Civilinė byla Nr. e2A-459-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05539-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.1.7.6; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 11 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Igno Totilo, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1717-1040/2024 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei 994-ajai daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. V., G. B., V. L., J. J., I. A. D. S. G. K., R. L., S. K. (S. K.), uždaroji akcinė bendrovė „Gėlos užuovėja“, uždaroji akcinė bendrovė „Northway turto valdymas“, M. P., A. I., M. I., G. A., L. V.-B. (L. V.-B.), K. P., B. Y. (B. Y.), V. Y., A. J., A. M., S. P., J. V. R., uždaroji akcinė bendrovė „Deimantų fabrikas“, V. S., S. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. B. prašė: (1) pripažinti 994-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos visuotinį 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą neįvykusiu bei pripažinti negaliojančiais 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo metu priimtus sprendimus: patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją; nauju bendrijos pirmininku išrinkti M. D.; bendrijos valdybos nariais išrinkti bendrijos pirmininką M. D., J. J. ir G. B.; bendrijos revizoriumi išrinkti V. L.; nustatyti bendrijos pirmininko darbo užmokestį 400 Eur per mėn., įgalioti bendrijos narę J. J. pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku; ir (2) pripažinti negaliojančiais atsakovės 994-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimus, užfiksuotus visuotinio 994-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos narių susirinkimo 2023 m. kovo 16 d. nutarime, kuriuo priimtos pateiktos bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, ir jų laikytis dalyje: 994-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos patalpų ir teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), eksploatacijos taisyklės „6. Negavus raštiško Pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo leidimo, Teritorijoje draudžiama: 6.8. Statyti automobilius ar kitas transporto priemones ne nuosavybės teise priklausančiose ar teisėtai naudojamose vietose“.

2.       Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą šaukė trečiasis asmuo J. J., el. paštu ir registruotu paštu siųsdama 994-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) pirmininko nepasirašytus kvietimus, t. y. nesilaikydama Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl dalis Bendrijos narių neatėjo į tokį susirinkimą. Šaukimai registruotu paštu išsiųsti 21 Bendrijos nariui, bet 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad Bendrijos narių yra 14, taip dirbtinai sumažinant kvorumą. Daugiau kaip pusės Bendrijos narių iš 21 pakviestų kvorumas yra 11 narių, bet 11 narių kvorumo nebuvo, kad visuotinis Bendrijos susirinkimas būtų teisėtas ir galėtų priimti sprendimus.   

3.       Pažymėjo, kad ieškovas Bendrijos primininkui dar 2022 m. sausio 20 d. buvo pateikęs prašymą jam pateikti Bendrijos narių sąrašą, kad galėtų inicijuoti Bendrijos visuotiną susirinkimą, bet jokio atsakymo negavo, todėl (1) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (bylos Nr. e2-9935-808/2022) prašydamas įpareigoti atsakovę Bendriją pateikti ieškovui narių sąrašą kai 2020 m. birželio 22 d. pasibaigė pirmininko I. V. kadencija ir vėlesnei datai; (2) bandė sušaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą pagal DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, tačiau tretieji asmenys sužlugdė Bendrijos 2022 m. birželio 23 d. susirinkimą atsisakydami pripažinti ieškovui suteiktus penkių Bendrijos narių įgaliojimus, o vėliau ėmė revizuoti ir keisti Bendrijos narių sąrašą, kad sukurti sau reikiamą Bendrijos didesnę nei 2/3 daugumą.       

4.       Teigė, jog, remiantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalimi, 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime nebuvo daugiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių balsų: (1) susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas dalyvis J. S. nėra Bendrijos narys, nekalba ir nesupranta lietuviškai, neturi įgaliojimo ar sutarties balsavimui, todėl nebalsavo, o tik buvo susirinkime; (2) vienas ir tas pats narys susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas du kartus, nors pagal DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 9 dalį bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą, nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi butų. Taigi 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo ir balsavo 8 Bendrijos nariai.   

5.       Tvirtino, kad ieškovas nespėjo į 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo pradžią 19 val. bet apie 19.15 val. Bendrijos susirinkimo nebuvo nei (duomenys neskelbtini) pastato vidiniame kieme, nei restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl susirinkimas vyko tik 8 nariams žinomoje vietoje. Apie neteisėtą susirinkimą 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo pranešta Valstybės įmonei Registrų centrui ir 2022 m. rugsėjo 12 d. – Notarų rūmams.   

6.       Nurodė, kad ieškovas 2023 m. kovo 20 d. gavo 2023 m. kovo 16 d. vykusio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolą, kuriame, be kita ko, nutarta priimti pateiktas Bendrijos vidaus tvarkos taisykles ir jų laikytis. Tačiau dalis Bendrijos Bendrųjų patalpų ir teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), eksploatacijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) yra neteisėtos nuo jų paruošimo momento.   

7.       Pažymėjo, kad visa žemė nuosavybės teise priklauso Bendrijai, o civilinėje byloje Nr. e2-584-808/2023 sprendžiamas ginčas dėl to, ar Kitų inžinerinių statinių - Automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilių stovėjimo aikštelė), dalių pardavimo sandoriai nėra naikintini pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnio 2 dalį. Ieškovas teigė, kad valdybos nariai, kurie yra įsigiję po 1/7 dalį Automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ant Bendrijos žemės, ir turi privilegiją pagal 2006 m. lapkričio 22 d.  Susitarimą dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo, dėl interesų konflikto negalėjo balsuoti tvirtinant, teikiant iš šaukiant 2023 m. kovo 16 d. susirinkimą ir teikiant projektą dėl Taisyklių, kuriose tarp daugybės punktų buvo užmaskuotas siekis uždrausti naudotis kiemu ir statytis automobilius butų savininkams, kurie nėra įsigiję Automobilių stovėjimo aikštelės dalies ir neturi privilegijos pagal 2006 m. lapkričio 22 d. Susitarimą dėl naudojimosi Automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. 

8.       Teigė, kad Bendrijos valdybos nariais 2022 m. rugsėjo 5 d. išrinkti bendrijos pirmininkas M. D., J. J. ir G. B., iš kurių du valdybos nariai, t. y. J. J. ir G. B., turi po 1/7 dalį Automobilių stovėjimo aikštelės ir abu jie suinteresuoti, kad tik jie ir kiti Automobilių stovėjimo aikštelės savininkai, pasinaudodami 2006 m. lapkričio 22 d. Susitarimu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo, galėtų statyti automobilius ant Bendrijai priklausančios žemės. Todėl J. J. ir G. B., ruošdami, tvirtindami ir kviesdami susirinkimą dėl automobilių stovėjimo daugiabučio kieme ribojimo, pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytas juridinio asmens organų narių pareigas. Pažymėjo, kad visi daugiabučio butų/patalpų savininkai moka įmokas už Automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją ir remontą proporcingai butų/patalpų plotui, o Automobilių stovėjimo aikštelės šeši bendrasavininkai neišlaiko savo turto. 

9.       Nurodė, kad suinteresuoti asmenys, turintys dalį Automobilių stovėjimo aikštelės: R. L. – 1/7 dalį, I. A. D. S. G. K. ir A. A. D. S. – 1/7 dalį, J. J. – 1/7 dalį, S. K. (S. K.) ir Y. B. – 1/7 dalį, V. L. ir S. L. – 2/7 dalis. Suinteresuoti asmenys, turintys garažus ar sandėlius kieme: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Northway turto valdymas“ – Negyvenamoji patalpa – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); J. J. – Negyvenamoji patalpa – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo, anksčiau pardavęs Automobilių stovėjimo aikštelės dalį –  trečiasis asmuo M. P.. 

10.       Tvirtino, kad žemės savininkei Bendrijai priklausančio sklypo naudojimo klausimas negali būti sprendžiamas balsavimo būdu ir balsuojant savininkams, turintiems asmeninių ir Bendrijos interesų konfliktą, bei eliminuojant iš Automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo kitus daugiabučio namo butų savininkus. Pažymėjo, jog baudų nustatymas už automobilių statymą yra viešosios teisės arba teismo kompetencija, o ne Bendrijos balsavimo būdu priimtų Taisyklių reikalas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; iš ieškovo J. B. priteisė 3 539,09 Eur bylinėjimosi išlaidų 994-ajai daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai, 121 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Northway turto valdymas“, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui J. J., 605 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. L., 605 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. L., 605 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui S. K. (S. K.), 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. B..

12.       Teismas nustatė, kad Bendrija vienija savininkus butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name su komercinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš viso yra 27 patalpos, iš jų 16 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 11 negyvenamųjų, bei 21 butų ir patalpų savininkas. Bendrijos pirmininku iki 2020 m. birželio 22 d. buvo I. V.. Bendrijos pirmininko I. V. pateikto Bendrijos narių sąrašo 2022 m. rugsėjo 5 d. duomenimis Bendriją sudaro 14 narių, kuriems nuosavybės teise priklauso 14 butų ar patalpų, t. y. G. B., V. S., J. B., J. J., L. V.-B. (L. V.-B.) ir A. J. M. B., UAB „Northway turto valdymas“, R. L., I. A. D. S. G. K., S. K. (S. K.), S. L. ir V. L., M. P., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gėlos užuovėja“. Bendrija nuo 2020 m. birželio 22 d. pirmininko neturėjo iki Bendrijos visuotiniame 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime buvo išrinktas naujas pirmininkas M. D..    

13.       Teismas taip pat nustatė, kad Bendrijos visuotiniame 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo 10 bendrijos narių, t. y. L. V.-B. (L. V.-B.), J. S., S. K. (S. K.), V. L., V. L., A. P., M. P., R. L., G. B. ir J. J., J. V. R., B. Y. (B. Y.) ir V. Y..    

14.       Teismas, įvertinęs Bendrijos visuotiniame 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavusių 10 bendrijos narių sąrašą ir atsižvelgęs į tai, kad susirinkimo dalyvių sąraše V. L. buvo įrašytas du kartus (kaip dviejų butų savininkas), vadovaudamasis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 9 dalimi,  sprendė, kad V. L. (nepaisant jo turimų patalpų skaičiaus) skaičiuotinas kaip vienas Bendrijos visuotinio susirinkimo dalyvis, turintis vieną balsą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad minėtame Bendrijos visuotiniame susirinkime dalyvavo 9 Bendrijos nariai ir tai sudaro daugiau nei pusę Bendrijos narių.

15.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos susirinkime Bendrijos narę I. A. D. S. G. K. atstovavo jos sūnus J. S. su įgaliojimu tos dienos susirinkimui, kuris nebuvo patvirtintas notaro, vadovaudamasis ginčo laikotarpiui aktualia DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 9 punkto, 5 dalies redakcija, sprendė, kad dėl to Bendrijos narės I. A. D. S. G. K. atstovavimas 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos susirinkime negali būti laikomas tinkamu. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo 8 Bendrijos nariai, kas vis tiek sudaro daugiau negu pusę visų Bendrijos narių ir sudaro įstatyme numatytą būtinąjį Bendrijos narių kvorumą, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas būtų laikomas įvykusiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. P. yra UAB „Gėlos užuovėja“ atstovas – direktorius ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo.

16.       Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog visi (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra laikomi Bendrijos nariais, vadovaudamasis DGNKPPSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 14 straipsnio 6 dalies 7 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs buvusio Bendrijos pirmininko I. V. pateiktą 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą, iš kurio matyti, kad Bendriją sudaro 14 jos narių, ir kuris nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisingu ir atitinkančiu realią faktinę situaciją, taip pat įvertinęs pateiktą Bendrijos dokumentuose apibendrintą Bendrijos narių sąrašą, nurodant narių įstojimo datą, duomenis, kad patalpų savininkai buvo supažindinti su Bendrijos įstatais ir reikalavimu pateikti prašymus priimti juos į Bendrijos narius, teismas sprendė, jog neturi pagrindo išvadai, kad Bendrijos nariai yra visi butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai.   

17.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos protokolo turinio matyti, jog už naujo Bendrijos pirmininko M. D. išrinkimą ir kitus nutarimus minėtame susirinkime vienbalsiai balsavo visi susirinkime dalyvavę Bendrijos nariai, vadovaudamasis ginčo laikotarpiu aktualia DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 6, 7 dalių redakcija, sprendė, kad neturi teisinio pagrindo pripažinti 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos visuotinį susirinkimą neįvykusiu, o jame priimtus nutarimus neteisėtais. 

18.       Teismas, nustatęs, jog buvęs pirmininkas I. V. pirmininku buvo išrinktas 2017 m. birželio 22 d. ir jo trejų metų kadencija pasibaigė 2020 m. birželio 22 d., tačiau naujas Bendrijos pirmininkas nebuvo išrinktas, I. V. į pareigas taip pat nebuvo perrinktas, Bendrijos revizorius nebuvo renkamas, valdyba nebuvo sudaroma, sprendė, jog tokiu būdu vienintelis funkcionuojantis organas Bendrijoje liko visuotinis jos narų susirinkimas.

19.       Teismas, įvertinęs duomenis, jog nors 2022 m. birželio 23 d. organizuotas Bendrijos narių visuotinis susirinkimas (kuriame dalyvavo G. B., T. A., M. P., A. P., R. L., J. B., V. L., J. J.) neįvyko, tačiau jame dalyvavę nariai aptarė būsimo susirinkimo klausimus, įskaitant naujo Bendrijos pirmininko rinkimą (siūlomas M. D.), valdybos narių rinkimą, naujos redakcijos įstatų tvirtinimą, revizoriaus rinkimą, ką patvirtina tarp jų vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais, darė išvadą, kad minėti neįvykusio 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo dalyviai, sudarantys ¼ Bendrijos narių, dėl visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo išreiškė savo iniciatyvą, kurią šiuo atveju įgyvendino J. J..

20.       Teismas vertino, jog, remiantis DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 1-2 punktais, pranešimas apie šaukiamą visuotinį Bendrijos susirinkimą buvo pateiktas visiems butų ir patalpų (duomenys neskelbtini) savininkams, jame, be kita ko, nurodant, kad įsigijus turtą, patalpų savininkas automatiškai Bendrijos nariu netampa, tam turi būti išreikšta patalpų savininko valia; pranešimas apie šaukiamą susirinkimą butų ir patalpų savininkams (iš viso 21 asmeniui) 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo išsiųstas registruotu paštu, taip pat pakabintas skelbimų lentoje; ieškovas informaciją apie šaukiamą 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą laiku gavo ir elektroniniu paštu.   

21.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. J. ir G. B. nėra vieninteliai vidinio kiemo stovėjimo aikštelės savininkai, o iš viso jų yra 9 ir jie beveik visi yra Bendrijos nariai, sprendė, kad dėl to nėra pagrindo išvadai, jog Bendrijos nariai J. J. ir G. B., kaip Bendrijos valdybos nariai, turėjo kažkokį išimtinį asmeninį suinteresuotumą, prieštaraujantį visų kitų Bendrijos narių ir Bendrijos interesams. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrijos nariai, spręsdami Bendrijai reikšmingus klausimus visuotiniame narių susirinkime, yra visada suinteresuoti, kad jų priimami sprendimai būtų naudingi jiems, kaip nuosavybės teisės objektų turėtojams. Teismas sprendė, kad J. J. ir G. B. buvo suinteresuoti sprendžiamo ginčijamo nutarimo priėmimu kaip Automobilių stovėjimo aikštelės savininkai, kaip Bendrijos nariai, tačiau ne kaip Bendrijos valdybos nariai. Sprendžiamas klausimas buvo susijęs su nekilnojamo turto valdymu, kuris nuosavybės teise priklauso tiek J. J., tiek G. B., dėl to jų eliminavimas, priimant sprendimus dėl jų nuosavybės teise valdomų objektų valdymo, suteikiant teises dėl jų nuosavybės teise valdomų objektų spręsti išimtinai kitiems asmenims, neatsižvelgiant į jų poziciją, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

22.       Teismas taip pat vertino tai, jog Automobilių stovėjimo aikštelės savininkų nuosavybės teisė į Automobilių stovėjimo aikštelę ginčijamo sprendimo priėmimo dienai ir šiai dienai nėra nuginčyta, ji yra galiojanti, nėra suvaržyta ar apribota. Pažymėjo, jog ginčijamų Taisyklių 6.8 punktu nustatyta bendra taisyklė, kad nuosavybės teise priklausančiomis Automobilių stovėjimo aikštelės vietomis turi teisę naudotis tik Automobilių stovėjimo aikštelės savininkai, o teisė naudotis kita prieinama kiemo teritorijos dalimi priklauso visiems pastate esančių patalpų savininkams ir naudotojams. Ginčijama taisyklė nedraudžia įvažiuoti į pastato kiemą, bet draudžia statyti transporto priemones kitų asmenų nuosavybės teise valdomose stovėjimo vietose. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas yra diskriminuojamas. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovas įsigytų dalį Automobilių stovėjimo aikštelės, teisė ja naudotis ir statyti joje transporto priemonę priklausytų ir jam.

23.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. kovo 16 d. vykusiame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime dėl ginčijamo nutarimo punkto iš viso balsavo 10 bendrijos narių, 1 susilaikė, sprendė, jog net ir G. B. bei J. J. nebalsavus dėl sprendžiamo klausimo, susirinkime balsavusių Bendrijos narių balsų pakako sprendimui priimti ir minėtų valdybos narių nusišalinimas nuo balsavimo jo nebūtų pakeitęs.

24.       Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2023 m. kovo 16 d. Bendrijos visuotiniame susirinkime priimtą nutarimo dalį, kuriuo nutarta, jog, negavus raštiško pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo leidimo, teritorijoje draudžiama statyti automobilius ar kitas transporto priemones ne nuosavybės teise priklausančiose ar teisėtai naudojamose vietose.  

25.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vertino, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos pagal 2024 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IP 3379 1 149,50 Eur sumai, 2024 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IP 3437 423,50 Eur sumai, yra patirtos šioje byloje.

26.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. lapkričio 17 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IP 3237 423 Eur sumai už atstovavimą 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje iki šios bylos išskyrimo, sprendė, jog šioje byloje teisingumo ir protingumo principus atitiks trečdalis šių išlaidų priskyrimas nagrinėjamai bylai, t. y. 141 Eur.

27.       Teismas, įvertinęs 2023 m. spalio 13 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. IP 3193 bendrai 2 359,50 Eur sumai turinį ir atsižvelgęs į tai, kad 350 Eur išlaidos patirtos už poziciją dėl bylų išskyrimo, 1 000 Eur išlaidos – už atsiliepimo parengimą dėl 2023 m. kovo 16 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir 600 Eur – už atsiliepimo parengimą civilinėje byloje Nr. e2-584-1040/2023 dėl informacijos pateikimo, visuotinių susirinkimų, sprendimų pripažinimo negaliojančiais (dar iki bylų išskyrimo), sprendė, jog 1 000 Eur išlaidos išimtinai susijusios su šia byla, dėl to laikytinos patirtomis tik šioje byloje, o 350 Eur ir 600 Eur išlaidos susijusios su trejomis išskirtomis bylomis, dėl to iš jų trečdalis laikytinos patirtomis šioje byloje, t. y. 316,67 Eur.

28.       Teismas, įvertinęs 2024 m. vasario 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IP3351 turinį ir atsižvelgęs į tai, kad 695,75 Eur išlaidos patirtos ne tik šioje byloje, tačiau susijusios su paslaugų suteikimu visose trijose bylose, sprendė, kad šioje byloje patirta trečdalis šių išlaidų, t. y. 231,92 Eur.

29.       Teismas sprendė, jog bendra atsakovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudaro 3 539,09 Eur, kuri, ieškinį atmetus, atsakovei priteistina iš ieškovo.

30.       Teismas, įvertinęs tai, jog teisminis ginčas vyko tarp pačios Bendrijos ir vieno iš Bendrijos narių dėl visuotinių Bendrijos susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, sprendė, jog tai nepatenka į ieškovo nurodyto DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nustatančio bendrijos lėšų naudojimo teisminiams ginčas ribojimą, taikymo apimtį.

31.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nebuvo palankus tretiesiems asmenims UAB „Northway turto valdymas“, J. J., S. K. (S. K.), R. L., V. L., G. B., jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nebuvo patenkintas.  

32.       Teismas, nustatęs, jog trečiasis asmuo UAB „Northway turto valdymas“ patyrė 121 Eur, trečiasis asmuo J. J. – 605 Eur, trečiasis asmuo S. K. (S. K.) – 605 Eur, trečiasis asmuo R. L. – 605 Eur, trečiasis asmuo V. L. – 605 Eur, trečiasis asmuo G. B. – 2 601,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų, įvertinęs tai, jog minėti tretieji asmenys dalyvavo atsakovės pusėje, sprendė, jog, ieškinį atmetus, šios išlaidos tretiesiems asmenims priteistinos iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33.       Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1717-1040/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; bei priteisti ieškovui iš atsakovės ir Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo organizatorių G. B., M. P., A. P., R. L., J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Apelianto teigimu, tėvas A. P. 2022 m. rugsėjo 5 d. dalyvių sąraše pasirašė už (duomenys neskelbtini) metų sūnų M. P. be jo įgaliojimo. Dėl M. P. atstovavimo nei notarui, nei teismui nebuvo pateikta jokių atstovavimo dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad A. P. buvo Bendrijos pirmininku iki 2017 m. birželio 22 d., todėl nėra abejonių, kad jis žinojo, jog pasirašo dalyvių sąraše už M. P. be teisėto pagrindo. Pažymi, kad nors teismas atidėjo teismo posėdį, sudarydamas galimybę atsakovei pateikti papildomus dokumentus, tačiau jokių papildomų dokumentų, kad A. P. turėjo M. P. įgaliojimą balsuoti Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. visuotiname susirinkime, atsakovė teismui nepateikė. Apelianto nuomone, iš parašo akivaizdu, kad M. P. susirinkime nedalyvavo, o už jį be įgaliojimo pasirašė A. P., ir tam nereikia ikiteisminio tyrimo. Atsižvelgiant į tai, susirinkime dalyvavo 7 nariai, t. y. L. V.-B. (L. V.-B.), S. K. (S. K.), V. L., A. P., R. L., G. B., J. J., todėl nebuvo 8 asmenų kvorumo.  

35.       Apelianto tvirtinimu, sprendimo 16 punkto motyvas dėl Bendrijos visuotinio 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo neatitinka įstatymo, kadangi pagal DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 dalį turėtų būti motyvuojama, jog, esant 14 Bendrijos narių, visuotinis Bendrijos susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja bent 8 Bendrijos nariai.

36.       Pažymi, jog J. V. R., B. Y. (B. Y.) ir V. Y. 2022 m. rugsėjo 5 d. net nedalyvavo, todėl teismo motyvas sprendimo 14 punkte klaidingas. Priešingai nei motyvuoja teismas, B. Y. (B. Y.) ir V. Y., kartu su ieškovu ir V. S. pareiškė Valstybės įmonei Registrų centrui savo prieštaravimą dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo.

37.       Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atskyrė į atskirą dalį reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti narių sąrašą kai 2020 m. birželio 22 d. pasibaigė pirmininko I. V. kadencija ir vėlesnei datai. Apelianto teigimu ši byla nepagrįstai vilkinama.

38.       Nurodo, kad Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. sąrašas buvo ginčijamas viso proceso metu. Ieškovo atstovas pirmininkavo 2017 m. birželio 22 d. susirinkime I. V. pakartotinio išrinkimo metu. 2017 m. susirinkimuose buvo nustatomas kvorumas, pagal tai, kad visi savininkai yra Bendrijos nariai, nes ankstesni Bendrijos pirmininkai visus narių prašymus tapti nariais „pamesdavo“. Apelianto teigimu, atsakovė galimai klastodavo Bendrijos narių sąrašus, o seniai buvusius Bendrijos narius įrašydavo kaip naujai įstojusius. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateikti Bendrijos narių sąrašai yra nepatikimi.    

39.       Pažymi, kad niekada po savo išrinkimo 2017 m. birželio 22 d. susirinkimų nerengęs pirmininkas I. V., kurio įgaliojimai pasibaigę 2020 m. birželio 22 d., sukūrė 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą be asmenų, kurie buvo skaičiuojami nariais nustatant 2017 m. birželio 1 d. bei 2017 m. birželio 22 d. narių kvorumą ir be asmens, kuris buvo 2007 m. birželio 14 d. susirinkimo sąraše (pavyzdžiui S. P.). Tvirtina, kad ieškovas įrodė, jog S. P. yra ir buvo narys, o bendri narių sąrašai atsakovės buvo pamesti ar slepiami, todėl Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. narių sąrašas nuginčytas, nes jame trūkta nario, buvusio sąraše 2007 metais. Pažymi, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. narių sąrašas yra fiktyvus, kadangi byloje yra tik J. J., J. V. R., V. L. ir S. L., M. P., UAB „Gėlos užuovėja“, S. K. (S. K.), I. A. D. S. G. K., R. L., UAB „Northway turto valdymas“, L. V.-B. (L. V.-B.) ir A. J. M. B. narystės prašymai. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu į narius I. V. įtraukė tokius narius kaip G. B., ieškovą J. B. ar B. Y. (B. Y.), V. Y. (V. Y.) ir V. S., kurie netiekė prašymo 2022 metais.  

40.       Tvirtina, kad atsakovė pati pateikė byloje dokumentą, jog 2022 m. birželio 23 dieną 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo iniciatoriai buvo asmenys, kurie dar nebuvo ar jau nebuvo Bendrijos  nariais, pvz. T. A., kuri savo butą (duomenys neskelbtini), dar 2022 m. birželio 30 d. pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deimantų fabrikas“; M. P., kurio įstojimo į Bendriją data 2022 m. liepos 21 d.; A. P., kurio įstojimo į Bendriją data 2022 m. rugpjūčio 23 d.; R. L., kurio įstojimo į Bendriją data 2022 m. liepos 22 d.; S. L. ir V. L., kurių įstojimo į Bendriją data 2022 m. rugpjūčio 23 d.; J. J., kurios įstojimo į Bendriją data 2022 m. rugsėjo 2 d. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą, kad neįvykusio 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo dalyviai išreiškė savo iniciatyvą dėl visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo.  

41.       Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas buvo neteisėtas ir vyko nenumatytoje vietoje (beveik slapta) privačiame trečiojo asmens G. B. bute.

42.       Apelianto teigimu, tai, kad dėl G. B. ir J. J. Automobilių stovėjimo aikštelės dalių nuosavybės teisės šiai dienai nėra nuspręsta, yra dėl teismo bylos vilkinimo. Atkreipia dėmesį, kad Susitarimo dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo nepasirašė žemės savininkė Bendrija. Apelianto vertinimu, G. B. ir J. J. įsigijo tik stogelį ant stulpelių ant svetimos Bendrijos žemės.  

43.       Apelianto vertinimu, 2023 m. kovo 16 d. susirinkime realiai buvo prabalsuota dėl to, ar teisėtai Bendrijos žeme išimtinai naudojasi šeši Automobilių stovėjimo aikštelės (be žemės) bendrasavininkai. Apelianto manymu, tai akivaizdus interesų konfliktas. I. A. D. S. G. K. (su A. A. D. S.), R. L., V. L. (su S. L.), Y. B. su S. K. (S. K.), G. B. ir J. J. siekė riboti kitų teisę naudotis Bendrijos žeme. 

44.       Atkreipia dėmesį, kad stogelio, vadinamo Automobilių stovėjimo aikštele, bendrasavininkai neišlaiko savo nuosavybės, bet ją išlaiko visi 21 butų savininkai. Todėl Automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybė yra fiktyvaus pobūdžio ir reikalinga tik Automobilių stovėjimo aikštelės neteisėtai kontrolei formalizuoti.

45.       Apelianto nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. V. pademonstravo savo šališkumą nuo šios bylos atskirtose bylose. Nurodo, kad teisėja byloje Nr. e2-6257-l040/2024 2024 m. birželio 6 d. posėdžio metu pareiškė, kad jei ieškovui nepatinka gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje, tai jis gali išvykti ir gyventi kitur, kas, ieškovo nuomone, patvirtina, jog teisėja nėra nešališka, be to, tai yra galimas neapykantos užsieniečiams nusižengimas. Nors ieškovo pareiškimai dėl teisėjos I. V. nušalinimo buvo atmesti, tačiau apeliacinėje instancijoje ieškovas ginčija visą sprendimą, nes teisėja buvo iš anksto šališka, todėl, apelianto nuomone, 2024 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040-2024 ir 2024 m. birželio 14 d. nutartis byloje civilinėje byloje Nr. e2-174-1040-2024 taip pat turėtų būti įvertintos apeliacinės instancijos teisme.

46.       Apelianto teigimu, šališkumas jo, kaip užsieniečio, atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra sisteminio pobūdžio, nes sistemiškai būdavo atsisakoma priimti ieškinius ir tik po daugkartinių atskirųjų skundų bylos buvo pradėtos nagrinėti. Ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2022 m. lapkričio 14 d., tačiau jo reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teisme atsisakyta nagrinėti įvairiais neteisėtais pagrindais, todėl buvo pateikti atskirieji skundai, kuriuos apeliacinė instancija tenkino.

47.       Pažymi, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos taip pat patvirtina teismo šališkumą. Teismas neatsižvelgė į tai, ar atsakovės, trečiųjų asmenų UAB „Northway turto valdymas“, J. J., R. L., S. K. (S. K.) ir G. B. procesinis elgesys buvo tinkamas, ir teismas turėjo įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 

48.       Apelianto tvirtinimu, dėl to, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo pateiktas (ar slepiamas) Bendrijos narių sąrašas kai 2020 m. birželio 22 d. pasibaigė pirmininko I. V. kadencija ir vėlesnei datai, Bendrijos pirmininkas nesušaukė visuotinio susirinkimo, teismas nusprendė į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis visus (duomenys neskelbtini), kuriame yra Bendrija, butų ir patalpų savininkus, sujungė dvi bylas ir taip dėl atsakovės kaltės padidino ieškovo ir kitų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė ir trečiųjų asmenų atstovas neteisėtai, nepagrįstai reikalavo, kad sujungtoje byloje, kurioje buvo ir reikalavimai dėl visuotinio Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo pripažinimo neįvykusiu, susirinkimo metu priimtų sprendimų bei surašyto protokolo pripažinimo negaliojančiais, ieškinys būtų paliktas nenagrinėtu.    

49.       Teigia, kad Bendrijos, G. B., V. L., S. L., R. L., S. K. (S. K.), J. J. procesinis elgesys buvo netinkamas, tačiau teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas taip pat neįvertino, kad iki 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria nutarta priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje, buvo du ieškovai J. B. bei V. S., o tai, kad teismas nesprendė kausimo dėl išlaidų iš V. S. įrodo, kad teismas apskritai nenagrinėjo visų įrodymų byloje ir priėmė šališkus motyvus bei sprendimą, iškirtinai nukreiptus prieš vieną ieškovą.

50.       Nurodo, kad trečiojo asmens G. B. procesinis elgesys taip pat buvo netinkamas, nes: (1) jis byloje iš esmės pasisakė net neprisiekęs; nepagrįstai kaltino ieškovą; (2) G. B. yra asmuo, dėl kurio įtakos jokia informacija ieškovui nėra teikiama; jis Bendrijos vardu teikia ataskaitas VMI; (3) G. B. pareiškė ieškovui, kad jis nėra Bendrijos narys; jis 2022 m. rugsėjo 5 d. lojalius Bendrijos narius surinko savo bute, o ne numatytoje susirinkimo vietoje, ir padėjo surašyti susirinkimo dalyvių sąrašą be tinkamų įgaliojimų; (4) ginčas byloje dėl narių sąrašo ir informacijos nepateikimo buvo sąlygotas G. B. nesąžiningo elgesio, nes jis, būdamas atsakingas už Bendrijos finansinių ir kitų ataskaitų pateikimą VMI, yra atsakingas ir už informacijos nepateikimą apie Bendrijos narius; (5) G. B. neteisėtai ir nepagrįstai 2023 m. balandžio 14 d. teikė prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir V. S. ieškinį Bendrijai.    

51.       Tvirtina, jog J. J. nesąžiningą elgesį pagrindžia tai, jog: (1) ji, net nebūdama Bendrijos nare, kliudė Bendrijos narių 2022 m. birželio 23 d. susirinkimui, be pirmininko įgaliojimų ir 2022 m. birželio 23 d. narystės Bendrijoje sušaukė susirinkimą 2022 m. rugsėjo 5 d. nebūdama Bendrijos nare kartu su kitais asmenimis, kurie taip pat nebuvo Bendrijos nariais; (2) 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje pasisakė neprisiekusi; (3) nuolat keitė poziciją dėl Bendrijos narių (ne)buvimo; (4) neteisėtai ir nepagrįstai teikė 2023 m. balandžio 14 d. prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir V. S. ieškinį Bendrijai.    

52.       Pažymi, kad trečiojo asmens R. L. nesąžiningas procesinis elgesys pasireiškė tuo, jog: (1) jis byloje teikė tariamus J. S. įgaliojimus, kuriuos teismas atmetė; (2) neteisėtai ir nepagrįstai teikė 2023 m. balandžio 14 d. prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir V. S. ieškinį Bendrijai.

53.       Apelianto teigimu, Bendrijai draudžiama lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra ginčijamas buvusio Bendrijos pirmininko I. V. 2022­ m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašas, kas yra Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos valdymo klausimas, priešingai nei nurodė teismas, šis ginčas atitinka DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto kriterijus.

54.       Apelianto nuomone, atsižvelgus į tai, kad advokatas G. P. atstovavo atsakovę ir trečiuosius asmenis G. B., V. L., S. L., R. L., S. K. (S. K.), J. J., UAB „Northway turto valdymas“, kurių pozicija visais klausimai sutapo, išlaidos turėjo būti išdalintos, o ne sumuojamos. Nustatant išlaidų pagrįstumą taip pat neatsižvelgta į tai, kad atsakovės advokato 2023 m. lapkričio 10 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo buvo atmestas. Apelianto teigimu, Bendrija yra atsakinga, kad byla užsitęsė 1,5 metų, o į jos nagrinėjimą buvo įtrauktos papildomos trečiosios šalys.

55.       Nurodo, kad teismo sprendime nepasisakyta: (1) ar I. V., kurio kadencija pasibaigė 2020 m. birželio 22 d. ir kuris nesuorganizavo nei vieno kasmetinio narių susirinkimo nuo 2017 m. birželio 22 d. bei faktiškai nevykdė savo pareigų, turėjo teisę sudarinėti 2022 m. rugsėjo 5 d. narių sąrašą; (2) kaip turi būti teisiškai įvertinti fiktyvūs 2022 m. birželio 23 d. – 2022 m. rugsėjo 5 d. naujieji prašymai priimti į Bendrijos narius; (3) dėl A. P. parašo už M. P.; (4) ar dėl pasirašymo už kitą asmenį ieškovas turėjo inicijuoti ikiteisminį tyrimą, ar civilinėje byloje jis nebūtinas; (5) kaip nustatomas pradinis susirinkimo kvorumas, kaip tikrinami įgaliojimai. 

56.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė 994-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. B., V. L., S. L., R. L., S. K. (S. K.), J. J., UAB „Northway turto valdymas“, I. A. D. S. G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti atsakovei ir tretiesiems asmenims apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57.       Nurodo, kad apelianto deklaruojama aplinkybė, jog A. P. 2022 m. rugsėjo 5 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąraše tariamai neteisėtai pasirašė už savo sūnų M. P., yra neįrodyta. Pabrėžia, jog nei kiti susirinkimo dalyviai, nei patys A. bei M. P. parašų tikrumo neginčija ir savo valios dalyvaujant bei balsuojant susirinkime nekvestionuoja. 

58.       Atsakovės ir trečiųjų asmenų teigimu, darydamas išvadą apie netinkamą I. A. D. S. G. K. atstovavimą 2022 m. rugsėjo 5 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, pirmosios instancijos teismas ignoravo CK 2.133 straipsnio 6 dalies, 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, numatančias atstovaujamojo teisę sandorį patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002, Bendrijos narės I. A. D. S. G. K. valia susirinkimo klausimais negali būti ignoruojama, į ją privalo būti atsižvelgta, tiek nustatant susirinkimo kvorumą, tiek ir balsavimo rezultatus. 

59.       Pažymi, kad, remiantis buvusio Bendrijos pirmininko I. V. pasirašytu sąrašu, 2022 m. rugsėjo 25 d. bendrijai priklausė 14 butų/patalpų savininkų (dalis jų, atsižvelgdami į pranešime apie šaukiamą 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą išdėstytą informaciją ir norėdami būti tikri dėl savo balsavimo teisės, prašymus būti Bendrijos nariais prieš susirinkimą pateikė iš naujo). Atsakovės ir trečiųjų asmenų vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad narių sąrašas byloje buvo nuginčytas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrijos nariais yra laikytini visi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai ar kad S. P. yra ir buvo narys. Pabrėžia, kad narystė Bendrijoje negali būti preziumuojama ir, skirtingai nei mano apeliantas, visi butų ir kitų patalpų savininkai negali savaime būti laikomi Bendrijos nariais. 

60.       Atkreipia dėmesį, kad, skirtingai nei teigia apeliantas, S. P. 2007 m. birželio 14 d. Bendrijos susirinkime nedalyvavo, prašymo nepateikė ir į Bendrijos narius priimtas nebuvo. Nėra duomenų, kad S. P. prašymą būtų pateikęs ir į Bendrijos narius būtų priimtas kitu metu. 

61.       Nurodo, kad pranešimas apie šaukiamą 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių susirinkimą buvo pateiktas (Bendrijos narės J. J. išsiųstas) visiems butų ir patalpų (duomenys neskelbtini) savininkams, jame, be kita ko, nurodant, kad, įsigijus turtą, patalpų savininkas automatiškai Bendrijos nariu netampa, o norintys tapti Bendrijos nariais (ir balsuoti susirinkime) gali pateikti atitinkamus prašymus. Pranešimas iš viso 21 asmeniui 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo išsiųstas registruotu paštu, taip pat pakabintas skelbimų lentoje. Taigi patalpų savininkų teisė tapti Bendrijos nariais niekada nebuvo ribojama, apie tai informacija buvo teikiama. Duomenų/ įrodymų, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo dienai Bendrijos narių sąrašas buvo sudarytas neteisingai, nėra.   

62.       Pažymi, kad pakartotinai pateikti Bendrijos narių prašymai dėl narystės Bendrijoje neįtakoja jų (kaip ir kitų Bendrijos narių), teisių ir pareigų, įskaitant ir teisės inicijuoti Bendrijos narių susirinkimą. 

63.       Tvirtina, kad apeliantas apie 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių susirinkimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Tai, kad apeliantas teigia pavėlavęs ir susirinkimo dalyvių kieme neradęs, nedaro susirinkimo ir jame priimtų sprendimų neteisėtais ir negaliojančiais. Susirinkimo vietos pakeitimas nesutrukdė laiku atvykusiems 9 asmenims sėkmingai dalyvauti susirinkime. Ieškovas pats neskambino ir nesidomėjo apie faktinę susirinkimo vietą. 

64.       Atsakovės ir trečiųjų asmenų teigimu, apeliantas byloje neįrodė, jog, tvirtinant ginčijamą Taisyklių 6.8 punktą, valdybos nariai ir/ar kiti Bendrijos nariai turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą, kuris prieštarautų Bendrijos interesams. Pati ginčijamo 6.8 punkto formuluotė atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nes yra bendro pobūdžio neteisėto elgesio draudimas. Automobilių stovėjimo aikštelės savininkai turi teisėtai įgytą, nenuginčytą, galiojančią, niekaip nesuvaržytą ir neapribotą nuosavybės teisę į Automobilių stovėjimo aikštelę. Ginčijama Taisyklių nuostata apelianto atžvilgiu nėra diskriminacinė ir jam yra taikoma taip pat, kaip ir visiems kitiems Bendrijos nariams/patalpų savininkams; pagal ją apeliantas turi teisę naudotis namo kiemo erdve, nepažeisdamas kitų asmenų nuosavybės teisių. Apeliantas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad už privačios Automobilių stovėjimo aikštelės išlaikymą mokėtų visi nekilnojamojo turto savininkai.  

65.       Nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, apelianto išvardinti jam „nepatinkantys“ teismų procesiniai sprendimai nėra teismų šališkumo įrodymas, o realių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių galimą teismo šališkumą, viso proceso metu nebuvo pateikta. Atsakovės ir trečiųjų asmenų vertinimu, apeliantas nėra diskriminuojamas dėl tautybės/pilietybės, tačiau tuo pačiu negali ir tikėtis atitinkamų „lengvatų“, leidžiančių ignoruoti imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas. Bylos šalims yra taikytinas lygiateisiškumo principas, kuris nagrinėjamoje byloje buvo tinkamai įgyvendintas.

66.       Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės ir/ar trečiųjų asmenų procesinis elgesys būtu nesąžiningas, kad būtų netinkamai naudojamasi procesinėmis teisėmis ar neatliekamos procesinės pareigos. Tai, kad atsakovė ir tretieji asmenys gynėsi nuo ieškovo reikalavimų ir reiškė atitinkamus procesinius prašymus, niekaip nerodo jų nesąžiningumo procese. Tuo labiau netinkamam procesiniam elgesiui negali būti priskiriamos aplinkybės, susijusios su Bendrijos valdymu, narių susirinkimų sušaukimo ar narių sąrašų sudarymu.

67.       Atsakovės ir trečiųjų asmenų vertinimu, ši byla yra tarp Bendrijos nario ir Bendrijos, o ne Bendrijos valdymo organų – valdybos ir (arba) Bendrijos pirmininko, kaip numato DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalis, todėl minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto norma nėra taikoma.

68.       Tvirtina, jog byloje apeliantas tariamus pažeidimus įvardina ne kaip jo paties, bet kaip kitų/ trečiųjų asmenų teisių pažeidimus, nors kiti Bendrijos nariai ir/ar patalpų savininkai savarankiškų reikalavimų nėra pareiškę. 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime priimti Bendrijos įstatai buvo patvirtinti notarine tvarka, kas reiškia, jog jų priėmimo procedūra, turinys ir forma atitinka įstatymų reikalavimus, juose nustatytos juridinio asmens teisės ir pareigos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.  

69.       Pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime išrinkus naujus Bendrijos valdymo organus, Bendrija sėkmingai ir efektyviai veikia, šaukiami susirinkimai įvairiais klausimais, kuriuose sprendimai yra priimami ir nėra ginčijami. Nei vienas iš Bendrijos narių nėra reiškęs pretenzijų ir/ar iniciavęs 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime išrinkto pirmininko ir/ar valdybos perrinkimo. Nėra aišku, kaip ir kieno interesai būtų apginti, jeigu byloje ieškinys būtų tenkintas ir panaikinti 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime priimti sprendimai patvirtinti naują Bendrijos įstatų redakciją ir išrinkti Bendrijos valdymo organus. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

70.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

71.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

72.       Pažymėtina, jog, remiantis bylos duomenimis, V. S. ir S. L. byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įžanginėje dalyje jie nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas, nesudarantis pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

73.       Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuodamas poreikiu atskleisti bylos faktines aplinkybes, susijusias su M. P. (ne)dalyvavimu Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. visuotiniame susirinkime ir jo parašo suklastojimu, taip pat apklausti liudytojais G. B., J. J., M. P., A. P. ir A. J. M. B..

74.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

75.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28-29 punktai).

76.       Panašūs kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). Taigi, EŽTT, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Mirovni Inštitut prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

77.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei apelianto prašyme nurodytos aplinkybės, nei kitokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas ir atsakovė, jų atstovai buvo išklausyti tiesiogiai bei turėjo galimybę duoti teismui paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus ir teikti rašytinius paaiškinimus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų teikęs prašymą kviesti prašyme nurodytus asmenis liudytojais pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra duomenų, jog ši ieškovo teisė būtų buvusi apribota. Apeliantas iš esmės nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka bei apklausus jo nurodytus liudytojus, kas suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme. O dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys toliau, nagrinėjant ieškovo apeliacinio skundo argumentus.

79.       Nurodytais motyvais ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apelianto bei byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Dėl ekspertizės skyrimo

80.       Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti M. P. parašo, esančio Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo dalyvių sąraše, autentiškumo ekspertizę.

81.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

82.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

83.       CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi, paminėta teisės norma neįpareigoja teismo skirti ekspertizę byloje, teismas tokia teise gali pasinaudoti savo nuožiūra.

84.       Šiame kontekste pabrėžtina, kad CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

85.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). Ieškovas, norėdamas gauti eksperto išvadą dėl M. P. parašo Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo dalyvių sąraše autentiškumo, galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas tokia savo procesine teise būtų pasinaudojęs. Įvertinus apeliacinio proceso paskirtį bei tai, kad ieškovas neprašė skirti teismo ekspertizės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas savo procesine teise prašyti skirti byloje teismo ekspertizę naudojasi nesilaikydamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) ir tokio prašymo patenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir (ar) yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

86.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir aptariamo procesinio prašymo pagrindimą (ieškovas tokiu būdu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą kai kurių aplinkybių bei įrodymų vertinimą), neturi pagrindo tenkinti prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, kadangi toks prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme ir rašysenos ekspertizės paskyrimas šioje proceso stadijoje neproporcingai užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į bylos medžiagoje esančius duomenis, galima ekspertinė išvada nebūtų reikšminga bylos išsprendimo rezultatui.

Dėl teismo (ne)šališkumo

87.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, kadangi: (1) teisėja I. V. civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040/2024 2024 m. birželio 6 d. posėdžio metu pareiškė, kad jei ieškovui nepatinka gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje, tai jis gali išvykti ir gyventi kitur; dėl to, ieškovo nuomone, turėtų būti įvertintos ir 2024 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040/2024 bei 2024 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-174-1040/2024; (2) sistemiškai buvo atsisakoma priimti ieškovo ieškinius įvairiais neteisėtais pagrindais; (3) teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

88.       Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).

89.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

90.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinę bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantui, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu, todėl apelianto argumentai dėl teismo šališkumo sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo yra atmestini. Be to, įvertinus ir ištyrus bylos medžiagą, išklausius teismo posėdžių garso įrašus nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų demonstravęs išskirtinį palankumą kuriam nors byloje dalyvavusiam asmeniui ar būtų ribojęs ir/ar pažeidęs kažkokias ieškovo procesines teises, todėl ieškovo (apelianto) subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo fakto.  

91.       Paminėtina ir tai, jog dėl apelianto argumento apie teisėjos I. V. pareiškimą 2024 m. birželio 6 d. posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040/2024 (ne)pagrįstumo jau buvo pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040/2024, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-174-1040/2024. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta nutarties 90 punkte, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo nešališkumu, nėra pagrindo vertinti ir 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6257-1040/2024 bei 2024 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-174-1040/2024. Be to, minėtos nutartys apeliacines tvarka nėra skundžiamos, todėl negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 straipsnis). 

Dėl ginčo esminių aplinkybių

92.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 994-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija įsteigta 2007 m. vasario 15 d. pertvarkant ją reorganizavimo būdu, prijungus reorganizuojamą 992-ąją gyvenamojo namo statybos bendriją prie 994-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos.

93.       2007 m. gegužės 4 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti 2007 m. vasario 21 d. Bendrijos įstatai, galioję iki ginčijamo Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo metu patvirtintų Bendrijos įstatų. Tiek 2007 m. vasario 21 d. Įstatų 9 punkte, tiek 2022 m. rugsėjo 5 d. Įstatų 14.3 papunktyje įtvirtinta tokia pati nuostata, jog į Bendriją įstojama (Bendrijos nariu tampama) pateikus asmens prašymą Bendrijos pirmininkui.

94.       Bendrijos pirmininku nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 22 d. (kadencijos pabaigos, vadovaujantis DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 2 dalimi) – I. V.. Nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos pirmininku ginčijamo Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo metu išrinktas M. D.. Bendrija laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. pirmininko neturėjo. 

95.       Bendrija vienija savininkus butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name su komercinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iš viso yra 27 patalpos, iš jų 16 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 11 negyvenamųjų, bei 21 butų ir patalpų savininkas.   

96.       Bendrijos pirmininko I. V. pateikto 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašo duomenimis Bendriją sudaro 14 narių, kuriems nuosavybės teise priklauso 14 butų ar patalpų, t. y. G. B., V. S., J. B., J. J., L. V.-B. (L. V.-B.) ir A. J. M. B., UAB „Northway turto valdymas“, R. L., I. A. D. S. G. K. ir A. A. D. S., S. K. (S. K.), S. L. ir V. L., M. P., UAB „Gėlos užuovėja“, J. V. R., B. Y. (B. Y.) ir V. Y..

97.       Remiantis bylos duomenimis, iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašai nebuvo sudaromi; Bendrijos narių susirinkimų (2007 m. birželio 14 d.; 2017 m. birželio 22 d.; 2022 m. birželio 23 d.) protokoluose nebuvo fiksuojama kas tuo laikotarpiu buvo Bendrijos nariais.

98.       Bendrijos narių visuotiniame 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo 9 bendrijos nariai, t. y. L. V.-B. (L. V.-B.), I. A. D. S. G. K. (atstovaujama J. S.), S. K. (S. K.), V. L. (įrašytas du kartus, kaip dviejų butų/patalpų savininkas), A. P., atstovaujantis UAB „Gėlos užuovėja“, M. P., R. L., G. B. ir J. J..

Dėl Bendrijos narių visuotinio 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo (ne)teisėtumo

99.       Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia tuo, jog: (1) nebuvo Bendrijos narių visuotinio 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo kvorumo, kadangi A. P. pasirašė už savo sūnų M. P. be teisėto pagrindo; (2) sprendimo 16 punkto motyvas dėl Bendrijos narių visuotinio 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo neatitinka DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 dalies; (3) sprendimo 14 punkte klaidingai nurodyta, jog Bendrijos narių visuotiniame 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo J. V. R., B. Y. (B. Y.) ir V. Y.; (4) Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. sąrašas yra nepatikimas, fiktyvus, nes: 2017 m. susirinkimuose buvo nustatomas kvorumas, pagal tai, kad visi savininkai yra Bendrijos nariai; atsakovė klastodavo narių sąrašus; pirmininkas I. V., kurio įgaliojimai pasibaigę 2020 m. birželio 22 d., neteisėtai rengė 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą; narių sąraše trūksta 2007 m. sąraše buvusio jos nario S. P.; byloje yra pateikti ne visų narių prašymai; (5) nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad Bendrijos 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo dalyviai išreiškė savo iniciatyvą dėl visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, kadangi Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo iniciatoriai nebuvo Bendrijos nariai; (6) Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas vyko nenumatytoje vietoje.

100.       Remiantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 punktu (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. 

101.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. visuotiniame susirinkime faktiškai dalyvavo 9 Bendrijos nariai, t. y. L. V.-B. (L. V.-B.), I. A. D. S. G. K. (atstovaujama J. S.), S. K. (S. K.), V. L., A. P., atstovaujantis UAB „Gėlos užuovėja“, M. P., R. L., G. B. ir J. J.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vadovaujantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 9 dalimi, V. L. (nepaisant jo turimų patalpų skaičiaus) skaičiuotinas kaip vienas Bendrijos visuotinio susirinkimo dalyvis, turintis vieną balsą. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

102.       Apelianto teigimu, A. P. Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė už sūnų M. P. be jokio teisėto pagrindo (įgaliojimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir aktualia ginčui kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

103.       Pirma, be apelianto nurodomo vizualaus parašų (ne)panašumo, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie suponuotų spręsti, jog Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo sąraše pasirašė ne M. P., o už jį pasirašė jo tėvas A. P.. Ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių konkrečių leistinų įrodymų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų prašęs paskirti rašysenos ekspertizę savo argumentams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, vien tik remiantis argumentu, kad parašai vizualiai yra panašūs, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo sąraše pasirašė ne M. P..

104.       Antra, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1-2 punktai).

105.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog kiekvienas subjektas, turintis teises ir pareigas, jas gali įgyvendinti pats asmeniškai ar per atstovą. DGNKPPSBĮ 16 straipsnis (ginčui aktualios redakcijos DGNKPPSBĮ, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., 21 straipsnio 4 dalies 9 punktas) numato, kad fizinis asmuo, esantis bendrijos nariu, gali nustatyta tvarka įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį. Jeigu tokį bendrijos narį atstovauja jo šeimos nariai ar nuomininkai be nustatyta tvarka įforminto įgaliojimo ar pavedimo, tai šiam bendrijos nariui ir pačiai bendrijai toks atstovavimas sukelia teisines pasekmes, jeigu atstovaujamasis patvirtina tokius neįformintų atstovų veiksmus. Patvirtinimo būdai yra įvairūs, svarbu, kad tas patvirtinimas būtų suprantamas kitam teisinio santykio subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002).

106.       Byloje nėra duomenų, jog pats M. P. būtų ginčijęs Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime tariamai jo vardu tėvo A. P. atliktus veiksmus. A. P. ir M. P. byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, tačiau nėra pateikę jokių prieštaravimų dėl Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo ir jame priimtų sprendimų (ne)teisėtumo ar M. P. parašo dalyvių sąraše (ne)tikrumo. Išdėstytais argumentais ir remiantis nutarties 104 - 105 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo apelianto nurodytais argumentais dėl parašo (ne)suklastojimo konstatuoti M. P. teisių dalyvauti Bendrijos veikloje pažeidimų ar tuo pagrindu pripažinti, kad M. P. balsavimas Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime yra neteisėtas.

107.       Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrijos narės I. A. D. S. G. K. atstovavimas 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos susirinkime yra netinkamas. Nors byloje nustatyta, kad I. A. D. S. G. K. susirinkime atstovavo jos sūnus J. S. su notariškai nepatvirtintu įgaliojimu, tačiau byloje taip pat pateiktas I. A. D. S. G. K. ir A. A. D. S. 2023 m. vasario 10 d. patvirtinimas, kad jų sūnus J. S. jų vardu ir pavedimu dalyvavo ir balsavo 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos susirinkime ir kad jie susirinkime priimtiems sprendimams visiškai pritaria. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaujantis nutarties 104-105 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo vertinti, jog toks Bendrijos narės I. A. D. S. G. K. atstovavimas nesukelia teisinių pasekmių tiek I. A. D. S. G. K., tiek pačiai Bendrijai (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1-2 punktai).

108.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo 9 nariai iš 14, t. y. daugiau nei pusė Bendrijos narių, todėl, vadovaujantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 punktu, nėra pagrindo konstatuoti šio susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų neteisėtumo tuo pagrindu, kad nebuvo kvorumo.

109.       Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad teismo sprendimo 16 punkto motyvas dėl Bendrijos visuotinio 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo neatitinka DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 dalies. Sutiktina su apeliantu, jog, remiantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 dalimi (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), esant 14 Bendrijos narių, visuotinis Bendrijos narių susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja bent 8 Bendrijos nariai, o ne 7, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau, atsižvelgiant į nutarties 108 punkte nustatytas aplinkybes, jog susirinkime dalyvavo 9 Bendrijos nariai iš 14, kas patvirtina, jog kvorumas buvo, šis pirmosios instancijos teismo nurodytas netikslumas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytu pagrindu.

110.       Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad skundžiamo sprendimo 14 punkte klaidingai nurodyta, jog Bendrijos visuotiniame 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo J. V. R., B. Y. (B. Y.) ir V. Y., tačiau, įvertinus tai, jog teismas minėtame 14 punkte nurodė, jog Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavo 10 narių ir išvardino juos remdamasis byloje pateiktu Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo dalyvių sąrašu, laikytina tai rašymo apsirikimu, kuris nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytu pagrindu (CPK 276 straipsnio 2 dalis). 

111.       Apeliantas, ginčydamas Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo teisėtumą, taip pat teigia, jog pirmininko I. V. sudarytas Bendrijos narių sąrašas yra fiktyvus, nepatikimas, kadangi: (1) 2017 m. susirinkimuose buvo nustatomas kvorumas pagal tai, kad visi savininkai yra Bendrijos nariai; (2) atsakovė klastodavo narių sąrašus; (3) pirmininkas I. V., kurio įgaliojimai pasibaigę 2020 m. birželio 22 d., neteisėtai rengė 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą; (4) narių sąraše trūksta 2007 m. sąraše buvusio jos nario S. P.; (5) byloje yra pateikti ne visų narių prašymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

112.       Byloje nustatyta, kad Bendrijoje yra 21 butų ir patalpų savininkas. Remiantis tiek 2007 m. vasario 21 d. Bendrijos įstatų 9 punktu, tiek 2022 m. rugsėjo 5 d. Įstatų 14.3 papunkčiu, Bendrijos nariu tampama tik pateikus rašytinį prašymą Bendrijos pirmininkui, kas sudaro pagrindą spręsti, jog Bendrijos nariai nesutampa su butų ir patalpų savininkais, t. y. Bendrijos nariu savaime netampama įgijus nuosavybę, o tik pateikus atitinkamą prašymą Bendrijos pirmininkui. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašo jokie kiti Bendrijos narių sąrašai nebuvo sudaromi. Ankstesnių Bendrijos narių susirinkimų (2007 m. birželio 14 d.; 2017 m. birželio 22 d.; 2022 m. birželio 23 d.) protokoluose nebuvo fiksuojama kas tuo laikotarpiu buvo Bendrijos nariais. 

113.       Apeliantas teigia, kad 2017 m. susirinkimuose buvo nustatomas kvorumas pagal tai, kad visi savininkai yra Bendrijos nariai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kas buvo Bendrijos nariais 2017 m. birželio 22 d. vykusio pakartotinio Bendrijos susirinkimo metu. Apeliantas tokių duomenų taip pat nepateikė. Be to, kaip minėta, remiantis tuo laikotarpiu galiojusiais 2007 m. vasario 21 d. Bendrijos įstatais, butų ir patalpų savininkai nesutapo su nariais, kadangi, norint tapti Bendrijos nariu, turėjo būti pateiktas rašytinis prašymas Bendrijos pirmininkui. Atsižvelgiant į tai, šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu. 

114.       Apeliantas, ginčydamas 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašo teisėtumą, taip pat nurodo, jog pirmininkas I. V., kurio įgaliojimai pasibaigę 2020 m. birželio 22 d., neteisėtai rengė 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

115.       Byloje nustatyta, jog nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 22 d. (kadencijos pabaigos) Bendrijos pirmininku buvo I. V., kuris buvo išviešintas ir Juridinių asmenų registre. Nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., kai Bendrijos pirmininku išrinktas M. D., Bendrija pirmininko neturėjo.

116.       DGNKPPSBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatyta, jog bendrijos pirmininkas, be kita ko, yra atsakingas už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Remiantis bendrosiomis juridinio asmens valdymo organų atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, teismų praktika, kiekvieno juridinio asmens vadovo pareiga yra ne tik saugoti juridinio asmens turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokį konkrečiai turtą ir dokumentus juridinio asmens vadovas perdavė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-516/2016; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-330/2023).

117.       Taigi, įvertinus tai, jog I. V. buvo paskutinis Bendrijos pirmininkas iki ginčijamo Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo metu išrinkto M. D., atsižvelgus į tai, jog, kaip minėta, būtent juridinio asmens vadovas, t. y. Bendrijos pirmininkas, yra atsakingas už visų su Bendrijos veikla susijusių dokumentų ir duomenų perdavimą, spręstina, jog I. V. turėjo pareigą atsakovei perduoti duomenis apie paskutinius jam žinomus Bendrijos narius ir sudaryti jų sąrašą. Taip pat įvertintina ir tai, jog byloje nėra jokių kitų butų ir patalpų savininkų pretenzijų dėl jų narystės Bendrijoje, kas sudarytų pagrindą abejoti I. V. sudarytu 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašo teisėtumu. Ieškovas duomenų apie Bendrijos narius, kurie (ne)įtraukti į minėtą sąrašą, byloje taip pat neteikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus visetą byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo teigti, kad buvęs paskutinis Bendrijos pirmininkas I. V. 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą sudarė neteisėtai, nėra.

118.       Pažymėtina, jog apelianto teiginys apie tai, jog atsakovė klastodavo Bendrijos narių sąrašus, nepateiktus jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų, laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu, todėl atmestinas.

119.       Apeliantas taip pat nurodo, kad narių sąraše trūksta 2007 m. sąraše buvusio jos nario S. P.. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su šiuo apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti. Iš Bendrijos 2007 m. birželio 14 d. susirinkimo protokolo ir dalyvių sąrašo matyti, kad S. P. 2007 m. birželio 14 d. Bendrijos susirinkime nedalyvavo, o į sąrašą įrašyti visi 24 butų ir patalpų savininkai, tarp kurių ir S. P.. Tačiau iš protokolo turinio matyti, jog į susirinkimą atvyko 6 Bendrijos nariai iš 9 Bendrijos narių, kas sudaro pagrindą spręsti, jog dalyvių sąraše įrašyti visi savininkai nebuvo Bendrijos nariais, o tik 9 iš jų. Be to, kaip minėta, pagal 2007 m. vasario 21 d. Bendrijos įstatų 9 punktą, Bendrijos nariu, įgijus nuosavybę, savaime netampama, o tik pateikus rašytinį prašymą Bendrijos pirmininkui. Byloje nėra duomenų, jog S. P. būtų teikęs prašymą priimti jį į Bendrijos narius. Iš S. P. byloje pateikto atsiliepimo matyti, kad jis savo narystę Bendrijoje sieja su nuosavybės įgijimu, tačiau, kaip minėta, Bendrijos nariu savaime netampama tik įgijus nuosavybę, todėl toks jo prieštaravimas nėra pagrįstas.

120.       Apeliantas 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašo neteisėtumą, be kita ko, grindžia tuo, kad byloje yra pateikti ne visų narių prašymai. Apelianto teigimu, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu į narius I. V. įtraukė tokius narius kaip G. B., ieškovas J. B. ar B. Y. (B. Y.), V. Y. (V. Y.) ir V. S., kurie netiekė prašymo 2022 metais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų rašytinių įrodymų visetą, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

121.       Byloje nustatyta, kad prašymus tapti Bendrijos nariais yra pateikę – 2022 m. rugsėjo 2 d. J. J.; 2022 m. rugpjūčio 29 d. J. V. R., 2022 m. rugpjūčio 23 d. S. L. ir V. L.; 2022 m. rugpjūčio 23 d. M. P.; 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Gėlos užuovėja“; 2022 m. rugpjūčio 22 d. S. K. (S. K.); 2022 m. rugpjūčio 18 d. I. A. D. S. G. K. ir A. A. D. S.; 2022 m. liepos 22 d. R. L.; 2022 m. liepos 21 d. UAB „Northway turto valdymas“; 2022 m. liepos 12 d. L. V.-B. (L. V.-B.) ir A. J. M. B.. Jeigu prašymai dėl įstojimo į Bendrijos narius buvo teikti anksčiau, jie nėra išlikę; byloje jų nėra pateikta. Nors sutiktina su apeliantu, jog byloje nėra pateikti 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąraše įrašytų Bendrijos narių G. B., J. B., B. Y. (B. Y.), V. Y. (V. Y.) ir V. S. prašymai, tačiau, įvertinus tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kas buvo Bendrijos nariais iki 2022 m. rugsėjo 5 d., be to, nėra pateikta jokių šių asmenų pretenzijų, prieštaravimų dėl narystės Bendrijoje, nors jie byloje ir yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pat ir pats ieškovas savo narytės Bendrijoje neginčija, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad minėti asmenys į 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą įrašyti neteisėtai ir kad jie nebuvo Bendrijos nariais.

122.       Pažymėtina ir tai, jog beveik visi iš ginčijamame Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime dalyvavusių asmenų (L. V.-B. (L. V.-B.), I. A. D. S. G. K., S. K. (S. K.), V. L., UAB „Gėlos užuovėja“, M. P., R. L., J. J.) yra pateikę prašymus tapti Bendrijos nariais. Nėra pateikto tik G. B. prašymo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl jo narystės Bendrijoje būtų teiktos pretenzijos ar prieštaravimai. Pats G. B. savo narystės Bendrijoje taip pat neginčija, todėl nėra pagrindo teigti, kad į 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašą jis įrašytas neteisėtai ar kad jis nebuvo Bendrijos nariu. Ieškovas tokių duomenų taip pat neteikė. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš Bendrijos 2007 m. birželio 14 d. susirinkimo protokolo ir dalyvių sąrašo matyti, kad G. B. šiame susirinkime dalyvavo, o protokole nurodyta, jog į susirinkimą atvyko 6 Bendrijos nariai iš 9 Bendrijos narių, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jau 2007 m. G. B. buvo Bendrijos nariu.

123.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje konkrečioje situacijoje sprendžiant šį konkretų ginčą, įvertinus byloje pateiktų rašytinių įrodymų visetą, įvertinus tai, jog nuo Bendrijos įsteigimo 2007 m. butų ir patalpų savininkai keitėsi, taigi keitėsi ir Bendrijos nariai, tačiau byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie iki 2022 m. rugsėjo 5 d. buvusius Bendrijos narius, jų sąrašą(-us), atsižvelgus į tai, jog, kaip konstatuota nutarties 112-122 punktuose, byloje nėra duomenų, jog vienintelis esantis 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašas, buvusio Bendrijos pirmininko I. V. būtų sudarytas neteisėtai ar kad jame būtų nurodyti asmenys, nesantys Bendrijos nariais, ar nurodyti ne visi Bendrijos nariai, byloje nesant pateiktų jokių prieštaravimų ar pretenzijų dėl narystės Bendrijoje, nėra pagrindo išvadai, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašas yra fiktyvus ar nepatikimas, kaip teigia apeliantas.  

124.       Apeliantas, ginčydamas Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo teisėtumą, be kita ko, kelia klausimą dėl ginčo Bendrijos visuotinio susirinkimo iniciatyvos teisės, teigdamas, jog 2022 m. birželio 23 dieną 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo iniciatoriai buvo asmenys, kurie dar nebuvo ar jau nebuvo Bendrijos nariais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.

125.       DGNKPPSBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalis numato, jog visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).

126.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo buvusio Bendrijos pirmininko I. V. kadencijos pabaigos 2020 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrija pirmininko neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtu laikotarpiu vienintelis funkcionuojantis organas Bendrijoje liko visuotinis jos narų susirinkimas. Iš Bendrijos narių 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo protokolo turinio matyti, kad, nors ir kvorumo nebuvo, tačiau šio susirinkimo metu buvo svarstomi klausimai dėl: (1) Bendrijos pirmininko rinkimų; (2) Bendrijos pirmininko darbo užmokesčio nustatymo; (3) naujų Bendrijos įstatų tvirtinimo; (4) Bendrijos valdybos narių rinkimų; (5) Bendrijos revizoriaus rinkimų. Bendrijos narių 2022 m. birželio 23 d. susirinkime dalyvavo Bendrijos nariai: G. B., T. A., M. P., A. P., atstovaujantis UAB „Gėlos užuovėja“, R. L., J. B., V. L., J. J.. 

127.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas teigia, kad Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą inicijavo ne Bendrijos nariai, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kiek Bendrijos narių ir kas jais buvo Bendrijos narių 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo metu, byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nutarties 126 punkte minėti asmenys 2022 m. birželio 23 d. nebuvo Bendrijos nariais. Ieškovas tokių įrodymų taip pat nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog dauguma Bendrijos 2022 m. birželio 23 d. susirinkime dalyvavusių narių, t. y. M. P., A. P., atstovaujantis UAB „Gėlos užuovėja“, R. L., V. L. ir J. J., yra pateikę prašymus ir šiuo metu yra Bendrijos nariais. O kiti nariai, t. y. G. B., T. A., taip pat ir pats ieškovas J. B., neteikė jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl narystės Bendrijoje tiek šiuo metu, tiek Bendrijos 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo metu. Be to, kaip konstatuota nutarties 122 punkte, iš Bendrijos 2007 m. birželio 14 d. susirinkimo protokolo ir dalyvių sąrašo galima pagrįstai spręsti, jog jau 2007 m. G. B. buvo Bendrijos nariu. Remiantis bylos duomenimis, T. A. savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2022 m. birželio 30 d., todėl, vadovaujantis 2007 m. vasario 21 d. Bendrijos įstatų 14 punktu, numatančiu, jog narystė Bendrijoje pasibaigia, be kita ko, nariui netekus nuosavybės teisės į visas Bendrijos name turėtas patalpas, nebebuvo Bendrijos nare Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo metu, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog ji nebuvo Bendrijos nare 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo metu ir tuo metu neturėjo iniciatyvos teisės spręsti dėl Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo inicijavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog Bendrijos 2022 m. birželio 23 d. susirinkime dalyvavę Bendrijos nariai neturėjo iniciatyvos teisės spręsti dėl Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo sušaukimo. 

128.       Taigi, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrija pirmininko neturėjo ir nebuvo valdoma, be to, iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. sausio 25 d. rašto, adresuoto ieškovui J. B., matyti, jog buvo siūloma šaukti visuotinį susirinkimą dėl Bendrijos pirmininko išrinkimo, taip pat įvertinus tai, jog duomenų, kas Bendrijos 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo metu buvo jos nariais, byloje nėra, prieštaravimų ir pretenzijų dėl narystės Bendrijoje minėtu laikotarpiu taip pat nėra pateikta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas inicijuotas nepagrįstai ar pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, jog Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas inicijuotas neteisėtos sudėties 2022 m. birželio 23 d. susirinkimo Bendrijos narių, deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais apelianto argumentas.

129.       DGNKPPSBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 2 dalis numato, jog pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams.

130.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apie šaukiamą Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą ir joje nagrinėjamus klausimus buvo paskelbta Bendrijos skelbimų lentoje, rašte, be kita ko, butų ir patalpų savininkus informuojant, jog įsigijus turtą, patalpų savininkas automatiškai Bendrijos nariu netampa, o, norint tapti Bendrijos nariu, savininkas turi pateikti rašytinį prašymą Bendrijos pirmininkui. Raštas apie šaukiamą Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą ir jo darbotvarkę taip pat buvo išsiųstas visiems butų ir patalpų savininkams registruotu paštu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apie Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą butų ir patalpų savininkai buvo informuoti tinkamai. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje taip pat nėra.

131.       Taigi, sprendžiant dėl Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo teisėtumo, įvertintina ir tai, jog visiems butų ir patalpų savininkams informacija apie vyksiantį susirinkimą buvo išviešinta, be kita ko, išaiškinant, kaip tampama Bendrijos nariu, tačiau niekas iš savininkų jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl susirinkimo ar narystės Bendrijoje nereiškė nei prieš Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą, nei bylos nagrinėjimo metu, nors visi butų ir patalpų savininkai byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, jog nors byloje pateikti trečiųjų asmenų S. P. ir A. J. atsiliepimai, kuriuose teigiama, kad jie yra Bendrijos nariai, tačiau iš atsiliepimų turinio matyti, jog jie savo narystę Bendrijoje sieja su nuosavybės įgijimu, tačiau, kaip minėta, remiantis tiek 2007 m. vasario 21 d. Bendrijos įstatų 9 punktu, tiek 2022 m. rugsėjo 5 d. Įstatų 14.3 papunkčiu, Bendrijos nariu, įgijus nuosavybę, savaime netampama, o reikia teikti rašytinį prašymą Bendrijos pirmininkui, todėl tokie trečiųjų asmenų prieštaravimai nėra pagrįsti.

132.       Apeliantas, ginčydamas Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo teisėtumą, be kita ko, nurodo, kad susirinkimas vyko nenumatytoje vietoje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu,  vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, toks susirinkimo vietos pakeitimas, atsakovės tvirtinimu dėl blogo oro, negalėtų būti laikomas pagrindu pripažinti Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą bei jame priimtus sprendimu neteisėtais, įvertinus ir tai, jog ieškovas turėjo kontaktinius kitų Bendrijos narių telefono numerius ir turėjo galimybę pasitikslinti susirinkimo vietą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

133.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota nutarties 103-108 punktuose, Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkime kvorumas buvo, įvertinus tai, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. Bendrijos narių sąrašas yra fiktyvus ar neteisingas ar kad susirinkimą inicijavę Bendrijos nariai neturėjo iniciatyvos teisės, taip pat įvertinus tai, jog visa informacija apie 2022 m. rugsėjo 5 d. vyksiantį Bendrijos susirinkimą buvo išviešinta visiems butų ir patalpų savininkams, teisė dalyvauti susirinkime ar tapti Bendrijos nariais nebuvo apribota, o prieštaravimų ir pretenzijų dėl susirinkimo ir jame priimtų sprendimų ar narystės Bendrijoje iš kitų butų ir patalpų savininkų nėra pateikta, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimas ir jame priimti sprendimai buvo (yra) neteisėti.

Dėl Bendrijos narių visuotinio 2023 m. kovo 16 d. susirinkimo nutarimo

134.       Byloje nustatyta, kad ieškiniu ieškovas taip pat ginčijo Bendrijos narių 2023 m. kovo 16 d. susirinkimo metu priimtų ir patvirtintų Bendrosios patalpų ir teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), eksploatacijos taisyklių 6.8 papunktį, numatantį, kad, negavus raštiško pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo leidimo, teritorijoje draudžiama statyti automobilius ar kitas transporto priemones ne nuosavybės teise priklausančiose ar teisėtai naudojamose vietose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. J. ir G. B. nėra vieninteliai vidinio kiemo stovėjimo aikštelės savininkai, įvertinęs tai, jog Bendrijos nariai, spręsdami Bendrijai reikšmingus klausimus visuotiniame narių susirinkime, yra visada suinteresuoti, kad jų priimami sprendimai būtų naudingi jiems, kaip nuosavybės teisės objektų turėtojams, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad Bendrijos nariai J. J. ir G. B., kaip Bendrijos valdybos nariai, turėjo kažkokį išimtinį asmeninį suinteresuotumą, prieštaraujantį visų kitų Bendrijos narių ir Bendrijos interesams, o jų eliminavimas, priimant sprendimus dėl jų nuosavybės teise valdomų objektų valdymo, neatsižvelgiant į jų poziciją, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

135.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad šiuo atveju yra akivaizdus interesų konfliktas. Apelianto teigimu, I. A. D. S. G. K. (su A. A. D. S.), R. L., V. L. (su S. L.), Y. B. su S. K. (S. K.), G. B. ir J. J. siekė riboti kitų teisę naudotis Bendrijos žeme. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

136.       Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, byloje nustatyta, kad Kiti inžineriniai statiniai - Automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: I. A. D. S. G. K. ir A. A. D. S. – pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7745 ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 7800 – 1/7 dalis; R. L. – pagal 2020 m. spalio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DA-5296 ir 2020 m. spalio 8 d. Perdavimo - priėmimo aktą Nr. DA-5490 – 1/7 dalis; V. L. ir S. L. – pagal 2019 m. lapkričio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-11308 ir 2019 m. lapkričio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-6145 – 2/7 dalys; S. K. (S. K.) ir Y. B. – pagal 2014 m. spalio 22 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3984 ir 2014 m. lapkričio 18 d. Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 4319 – 1/7 dalis; G. B. – pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DP-7937 ir 2006 m. gruodžio 12 d. Pažymą – 1/7 dalis; J. J. – pagal 2006 m. gruodžio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DP-7960 ir 2006 m. gruodžio 15 d. Perdavimo - priėmimo aktą – 1/7 dalis.  

137.       Pažymėtina, jog DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalį, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

138.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nutarties 136 punkte nurodyta Automobilių stovėjimo aikštelė nuosavybės teise priklauso Bendrijos 2023 m. kovo 16 d. susirinkime dalyvavusiems Bendrijos nariams (I. A. D. S. G. K., J. J., S. K. (S. K.), V. L.), jų nuosavybės teisė šios nutarties priėmimo dieną nėra nuginčyta, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, numatančiu, jog Bendrijos nariai per Bendriją ir įgyvendina savo teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančia nuosavybe, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jie, dalyvaudami Bendrijos narių 2023 m. kovo 16 d. susirinkime ir balsuodami dėl, be kita ko, Automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės, priklausančios minėtiems Bendrijos nariams, valdymo, turėjo suinteresuotumą, prieštaraujantį Bendrijos ir/ar kitų Bendrijos narių interesams. Tuo labiau, jog byloje nėra pateikta jokių kitų Bendrijos narių ir/ar butų ir patalpų savininkų, nesančių Bendrijos nariais, bei neturinčių Automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės prieštaravimų dėl minėto Bendrijos 2023 m. kovo 16 d. susirinkimo metu priimto nutarimo.

139.       Bendrijos 2023 m. kovo 16 d. susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl Bendrijos narių nuosavybės teise priklausančios Automobilių stovėjimo aikštelės valdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių asmenų eliminavimas, priimant sprendimus dėl jų nuosavybės valdymo, iš esmės neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

140.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas – Bendrijos narių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo ir Bendrijos narių 2023 m. kovo 16 d. susirinkime priimto nutarimo teisėtumas, todėl apelianto argumentai dėl dalies reikalavimų dėl įpareigojimo pateikti narių sąrašą išskyrimo nepagrįstumo ir išskirtos bylos vilkinimo; argumentai apie bylos dėl Automobilių stovėjimo aikštelės dalių nuosavybės teisės vilkinimo ir joje sprendžiamų klausimų; dėl Automobilių stovėjimo aikštelės neišlaikymo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

141.       Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų G. B., V. L., S. L., R. L., S. K. (S. K.), J. J. elgesio, t. y. dėl atsakovės Bendrijos narių sąrašo nepateikimo teismas į bylą trečiaisiais asmenimis turėjo įtraukti visus butų ir patalpų savininkus; atsakovė ir tretieji asmenys nepagrįstai prašė, jog ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas; G. B. ir J. J. byloje pasisakė neprisiekę; dėl G. B. ir J. J. nesąžiningo elgesio Bendrijos veikloje ir 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo metu; dėl R. L. byloje teiktų tariamų J. S. įgaliojimų; (2) teismas nevertino, jog byloje buvo du ieškovai J. B. bei V. S.; (3) Bendrijai draudžiama lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus, vadovaujantis DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu; (4) atsižvelgus į tai, kad advokatas G. P. atstovavo atsakovę ir trečiuosius asmenis G. B., V. L., S. L., R. L., S. K. (S. K.), J. J., UAB „Northway turto valdymas“, kurių pozicija visais klausimai sutapo, išlaidos turėjo būti išdalintos, o ne sumuojamos; (5) neatsižvelgta į tai, kad atsakovės advokato 2023 m. lapkričio 10 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo buvo atmestas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

142.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

143.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 16 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 14 punktas).

144.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

145.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų nesąžiningo procesinio elgesio yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų procesinių teisių įgyvendinimas, atsikertant į ieškovo ieškinio reikalavimus, t. y. prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto pateikimas, įrodymų (ne)teikimas, paaiškinimų teikimas, negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu, sudarančiu pagrindą mažinti ar neatlyginti byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą laimėjusiai šaliai. Be to, G. B. ir J. J. elgesys Bendrijos veikloje ir 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo metu negali būti priskiriamas nesąžiningam procesiniam elgesiui, kuris turėtų būti vertinamas paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, jog tretieji asmenys G. B. ir J. J. apelianto nurodytame 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje pasisakė tik parengiamojoje teismo posėdžio prašymų stadijoje dėl svarstomų pateikti papildomų dokumentų, todėl prisiekti neturėjo, kadangi, remiantis CPK 186 straipsnio 6 dalimi, šalys ir tretieji asmenys prisiekia tik prieš atliekant jų apklausą bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu.

146.       Apeliantas, nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, be kita ko, nurodo, kad teismas turėjo įvertinti, jog byloje buvo du ieškovai J. B. bei V. S.. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo su šiuo apelianto argumentu sutikti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinę bylą iš esmės inicijavo ieškovas J. B., o V. S. 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškė prašymą įstoti į bylą bendraieškiu, tačiau 2023 m gegužės 8 d. pateiktu pareiškimu atsisakė ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-584-808/2023, bei 2023 m. spalio 3 d. pareiškimu atsisakė ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-2199-294/2023, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-584-1040/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų byloje, jog dėl buvusio ieškovo V. S. veiksmų jo buvimo bendraieškiu buvimo laikotarpiu būtų susidariusios papildomos bylinėjimosi išlaidos, nėra. Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškinį palaikė ieškovas J. B., o byloje nėra duomenų, jog dėl V. S. buvimo bendraiekšiu byloje laikotarpiu būtų patirtos kažkokios papildomos išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui, skirstant bylinėjimosi išlaidas, nebuvo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš buvusio ieškovo V. S..

147.       Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog Bendrijai, vadovaujantis DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, draudžiama lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus. Pažymėtina, jog DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp Bendrijos nario ir pačios Bendrijos dėl Bendrijos 2022 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo bei 2023 m. kovo 16 d. susirinkime priimto nutarimo teisėtumo, o ne tarp Bendrijos nario ir Bendrijos valdymo organo (valdybos ar Bendrijos pirmininko), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis nagrinėjamas ginčas nepatenka į ieškovo nurodyto DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto, nustatančio bendrijos lėšų naudojimo teisminiams ginčas ribojimą, taikymo apimtį.

148.       Apeliantas taip pat nurodo, kad, atsižvelgus į tai, kad advokatas G. P. atstovavo atsakovę ir trečiuosius asmenis, kurių pozicija visais klausimai sutapo, išlaidos turėjo būti išdalintos, o ne sumuojamos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Įvertinus byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat bylos apimtį ir sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį, atsižvelgus į tai, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos paskaičiuotos nepagrįstai ar būtų nepagrįstai užaukštintos. 

149.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apelianto argumentą, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovės advokato 2023 m. lapkričio 10 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo buvo atmestas, laiko nepagrįstu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų G. B., V. L., S. L., R. L., S. K. (S. K.), J. J., I. A. D. S. G. K., A. A. D. S. 2023 m. lapkričio 10 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-584-1040/2023 (dabar Nr. e2-174-1040/2024) dėl ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalis žemės sklypų pripažinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, naudojimosi tvarkos bendrojo naudojimosi objektais ir vidiniu kiemu nustatymo, įvažiavimo į vidinį kiemą ir transporto priemonių statymo bei naudojimosi stovėjimo vietomis tvarkos nustatymo, draudimo vidiniame kieme ar įvažiavime statyti automobilių blokatorius, įpareigojimo pašalinti automobilio statymo blokatorių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisinės pagalbos išlaidos už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą susidarė ne šioje civilinėje byloje, o civilinėje byloje Nr. e2-174-1040/2024. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, išsamiai išanalizavo atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimus, išskyrė, kurios išlaidos patirtos šioje byloje, o kurios iki bylų išskyrimo, ir atitinkamai įvertindamas tai mažino atsakovei ir tretiesiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės advokato 2023 m. lapkričio 10 d. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.

150.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, buvo patirtos realiai, atsakovei ir tretiesiems asmenims teisinės paslaugos buvo suteiktos, o atsakovės ir trečiųjų asmenų bei jų atstovo veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo nenustatyta, sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ir priteisė neteisingai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

151.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

152.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

153.       Ieškovo J. B. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė 994-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija patyrė 2 299 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM Sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus.

154.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11, 8.16 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydį, daro išvadą, kad atsakovės prašoma atlyginti 2 299 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo parengimą suma yra pagrįsta, todėl jai priteistina 2 299 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovo J. B..

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės 994-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 126413676, naudai 2 299 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                                          Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                  

                                                                                                            Dalia Pranckienė

                                                        Ignas Totilas