Baudžiamoji  byla Nr. 1-1811-667/2015

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01643-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.;

1.2.14.5.1.; 2.1.10.1.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.;

2.1.16.1.6.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.3.;

2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 31 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiems N. G., Z. A., kaltinamajam D. B., nedalyvaujant nukentėjusioms A. J., V. D. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, šiuo metu bandamajam laikotarpiui įsidarbinęs žemės ūkio bendrovėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (7 epiz.),  178 str. 1 d. (2 epiz.), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu prie griežčiausios bausmės pridėta dalis švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 iki 6 val. būti namuose bei per 1 metus  nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. BK 641 str. pagrindu bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 iki 6 val. būti namuose bei per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir

n u s t a t ė :

kaltinamasis D. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip vykdytojas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-11-18 apie 13.30 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus N. G. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie  dukros sužalotą mergaitę bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, pinigus perduodant pas ją į namus atvykstančiam tariamam mergaitės broliui, tuomet D. B. nuvykus pas nukentėjusiąją N. G., adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistačius T. L. vardu, iš N. G. paėmus 4000 litų (atitinkamai 1158,48 eurų), apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo nukentėjusiajai N. G. priklausančius 4000 litų (atitinkamai 1158,48 eurus), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip vykdytojas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-11-24 apie 21.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus Z. A. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, apie dukros sužalotą mažametę mergaitę bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, pinigus perduodant pas ją į namus atvykstančiam asmeniui, tuomet D. B. nuvykus pas nukentėjusiąją Z. A., adresu (duomenys neskelbtini) ir prisistačius sužalotos mergaitės broliu T., iš Z. A. paėmus 3700 eurų, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo nukentėjusiajai Z. A. priklausančius 3700 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

be to, jis iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip vykdytojas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-12-02 apie 12.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus A. J. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, apie dukros sužalotą mergaitę bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, pinigus perduodant pas ją į namus atvykstančiam asmeniui, tuomet D. B. nuvykus pas nukentėjusiąją A. J., adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistačius T. K. vardu, iš A. J. paėmus 1500 litų (atitinkamai 434,43 eurų), apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo nukentėjusiajai A. J. priklausančius 1500 litų (atitinkamai 434,43 eurus), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

be to jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip vykdytojas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2015-01-12 apie 18.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus V. D. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, apie dukros sužalotą mergaitę bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, pinigus perduodant pas ją į namus atvykstančiam jaunuoliui, tuomet D. B. nuvykus pas nukentėjusiąją V. D. adresu (duomenys neskelbtini), ir iš V. D. paėmus 900 JAV dolerių (atitinkamai 762,45 eurus, apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo nukentėjusiajai V. D. priklausančius 900 JAV dolerių (atitinkamai 762,45 eurus), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad laukdamas teismo dar padarė 4 nusikaltimus. Nusikalto, nes buvo pripratęs prie lengvų pinigų, gyvena su mama, mama su tėvu išsiskyrusi, su ja negyvena. Ne visą laiką taip darė, tik 2014 metais. Anksčiau dirbo statybose, gaudavo apie 50 litų per dieną, sunku buvo dirbti, paskui baigė dirbti ir draugas pasiūlė vogti. Vogė dyzelinį kurą iš vilkikų, už tai nuteistas. Kitus nusikaltimus pradėjo daryti kai iš pataisos namų paskambino V. pravarde „Vilkas“ ir pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų. Reikėjo paimti pinigus iš žmonių, jis pats gaudavo 10 proc. nuo paimtos sumos. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Į jo telefoną paskambino ir prisistatė V., pasakė, kad jis nusipirktų telefoną ir kortelę. Telefoną pirko Maximoje. Pinigus 100-200 litų padavė moteris mieste. Iš pradžių nežinojo, kad reikės daryti nusikaltimus. Supranta, kad vogti yra nusikaltimas. V. buvo paleistas iš kalėjimo, ir  nesakė, kad skambina iš kalėjimo. V. pasakė, kad jis atsiųstų kortelės numerį ir pasakė, kur reikės atvykti ir paimti pinigus. Jis pats gyveno viešbutyje „Magnus“, V. apmokėjo už viešbutį. Jam padavė pinigus, kad nusipirktų telefoną ir užsisakytų viešbutį – prie stoties. To reikėjo, kad jis būtų Kaune ir paimtų pinigus. Jam sakė, kad jis paims pinigus ir atiduos kam reikia. Pradžioje nesuprato, kad tai nusikalstama veika, bet kai suprato, tai metė. Važiuodavo su taksi paimti pinigų, pats išsikviesdavo. Nuvykęs, nuėjo prie buto, paskambino, jam atidarė duris, jis prisistatė L. ar K., jam padavė pinigus, jis pasirašė ir išėjo, gavo 4000 litų. Nors tiksliai nepamena, galvojo, kad gavo 3700 litų. Šiuos pinigus iš jo paėmė nepažįstamas asmuo, jis už tai gavo  400 litų. Nepamena, kaip atrodė vyras, kuriam atidavė pinigus, nes kiekvienu atveju buvo visi skirtingi. 2014-11-24 važiavo pas Z. A., bet gerai nepamena šio įvykio. Elgėsi analogiškai, tame pačiame viešbutyje miegojo, pinigus paėmė eurais. Už gautus pinigus pirko kompiuterį, rūbų. Dėl 2014-12-02 įvykio patvirtina savo parodymus, viskas vyko taip pat. 2015-01-12 vėl važiavo į Kauną. Suprato, kad darė nusikaltimus, registravosi viešbutyje savo vardu. Kiekvienu atveju pirko vis naują telefoną, seną parduodavo. Neskaičiavo, kiek viso gavo pinigų. Daugiau nevažiavo, nes suprato, kad jam gali baigtis blogai. Jam siūlė, bet jis nevažiavo. Jam negrasino, telefoną išmetė, V. žinojo jo numerį, bet jis nekėlė ragelio. Suprato, kad blogai darė ir daugiau nebedarė. Viso gavo apie 600 eurų. Labai gailisi dėl to, dirba ir stengsis žalą atlyginti. Dabar gauna apie 300 eurų. Labai gailisi. Nori būti laisvėje. Supranta, kad turės atlyginti žalą. Kas jam duodavo nurodymus važiuoti pas nukentėjusiuosius, negali pasakyti, nes nežino. (t. 2, b.l. 100-101).

Kadangi kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, jo padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos prie labai sunkių nusikalstamų veikų (BK 11 straipsnio 6 dalis), po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo prisipažinimo, įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais įrodymais.

Nukentėjusioji N. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-18 apie 13.30 val. Į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė M. pavarde ir teigė, kad jis yra daktaras ir kad jos dukra lipdama laiptais pagriebė mergaitę už rankos ir taip ją sužalojo. Šiuo metu mergaitei reikalinga operacija ir operacijai reikia 15000 litų. Jai atsakius, kad ji turi tik 4000 litų, vyriškis pasakė, kad pradžiai užteks. Vyriškis jai padiktavo telefonu raštą, rusų kalba, kurį turėjo parašyti 2 egzemplioriais. Jis nurodė, kad į namus ateis mergaitės brolis paimti pinigų. Po maždaug 20 minučių pas ją į namus atėjo vaikinas, kuriam padavė 4000 litų. Jis prisistatė T. L. vardu, ant lapo parašė, kad pinigus gavo ir išėjo. Vaikiną, atpažinti galėtų. Po poros valandų susisiekusi su dukra suprato, kad buvo apgauta (t.1, b.l. 9).

Nukentėjusioji Z. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-24 ji buvo pas draugą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. Į namų laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, kuri pasivadino jos dukros vardu T. ir pasakė, kad sužalota ir perdavė telefoną vyriškiui, kuris prisitatė gydytoju J. M.. Jis jai pasakė, kad jos dukra ėjo laiptais ir nukrito, ji krisdama sužalojo mergaitę, kuriai už operaciją reikia 15 000 litų. Ji pasakė, kad gali sumokėti mažiau. Apie 21.30 val. Į namus atėjo vaikinas, apie 17-18 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Atpažinti galėtų. Vaikinas prisitatė sužalotos mergaitės broliu T. ir ji jam atidavė 3700 eurų įvairiomis kupiūromis. Vėliau ji susiskambino su dukra ir išsiaiškino, kad dukrai viskas gerai, todėl suprato, kad pas ją buvo atėję sukčiai (t. 1, b.l. 68).

Liudytojo apklausos metu A. S. davė analogiškus parodymus duotiems Z. A. (t.1, b.l. 79).

Nukentėjusioji A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-02 apie 12.00 val. Namuose adresu (duomenys neskelbtini) į stacionarų telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino moteris ir lyg rusų kalba sake, kad “mama man atsitiko nelaimė, nukritau nuo laiptų ir sužalojau mergaitę”. Perdavė telefoną chirurgui, kuris kalbėjo rusiškai ir sake, kad dukra krisdama nuo laiptų sužalojo mergaitę, kuriai lūžo kaukolė ir reikia 10 000 litų atlyginti mergaitei. Paklausus kaip reikia perduoti pinigus, chirurgas pasakė, kad atsiųs žmogų. Ji su chirurgu kalbėjo apie 20 minučių, pokalbio metu į namus atėjo 18-20 metų vaikinas, 178-185 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, apvalaus veido, nedidelės tiesio nosies ir nedidelių lūpų. Vaikino veidą mate, todėl mano kad atpažinti galėtų. Ji namuose turėjo 1500 litų, ir juos padavė vaikinui. Jis ant lapelio jai parašė, kad T. K. gavo 1500 litų. Paskambinusi dukrai sužinojo, kad dukra sveika ir nieko nesužalojo. Suprato, kad tapo sukčių auka (t. 1, b.l. 128-129).

Nukentėjusioji V. D. apklausta liudytoja parodė, kad 2015-01-12 apie 18.00 val. paskambino į namų telefoną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmuo prisistatęs pareigūnu ir teigė, kad susižalojo dukrai r reikalingi pinigai operacijai. Pokalbio metu į namus atėjo jaunas, apie 20-30 metų amžiaus vaikinas paimti pinigų. Ji jam padavė 900 dolerių po 100 kupiūromis. Vaikinas jai pasirašė, kad pinigus gavo ir išėjo. Prie apklausos protokolo V. D. pateikė raštelį iš kurio matyti, kad įtariamajam kuris pasivadino T. K. perduota 900 JAV dolerių. (t. 2, b.l. 2-5, 13)

Iš N. G. pareiškimo matyti, kad 2014-11-18 d. apie 13.30 val. N. G. į namų telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras prisistatęs gydytoju ir melagingai teikdami apie dukros sužalotą mergaitę išviliojo 4000 Lt, kuriuos nukentėjusioji telefoninio pokalbio metu padavė į butą atėjusiam nepažįstamam vaikinui. (t.1, b.l. 3).

Iš 2014-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėtas planas schema. (t. 1, b.l. 6-8.).

Iš 2014-11-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad N. G. pateikė 3 vnt. raštų apie pinigų perdavimą (t.1, b.l. 16.). Pateiktuose lapuose matyti, kad N. G. perdavė pinigus asmeniui, kuris pasivadino T. L.. Asmuo pasirašė, kad iš N. G. gavo 4000 litų, bei pasirašė. (t.1, b.l. 17-19). Lapų vertimas (t. 2, b.l. 90-94)

Iš 2015-05-04 parodymų atpažinti protokolo matyti, kad N. G. atpažįsta D. B. kuris  buvo pas ją atėjęs pasiimti pinigų. (t.1, b.l. 13-15).

Iš Z. A. pareiškimo matyti, kad 2014-11-24 d. apie 21.00 val. A. S. būnant namuose, į namų telefono numerį 8 37 45 54 07 paskambino nepažįstama moteris prisistačiusi dukra. A. S. pagalvojęs kad iš Vokietijos skambina draugės Z. A. dukra, telefono ragelį perdavė tuo metu bute buvusiais draugei Z. A.. Z. A. tęsiant pokalbį moteris, prisistačiusi dukra, perdavė ragelė nepažįstamu vyru prisistačiusiu gydytoju, kuris melagingai teikdamas apie dukros sužalotą mergaitę iš Z. A. išviliojo 3700 eurų, kuriuos Z. A. pokalbio metu perdavė į butą atėjusiam nepažįstamam vaikinui. (t.1, b.l. 38).

Iš 2014-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, butas adresu  (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimti 2 lapai su tekstais, kurį pasirašė kaltinamasis. (t. 1, b.l. 41-47).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(2909)-IS1-3175 konstatuota, kad du rankų pirštų pėdsakai rasti ant dviejų popieriaus lapų, paimtų 2014-11-25 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), yra palikti įtariamojo D. B. kairės ir dešinės rankų mažyliais pirštais. (t. 1, b.l. 64-66).

Iš 2015-04-27 asmens parodymų atpažinti protokolas kuriame nurodyta, kad Z. A. atpažįsta D. B. kuris buvo pas ją atėjęs pasiimti pinigų (t.1, b.l. 76-78).

Iš A. J. pareiškimo matyti, kad 2014-12-02 apie 12.00 val. A. J. būnant namuose (duomenys neskelbtini) į stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino dukra ir chirurgu apsimetę nenustatyti asmenys, kurie apgaule, tai yra pranešdami, kad neva dukra krito ir susižeidė, bei sužeidė mergaitę ir žalai atlyginti reikalingi pinigai, reikalavo surinkti sumą pinigų ir taip apgaule užvaldė jos turtą 1500 Lt. Žala 1500 Lt. (t. 1, b.l. 120)

Iš 2014-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, butas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas raštelis, kuriame kaltinamojo pasirašyta T. K. vardu, kad jis iš A. J. gavo 1500 litų (t.1 b.l. 123-126). Lapų vertimas (t. 2, b.l.95-98).

Iš V. D. pareiškimo matyti, kad 2015-01-12 apie 18 val. į V. D. namų (duomenys neskelbtini), telefoną nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas asmuo ir pranešė apie nebūtą dukros nusikaltimą, dėl ko ji netrukus atvykusiam nepažįstamam vyriškiui, apie 20 metų amžiaus, perdavė 900 JAV dolerių (t. 2, b.l. 2).

Iš rašto Nr. 1.13-15-08 matyti, kad kaltinamasis D. B. buvo apsistojęs viešbutyje „Magnus Hotel“ , laikotarpiu nuo 2014-11-17 iki 2014-11-19, nuo 2014-12-01 iki 2014-12-04, nuo 2014-12-20 iki 2014-12-23. (t.1, b.l.86)

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamajam A. T. inkriminuota nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų, t.y. 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas.  Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-152/2015).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. (2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga. Teismų praktika 36).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. bakas apgaule savo ir kitų naudai pasisavino svetimą turtą, t. y. nukentėjusioms priklausiusius pinigus, kurie iš jų buvo išvilioti apgaulingai pranešus apie nebūtus įvykius. Nors kaltinamasis iš pradžių teigė nesupratęs, kad daro nusikaltimą, o vėliau nurodė supratęs, aplinkybę, kad jis veikė tiesiogine tyčia patvirtina tai, kad jis iš anksto atvykdavo į Kauną, nuvykęs prisistatydavo ne savo o svetimu vardu. Veikdamas tokiu pačiu būdu padarė keturias nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, jo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas (t.2, b.l. 40-41, 43-54), administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 37-39), VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre pas psichiatrą ir narkologą nėra registruotas (t. 2, b.l. 35). Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam D. B. yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. B. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, suprato netinkamai pasielgęs, padaręs 4 nusikalstamas veikas, suprato savo veikos pavojingumą ir baudžiamumą ir atsisakė toliau daryti nusikaltimus, nors buvo skatinamas tai daryti tų pačių nenustatytų asmenų, kurie jį įtraukė į nusikalstamą veiką, todėl daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu yra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, taip pat į tai, kad jis žada pasitaisyti ir nusikalstama veika padarytą žalą atlyginti, nes pradėjo dirbti, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip sudarant galimybę atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t.2., b.l. 60-61, 62), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos, grąžinant kaltinamajam D. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (BPK 139 straipsnis).

Byloje nukentėjusioji N. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1158,48 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 11), nukentėjusioji Z. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3700 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 70), nukentėjusioji A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl  434,43 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 131) ir nukentėjusioji V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 762,45 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 16).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis dėl kurio nusikalstamos civilinis ieškovas patyrė žalą, turi ją atlyginti. Kaltinamasis taip pat atsako tik dėl tos žalos, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. B. veiksmu nukentėjusioji N. G. patyrė 1158,48 eurų turtinę žalą, nukentėjusioji Z. A. patyrė 3700 eurų turtinę žalą, nukentėjusioji A. J. patyrė 434,43 eurų turtinę žalą ir nukentėjusioji V. D. patyrė 762,45 eurų turtinę žalą. Šioje byloje buvo nustatyta D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ko pasekoje nukentėjusiosios patyrė turtinę žalą. Nors kaltinamasis D. B. nurodė, kad jis didžiąją dalį pinigų atiduodavo kitiems asmenims, tačiau būtent dėl jo veiksmų nukentėjusiosios patyrė minėtą turtinę žalą dėl kurios pareiškė civilinius ieškinius, o BPK 109 straipsnis numato, kad turi būti atlyginama nusikalstama veika padaryta žala. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini priteisiant juos iš kaltinamojo D. B..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė, kurioje yra išklotinė, saugoma baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 21) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) ir nuteisti jį:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2014-11-18 veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2014-11-24 veika) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2014-12-02 veika) - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2015-01-12 veika) - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (mėnesius) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąją ir neatliktą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2015-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje; tęsti darbą ar mokslą;

4) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 180 (vieną šimtą baštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 15 (pekiolika) valandų nemokamų darbų,

5) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, žemiau nustatyta tvarka:

- nukentėjusiajai N. G. turtinę žalą atlyginti per 2 (du) bausmės vykdymo atidėjimo metus sumokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 50 (penkiasdešimt) eurų iki visiško turtinės žalos atlyginimo;

- nukentėjusiajai Z. A. turtinę žalą atlyginti per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus sumokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 100 (vieną šimtą) eurų, per likusius bausmės vykdymo atidėjimo metus sumokant ne mažiau kaip po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų iki visiško turtinės žalos atlyginimo;

- nukentėjusiajai A. J. turtinę žalą atlyginti per 9 (devynis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius sumokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 50 (penkiasdešimt) eurų iki visiško turtinės žalos atlyginimo;

- nukentėjusiajai V. D. turtinę žalą atlyginti per 18 (aštuoniolika) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesių sumokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 45 (keturiasdešimt penkis) eurus iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, grąžinant kaltinamajam D. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiosios N. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. 1158,48 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios N. G. naudai.

Nukentėjusiosios Z. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. 3700 eurų (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios Z. A. naudai.

Nukentėjusiosios A. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. 434,43 eurų (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro centus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. J. naudai.

Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. 762,45 eurų (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 45 euro centus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. D. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę, kurioje yra išklotinė, saugomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                       Alvydas Rimkevičius