Civilinė byla Nr. 3K-7-308/2008                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1  (S)

        

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. N. pareiškimą dėl aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pirmesnį darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 29 d. sprendimu tenkindama ieškovės A. N. ieškinį, pripažino jos atleidimą iš pareigų neteisėtu, grąžino ją į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės pareigas ir priteisė jai iš atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 13 877,51 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi šį teismo sprendimą pakeitė, papildomai priteisdama ieškovei po 204,08 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

            Ieškovė pateikė pareiškimą dėl aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje. Ji teigia, kad jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 4370 Lt. Atsakovas pažymoje, pateiktoje bylos nagrinėjimo metu, neteisingai apskaičiavęs nurodė, kad jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 3333,33 Lt. Teisingai apskaičiuotas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo priėmimo dienos yra 24 971,35 Lt, o vidutinis darbo užmokestis už vieną darbo dieną – 208,09 Lt. Ieškovė pateikė šiuos skaičiavimus pagrindžiančią 2008 m. spalio 21 d. pažymą apie darbo užmokestį ir prašė ištaisyti aiškias aritmetines klaidas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, nurodant, kad iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį iki sprendimo priėmimo dienos yra 24 971,35 Lt, o vidutinis darbo užmokestis už vieną darbo dieną – 208,09 Lt.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

            Įsiteisėjęs sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę – byloje dalyvavę asmenys nebegali teisme pareikšti ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų teismo sprendime, ištaisymo galimybė, su sąlyga, kad toks klaidų ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Taigi taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, įgyvendinimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos,  kurios gali  ateityje trukdyti  įvykdyti sprendimą. Taisytinais rašymo apsirikimais gali būti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų  iškraipymai,  klaidos,  nurodant  valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės  būklės akto įrašo numerį ir kiti panašaus pobūdžio netikslumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. J. G. , bylos Nr. 3 K-3-507/2004).

            Nagrinėjamu pareiškimu ieškovė prašo padidinti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir prašymą grindžia pateiktais naujais duomenimis apie iki atleidimo iš pareigų gautą darbo užmokestį. Iš esmės ieškovė nurodo ne aiškią klaidą teismo sprendime, bet ginčija faktą, nustatytą remiantis byloje pateikta pažyma apie jos vidutinį darbo užmokestį. Faktai byloje nustatomi tam ir tiek, kiek būtina sprendžiant dėl materialinės teisės normų taikymo. Byloje buvo konstatuoti ieškovės atlyginimo dydžio faktai. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šalys neginčijo duomenų apie ieškovės darbo užmokestį. Šių faktų nustatymo nekvestionavo nei kasatorius (atsakovas) kasaciniame skunde, nei ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydį, jis bylos šalių nebuvo ginčijamas, tai kasacinis teismas neturėjo pagrindo kokiu nors aspektu svarstyti šį klausimą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad naujus duomenis apie atlyginimo dydį ieškovė pateikė tik su nagrinėjamu prašymu dėl klaidos ištaisymo, jie nebuvo įvertinti pagal įstatymų reikalavimus nagrinėjant bylą, kita šalis neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti byloje.

            Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomas atlikti taisymas neatitinka aiškios aritmetinės klaidos taisymo sampratos, nes prašomi pakeisti duomenys nėra teismo padaryta rašymo ar skaičiavimo klaida. Ieškovė kvestionuoja byloje nustatytą faktą. Ieškovės prašomas nutarties koregavimas iš esmės ją pakeistų, nes būtų pakeistos šalių teisės ir pareigos – atsakovo piniginės prievolės ieškovei apimtis būtų gerokai padidinta. Toks taisymas prieštarautų CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl negali būti atliktas.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 276 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

           

            Netenkinti A. N. pareiškimo.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Janina Januškienė

 

                                                                                                                        Gražina Davidonienė

 

                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

 

                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                        Egidijus Laužikas

 

            Algis Norkūnas

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis