Civilinė byla Nr. 3K-3-96/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.2; 30.9.1 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei E. T., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai, dėl teisės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką be atsakovės sutikimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovė ir atsakovė yra Kauno mieste esančiame 1926 kv. m ploto žemės sklype stovinčių gyvenamojo namo ir kitų statinių bendraturtės. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (1352 kv. m) ir valstybei (574 kv. m). Valstybei priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija (trečiasis asmuo byloje), atsakovė yra jos teisėta naudotoja. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė susitarimą, kurį nori įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovė su nustatyta naudojimosi tvarka nesutinka, teigdama, kad ši pažeidžia jos teises. Ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę be atsakovės sutikimo nekilnojamojo turto registre įregistruoti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nustatytos pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005 m. balandžio 18 d. parengtą projektą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovei teisę be atsakovės rašytinio sutikimo įregistruoti nekilnojamojo turto registre susitarimą su Kauno apskrities viršininko administracija dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad 0,1926 ha žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 1352/1926 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, o 574/1926 dalys – valstybei (valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys gyvenamojo namo bei 1/2 dalis pagalbinio ūkio pastatų, esančių pirmiau nurodytame žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Ieškovės ir trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos susitarimu žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta nekeičiant Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės įregistruotų plotų ir ribų. Atsakovė yra valstybei priklausančios žemės sklypo dalies naudotoja. Atsisakydama pasirašyti apie susipažinimą su susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovė trukdo ieškovei įgyvendinti teisę įregistruoti susitarimą nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo bendraturčių susitarimas pažeistų jos teises. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos teisių suvaržymo, kuriomis grindžiami atsikirtimai į ieškinį, byloje neįrodytos. Atsakovės parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas ieškovės netenkina, be to, pagal šį planą nustačius naudojimosi tvarką, ieškovei atitektų žemės sklypo dalis, kurioje yra atsakovės savavališkai pastatyti statiniai, ir tai lemtų naujus šalių ginčus. Teismas taip pat nustatė, kad į namų valdą galima patekti ne tik iš (duomenys neskelbtini), bet ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Be to, ieškovė nereiškia prieštaravimų, kad laiptus, įrengtus iki ieškovei tenkančio sklypo ribos, atsakovė persikeltų. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklype būtų įrengti stacionarūs laiptai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu atsakovės apeliacinį skundą patenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei priklauso 0,72, o atsakovei – 0,28 namo dalys, abiem šalims – po 1/2 dalį gyvenamojo namo priklausinių. Prie namo esančio 0,1926 ha žemės sklypo 1352/1926 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei, 574/1926 dalys – valstybei. Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija, o atsakovė yra šios žemės naudotoja. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad šalys žemės sklypu naudojosi pagal 1958 m. kovo 24 d. notariškai patvirtintą sutartį, tačiau, ieškovei įgijus nuosavybės teisę į 1352 kv. m žemės sklypo dalį ir pasikeitus sklypo dydžiui bei riboms, turi būti nustatyta nauja naudojimosi tvarka. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą su ieškove dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pasirašiusio valstybinės žemės valdytojo atstovo sutikimas su siūloma naudojimosi tvarka yra ne absoliutus, o susietas su sąlyga, jog siūloma naudojimosi tvarka galioja tik sutikus valstybinės žemės sklypo naudotojai E. T. (atsakovei). Dėl to, teisėjų kolegijos sprendimu, ieškovės ieškinys iš esmės vertintinas kaip ieškinys dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas nepažeidžia atsakovės teisių. Atsakovei pagal projektą skirtina naudotis žemės sklypo dalis yra neracionalių ribų, atimama galimybė naudotis įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o paskyrus laiptų, vedančių iš šios gatvės, buvimo vietos žemės sklypo dalį ieškovei, atsakovė neteks galimybės naudotis patekimu į sklypą ir šiuo būdu. Be to, ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovei priklausančios namo dalies siena. Negalėjimas prieiti prie namo nesuderinamas su savininko teisių įgyvendinimu, be to, pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas be teisinio pagrindo varžytų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Nesant alternatyvių naudojimosi tvarkos projektų bei procesinių pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nusprendė priimti naują sprendimą ir ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005 m. balandžio 18 d. parengtą projektą atmesti. Teisėjų kolegija nurodė, kad tokia bylos baigtis neužkerta kelio nė vienai iš šalių ginti savo civilines teises, pareiškiant ieškinį teisme kitu pagrindu (pagal naują naudojimosi tvarką nustatantį projektą), arba kitais įstatymų numatytais būdais.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovė A. K. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 208 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnį, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Atsakovė nėra žemės sklypo bendraturtė, todėl teismas be pagrindo pripažino, kad naudojimosi tvarkos nustatymas besąlygiškai turi būti derinamas su atsakove. Kauno apskrities viršininko administracijos atstovo pastaba dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos suderinimo su atsakove vertintina tik kaip siekis informuoti atsakovę apie susitarimą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, žemės sklypo naudotojo teises tariantis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo prilyginantys savininko teisėms, yra nepagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl neteisėti.

            2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba visai jų nevertino, todėl priėmė faktinių aplinkybių (dėl įvažiavimo ir laiptų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) neatitinkantį sprendimą.

            3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sudarė visas galimybes atsakovei parengti naują naudojimosi tvarkos projektą, ji naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl turėjo galimybę apginti savo teises, jeigu manė, kad bendraturčių susitarimas jai netinkamas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas kasatorei siūlė teikti kitą projektą, tokiais veiksmais ir toliau leisdamas atsakovei neribotą laiką be įstatyminio pagrindo neatlygintinai naudotis kasatorės turtu (žemės sklypo dalimi).

            4. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinį skundą draudžiama grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Aplinkybę, kad kasatorės naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovei tenkančia namo dalimi ir tai pažeidžia jos teises, atsakovė nurodė tik apeliacinės instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas šia aplinkybe rėmėsi konstatuodamas apeliacinio skundo pagrįstumą.

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė E. T. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

            1. Faktas, kad byloje nebuvo pareikštas priešieškinis, dar nereiškia, kad ieškinys turėjo būti patenkintas. Kasatorė kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, taigi ji ir turėjo pareigą įrodyti teismui aplinkybę, kad jos pateiktas projektas atitinka šalių interesus ir nepažeidžia atsakovės teisių. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, privalėjo įrodyti aplinkybę, kad pateiktas žemės naudojimosi tvarkos nustatymo projektas pažeidžia jos teises. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

            2. Kasacinio skundo teiginys dėl CK 4.75 straipsnio pažeidimo nepagrįstas. Kasatorė, teigdama, kad atsakovės sutikimas su žemės sklypo naudojimosi tvarka iš viso nereikalingas, neatsižvelgia į tai, kad atsakovė yra teisėta žemės sklypo dalies naudotoja, dėl to žemės sklypo naudojimosi tvarka turi būti derinama būtent su ja, o ne su formaliai įregistruotu žemės sklypo bendrasavininkiu. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad kasatorė ir atsakovė yra namų valdos savininkės, kartu ir esamos ar būsimos žemės sklypo savininkės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl žemės sklypo, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, naudojimosi tvarkos nustatymo principų ir subjektų

 

            Žemės sklypas pagal prigimtį yra nekilnojamasis daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu. Jis gali priklausyti tiek vienam savininkui, tiek keliems bendraturčiams. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs būtent dėl žemės sklypo, kurio viena dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, o kita – valstybei, atstovaujamai valstybinės žemės patikėtinio – Kauno apskrities viršininko (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis). Nuosavybės dalys tarp bendraturčių nustatytos, taigi ginčas vyksta dėl žemės, kuri bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, kurio specifiškumas bei svarba atsiskleidžia visų pirma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje. Bendrieji žemės teisinių santykių reglamentavimo principai, nustatyti Žemės įstatyme, išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reglamentuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šiais principais turi būti vadovaujamasi taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus spręsti konkretų ginčą dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudotis. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kita vertus, žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Visa tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to, ne tik prieiti, bet ir privažiuoti. Viešasis interesas reikalauja, kad būtų laikomasi ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme bei jo lydimuosiuose aktuose nustatytų priešgaisrinės saugos taisyklių. Pastarąjį aspektą ginčą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti ex officio. Tuo atveju, jei ši aplinkybė nebuvo įvertinta pirmosios instancijos teisme, tai privalo padaryti apeliacinės instancijos teismas, nes tai nepatenka į CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytus apeliacinio skundo apribojimus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie negalimumą atsakovei įvažiuoti į jai tenkančią žemės sklypo dalį bei negalėjimą prieiti prie atsakovei tenkančios namo dalies kasacinio teismo teisėjų kolegijos pripažįstamos kaip sudarančios pagrindą konstatuoti, kad ieškovės pateiktas teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas neatitinka šios tvarkos nustatymo principų reikalavimų.

            Kasaciniame skunde teigiama, kad, atsakovei nesant žemės sklypo bendraturte, teismas be pagrindo pripažino, jog naudojimosi tvarkos nustatymas besąlygiškai turi būti derinamas su atsakove. Tuo tarpu su trečiuoju asmeniu kasatorė projektą yra suderinusi. Dėl šių teiginių kasacinio teismo teisėjų kolegija paaiškina, kad įstatymas nuosavybės teisę apibrėžia kaip savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teises savininkas gali įgyvendinti pats arba perduoti nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis) kitam asmeniui. Vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto nuoma. Valstybei nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytojas ir naudotojas. Tuo tarpu ieškinys pareikštas būtent dėl žemės sklypo naudojimosi klausimų, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad poreikį derinti naudojimosi žemės sklypu tvarką šios bylos atveju suponuoja ne tik nuomos sutartis, bet ir aplinkybė, kad atsakovė yra žemės sklype esančios namų valdos statinių bendraturtė. Ši aplinkybė reikšminga todėl, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka tiesiogiai veikia atsakovės galimybes naudotis jai nuosavybės teise priklausančia namų valdos pastatų dalimi ir ją valdyti.

 

            Dėl kitų proceso teisės klausimų

 

            Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme bei šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimo.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra toks proceso teisės normų pažeidimas, kuris, pirma, turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui ir, antra, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasatorės keliamas proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo problemas, pažymi, kad kasaciniame skunde aptariami klausimai suformuluoti fragmentiškai, neatskleidžiant problemų naujumo ir aktualumo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Juolab kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodytais klausimais yra pakankamai gausi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. G. v. A. K., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2006, 2008 m. birželio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-300/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008, ir kt.).

            Dėl nurodytų aplinkybių kasacinio teismo teisėjų kolegija neanalizuoja šių klausimų kaip neatitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

 

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, naikinti jo kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad civilinėse bylose pagal bendraturčio ieškinį kitiems bendraturčiams dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo priimtas teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, neužkerta kelio bet kuriai iš šalių ginti savo teises pateikiant naują naudojimosi tvarkos projektą, t. y. pareiškiant ieškinį nauju pagrindu.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                   Česlovas Jokūbauskas

 

                                                                                                                           Virgilijus Grabinskas

 

                                                                                                                           Sigitas Gurevičius