Administracinė byla Nr. A-2398-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03009-2015-3

                                          Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas pratęsti terminą nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), papildomai 6 mėnesiams.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugpjūčio 21 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-140821-00135 dėl savavališkos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2015 m. vasario 21 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kadangi namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius įstatymus galima gauti statybą leidžiančius dokumentus, gyvenamojo namo statybos projektas buvo tęsiamas, Inspekcijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 21 d.

Pareiškėjas pažymėjo, kad rengiant projektą, jo rengimo ir derinimo darbai užtruko dėl  užsitęsusių elektros projektavimo ir derinimo procedūrų - vykdomo 10 kV OL projekto, kuris turėjo būti suderintas su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Lesto“, kitais asmenimis, per kurių sklypą bus tiesiamas kabelis, taip pat turėjo būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimas. Pareiškėjas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu projektas buvo paruoštas ir suderintas bei pateiktas NŽT. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad projekto suderinimas su kaimyninio sklypo savininku užtruko net pusę metų. Taigi statybą įteisinančių dokumentų sutvarkymas užtruko dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo asmuo gali kreiptis į teismą. Šioje nuostatoje taip pat įtvirtinta, kad svarbiomis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalį), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija teigė, kad pareiškėjo prašymas pratęsti terminą 6 mėnesiams galėtų būti tenkinamas teismui pripažinus, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis TPSVPĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme, o prašomas terminas laikytinas protingu, pagrįstu ir užtikrinančiu savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo M. Ž. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Inspekcija 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą – iki 2015 m. vasario 21 d. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2015 m. kovo 1 d. kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (2351)PN-189 prašymą tenkino ir pratęsė šį terminą iki 2015 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 30 d., t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl termino pratęsimo iš esmės nurodydamas tas pačias aplinkybes kaip ir prašyme teismui.

Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl termino Privalomajam nurodymui pratęsimo galima tik tuomet, kai kreipimosi terminas dar nėra pasibaigęs. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis skirta būtent termino pratęsimui, bet ne jo atnaujinimui. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, tačiau kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 1 d. (teismo sprendime nurodyta 2013 m. birželio 1 d. laikytina rašymo apsirikimu), t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teisės aktai nenumato galimybės atnaujinti praleistą terminą, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas M. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai interpretavo teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcijos nustatytas terminas reikalavimams įvykdyti nėra naikinamasis, todėl nesutinka, kad terminui pasibaigus jis neteko teisės kreiptis į teismą su prašymu pratęsti/atnaujinti terminą, be to terminas šiuo atveju praleistas nežymiai, tik 9 dienas. Statybos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 37 punktą, statytojas arba statinio ar žemės sklypo naudotojas ne vėliau nei prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos gali pateikti Inspekcijai motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyto termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su analogišku prašymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką taikant Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, tačiau kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Inspekcijos nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą teismui pateikė pasibaigus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o teisės aktai nenustato galimybės jį atnaujinti, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo prašymo netenkino.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad pasibaigus Inspekcijos nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui nėra galimybės jį pratęsti ar atnaujinti teismine tvarka, kadangi Statybos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos asmuo turi kreiptis į Inspekciją ar teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje „<...> nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. <...>“.

Statybos įstatymo 28 straipsnis nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitė. Įstatymų leidėjas nurodė, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata visiškai identiška Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nuostatai.

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, sprendime nepagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo normomis, reguliuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, kurios galiojo iki 2014 m. sausio 1 d., kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Kaip minėta, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs savavališkos statybos padarinių šalinimu, yra iš esmės identiškas iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytam, todėl ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.    

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių  argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, kad į teismą dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi jau pasibaigus Inspekcijos 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (23.51)-PN-189 nustatytam papildomam terminui, t. y. po 2015 m. gegužės 21 d. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas tuo metu aktualias Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto nuostatas savo nutartyse ne kartą konstatavo, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuomet, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A662-3130/2012, A662-1725/2014, Nr. A624-1532/2014, Nr. A502-2054/2014, Nr. A-1134-525/2015 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jurisprudencijos tęstinumo principas taikytinas ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Taigi šiuo atveju pripažinus, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos termino pratęsimo tvarkos, jo 2015 m. birželio 2 d. prašymas, pateiktas pirmosios instancijos teismui, negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad šiuo atveju net ir priėmus pareiškėjui palankų procesinį sprendimą, jo teisinė padėtis iš esmės nepasikeistų, kadangi prašomas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (6 mėnesiams) jau yra suėjęs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus, jog tikrinama administracinė byla analogiška kitoms išnagrinėtoms administracinėms byloms, kur buvo spręsti tapataus pobūdžio teisiniai klausimai, ir šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo  suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Artūras Drigotas

                                                                                                            Dainius Raižys

                                                                                                            Virginija Volskienė