Civilinė byla Nr. e2-1013-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00012-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Montuotojas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,HSC Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Axis Power“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Mitnija“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Active Construction Management“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vystymo kompanija“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Montuotojas“, UAB ,,HSC Baltic“, UAB ,,Axis Power“ ir UAB ,,Mitnija“ 10 047 257,79 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovės ir trečiasis asmuo bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) ,,Active Construction Management“ 2017 m. sausio 30 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo ieškovės skelbtame viešojo pirkimo konkurse dėl Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro (duomenys neskelbtini), statybos darbų įsigijimo. Atsakoves ir trečiąjį asmenį BUAB ,,Active Construction Management“ pripažinus šio pirkimo laimėtojomis, ieškovė 2017 m. birželio 5 d. sudarė su jomis daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų rangos sutartį. Tačiau dėl sutarties esminio pažeidimo ieškovė ją nutraukė, o atsakovių veiksmų neteisėtumas bei pagrindo sutarčiai nutraukti buvimas yra konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021.

17.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

17.1.                      Teismas visiškai netyrė ir nevertino prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB ,,HSC Baltic“ įvykdytu veiklos atskyrimu, perleidžiant naujai įsteigtai UAB ,,HSC Baltic statyba“ 99 proc. pajamų generavusią statybų veiklą. Su ieškiniu pateiktas prašymas šia aplinkybe nebuvo grindžiamas. Teismas neįvertino ir atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ pasikeitusios finansinės padėties, kai 2022 metais jos ilgalaikio turto vertė sumažėjo per pusę, nuosavas kapitalas – 3,5 karto, trumpalaikis turtas – per pusę.

17.2.                      Ankstesniame prašyme atsakovių finansinės būklės pablogėjimas buvo grindžiamas jų finansinės atskaitomybės dokumentais už 2021 metus, o naujame prašyme buvo nurodyti nauji duomenys, atsižvelgiant į 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Nauji finansiniai duomenys nebuvo ir negalėjo būti vertinami sprendžiant pirmąjį prašymą.

17.3.                      Teismas nepagrįstai koncentravosi tik į aplinkybes, atsiradusias po ieškinio pateikimo. Teismas turėjo įvertinti visas priimant ankstesnę nutartį nevertintas aplinkybes, atsiradusias tiek iki ieškinio pateikimo, tiek ir po jo pateikimo. Atsakovėms dar iki ieškinio teismui pateikimo buvo žinoma, kad ieškovė inicijuos ginčą, todėl turėjo būti vertinami ir jų veiksmai, atlikti iki ieškinio pateikimo.

17.4.                      Teismas nepagrįstai atsietai vertino visų atsakovių analogiškus veiksmus – veiklos pertvarkymą perkeliant veiklą į susijusias bendroves. Nėra jokios abejonės, kad atsakovės vienu metu priėmė tokius sprendimus siekdamos išvengti galimai joms nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nelikus nė vienos normaliai veiklą tęsiančios ir pajamas gaunančios atsakovės, grėsmė dėl palankaus teismo sprendimo neįvykdymo yra reikšmingai didesnė. Nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos pagrindu prevenciniais tikslais apriboti disponavimą turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis bei tokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.   

17.5.                      Teismas padarė dvi priešingas ir tarpusavyje nesuderinamas išvadas dėl atsakovių finansinės padėties. Viena vertus, teismas sprendė, kad blogėjanti atsakovių finansinė padėtis nesukelia grėsmės dėl teismo sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymo apsunkinimo. Kita vertus, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų neigiamą įtaką atsakovių veiklai ir dėl to būtų neproporcinga priemonė.

17.6.                      Atsakovės UAB ,,Montuotojas“ finansinę padėtį teismas vertino remdamasis išvestiniais įrodymais. Į bylą nėra pateiktos sutartys su užsakovais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė UAB ,,Montuotojas“ vykdo veiklą ir ši yra pelninga.    

17.7.                      Netinkamai teismas įvertino atsakovės UAB ,,Mitnija“ turtinę padėtį ir veiklos vykdymo galimybes. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2022 metais pardavimo pajamos sumažėjo. Pardavimo pajamų mažėjimas ir yra ženklas, kad bendrovė mažina veiklos apimtis. Gautos pardavimo pajamos, kurios reikšmingai mažėja, gali būti gaunamos iš anksčiau pradėtų vykdyti projektų, kuriems užsibaigus pajamos nebus generuojamos.   

17.8.                      Teismas visiškai nevertino UAB ,,Axis Power“ finansinės padėties, kuri yra labai bloga – ji neturi turto, negauna pajamų ir pareikšto reikalavimo šiuo metu negalėtų įvykdyti.

18.       Atsakovė UAB ,,Montuotojas“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:    

18.1.                      Aplinkybės, susijusios su atsakovės UAB ,,Montuotojas“ turtine padėtimi ir jos įtaka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, buvo įvertintos sprendžiant pirmąjį prašymą. Ieškovė naujų, sprendžiant ankstesnį jos prašymą nenurodytų ir nevertintų aplinkybių, nėra pateikusi.    

18.2.                      Atsakovės UAB ,,Montuotojas“ vidiniai struktūros pasikeitimai taip pat jau buvo įvertinti sprendžiant pirmąjį ieškovės prašymą. Jokių naujų su tuo susijusių aplinkybių ieškovė nenurodė.

18.3.                      Atsakovės UAB ,,Montuotojas“ 2022 metų finansinė būklė nepatvirtina ir negali patvirtinti tariamai nesąžiningų jos veiksmų, siekiant išvengti ieškovės reikalavimų, kurie tuo metu dar net neegzistavo ir nebuvo pareikšti. Juo labiau kad atsakovės UAB ,,Montuotojas“ finansinė būklė paskutinį pusmetį gerėjo, jos bendras ir grynas pelnas padidėjo, sumažėjo jos įsipareigojimai, ji vykdo ne vieną pelningą projektą.

18.4.                      Vien pareikšto ieškinio didelė suma nėra savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonės taikyti. Tokių priemonių pritaikymas sukeltų neproporcingus neigiamus padarinius ir galėtų lemti atsakovės bankrotą.    

19.       Atsakovė UAB ,,Mitnija“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

19.1.                      Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas vertino aktualius su antruoju prašymu pateiktus atsakovės UAB ,,Mitnija“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos įvertino visiškai teisingai.

19.2.                      Ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl tariamo atsakovės UAB ,,Mitnija“ veiklos perkėlimo į kitą bendrovę jau buvo įvertinti sprendžiant pirmąjį prašymą, konstatuojant jų nepagrįstumą. Jokių naujų, teismo nespręstų argumentų ieškovė nenurodė.

19.3.                      Teismas tinkamai ir teisingai įvertino atsakovės UAB ,,Mitnija“ finansinę būklę, juo labiau kad ši aplinkybė net ir neturi lemiamos reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

19.4.                      Tuo atveju, jeigu būtų pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų sukuriamos prielaidos atsakovės UAB ,,Mitnija“ veiklos sužlugdymui, o tai nėra suderinama su proporcingumo principu, į kurį privaloma atsižvelgti. Todėl toks abstraktus, neapibrėžtas ir kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu neindividualizuotas prašymas negali būti laikomas racionaliu ir suderinamu su protingumo bei proporcingumo principais.   

20.       Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

20.1.                      Teismas įvertino visų atsakovių, o ne kiekvienos atskirai, vidines struktūras ir jų pokyčius bei padarė teisingą išvadą, kad dar iki bylos jų atžvilgiu iškėlimo pradėti pertvarkymų veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningas elgesys. 

20.2.                      Atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ reorganizavimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi jis buvo pradėtas 2022 metais, dar iki ieškinio teismui pateikimo. Akcininkė sprendimą reorganizuoti veiklą priėmė reaguodama į rinkos pokyčius bei siekdama optimizuoti bendrovių grupės veiklą.    

20.3.                      Pagal atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atskyrimo sąlygas naujai steigiamai bendrovei perduodama 10,299 proc. UAB ,,HSC Baltic“ turto ir su juo susijusių įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo dalies, o atsakovei lieka 89,701 proc. turto ir su juo susijusių įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo dalies. Tai reiškia, kad atsakovė nestabdo veiklos. Naujai steigiamai bendrovei perduodama tik apie 9,299 proc. trumpalaikio turto, kartu perduodant ir 10,299 proc., t. y. 1 proc. daugiau nei turto, dalis su juo susijusių įsipareigojimų. Atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeis, naujai steigiamai bendrovei nebus perduodamas ilgalaikis turtas, o perduodama dalis trumpalaikio turto. Turto ir įsipareigojimų santykis po atskyrimo nepasikeis ir liks teigiamas, t. y. atsakovės turtas 494 406 Eur viršys įsipareigojimus.    

20.4.                      Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ neketina stabdyti veiklos, priešingai, ji ir toliau sėkmingai vykdo veiklą. Šiuo metu atsakovės vykdomų rangos sutarčių krepšelį sudaro 15 rangos sutarčių, kurių bendra vertė yra 29 014 266 Eur. Dvi iš nurodytų sutarčių, kurių bendra vertė 8 197 900 Eur, sudarytos 2023 metais.    

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

21.       Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2023 m. spalio 5 d. pažymą apie vykdomų sutarčių skaičių ir jų kainą. Šiuo įrodymu atsakovė siekia įrodyti savo teiginius, kad ji veiklos nėra sustabdžiusi ir neketina to daryti, šiuo metu vykdo 15 rangos sutarčių, kurių bendra vertė yra 8 197 900 Eur.

22.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. spalio 13 d. taip pat buvo gauti apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas – UAB ,,Civitta“ parengta atsakovių finansinės rizikos pokyčių analizė 2020–2022 metais. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė dėsto savo poziciją dėl atsakovių atsiliepimų į jos atskirąjį skundą argumentų, taip pat nurodo naujas aplinkybes, susijusias su atsakovių finansinės padėties perspektyvomis. Kaip teigia apeliantė, teikiamas įrodymas patvirtina, kad atsakovių finansinės perspektyvos nėra geros, todėl egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, kodėl jam turi būti taikoma išimtis iš bendrosios taisyklės.

24.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ neprašo priimti prie jos atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėto rašytinio įrodymo ir nenurodo, kodėl šio dokumento pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo labiau kad atsakovė turėjo visas galimybes tokio pobūdžio duomenis, kuriais ji neabejotinai disponavo ir anksčiau, pateikti pakartotinį apeliantės prašymą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, atsakovė UAB ,,HSC Baltic“, kaip ir kitos atsakovės, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. pranešimu buvo informuota apie gautą apeliantės pakartotinį prašymą taikyti jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas ir atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ galimu veiklos nutraukimu. Atsakovėms buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus į šį prašymą bei įrodymus. Nenustačius jokių objektyviai egzistavusių kliūčių pateikti tokius duomenis pirmosios instancijos teisme ar šio teismo nepagrįsto atsisakymo juos į bylą priimti, su atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atsiliepimu teikiamas naujas įrodymas nepriimamas.

25.       Dėl apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėto įrodymo pažymėtina, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniame procese taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose įtvirtintus draudimus bei ribojimus.

26.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai.

27.       Kadangi, kaip minėta pirmiau, savo rašytiniais paaiškinimais apeliantė iš esmės siekia papildyti savo atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis bei atsikirsti į atsakovių atsiliepimuose į jos atskirąjį skundą nurodytus argumentus, tiek šie rašytiniai paaiškinimai, tiek ir su jais pateiktas naujas įrodymas, nenustačius pagrindo taikyti išimtį iš bendrojo draudimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės, į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo sąlygų

28.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nustatęs, kad pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Kadangi apeliantė pakartotinai kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo, tai šiuo konkrečiu atveju aktuali ir teismų praktika, suformuota dėl pakartotinio prašymo pateikimo prielaidų (sąlygų).

29.       Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nors CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus, todėl net ir teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu nėra paneigiama (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis), visgi pakartotiniame prašyme turi būti nurodytos iš esmės naujos ir (ar) papildomos aplinkybės, kurios teismų dar nebuvo analizuotos sprendžiant prieš tai pateiktus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-202-381/2019; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-254-464/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-370/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2022; 2023 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-464/2023).  

30.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad nėra įrodyta grėsmė galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pažymėjęs dar ir tai, kad apeliantė ją įrodinėjo iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kurias Vilniaus apygardos teismas jau buvo įvertinęs ir dėl jų pasisakęs 2023 m. sausio 9 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės pakartotiniame prašyme nurodytos aplinkybės nesuponuoja tokių atsakovių interesus itin varžančių priemonių taikymo, dėl kurių taikymo apeliantė kreipėsi pakartotinai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka. 

31.       Tiek pateikdama pirmąjį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir pakartotinai prašydama jas taikyti, apeliantė grėsmę sprendimo įvykdymui siejo su dviem argumentų grupėmis – su jų veiklos reorganizavimu, atskiriant visą pajamas generuojančią veiklą į kitas naujai įsteigtas bendroves, bei su prasta ir (ar) blogėjančia atsakovių finansine padėtimi. 

32.       Kaip matyti, pirmąjį savo prašymą apeliantė, be kita ko, grindė ir tokia faktine aplinkybe, kad atsakovės UAB ,,Mitnija“ ir UAB ,,Montuotojas“ yra pradėjusios veiklos atskyrimo procedūras, veiklos perkėlimą į kitas bendrovių grupes ir pan., o atsakovė UAB ,,Axis Power“ yra viešai paskelbusi apie ketinimus nutraukti nuostolingą veiklą, kai bus užbaigti nuostolingi projektai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartyje įvertinęs tokius prašymo motyvus, priėjo prie išvados, kad aplinkybės, susijusios su atsakovių veiklos pertvarka, savaime nepagrindžia jų nesąžiningumo, nes atitinkami pertvarkymo veiksmai pradėti žymiai anksčiau nei apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

33.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmojo jos prašymo nagrinėjimo metu nebuvo individualiai vertinamos atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ veiklos atskyrimo sąlygos, kadangi jos buvo nurodytos tik su pakartotiniu prašymu, tačiau skundžiamoje nutartyje šios atsakovės situacijos vertinimas nebuvo atliktas. Nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ nesąžiningumo. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai dėl šių aplinkybių ir nepasisakė, tačiau pakartotinį apeliantės prašymą išnagrinėjo teisingai. Todėl teismo nutarties nepakankamo motyvavimo trūkumą ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328, 338 straipsniai), toliau pasisakydamas dėl atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ veiklos atskyrimo įtakos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo ir aiškinimo kontekste.

34.       Kaip matyti iš apeliantės pateiktų duomenų apie atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ 2022 m. rugsėjo 2 d. parengtas atskyrimo sąlygas, atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ vienintelė akcininkė UAB ,,HSC Group“ nusprendė atskirti 10,299 proc. dydžio atsakovės turto, su juo susijusių įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo dalį, kuriai proporcingai priskirtų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pagrindu bus įsiteigta nauja bendrovė UAB ,,HSC statyba“ (atskyrimo sąlygų 1.1 papunktis). Iš atskyrimo sąlygų priedo Nr. 3 – perleidžiamo turto ir įsipareigojimų sąrašo – matyti, kad naujai įsiteigtai bendrovei perduodamas 645 637 Eur turtas, kurį sudaro gautinos palūkanos, pirkėjų skolos ir suteiktos paskolos, bei 588 872 Eur įsipareigojimai, kuriuos sudaro dividendai, darbo užmokestis ir su juo susiję mokėjimai, dienpinigiai. Taigi, į naujai įsteigtą bendrovę ketinama perkelti tik nedidelę dalį atsakovės turto (t. y. kiek daugiau nei 10 proc.). Be to, pagal atskyrimo sąlygas bus perkeltas ne tik atsakovės turtas, bet ir panašaus dydžio įsipareigojimų kreditoriams dalis. Duomenų, kad į naują bendrovę bus perkelta tik, kaip tvirtina apeliantė, vertinga bendrovės turto dalis ir po perkėlimo atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ veikla bus sustabdyta, nagrinėjamoje byloje nėra. Vien jokiais kitais įrodymais nepagrįsti apeliantės teiginiai nėra pakankami konstatuoti atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ nesąžiningus tikslus bei ketinimus veiklos atskyrimu ateityje išvengti prievolių apeliantei įvykdymo, jei tokios bus nustatytos nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai numato galimybę nuginčyti nesąžiningo skolininko atliktus turto perleidimo sandorius, kuriais yra tyčia bloginama jo turtinė padėtis, taigi apeliantės interesai yra užtikrinti galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

35.       Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ iš viso ketina nutraukti veiklą ir taip išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, taip pat stokoja pagrįstumo. Pirma, atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atskyrimo sąlygų 4.1–4.2 papunkčiuose aiškiai nurodyta, kad ir po atskyrimo atsakovė ketina vykdyti bei tęsti pradėtą veiklą, o nauja bendrovė – pradėti naują veiklą. Antra, faktą, kad atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ ir po bylos jai iškėlimo veiklos nenutraukė, patvirtina viešai prieinama informacija iš svetainės rekvizitai.lt, kuri leidžia įsitikinti, kad per 2022–2023 metus atsakovė dalyvavo ir laimėjo 14 viešųjų pirkimų.    

36.       Sutiktina su apeliante tuo aspektu, kad pagal jau išplėtotą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu atlikti veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-330/2020; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-517-370/2021; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-910/2022; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-981-467/2023). Tačiau kiekvienas bylos šalies atliktas veiksmas turi būti vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą, kuri leidžia įsitikinti vienų ar kitų tos šalies priimtų sprendimų bei turimų ketinimų pagrįstumu, teisėtumu ir tikslingumu. Ir tik nustačius, kad iki bylos iškėlimo arba jos nagrinėjimo metu atlikti šalies veiksmai yra siekis ateityje išvengti galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, galėtų būti konstatuotas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas.

37.       Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atskyrimo sąlygų 2.5 papunktyje nurodyta, kad atskyrimo sąlygos buvo parengtos atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 2 d. vienintelės akcininkės priimtą sprendimą. Ieškinys, kurio reikalavimų užtikrinimui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, teisme gautas 2023 m. sausio 4 d. Vien tai, kad atsakovės akcininkė iki ieškinio pateikimo, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 71 straipsnyje numatytą jos teisę, priėmė sprendimą pradėti bendrovės atskyrimo veiksmus, nesudaro pagrindo konstatuoti šios atsakovės nesąžiningumo ir taikyti tokias griežtas, itin ribotai ir tik išskirtinėse situacijose taikomas priemones, kaip turto areštas, galiojantis iki ginčo teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pradėto bendrovės atskyrimo teisėtumas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu nekvestionuojamas, taigi savaime negali būti laikomas neteisėtu ar nesąžiningu, tokia prezumpcija pagal įstatymą negalima.

38.       Atitinkamai, atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atlikti įstatyme numatyti nedidelės dalies bendrovės turto ir įsipareigojimų atskyrimo į kitą naujai įsteigtą bendrovę veiksmai neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad šiais veiksmais siekiama išvengti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tiek UAB ,,HSC Baltic“, tiek ir kitų atsakovių veiksmai, kurių teisėtumas jau buvo įvertintas ankstesnėje, t. y. 2023 m. sausio 9 d. priimtoje teismo nutartyje, nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

39.       Poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovių finansine padėtimi, galimais jos pokyčiais, neatsižvelgė į UAB ,,Axis Power“ itin blogą finansinę padėtį, kuri neturi turto ir negauna pajamų, todėl negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. 

40.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Ne kartą pirmiau priimtose nutartyse buvo įvardyta ir tokia aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). 

41.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).

42.       Todėl ir apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl atsakovių galimai sudėtingos finansinės padėties ar jos pablogėjimo per pastaruosius metus, juolab kad tam įtakos galėjo turėti ir pokyčiai statybos rinkoje, nulemti ekonominės situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, negali patvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje atlikęs išsamų atsakovių finansinės padėties įvertinimą ir padaręs išvadą, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos, nesuklydo.

43.       Visiškai sutiktina ir su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jei tai nebūtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto pranašumo. Turi būti vertinama, kokius padarinius ieškovui galėtų sukelti jo prašomų taikyti ribojimų netaikymas, ir kokie padariniai atsirastų atsakovui, jeigu tokios priemonės būtų pritaikytos.

44.       Nagrinėjamu atveju nėra jokios abejonės, kad, patenkinus apeliantės prašymą ir areštavus didesnės nei 10 000 000 Eur vertės atsakovių turtą bei pinigines lėšas, jų kasdienė ūkinė veikla, be kita ko, susijusi ir su viešojo pirkimo sutarčių vykdymu, būtų neproporcingai sutrikdyta, o galbūt ir visiškai nutraukta bei lemtų jų nemokumą. Tokia situacija galiausiai neatitiktų ir pačios apeliantės interesų, nes galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą lengviau yra nukreipti į veiklą vykdančias ir pajamas generuojančias bendroves.

45.       Atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos prevencinės laikinosios apsaugos priemonės, taip pat neatitinka teisingumo principo, kadangi tokio pobūdžio priemonės galėtų būti taikoms tik pareikštam prevenciniam ieškiniui, kuriuo yra siekiama užkirsti kelią žalai ateityje atsirasti, užtikrinti. Šiuo atveju toks ieškinys nėra pareikštas, todėl ir su pareikštu reikalavimu nesusijusios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

46.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pakartotiniame prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė