Civilinė byla Nr. e2A-173-553/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00600-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Enerstena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
2021 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Enerstena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektros zona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Enerstena“ 69 094,05 Eur skolą, 4 869,56 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2018 m. birželio 4 d. buvo sudaryta subrangos darbų sutartis Nr. ENEX1810276 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti elektrotechninės ir procesų valdymo automatizavimo dalies projektų parengimo, įrangos sukomplektavimo ir tiekimo, sumontavimo objekte (duomenys neskelbtini), bei jo paleidimo – derinimo darbus. Tarp šalių 2019 m. kovo 28 d. buvo sudarytas papildomas sutarimas dėl papildomų darbų atlikimo (toliau – ir Papildomas susitarimas). Ieškovė darbus atliko, ginčo tarp šalių dėl atliktų darbų kokybės ir apimties nėra. Šalys 2019 m. birželio 6 d. pasirašė baigiamąjį darbų pridavimo aktą. Ieškovė kai kurių darbų negalėjo atlikti nustatytais terminais ne dėl savo, o dėl atsakovės kaltės. Atsakovė iš dalies nesumokėjo už atliktus darbus, be pagrindo skaičiavo baudas už terminų praleidimus ir be pagrindo taikė įskaitymą. Atsakovė nesumokėjo
69 094,05 Eur pagal išrašytas sąskaitas faktūras, susidarė 4 869,56 Eur delspinigiai.

3.       Atsakovė UAB „Enerstena“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties viena iš esminių sąlygų buvo darbų atlikimo terminai. Šalys numatė, kad už kiekvieną pavėluotą dieną taikoma 600 Eur bauda. Kadangi ieškovė praleido sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus, atsakovė paskaičiavo baudą ir, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 10.16 punktu, atliko įskaitymą. Kadangi bauda yra didesnė nei ieškovei pagal sutartį neišmokėta suma, skolą priteisti nėra pagrindo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino atsakovės UAB ,,Enerstena“ 2019 m. birželio 19 d. raštu atliktą vienašalį priešpriešinį vienarūšių reikalavimų (netesybų, baudų) įskaitymą negaliojančiu; priteisė iš atsakovės UAB „Enerstena“ ieškovės UAB „Elektros zona“, naudai 69 094,05 Eur skolą, 4 594,90 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 7 636,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizės akto Nr. 20-08 ir papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 20-08A išvadose nurodyta, jog, įvertinus konkretaus dūmsiurbio parametrus, labiausiai tikėtina, kad dėl nuo subrangovės (ieškovės) nepriklausančių aplinkybių subrangos sutartyje numatyti darbai pagrįstai galėjo vėluoti 73 kalendorines dienas, t. y. iki 2019 m. sausio 22 d. Atsakovė iš esmės neprieštarauja ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadoms, atsakovės atstovas tai pažymėjo baigiamojoje kalboje 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu. Todėl darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl darbų vėlavimo per laikotarpį nuo
2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 22 d. nėra. Todėl spręstina, ar ieškovė darbus pagal sutartį ir papildomą susitarimą atlikti vėlavo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki
2019 m. birželio 6 d.

6.       Teismas, vertindamas pateiktos ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, kad kitų techninių priežasčių, nepriklausančių nuo subrangovo valios, dėl kurių ieškovė negalėjo užbaigti darbų pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą iki Sutartyje ir Papildomame susitarime nustatytų terminų, tyrimo metu nenustatyta, sprendė, jog tokia išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad termofikato pavaros 1920NDB63AA001, 1920NDB41AA001 buvo sumontuotos nustatytais terminais, tačiau įrenginiui pradėjus veikti, atsakovė pageidavo, kad jos būtų patobulintos. Todėl užsakė naujas pavaras, kurias atsakovė patiekė užsakovei Vilniaus šilumos tinklams tik 2019 m. gegužės 18 d. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantis ieškovės ir atsakovės darbuotojų elektroninis susirašinėjimas.

7.       Teismas sprendė, kad nesant dalies pristatytų mechanizmų, ieškovė neturėjo galimybės atlikti jų elektrinės dalies pajungimo. Įvertinęs tai, kad pavaros buvo pristatytos tik 2019 m. gegužės 18 d., o anksčiausiai 2019 m. gegužės 19 d. buvo sumontuotos, bei tai, kad pagal šalių suderintą Atliekamų darbų grafiką paskutinės dvi savaitės buvo numatytos programavimo, paleidimo ir derinimo darbams bei objekto pridavimui, teismas padarė išvadą, kad ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko iki 2019 m. birželio 6 d. dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovės, o ne dėl savo kaltės.

8.       Teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, kad šalys 2018 m. kovo 28 d. sudarė Papildomą susitarimą, pagal kurį jame numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė vertina, jog pagrindinė Sutartis ir Papildomas susitarimas yra neatsiejami ir yra viena sutartis. Tai patvirtino atsakovės atstovas teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 9 d., metu.

9.       Teismas padarė išvadą, kad darbai, už kurių vėlavimą šalys numatė 600 Eur baudą, turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. Taigi, net ir neatsižvelgiant į ieškovės galimybes užbaigti darbus tik tuomet, kai atsakovė 2019 m. gegužės 18 d. pristatė pavaras, atsakovė konstatuoti sutartyje numatytų terminų pažeidimą būtų galėjusi skaičiuoti tik nuo 2019 m. gegužės 16 d.

10.       Teismas pažymėjo, kad šalys sutartyje neaptarė, jog, ieškovei vėluojant atlikti kurį nors iš darbų grafike numatytų darbų, atsakovė jau turi teisę skaičiuoti baudą. Todėl, konstatavus, kad atsakovė tik 2019 m. gegužės 18 d. į objektą pristatė paskutinius įrengimus ir dėl šios aplinkybės ieškovė sutartyje nustatytu terminu darbų negalėjo atlikti dėl atsakovės kaltės, atsakovė baudos už laikotarpį iki visų darbų atlikimo skaičiuoti neturėjo pagrindo. Konstatavęs, kad atsakovė nepagrįstai vertino, jog sutartis yra pažeista ir nepagrįstai taikė netesybas, teismas padarė išvadą, kad atsakovė be pagrindo taikė ir įskaitymą.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškove nėra visiškai atsiskaičiusi pagal jai išrašytas sąskaitas faktūras ir yra skolinga 69 026,85 Eur, todėl sprendė, kad yra pagrindas šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Enerstena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus prašymo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti byloje ieškovės UAB „Elektros zona“ direktorių A. L. ir atsakovės UAB „Enerstena“ direktorių V. R.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas nevertino aplinkybės, kad papildomame teismo ekspertizės akte ekspertas pažymėjo, jog normatyvų, kurie nustatytų nagrinėjamų dūmsiurbių pajungimo trukmę, Lietuvoje nėra. Ekspertas taip pat nurodė, kad Lietuvoje nėra ir normatyvų, kurie leistų nustatyti dūmsiurbio pajungimą sudarančių sudėtinių dalių trukmę. Kadangi normatyvų nėra, teismo ekspertas pasinaudojo ekspertinio vertinimo metodu, vadovaudamasis tik savo specialiosiomis žiniomis ir profesine patirtimi, ir nustatė tik labiausiai tikėtiną dūmsiurbio pajungimo trukmę. Tokios teismo eksperto išvados yra prielaidos, nepagrįstos jokiais tyrimo metodais, atliktais skaičiavimais, ar kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismo turėjo būti savarankiškai ištirtos, įvertintos ir atmestos.

12.2.                      Teismas, skirdamas atlikti papildomą ekspertizę, įpareigojo atsakovę užtikrinti eksperto galimybę apžiūrėti dūmsiurbį, kuris yra vienetinis itin didelių parametrų ir sudėtingo pajungimo įrenginys. Tačiau šis objektas nebuvo apžiūrėtas, todėl tokia teismo eksperto išvada neatitinka realios faktinės situacijos.

12.3.                      Atsakovės atstovas nesutiko su teismo ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadomis, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo tarp šalių dėl darbų vėlavimo per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 22 d. nėra.

12.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad visi darbai, už kurių vėlavimą šalys numatė 600 Eur baudą, turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. Papildomame susitarime nurodytas darbų atlikimo terminas (2019 m. gegužės 15 d.) buvo nustatytas tik tam tikriems papildomame susitarime ir jo prieduose numatytiems papildomiems darbams atlikti, bet ne visiems pagal pagrindinę subrangos sutartį ir susitarimą numatytiems darbams atlikti, pagrindinių darbų atlikimo terminų pakeitimo šis Papildomas susitarimas pakeitimo nenumatė.

12.5.                      Atsakovė pateikė įrodymus, kad ragino ieškovę laiku atlikti darbus ir įspėjo, kad ji praleido terminą (nustatytą pagrindinėje sutartyje) darbams atlikti, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė.

12.6.                      Pas atsakovės direktorių V. R. lankėsi ieškovės direktorius A. L., kuris nurodė, kad darbus vėluoja atlikti dėl jų pasirinktų subrangovo, vykdžiusio automatinių sistemų programavimo darbus, kaltės, ir prašė netaikyti sutartyje nustatytų sankcijų (baudų). Byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apklausiant ieškovės ir atsakovės vadovus teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms dėl ieškovės darbų atlikimo vėlavimo priežasčių nustatyti.

13.       Ieškovė UAB „Elektros zona“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:

13.1.                      Atsakovė nepasinaudojo teise užduoti ekspertui klausimus, skiriant ekspertizę. Atsakovė taip pat turėjo galimybę prašyti pakartotinės ekspertizės, tačiau šia procesine teise taip pat nepasinaudojo.

13.2.                      Byloje liudytoju apklaustas atsakovės UAB „Enerstena“ technikos direktorius L. K. paaiškino, kad ieškovė darbus pagal Sutartį baigė 2019 m. sausio mėnesio viduryje. Šio liudytojo parodymai sutampa su liudytojo Vilniaus šilumos tinklų elektros eksploatacijos skyriaus vadovo K. Š. parodymais, taip pat su eksperto išvada, kad dėl atsakovės kaltės laiku neįrengus dūmsiurbio, ieškovės atliekami darbai pagal pagrindinę sutartį pagrįstai galėjo vėluoti 73 kalendorines dienas.

13.3.                      Ieškovė tinkamai ir laiku, nenukrypdama nuo Sutartyje, jos prieduose, Papildomame susitarime, jo prieduose numatytų darbų atlikimo terminų, kiek tai priklausė nuo jos, vykdė pagal Sutartį jai tenkančias prievoles. Pagal Sutartį buvo numatyta, jog darbai bus atliekami pagal subrangovo parengtą grafiką, darbų užbaigimo data numatyta
2018 m. lapkričio 10 d., tačiau, darbų pagal grafiką ir Sutartyje numatytus terminus (iki 2018 m. lapkričio 10 d.) nebuvo įmanoma atlikti dėl pačios atsakovės įsipareigojimų teikti dokumentus bei nustatytais terminais atlikti kitus darbus objekte ir kitų subrangovų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, taigi – ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių.

13.4.                      Tai, kad darbai užsitęsė ir padidėjo jų apimtys, patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys po pirminio darbų atlikimo termino pasirašė dar ir Papildomą susitarimą prie Sutarties.

13.5.                      Teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o kaip tik vertino įrodymų visetą, iš kurio akivaizdu, kad darbai laiku nevyko dėl pačios atsakovės kaltės.

13.6.                      Atsakovė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tik tuo, kad siekia jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu būtų apklausti liudytojais šalių bendrovių vadovai, tačiau iš esmės nenurodo, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir prašymo apklausti liudytojus

15.       Apeliantė UAB „Enerstena“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus – apeliantės UAB „Enerstena“ direktorių V. R. ir ieškovės UAB „Elektros zona“ direktorių A. L.. Apeliantės teigimu, minėti asmenys galėtų nurodyti aplinkybes, dėl kurių ieškovė vėlavo atlikti subrangos darbus.

16.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus. Visas bylai reikšmingas ir galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes apeliantė turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde, kurį pasirašė apeliantės prašomas apklausti jos vadovas V. R.. Tuo tarpu ieškovės vadovas A. L. byloje dalyvavo kaip ieškovės atstovas, todėl apeliantės atstovai turėjo galimybę užduoti jam klausimus viso proceso metu.

Dėl ekspertizės akto vertinimo

19.       Apeliantė skundą grindžia pirmosios instancijos teismo neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino teismo ekspertizės akto Nr. 20-08 ir papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 20-08A išvadas, kad dėl nuo Subrangovo (ieškovės) nepriklausančių aplinkybių Subrangos sutartyje numatyti darbai pagrįstai galėjo vėluoti 73 kalendorines dienas, t. y. iki 2019 m. sausio 22 d. Šios išvados, apeliantės nuomone, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais tyrimo metodais, atliktais skaičiavimais, ar kitais byloje esančiais įrodymais, padarytos neapžiūrėjus dūmsiurbio, todėl teismo turėjo būti savarankiškai ištirtos, įvertintos ir atmestos.

20.       Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

21.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal šalių 2018 m. birželio 4 d. sudarytą Sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio 10 d., o pagal 2018 m. kovo 28 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. (tam tikri darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 7 dienas po šildymo sezono Vilniaus mieste pabaigos (šildymo sezonas 2019 m. Vilniaus mieste baigėsi balandžio 19 d.). Šalys 2019 m. birželio 6 d. pasirašė baigiamąjį darbų pridavimo aktą.

22.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės poziciją bylos nagrinėjimo metu, sprendė, kad ginčo tarp šalių dėl darbų vėlavimo per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki
2019 m. sausio 22 d., kurio priežastys konstatuotos ekspertizės išvadose, atsakant į pirmąjį klausimą, byloje nėra. Nors apeliantės teigimu, ji su šia eksperto išvada, kurioje patvirtinta, kad dėl nuo Subrangovo (ieškovės) nepriklausančių aplinkybių Subrangos sutartyje numatyti darbai pagrįstai galėjo vėluoti 73 kalendorines dienas, nesutiko, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje pateiktos ekspertizės akto išvados, atsakant į pirmąjį klausimą, turinys yra prieštaringas, tyrimas atliktas neišsamiai ar turi kitų trūkumų ir todėl jomis remtis nėra pagrindo.

23.       Apeliantė deklaratyviai teigia, kad ekspertas netinkamai įvertino dūmsiurbio montavimo darbų trukmę. Iš papildomos ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas, atlikdamas dūmsiurbio nepateikimo įtakos darbų vėlavimui tyrimą, įvertinęs aplinkybę, jog nėra normatyvų, kurie leistų nustatyti dūmsiurbio pajungimą sudarančių sudėtinių dalių trukmę, labiausiai tikėtiną dūmsiurbio pajungimo trukmę nustatė ekspertinio vertinimo metodu (vadovaudamasis savo specialiosiomis žiniomis ir profesine patirtimi). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad minėta išvada padaryta remiantis pačio eksperto specialiosiomis žiniomis ir profesine patirtimi, nesudaro pagrindo ja abejoti. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie trumpesnę dūmsiurbio pajungimo trukmę, nei nustatė ekspertas (20 dienų).

24.       Priešingai, nei teigia apeliantė, iš ekspertizės akto matyti, kad jame ekspertas įvertino projekte numatytas dūmsiurbio charakteristikas, nurodytas projekto elektrotechnikos dalyje ir projekto procesų valdymo ir automatizacijos dalyje. Ekspertas išsamiai išanalizavo dūmsiurbio savybes, jas įvertino ir remdamasis savo kaip eksperto specialiosiomis žiniomis bei profesine patirtimi padarė pagrįstas išvadas dėl šio įrenginio montavimo galimos trukmės. Tuo tarpu apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ekspertas dūmsiurbio neapžiūrėjo, nepateikus jokių duomenų, kokią įtaką jo apžiūra galėjo turėti eksperto atliekamam vertinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšminga. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo neprašė skirti pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis). Toks prašymas nesuformuluotas ir apeliaciniame skunde.

25.       Kita vertus, eksperto išvada, kad darbai dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių pagrįstai galėjo vėluoti 73 kalendorines dienas, šiuo atveju nėra reikšminga. Apeliantė skunde neginčija ir neteikia jokių argumentų dėl skundžiamo sprendimo motyvų, kad eksperto išvada, padaryta atsakant į antrąjį klausimą, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Teismo ekspertizės akte Nr. 20-08, atsakant į antrąjį klausimą, ar egzistavo kitos techninės priežastys, nepriklausančios nuo subrangovės valios, dėl kurių subrangovė UAB „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą Sutartį ir Papildomą susitarimą iki Sutartyje ir Papildomame susitarime nustatytų terminų, pateikta išvada, kad kitų techninių priežasčių, nepriklausančių nuo subrangovės valios, dėl kurių subrangovė UAB „Elektros zona“ negalėjo užbaigti darbų pagal minėtą Sutartį ir Papildomą susitarimą iki Sutartyje ir Papildomame susitarime nustatytų terminų, tyrimo metu nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko iki 2019 m. birželio 6 d. dėl priežasčių, priklausančių nuo apeliantės, o ne dėl savo kaltės. Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, šalių ir liudytojų pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

26.       Iš į bylą pateikto Atliekamų darbų grafiko pirmosios instancijos teismas nustatė, kad elektrinių pavarų ir kitų vykdančiųjų mechanizmų tiekimas numatytas 36 savaitę (2018 m. rugsėjo 1 savaitė), elektrinių pavarų ir kitų vykdančiųjų mechanizmų montavimas numatytas 45-48 savaitę (2018 m. lapkritis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad termofikato pavaros 1920NDB63AA001, 1920NDB41AA001 buvo sumontuotos nustatytais terminais, tačiau įrenginiui pradėjus veikti, atsakovė pageidavo, kad jos būtų patobulintos, todėl užsakė naujas pavaras, kurias atsakovė patiekė užsakovei Vilniaus šilumos tinklams tik
2019 m. gegužės 18 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokias aplinkybes patvirtina byloje esantis ieškovės ir atsakovės darbuotojų elektroninis susirašinėjimas, iš kurio galima spręsti, jog pareigą pavaras su integruotomis plokštėmis patiekti ir pristatyti į Vilniaus šilumos tinklus turėjo būtent apeliantė. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantė neneigė, kad buvo užsakytos naujos pavaros, kurios Vilniaus šilumos tinklams buvo pristatytos tik 2019  m. gegužės 18 d.

27.       Akivaizdu, kad nesant dalies pristatytų mechanizmų, ieškovė neturėjo galimybės atlikti jų elektrinės dalies pajungimo. Sutartyje buvo numatyta, kad darbai bus atliekami pagal subrangovės parengtą grafiką, tačiau darbų pagal grafiką ir Sutartyje numatytus terminus (iki 2018 m. lapkričio 10 d.) nebuvo įmanoma atlikti dėl pačios apeliantės įsipareigojimų nustatytais terminais atlikti kitus darbus objekte netinkamo vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pavaros buvo pristatytos tik 2019 m. gegužės 18 d., o anksčiausiai
2019 m. gegužės 19 d. buvo sumontuotos, bei tai, kad pagal šalių suderintą Atliekamų darbų grafiką paskutinės dvi savaitės buvo numatytos programavimo, paleidimo ir derinimo darbams bei objekto pridavimui, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko iki 2019 m. birželio 6 d. dėl priežasčių, priklausančių nuo apeliantės, o ne dėl savo kaltės.

Dėl papildomo susitarimo vertinimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

28.       Apeliantės teigimu, spręsdamas, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal Sutartį ne dėl savo kaltės, netinkamai aiškino 2018 m. kovo 28 d. sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 1 reikšmę pagrindinės sutarties vykdymo terminų atžvilgiu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad apeliantė konstatuoti sutartyje numatytų terminų pažeidimą būtų galėjusi tik nuo 2019 m. gegužės 16 d.

29.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2018 m. kovo 28 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kurį jame numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d. Subrangos darbų sutarties specialiosiose sąlygose šalys, aptardamos sankcijas už darbų vėlavimą, susitarė taip: bauda už darbų vėlavimą – 600 Eur už dieną, bauda už darbų etapo vėlavimą – 300 Eur už dieną. Nagrinėjamu atveju apeliantė baudą ieškovei skaičiavo už darbų, o ne darbų etapo vėlavimą.

30.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys sutartyje neaptarė, jog ieškovei vėluojant atlikti kurį nors iš darbų grafike numatytų darbų, apeliantė jau turi teisę skaičiuoti baudą, todėl apeliantė galėjo pradėti skaičiuoti baudą tik po visų sutartyje numatytų darbų, o ne konkrečių darbų atlikimo vėlavimo. Nors apeliantė nurodo, kad 2019 m. gegužės 15 d. pasibaigė tik Papildomu susitarimu sutartų darbų atlikimo terminas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė Sutartyje nustatytu terminu darbų negalėjo atlikti dėl apeliantės kaltės. Byloje nėra duomenų, kad šalys Papildomu susitarimu siekė susitarti išimtinai dėl kitų darbų, kurių atlikimas nesusijęs su Sutartyje nustatytų darbų atlikimu. Priešingai, Papildomame susitarimo 2.3 punkte numatyta, kad šis susitarimas yra neatskiriama ir sudėtinė Sutarties dalis, o susitarimo 2.2 punkte numatyta, kad visos Sutarties sąlygos, įskaitant šiame susitarime numatytus darbus ir sąlygas, lieka galioti ir mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos ir šio susitarimo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir neatsižvelgiant į ieškovės galimybes užbaigti darbus tik tuomet, kai apeliantė 2019 m. gegužės 18 d. pristatė pavaras, apeliantė konstatuoti sutartyje numatytų terminų pažeidimą būtų galėjusi skaičiuoti tik nuo 2019 m. gegužės 16 d.

31.       Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad apeliantė tik 2019 m. gegužės 18 d., t. y. jau pasibaigus tiek Sutartyje, tiek ir Papildomame susitarime nustatytam darbų atlikimo terminui, į objektą pristatė paskutinius įrengimus ir todėl ieškovė Sutartyje ir Papildomame susitarime nustatytu terminu darbų negalėjo atlikti dėl pačios apeliantės kaltės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė tos aplinkybės, jog visi sutartyje numatyti darbai buvo perduoti tik 2019 m. birželio 6 d., neturėjo pagrindo vertinti kaip sutarties pažeidimo ir nepagrįstai skaičiavo netesybas.

32.       Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantė nepagrįstai vertino, jog sutartis yra pažeista ir nepagrįstai taikė netesybas (baudą), darytina išvada, kad apeliantė neturėjo galiojančios ir vykdytinos priešpriešinės reikalavimo teisės, dėl to nebuvo sąlygų visumos vienašaliam įskaitymui atlikti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas apeliantės atliktą įskaitymą pagrįstai pripažino negaliojančiu.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl jos nėra atlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                Romualda Janovičienė

                                                                                Laima Ribokaitė

                                                                        Aldona Tilindienė