Civilinė byla Nr. e2A-612-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00038-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;
(S)
2.6.18.3; 3.2.4.4; 3.2.6.12.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl darbų kainos sumažinimo, permokėtos darbų kainos priteisimo
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Akordas 1“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2023 m. sausio 12 d. patikslinusi prašė: 1) sumažinti atsakovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ pagal 2020 m. birželio 30 d. 06-30 subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01 atliktų darbų kainą nuo 291 412,31 Eur iki 219 510,90 Eur, t. y. 71 901,41 Eur suma; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei pagal 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01 permokėtą 60 213,04 Eur darbų kainos dalį; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Nurodė, kad ieškovė, kaip rangovė, ir atsakovė, kaip subrangovė, 2020 m. birželio 30 d. sudarė subrangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo pagal suderintą sąmatą savo jėgomis, rizika, atsakomybe ir medžiagomis atlikti rekonstrukcijos ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus Neringoje, Taikos gatvėje. Atsakovė sutartyje numatytus darbus pagal su ieškove suderintą jų atlikimo grafiką privalėjo atlikti iki 2020 m. gruodžio 15 d., tačiau sutarties vykdymo ji neužbaigė. Už atliktus darbus atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti šešias sąskaitas faktūras, t. y.: 2020 m. liepos 28 d. Nr. 20-07-05, kurios suma 15 480 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 20-0829, kurios suma 8 336 Eur be PVM; 2020 m. rugsėjo 29 d. Nr. 20-0918, kurios suma 91 162,30 Eur be PVM; 2020 m. spalio 30 d. Nr. 20-1014, kurios suma 44 959,41 Eur be PVM; 2020 m. lapkričio 30 d. Nr. 20-1112, kurios suma 81 043,18 Eur be PVM; 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. 20-1207, kurios suma 13 591,51 Eur be PVM. Visų šių sąskaitų faktūrų, išrašytų už sutarties pagrindu atliktus ir ieškovės priimtus darbus, bendra suma yra 254 572,40 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 245 094,43 Eur, o 9 477,97 Eur sumą sulaikė pagal sutarties 5.4 papunktį. Be to, atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti dar dvi sąskaitas faktūras, t. y. 2021 m. kovo 25 d. Nr. 21-0312, kurios suma 14 181,10 Eur be PVM, ir 2021 m. kovo 25 d. Nr. 21-0313, kurios suma 22 658,81 Eur be PVM, iš viso už bendrą 36 839,91 Eur sumą. Šių sąskaitų faktūrų ieškovė neapmokėjo, nes jos buvo išrašytos pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8, kuriuose nurodytų darbų ieškovė nepriėmė dėl paaiškėjusių darbų trūkumų.
3. Nors ieškovė pareikalavo iš atsakovės ištaisyti tiek jau priimtų, tiek dar nepriimtų darbų trūkumus, atsakovė jų netaisė ir 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti jai ieškovės sulaikytą 9 477,97 Eur pinigų sumą bei 2021 m. kovo 25 d. sąskaitose faktūrose Nr. 21-0312 ir Nr. 21-0313 nurodytą bendrą 36 839,91 Eur sumą. Šio atsakovės pateikto ieškinio pagrindu iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-850-934/2022 šalims buvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai. Atsakovė 2021 m. spalio mėn. atvyko į statybos objektą Neringoje ir dalį darbų trūkumų ištaisė. Atsakovės neištaisytus darbų trūkumus ieškovė užfiksavo 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniame akte ir lokalinėje sąmatoje, kuriose buvo nurodyta reikalingų atlikti darbų apimtis bei 60 593,73 Eur šių darbų kaina (vertė). Be to, atsakovei vengiant vykdyti savo pareigas, dalį trūkumų ieškovė iki 2021 m. lapkričio 30 d. jau buvo ištaisiusi ir pati, o jos atlikti už 11 307,68 Eur sumą darbai yra nurodyti 2021 m. lapkričio 30 d. ištaisytų defektų apraše bei jo priede – darbų sąmatoje.
4. Ieškovės teigimu, neįvykdžiusi subrangovei tenkančių įstatyminių ir sutartinių pareigų, įskaitant, bet neapsiribojant, pareigos pašalinti atliktų darbų trūkumus, pareigos pateikti ieškovei garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir kt., atsakovė 2021 m. lapkričio 24 d. informavo, kad daugiau jokiuose susitikimuose statybos objekte nebedalyvaus ir jokių trūkumų šalinimo darbų statybos objekte daugiau nebeatliks. Atsižvelgdama į tai, ieškovė Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-850-934/2022 pareiškė atsakovei priešieškinį dėl darbų kainos sumažinimo ir permokėtos už darbus kainos dalies grąžinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas neskundžiama 2022 m. sausio 19 d. nutartimi jį priimti atsisakė. Todėl ieškovė priešpriešinius reikalavimus atsakovei pareiškė atskiroje, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuri buvo sustabdyta iki teismo sprendimo dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai 36 839,91 Eur skolą už atliktus darbus įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-850-934/2022. Vilniaus apygardos teismas šį atsakovės reikalavimą tenkino visiškai, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi iš ieškovės atsakovei priteistą skolą sumažino iki 34 629,51 Eur. Ieškovė priteistą iš jos sumą sumokėjo 2022 m. gruodžio 21 d.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal subrangos sutartį jai yra išrašiusi aštuonias sąskaitas faktūras už bendrą 291 412,31 Eur (254 572,40 Eur + 36 839,91 Eur) sumą, o ieškovės jau patirtos ir dar būsimos darbų trūkumų ištaisymo išlaidos siekia 71 901,41 Eur (11 307,68 Eur + 60 593,73 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbų trūkumų ištaisymo išlaidų dydžiu turėtų būti sumažinta atsakovės pagal sutartį atliktų darbų kaina, taip išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl subrangos darbų trūkumų. Kadangi po Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-850-934/2022 priimtų procesinių sprendimų įvykdymo ieškovė pagal ginčo sutartį jau yra sumokėjusi atsakovei iš viso 279 723,94 Eur (245 094,43 Eur + 34 629,51 Eur), teismui sumažinus atliktų darbų kainą nuo 291 412,31 Eur iki 219 510,90 Eur, kartu turėtų būti išspręstas ir ieškovės pagal sutartį faktiškai permokėtos darbų kainos dalies, t. y. 60 213,04 Eur (279 723,94 Eur - 219 510,90 Eur), priteisimo ieškovei iš atsakovės klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės UAB „Akordas 1“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) sumažino atsakovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ pagal 2020 m. birželio 30 d. 06-30 subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01 atliktų darbų kainą 2 610,95 Eur, t. y. nuo 219 412,31 Eur iki 216 801,36 Eur; (2) priteisė iš atsakovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ ieškovei UAB „Akordas 1“ permokėtą 2 610,95 Eur darbų kainos dalį ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; (3) priteisė iš ieškovės UAB „Akordas 1“ atsakovei UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 1 953,18 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) grąžino ieškovei UAB „Akordas 1“ iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos 2023 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 184 sumokėtą ir nepanaudotą 200 Eur avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti.
7. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. birželio 30 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. pagal suderintą sąmatą atlikti rekonstrukcijos ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus Neringoje, Taikos gatvėje. Nors subrangos sutarties vykdymo terminas šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 1 d., atsakovė šią sutartį nuo 2021 m. kovo 17 d. vienašališkai nutraukė. Šalių sutartinius santykius teismas kvalifikavo pagal CK 6.681 straipsnį kaip statybos rangą, kuriai taikytinos specialiosios statybos rangą ir bendrosios rangos sutartis reglamentuojančios įstatymo normos, neprieštaraujančios specialiosioms normoms.
8. Teismas nurodė, kad darbus, kurių bendra vertė yra 254 572,40 Eur, ieškovė iš atsakovės priėmė pagal perdavimo–priėmimo aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, o pagal jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras sumokėjo atsakovei 245 094,43 Eur, sulaikiusi 9 477,97 Eur sumą pagal sutarties 5.4 papunkčio nuostatas. Statybos darbų už bendrą 36 839,91 Eur sumą pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 7 ir darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 8 ieškovė nepriėmė ir jų pagrindu 2021 m. kovo 25 d. išrašytų sąskaitų faktūrų neapmokėjo, kilus šalių ginčui dėl darbų kokybės.
9. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir atsakovės atsikirtimus, teismas pripažino, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės atliktų pagal subrangos sutartį statybos darbų kokybės, ieškovei siekiant subrangos sutartyje nustatytos kainos sumažinimo dėl nekokybiškai atliktų darbų, t. y. jai pasirinkus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą.
10. Visgi apibrėždamas šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas, teismas pažymėjo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-850-934/2022) priimtais procesiniais sprendimais jau yra išspręstas šalių ginčas dėl atsakovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ darbų kokybės pagal perdavimo–priėmimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8. Toje byloje Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad UAB „Akordas 1“ argumentai dėl atliktų darbų galimų trūkumų (defektų) pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8 nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti atsiskaityti (nemokėti) už atsakovės faktiškai atliktus darbus. Ieškovė UAB „Akordas 1“ Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi priteistus 34 629,51 Eur sumokėjo 2022 m. gruodžio 21 d., taigi, iš viso už darbus ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 279 723,94 Eur sumą (245 094,43 Eur + 34 629,51 Eur).
11. Teismas, remdamasis CK 6.662, 6.694 straipsniais bei kasacinio teismo formuojama rangos teisinių santykių aiškinimo praktika, nurodė, kad užsakovo teisė pareikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų yra neatsiejama nuo jo pareigos apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Šiuo atveju ieškovė taip pat turėjo pareigą laikytis ir subrangos sutarties 6.2 papunktyje nustatytos darbų priėmimo tvarkos. Įstatymo ir sutarties sąlygų laikymasis būtų sudaręs galimybę įrodinėjamus trūkumus nustatyti jau darbų priėmimo metu ir juos užfiksuoti darbų perdavimo–priėmimo aktuose. Teismas ieškovės organizuotą darbų priėmimo procedūrą, kai, nepaisant subrangos sutarties 6.2 papunktyje aiškiai įtvirtintos sąlygos, darbų priėmimo aktų nepasirašė techninis prižiūrėtojas, įvertino kaip jos nerūpestingumą.
12. Ieškovės surašyto 2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto turinys taip pat leido teismui padaryti ir tokią išvadą, kad jame išvardinti darbų trūkumai yra akivaizdūs, nes buvo nustatyti vien vizualiai apžiūrint darbų rezultatą, o su bortelių netinkamu įrengimu susijęs trūkumas identifikuotas Neringos savivaldybės administracijos techniniam prižiūrėtojui A. Ū. panaudojus gulsčiuką, ir visi šie defektai matomi ir iš fotonuotraukų. Teismo nuomone, techninis prižiūrėtojas, kurio pareiga yra kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, neabejotinai būtų nustatęs, ar atsakovės atlikti darbai turi trūkumų.
13. Nurodytų duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė jai, kaip užsakovei, tenkančią pareigą apžiūrėti ir priimti atsakovės (rangovės) perduodamą darbų rezultatą, įsitikinant, ar nėra akivaizdžiai matomų trūkumų. Kadangi ieškovės įrodinėjami darbų trūkumų nustatymas nereikalavo daugiau nei normalios apžiūros, specialių priemonių ar metodų ir buvo akivaizdūs, ieškovė pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas negali remtis darbų trūkumų faktu. Juo labiau kad iki 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovės vienašališkai surašyto defektinio akto ginčo laikotarpiu, per kurį atlikti darbai buvo priimti jų perdavimo–priėmimo aktais Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, jokių kitų darbų defektinių aktų subrangos sutartyje nustatyta tvarka nebuvo surašyta.
14. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad 2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto surašymui jau neturėjo būti taikomos sutarties nuostatos, susijusios su defektinio akto sudarymo tvarka (sutarties 6.8, 7.3 papunkčiai). Pačios šalys sutartyje sulygo, kad ieškovės per garantinį laikotarpį (t. y. po darbų priėmimo) nustatyti defektai bus fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale ir bus sudaromas defektinis aktas, kurį pasirašys abi sutarties šalys. Subrangovei (atsakovei) nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis būtų pasirašomas rangovės (ieškovės) vienašališkai ir įteikiamas subrangovei pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu, o šalims nesutariant dėl atliktų darbų tinkamumo, apie jų tinkamumą būtų sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą. Nepaisant būtent tokio šalių susitarimo, tiek 2021 m. lapkričio 30 d. defektinis aktas, tiek 2021 m. lapkričio 30 d. pačios ieškovės ištaisytų defektų aprašas buvo sudaryti atsakovei nedalyvaujant. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė informavo atsakovę apie 2021 m. lapkričio 30 d. jos atliktą darbų apžiūrą ir (ar) kad kvietė atsakovę dalyvauti šioje apžiūroje. Byloje nėra ir tokių įrodymų, kad 2021 m. lapkričio 30 d. aktas po jo sudarymo buvo įteiktas atsakovei sutartyje nustatyta tvarka ar kad atsakovė atsisakė jį pasirašyti. Taip pat nekilo ginčo ir dėl tokios aplinkybės, kad ieškovės įvardyti atsakovės atliktų darbų trūkumai nebuvo įrašyti į statybos darbų žurnalą.
15. Teismo vertinimu, dėl duomenų prieštaringumo nėra galimybės nustatyti taip pat ir tai, kokie konkrečiai atsakovės atlikti bei ieškovei perduoti darbai (ar kokia jų dalis) yra su trūkumais. Ieškovės pateiktose lokalinėje ir darbų sąmatose nurodyti darbų kiekiai yra skaičiuojami kv. m, kub. m, km, tačiau jos 2021 m. lapkričio 30 d. sudarytame defektiniame akte ir ištaisytų defektų apraše tokių duomenų (matavimo vienetų) nėra, o lokalinę sąmatą sudaręs N. Š. ir darbų sąmatą sudaręs ieškovės gamybos vadovas D. Š. sudarant 2021 m. lapkričio 30 d. aktą bei aprašą nedalyvavo. Tiek 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniame akte, tiek ir ieškovės ištaisytų defektų apraše yra nurodyti vien bendro pobūdžio abstraktūs duomenys, o fotonuotraukose užfiksuotas bendras darbų, kurie buvo atlikti piketuose nuo 0+00 iki 13+60, vaizdas. Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl darbų kainos sumažinimo, kaip ieškovės teisių gynimo būdo, tikslios atliktų su trūkumais darbų apimties identifikavimas yra būtinas. Aplinkybių, susijusių su konkrečių darbų su trūkumais apimtimi, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ir liudytoju apklaustas A. Ū.. Be kita ko, ir 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniame akte yra nurodyta, kad tam tikrais atvejais defektų vietos dar turi būti tikslinamos darbų atlikimo vietoje.
16. Teismas pripažino, kad ieškovė neįvykdė jai šioje situacijoje tenkančios procesinės pareigos įrodyti trūkumų faktą. Teismas sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad 2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto 3 punkte nurodomas augalinio grunto neužpylimas iki projektinio aukščio ir vejos įrengimas (PK 0.00–12.70) negali būti laikomas su trūkumais atliktu darbu. Subrangos sutartis buvo nutraukta neužbaigus visų pagal ją atliktinų darbų, atitinkamai, nėra ir prielaidų vertinti, kad darbai, kurių atsakovė neatliko ir neperdavė ieškovei ir už kuriuos pastaroji nėra atsakovei sumokėjusi, yra su trūkumais atlikti darbai. Iš į bylą pateikto Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 15 d. pranešimo atsakovei teismas taip pat nustatė, kad po ieškovės 2021 m. lapkričio 30 d. sudaryto defektinio akto atsakovė ištaisė darbų trūkumus (pažymėtose koordinatėse tinkamai užšlavė klinkerio trinkelių takus, esamu gruntu sutvarkė šlaitus abejose pusėse, perdarė sankryžą pagal darbo projektą ir pan.).
17. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į subrangos sutarties 5.6 papunktyje numatytos nepriklausomo eksperto išvados negavimą, nepasinaudojimą teismo siūlymu atlikti byloje ekspertizę, rangos sutarties su subrangove UAB „Gelvalda“ 2021 m. vasario 10 d. sudarymą, kuria buvo susitarta, kaip matyti iš pridedamos lokalinės sąmatos, dėl analogiškų darbų atlikimo toje pačioje atkarpoje, kaip buvo susitarta ir su atsakove, ir kuri darbus atliko dar objekte tebedirbant atsakovei (subrangos sutartis su atsakove nutraukta 2021 m. kovo 17 d.). Šios aplinkybės kartu su pirmiau jau aptartomis aplinkybėmis teikė pagrindą teismui abejoti ieškovės įrodinėjamų faktų objektyvumu, t. y. darbų trūkumu buvimu.
18. Tačiau atsakovė neginčija, kad atlikdama darbus dvejose (bet ne aštuoniose) vietose ji pažeidė akcinės bendrovės „Telia“ ryšių kabelio liniją. Įvertinęs rašytinius įrodymus ir liudytojo A. Ū. paaiškinimus, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė pažeidė ryšių kabelio trasą tik dvejose vietose, todėl nėra atsakinga už visas išlaidas dėl šio defekto pašalinimo. Teismo išvadą dėl atsakovei tenkančios dalinės atsakomybės už šio defekto pašalinimo išlaidas taip pat lėmė ir tokia iš 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniame akte esančių nuotraukų nustatyta aplinkybė, kad ieškovei buvo žinoma apie šį pažeidimą iki asfalto dangos išklojimo, nepaisant to, pažeistose vietose ji išklojo asfaltą. Todėl teismas sumažino darbų kainą 2 610,95 Eur suma būtent dėl ryšių kabelio pažeidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė UAB „Akordas 1“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: 1) patenkinti ir tą ieškinio reikalavimų dalį, kurią teismas atmetė, sumažinant atsakovės pagal 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01 atliktų darbų kainą nuo 288 801,36 Eur iki 219 510,90 Eur, t. y. 69 290,46 Eur suma; 2) priteisti iš atsakovės permokėtą 60 213,04 Eur darbų kainos dalį; 3) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo pradinio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Padarydamas išvadą, kad ieškovė nesielgė rūpestingai, apžiūrėdama ir priimdama rangos darbų rezultatą, neįsitikino, ar nėra akivaizdžių trūkumų, ir todėl netinkamai vykdė savo pareigą priimti ir apžiūrėti atsakovės perduodamų darbų rezultatą, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino sutarties nuostatas. Sutarties 6.2 papunktis reikalauja techninio prižiūrėtojo dalyvavimo tik sudarant ir pasirašant galutinį subrangovės užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą. Nėra jokio pagrindo vertinti ieškovės elgesį, priimant darbus bei pasirašant tarpinius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kaip nerūpestingą ir netinkamą, nes tokių aktų sudarymas ir pasirašymas turėjo vykti kas mėnesį (sutarties 5.3 ir 6.2 papunkčiai).
19.2. Ieškovė suvokė, kad visiems pagal sutartį atliktiems darbams bus taikoma darbų kokybės garantija ir sutartyje numatytas atliktų darbų defektų šalinimo mechanizmas. Atsakovė už atliktų darbų kokybę ieškovei atsako per visą tokiems darbams nustatytą garantinį laikotarpį (sutarties 7.1 papunktis), o ne tik iki tarpinių darbų perdavimo–priėmimo aktų už atitinkamą mėnesį pasirašymo. Tokia nuostata yra užfiksuota sutarties 6.9 papunktyje.
19.3. Tai, kad defektiniame akte nurodyti defektai pasirašant tarpinius darbų perdavimo–priėmimo aktus nebuvo akivaizdūs, patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklausto techninio prižiūrėtojo A. Ū. paaiškinimai dėl kiekvieno iš defektiniame akte nurodyto darbo trūkumo.
19.4. Teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė pažeidė ryšių kabelio trasą tik dvejose vietose ir dėl to nėra atsakinga už visas šio defekto šalinimo išlaidas, yra nepagrįsta. Byloje esantis defektinis aktas, aprašas bei liudytojo A. Ū. parodymai patvirtina, kad niekas kitas, išskyrus atsakovę, negalėjo pažeisti ryšių kabelio trasos atsakovės vykdomų darbų ruože šių darbų atlikimo laikotarpiu, todėl sutarties darbų kaina teismo sprendimu sumažinta per mažai.
19.5. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek defektinis aktas, tiek aprašas yra sudaryti apie tai neinformavus atsakovės. Atsakovei buvo žinoma apie jai reiškiamas pretenzijas dėl darbų kokybės. Žinodama, kad jos atlikti darbai neatitiko kokybės reikalavimų, atsakovė savo noru atsisakė vykti į 2021 m. lapkričio 24 d. vykusią objekto apžiūrą, kurios rezultatai ir buvo užfiksuoti defektiniame akte.
20. Atsakovė UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ apeliacinį skundą prašo atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
20.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei lingvistinis, nei sutarties šalių tikrųjų ketinimų aiškinimo principas, nei sisteminis sutarties normų aiškinimas nepagrindžia to, kad tik galutinis darbų perdavimo aktas privalėjo būti pasirašytas techninio prižiūrėtojo.
20.2. Ieškovės teiginiai, kad nepaisant to, ar trūkumai yra akivaizdus ar ne, atlikti darbai turi atitikti sutarties sąlygas bei kokybės reikalavimus, teisinės reikšmės neturi. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjas aiškiai yra suformulavęs poziciją dėl užsakovo teisės remtis trūkumų faktu praradimo, esant šioje teisės normoje nurodytoms sąlygoms. Jeigu darbai atlikti su akivaizdžiais trūkumais, bet ieškovė tokius darbus priėmė, ji prarado teisę reikalauti atsakovės atsakomybės dėl tokių trūkumų.
20.3. Liudytojas A. Ū. nenurodė, kad ieškovės įrodinėjami trūkumai buvo paslėpti arba negalėjo būti nustatyti atsakovei priimant darbus. Ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl defektiniame akte nurodomų trūkumų akivaizdumo.
20.4. Teismas darbų kainą 2 610,95 Eur suma sumažino ne todėl, kad atsakovė pažeidė ryšių kabelį dvejose vietose iš aštuonių, bet todėl, kad ieškovė, žinodama apie šį pažeidimą, virš pažeisto kabelio paklojo asfaltą, dėl to gerokai padidėjo pažeisto ryšių kabelio sutvarkymo kaina.
20.5. Atsakovė niekada neatsisakė dalyvauti apžiūrint jos atliktus bei ieškovei perduotus darbus. Defektiniame akte nurodyti trūkumai su atsakove niekada nebuvo aptariami ir ji apie tokius darbų trūkumus nebuvo informuota.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sutarties aiškinimo
21. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia sutarties sąlygų, susijusių su pagal subrangos sutartį atliktų darbų priėmimu, neteisingo aiškinimo klausimą, o atsakovė su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys skirtingai interpretuoja savo susitarimą dėl darbų priėmimo tvarkos, pripažintina, kad byloje yra kilęs ginčas ir dėl sutarties aiškinimo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, o jos turinys turi būti nustatomas remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
22. Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, neturi būti remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, pirmiausia turi būti nagrinėjami (analizuojami) tikrieji sutarties šalių ketinimai; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).
23. Kasacinio teismo nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutarties dalyvių tikrieji ketinimai aiškintini atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas).
24. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, taip pat pasisakyta ir tokiu aspektu, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju duomenų apie suderintus šalių ketinimus, susitariant dėl atskirų darbų etapų priėmimo tvarkos, byloje nėra, todėl aiškinant šias sąlygas remiamasi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu. Subrangos sutarties 6.2 papunktyje yra nurodyta, kad tarpiniai atliktų darbų perdavimai ir priėmimai atliekami už darbus, atliktus per vieną mėnesį, o atlikus visus darbus – priduodamas visas statinys. Į atliktų darbų aktus įtraukiamos visos atsakovei pagal sutarties nuostatas mokėtinos sumos. Darbų priėmimo aktą atsakovės vardu pasirašo atsakovės statybos darbų vadovas ar įgaliotas asmuo, o apeliantės vardu – techninis prižiūrėtojas, o po techninio prižiūrėtojo pasirašymo – ir apeliantės vadovo įgaliotas asmuo.
26. Sutarties 6.4 papunktyje šalys susitarė, kad atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir išlaidų vertę (toliau – aktai). Atsakovė pateikia 2 aktų egzempliorius apeliantei iki einamojo mėnesio 25 dienos. Apeliantė per 5 darbo dienas nuo pažymos gavimo apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktus aktus arba pateikia darbų nepriėmimo ir aktų nepasirašymo priežastis.
27. Pagal sutarties 6.5 papunktį galutinis darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas visiškai užbaigus darbus. Atsakovė prieš 5 darbo dienas praneša apeliantei raštu apie pasirengimą galutinai perduoti darbus. Apeliantė organizuoja galutinį darbų priėmimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atsakovės pranešimo gavimo dienos ir per sekančias 5 darbo dienas pasirašo perdavimo ir priėmimo aktą arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas. Šis terminas atidedamas, jeigu apeliantė pareikalauja papildomos arba detalizuotos informacijos apie atliktus darbus. Ištaisius defektus, darbai nedelsiant pakartotinai pateikiami priimti.
28. Taigi, iš pirmiau aptartų sutarties nuostatų matyti, kad apeliantei priskiriama pareiga užtikrinti, jog darbų perdavimo–priėmimo aktas būtų pasirašytas paskirto techninio prižiūrėtojo, yra tiesiogiai įtvirtinta sutarties 6.2 papunktyje, kuriame aptariama būtent per vieną mėnesį atliktų darbų perdavimo–priėmimo tvarka. Šiame papunktyje nesama jokios išlygos, kad tokia tvarka taikoma tik pasirašant galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei šalys būtų susitariusios dėl tokios tvarkos, pagal kurią techninis prižiūrėtojas turėtų pasirašyti tik galutinį visų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kaip šią sutarties sąlygą aiškina apeliantė, toks susitarimas būtų nurodytas sutarties 6.5 papunktyje, kuriame ir yra aptariama galutinio darbų perdavimo–priėmimo tvarka.
29. Todėl darytina išvada, kad sutarties 6.2 papunktyje įtvirtinta sąlyga, pagal kurią darbų perdavimo–priėmimo aktas turi būti pasirašytas techninio prižiūrėtojo, sureguliuoja visų (neišskiriant galutinio darbų perdavimo–priėmimo) perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo procedūras. Pažymėtina ir tai, kad jei, kaip teigia apeliantė, 6.2 papunktyje būtų aptarta tik galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarka, sutartyje liktų visiškai neaptarta tarpinių darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo tvarka ir tokių darbų perdavimo procedūra. Toks sutarties sąlygų aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pagrįstas, kadangi sukurtų neaiškumą ir neapibrėžtumą dėl to, kaip turi būti pasirašomi tarpiniai darbų perdavimo–priėmimo aktai, o kartu tai neatitiktų ir sutarties sudarymo rašytine forma paskirties – aptarti joje visas šalių teises ir pareigas bei išvengti ginčų vykdant sutartį.
30. Atsižvelgdama į aptartų sutarties nuostatų, nustatančių darbų perdavimo–priėmimo procedūras, lingvistinę išraišką, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir paskirtį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sutartimi šalys buvo susitarusios dėl tokios darbų perdavimo–priėmimo tvarkos, pagal kurią tarpinius darbų perdavimo–priėmimo aktus apeliantės vardu turėjo pasirašyti techninis prižiūrėtojas.
Dėl darbų priėmimo ir šios pareigos nevykdymo padarinių
31. Apeliantė neginčija fakto, kad darbų perdavimo–priėmimo aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 techninis prižiūrėtojas A. Ū. nepasirašė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė (darbų užsakovė) nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo užtikrinti, jog tarpinius darbų perdavimo–priėmimo aktus pasirašytų paskirtas techninis prižiūrėtojas, nepaneigta. Visiškai teisinga ir tokia skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad apeliantė, priėmusi darbų rezultatą tinkamai (t. y. pasitelkdama sutartyje tiesiogiai įvardintą specialistą – techninį prižiūrėtoją) jo nepatikrinusi, kartu prisiėmė ir riziką dėl akivaizdžių darbų trūkumų, nes, neatlikusi patikrinimo pareigos, trūkumų faktu remtis negali.
32. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, subrangos teisiniams santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, skiriasi tik šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu, todėl generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
33. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad šalių teisiniams santykiams, atsiradusiems subrangos sutarties pagrindu, taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
34. Šalių santykių kontekste aktuali ir tokia kasacinio teismo praktika, pagal kurią, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
35. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
36. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).
37. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 apeliantė nenurodė, jog pagal juos atlikti ir apeliantės priimti darbai turi trūkumų, kuriuos reikalinga ištaisyti. Apeliantė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad atsakovės atliktų darbų, perduotų pagal perdavimo–priėmimo aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, trūkumai buvo paslėpti, todėl apeliantė jų negalėjo pastebėti darbų perdavimo priėmimo metu. Apeliantės teigimu, aplinkybes, kad defektinio akto 1-12 punktuose nurodyti trūkumai buvo neakivaizdūs, patvirtina techninio prižiūrėtojo A. Ū. paaiškinimai teismo posėdžio metu.
38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).
39. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Ū. paaiškino (2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 02 sek.–2 val. 15 min. 59 sek.), kad jo kartu su apeliantės direktoriumi G. M. ir projektų vadovu J. A. parengto 2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto 1–2 punktuose nurodyti darbų trūkumai (neužšluoti klinkerio, betono trinkelių takai) reiškia tai, jog tarp trinkelių buvo palikti neužšluoti tarpai. Dėl defektinio akto 3 punkte nurodyto darbų trūkumo (neatliktas augalinio grunto užpylimas iki projektinio aukščio ir vejos įrengimas) nurodė, kad grunto paviršius nebuvo baigtas lyginti, ant jo neužsėta žolė. Dėl defektinio akto 4 punkte nurodyto trūkumo (neįrengta iškilioji perėja) pažymėjo, kad borteliai nebuvo iškelti 12–15 cm aukščiau, kaip buvo reikalinga, siekiant įrengti iškiliąją perėją. Dėl defektinio akto 5 punkte nurodyto trūkumo (kelio bortai nėra nuleisti, sankryža nėra perdaryta) nurodė, kad nebuvo nuleisti borteliai, neįrengtas už bortelių takelis, bortelio spindulys yra ne tokiu kampu ir aukščiu. Dėl defektinio akto 6 punkte nurodyto trūkumo (šlaitų netinkamas sutvarkymas esamu gruntu) paaiškino, kad grunto paviršius nebuvo išlygintas, ant jo neužsėta žolė, gruntas nesuvestas su miško pusėje esančiu gruntu. Dėl defektinio akto 7–8 punktuose nurodytų trūkumų (prasėdę borteliai iš klinkerio trinkelių, klinkerio trinkelių takuose prasėdę borteliai iš klinkerio takelių) pažymėjo, kad trinkelės įrengtos per aukštai lyginant jas su borteliais. Dėl defektinio akto 10–11 punktuose nurodytų trūkumų (išvirtusios trinkelės ir borteliai iš klinkerio, nebaigta įrengti klinkerio ir betoninių trinkelių danga) nurodė, kad trinkelės nebuvo įrengtos visose vietose, kuriose jos turėjo būti įrengtos. Dėl defektinio akto 12 punkte nurodyto trūkumo (neįrengta iškilioji sankryža pagal darbo projektą) paaiškino, kad borteliai nebuvo pakelti iki reikiamo aukščio.
40. Aptarti liudytojo A. Ū. paaiškinimai nesuponuoja teisėjų kolegijos išvados, kad defektiniame akte išvardinti darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir jų nebuvo galima identifikuoti darbų perdavimo–priėmimo metu atliekant vizualinę darbų objekto apžiūrą. Priešingai nei tvirtina apeliantė, defektiniame akte nurodytų darbų trūkumų pobūdis (neužšluoti trinkelių takai, šlaitų nesutvarkymas, iki reikiamo aukščio neiškelti (nenuleisti) borteliai, neįrengtas takelis, trinkelės įrengtos per aukštai, trinkelės neįrengtos visose vietose, kuriose jos turėjo būti įrengtos ir t. t.) leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl akivaizdžiai matomų trūkumų, kurie galėjo ir turėjo būti nustatyti atitinkamų darbų perdavimo–priėmimo metu be specialaus tyrimo, nenaudojant tam specialių priemonių ar patikros metodų. Todėl šie trūkumai negali būti vertinami kaip paslėpti CK 6.662 straipsnio 4 dalies prasme.
41. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neįgyvendino jai pagal subrangos sutarties 6.2 papunktį tenkančios pareigos užtikrinti techninio prižiūrėtojo A. Ū. dalyvavimą priimant atsakovės atliktų darbų rezultatą bei nesant byloje jokių kitų objektyvių duomenų, jog ginčo aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 apeliantės vardu pasirašę asmenys faktiškai tikrino, tačiau dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo nustatyti tik defektiniame akte nurodytų akivaizdžių darbų trūkumų, pripažintina, kad darbų perdavimo–priėmimo procese apeliantė veikė nerūpestingai, neatidžiai ir pati prisiėmė riziką. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.
Dėl garantinio termino ir pareigos įrodyti šiuo terminu atsiradusių konkrečių darbų trūkumų faktą
42. Apeliaciniame skunde keliamas statybos darbų garantijos taikymo klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dar ir šiuo aspektu. Apeliacinio skundo argumentai, kad darbų patikrinimo procedūros pažeidimas ir neatidus darbų rezultato priėmimas pats savaime nėra reikšmingas, nes priimtų darbų kokybei taikomas garantinis laikotarpis ir vien dėl šios priežasties ieškinyje pareikšti reikalavimai turėjo būti patenkinti visiškai, stokoja teisinio pagrįstumo. Apeliantė nepagrįstai sutapatina du skirtingus (įstatymo leidėjo įvardintus atskirose teisės normose) rangos darbų trūkumų paaiškėjimo momentus – akivaizdžių (aiškiai matomų) trūkumų buvimą perduodant darbus užsakovui ir neakivaizdžių darbų trūkumų paaiškėjimą per garantinį terminą. Šiuo konkrečiu atveju jau konstatuota, kad apeliantės įrodinėti darbų, priimtų byloje vertinamais darbų perdavimo–priėmimo aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, trūkumai buvo akivaizdūs, atitinkamai, negalima ir išvada, kad jie paaiškėjo tik per garantinį terminą.
43. Vadovaujantis CK 6.664 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Kaip matyti, šalys subrangos sutarties 7.1 papunktyje buvo susitarusios dėl atsakovės atliktų darbų garantinių terminų. Šalių susitarimas statinio atviroms konstrukcijoms ir kitiems darbams taikyti 5 metų, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, laidams, kt.) – 10 metų, o esant tyčia paslėptų trūkumų – 20 metų statinio garantinius terminus, skaičiuojamus nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, atitinka CK 6.698 straipsnyje nurodytus rangovo atsakomybės už nustatytus defektus terminus.
44. Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį terminą turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį rangovas atsako už defektus, kurie yra nustatyti per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Iš esmės analogiška nuostata dėl subrangovės atsakomybės už garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius atliktų darbų defektus buvo įtvirtinta ir subrangos sutarties 7.3 papunktyje. Pažymėtina, kad atliktų darbų defektais gali būti pripažinti tik tokie darbų trūkumai, kuriais yra nukrypstama nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba pažeidžiami privalomi statybos normatyviniai dokumentai.
45. Taigi, apeliantė visų pirma turėjo procesinę pareigą įrodyti defektų, atsiradusių per garantinį terminą, faktą, o tokį faktą jai įrodžius, atsakovei jau būtų kilusi pareiga įrodyti jos atsakomybę už defektus šalinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju defektų faktas buvo įrodinėjamas defektiniu aktu, pasirašytu apeliantės atstovų, jos direktorius G. M. ir projektų vadovo J. A., bei Neringos savivaldybės administracijos techninio prižiūrėtojo A. Ū., pagal šį aktą N. Š. sudaryta lokaline sąmata (kurioje nurodyta trūkumų ištaisymo kaina – 60 593,73 Eur), 2021 m. lapkričio 30 d. apeliantės ištaisytų defektų aprašu, kurį pasirašė ir sudarė apeliantės projektų vadovas J. A., šio aprašo pagrindu apeliantės gamybos vadovo D. Š. sudaryta darbų sąmata (kurioje nurodyta joje aptartų trūkumų ištaisymo kaina – 11 307,68 Eur), liudytojo A. Ū. paaiškinimais.
46. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo sprendime, defektinis aktas ir ištaisytų defektų aprašas apeliantės yra sudaryti vienašališkai, pasitelkus tik savo pačios darbuotojus, atsakovei nedalyvaujant, nepasitelkiant ir nepriklausomo eksperto, kurio dalyvavimas, kilus šalių ginčui dėl darbų tinkamumo, yra aptariamas sutarties 5.6 papunktyje. Be to, iš šių apeliantės parengtų dokumentų turinio nėra galimybės identifikuoti, kokie konkrečiai atsakovės atlikti rangos darbai ir (ar) kokia jų dalis turėjo defektų (nukrypimų nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų arba privalomų statybos normatyvinių dokumentų), nes neįvardyti ploto, tūrio ar kiti matavimo vienetai, apsiribojant vien bendro pobūdžio abstrakčius duomenimis. Į bylą taip pat yra pateiktas Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. jau po defektinio akto parengimo, surašytas atsakovei adresuotas pranešimas, kuriame nurodytos kitokios, nei apeliantės parengtuose dokumentuose, faktinės aplinkybės, susijusios su trūkumais bei jų mastu. Visi šie duomenys kelia pagrįstas abejones dėl apeliantės parengtų dokumentų, susijusių su defektais, patikimumo ir neleidžia padaryti išvados, kad apeliantė įrodė per garantinį laikotarpį atsiradusių darbų defektų, kurie nebuvo akivaizdūs priimant darbus bei pasirašant jų perdavimo–priėmimo aktus, faktą bei jų ištaisymo kaštų dydį.
47. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad atsakovė pažeidė ryšių kabelio trasą tik dvejose vietose ir dėl to ji nėra atsakinga už visas su tokio defekto ištaisymu susijusias išlaidas.
48. Kaip matyti iš bylos duomenų, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia“ 2021 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją ir nurodė, kad vykdant darbus pagal projektą Nr. P/01259 Neringoje, Taikos gatvės dalyje nuo koordinatės taško 923 iki taško 1130 (atkarpoje L=1,72371 km), buvo pažeistos ryšių trasos ir sulaužyti vamzdynai; nurodė, kad nustatytos aštuonios pažeidimų vietos.
49. Atsakovė neginčija, kad vykdydama darbus ji dvejose vietose (iš aštuonių) visgi pažeidė AB „Telia“ ryšių kabelio liniją. Apeliantė taip pat neginčija atsakovės atsikirtimų, kad ji žinojo apie pažeistą ryšių kabelio liniją, tačiau jos sutvarkymo klausimo nesprendė ir visose ryšių kabelio pažeidimo vietose atliko kitus darbus, t. y. užkasė pažeistą ryšių kabelio liniją bei virš jos paklojo asfaltą.
50. Iš pagal defektinį aktą parengtos lokalinės sąmatos matyti, kad didžiąją dalį šio defekto šalinimo išlaidų sudarė asfalto frezavimas, tranšėjų kasimas, šiukšlių išvežimas bei naujo asfalto šioje vietoje paklojimas, t. y. darbai, kuriuos reikėjo atlikti vien dėl tos priežasties, kad iki suremontuojant ryšių liniją ši buvo užkasta ir virš jos paklotas asfaltas.
51. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad nurodytų darbų apimtis tiesiogiai priklausė nuo ryšių linijos pažeidimų vietų skaičiaus, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas dėl aptarto defekto šalinimo apeliantės patirtų išlaidų dydį, pagrįstai vertino ne tai, kiek yra nustatyta ryšių kabelio pažeidimo vietų, bet priežastis, dėl kurių buvo reikalinga atlikti didžiąją dalį aptariamo defekto ištaisymo darbų (asfalto frezavimą, tranšėjų kasimą, šiukšlių išvežimą, naujo asfalto šioje vietoje paklojimą). Kadangi didžiąją dalį aptartų darbų reikėjo atlikti dėl pačios apeliantės veiksmų, virš pažeistos ryšių linijos paklojus asfaltą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalaujamą priteisti už tokio pobūdžio defekto pašalinimą 14 118,38 Eur sumą sumažino iki 2 610,95 Eur, kuri iš esmės ir atitinka išlaidų už vamzdžių demontavimą, PVC, PE, kabelių vamzdžių klojimą, kabelio įvadų hermetizaciją sandarinimo mase dydį, ir kurias apeliantė būtų patyrusi ir tokiu atveju, jei nebūtų užkasta ryšio linija ir virš jos paklotas asfaltas.
52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė teisingai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo ir įstatymų aiškinimo taisyklių, o apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados nei dėl faktų konstatavimo, nei dėl teisės aiškinimo nelemia.
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
53. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Šiuo procesiniu institutu gali naudotis ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 302 straipsnis).
54. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, apeliantė 71 901,41 Eur suma prašė sumažinti subrangos sutarties vykdymo 291 412,31 Eur kainą, siedama šią kainą su atsakovės jai išrašytomis sąskaitomis faktūromis už būtent tokią bendrą sumą, ir priteisti permokėtą 60 213,04 Eur darbų kainos dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino pagrįstu reikalavimą dėl 2 610,95 Eur sumos priteisimo, šiuo dydžiu sumažindamas ir sutarties vykdymo kainą.
55. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 55 punkte bei rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad atsakovės pagal sutartį atliktų darbų kaina mažintina 2 610,95 Eur suma, t. y. nuo 219 412,31 Eur iki 216 801,36 Eur. Visiškai akivaizdu, kad sprendime padarytas rašymo apsirikimas, atitinkamai lėmęs ir skaičiavimo klaidą – nurodęs sumą, kurią sumažina, pirmosios instancijos teismas sukeitė vietomis antrą ir trečią skaitmenis, t. y. įrašė ne 291 412,31 Eur, o 219 412,31 Eur.
56. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys rašymo apsirikimo ir skaičiavimo klaidos neidentifikavo ir neprašė jos ištaisyti, šios klaidos ištaisomos apeliacinės instancijos teismo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamosios dalies 55 punkte ir rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodytina, kad 2 610,95 Eur sumažinama 291 412,31 Eur sutarties kaina iki 288 801,36 Eur (291 412,31 Eur - 2 610,95 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
58. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
59. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
60. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
61. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
62. Apskaičiavus maksimalų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius procesinių veiksmų atlikimo metu Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur x 1,3).
63. Atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (1 161,60 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcinga bylos apimčiai ir ginčo sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš apeliantės priteisiamas 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 55 punkte ir rezoliucinės dalies antros pastraipos dalyje, nurodant, kad pagal 2020 m. birželio 30 d. 06-30 subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01 atliktų darbų kaina sumažinama 2 610,95 Eur suma, t. y. nuo 291 412,31 Eur iki 288 801,36 Eur.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“, juridinio asmens kodas 120546940, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“, juridinio asmens kodas 302318061, 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Tomas Venckus