Civilinė byla Nr. e2A-512-910/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00151-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.6; 3.3.1.19.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos agroverslo projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belor“ 2024 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 12 d. žaliavų tiekimo sutartį Nr. 17/Agro-(1)-12 (toliau – ir tiekimo sutartis), sudarytą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Arvi fertis“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“ ir BUAB „Baltkalis“; 2) pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (toliau – ir suderinimo aktas), sudarytą BUAB „Arvi fertis“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“ ir BUAB „Baltkalis“; 3) taikyti restituciją – grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki 2017 m. sausio 12 d. žaliavų tiekimo sutarties Nr. 17/Agro-(1)-12 ir iki 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo, t. y. BUAB „Arvi fertis“ iš UAB „Baltijos agroverslo projektai“ priteisti 423 000 Eur; 4) kiekvienai iš atsakovių priteisti jų turėtas reikalavimo teises, kurios buvo perleistos pagal pripažintus negaliojančiais sandorius; 5) iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ginčijamų sandorių schema buvo siekiama vienintelio tikslo – paimti iš BUAB „Arvi fertis“ itin didelę piniginių lėšų sumą, t. y. net 423 000 Eur, nesukuriant realių sutartinių teisinių santykių tarp atsakovių. Atsakovių sudaryti sandoriai (tiekimo sutartis ir suderinimo aktas) yra niekinai ir negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 ir 1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Pagal atsakovių sudarytų sandorių teisinę prigimtį teisiniai padariniai neatsirado. Tiekimo sutartis sudaryta tik dėl akių, faktiškai nebuvo vykdoma. Jos pagrindu BUAB „Arvi fertis“ sumokėjo tariamą 423 000 Eur avansą UAB „Baltijos agroverslo projektai“, tačiau žaliavų nuosavybėn neįgijo. Trišaliu įskaitymu (suderinimo aktu) BUAB „Arvi fertis“ įgyta reikalavimo teisė į mokią skolininkę UAB „Baltijos agroverslo projektai“ dėl faktiškai atliktų mokėjimų tiekėjai UAB „Baltijos agroverslo projektai“ (faktiškai sumokėta iš viso 423 000 Eur) buvo panaikinta, o sumokėtos lėšos negrąžintos BUAB „Arvi fertis“.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės, sudarydamos ginčo sandorius, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ skola ieškovei pradelsta nuo 2016 m. balandžio mėn., o tiekimo sutartis, iš kurios kildami atsakovių tarpusavio reikalavimai, sudaryta 2017 m. sausio mėn., t. y. atsakovių tarpusavio reikalavimai atsirado vėliau, nei ieškovės reikalavimai atsakovei BUAB „Arvi fertis“. Atsiskaitymai pagal tiekimo sutartį vyko 2017 m. sausio mėn., pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo taisykles.
4. Ieškovės teigimu, ji turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Atsakovių sudaryti sandoriai yra tariamieji (CK 1.86 straipsnis), prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), todėl yra negaliojantys. Be to, atsakovės, sudarydamos sandorius tarp susijusių asmenų, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; pripažinus sandorius negaliojančiais, yra pagrindas taikyti dvišalę restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; atsakovei BUAB „Arvi fertis“ iš ieškovės UAB „Belor“ priteisė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės 2017 m. sausio 12 d. sudarė žaliavų tiekimo sutartį Nr. 17/Agro-(1)-12. Pagal tiekimo sutartį tiekėja UAB „Baltijos agroverslo projektai“ įsipareigojo perduoti užsakovės I (UAB „Arvi fertis“) arba užsakovės II (UAB „Baltkalis“) nuosavybėn žaliavas NPK trąšoms gaminti, o užsakovės įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas atsiskaityti (sutarties 1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad užsakovės UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“, veikdamos tiek kartu, tiek atskirai, laikomos vienu užsakovu, tai reiškia, jog tiekėjo prievolės įvykdymas bet kuriai iš užsakovių yra laikomas tinkamu (sutarties 1.2 papunktis). Pagal sutarties 3.1 papunktį prekių tiekimas pradedamas vykdyti tik gavus ne mažesnį kaip 90 proc. prekių kainos avansinį mokėjimą. Prekių kaina ir asortimentas nurodomi užsakyme, kuris yra teikiamas el. paštu (sutarties 3.2 papunktis).
7. Atsakovės 2017 m. sausio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurio 1.1 papunktyje nurodė, kad atsakovė UAB „Arvi fertis“ (suderinimo akte įvardyta kaip kreditorė) turi reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Baltijos agroverslo projektai“ (suderinimo akte įvardyta kaip skolininkė) dėl 423 000 Eur; suderinimo akto 1.2 papunktyje nurodyta, kad kreditorė UAB „Arvi fertis“ skolinga atsakovei UAB „Baltkalis“ (suderinimo akte įvardyta kaip trečiasis asmuo) 423 000 Eur; suderinimo akto 3 punkte numatyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja padengti skolininkės (UAB „Baltijos agroverslo projektai“) 423 000 Eur įsipareigojimą kreditorei; suderinimo akto 4 punkte numatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Baltkalis“ nurodė skolininkei, jog padengia savo 423 000 Eur skolą skolininkei UAB „Baltijos agroverslo projektai“.
8. Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ Sberbanko sąskaitos išraše 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 19 d. užfiksuotos dvi įeinančių mokėjimų operacijos po 1 100 000 Eur, mokėtojas nenurodytas. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, nėra pagrindo abejoti atsakovės teiginiais, jog šie mokėjimai buvo gauti iš UAB „Baltkalis“, jie taip apskaityti buhalterinės apskaitos registruose. Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ 2017 m. sausio 18 d. ir 19 d. tiekėjai UAB „Baltijos agroverslo projektai“ pervedė iš viso 423 000 Eur, pavedimų paskirtyje nurodyta, kad mokama pagal žaliavų tiekimo sutartį Nr. 17/Agro-(1)-12. UAB „Baltijos agroverslo projektai“ 2017 m. sausio 19–23 dienomis pervedė 423 000 Eur atsakovei UAB „Baltkalis“.
9. Teismas padarė išvadą, kad negalima konstatuoti, jog ginčijami sandoriai buvo tariamieji, t. y. neatitinka realumo kriterijaus. BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ veikė kaip viena tiekimo sutarties šalis, t. y. užsakovas. Nors jų tarpusavio santykiai nėra atskleisti, tačiau faktiškai atlikti mokėjimai, mokėjimų laikas ir buhalterinis mokėjimų apskaitymas įrodo, kad užsakovių veiksmai pagal tiekimo sutartį buvo suderinti, mokėjimai buvo realiai įvykdyti, iš to kilę priešpriešiniai reikalavimai buvo tikri.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tiekimo sutarties objektą (nepateikti prekių užsakymai). Su tuo susijusių aplinkybių UAB „Baltijos agroverslo projektai“ neatskleidė (nepateikė atsiliepimo ir nedalyvavo teismo posėdyje). Tačiau teismas įvertino, kad, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, įrodinėjimo pareiga neperėjo atsakovėms. Ieškovė turi pareigą įrodyti sandorio šalių valią, elgesio motyvus ir tikslus. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginių, jog sandoriais buvo siekiama pažeisti kreditorių teises ir „išvesti lėšas“ iš nemokios atsakovės BUAB „Arvi fertis“, nepakanka tam, jog būtų padaryta išvada, kad sandoriai nebuvo realiai vykdomi ir kad šalys neketino jų vykdyti. Avansu pagal tiekimo sutartį pervestomis lėšomis disponavo UAB „Baltkalis“, ir, tiekėjai nepatiekus žaliavų, avansas buvo grąžintas būtent pradinei mokėtojai.
11. Aplinkybę, kad lėšos iš pradžių nebuvo grąžintos BUAB „Arvi fertis“, teismas įvertino kaip galbūt pažeidžiančią jos kreditorių interesus, tačiau kartu nurodė, jog toks požymis, t. y. kreditorių teisių pažeidimas, nėra reikšmingas sprendžiant dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas. Atsakovių suderintų veiksmų sumokant ir grąžinant avansą, teismo įsitikinimu, nepakanka tam, kad būtų konstatuotas tiekimo sutarties tariamas pobūdis, t. y. būtų padaryta išvada, jog šis sandoris neįpareigojo šalių ir nesukūrė teisinių pasekmių. Suderinimo akte yra užfiksuotos realiai įvykusios tarpusavio atsiskaitymo operacijos; tai nedaro jo niekiniu ir negaliojančiu.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sandorio šalys turėjo viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingą tikslą. Prekių – žaliavų trąšoms gaminti – pirkimas ir tiekimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o ieškovė neįrodė aplinkybių, kad įmonių tarpusavio atsiskaitymo tvarka, kai įmonės įskaito priešpriešinius reikalavimus viena kitai, pažeidžia viešąją tvarką, prieštarauja gerai moralei. Ieškovės teiginiai, kad sandoriais buvo siekiama „išvesti lėšas“ iš nemokios įmonės, nepatvirtina, kad sandoriais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką.
13. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti. Dėl to ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė BUAB „Arvi fertis“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškuma?, teismas įvertino kaip netinkamą pagrindą nuginčyti ieškovės įvardytus sandorius CK 6.68 straipsnio pagrindu.
14. Teismas taip pat nurodė, kad BUAB „Arvi fertis“ pati pareiškė ieškinį teisme dėl suderinimo akto negaliojimo actio Pauliana pagrindu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1987-981/2024), todėl netiesioginis ieškinys dėl suderinimo akto negali būti tenkinamas ir dėl to, jog nėra CK 6.68 straipsnyje numatytų sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Belor“ (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 2) priimti į bylą papildomus rašytinius įrodymus, kurie atsirado ir kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo; 3) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojus G. D., B. R. B., S. L. bei K. B.; 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ginčijamų sandorių schema buvo siekiama vienintelio tikslo – paimti iš BUAB „Arvi fertis“ didelę piniginių lėšų sumą – 423 000 Eur, nesukuriant realių sutartinių teisinių santykių tarp atsakovių. Atsakovių sudaryti sandoriai (tiekimo sutartis ir suderinimo aktas) yra negaliojantys CK 1.81 ir 1.86 straipsnių pagrindu, nes pagal atsakovių sudarytų sandorių teisinę prigimtį teisiniai padariniai neatsirado, tiekėja UAB „Baltijos agroverslo projektai“ niekada neperdavė užsakovėms BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ jokių prekių. Tiekimo sutartis sudaryta tik dėl akių, faktiškai nebuvo vykdoma. Jos pagrindu atsakovė BUAB „Arvi fertis“ sumokėjo 423 000 Eur tariamą avansą atsakovei UAB „Baltijos agroverslo projektai“, tačiau jokių žaliavų nuosavybėn neįgijo.
15.2. Atsakovė UAB „Baltijos agroverslo projektai“ apskritai neturėjo galimybių įvykdyti sutartį, nes ji nėra žaliavų tiekėja, jos veikla – verslo valdymo ir konsultacinės paslaugos. UAB „Baltijos agroverslo projektai“ ilgalaikis nematerialusis turtas yra programinė įranga, pagrindinės pajamos buvo iš nuomos, niekada nesiekė tiekimo sutarties pagrindu atliktų tariamų užsakymų vertės, bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas.
15.3. Atsakovės sudarė fiktyvią tiekimo sutartį, o po to atliko įskaitymą. BUAB „Arvi fertis“ turėta 423 000 Eur reikalavimo teisė į mokią skolininkę UAB „Baltijos agroverslo projektai“ trišaliu suderinimo aktu buvo panaikinta, o sumokėtos lėšos negrąžintos atsakovei BUAB „Arvi fertis“. Šie nesąžiningi ir neteisėti sandorių bei juos sudariusių asmenų tikslai negali būti pripažinti atitinkančiais pamatinius valstybės principus, viešąjį interesą, geros moralės standartus.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią vien pinigų sumokėjimas pagal sudarytą sutartį nėra sandorio realumo įrodymas. Civilinėje byloje nagrinėjama pinigų paėmimo schema teismų praktikoje yra pripažįstama įrankiu piniginėms lėšoms išimti, toks sandoris pripažįstamas tariamuoju (CK 1.86 straipsnis).
15.5. Pirmosios instancijos teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, nors ginčo sandorių realumo įrodinėjimo pareiga turėjo tekti atsakovėms. Nepaisant to, kad byloje faktiškai nėra esminių sandorio realumo įrodymų, o sandorio aplinkybių negalėjo paaiškinti nė viena iš atsakovių, teismas nusprendė, kad tokių duomenų nebuvimas patvirtina, jog sandoriai yra realūs. Tokios teismo išvados yra akivaizdžiai prieštaringos, nelogiškos, nesuderinamos su esminėmis įrodinėjimo taisyklėmis.
15.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra siurprizinis. Teismas nevertino, kad civilinė byla yra susijusi su bankroto procesu ir viešuoju interesu, tai įpareigoja teismą būti aktyvų, siekti teisingai ir išsamiai išnagrinėti civilinę bylą. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamajame teismo posėdyje, iš jo buvo pereita į nagrinėjimą iš esmės, to paties posėdžio metu byla išnagrinėta ir išklausytos baigiamosios kalbos. Teismas, matydamas, kad tinkamam ir visapusiškam ginčo išnagrinėjimui galbūt trūksta duomenų, turėjo arba pats imtis aktyvių veiksmų duomenims gauti, arba įpareigoti šalis surinkti bylai išnagrinėti svarbius duomenis.
15.7. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudiciniais sprendimais kitose bylose, kuriais BUAB „Arvi fertis“ ir susijusių bendrovių bankrotai buvo pripažinti tyčiniais. Teismai konstatavo, kad ginčo sandoriai sudaro BUAB „Arvi fertis“ tyčinio bankroto sudėtį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-467/2020 nustatė, kad atsakovė UAB „Arvi fertis“ sudarė daug kreditorių teises pažeidžiančių įskaitymo sandorių, suteikdama prioritetą su ja susijusiai UAB „Baltkalis“. Be to, nurodytoje byloje teismai nustatė, kad ginčo įskaitymo sandorių sudarymo metu BUAB „Arvi fertis“ buvo nemoki.
15.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neva neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas 2024 m. vasario 13 d., t. y. tuo metu, kai BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius nesiėmė veiksmų bendrovės kreditorių teisėms apginti. Lietuvos teismai įvertino ieškovės ir BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus pradėtų teisminių procesų tarpusavio santykį bei patvirtino, kad šios civilinės bylos yra savarankiškos ir teisine prasme skirtingos.
15.9. Apeliantė prašo priimti į bylą su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kurie surinkti po skundžiamo sprendimo priėmimo ir yra reikšmingi civilinėje byloje vertinant ginčo sandorių tariamumą. Poreikis pateikti papildomus įrodymus iškilo tik po civilinės bylos išnagrinėjimo, nes pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad byloje galbūt trūksta įrodymų. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties kopija (priedas Nr. 8) tiesiogiai paneigia sprendime nurodytas, tačiau teismo proceso metu nenagrinėtas aplinkybes.
15.10. Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti kaip liudytojus asmenis, kurie pasirašė tiekimo sutartį bei suderinimo aktą. Tik išnagrinėjus civilinę bylą pirmosios instancijos teisme ir gavus teismo sprendimą tapo aišku, kad pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė, o Vilniaus apygardos teismas priėmė siurprizinį, prieštaringą sprendimą. Žodinis procesas tinkamai ir visapusiškai užtikrintų šalių teisę būti išklausytoms, taip pat garantuotų išsamų byloje iškeltų klausimų išsprendimą. Ieškinys yra pareikštas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ ir jos kreditorių naudai, todėl nagrinėjama byla yra neabejotinai susijusi su viešuoju interesu.
16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Arvi fertis“ prašo: 1) atmesti prašymus priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus; 2) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo atmesti; 3) priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia aplinkybėmis ir naujais rašytiniais įrodymais, kurių nenurodė ir neteikė pirmosios instancijos teisme, teigia, kad atsakovė UAB „Baltijos agroverslo projektai“ neturėjo finansiniu? galimybių? realiai vykdyti tiekimo sutartimi prisiimtu? įsipareigojimų?. UAB „Baltijos agroverslo projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentai bei nemokumo administratorių atsakymai apeliantei yra gauti pačios apeliantės prašymu, pateikus užklausas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė turėjo galimybę šiuos duomenis gauti anksčiau. Nėra kitų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje numatytų išimčių, leidžiančių teikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Dėl to su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai negali būti priimti.
16.2. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo apklausti liudytojus, o apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl liudytojai negalėjo būti apklausti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjama civilinė byla nėra bankroto byla, jos nagrinėjimas yra grindžiamas rungimosi principu, teismas tokioje byloje neturi būti aktyvus. Apeliantės prašymai dėl liudytojų apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turėtų būti atmesti.
16.3. Apeliantė (ieškovė) neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio, nes neįrodė netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygų. Nors apeliantė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Arvi fertis“, vis dėlto BUAB „Arvi fertis“ neturi turtinės teisės į atsakovę UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Arvi fertis“ delsia įgyvendinti savo teises. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1987-981/2024 BUAB „Arvi fertis“ pareiškė ieškinį dėl 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
16.4. Atsakovėms sudarius 2017 m. sausio 12 d. tiekimo sutartį, jos realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, tiekėjai UAB „Baltijos agroverslo projektai“ buvo sumokėtas avansas. Aplinkybė, kad atsakovės UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ neužsakė prekių iš tiekėjos UAB „Baltijos agroverslo projektai“, nepatvirtina fakto, jog žaliavų tiekimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis). Atsakovių 2017 m. sausio 31 d. sudarytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte užfiksuotos realiai įvykusios tarpusavio atsiskaitymo operacijos.
16.5. Ginčijamų sandorių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei apeliantė grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Ji neįrodė aplinkybių, kad prekių – žaliavų trąšoms gaminti – pirkimas ir tiekimas bei įmonių tarpusavio atsiskaitymo tvarka prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).
16.6. Vadovaujantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CK 6.9301 straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu.
17. Atsakovė BAUB „Baltkalis“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais elementais:
17.1. Prašymas priimti naujus įrodymus ir apklausti liudytojus neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų priimti naujus įrodymus ir atnaujinti įrodinėjimo procesą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. UAB „Baltijos agroverslo projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra vieši, apeliantė juos galėjo pateikti viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantė taip pat nereiškė prašymo kviesti liudytojus. BUAB „Baltkalis“, BUAB „Arvi fertis“, UAB „Baltijos agroverslo projektai“ atsakymų į apeliantės užklausas priėmimas į bylą taip pat nėra teisiškai pagrįstas. Apeliantė teismo proceso metu galėjo užduoti atsakovėms klausimus, reikalauti įrodymų. Be to, atsakovių atsakymai nepagrindžia ieškovės ieškinio pagrįstumo. Atsakymas yra tik išvestinis apibendrinimas tam tikrų duomenų. Apeliantė nepagrindė esminių savo reikalavimo aplinkybių, kad sandoriai buvo tariamieji, prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei, prašomi priimti nauji įrodymai nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtina. Prašymas priimti naujus įrodymus ir apklausti liudytojus turi būti atmestas.
17.2. Šalys vykdė 2017 m. sausio 12 d. tiekimo sutartį, atliko pagal ją mokėjimus. Užsakovių atlikti mokėjimai, mokėjimų laikas ir buhalterinis mokėjimų apskaitymas rodo, kad užsakovių veiksmai pagal tiekimo sutartį buvo realūs ir tikri. Apeliantė neįvykdė jai nustatytos pareigos įrodyti, kad atsakovių sudaryti sandoriai yra tariamieji.
17.3. Apeliacinio skundo argumentai apie ginčijamų sandorių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Neįrodytas siekis „išvesti“ lėšas, tai, kad prekių pirkimas ir tiekimas ar įmonių tarpusavio atsiskaitymo tvarka prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei.
17.4. Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas siurprizinis, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje paklausė, ar apeliantės atstovai užbaigė jiems reikalingus bylai pasirengti veiksmus, nurodė ieškinio faktinį pagrindą, ar nebetikslins savo reikalavimų. Apeliantės atstovai nepareiškė prašymo dėl ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo, todėl byla buvo išnagrinėta iš esmės. Kritika pirmosios instancijos teismui dėl to, kad reikėjo imtis aktyvių veiksmų, yra teisiškai nepagrįsta. Visi apeliantės prašymai buvo išspręsti, jai buvo suteikta galimybė įrodinėti ieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde apeliantė nesiremia argumentais dėl teisės į rungtynišką procesą pažeidimo.
18. Atsakovė BUAB „Baltijos agroverslo projektai“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo: 1) nepriimti su apeliaciniu skundu teikiamų naujų rašytinių įrodymų, nekviesti apeliantės nurodytų liudytojų; 2) bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 3) netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:
18.1. Dėl sandorių tariamumo apeliantė kartoja argumentus, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal tiekimo sutartį buvo atlikti realūs mokėjimai, tiekimo sutarties šalys įgijo realias iš tiekimo sutarties kylančias tarpusavio teises ir pareigas, kurias įgyvendino, pagrįstai nusprendė, jog tiekimo sutartis neatitinka kasacinio teismo nurodytų sandorio tariamumo kriterijų.
18.2. Apeliantė neįrodė, kad tiekimo sutarties šalys turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei, arba kad įmonių tarpusavio atsiskaitymo tvarka, kai įmonės įskaito priešpriešinius reikalavimus, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
18.3. Apeliantė turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir savo teiginių pagrįstumą. Apeliantės teiginiai, nors ir iliustruoti grafinėmis schemomis, viešais kitų subjektų veiklos duomenimis, yra tik apeliantės nuomonė, kurią ji turėtų pagrįsti įrodymais, susijusiais su jos pačios suformuluotu ieškinio dalyku. Apeliantei pateikus savo teiginių įrodymus, atsakovėms kiltų pareiga pateikti priešingus įrodymus.
18.4. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo visiškai kitas aplinkybes, kitų subjektų (ne bylos dalyvių) santykius, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino skundžiamame sprendime. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliantė siekia šią bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti iš naujo – priimti naujus įrodymus, apklausti naujus liudytojus ir tirti naujas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir skundžiamame sprendime nevertino. Tokie apeliantės prašymai akivaizdžiai neatitinka apeliacinio proceso paskirties, nes apeliantė siekia peržengti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.
18.5. Apeliantės argumentai dėl siurprizinio pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitinka teismų praktikoje suformuluotos siurprizinio sprendimo sampratos. Apeliantė neįrodė, kad byloje yra viešojo intereso elementas. Apeliantė nėra bankrutuojantis juridinis asmuo, jos interesų gynimas nepatenka į viešojo intereso sferą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė net negalėjo reikšti netiesioginio ieškinio, kokį pareiškė šioje byloje.
18.6. Atsakovės BUAB „Baltijos agroverslo projektai“ bankroto administratorius pagrįstai atsisakė suteikti apeliantei informaciją apie atsakovės bankroto procesą, nes UAB „Belor“ nėra BUAB „Baltijos agroverslo projektai“ nemokumo procese dalyvaujantis asmuo ir neturi tiesioginių reikalavimų šiai bendrovei.
18.7. BUAB „Arvi fertis“, BUAB „Baltkalis“, taip pat motininės bendrovės BUAB „ARVI ir ko“ bankrotai teismų nutartimis yra pripažinti tyčiniais, tačiau tyčinių bankrotų pagrindai, teisinės pasekmės, nurodytose bendrovėse galbūt atlikti neteisėti veiksmai tiriami bendrovių tyčinio bankroto bylose.
18.8. Apeliantė pripažįsta, kad atsakovei BUAB „Arvi fertis“ pradėjus Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-1987-981/2024 jos teisė į ieškinį išnyko. Svarbu, ar apeliantė turėjo teisę reikšti ieškinio reikalavimus 2024 m. birželio 10 d. sprendimo priėmimo metu. Konstatavus, kad asmuo nebeturi teisės, dėl kurios jis kreipėsi į teismą, tai yra besąlyginis pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimų.
18.9. Apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo prieštarauja CPK 314 straipsnio normoms. Apeliantė nenurodė aiškių CPK 314 straipsnyje numatytų pagrindų naujiems įrodymams apeliacinės instancijos teisme pateikti. Nesant pagrindo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, atmestinas ir prašymas apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
19. Apeliantė 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė pakartotinį prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti kaip liudytojus G. D., B. R. B., S. L., K. B. arba civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašymas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
19.1. Atsakovių atliktos užskaitos yra tik dalis neteisėtos pinigų paėmimo schemos. Iš esmės analogišku laikotarpiu BUAB „Arvi fertis“, kurios kreditorė yra apeliantė, ir su ja susijusios įmonės sudarė tris žaliavų tiekimo sutartis, po jų sudarymo nedelsiant buvo atlikta 11 mokėjimų susijusioms įmonėms, pervesta iš viso net 9 000 000 Eur.
19.2. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos dar dvi analogiškos civilinės bylos pagal apeliantės ieškinius atsakovams: 1) civilinė byla Nr. e2-1565-779/2024 pagal atsakovėms BUAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir BUAB „Baltkalis“ pareikštą reikalavimą dėl 5 577 000 Eur tarpusavio užskaitų panaikinimo; 2) civilinė byla Nr. e2-1578-936/2024 pagal atsakovėms BUAB „Arvi fertis“, UAB „UHB Agro“ ir BUAB „Baltkalis“ pareikštą reikalavimą dėl 3 000 000 Eur tarpusavio užskaitų panaikinimo.
19.3. Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytų kitų dviejų bylų faktinės aplinkybės (sutarčių sudarymo, tariamo vykdymo ir užskaitų atlikimo) yra iš esmės identiškos. Iš esmės analogiškas bylas pirmosios instancijos teismas nagrinėja itin aktyviai – išreikalauja duomenis iš žaliavų tiekimo sutarčių šalių (kurių sandorio šalys nesugeba pateikti į civilines bylas), į apklausas kviečia liudytojus (kurie patvirtina, kad sandoriai nebuvo tikri). Taigi tose civilinėse bylose atliekami išsamūs ir visapusiški sandorių realumo vertinimo veiksmai.
19.4. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo tiriamas sandorio tariamumas, realumas, byla išnagrinėta formaliai (per vieną teismo posėdį) ir tai nulėmė ginčo esmės neatskleidimą bei procesinės teisės pažeidimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos arba civilinė byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
22. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti niekiniais tiekimo sutartį ir trišalį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei taikyti restituciją. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas sandorių negaliojimas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl rašytinių įrodymų priėmimo į bylą
23. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti į bylą naujus įrodymus: 1) UAB „Baltijos agroverslo projektai“ 2016 ir 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentus; 2) UAB „Belor“ 2024 m. birželio 14 d. rašto BUAB „Arvi fertis“ kopiją; 3) UAB „Belor“ 2024 m. birželio 14 d. rašto UAB „Baltijos agroverslo projektai“ kopiją; 4) UAB „Belor“ 2024 m. birželio 14 d. rašto BUAB „Baltkalis“ kopiją; 5) BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus 2024 m. birželio 19 d. atsakymo kopiją; 6) BUAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriaus 2024 m. birželio 28 d. atsakymo kopiją; 7) UAB „Baltijos agroverslo projektai“ nemokumo administratoriaus 2024 m. birželio 21 d. atsakymo kopiją; 8) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties kopiją. Apeliantė remiasi tuo, kad būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado susipažinus su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu.
24. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
25. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, patikrina: ar buvo objektyvi galimybė naujus įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
27. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad jo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).
28. Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti teikiamus naujus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
29. Nagrinėjamu atveju su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kuriais apeliantė grindžia apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „Baltijos agroverslo projektai“ objektyviai neturėjo galimybės vykdyti tiekimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo tiekti žaliavas atsakovėms BUAB „Arvi fertis“ bei BUAB „Baltkalis“ ir kad tiekimo sutartis nebuvo realiai vykdoma. Apeliantė taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis tiesiogiai paneigia skundžiamame sprendime nurodytas, tačiau teismo proceso metu nenagrinėtas aplinkybes.
30. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar yra pagrindas priimti į bylą apeliantės pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad prašomi priimti atsakovės UAB „Baltijos agroverslo projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustatyta, jog buvo kliūčių juos pateikti teismui. Kita vertus, apeliantė paaiškino, kodėl šių rašytinių įrodymų neteikė pirmosios instancijos teismui – pirmosios instancijos teismas iš karto po parengiamojo posėdžio išnagrinėjo bylą iš esmės, manydamas, kad pateiktų įrodymų neužtenka, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų. Užklausos atsakovių nemokumo administratoriams buvo pateiktos ir atsakymai į jas gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taigi šių rašytinių įrodymų nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliantė ėmėsi priemonių surinkti naujus įrodymus po to, kai susipažino su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, siekdama paneigti, jos nuomone, siurprizines pirmosios instancijos teismo išvadas.
31. Atsižvelgusi į civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų priėmimo tikslinga pasisakyti išnagrinėjus apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentus.
Dėl bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
32. Apeliaciniame skunde apeliantė išdėstė argumentus dėl poreikio bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti kaip liudytojus asmenis, kurie pasirašė ginčijamus tiekimo sutartį bei suderinimo aktą. Apeliantės įsitikinimu, žodinis procesas visapusiškai ir tinkamai užtikrintų šalių teisę būti išklausytoms, taip pat garantuotų išsamų byloje iškeltų klausimų išsprendimą.
33. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
34. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).
35. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 29 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju apeliantė pašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia būtinybe apklausti kaip liudytojus asmenis, kurie pasirašė tiekimo sutartį ir suderinimo aktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyką, daro išvadą, kad nurodyti argumentai nelemia būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl priežasčių, kurias teisėjų kolegija išdėstys šioje nutartyje. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka tinkamai užtikrina apeliantės teises.
Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių
37. Byloje nustatyta, kad trys atsakovės 2017 m. sausio 12 d. sudarė žaliavų tiekimo sutartį Nr. 17/Agro-(1)-12 (1 t., b. l. 17–20). Tiekėja UAB „Baltijos agroverslo projektai“ įsipareigojo perduoti užsakovės I (BUAB „Arvi fertis“) arba užsakovės II (BUAB „Baltkalis“) nuosavybėn žaliavas trąšoms gaminti pirkimų užsakymuose nustatytais terminais ir sąlygomis, o užsakovės įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes bei už jas atsiskaityti (tiekimo sutarties 1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad užsakovės BUAB „Arvi fertis“ ir BUAB „Baltkalis“, veikdamos tiek kartu, tiek atskirai, laikomos vienu užsakovu, tai reiškia, jog tiekėjos prievolės įvykdymas bet kuriai iš užsakovių yra laikomas tinkamu, nepriklausomai nuo to, jog prievolė turėjo būti įvykdyta kitai užsakovei (tiekimo sutarties 1.2 papunktis). Konkretūs prekių kiekiai ir tiekimo terminai nustatomi užsakovių pateikiamuose užsakymuose (tiekimo sutarties 1.3 papunktis).
38. Pagal tiekimo sutarties 3.1 papunktį prekių tiekimas pradedamas vykdyti tik gavus ne mažesnį kaip 90 proc. prekių kainos dydžio avansinį mokėjimą, kurį turi sumokėti užsakovės. Prekės užsakomos pateikus užsakymą, kuris turi būti sudaromas ir patvirtinamas užsakovės I ir (ar) užsakovės II bei tiekėjos tiekimo sutartyje nurodytais elektroninio pašto adresais (tiekimo sutarties 3.2 papunktis). Užsakyme nurodomi prekių asortimentas ir kainos; užsakyme šalys aptaria konkrečias užsakymo sąlygas. Užsakymo patvirtinimą tiekėja privalo pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną, priešingu atveju užsakymas laikomas nesudarytu (tiekimo sutarties 3.3 papunktis). Visi užsakymai turi būti pateikti tiekėjai ne vėliau kaip prieš 40 kalendorinių dienų iki užsakomų prekių perdavimo užsakovams dienos (tiekimo sutarties 3.4 papunktis). Užsakovės per 10 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo turi teisę atšaukti užsakymą be raštiško tiekėjo sutikimo (tiekimo sutarties 3.5 papunktis).
39. Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 19 d. Sberbanko sąskaitos išraše yra užfiksuotos dvi įeinančių mokėjimų operacijos po 1 100 000 Eur, mokėtojas – nenurodytas (1 t., b. l. 178).
40. Užsakovė I (atsakovė BUAB „Arvi fertis“) 2017 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu dėl 130 000 Eur ir 2017 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu dėl 293 000 Eur sumokėjo tiekėjai (atsakovei UAB „Baltijos agroverslo projektai“) iš viso 423 000 Eur; mokėjimo paskirtyje nurodytas tiekimo sutarties numeris (1 t., b. l. 22, 23, 179–181, 182–185).
41. Tiekėja UAB „Baltijos agroverslo projektai“ užsakovei II (BUAB „Baltkalis“) pervedė iš viso 423 000 Eur: 2017 m. sausio 19 d. mokėjimo pavedimu – 130 000 Eur, dviem 2017 m. sausio 20 d. mokėjimo pavedimais – po 144 800 Eur ir 2017 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu – 3 400 Eur. Mokėjimo paskirtyse nurodyta „Žaliavų tiekimo sut. Nr. 17/Agro-(1)-12“ (1 t., b. l. 191).
42. Atsakovės, praėjus 19 kalendorinių dienų nuo tiekimo sutarties sudarymo, 2017 m. sausio 31 d. pasirašė trišalį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (1 t., b. l. 21). Suderinimo akte nurodyta, kad kreditorė UAB „Arvi fertis“ turi reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Baltijos agroverslo projektai“ dėl 423 000 Eur; kreditorė UAB „Arvi fertis“ trečiajam asmeniui UAB „Baltkalis“ skolinga 423 000 Eur; trečiasis asmuo BUAB „Baltkalis“ įsipareigoja padengti skolininkės UAB „Baltijos agroverslo projektai“ 423 000 Eur įsipareigojimą kreditorei UAB „Arvi fertis“; trečiasis asmuo UAB „Baltkalis“ nurodė skolininkei UAB „Baltijos agroverslo projektai“, jog padengia savo 423 000 Eur skolą skolininkei (suderinimo akto 1.1, 1.2 papunkčiai, 3, 4 punktai).
Dėl sandorių negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu
43. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad atsakovių sudaryta tiekimo sutartis sudaryta tik dėl akių, ja nesiekta žaliavų trąšoms gaminti tiekimo teisinių santykių, ši sutartis faktiškai nebuvo vykdoma; atsakovė UAB „Baltijos agroverslo projektai“ apskritai neturėjo galimybių įvykdyti sutartį, nes ji nėra žaliavų tiekėja, jos veikla – verslo valdymo ir konsultacinės paslaugos; atsakovė BUAB „Arvi fertis“ sumokėjo atsakovei UAB „Baltijos agroverslo projektai“ 423 000 Eur tariamą avansą, tačiau žaliavų nuosavybėn neįgijo; atsakovės sudarė fiktyvią tiekimo sutartį, o po to atliko įskaitymą; BUAB „Arvi fertis“ turėta 423 000 Eur reikalavimo teisė į mokią skolininkę UAB „Baltijos agroverslo projektai“ trišaliu suderinimo aktu buvo panaikinta, o sumokėtos lėšos negrąžintos atsakovei BUAB „Arvi fertis“. Apeliantės įsitikinimu, ginčijamų sandorių schema buvo siekiama vienintelio tikslo – paimti iš BUAB „Arvi fertis“ didelę piniginių lėšų sumą – 423 000 Eur, nesukuriant realių sutartinių teisinių santykių tarp atsakovių.
44. CK 1.86 straipsnis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
45. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalys sudarė sutartį, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
47. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018 41, 43 punktus; 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024 35–37 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovių sudarytos prekių tiekimo sutarties ir trišalio tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nėra pagrindo kvalifikuoti kaip tariamų sandorių, nes šie sandoriai buvo vykdomi, taigi jie – realūs. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Arvi fertis“ ir BUAB „Baltkalis“ veikė kaip viena tiekimo sutarties šalis, t. y. užsakovės. Teismas pripažino, kad užsakovių tarpusavio santykiai byloje nebuvo atskleisti, tačiau jų faktiškai atliktus mokėjimus ir šių apskaitymą buhalterinėje apskaitoje teismas įvertino kaip patvirtinančius, jog užsakovių veiksmai pagal tiekimo sutartį buvo suderinti, mokėjimai – realūs, todėl iš to kilę priešpriešiniai reikalavimai taip pat buvo tikri.
49. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino bylos duomenis apie atsakovių atliktus mokėjimus, neatsižvelgė į tai, jog tiekimo sutarčiai labiausiai būdinga tiekėjo pareiga patiekti prekes (šiuo atveju – žaliavas trąšoms gaminti) ir perduoti jų nuosavybės teisę užsakovui, o ne užsakovo pareiga atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasirėmė bylos duomenimis dėl atsakovių atliktų mokėjimų ir priešpriešinių prievolių įskaitymo, netyrė ir nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis įrodinėjamas tiekimo sutarties ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto tariamas pobūdis, nepagrįstai susiaurino ginčo esmę. Teismo išvada, kad vien dėl atsakovių įvykdytų mokėjimų ginčo sandoriai negali būti pripažinti tariamais, nėra teisėta ir pagrįsta.
50. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal tiekimo sutarties turinį atsakovės BUAB „Arvi fertis“ ir BUAB „Baltkalis“ galėjo veikti kaip viena tiekimo sutarties šalis (užsakovės) ir suderinta valia atlikti mokėjimus už žaliavas trąšoms gaminti atsakovei (tiekėjai) UAB „Baltijos agroverslo projektai“. Tačiau vien aplinkybė, kad tiekėjai UAB „Baltijos agroverslo projektai“ buvo pervesta kaip avansas iš viso 423 000 Eur, savaime nepatvirtina tiekimo sutarties realaus vykdymo ir nėra pakankamos ieškovės įvardytoms aplinkybėms bei argumentams, kuriais įrodinėjamas tariamas tiekimo sutarties pobūdis paneigti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Turi būti išanalizuota ir įvertinta faktinių aplinkybių visuma.
51. Byloje nustatyta, kad atsakovės žaliavų tiekimo sutartį sudarė 2017 m. sausio 12 d. Jau nurodyta, kad pagal tiekimo sutarties sąlygas prekėms užsakyti turėjo būti pateiktas užsakymas, jame nurodytas prekių asortimentas, kaina, kiti konkretūs užsakymo duomenys. Be to, užsakymą reikėjo pateikti ne vėliau kaip prieš 40 kalendorinių dienų, prekių tiekėja turėjo jį patvirtinti, nepatvirtintas užsakymas laikomas nesudarytu (žr. nutarties 37–38 punktus). Nors ieškinyje išdėstytos šios sutarties sąlygos, jų (ne)vykdymo aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.
52. Byloje nėra duomenų apie tiekimo sutarties pagrindu pateiktus prekių užsakymus, tačiau užsakovės avansus tiekėjai pagal šią sutartį sumokėjo 2017 m. sausio 18 ir 19 dienomis, praėjus 6–7 dienoms po sutarties pasirašymo. Tiekėja UAB „Baltijos agroverslo projektai“ vienai iš užsakovių (BUAB „Baltkalis“) sumokėto avanso sumą (423 000 Eur) grąžino 2017 m. sausio 19–23 dienomis, t. y. vos tik gavusi avansinius mokėjimus juos grąžino. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas sudarytas 2017 m. sausio 31 d.
53. Proceso pirmosios instancijos teisme metu nesiaiškinti tokio atsakovių elgesio motyvai ir tikslai, vėlesni šalių, sudariusių tiekimo sutartį, veiksmai (pvz., ar tiekimo sutartis buvo vykdoma po ginčo avansų grąžinimo, ar po ginčo avansų grąžinimo ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pasirašymo žaliavų trąšoms gaminti tiekimas nevyko; kokie buvo vienokio ar kitokio atsakovių elgesio motyvai, tikslai).
54. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjant tariamąjį sandorį, viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas – dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo aiškintis, ar atsakovės BUAB „Arvi fertis“ ir BUAB „Baltkalis“, be 423 000 Eur pervedimo, atliko kitus sutartyje numatytus veiksmus, ir tik tada nuspręsti dėl tiekimo sutarties realumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pinigų sumokėjimas už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).
55. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien atliktų mokėjimų faktu, nepagrįstai netyrė kitų ginčui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių: ar UAB „Baltijos agroverslo projektai“ turėjo galimybę vykdyti tiekimo sutartį, t. y. tiekti atsakovėms žaliavas trąšoms gaminti; ar atsakovės BUAB „Arvi fertis“, BUAB „Baltkalis“ pateikė užsakymus pagal tiekimo sutartį, kokį prekių kiekį užsakė; dėl kokių priežasčių tiekėja, vos gavusi avansą, jau kitą dieną grąžino užsakovei BUAB „Baltkalis“ pirmąją avanso dalį (130 000 Eur), vėliau – ir visą sumokėtą avansą (iš viso – 423 000 Eur); kodėl po to, kai tiekėja grąžino pirmąją avanso dalį, tą pačią dieną jai vėl kaip avansas sumokėti 293 000 Eur; dėl kokių priežasčių sumokėtas avansas buvo grąžintas ne jį sumokėjusiai užsakovei BUAB „Arvi fertis“, bet kitai užsakovei BUAB „Baltkalis“, kt.
56. Apeliantė (ieškovė) atsakovių atliktus mokėjimus kvestionuoja kaip apsimestinius tiekimo sutarties prasme ir teigia, kad šalys ginčo tiekimo sutartimi siekė kitų pasekmių: iš faktiškai nemokios BUAB „Arvi fertis“ paimti didelę pinigų sumą (423 000 Eur) ir trišaliu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu panaikinti BUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisę dėl 423 000 Eur į mokią skolininkę UAB „Baltijos agroverslo projektai“, kad atsakovės BUAB „Arvi fertis“ sumokėtos lėšos jai nebūtų grąžintos.
57. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad byloje neatskleisti užsakovių BUAB „Arvi fertis“ ir BUAB „Baltkalis“ tarpusavio santykiai, nesiaiškino atsakovių tarpusavio santykių turinio, nors tai neabejotinai reikšminga, sprendžiant dėl ieškiniu įrodinėjamo ginčo sandorių tariamo pobūdžio.
58. Byloje nustatyta, kad 423 000 Eur avansas buvo grąžintas ne jį sumokėjusiai BUAB „Arvi fertis“, o kitai užsakovei – BUAB „Baltkalis“. Praėjus septynioms dienoms po to, kai buvo grąžintas visas pagal tiekimo sutartį sumokėtas avansas, atsakovės pasirašė 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiais konkrečiais pagrindais ir kada atsirado UAB „Baltijos agroverslo projektai“ 423 000 Eur piniginė prievolė BUAB „Arvi fertis“, tokio paties dydžio BUAB „Arvi fertis“ piniginė prievolė BUAB „Baltkalis“, be to, analogiško dydžio BUAB „Baltkalis“ piniginė prievolė UAB „Baltijos agroverslo projektai“; kodėl suderinimo aktu įskaitytos atsakovių piniginių prievolių sumos yra identiškos avanso pagal tiekimo sutartį sumai.
59. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų tam, jog visapusiškai ir objektyviai būtų išnagrinėtas šalių ginčas dėl tiekimo sutarties ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu.
Dėl sandorių negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu
60. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (apeliantė) taip pat įrodinėja, kad atsakovių sudaryti sandoriai (tiekimo sutartis ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas) prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, nes jais siekta neteisėtų tikslų: tiekimo sutartimi paimti iš BUAB „Arvi fertis“ pinigines lėšas, kad jų negautų bendrovės kreditoriai, suderinimo aktu panaikinti BUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisę į mokų subjektą (UAB „Baltijos agroverslo projektai“), kad paimtų lėšų nebūtų galima susigrąžinti ir atsiskaityti su BUAB „Arvi fertis“ kreditoriais.
61. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
62. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).
63. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas).
64. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
65. Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, jog visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jeigu bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.
66. Nagrinėjamoje byloje reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl ginčo sandorių (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai, gerai moralei, yra atsakovių tikroji valia, sudarant tiekimo sutartį, faktiškai (ne)pirkti žaliavas trąšoms gaminti, tiekėjos UAB „Baltijos agroverslo projektai“ realios galimybės tiekti atsakovėms reikalingas žaliavas, tiekimo sutarties sudarymo ir suderinimo akto pasirašymo tikrieji motyvai ir tikslai, kurių atsakovės teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu neatskleidė.
67. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoriai neprieštarauja viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, padaryta remiantis vienintele aplinkybe, jog pagal tiekimo sutartį buvo atlikti mokėjimai. Remdamasis tik mokėjimų faktu, teismas įvertino, kad ginčo sandoriai buvo realūs, vykdomi, ir nusprendė, jog žaliavų trąšoms gaminti tiekimas bei pirkimas, taip pat atsakovių atliktas turimų piniginių prievolių įskaitymas neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei.
68. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino bylos duomenis apie atsakovių atliktus mokėjimus, neatsižvelgė į tai, jog tiekimo sutarties esmė yra tiekėjo pareiga patiekti sulygtas prekes (šiuo atveju – žaliavas trąšoms gaminti) ir perduoti jų nuosavybės teisę užsakovui, o ne užsakovo atsiskaitymo pareiga, konstatuoja, kad teismas nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ginčo sandorių (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai, gerai moralei. Teismo išvada atmesti ieškinį dėl tiekimo sutarties ir atsiskaitymų suderinimo akto negaliojimo CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Dėl sandorių negaliojimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu
69. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos reikalavimas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.9301 straipsnio pagrindu, todėl teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese ir įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo
70. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas visų byloje reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė tik ieškovei, nesivadovavo kasacinio teismo bylose dėl tariamųjų sandorių suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis, išvadas pagrindė prielaidomis. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
71. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad užsakovės UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ neatskleidė tarpusavio santykių, sudarant tiekimo sutartį, byloje nėra pateiktų prekių užsakymų, o atsakovė UAB „Baltijos agroverslo projektai“ neatskleidė su tuo susijusių aplinkybių, tačiau nurodė, jog dėl to atsakovėms nepereina įrodinėjimo pareiga, ir būtent ieškovė turi įrodyti sandorio šalių valią, elgesio motyvus bei tikslus.
72. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jeigu įrodinėjimo pareiga teismo nustatoma ne tam asmeniui, t. y. ne pagal įstatymo reikalavimus paskirstoma įrodinėjimo našta, konstatuojamas pirmiau nurodytos proceso teisės normos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).
73. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).
74. Ieškovė (apeliantė) nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad pagal atsakovių sudarytų sandorių teisinę prigimtį teisiniai padariniai neatsirado, nes nėra duomenų ir (ar) įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo realiai siekiama žaliavų trąšoms gaminti tiekimo santykių. Ieškinio reikalavimus ji grindžia rašytiniais įrodymais, surinktais BUAB „Arvi fertis“ bankroto proceso metu. Pažymėtina tai, kad ieškovė (apeliantė) nebuvo ginčo sandorių dalyvė, jos galimybės pateikti konkrečius įrodymus dėl atsakovių motyvų, tikslų, veiksmų, susijusių su ginčo sandoriais, yra objektyviai apribotos. Įrodinėjimo pareigą ieškovė gali įgyvendinti teikdama teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo arba liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo (CPK 199 straipsnis).
75. Kartu nurodytina tai, kad atsakovės įrodinėjimo procese turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurias nurodo kaip atsikirtimų į ieškinį pagrindą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kasacinio teismo yra pažymėta, kad rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
76. Atsakovės, siekdamos atsikirsti į ieškinį, rėmėsi tik atliktais mokėjimais, kitų įrodymų, kurie patvirtintų tiekimo sutarties vykdymą, neteikė, nors, kilus ginčui dėl sandorio negaliojimo kaip tariamojo, būtent atsakovėms tenka našta įrodyti realų ginčo sandorio vykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tiekimo sutarties pasirašymo ir atliktų avansinių mokėjimų nepakanka žaliavų trąšoms gaminti tiekimo teisinių santykių realumui, faktiniam tokios sutarties vykdymui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
77. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodęs, kad atsakovėms neperėjo įrodinėjimo pareiga, nepagrįstai atleido atsakoves nuo joms tenkančios naštos įrodyti atsikirtimų į ieškinį aplinkybes, t. y. pateikti įrodymus, jog ginčo tiekimo sutartis buvo realiai vykdoma, ja buvo siekiama žaliavų trąšoms gaminti tiekimo, taip pat pateikti įrodymus, kokiu pagrindu ir kada atsirado atsakovių priešpriešiniai reikalavimai, kuriems įskaityti pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (CPK 12, 178 straipsniai). Neteisingas įrodinėjimo naštos paskirstymas nulėmė tai, kad teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neišanalizavo ieškovės (apeliantės) išdėstyto faktinio ieškinio pagrindo, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
78. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad nagrinėjama byla turi viešojo intereso aspektą, nes atsakovė BUAB „Arvi fertis“ yra bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl turi būti atidžiai ištirta, ar ginčo sandoriais nepažeistos tiek šios bendrovės, tiek jos kreditorių teisės, teisėti interesai.
79. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos aspektu teisėjų kolegija pažymi tai, kad CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).
80. Aiškindamas teismo pareigą, laikantis kooperacijos principo užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo pareiga bendradarbiauti su bylos šalimis aktuali ir įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 25 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 31 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).
81. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek nedispozityviosiose, tiek ir dispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
82. Teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas, spręsdamas kilusį ginčą, negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).
83. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiek pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje (parengiamajame teismo posėdyje), tiek nagrinėdamas bylą iš esmės neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procesą: nepatikslino šalių naštos įrodinėti (neišaiškino, kad atsakovėms tenka pareiga pateikti įrodymus ginčo sandorių realiam vykdymui pagrįsti) (CPK 225 straipsnio 1 punktas), matydamas, kad byloje pateiktų įrodymų neužtenka, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų tiek sandorių tariamumui, tiek realiam vykdymui pagrįsti (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Dėl to liko neatskleista šalių ginčo esmė.
Dėl apeliantės teisės reikšti ieškinį
84. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, be kita ko, nurodė ir tai, kad netiesioginis ieškinys dėl suderinimo akto negali būti tenkinamas ir dėl to, jog neliko CK 6.68 straipsnyje numatytų sąlygų, nes BUAB „Arvi fertis“, kurios interesais ieškovė pateikė netiesioginį ieškinį, pati pareiškė ieškinį dėl suderinimo akto negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta stokojančia teisinio pagrįstumo.
85. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) – BUAB „Arvi fertis“ kreditorė, turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, – 2024 m. vasario 13 d. pareiškė netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis) dėl tiekimo sutarties ir suderinimo akto negaliojimo kaip tariamųjų, taip pat viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei prieštaraujančių sandorių (CK 1.86, 1.81 straipsniai), remdamasi tuo, kad skolininkė BUAB „Arvi fertis“ ne tik neįgyvendino savo turtinės teisės susigrąžinti 423 000 Eur avansą, bet ir nesąžiningai jos atsisakė, toks bankrutuojančios skolininkės elgesys pažeidžia jos kreditorių interesus.
86. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), BUAB „Arvi fertis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2024 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1987-981/2024).
87. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieškovė) netiesioginiu ieškiniu įrodinėja, jog tiekimo sutartis ir suderinimo aktas yra niekiniai CK 1.81 ir 1.86 straipsnių pagrindais. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1987-981/2024 suderinimo aktą prašoma pripažinti negaliojančiu kaip nuginčijamą sandorį – actio Pauliana pagrindu. Taigi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje reikalavimai dėl suderinimo akto pareikšti skirtingais sandorių negaliojimo pagrindais.
88. Tas pats sandoris negali būti ir niekinis, ir nuginčijamas. Tai yra du tarpusavyje nederantys sandorių negaliojimo pagrindai. Jeigu yra įstatymo nustatytas pagrindas konstatuoti niekinio sandorio faktą, tampa teisiškai nereikšminga tokį sandorį ginčyti remiantis nuginčijamo sandorio negaliojimo pagrindu.
89. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, BUAB „Arvi fertis“ pareiškus ieškinį dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nagrinėjamoje byloje išnyko ieškovės teisė reikšti netiesioginį ieškinį dėl tiekimo sutarties ir suderinimo akto negaliojimo CK 1.81 ir 1.86 straipsnių pagrindais, yra nepagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties
90. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą (CPK 225 straipsnio 1 punktas); nors pacitavo kasacinio teismo išaiškinimus, kokios dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės sudaro įrodinėjimo dalyką byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, tačiau šiais išaiškinimais nesivadovavo; nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų tiek sandorių tariamumui, tiek realiam vykdymui pagrįsti (CPK 8 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis); nenustatė, neištyrė ir neįvertino tiekimo sutarties sudarymo ir vykdymo, atsakovių tarpusavio piniginių prievolių atsiradimo aplinkybių, kurios yra teisiškai reikšmingos ieškinio reikalavimams dėl ginčo sandorių negaliojimo CK 1.81, 1.86 straipsniuose įtvirtintais pagrindais objektyviai išnagrinėti. Dėl nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teisme liko neatskleista šalių ginčo esmė.
91. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
92. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
93. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
94. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl ginčo sandorių galbūt tariamo pobūdžio, jų prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
95. Konstatavus, kad yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą iš naujo, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklėmis, turės įvertinti naujų duomenų aktualumą ginčui ir nuspręsti dėl jų priėmimo.
96. Priėjus prie išvados, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neatskleista šalių ginčo esmė ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, nėra pagrįsto poreikio bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
97. Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimo (paskirstymo) klausimo. Tai turės būti padaryta išnagrinėjus bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Laima Ribokaitė
Irmantas Šulcas