Civilinė byla Nr. e2A-1206-924/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00383-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;

2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Tomerna“ ieškinį atsakovei I. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Tomerna“ ieškiniu prašė iš atsakovės I. K. priteisti 2 380 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. 13 val. šalys sudarė Keturračio bagio motociklo nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis). Prieš pradedant pasivažinėjimą keturračiu, atsakovė buvo supažindinta su važiavimo keturračiu motociklu taisyklėmis, buvo pasirašyta keturračio motociklo nuomos sutartis ir šios sutarties pirmas priedas – Keturračio motociklo eksploatavimo taisyklės. Keturračio motociklo eksploatavimo taisyklėse, su kuriomis atsakovė susipažino ir kurias pasirašė, išsamiai išaiškintos visos naudojimosi keturračiu taisyklės. Pasivažinėjimui perduotas techniškai tvarkingas keturratis. Atsakovė patikino, jog suprato visas taisykles ir reikalavimus, su jomis sutiko. Tokiu būdu atsakovė prisiėmė atsakomybę už pasivažinėjimui suteiktos transporto priemonės naudojimą bei riziką, susijusią su jos naudojimu, o tuo pačiu įsipareigojo atlyginti žalą, kuri būtų padaryta naudojimosi keturračiu metu. Sutarties pagrindu atsakovei buvo išnuomotas keturratis motociklas (duomenys neskelbtini). Atsakovei naudojantis keturračiu, įvyko eismo įvykis, kurio metu keturratis buvo apgadintas. Atsakovė neginčijo keturračio apgadinimų ir sutiko su Transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte nurodytais keturračio apgadinimais, parašydama, kad „Susipažinau, parašyta teisingai“ ir pasirašė. Transporto priemonių perdavimo-priėmimo akte pirminės apžiūros metu nustatyti akivaizdūs transporto priemonės apgadinimai: priekiniai apsauginiai lankai (abu), sulankstytas vairas, sulūžę apsauginės plastmasės, neveikia pavarų perjungimo sritis, sugadinta tempimo gervė, pažeisti važiuoklės elementai. UAB „Turbobaltic“ 2020 m. spalio 5 d. įvertino keturračio apgadinimus ir sudarė remonto sąmatą bendrai 2 380 Eur su PVM sumai. Atsakovė gera valia žalos neatlygino.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad išsinuomoti keturračius atvyko šešios merginos (vėliau prisijungė dar dvi). Išsinuomojo tris keturračius, kurių vieno nuomos kaina buvo 45 Eur – už trijų keturračių nuomą sumokėjo 135 Eur grynais pinigais – jokių dokumentų dėl apmokėjimo negavo, jokios sutartys prieš pasivažinėjimą keturračiais sudaromos (pasirašinėjamos) nebuvo, nei dėl vieno iš trijų išsinuomotų keturračių. Keturračiais buvo važiuojama nuomotojo nurodytu maršrutu ir jam vadovaujant. Važiuojama buvo ne tik miško keliukais, bet ir bendro naudojimo keliais. Ji pasirašyti nuomos sutartį buvo priversta tik kilus ginčui dėl eismo įvykio. Jokios pasirašyto dokumento kopijos ji negavo. Tik pradėjus važiuoti keturračiu, ji pastebėjo, kad „vairas traukia į kairę pusę“ ir tvirčiau laikydama vairą bandė jį išlaikyti, tačiau antrą kartą vairui stipriau metusis į kairę pusę, ji vairo neišlaikė. Eismo įvykio metu ji susižeidė ir vėliau gydėsi, svarsto galimybę priešieškiniu kreiptis dėl sveikatos sutrikdymui padarytos žalos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkinto visiškai, priteisė ieškovei MB „Tomerna“ iš atsakovės I. K. 2 380 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 380 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 642,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovė reikalavimą grindžia 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TB 2102065, kuri registruota Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre, 2 142,15 Eur apmokestinamosios vertės sumai ir 449,85 Eur PVM sumai. Tai, kad Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre už laikotarpius nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., ieškovė 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 276-1 nėra įrašiusi, nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės piktnaudžiavimo, nes šios sąskaitos ieškovė teismui neteikė, ja savo reikalavimo negrindė, šis dokumentas pateiktas atsakovės.

6.       Teismas sprendė, kad atsakovė nuomos sutarties sąlygų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Taigi atsakovė (nuomininkė) prisiėmė visišką atsakomybę už keturračio sugadinimą, išskyrus daikto pablogėjimą ne dėl jos kaltės. Pažymėjo, jog kaip nustatyta, 2020 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte apie transporto priemonės panaudojimą nurodyta - transporto priemonės būklė grąžinimo metu – sudaužyta. Dėl to, būtent atsakovei ir teko pareiga įrodyti, kad nustatyti defektai atsirado ar atlikti remonto darbus reikėjo dėl normalaus transporto priemonės nusidėvėjimo, kad jie buvo iki nuomos sutarčių sudarymo, jog dėl keturračio gedimų jos kaltės nėra.

7.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors atsakovė nurodė, jog tik pradėjus važiuoti keturračiu, ji pastebėjo, kad „vairas traukia į kairę pusę“ ir tvirčiau laikydama vairą bandė jį išlaikyti, tačiau antrą kartą vairui stipriau metusis į kairę pusę, ji vairo neišlaikė, tačiau duomenų apie ginčo technikos būklę ar jos trūkumus technikos perdavimo atsakovei metu, apie atsakovės pretenzijas ieškovei dėl ginčo technikos netinkamos kokybės, teismui nepateikta. Priešingai, ginčo keturratis registruotas 2020 m. birželio 11 d., techninės apžiūros atlikimo data 2020 m. birželio 11 d., kitos techninės apžiūros data 2023 m. birželio 11 d., eismo įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 22 d., dėl ko atmestini atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovė perdavė nuomininkei techniškai netvarkingą keturratį.

8.       Teismas nurodė, kad kaip matyti iš nuomos sutarties, joje yra atsakovės parašas. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė prieš įvykį ir nebūtų pasirašiusi ieškovės parengtos nuomos sutarties, rašytinės formos nesilaikymas nedarytų sandorio negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 1 dalis, 6.478, 6.531 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės veiksmuose nenustatyta kokių nors pažeidimų, dėl ko atsirastų pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės būtent dėl ieškovės veiksmų, nes atsakovė pretenzijų dėl to, kad atsakovė netinkamai buvo supažindinta kaip laikytis saugaus eksploatavimo taisyklių bylos nagrinėjimo metu nekėlė. Pažymėjo, kad įrodymų, jog ginčo keturratis iki jo perdavimo buvo tokios pat būklės kaip ir grąžintas, t. y. apgadintas, atsakovė nepateikė. Priešingai yra pateiktos foto nuotraukos, būtent penktoji nuotrauka, kad keturratis nebuvo apgadintas.

9.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nėra galimybės identifikuoti ar į bylą pateiktos sąskaitos apie atliktą remontą yra to paties atsakovei perduoto laikinam naudojimui keturračio dalys ir remonto darbai, nes byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog nurodyti keturračio apgadinimai yra tos pačios transporto priemonės, kuri buvo perduota atsakovei laikinam valdymui. Sprendė, kad nuomos sutartyje yra nurodyti atsakovei perduoto keturračio valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte taip pat nurodyti valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), grąžinus transporto priemonę nuomotojui, nurodant būklę – sudaužyta ir pagal aprašytus apgadinimus, tai 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti atlikti serviso darbai ir keistos dalys atitinka transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte nurodytus apgadinimus. 2021 m. kovo 11 d. Motociklo remonto darbų užsakymo sutartyje, nurodyta, kad atlikta motociklo (duomenys neskelbtini), , geometrijos patikra (kėbulas), pastaba gera; stabdžių sistemos patikra, pastaba gera; geometrijos patikra (ratai), pastaba gera, VIN kodas ir markė atitinka ginčo keturračio duomenis. Teismas sutiko, kad išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau šiuo atveju teismo įsitikinimu, esant surinktai įrodymų visumai jos tik papildomai patvirtina, kad keturratis buvo perduotas tinkamos būklės, o vėliau – sugadintas.

10.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad žala buvo padaryta atsakovei nesuvaldžius keturračio, už kurio veiksmus atsakė atsakovė, keturratis motociklas neteko dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, darė išvadą, kad veiksmų neteisėtumas yra išsinuomoto daikto būklės pabloginimas (CK 6.246 straipsnis), egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusių pasekmių, tai yra žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Keturratis buvo grąžintas ieškovei apgadintas, atsakovė neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės, taigi, nepaneigė savo kaip nuomininko kaltės prezumcijos (CK 6.500 straipsnis).

11.       Teismas sprendė, jog neturi pagrindo manyti, kad 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TB 2102065 nurodyti darbai, keistos dalys ir serviso darbai būtų sąlygoti ne ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ar nerealūs. Vien aplinkybė, kad 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TB 2102065 nurodyti darbai nesutampa su 2020 m. spalio 5 d. sąskaitoje Nr. 20180673 išankstiniam apmokėjimui nurodytais dalių pavadinimais ir kodais, nesudaro pagrindo spręsti, jog serviso darbai nebuvo atlikti, ar kaip teigia atsakovės atstovas, buvo surašyti atgaline data.

V.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Atsakovė I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinus sprendimą bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

12.1.       Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovaujasi 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TB 2102065, kuri teismui buvo pateikta 2022 m. vasario 17 d., kadangi sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodoma 19 remonto pozicijų, 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje – 12 remonto pozicijų. Taip pat kainos nurodytose sąskaitose – skirtingos – sąskaitos išankstiniam apmokėjimui suma su PVM – 2 380 Eur, PVM sąskaitoje faktūroje – 2 592 Eur suma. Išankstinėje sąskaitoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nėra nei vienos tos pačios prekės ar darbų rūšies (skirtingi kodai). Be to, PVM sąskaita faktūra išrašyta 2021 m. vasario 11 d., pirminis ieškinys teismui pateiktas 2021 m. vasario 22 d., t. y., po 11 dienų po sąskaitos išrašymo, tačiau sąskaita pateikta teismui tik 2022 m. vasario 17 d. (bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme). Ieškovė turi ir daugiau panašių keturračių, galimai kuriems ir buvo išrašyta 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TB 2102065, neturinti nieko bendro su ginču šioje byloje.

12.2.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis neleistinais bei nepatikimais parodymais, kuriuos teismas vertino kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės poziciją šiame civiliniame ginče, o tai prieštarauja CPK 177-178 straipsnių nuostatoms, protingumo bei teisingumo principams. Be to, nagrinėjamoje byloje teismas, tenkindamas ieškinį visiškai neturėjo patikimų įrodymų, kurie būtų ištirti laikantis įrodinėjimo taisyklių, dėl aukščiau pateiktų aplinkybių susijusių su išankstine sąskaita ir PVM sąskaita faktūra.

12.3.       Atsakovės iniciatyva buvo pateiktos šešios keturračio nuotraukos, tačiau skundžiamame teismo sprendime šių nuotraukų vertinimas, atsakovės nuomone, yra tendencingas – teismas vadovavosi daugiau spėlionėmis ir prielaidomis, nes iš pateiktų nuotraukų nustatyti pažeidimų, jų masto, visiškai neįmanoma. 

12.4.       Teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tinkamai įvertinant žalos dydį. Nei ji pati (atsakovė), nei su ja buvusios dar septynios merginos neturėjo tinkamos kvalifikacijos įvertinti galimai padarytą/nepadarytą žalą. Tai pasitvirtino ir dalį merginų apklausus bylą nagrinėjant iš esmės teisme. Dar daugiau – tiek keturračio nuomos sutartis, tiek perdavimo–priėmimo aktas su atsakove buvo surašyti jau po įvykio. Dėl kitų trijų keturračių nuomos šie dokumentai nebuvo surašyti. Taigi, atsakovė pasirašyti nuomos sutartį buvo priversta tik kilus ginčui dėl eismo įvykio. Jokios pasirašyto dokumento kopijos atsakovė negavo, taip pat negavo priėmimo–perdavimo akto kopijos.

13.       Ieškovė MB „Tomerna“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių žalos dydį paneigiančių įrodymų ar argumentų, tik išreiškė savo abejones dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065, jas grįsdama tuo, kad nesutampa šioje sąskaitoje ir 2020 m. spalio 5 d. sąskaitoje išankstiniam mokėjimui Nr. 20180673 nurodytos sumos, PVM sąskaita faktūra nebuvo pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ir skiriasi sąskaitose nurodyti prekių kodai bei kai kurie darbai ir detalės.

13.2.       Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, kad abu įrodymai, t. y. 2020 m. spalio 5 d. sąskaita išankstiniam mokėjimui Nr. 20180673 ir PVM sąskaita faktūra Nr. TB 2102065, prieštarauja vienas kitam, juolab, kad abejose sąskaitose nurodytos remonto darbų sumos iš esmės sutampa. Be to, abejose sąskaitose yra ir pakankamai sutampančių duomenų. Išankstinėje sąskaitoje nurodyta, kad pažeistas pagrindinis rėmas. Pagrįsta būtų manyti, kad dėl to buvo reikalingi geometrijos atstatymo darbai, nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje. Abejose sąskaitose nurodytos priekinės šakės, stabdžių cilindras, rėmo detalė. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas gervės trosas, kuris yra pažeisto ir išankstinėje sąskaitoje nurodyto gervės mechanizmo dalis. Visa tai leidžia teigti, kad abi sąskaitos išrašytos dėl tos pačios transporto priemonės remonto, tik išankstinėje sąskaitoje nurodytos numatomos remonto išlaidos, o PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta faktinė atliktų remonto darbų (su detalėmis) kaina. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad byloje kilo įrodymų pakankamumo problema.

13.3.       Apeliacinis skundas atmestinas, nes nėra jokių prielaidų, leidžiančių įtarti, kad atsakovės ginčijama PVM sąskaita faktūra gali būti išrašyta atbuline data, juolab, kad byloje yra atsakovės pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kad sąskaita yra įtraukta į PVM sąskaitų registrą 2021 m. kovo 21 d.

13.4.       Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų pakankamumo nepagrįsti, nes perdavimo–priėmimo akte nurodytas ir nuotraukose matomas apgadinimų pobūdis, atsižvelgiant į tai, kad apgadinimų metu tikėtinai buvo smarkiai pažeista važiuoklė, atitinka 2020 m. spalio 5 d. UAB „Turbobaltic“ detalios transporto priemonės apžiūros, atliktos išrašant išankstinio mokėjimo sąskaitą, metu nustatytus pažeidimus, apie kuriuos galima spręsti iš 2020 m. spalio 5 d. sąskaitoje išankstiniam mokėjimui Nr. 20180673 nurodytų keistinų detalių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

16.       Byloje nustatyta, kad atsakovė (apeliantė) 2020 m. rugpjūčio 22 d. iš ieškovės išsinuomojo keturratį motociklą (duomenys neskelbtini) (nuomos terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. 13 val. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. 14 val.). Atsakovė, vairuodama keturratį motociklą, jo nesuvaldė ir priekiu (dešiniu kampu) atsitrenkė į medį bei motociklą apgadino. 2020 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte nurodyti šie pirminės apžiūros metu matyti transporto priemonės sugadinimai: priekiniai apsauginiai lankai (abu), sulankstytas vairas, sulūžę apsauginės plastmasės, neveikia pavarų perjungimo svirtis, sugadinta tempimo gervė, pažeisti važiuoklės elementai. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 380 Eur jai padarytą turtinę žalą pagal UAB „Turbobaltic“ sudarytą remonto sąmatą (2020 m. spalio 5 d. sąskaita išankstiniam mokėjimui Nr. 20180673).

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

17.       Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

18.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

19.       Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015 aiškiai nurodė, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Taigi, kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-313/2021, 31 punktas).

20.       Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad ieškinys pareikštas dėl žalos susijusios su sutartiniais transporto priemonės nuomos teisiniais santykiais. Be to, 2020 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos Keturračio bagio motociklo (keturratis motociklas) nuomos sutarties pagrindu tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, t. y. nuomotojas yra verslininkas, nuomininkas – fizinis asmuo, o išsinuomotas daiktas naudotas jo asmeniniams poreikiams tenkinti.

21.       Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

22.       Nagrinėjamu atveju, pagal Nuomos sutarties 3.5 punktą, atsakovė įsipareigojo padengti visas išlaidas, kurios atsirado dėl nuomininko kaltės, pažeidus taisykles, teisės aktų reikalavimus, nuomotojo bei darbuotojų nurodymus; 6.2. punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja atlyginti žalą, jeigu keturratis, apranga, inventorius bei kiti daiktai, kuriuos nuomotojas buvo perdavęs nuomininkui buvo prarasti ar sugadinti dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomininkas.

23.       Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovei buvo perduota techniškai tvarkinga transporto priemonė, jos priėmimo–perdavimo metu atsakovė jokių pretenzijų dėl kokybės neturėjo, o bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad nuomotoja jai būtų perdavusi techniškai netvarkingą keturratį, t. y. nuomininkė savo kaltės dėl išsinuomoto daikto pabloginimo nepaneigė. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantė apeliaciniu skundu neginčija.

Dėl žalos ir jos dydžio

24.       Byloje kilo ginčas dėl keturračio motociklo apgadinimo masto ir ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį tenkinti, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, reikalaudama atlyginti žalą, įrodė keturračio motociklo pablogėjimo (sugadinimų) mastą bei žalos dydį.

25.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

26.       Byloje ieškovė žalos dydį iš pradžių grindė aplinkybėmis, nurodytomis jos pateiktame ieškinyje, o būtent sugadintam keturračiui motociklui sutvarkyti reikalingų darbų ir detalių kaina, nurodyta 2020 m. spalio 5 d. sąskaitoje išankstiniam mokėjimui Nr. 20180673 (pardavėjas UAB „Turbobaltic“, pirkėjas UAB „Tomerna“), kurių bendra vertė 2380 Eur su PVM. 2020 m. spalio 5 d. sąskaitoje išankstiniam mokėjimui Nr. 20180673 nurodytos šios detalės: pagrindinis rėmas, vairas, blokiruotės varikliukas, duslintuvo apsauga (vidurinė), priekinė pakabos šakė (dešinė), priekinė pakabos šakė (kairė), variatoriaus oro paėmimo vamzdis (vidurinis), radiatorius (aušinimo skysčio), vairo apsauga (dešinė), dugno apsauga (priekinė), apsauginis lankas (priekio), aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis, gervė ir jos tvirtinimo mechanizmai, priekiniai ratai, viršutinės šakės (priekinės), vairo traukės, galinių stabdžių cilindras, rėmo detalė (iš viso bendra kaina 1553,95 Eur be PVM), ir serviso darbai (kaina 413,22 Eur be PVM).

27.       Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė į bylą papildomai pateikė 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2102065 2 592 Eur sumai, kurioje nurodytos šios dalys ir darbai: geometrijos atstatymas, serviso darbai, priekinės šakės (3 pozicijos), pultas cfmoto 450 D.pus., bamperis cf 450, stabdžių cilindras, rėmo dalys cf450, serviso darbai, daiktadėžė GKA, gervės trosas (iš viso 2 592 Eur). Ieškovė į bylą taip pat pateikė įrodymus, kad 2021 m. gruodžio 17 d. UAB „Turbobaltic“ sumokėjo 592 Eur; 2021 m. gruodžio 28 d. – 1 000 Eur; 2022 m. kovo 31 d. – 788 Eur. Iš viso sumokėta 2 380 Eur, kaip mokėjimo paskirtį nurodant 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros numerį TB 2102065. Ieškovės atstovas nurodė, kad už sąskaitoje nurodytą daiktadėžę (157,02 Eur be PVM) nuostolių priteisti neprašo, nes ji eismo įvykio metu sugadinta nebuvo, t. y. pirkta kitais tikslais. Be to, ieškovės teigimu, pradėjus keturračio motociklo remonto darbus, nuspręsta pagrindinio rėmo ir vairo nekeisti, o juos remontuoti; buvo atlikti seno rėmo geometrijos atstatymo darbai; suremontuotas blokiruotės varikliukas, duslintuvo apsauga, variatoriaus oro paėmimo vamzdis, vairo ir dugno apsaugos, gervė, užsandarintas radiatorius ir aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą iš dalies pritarti apeliantės argumentams, kad ieškovė, reikalaudama atlyginti žalą (nuostolius), kuri įvertinta išlaidomis reikalingomis sugadintam keturračiui motociklui suremontuoti (atstatyti į buvusią padėtį), neįrodė jo pablogėjimo būtent 2 380 Eur suma.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė byloje įrodė, jog eismo įvykio metu dėl smūgio į medį tikėtina buvo pažeista keturračio motociklo geometrija (sulenktas rėmas), sugadintos priekinės šakės, apsauginis lankas (bamperis), gervės trosas ir valdymo pultas, todėl neabejotina, kad dėl šių sugadinimų ieškovės išnuomoto daikto kokybė pablogėjo. Šį keturračio motociklo sugadinimo mastą patvirtina tiek byloje nustatytas paties eismo įvykio mechanizmas (motociklo smūgis priekiu (daugiau dešine jo puse) į medį), tiek bylos šalių (jų atstovų) paaiškinimai dėl eismo įvykio.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė byloje įrodė, kad dėl eismo įvykio metu sugadinto keturračio motociklo buvo pažeista jo geometrija (sulenktas rėmas), kurią buvo reikalinga atstatyti (kaina 747,11 Eur be PVM, 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 1, 2 eilutės); sulenktos abi priekinės šakės (kaina 157,02 Eur be PVM, 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 3-5 eilutės), apsauginis lankas (bamperis cf450 d.pus.) (kaina 41,32 Eur be PVM, 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 7 eilutė); sugadintas gervės trosas (kaina 18,18 Eur be PVM, 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 12 eilutė) ir gervės valdymo pultas (kaina 28,93 Eur be PVM, 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 6 eilutė). Iš viso 1201 Eur (992,56 Eur + 208,44 Eur PVM). Taip pat tikėtina, kad ieškovei kainavo šių detalių pakeitimo darbai, kurių kainos ieškovei nedetalizavus bei nurodžius papildomus darbus (plačiau nutarties 31 punkte), teisėjų kolegijos vertinimu, protingiausia ir teisingiausia būtų priteisti tik 100 Eur (82,64 Eur + 17,36 Eur PVM), t. y. 10 proc. 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 10 eilutėje nurodytos serviso darbų kainos. Iš viso ieškovės nuostoliai sudaro 1301 Eur (1201 Eur + 100 Eur). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, abejodama šiais ieškovės nurodytais motociklo apgadinimais, jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymą į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kad ieškovė byloje įrodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas galinių stabdžių cilindras (kaina 41,32 Eur be PVM, 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 8 eilutė), rėmo detalė cf450 (kaina 41,32 Eur be PVM, 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 9 eilutė), o serviso darbų kaina yra daugiau kaip 100 Eur (2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2102065 10 eilutė). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo aiškiai ir suprantamai paaiškinti šių detalių sugadinimo mechanizmo, o ta aplinkybė, jog keturratis buvo beveik naujas (pirmosios registracijos Lietuvoje data: 2020 m. birželio 11 d.) ir dėl jų keitimo išrašyta PVM sąskaita faktūra, nepatvirtina, kad šių detalių pirkimas ir keitimas buvo reikalingas būtent dėl atsakovės sukelto eismo įvykio. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TB 2102065 (11 eilutė) buvo nurodyta daiktadėžė GKA, nors ji eismo įvykio metu sugadinta nebuvo, t. y. pirkta kitais tikslais. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į nurodytus serviso darbus įeina ir blokiruotės varikliuko, duslintuvo apsaugos, variatoriaus oro paėmimo vamzdžio, vairo ir dugno apsaugos, radiatorius ir aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio remontas, t. y. detalių, kurias pagal 2020 m. spalio 5 d. sąskaitą išankstiniam mokėjimui Nr. 20180673, ketino įsigyti, nors šių detalių sugadinimo faktui ir jų remontui pagrįsti pakankamai objektyvių įrodymų nepateikė (CPK 185 straipsnis). 

32.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pozicija dėl motociklo remontui reikalingų detalių ir darbų kiekio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti ji pasikeitė. Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, į bylą teikė vis naujus įrodymus, tačiau tokių įrodymų, kuriuose būtų aiškiai užfiksuota, kad dėl atsakovės sukelto eismo įvykio būtų buvę reikalinga remontuoti ar keisti blokiruotės varikliuką, plastmasines apsaugas, variatoriaus oro paėmimo vamzdį, radiatorių ir aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį, galinių stabdžių cilindrą ieškovė į bylą nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad defektinis aktas sudarytas nebuvo, atsakovė nebuvo kviesta dalyvauti įvertinant žalos dydį, todėl pati atsakovė kaip verslo subjektas prisiėmė visą su šios aplinkybės įrodinėjimu susijusią riziką (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios (neaiškios), todėl iš jų nebuvo galima spręsti apie bylai reikšmingų faktų buvimą ar nebuvimą.

33.       Ieškovė keturračio motociklo pablogėjimo mastą, be savo paaiškinimų ir į bylą pateiktų skirtingų sąskaitų, taip pat įrodinėjo 2020 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktu, kuriame buvo nurodyti šie transporto priemonės sugadinimai: priekiniai apsauginiai lankai (abu), sulankstytas vairas, sulūžę apsauginės plastmasės, neveikia pavarų perjungimo svirtis, sugadinta tempimo gervė, pažeisti važiuoklės elementai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis perdavimo–priėmimo aktas, vertinant jį kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nepatvirtina realaus motociklo sugadinimo masto. Visų pirma, jis buvo surašytas iš karto po eismo įvykio, atlikus tik paviršutinę motociklo apžiūrą, nedetalizuojant sugadinimo pobūdžio, to nefiksuojant nuotraukose. Antra, nors atsakovė pasirašė šiame akte, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad ji turėjo specialių žinių ir galėjo nurodytus defektus įvertinti, nes vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo nei verslu užsiimantis asmuo. Trečia, ieškovės pateiktoje 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TB 2102065 nėra jokių duomenų apie antro apsauginio lanko, vairo, pavarų perjungimo svirties, apsauginių plastmasių ar gervės (išskyrus dėl gervės troso ir valdymo pulto) sugadinimą, todėl labiau tikėtina, kad faktiškai motociklo būklė po eismo įvykio nebuvo tokia bloga, kaip nurodyta nuomotojo 2020 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte. Ketvirta, išnuomotas motociklas nebuvo visiškai naujas, prieš išnuomojant atsakovei, juo jau buvo nuvažiuota apie 866 km., o byloje duomenų, kokia jo būklė buvo iki išnuomojant, nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina, kad visi 2020 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonių perdavimo–priėmimo akte nurodyti sugadinimai buvo atsakovės sukelto eismo įvykio pasekmė.

34.       Kaip jau buvo nurodyta nutarties 30 punkte, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė byloje įrodė, kad dėl eismo įvykio metu sugadinto keturračio motociklo būklė pablogėjo 1301 Eur (1201 Eur + 100 Eur) suma. Kitos ieškinio dalies (2380 Eur - 1301 Eur = 1079 Eur) ieškovė neįrodė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo. Nagrinėjamu atveju, tiesioginių įrodymų dėl keturračio motociklo sugadinimų masto ieškovė į bylą nepateikė, o netiesioginiai įrodymai, išskyrus dėl įvykio metu sulenkto jo rėmo, priekinių šakių, apsauginio lanko (bamperio) ir sugadintos gervės troso bei valdymo pulto, nebuvo nuoseklūs. Todėl iš įrodymų visumos negalima daryti išvados apie kitų ieškovės nurodytų keturračio motociklo sugadinimų (pablogėjimo) buvimą.

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl neteisingai sprendė dėl dalies atsakovės nuostolių patyrimo ir tai atitinkamai lėmė neteisingo teismo sprendimo šioje dalyje priėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 1079 Eur (2380 Eur - 1301 Eur) dydžio nuostoliai, šioje dalyje ieškinį atmetant ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija patikslina ir pažymi, kad 5 proc. dydžio procesinės palūkanos priteistinos už patenkintą 1301 Eur ieškinio dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

37.       Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju ginčo suma sudaro 2380 Eur. Ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 1301 Eur. Atitinkamai ieškovės laimėta bylos dalis sudaro 54,6 proc. nuo ginčo sumos (1301 Eur x 100 proc. / 2380 Eur), pralaimėta – 45,4 proc. Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

38.       Bylos duomenimis ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą, pateiktą bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra sumokėjusi 108 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 3100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino ir iš atsakovės priteisė 2 642,49 Eur. Byloje nesant ginčo dėl ieškovei priteistinų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti paskaičiavimo teisingumo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų jų dydžio prasme neperskaičiuoja, o tik paskirsto atsižvelgdama į pakeitus sprendimą pasikeitusią tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93, 98 straipsniai).

39.       Pagal nustatytą proporciją ieškovei iš atsakovės priteistina 54,6 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų: 58,97 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1442,80 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1501,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (58,97 Eur + 1442,80 Eur).

40.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 900 Eur (600 Eur + 300 Eur) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 430 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateiktą bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal nustatytą proporciją 45,4 proc., atsakovei atlygintina 603,82 Eur (1330 Eur x 45,4 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

41.       Atlikus pirmojoje instancijoje patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 897,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (1501,77 Eur – 603,82 Eur).

42.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės 750 Eur išlaidas teisinei pagalbai. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 54 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui atlyginimo.

43.       Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 45,4 proc., atitinkamai ji įgijo teisę į 24,52 Eur (54 Eur x 45,4 proc.) apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimą, o ieškovė į 409,50 Eur (750 Eur x 54,6 proc.). Atlikus apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei priteisiamas 384,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (409,50 Eur – 24,52 Eur).

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti, ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        „ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Tomerna“, juridinio asmens kodas 303046098, buveinė (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1301 Eur (tūkstančio trijų šimtų vieno euro) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1301 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 897,92 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

        Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Tomerna“, juridinio asmens kodas 303046098, iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 384,98 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

        Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Marius Bartninkas

                       Edvardas Paliokas

                       Lina Žemaitienė