(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje P. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovui V. K. dėl pinigų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „V. LT“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų,– E. G. ir P. P.. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S.“ prašė priteisti iš atsakovo V. K. 20 000 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad P. P., kaip UAB „V. LT“ direktorius, perdavė atsakovui V. K. 20 000 Eur sumą už teisines paslaugas, tačiau atsakovas V. K., būdamas advokato padėjėju, UAB „V. LT“ teisinių paslaugų neteikė ir pinigų negrąžino. 

2.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „S.“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu UAB „V. LT“ vadovės E. G. ir atsakovo V. K. 2015 m. gruodžio 14 d. pasirašytą pinigų perdavimo-priėmimo aktą. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas buvo sudarytas fiktyviai, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Atsakovas neperdavė UAB „V. LT“ 20 000 Eur ginčo sumos.

3.       Atsakovas V. K. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas niekada teisinių paslaugų kaip fiziniam asmeniui P. P. (buvusiam UAB „V. LT“ direktoriui) neteikė, o jas teikė trečiajam asmeniui UAB „V. LT.“ Pagal 2015 m. gruodžio 14 d. kreditinę sąskaitą ir 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą atsakovas grąžino UAB „V. LT“ 20 000 Eur sumą, todėl UAB „V. LT“ negalėjo perleisti neegzistuojančio reikalavimo ieškovei UAB „S.“ ir ji neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Teiginio dėl 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo akto negaliojimo ieškovė nepagrindė įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. sprendimu, 2020 m. sausio 13 d. nutartimi ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „S.“ 3 563,45 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. K., 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui E. G. ir 31,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

5.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui advokato padėjėjui V. K. pagal 2015 m. vasario 12 d. sudarytą su UAB „V. LT“, kuriai atstovavo tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs P. P., teisinės pagalbos sutartį Nr. 9 buvo sumokėta 20 000 Eur suma, tačiau V. K. jokių teisinių paslaugų UAB „V. LT“ nesuteikė. Todėl iš atsakovo buvo pradėta reikalauti grąžinti 20 000 Eur sumą, tačiau rašytinį reikalavimą grąžinti 20 000 sumą V. K. reiškė ne tiesiogiai UAB „V. LT,“ o P. P.. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl pinigų perdavimo (grąžinimo) fakto.

6.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sugretinęs juos su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad atsakovui V. K. perdavus 20 000 Eur sumą ir tuometinei UAB „V. LT“ vadovei, t. y. direktorei E. G. patvirtinus pinigų gavimo faktą, V. K. turėjo pagrindą manyti, jog tinkamai įvykdė savo prievolę grąžinti UAB „V. LT“ 20 000 Eur sumą už nesuteiktas teisines paslaugas.

7.       Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad P. P. 2015 m. gruodžio 14 d. advokato M. K. kontoros patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) (ten buvo P. P. kabinetas) paėmė iš atsakovo V. K. 20 000 Eur sumą, skirtą grąžinti UAB „V. LT.“

8.       Teismas, įvertinęs abejotiną ekspertizės rezultatą, atsakovui negalint pateikti tinkamo kiekio lyginamųjų pavyzdžių, konstatavo, kad skirti ekspertizę nebuvo tikslinga.

9.       Teismas pažymėjo, kad UAB „V. LT“ iki reikalavimo perleidimo ieškovei pretenzijų dėl 20 000 Eur sumos išmokėjimo pagrįstumo neturėjo nei V. K., nei E. G., nei P. P., todėl konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas surašytas tik dėl akių, t. y. nesiekiant pasekmių, nes jis patvirtina realų faktą, jog atsakovas V. K. perdavė 20 000 Eur sumą dalyvaujant UAB „V. LT“ atsakingam asmeniui, t. y. vadovei.

10.       Teismas nurodė, kad esant aplinkybėms, jog pinigus, labai tikėtina, paėmė trečiasis asmuo P. P., kuris žadėjo juos pristatyti į UAB „V. LT“ buhalteriją, bet to, tikėtina, nepadarė, ieškovė gali kelti P. P. atsakomybės klausimą, be to, UAB „V. LT“ teigiant, kad E. G. neturėjo teisės priimti grynųjų pinigų, ieškovė gali kelti E. G., kaip UAB „V. LT“ tuometinės vadovės, atsakomybės klausimą.

11.       Teismas konstatavo, kad nustačius, jog atsakovas V. K. grąžino 20 000 Eur sumą, nėra pagrindo 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo minėtą sumą.

12.       Teismas nurodė, kad, netenkinant pagrindinių reikalavimų, netenkinamas ir ieškovės reikalavimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies, 210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteisti 6 (kurios gali būti tik 5) procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13.       Teismas sprendė, kad atmetant ieškinį iš ieškovės atsakovui bei jo pusėje esančiam trečiajam asmeniui turi būti priteisiamos jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovės valstybės naudai turi būti priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „S.“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 13 d. nutartį dėl klaidos taisymo bei priimti naują sprendimą – 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „S.“ 20 000 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       teismas pažeidė CK 6.44 ir 6.123 straipsnių nuostatas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą;

14.2.       atsakovas ir trečiasis asmuo E. G. pripažino faktą, jog 20 000 Eur tinkamam kreditoriui UAB „V. LT“ nebuvo grąžinti, o tai reiškia, jog ieškovės reikalavimas dėl 20 000 Eur sumos priteisimo iš atsakovo pripažintinas pagrįstu, nes pats atsakovas patvirtina, jog negrąžino UAB „V. LT,“ turinčiai savarankišką teisinį subjektiškumą, 20 000 Eur sumos. Nei atsakovas, nei E. G. nepateikė kasos pajamų orderio, kuris patvirtintų, jog 20 000 Eur suma buvo grąžinta UAB „V. LT,“ nors Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės to imperatyviai reikalauja;

14.3.       sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja sprendimo motyvacinei daliai, CK nuostatoms;

14.4.       atsakovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, 2015 metais buvo advokato padėjėjas, todėl jam taikytini didesni atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad tinkamai įvykdo prievolę grąžinti 20 000 Eur sumą už nesuteiktas teisines paslaugas, jei, kaip nurodo, pinigus perdavė neįgaliotam asmeniui;

14.5.       aktas yra fiktyvus sandoris, kadangi jis realiai nebuvo vykdomas, t. y. atsakovas neperdavė UAB „V. LT“ 20 000 Eur sumos. Šį faktą patvirtino pats atsakovas ir trečiasis asmuo E. G. (buvusi UAB „V. LT“ direktorė), todėl aktas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu;

14.6.       teismo ekspertizės neskyrimas lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas;

14.7.       jei teismas nesuteikia galimybės byloje teikti klastojimo faktą patvirtinančius duomenis suinteresuotam proceso dalyviui, priimdamas sprendimą jis negali remtis tokiu įrodymu, nepaisant to – priimdamas sprendimą teismas pažeidė CPK nuostatas dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo – rėmėsi, ieškovo vertinimu, suklastotu aktu;

14.8.       nors E. G. save pateikė kaip „statytinę,“ tik pasirašinėjusią dokumentus už atlygį ir netgi nesuprantančią pasirašomų dokumentų sukeliamų teisinių pasekmių, tai tėra jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės;

14.9.       P. P. niekaip negalėjo priimti pinigų iš atsakovo UAB „V. LT“ naudai, nes tam neturėjo absoliučiai jokių įgaliojimų;

14.10.       E. G. tvirtindama, o pirmosios instancijos teismas tam pritarė, jog E. G. tapus UAB „V. LT“ direktore P. P. dar faktiškai vykdė funkcijas UAB „V. LT,“ t. y. duodavo jai nurodymus, tėra E. G. gynybinė versija, prieštaraujanti UAB „V. LT“ paaiškinimams bei viešiems registro duomenims; 

14.11.       sprendime plačiai remiamasi liudytojų M. K., V. K. ir N. T. parodymais, tačiau, ieškovės vertinimu, pinigų perdavimo aplinkybės apskritai negali būti grindžiamos liudytojų parodymais, be to, vertinant liudytojų parodymų turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, atsižvelgiama į liudytojo santykį su bylos šalimis;

14.12.       aplinkybės, rodančios, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra susijęs su bylos šalimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus;

14.13.       kilus ginčui dėl atitinkamo sandorio sudarymo, o taip pat pinigų perdavimo aplinkybių, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – šalis neturi teisės pinigų perdavimo fakto įrodinėti liudytojų parodymais;   

15.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą, o ieškovės UAB „S.“ ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo prie bylos pridėti Alytaus apylinkės teismo nutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       P. P. 2015 m. gruodžio 14 d. nedalyvavo jokiame susitikime su V. K. ir E. G., taip pat negavo iš V. K. 20 000 Eur grynaisiais pinigais;

15.2.       Alytaus apylinkės teismo nutartis ir joje nurodomos aplinkybės paneigia E. G. parodymus, kad ji buvo tik formali UAB „V. LT“ vadovė;

15.3.       V. K. kolegės, su kuriomis jis dirba daug metų, V. K., N. T., V. I., davė melagingus parodymus dėl P. P. dalyvavimo susitikime su V. K. ir E. G.;

15.4.       liudytojai tiksliai nepaaiškino, kaip ir kam pinigai buvo perduoti, arba nematė šių aplinkybių, arba netgi skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes, be to, nė vienas liudytojas nepasakė, kad P. P. išsinešė pinigus;

15.5.       P. P. iš pradžių reikalavimus V. K. teikė savo vardu, nes UAB „V. LT“ pareikalavo pateikti paaiškinimus, už kokias teisines paslaugas buvo sumokėta net 20 000 Eur suma, kadangi neturėjo jokių įgaliojimų veikti UAB „V. LT“ vardu, iniciatyvos kuo operatyviau išspręsti iškilusį klausimą ėmėsi savo vardu;

15.6.       P. P. direktoriaus pareigas užėmė iki 2015 m. balandžio mėn., todėl jis negalėjo žinoti, kad V. K. nėra suteikęs paslaugų UAB „V. LT“ ir yra jai skolingas;

15.7.       kreditinė sąskaita ir pinigų perdavimo-priėmimo aktas buvo surašyti atgaline data, tai patvirtino ir UAB „V. LT;“

15.8.       teismas be pagrindo atmetė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kadangi, be ekspertizės, kito kelio nustatyti, kad dokumentai suklastoti, nėra.

16.       Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir įrodymus bei konstatavo, kad atsakovas su UAB „V. LT“ yra atsiskaitęs tinkamai. Tą akivaizdžiai patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo-perdavimo aktas bei kreditinė sąskaita;

16.2.       apeliantė nepateikia jokių įrodymų, kad UAB „V. LT“ savo buhalterijoje neapskaitė iš atsakovo gautų 20 000 Eur, be to, atsakovas neturi ir neturėjo galimybės kontroliuoti ar paveikti UAB „V. LT“ buhalterinės apskaitos;

16.3.       apeliantė siekia suklaidinti teismą, nurodydama savo išgalvotas aplinkybes;

16.4.       apeliantė tyčia ir sąmoningai iškraipo pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekdama suklaidinti apeliacinės instancijos teismą;

16.5.       jeigu apeliantės procesinis prašymas dėl ekspertizės byloje skyrimo ir būtų buvęs patenkintas, įtakos teisingam bylos nagrinėjimui tai nebūtų turėję;

16.6.       pinigų perdavimo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, procesų šalių paaiškinimai ir dar papildomai liudytojų parodymai;

16.7.       bylos faktinės aplinkybės buvo įrodinėjamos visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) leistinomis priemonėmis, kurios viena kitą papildė, viena kitai neprieštaravo, o tai leido teismui nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje;

17.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – E. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       bylos I tomo 62 lape ir 64 lape užfiksuoti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent P. P. buvo faktinis UAB „V. LT“ vadovas, kuris ne tik galėjo, tačiau ir de facto ėjo šios bendrovės faktinio vadovo pareigas;

17.2.       P. P. ne tik 2015 m. gruodžio mėnesį, tačiau tai pat ir 2018 m. balandžio–gegužės mėnesiais laikė save UAB „V. LT“ atstovu, turinčiu teisę veikti šio juridinio asmens vardu, jo vardu teikti privalomus nurodymus tretiesiems asmenims bei gauti iš trečiųjų asmenų pinigines lėšas, kurios priklauso UAB „V. LT“;

17.3.       bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad piniginės lėšos atsakovo buvo grąžintos UAB „V. LT“ tinkamai, ir net trejus metus dėl šio grąžinimo ar tariamo negrąžinimo nebuvo reiškiama jokių pretenzijų atsakovui;

17.4.       nei trečiojo asmens darbo metu, nei trečiąjį asmenį E. G. atšaukus iš vadovo pareigų ir paskyrus į kitas pareigas, nei nutraukus darbo sutartį su UAB „V. LT,“ E. G. nebuvo reiškiamos absoliučiai jokios pretenzijos dėl 20 000 Eur piniginių lėšų trūkumo. Šios faktinės aplinkybės tik patvirtina byloje esančius įrodymus, kad UAB „V. LT“ niekada nemanė, kad turi reikalavimo teisę į šią piniginę sumą;

17.5.       ieškovės, kaip proceso dalyvės, procesinės teisės įrodinėjimo procese nebuvo pažeistos, o teismo ekspertizės pagal byloje esančią medžiagą net nebuvo objektyviai galima atlikti;

17.6.       atsakovas nei su V. K., nei su N. T., nei su M. K. pavaldžių santykių neturi, todėl apeliantės teiginiai dėl nepatikimų liudytojų yra nepagrįsti;

17.7.       apeliantė, cituodama dalį teismo motyvo, visiškai neanalizuoja teismo sprendimo, kaip vientiso procesinio dokumento turinio.

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „V. LT“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „S.“ 20 000 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       nors šioje byloje advokato M. K. kontoros advokato padėjėjas V. K. pripažino faktą, kad paslaugų nesuteikė, tačiau, siekdamas išvengti gautų pinigų grąžinimo tinkamam kreditoriui, pateikė teismui išgalvotą istoriją, kaip neva 20 000 Eur suma buvo grąžinta, tačiau grąžinta ne UAB „V. LT,“ o P. P.;

18.2.       teismo prielaida, kad 20 000 Eur suma buvo perduota P. P., padaryta remiantis tik liudytojų parodymais, tačiau visi liudytojai (M. K., N. T., V. K.) dirba toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje dirba atsakovas V. K., todėl šių liudytojų parodymai negalėjo būti vertinami kaip patikimi dėl subjektyvių priežasčių;

18.3.       siekiant pašalinti bet kokias abejones ir nustatyti tiesą byloje, buvo prašoma skirti teismo ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Be to, į bylą nebuvo pateiktas kasos pajamų orderis, kuris patvirtintų, jog 20 000 Eur suma buvo grąžinta tinkamam kreditoriui UAB „V. LT,“ nors Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės to imperatyviai reikalauja. Tai taip pat rodo, jog 2015 m. gruodžio 14 d. kreditinė sąskaita ir 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas buvo surašyti atgaline data;

18.4.       teismas nepagrįstai padarė prielaidą, jog ir po pasitraukimo iš UAB „V. LT“ direktoriaus pareigų P. P. turėjo įtaką UAB „V. LT“ veiklai ir priimamiems sprendimams. Tokia teismo prielaida nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais;

18.5.       šioje byloje tiek atsakovas advokato padėjėjas V. K., tiek trečiasis asmuo E. G. nurodė, kad 20 000 Eur tinkamam kreditoriui, t. y. UAB „V. LT,“ nebuvo grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas UAB „S.“ ieškinį atmetė nepagrįstai.

18.6.       2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktas yra tariamas sandoris, nes realiai nebuvo vykdomas, t. y. atsakovas V. K. neperdavė UAB „V. LT“ 20 000 Eur sumos, dėl to ginčijamas aktas turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.

19.       Ieškovė UAB „S.“ atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – P. P. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 13 d. nutartį dėl klaidos taisymo bei priimti naują sprendimą – 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „S.“ 20 000 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       P. P. 2015 m. gruodžio 14 d. nebuvo UAB „V. LT“ akcininkas ir / ar vadovas, t. y. neturėjo jokių įgaliojimų veikti UAB „V. LT“ vardu;

19.2.       atsakovas, pripažinęs, jog gavo 20 000 Eur sumą, tačiau teisinių paslaugų nesuteikė (dėl šių dviejų aplinkybių nėra ginčo), 20 000 Eur sumą turėjo grąžinti UAB „V. LT“ ar jos atstovui. Ši prievolė atsakovui, turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, vykdančiam advokato padėjėjo veiklą, neabejotinai buvo / turėjo būti suprantama;

19.3.       akivaizdu, jog atsakovas ir E. G. teigdami, kad pinigus perdavė P. P., kuris 2015 m. gruodžio 14 d. neturėjo jokių įgaliojimų veikti UAB „V. LT“ vardu, taip pat patvirtina, jog prievolė grąžinti 20 000 Eur sumą nebuvo įvykdyta tinkamam asmeniui, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.44, 6.123 straipsnius ir priėmė neteisėtą sprendimą;

19.4.       nagrinėjamu atveju aktas yra fiktyvus sandoris, kadangi jis realiai nebuvo vykdomas, t. y. atsakovas neperdavė UAB „V. LT“ 20 000 Eur sumos;

19.5.       2015 m. gruodžio 14 d. kreditinė sąskaita faktūra Nr. 0006 ir aktas yra fiktyvūs, surašyti atgaline data; 

19.6.       nors buvo prašoma skirti teismo ekspertizę, pirmosios instancijos teismas šio ieškovės prašymo netenkino, o tai lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas;

19.7.       jei teismas nesuteikia galimybės byloje teikti klastojimo faktą patvirtinančius duomenis suinteresuotam proceso dalyviui, priimdamas sprendimą jis negali remtis tokiu įrodymu, nepaisant to, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, rėmėsi suklastotu aktu ir sąskaita;

19.8.       apeliantas P. P. kategoriškai neigia, jog jis 2015 m. pabaigoje buvo faktinis UAB „V. LT“ vadovas. 2015 m. balandžio mėn. P. P. atleidus iš UAB „V. LT“ direktoriaus pareigų, jį su UAB „V. LT“ nebesiejo jokie ryšiai. Priešingų įrodymų, išskyrus šališkus ir nepatikimus liudytojų parodymus, byloje nėra;

19.9.       P. P. pateikta Alytaus apylinkės teismo nutartis paneigia E. G. versiją, kad ji tik formali UAB „V. LT“ vadovė;

19.10.       P. P. niekaip negalėjo priimti pinigų iš atsakovo UAB „V. LT“ naudai, nes tam neturėjo absoliučiai jokių įgaliojimų, be to, su UAB „V. LT“ jokių dalykinių ir neformalių santykių 2015 m. pabaigoje nebepalaikė;

19.11.       P. P. apeliaciniame skunde pagrįstai daroma įžvalga dėl netinkamos praktikos formavimo, kai nesąžiningas skolininkas, remdamasis vien suklastotais dokumentais bei pažįstamų asmenų (kolegų) parodymais, tvirtina, kad perdavė didelę pinigų sumą kitam asmeniui (net ne kreditoriui), o teismas tokių „įrodymų“ pagrindu palaiko nesąžiningą skolininką;

19.12.       apeliantas P. P. pagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos sprendimą remtis nepatikimų liudytojų parodymais;

19.13.       kilus ginčui dėl atitinkamo sandorio sudarymo, o taip pat pinigų perdavimo aplinkybių, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – šalis neturi teisės pinigų perdavimo fakto įrodinėti liudytojų parodymais.

20.       Atsakovas V. K. atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – P. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš P. P. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       P. P. apeliacinis skundas yra ne siekis apginti savo ar UAB „S.“ tariamai pažeistas teises, o siekis didinti spaudimą M. K. reiškiant nepagrįstus ieškinius su juo susijusiems asmenims;

20.2.       teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad P. P. turėjo didelės įtakos UAB „V. LT“ valdymui, nors joje de jure ir nedirbo. Šias aplinkybes patvirtino ir paties P. P. draugai, kurie buvo apklausti šioje byloje, – J. K. ir I. Š.;

20.3.       P. P. savo apeliaciniame skunde kritikuoja liudytojų N. T., V. I., V. K. parodymus, nurodo, kad jos neva yra paveiktos M. K. ir jų parodymais remtis negalima, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti P. P. nepateikia jokių įrodymų;

20.4.       P. P. motyvuodamas savo apeliacinį skundą nurodo savo išgalvotas aplinkybes apie M. K. bendrą gyvenimą su E. G., apie tai, kad ji neva naudojasi M. K. automobiliais, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikia jokių duomenų, be to, šios P. P. kuriamos versijos neturi jokio ryšio su šiuo atsakovo ginču su UAB „S.“;

20.5.       P. P. teisėms ir pareigoms teismo sprendimas realių pasekmių nesukels, todėl jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir jo pateiktas apeliacinis skundas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis;

20.6.       Nors P. P. su apeliaciniu skundu pateikia Alytaus apylinkės teismo nutartį, jis nenurodo, kokias aplinkybes, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, šis dokumentas įrodo. Be to, įrodymais civilinėje byloje gali būti visi teisėtai gauti duomenys. Kaip matyti, P. P. nėra ikiteisminio tyrimo, kurio nutartį pateikė, dalyvis ar subjektas, o tai leidžia daryti dvi išvadas: 1) ikiteisminio tyrimo dokumentas yra gautas neteisėtai; 2) P. P. faktiškai tebevadovauja UAB „V. LT“ ir iš jos šį neviešą dokumentą ir gavo;

20.7.       P. P. visais įmanomais būdais siekia neteisėtai, piktnaudžiaudamas procesu ir pasitelkdamas įvairius tiek juridinius ir fizinius asmenis, persekioti M. K. ir su juo susijusius asmenis;

21.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – E. G. atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – P. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš P. P. bylinėjimosi išlaidas, informuoti prokurorą apie galimą P. P. veiką, turinčią nusikaltimo požymių, dėl disponavimo ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       P. P. sąmoningai siekia sumenkinti savo vaidmenį šioje byloje, nes būtent nuo to priklauso, ar UAB „V. LT“ turės galimybę jam reikšti ieškinį dėl jo paimtos 20 000 Eur sumos;

21.2.       darbą UAB „V. LT“ E. G. pasiūlė P. P., kuris paaiškino, kad jis toliau kontroliuos bendrovės veiklą, bendraus su kontrahentais, palaikys ryšius su įmonės akcininkais, o E. G. turės tik pasirašinėti bendrovės dokumentus;

21.3.       trečiajam asmeniui esant UAB „V. LT“ direktore laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio de facto įmonę valdė P. P., jis pateikdavo trečiajam asmeniui pasirašyti dokumentus ir garantuodavo, jog dokumentai yra tvarkingi ir teisingi;

21.4.       P. P., tikėtina, dėl neatidumo (kuris iš esmės jam nebūdavo būdingas iki šiol), o gal ir dėl to, kad jo atžvilgiu yra surašytas kaltinamasis aktas, o byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl sukčiavimo stambiu mastu, savo konkliudentiniais veiksmais iš esmės patvirtina, kad jis, P. P., ir UAB „V. LT“ yra susiję asmenys ne tik 2015 m. gruodžio mėnesį, tačiau ir šiuo metu;

21.5.       tai, kad P. P. buvo de facto UAB „V. LT“ vadovu, patvirtina jo paties rengti rašytiniai įrodymai, kuriuos trečiasis asmuo rado dabar, peržiūrėjęs susirašinėjimo archyvą;

21.6.       ieškovo, kaip proceso dalyvio, procesinės teisės įrodinėjimo procese nebuvo pažeistos, o teismo ekspertizės pagal byloje esančią medžiagą net nebuvo objektyviai galima atlikti, be to, apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde neprašo teismo skirti teismo ekspertizės, tai iš esmės patvirtina, kad ieškovė pati pripažįsta faktą, jog tokia ekspertizė objektyviai negalima;

21.7.       apeliantas nepateikia teisinių ir nuoseklių argumentų, susijusių su teismo posėdyje apklaustais liudytojais, bei tenkinasi menkinamojo turinio epitetais;

21.8.       apelianto kartu su apeliaciniu skundu teismo prašoma pridėti Alytaus apylinkės teismo nutartis neturi absoliučiai jokio ryšio su teismo nagrinėjama byla, kurios dalykas yra konkretus civilinis teisinis santykis, todėl neturėtų būti priimta ir vertinama, be to, kyla pagrįstų abejonių dėl šio įrodymo gavimo teisėtumo, nes šis dokumentas yra dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos;

21.9.       atsižvelgiant į tai, kad P. P. teismui pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį, bei į tai, kad P. P. nepateikė prokuroro, kontroliuojančio šį ikiteisminį tyrimą, leidimo šią ikiteisminio tyrimo dalį leisti naudoti P. P., į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra nevieša informacija, į tai, kad už ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimą be prokuroro leidimo yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį, teismo prašo, vadovaujantis CPK 300 straipsniu, informuoti prokurorą apie galimą P. P. nusikalstamą veiką.

22.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „V. LT“ atsiliepimu į trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – P. P. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „S.“ 20 000 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1.       nėra pagrindo netikėti trečiuoju asmeniu P. P., nes atsakovas advokato padėjėjas V. K. ir trečiasis asmuo E. G., siekdami išvengti atsakomybės, pateikė gynybinę versiją, visą atsakomybę perkėlė P. P., nors šis asmuo nuo 2015 m. balandžio mėn. nėra nei UAB „V. LT“ akcininkas, nei vadovas;

22.2.       UAB „V. LT“ turėjo tik vieną vadovą, t. y. ir de facto, ir de jure vieną asmenį. Nuo 2015 m. balandžio mėn. P. P. atleidus iš direktoriaus pareigų, jo su UAB „V. LT“ nebesiejo jokie ryšiai. Visos direktoriaus teisės ir pareigos, atleidus P. P., buvo perduotos E. G., kaip ir priklauso pagal teisės aktus. Po pasitraukimo iš UAB „V. LT“ direktoriaus pareigų P. P. neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos UAB „V. LT“ veiklai ir priimamiems sprendimams;

22.3.       pritartina apelianto įžvalgoms, kad E. G. turi teisinį išsilavinimą, solidžią darbinę patirtį teisinėje srityje, todėl, jei iš tiesų 2015 m. gruodžio 14 d. E. G. pasirašė pinigų perdavimo-priėmimo aktą (UAB „V. LT“ nuomone, aktas surašytas atgaline data), turėjo suvokti šio dokumento reikšmę;

22.4.       jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina, jog P. P. gavo 20 000 Eur sumą o su E. G. susijusių liudytojų parodymai negalėjo būti vertinami kaip patikimi dėl subjektyvių priežasčių;

22.5.       20 000 Eur suma tinkamam kreditoriui UAB „V. LT“ nebuvo grąžinta, todėl ši suma turėjo būti priteista iš skolininko advokato padėjėjo V. K. naujajam kreditoriui UAB „S.“. 

23.       Ieškovė UAB „S.“ 2020 m. rugsėjo 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su pridedamais dokumentais.

24.       Atsakovo V. K. atstovas 2020 m. rugsėjo 1 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su pridedamais dokumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliaciniai skundai atmetami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas UAB „S.“ ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo V. K. pagal 2015 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį iš trečiojo asmens UAB „V. LT“ gautą užmokestį – 20 000 Eur. 

Dėl naujų įrodymų ir apeliantės UAB „S.“ papildomų paaiškinimų priėmimo

27.       CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).

28.       Apeliantas P. P. su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti naują įrodymą – neįsiteisėjusią 2020-01-17 Alytaus apylinkės teismo nutartį Nr. IBPS-S-33041-20 (t. 3, e. b. l. 28–38). Apelianto teikiamų įrodymų ryšys su nagrinėjama byla nėra aiškus, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą (CPK 314 straipsnis). Atsisakius priimti apelianto P. P. pateiktą 2020-01-17 Alytaus apylinkės teismo nutartį, atmestinas ir trečiojo asmens E. G. prašymas informuoti prokurorą apie galimą P. P. veiką, turinčią nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 247 straipsnyje, požymių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis nepatenka į BK 247 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo tiesioginio objekto – ikiteisminio tyrimo paslapties, užtikrinančios normalią teisėsaugos, teisingumo institucijų veiklą, teisingumo interesus, – sampratą. 

29.       Ieškovės UAB „S.“ 2020 m. rugsėjo 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus (t. 3, e. b. l. 91–92) teisėjų kolegija vertina kaip apeliacinio skundo papildymą ir vadovaudamasi CPK 323 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis pasibaigus apeliacinio skundo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą, atsisako priimti šiuos papildomus paaiškinimus. 

       Dėl faktinių aplinkybių

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kurios nėra ginčijamos ir apeliaciniame procese, kad atsakovui V. K. pagal 2015 m. vasario 12 d. teisinės pagalbos sutartį Nr. 9 su UAB „V. LT“ šios bendrovės direktorius P. P. 2015 m. vasario 26 d. perdavė 20 000 Eur pagal kvitą. Byloje nėra ginčo, kad V. K. jokių teisinių paslaugų UAB „V. LT“ nesuteikė ir turėjo grąžinti gautus pinigus trečiajam asmeniui UAB „V. LT“.

31.       Ieškovė UAB „S.“  bylos iškėlimo stadijoje savo reikalavimą grindė 2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią ji perėmė trečiojo asmens UAB „V. LT“ reikalavimą atsakovui V. K. dėl 20 000 skolos pagal 2015 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė CK 6.109 straipsnio 1 dalį, 6.756–6.765 straipsnių ir 6.716 straipsnio 1 dalį.

32.       Atsakovas V. K. 2019 m. vasario 11 d. pateikė atsiliepimą į jam pareikštą ieškinį, nurodė, kad trečiasis asmuo UAB “V. Lt“ perleido neegzistuojantį reikalavimą ir pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – 2015 m. gruodžio 14 d. kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. 0006 ir pinigų perdavimo aktą, kurį pasirašė tuo metu UAB „V. LT“ vadovavusi direktorė, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti E. G., teisme patvirtinusi, kad pagal 2015 m. vasario 12 d. sutartį gautus pinigus atsakovas V. K. grąžino.

33.       Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

35.        Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 29 punktas).

36.       Atsakovas V. K. 2019-02-11 pateikė atsiliepimą į jam pareikštą ieškinį, nurodė, kad trečiasis asmuo UAB “V. Lt“ perleido neegzistuojantį reikalavimą ir pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – 2015-12-14 kreditinę sąskaitą faktūrą Nr. 0006 ir pinigų perdavimo aktą, kurį pasirašė tuo metu UAB „V. LT“ vadovavusi direktorė, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti E. G., kuri teisme patvirtino, kad pagal 2015 m. vasario 12 d. sutartį gautus pinigus atsakovas V. K. grąžino (t. 1, e. b. l. 59, 67, 68). 

37.       2019 m. spalio 23 d. teismui pateiktame prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo (t. 2, e. b. l. 150, 151) ieškovė UAB „S.“, nurodydama, kad „tokiu aiškinimu E. G. siekia išvengti atsakomybės dėl galimai iš atsakovo gautos 20 000 Eur sumos, kuri nebuvo grąžinta UAB „V. LT“, iš esmės pripažino bylai reikšmingą aplinkybę, kad UAB „V. LT“ 2018 m. gruodžio 5 d. sutartimi perleido ieškovei neegzistuojantį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas.

38.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovės UAB „S.“ pareikštas pirminis ieškinio reikalavimas atmestinas taikant reikalavimo perleidimo sutarčiai keliamus reikalavimus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio  negaliojimą nustatančias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, ir 6.102 straipsnio 1 dalis).   

39.       Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad ieškovė, suprasdama, jog pagal pareikštą pirminį ieškinio reikalavimą, kuris, kaip jau minėta šios nutarties 31 p., grindžiamas  2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, ieškinys negali būti patenkintas, 2019 m. liepos 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą. Teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias tariamojo sandorio negaliojimą (t. 2, e. b. l. 41–44) . 

40.       Asmens teisė į teisminę gynybą, kaip ir visos kitos asmenims suteiktos procesinės teisės, be kita ko, ir teisė keisti ieškinio elementą, tikslinti ieškinį, turi būti įgyvendinamos laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, todėl tuo atveju, kai asmuo savo teises įgyvendina nesilaikydamas nustatytų taisyklių, atsisakymas ginti tokį asmenį nelaikytinas jo procesinių teisių pažeidimu. CPK nustato galimybę asmeniui tikslinti ieškinį (t. y. nekeičiant nė vieno iš jo elementų) ar keisti kurį nors vieną iš elementų pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tačiau abiejų ieškinio elementų pakeitimas vertinamas kaip iš esmės naujo ieškinio pateikimas, kuris negali būti vertinamas kaip galutinės pozicijos formulavimas ir pagrindimas CPK 226 straipsnio prasme. Šiame kontekste teisėjų kolegija visiškai pritaria atsakovo V. K. atstovo advokato M. V. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepime į ieškovės 2019 m. liepos 4 d. pareiškimą pateiktiems argumentams, kad įstatyme nenumatyta procesinė galimybė patikslinti ieškinį, pareiškiant naują reikalavimą, turintį naują savarankišką pagrindą, todėl ieškinio papildymas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas, pažeidžiant CPK 141 straipsnio nuostatas.  

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „S.“ pareiškimas dėl ieškinio dalyko papildymo pateiktas pažeidžiant CPK 5 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad: „Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“ Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 4 d. pareiškimu ieškovė ginčija sandorį (2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą), nebūdama sandorio šalimi, o apeliaciniame skunde nurodo, kad reikalavimas dėl 20 000 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. K. turėjo būti tenkinamas vadovaujantis CK 6.44, 6.38 ir 6.123 straipsnių nuostatomis, nors visiškai akivaizdu, kad ginčo šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. 

42.       Aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „V. LT“, sudarydama reikalavimo teisių perleidimo sutartį su ieškove, nepateikė jai visų savo turimų dokumentų ir duomenų, niekaip negali būti vertinama, kaip suteikianti teisę ieškovei ginčyti 2015 m. gruodžio 14 d. pinigų perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė savo pažeistas teises turėtų ginti 2018 m. gruodžio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 18/12/05 6.2. p. nustatyta tvarka, t. y. kreiptis į UAB „V. LT“ dėl nuostolių atlyginimo.

43.       Šios bylos kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas, taikant CPK 5 straipsnį, dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „S.“ neturi reikalavimo teisės, apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas teisės taikymo klaidas, todėl skundžiamas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimas dėl 20 000 skolos priteisimo iš atsakovo V. K. pagrįstai buvo atmestas, ir 2020 m. sausio 13 d. nutartis paliekami nepakeisti (CPK 179, 183, 185, 328 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų byloje pateiktų UAB „S.“ ir P. P. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su 20 000 Eur perdavimo UAB „S.“ direktorei E. G. fakto įrodinėjimu, kaip teisiškai nereikšmingų šiam ginčui pagal reikalavimo teisės neturinčios ieškovės pareikštą ieškinį išspręsti, teismas nepasisako.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą atsakovas sumokėjo 1936,00 Eur (t. 3, e. b. l. 87, 89). Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl lygiomis dalimis priteistinos iš apeliantų UAB „S.“ ir P. P. (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės UAB „S.“ ( juridinio asmens kodas 123760554) ir trečiojo asmens P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai apeliacinėje instancijoje jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – po 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur) iš kiekvieno.

Teisėjai                                                    Rasa Bartašienė

                                                    Danutė Burbulienė

                                                                                                                 Birutė Simonaitienė