Civilinė byla Nr. e2-190-1048/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02516-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Linai Jonikavičienei, Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Bilvina“ atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

atsakovės UAB „Projektas” atstovei advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ž. K.,

trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bilvina“ ieškinį atsakovei UAB „Projektas” dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys L. V., S. R., K. K., A. B., atstovaujamas įstatyminių atstovų E. B. ir S. B., V. B., V. S., R. B., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Marganda“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

 Teismas

n u s t a t ė:

 pagal ieškovės UAB „Bilvina“ ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti atsakovę praradusia teisę naudotis žeme, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į aikšteles: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 1k; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 4k, adresas (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybos (NŽT), priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei ir tretiesiems asmenims L. V., S. R., K. K., UAB „Marganda“, A. B., V. B. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, nes minėti asmenys turi statinius ant šio sklypo. V. S. taip pat turi statinį ant šio žemės sklypo, tačiau neturi jokių nuomos teisių į žemę. Ant šio žemės sklypo buvo inžinieriniai kiemo statiniai: kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtus statinius 2017-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-4443 pagrindu įsigijo atsakovė. Vėliau atsakovė minėtiems statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2kl, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini). Jau perkant minėtą turtą NŽT, kaip žemės savininkė, buvo nurodžiusi, kad šiems statiniams valdyti ji nesuteiks žemės. NŽT, kaip žemės savininkės atstovas, jau atsakovei perkant nurodytą turtą, nurodė, kad nemato galimybės ir nesutinka suteikti jokios teisės naudotis žemės sklypu, nes to nenumato įstatymai, o be to, žemė yra išnuomota ieškovei ir tretiesiems asmenims, nustatant naudojimosi tvarką. Šių statinių nusikelti nelabai įmanoma, nes jie yra stacionarūs, o be to tai ekonomiškai nenaudinga, nors jie didžiąja dalimi yra praktiškai sunykę. Jų likučius galima tik nuardyti arba perleisti asmenims, kurie turi teisę naudotis žemės sklypu, t. y. ieškovei ir/ar tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovė, pirkdama statinius, neįgijo jokių teisių į žemės sklypą ir žemės savininkė aiškiai nurodė, kad ji tokių teisių nesuteiks atsakovei, tai laikoma, kad atsakovė yra praradusi teisę į žemę, todėl teismui yra pagrindas pripažinti atsakovę praradusia teisę į žemės sklypą ir išspręsti jos statinių perleidimo kitiems asmenims klausimą, nes ieškovė nesutinka subnuomoti atsakovei savo išsinuomotos žemės jos aikštelių naudojimui. Kadangi atsakovė pretenduoja į žemę tik po dviem aikštelėms - kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 1k, adresas (duomenys neskelbtini), taip pat nuo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 4k, todėl tiki jų perleidimo klausimą ieškovei ir siekiama išspręsti šioje byloje. Ieškovė reikšdama reikalavimus remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.105 str. 1 d., 3 d. nuostatomis.

Atsakovė UAB „Projektas” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ginčo šalių nebuvo sudarytų jokių sutarčių ar susitarimų dėl ginčo statinių naudojimo (valdymo), todėl UAB „Bilvina“ neturėjo ir neturi jokių reikalavimo teisių į UAB „Projektas“ priklausančius Ginčo statinius. UAB „Bilvina“ svetimu daiktu naudojasi be jokio teisinio pagrindo. UAB „Bilvina“ teigia, kad asfaltuota aikštele ji naudojasi teisėtai, nes jai po kiemo aikštele esanti valstybinė žemė yra teisėtai išnuomota. Tai, kad žemė išnuomota UAB „Bilvina“, nesuteikia jai teisės be jokio teisinio pagrindo naudotis ir UAB „Projektas“ turtu, t. y. svetimu daiktu. Žemės nuomos teisė nėra aukščiau nuosavybės teisės, todėl, UAB „Bilvina“, naudodamasi valstybine žeme nuomos pagrindais, negali kartu įgyti ir naudojimo teisės į ginčo statinius. Ieškovė siekia, kad būtų pripažinta, jog atsakovė prarado teisę naudotis žeme, esančia adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė tokios teisės niekada ir nebuvo įgijusi. Taip pat ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į aikšteles: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu lk, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėtos indeksu 4 k, esančias žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl neaišku, kokiu pagrindu ji reiškia šį reikalavimą, nebūdama žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai, savininkė. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius sutiko, kad UAB ,,Pamario statiniai“ perleistų UAB „Projektas“ turimus žemės sklype statinius, tačiau nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Projektas“ nebus sudaroma. Tokia sutartis nebuvo sudaryta nei su buvusiais ginčo statinių savininkais, nei su atsakove, nes niekas nesikreipė į NŽT dėl tokios sutarties sudarymo. Atsakovė niekada nebuvo įgijusi teisės nuomotis iš valstybės žemės sklypo dalį, tačiau žemės nuoma nėra vienintelis būdas naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme. Tam yra užstatymo teisės ir servituto teisės institutai. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol naudojimosi žemės sklypu klausimas nebuvo sprendžiamas, nes nuo pat ginčo statinių įsigijimo atsakovė visą laiką priversta gintis teismuose nuo ieškovės savivalės, kuri nuolat ir intensyviai naikina atsakovei priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, pripažinęs sandorį, sudarytą su atsakove dėl žemės sklypo naudojimosi, negaliojančiu. Tokio teismo sprendimo ir negali būti, nes atsakovė niekada ir nebuvo sudariusi su NŽT sandorio dėl žemės sklypo naudojimosi. Ieškinys taip pat nėra reiškiamas dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Jei ieškovė siekia CK 4.105 straipsnio 1 dalyje ar 3 dalyje numatytų materialinių teisinių pasekmių, privalėjo teikti teismui reikalavimą pripažinti konkretų sandorį negaliojančiu, o tada prašyti taikyti CK 4.105 straipsnio 1 dalyje ar 3 dalyje numatytas pasekmes. Pažymėtina, kad CK 4.105 straipsnio normos reguliuoja santykius tarp žemės sklypo savininko ir asmens, sudariusio sandorį su žemės sklypu savininku. Trečiojo asmens vaidmuo šiuose santykiuose yra santykinis (sąlyginis), nes tam pirmiausia turi pritarti žemės sklypo savininkas. Ieškovė tokio sutikimo į bylą nepateikė. Tokiu būdu ieškovė, nebūdama žemės sklypo savininkė, nebūdama ginčijamo sandorio šalimi, apskritai neturi teisės reikšti ieškinį dėl pripažinimo, kad atsakovė prarado teisę į žemės sklypą. Be to, pripažinus ginčo statinius kito asmens nuosavybe būtų paneigiama nuosavybės teisės esmė - teisėtai suformuotas ir įregistruotas nuosavybės teisės objektas, nesant visuomenės poreikiui paimti iš savininko šį privatinės nuosavybės objektą, jo paėmimas be kito teisinio pagrindo neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, jog atsakovė prarado teisę naudotis žemės sklypu yra nukreiptas apginti valstybės turtą. Ieškinio pirmo reikalavimo tenkinimas bet kuriuo atveju neapgins ieškovės tariamų teisių, nes ieškovė nėra žemės sklypo savininkė.

Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius nurodė, kad ieškovė ieškinį palaiko jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė neturi jokios teisės naudotis žemės sklypu, todėl atsakovė tik turi daiktą – aikšteles, todėl atsakovei arba turi būti suteikta teisė naudotis žemės sklypu, arba ji turi nusikelti statinius, arba perleisti nuosavybę žemės sklypo savininkui arba trečiajam asmeniui. Kadangi savivaldybei statinių nereikia, tai jie gali būti perleisti trečiajam asmeniui, kuris turi teisę naudotis žemės sklypu. Atsakovė nebuvo įgijusi teisės į žemės sklypą, reiškia yra praradusi teisę. Atsakovė su ieškove jokio susitarimo nėra sudariusi. Mano, kad jeigu atsakovė turėtų kitų būdų įgyvendinti teisę naudotis žemės sklypu, tai jau būtų įgyvendinusi tokią teisę. Atsakovė iki šiol servituto nėra nusistačiusi.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji turi teisę reikšti tokį ieškinį. Ieškovė nenuginčijo atsakovės nuosavybės į aikšteles. Šiai dienai NŽT ir savivaldybė nėra priėmusi sprendimo neišnuomoti, neparduoti, nenustatyti servituto ar kokiu nors kitu būdu neleisti atsakovei naudotis valstybine žeme, esančia po ginčo aikštelėmis. Pripažinti, kad atsakovė prarado teisę, negalima, nes ieškovė neįrodė, kad tokia teisė buvo įgyta. Šiai dienai tokį ieškinį galėtų reikšti tik žemės sklypo savininkas arba patikėtinis, tačiau jie nėra pasikreipę ir pretenzijų neturi. Aikštelės 1k ir 4k eina per valstybinės žemės sklypą, kuris išnuomotas tiek ieškovei, tiek kitiems tretiesiems asmenims. Aikštelė 4k yra apie pastatą, todėl ja naudotis gali visi pastato naudotojai. Aikštelė 1k yra savarankiška. Vos tik atsakovė įsigijo aikšteles, ketino kreiptis dėl žemės nuomos, tačiau ieškovė pradėjo naikinti aikštelė, prasidėjo ginčai tarp šalių.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas Ž. K. teismo posėdžio metu  su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2024-01-21 patikėjimo teise valstybei priklausantį ginčo žemės sklypą valdo Klaipėdos miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad atsakovė nėra kreipusis nei į NŽT, nei į savivaldybę, klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu atsakovei nebuvo spręstas nei vienoje institucijoje. Pirmiausiai turi būti pasisakyta dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ar servituto nustatymo. Jei nebūtų galimybės su atsakove sudaryti valstybei priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties, tai būtų kita galimybė – spręsti klausimą dėl servituto nustatymo. Vargu, ar ieškovė turi teisę reikšti tokį reikalavimą. Šiai dienai valstybei priklausančio žemės sklypo patikėtinis yra savivaldybės administracija, todėl tokį reikalavimą gali reikšti tik žemės sklypo patikėtinis – savivaldybės administracija. Šiai dienai savivaldybės administracija sprendžia dėl valstybei priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, todėl atsakovė po nekilnojamojo turto objektų padalinimo turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad sudėjus visus ginčo žemės sklypo plotus, matyti, kad dalis žemės sklypo yra dar neišnuomota. Jeigu atsitinka taip, kad visas žemės sklypas išnuomotas kitiems, o ne ant to sklypo esančių pastatų savininkui, tai būtų inicijuojamas nuomos sutarties pakeitimas.

Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Linas Ališauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad  su ieškiniu nesutinka, ieškinys yra nepagrįstas. Norint prarasti teisę, reikia ją pirma įgyti, todėl nesutinka su pirmu reikalavimu. Taip pat nesutinka ir su antru reikalavimu. Pažymi, kad ieškovei teigiant, jog šiai dienai aikštelė yra išnykusi ar sunaikinti, tai ji galėtų kreiptis dėl tokio objekto išregistravimo. Ieškovė nurodo, kad negali būti sudaroma žemės nuomos sutartis, kadangi tai yra inžinerinis statinys, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, neišnuomojama tik jei tai yra inžineriniai tinklai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 12.1 punktą, jeigu daiktas tarnaujantis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskirais objektas, tai yra pagrindas parduoti ar nuomoti be aukciono žemės sklypą. NŽT 2016-07-11 sprendimas buvo parengtas, kai dar nebuvo suformuoti atskiri žemės sklypai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo suformuotas naujas sklypas - (duomenys neskelbtini), o jame esančios aikštelės pagal Nekilnojamojo turto registrą yra savarankiški statiniai, tai žemės sklypas gali būti nuomojamas. Formaliai atsakovei gali būti išnuomojama žemė, tai turi būti vertinama dėl konkrečių aikštelių. Pastato savininkui išnuomojama tokia dalis, kuri reikalinga aptarnauti ir naudoti pastatą.

Ieškinys atmestinas.

Iš 2019-11-14 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau valstybinę žemę patikėjimo teise nuo 2018-03-30 valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Iš 2024-04-12 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau valstybinę žemę patikėjimo teise nuo 2024-01-26 valdo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Iš 2016-07-11 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus rašto matyti, kad sutiko, kad UAB „Pamario statiniai“ perleistų kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančius valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su asmeniu, kuris įsigis kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančius valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), nebus sudaroma.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, su R. B., UAB „Bilvina“, L. V., S. R., K. K., UAB „Marganda“, A. B., V. B., AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytos Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Bilvina“ nuosavybės teise priklauso statiniai: 3739/8722 dalys gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); 74/100 dalys gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).

2017 m. birželio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi UAB ,,Pamario statiniai“ pardavė, o UAB ,,Projektas“ nuosavybės teise įgijo kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos sudarė kiemo aikštelė (k4) plotas 3 283,00 kv. m, rezervuaras (k5) tūris 50 kub. m, tvora (k1) plotas 146 kv. m, tvora (k2) plotas 140 kv. m, vartai (k3) plotas 5 kv. m.. Atsakovė UAB ,,Projektas“ padalijo jai nuosavybės teise priklausančius statinius į atskirus nekilnojamojo turto vienetus.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Projektas” nuosavybės teise įregistruoti statiniai: aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1k; tvora, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), plane pažymėta 2k; rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3k; aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 4k; kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 5k adresu (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statinių išsidėstymo planas ir jų kadastro duomenys, t. y. aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 1k, o aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje (plane) pažymėta indeksu 4k.

Iš žemės sklypo plano, adresu (duomenys neskelbtini), matyti žemės sklypo naudotojų teritorijos ir ribos.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovė 2017-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise yra įgijusi ginčo statinius - aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1k, ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4k. Atsakovei priklausančios ginčo  aikštelės pastatytos ant valstybei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise nuo 2024-01-26 valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, ir kuris tam tikromis dalimis išnuomotas ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims, be to, šiame žemės sklype stovi ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Ieškovė reiškia reikalavimus pripažinti atsakovę praradusia teisę naudotis žeme, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausančius statinius - aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1k, ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4k.  Ieškovė reikalavimą reiškia CK 4.405 str. 1, 3 dalyse įtvirtintų nuostatų pagrindu. Ieškovė reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog kadangi atsakovė, pirkdama statinius, neįgijo jokių teisių į žemės sklypą ir žemės sklypo savininkė aiškiai nurodė, kad ji tokių teisių nesuteiks atsakovei, tai laikoma, kad atsakovė yra praradusi teisę į žemę, todėl teismui yra pagrindas pripažinti atsakovę praradusia teisę į žemės sklypą ir išspręsti jos statinių  perleidimo kitiems asmenims klausimą, nes ieškovė nesutinka subnuomoti atsakovei savo išsinuomotos žemės jos aikštelių naudojimui.

CK 4.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama šio kodekso 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (2 dalis). Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.105 straipsnio 1–4 dalis pasekmės, kurias patirs asmuo teismine tvarka pripažinus, kad jis prarado teisę į žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl jo ar ne dėl jo kaltės, ar jam suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, kokia yra žemės sklypo savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 36 punktas).

Bylos duomenimis, atsakovė asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, yra įgijusi dvi ginčo aikšteles, kurios stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo, kuris dalimis yra išnuomotas ieškovei ir tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė kada nors būtų sudariusi kokį nors sandorį, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, ant kurio stovi atsakovei priklausantys statiniai - aikštelės. Taigi, nesant duomenų apie sandorį, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, pripažintina, kad teismo tvarka ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, kurio pagrindu atsakovė būtų naudojusi žemės sklypu.

Ieškovė reikalavimą pripažinti atsakovę praradusia teisę naudotis žemės sklypu grindžia aplinkybėmis, jog  kadangi atsakovė, pirkdama statinius, neįgijo jokių teisių į žemės sklypą ir žemės sklypo savininkė aiškiai nurodė, kad ji tokių teisių nesuteiks atsakovei, tai laikoma, kad atsakovė yra praradusi teisę į žemę. Iš ankstesnio valstybinės žemės sklypo patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos 2016-07-11 rašto matyti, kad žemės sklypo patikėtinis sutiko, jog ginčo statiniai būtų ankstesnio savininko perleisti kitam asmeniui – atsakovei, nurodant, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su asmeniu, kuris įsigis kitus statinius, nebus sudaroma. Tačiau trečiųjų asmenų NŽT ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė, kaip ginčo statinių – aikštelių savininkė, turi teisę kreiptis į naują valstybinės žemės sklypo patikėtinį – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ar sąlygų keitimo, be to, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl žemės sklypo servituto nustatymo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovei negali būti suteikiama teisė teisėtu būdu naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, ant kurio pastatyti atsakovei priklausantys statiniai - aikštelės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė prarado teisę naudotis žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).  Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti atsakovę praradusią teisę naudotis žemės sklypu, nenustatyta.

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad CK 4.105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Taigi, įstatymas numato, jog asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą ir jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, atsiranda teisės į žemės sklypo praradimo pasekmė - atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė.

Pažymėtina, kad CK 4.105 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti statinių savininko teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės tais atvejais, kuomet sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir nesant jo kaltei. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama šio kodekso 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (2 dalis). Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (3 dalis). 

Taigi, be kitų CK 4.105 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų sąlygų, būtinų teisės į žemės sklypą atsiradimo pasekmėms atsirasti, būtina pagrindinė sąlyga - teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis žemės sklypu. Kaip teismas aukščiau nurodė, nesant duomenų apie sandorį, kurio pagrindu atsakovė būtų įgijusi teisę naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, teismo tvarka ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nenustačius minėtos pagrindinės sąlygos, nėra tikslinga aptarinėti ir kitas CK 4.105 straipsnio 2, 3 dalyse numatytas sąlygas, būtinas teisės į žemės sklypą atsiradimo pasekmėms atsirasti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, remiantis CK 4.105 straipsnio reglamentavimu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai CK 4.105 straipsnyje numatytais pagrindais yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas, t. y. nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, atsakovė ginčo statinius – aikšteles nuosavybės teise įgijo 2017-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, minėta sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti ieškovei nuosavybės teises į atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius – aikšteles.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visuma nustatytas bylos aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

   Atsakovės pateikti įrodymai (sąskaitos už teisinę pagalbą, pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad atsakovės išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sudaro 1650,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

              2024-08-26 teismo pažyma patvirtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 221,09 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bilvina“, juridinio asmens kodas 240828880, 1650,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei UAB “Projektas”, juridinio asmens kodas 159615799.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bilvina“, juridinio asmens kodas 240828880, 221,09 Eur (du šimtus dvidešimt vieną Eur 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-190-1048/2024. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Aušra Diržienė