Civilinė byla Nr. 3K-3-626-378/2015

Proceso Nr. 2-46-3-01487-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų G. B. ir D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės I. B. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu iš ieškovo S. B. ir atsakovės I. B. solidariai tretiesiems asmenims G. B. ir D. B. priteista po 32 500 Lt (9412,65 Eur) skolos. I. B. pateikė prašymą išdėstyti nurodyto teismo sprendimo dalies dėl iš jos priteistos 32 500 Lt (9412,65 Eur) skolos mokėjimo vykdymą penkerių metų laikotarpiu, motyvuodama prasta savo finansine padėtimi.

Tretieji asmenys teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė ir išdavė kreditoriams teismo vykdomuosius raštus. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos gaunamas pajamas, turimą turtą, sprendė, kad išdėsčius sprendimo vykdymą būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas vienam iš skolininkų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo išdėstyti tik 32 500 Lt (9412,65 Eur) skolą, tačiau ji yra solidarioji skolininkė kartu su S. B. ir jų skola D. B. bei G. B. kiekvienam po 32 500 Lt (9412,65 Eur) yra bendra. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja vengia mokėti skolą, tai patvirtina faktas, kad iš buvusio sutuoktinio S. B., vykdžiusio Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą, gavusi 5263 Lt (1524,27 Eur), iš jų nė dalies neskyrė skolai sumokėti. Taip pat bylinėjimosi laikotarpiu lėšas ji skyrė ne skolai mokėti, o bylinėtis. Teismas, atsižvelgdamas į trečiųjų asmenų argumentus, kad S. B. niekur nedirba ir neketina grąžinti skolos, nurodė, kad solidarieji skolininkai turi bendrą butą, todėl tikslinga išieškojimą nukreipti į jį.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują nutartį pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti skolos dalies 9412,65 Eur (32 500 Lt) mokėjimą penkerių metų laikotarpiu tokia tvarka: I. B. sumoka G. B. ir D. B. po 1882,53 Eur sumą atitinkamai iki 2015 m. spalio 22 d., 2016 m. spalio 22 d., 2017 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 22 d.; prašymo dalį atidėti 150 Lt (43,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų G. B. sumokėjimą iki 2015 m. spalio 22 d. atmetė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama solidarioji skolininkė, prašo išdėstyti tik dalį – 32 500 Lt (9412,65 Eur) – skolos. Nustatyta, jog pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro 1116,57 Lt (323,38 Eur). Pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso butas Tauragėje. Kito nekilnojamojo turto pareiškėja neturi. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėja gauna labai mažas pajamas, kad net ir išdėsčius skolos dalies vykdymą, jai pragyventi liktų labai maža suma, nepagrįstai nutarė atmesti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad gavusi lėšų iš buvusio sutuoktinio ir lėšas, skirtas teisminiam bylinėjimuisi, galėjo skirti skolai dengti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo atmesti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Pareiškėjai buvo būtina pasirūpinti savo buitimi, ji gynė savo teises ir pareigas, siekdama, kad skola, kurią prašo išdėstyti, būtų pripažinta asmenine jos buvusio sutuoktinio nuosavybe. Savo teisių tinkamas gynimas negali būti laikomas pareiškėjos netinkamu elgesiu ir negali būti vertinamas kaip vengimas geranoriškai grąžinti skolą. Iš trečiųjų asmenų argumentų, kad solidarusis skolininkas S. B. niekur nedirba ir neketina grąžinti skolos, galima daryti prielaidą, kad skolą mokėti vengia S. B., o ne I. B.. I. B. šiuo atveju, priešingai nei nurodo teismas, nors ir gaudama mažas pajamas, siekia kuo greičiau grąžinti skolą ir savo poreikiams pasilieka itin mažą sumą – 574,90 Lt (166,50 Eur) per mėnesį. Pareiškėja sumokėti visą skolą iš karto neturi jokios galimybės. Buto dalis, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra vienintelis pareiškėjos turimas nekilnojamasis turtas, kuriame ji gyvena. Jei skolos išieškojimas būtų nukreiptas tik į skolininkės I. B. turtą, pardavus jai priklausančią buto dalį, visos skolos padengti ji neturėtų galimybės (viso buto vertė – 65 200 Lt (18 883,22 Eur), o iš gaunamų pajamų negalėtų iš karto padengti likusios skolos dalies, todėl yra pagrindas išdėstyti skolos dalies sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad solidarusis skolininkas S. B. turi daugiau nekilnojamojo turto nei I. B.: be 1/2 dalies buto, dar ir žemės sklypus. Duomenų, kad S. B. nedirba, byloje nėra pateikta, priešingai, nagrinėjant ginčą nurodoma, jog jis turi verslą su kreditoriumi G. B.. Įvertinęs tai, kad kreditoriai yra S. B. giminaičiai – G. B. yra S. B. brolis, apeliacinės instancijos teismas darė prielaidą, kad kreditoriai siekia skolą išsiieškoti tik iš I. B. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, išdėsčius teismo sprendimo dalies vykdymą, kreditorių interesai nebus pažeisti, nes jie turi galimybę nukreipti išieškojimą ne tik į I. B., bet ir į solidariojo skolininko S. B. turtą, todėl jų teisė greitai atgauti skolą išlieka. Be to, byloje nėra duomenų, kad kreditorių finansinė padėtis būtų labai prasta, tokiais argumentais jie nesirėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išdėstyti 150 Lt (43,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo G. B. sumokėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu tretieji asmenys prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė teismo sprendimo dalies įvykdymą, nors skola iš skolininkų priteista solidariai, t. y. skolininkė I. B. atsakinga už visą priteistą skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad dalies teismo sprendimo įvykdymo išdėstyti negalima. Be to, šioje normoje nustatyta, kad, išdėstant teismo sprendimo įvykdymą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas tik sunkią skolininkės I. B. turtinę padėtį, netyrė kreditorių turtinės padėties ir apie ją nepasisakė.

2. Kadangi skolininkė I. B. dirba ir gauna minimalią algą, o skolininkas S. B. nedirba, išieškoti skolą iš skolininkų galima tik nukreipiant išieškojimą į jų turimą turtą – nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį butą, įgytą santuokos metu, kuriam įsigyti sutuoktiniai iš G. ir D. B. pasiskolino 65 000 Lt (18 883,22 Eur), t. y. dėl šio buto įsigijimo kilo solidarioji prievolė. CK 3.109 straipsnio l dalies 6 punkte nustatyta, kad solidariosios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Aiškinant teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą iš bendro turto ir svarstant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, pirmiausia buvo būtina atsižvelgti į kreditorių teisių gynimą. Todėl skolos išieškojimą būtina nukreipti į abiejų buvusių sutuoktinių turtą, kuris padalytas į dvi lygias dalis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti galioti ir priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidas, šį prašymą motyvuodama taip:

Kasatoriai neteisingai aiškina CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą, teigdami, kad dalies teismo sprendimo įvykdymo išdėstyti negalima. Toks ribojimas taikomas tik skubiai vykdytinam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai išdėstė sprendimo vykdymą, atsižvelgęs į sunkią skolininkės turtinę padėtį ir į tai, kad ji kito nekilnojamojo turto neturi. Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad skolos išieškojimas galimas jį nukreipiant tik į abiejų skolininkų turtą. S. B. turi galimybę iš savo turto (1/2 buto dalies ir žemės sklypų) grąžinti visą skolą. Kasatoriai nesiima veiksmų išieškoti skolą iš skolininko S. B., nesąžiningai siekdami visą skolą išieškoti tik iš jo buvusios sutuoktinės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 284 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasatorius šioje byloje kelia dalies teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą ir teigia, kad dalies teismo sprendimo įvykdymo išdėstyti negalima. Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais nesutinka.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). Skubaus teismo sprendimo vykdymo pagrindai yra nustatyti CPK 282 straipsnio 2 dalyje (privalomi atvejai) bei 283 straipsnio 1 dalyje (fakultatyviniai atvejai); skubaus vykdymo klausimas yra išsprendžiamas teismo sprendimu, o jeigu tai nebuvo padaryta, tai sprendimą priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali prieš sprendimui įsiteisėjant nutartimi leisti jį skubiai vykdyti. Tiek privalomo, tiek fakultatyviojo teismo sprendimo perdavimo skubiai vykdyti atvejais siekiama kuo greičiau apginti svarbias asmens teises ar teisėtus interesus dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl tokio sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas prieštarautų skubaus teismo sprendimo vykdymo instituto esmei ir paskirčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas galioja tik skubiai vykdytinam teismo sprendimui arba skubiai vykdytinai sprendimo daliai, todėl kasatoriaus argumentai, kad sprendimo dalies vykdymo atidėjimas negalimas apskritai, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl dalies teismo sprendimo, kuriuo kasatorių naudai iš dviejų atsakovų solidariai priteista 65 000 Lt (18 883,22 Eur) skolos, įvykdymo išdėstymo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, išdėstydamas dalies teismo sprendimo įvykdymą vienos iš solidariųjų skolininkų atžvilgiu, pažeidė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, kurioje nustatyta, kad solidariosios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro turto.

Kasatorius skunde nurodo, kad solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtintas principas reiškia, kad kreditorius gali pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės, ir dėl jos dalies įvykdymo (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kreditoriai pasinaudojo teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai ir teismo sprendimu toks reikalavimas yra patenkintas. Taigi, kreditoriai savo pasirinkimo teisę, įtvirtintą CK 6.6 straipsnio 4 dalyje, yra įgyvendinę nurodytu būdu, teismas jų reikalavimą patenkino, t. y. priteisė kiekvienam kreditoriui po 32 500 Lt (9412,65 Eur) skolos iš abiejų skolininkų solidariai. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi tam tikras procesines teises tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir teismo sprendimo vykdymo procese. Asmens teisė prašyti, kad būtų išdėstytas sprendimo įvykdymas, yra reglamentuota jau minėtame CPK 284 straipsnyje ir šios teisės įgyvendinimo pagrindai nėra siejami su pažeistos prievolės rūšimi ar skolininkų byloje skaičiumi. Tačiau CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas šioje byloje pasisako tik dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl galimybės taikyti CPK 284 straipsnyje nurodytas išimtis.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja, nors ir gaudama labai nedideles pajamas, siekia kuo greičiau grąžinti skolą, sau pragyvenimui pasilikdama labai nedidelę pajamų dalį; buto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra vienintelis pareiškėjos turimas turtas ir gyvenamoji vieta. Teismas įvertino tai, kad kreditoriai nesirėmė savo bloga turtine padėtimi ir tokių aplinkybių nagrinėjant skolininkės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo neįrodinėjo, kad yra galimybė nukreipti išieškojimą į kito solidariojo skolininko turtą, kad skolininkė prašė išdėstyti tik dalies skolos mokėjimą, ir sprendė, kad kreditorių interesai nebus pažeisti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės neprieštarauja kasacinio teismo praktikoje nurodytiems kriterijams, kuriais vadovaujantis galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, o ta aplinkybė, kad yra išdėstyta dalis sprendimo įvykdymo vienam iš solidariųjų skolininkų, savaime teismo sprendimo esmės nepaneigia ir perdėto pranašumo skolininkei nesuteikia, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja, prašydama priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 150 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 14,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 (septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 7,28 Eur (septynis Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas