Administracinė byla Nr. I-9939-331/2014
Proceso Nr. 3-61-3-04283-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 73
(S)
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, susipažinęs su A. Š. skundu dėl valstybinės pensijos priteisimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas 2014-09-19 paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-08-21 rašto paduoti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-01 – 12847,63 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylinėjimosi išlaidas.
Prašydamas atnaujinti terminą pareiškėjas paaiškino, kad gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje. Iki 2013 m. kovo mėn. ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo labai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus paminėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Pareiškėjas aktyviai siekė (teikė prašymus ir užklausas atsakingoms institucijoms) bei tikėjosi, kad neišmokėta pensijos dalis jam bus grąžinta nepradėjus teisminio ginčo.
Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas, skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.
Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Šioje 2013-11-07 nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.
Kaip nurodo pareiškėjas, jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija pirmą kartą išmokėta 2010 m. vasario mėn. Skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2014-09-19, t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, skaičiuotiną nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo.
Nors LVAT 2014-01-15 nutartimi byloje Nr. AS502-169/2014 konstatavo, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas, tačiau šiuo atveju praleistas kreipimosi į teismą terminas negali būti atnaujinamas objektyvia kliūtimi laiku paduoti skundą teismui laikant iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravusį teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą. Tokios pozicijos teismas laikosi atsižvelgdamas į tai, kad į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip pensiją mokančią instituciją, pareiškėjas kreipėsi tik 2014-08-01, t.y. praėjus daugiau nei metams po 2013 m. kovo mėnesio, praleidęs terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas, skundą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu,
n u t a r ė:
netenkinti prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti A. Š. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas