksploatuoja, kaip tai numatyta 2013-11-04 nutartyje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016. Tai yra UAB „Hidrona“ priklausantis turtas, teismo nutartimi perduotas AB „Klaipėdos vanduo“ naudoti viešųjų paslaugų teikimui. Nuotekų šulinys Nr. 88 yra UAB „Agrovet“ priklausančioje teritorijoje, kur AB „Klaipėdos vanduo“ neturi priėjimo. Šioje byloje pateiktas atitinkamas ieškinio reikalavimas leisti įrengti šiame šulinyje nuotekų apskaitos prietaisą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tačiau bet kuriuo atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su byloje pareikštais reikalavimais.
12. Nagrinėjamoje byloje vienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų yra įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas įrengti UAB „Agrovet“ teritorijoje esančiame šulinyje Nr. 88 automatinį mėginių semtuvą. Atsakovė su šiuo ir kitais ieškovės pareikštais reikalavimais nesutinka, byloje pateikė priešieškinį, kurio vienas iš reikalavimų – pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2013-02-04, 2013-03-14, 2013-04-30 ir 2013-06-25 UAB „Agrovet“ nuotekų mėginių tyrimo rezultatus neteisėtais ir negaliojančiais. Atsakovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle įrengti nuotekų kontrolės įrenginius atsakovės vienašališkai nuotekų kontrolei (išskyrus kaip tai numatyta 2008-12-01 UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. 2008/12-01). Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė savavališkai, nelaukdama teismo sprendimo, siekia įgyvendinti šioje byloje ginčijamą teisę įrengti automatinį nuotekų semtuvą. Pritaikytos baudos už nuotekų taršą sudaro pagrindinę ieškovės turtinio reikalavimo sumą, todėl, atsakovės teigimu, kyla reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl automatinio mėginių semtuvo įrengimo UAB „Agrovet“ teritorijoje esančiame šulinyje Nr. 88, prie kurio ieškovė negali patekti. Tuo tarpu atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovei įrengti tokį mėginių semtuvą šulinyje Nr. 90. Šis šulinys yra toje ginčo nuotekų tinklų dalyje, kuri ieškovei buvo perduota eksploatuoti ir prižiūrėti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pastarąją teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.). Vykdant minėtą nutartį, kilo ginčas, ar leidimas eksploatuoti bei prižiūrėti nuotekų tinklus apima ir leidimą ieškovei pasiimti išleidžiamų nuotekų mėginius. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 konstatavo, kad į teismo nutartimi nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą patenka atitinkamų vandens, nuotekų mėginių paėmimas. Pagal Liteko duomenis, ši teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. birželio 30 d. nutartimi iš esmės palikus ją nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, atsakovė, prašydama taikyti minėtą draudimą, iš esmės siekia pakeisti kitoje civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones AB „Klaipėdos vanduo“ prašymu. Kadangi toks klausimas jau buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, teismas šioje byloje pagrįstai pažymėjo, kad atsakovei nenurodžius jokių naujų aplinkybių, pakartotinis ginčo nagrinėjimas šiuo klausimu negalimas (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).
14. Apeliantė akcentuoja, kad šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 skiriasi šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas. Minėtoje byloje sprendžiamas ginčas tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Hidrona“, kuriai nuosavybės teise priklausančia nuotekų tinklų dalimi naudojasi UAB „Agrovet“, dėl šios infrastruktūros naudojimosi tvarkos nustatymo. Nors ginčo dalykas ir pagrindas abiejose bylose skiriasi, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, kaip minėta, jau išspręstas klausimas dėl leidimo AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoti ir prižiūrėti ginčo tinklus, įskaitant ir leidimą ieškovei pasiimti išleidžiamų nuotekų mėginius. Taigi, teismas konstatavo ne civilinių bylų Nr. 2-143-460/2016 ir Nr. 2-144-524/2016 tapatumą, o būtent atsakovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones keliamo klausimo dėl ieškovės teisės imti mėginius iš ginčo nuotekų tinklo pakartotinį nagrinėjimą.
15. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė iš esmės tokį patį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7381-328/2016, kurioje kartu su UAB „Hidrona“ pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ dėl uždraudimo nuotekų tinkle įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius. Minėtoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „Agrovet“ ir UAB „Hidrona“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, o Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovių atskirąjį skundą, 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.).
16. Ieškovė savo teisę ir pareigą matuoti nuotekų užterštumą minėtuoju būdu, t. y. naudojant automatinius mėginių semtuvus, kildina iš galiojančio įstatyminio reglamentavimo – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Apsaugos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatų. Apeliantė, vadovaudamasi 2008 m. gruodžio 1 d. sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 nuostatomis, laikosi pozicijos, kad ieškovė apskritai neturi teisės įrengti jokių automatinių mėginių semtuvų ginčo nuotekų tinkluose. Spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik preliminariai vertina šalių reikalavimų pagrįstumą, o ar šie reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą.
17. Tai, kad apeliantė nesutinka su ieškovės vykdomos nuotekų užterštumo kontrolės būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ieškovei apeliantės prašomą draudimą. Tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimtų atsakovei palankų teismo sprendimą, ieškovė tiesiog negalėtų vadovautis ginčijamu būdu paimtais nuotekų mėginiais. Tačiau jokios grėsmės tokio teismo sprendimo įvykdymui apeliantė neįrodė (CPK 178 str.). Apeliantė nepagrindžia, kodėl nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galutinis teismo sprendimas taptų beprasmis. Kaip minėta, byloje bus sprendžiama, ar ieškovė gali remtis atsakovės ginčijamais nuotekų mėginiais, tačiau tam neturi reikšmės aplinkybė, kad ginčo nagrinėjimo metu ieškovė ir toliau vykdo nuotekų užterštumo kontrolę. Juolab, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad ieškovė turi teisę vykdyti tokią kontrolę jai perduotoje eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tinklo dalyje, į kurią patenka ir apeliantės nurodomas šulinys Nr. 90.
18. Apeliantės teiginiai, kad ieškovei pastačius automatinį mėginių semtuvą, kyla patvankų pavojus ir dėl to UAB „Agrovet“ bei UAB „Hidrona“ gali būti padaryta žala, nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Be to, apeliantė, kaip minėta, kartu su UAB „Hidrona“ kitoje byloje jau yra pareiškusi prevencinį ieškinį iš esmės dėl to paties dalyko.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taip pat neįrodė, kad netaikius šių priemonių, jai palankaus teismo sprendimo vykdymas apskritai prarastų prasmę ar taptų netikslingas. Todėl teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
20. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pakartotinai prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu. Toks prašymas jau buvo pareikštas ieškovės atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pirmosios instancijos teismas šio ieškovės prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti ieškovės nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu prašoma skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. y. už iš esmės analogiško prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimą keliose civilinėse bylose), todėl taip pat netenkina šio ieškovės prašymo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas