Civilinė byla Nr. e2A-1001-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01198-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-451-490/2023 pagal ieškovės V. A. K. ieškinį atsakovui G. J. dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų ir informacijos, žeminančio garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė V. A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paskelbti tokią pat forma ir apimtimi jo administruojamoje informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovę paneigimo tekstą be papildomų komentarų, paneigimo tekstą viešai skelbiant ne trumpesnį, nei šešių mėnesių laikotarpį: ,,PANEIGIMAS. (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K.“ Informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė po darbo valandų tarnybinį automobilį naudojo savo asmeninėms reikmėms, kad po (duomenys neskelbtini) miestą „skraidė“ daugiau nei 100 km greičiu. Informuojame, kad šie paskleisti duomenys neatitiko tikrovės ir atsiprašome (duomenys neskelbtini) seniūnės V. A. K.“; 2) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) atsakovui paskirti 100 Eur baudą už kiekvieną ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, baudą išieškant ieškovei; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) paskyroje, publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“ atsakovas G. J. paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovė su skundu kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, kuri 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. EKS-10/20 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ konstatavo, jog minėtu straipsniu buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 32 straipsnis. Atsakovas komisijos sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3118-662/2021 jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) paskyroje, publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“ atsakovas pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją, žeminančią ieškovės, kaip viešo asmens, dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. Nors ir buvo įpareigotas, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka nepaneigė paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos. Prireikė papildomai kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją, kad atsakovas paskelbtų apie savo publikaciją pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Tik paragintas, atsakovas paskelbė bendro pobūdžio informaciją (duomenys neskelbtini) paskyroje. Atsakovas, paskelbęs publikaciją 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) paskyroje, publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“, tačiau vėliau, nors ir žinodamas tarnybinio tyrimo, kurį atliko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, išvadas, straipsnio nepanaikino, netgi atvirkščiai, jį intensyviai platino kitais „Facebook“ kanalais, kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ senajame „(duomenys neskelbtini) seniūnija“ puslapiuose ir kt., tikslu kuo labiau šią informaciją išviešinti, sumenkinant ieškovę, pakertant visuomenės pasitikėjimą ja, kaip valstybės tarnautoja, ir siekiant maksimalios žalos jos dalykinei reputacijai. Vyriausiasis administracinis teismas savo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatavo ieškovės realų faktinį asmens reputacijos sumenkėjimą kaip tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų padarinį. Atsižvelgiant į tai, koks yra atsakovo tyčia paskleistos informacijos paplitimo, pasidalijimų iš (duomenys neskelbtini) mastas, jos padarytas poveikis – už tiesos neatitinkančią ir klaidinančią visuomenę bei diskredituojančią ieškovę žinią, kad ieškovė atliko teisei priešingus veiksmus – tarnybinį automobilį po darbo valandų naudojo savo asmeninėms reikmėms ir „skraidė“ po (duomenys neskelbtini) miestą daugiau nei 100 km/h greičiu – ieškovė patyrė pažeminimą, tik pradėjusios dirbti valstybės tarnautojos, kaip seniūnijos vadovės, reputacijos sumenkinimą, nepasitikėjimą ja, kaip valstybės tarnautoja. Nors šiuo metu straipsnis yra pašalintas, tačiau atsakovo nepaneigtas. Atsakovas, elgdamasis tyčia, įžūliai, nepaisydamas elementarių etikos normų, ir tik Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriaus V. P. priverstas, pašalino straipsnį. Šiais ir kitais veiksmais, taip pat ir tyčiniu neveikimu, atsakovas ieškovei padarė realią žalą.

3.       Atsakovas G. J. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas. Einant Kontrolės komiteto pirmininko pareigas, į atsakovą nuolat kreipiasi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gyventojai, informuodami apie tam tikrų įstaigų vadovų galimus nusižengimus. 2020 m. liepos 1 d. apie 21.30 val. atsakovas gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gyventojo apie tai, kad ieškovė po darbo valandų (po 17.00 val.) tarnybiniu automobiliu, VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neturėdama tam teisės, iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), pastačiusi automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kultūros centro, esančio tarp (duomenys neskelbtini), paliko stovėti jį keletui valandų, o pati įsėdusi į kitą transporto priemonę, kurią galimai vairavo jos sutuoktinis, išvažiavo. Atsakovo publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“ buvo skelbiama pagrįsta, patikrinta ir faktais paremta informacija. Dėl šio ieškovės elgesio 2020 m. liepos 2 d. atsakovas raštu Nr. 3 „Dėl galimų (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės V. A. K. neteisėtų veiksmų, naudojant savivaldybės turtą asmeniniais tikslais“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų atliktas tarnybinis tyrimas ir išsiaiškinta, kokiu tikslu 2020 m. liepos 1 d. ieškovė naudojo automobilį po darbo valandų. Kontrolės komitete taip pat buvo pradėtas nagrinėti galimas ieškovės neteisėtas naudojimasis automobiliu. 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 4 „Dėl dokumentų pateikimo“ Kontrolės komiteto nariai kreipėsi į direktorių, kad pranešimo nagrinėjimui būtų pateikti automobilyje įrengtos GPS programos duomenys, kuriuose būtų matomas automobilio judėjimo maršrutas, laikas, greitis ir koordinatės. Direktorius atsisakė pateikti minėtą dokumentą, ir į pakartotinus prašymus taip pat atsakė neigiamai, tuomet atsakovas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri atsakovo prašymą tenkino ir įpareigojo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti atsakovo raštus, bei pateikti atsakymą į atsakovo raštą Nr. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris minėtą sprendimą paliko galioti. Tačiau (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir šį teismo sprendimą skundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs bylą, apeliacinį skundą atmetė. Vėliau ieškovė kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, buvo priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriuos nurodė ir pati ieškovė. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas prašė, kad būtų išreikalauti jo teiginius pagrindžiantys įrodymai – automobilyje esančios GPS „Xirgo Global transporto valdymo“ programos duomenys, rodantys tikslų automobilio maršrutą, laiką ir greitį, bei atlikto tarnybinio tyrimo medžiagą, kadangi direktorius šių duomenų piktybiškai ir galimai norint nuslėpti ieškovės tarnybinius pažeidimus, atsakovui nepateikė. Tačiau nei vienas teismas netikrino šių atsakovo teiginių atitikties tikrovei, neišreikalavo iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atsakovo teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovas turi pagrindą manyti, kad jo pranešimo pagrindu atliktas tarnybinis tyrimas dėl ieškovės galimo automobilio naudojimo asmeniniams poreikiams, atliktas subjektyviai ieškovės naudai, slepiant tikrąjį automobilio naudojimo pagrindą, bei pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius automobilio naudojimą. Ieškovė yra viešas asmuo – valstybės tarnautoja, o viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, jo kritika, kokia griežta ji būtų, yra leistina, dėl ko viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas nustatomas tada, kai asmuo pripažįstamas viešuoju asmeniu, o jo vykdoma veikla turinčia įtakos viešiesiems reikalams. Kaip ir šiuo atveju – ieškovės, kaip valstybės tarnautojos, savivaldybės turto (automobilio) naudojimas ne tarnybos reikmėms, o atvykimui iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos į (duomenys neskelbtini) miestą. Teiginys, kad Ieškovė „(duomenys neskelbtini) miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“ taip pat yra įrodomas faktas. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija tarnybiniuose automobiliuose yra įrengusi GPS „Xirgo Global transporto valdymo“ programą, kurios pagalba fiksuojami ne tik automobilio vietos nustatymo duomenys, bet ir automobilio greitis. Būtent šios programos duomenimis yra užfiksuota, kad 2020 m. liepos 1 d. 22 val. 04 min. 12 s., važiuojant (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), tarp geležinkelio tilto ir posūkio į (duomenys neskelbtini), automobilis VW Caddy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieškovės, buvo pasiekęs net 108 km/ha greitį. Tai, kad automobilis galimai buvo naudojamas asmeniniais tikslais ir juo buvo važiuojama miesto ribose smarkiai viršijant greitį, patvirtina visų surinktų faktų visuma, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą. Atsakovas tuo buvo sąžiningai įsitikinęs tiek publikuodamas publikaciją, tiek ir šiuo metu. Atsakovas, prieš paskleisdamas publikaciją apie ieškovės veiksmus, gautą informaciją tikrino asmeniškai, todėl tai nesuteikia pagrindo jam pačiam abejoti, jo, kaip informacijos skleidėjo, skleidžiamos informacijos tikrumu. Informacija, kuria tuo metu disponavo atsakovas, buvo pakankamas pagrindas pateikti informaciją viešai. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė nepagrindė, kad sukelti tariami atsakovo pažeidimai būtų buvę skaudūs ir būtų pakenkę jos profesinei karjerai. Dėl to tai nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Juo labiau, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių nurodytą žalą ir jos dydį. Ieškovė, prašydama žalos atlyginimo, siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paskelbti tokią pat forma ir apimtimi jo administruojamoje informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovę paneigimo tekstą be papildomų komentarų, paneigimo tekstą viešai skelbiant ne trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį: ,,PANEIGIMAS. (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K..“ Informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė po darbo valandų tarnybinį automobilį naudojo savo asmeninėms reikmėms, kad po (duomenys neskelbtini) miestą „skraidė“ daugiau nei 100 km greičiu. Informuojame, kad šie paskleisti duomenys neatitiko tikrovės ir atsiprašome (duomenys neskelbtini) seniūnės V. A. K.“; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 56,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1761-331/2021 ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA‑3118‑662/2021 yra nustatyta, kad atsakovas 2020 m. liepos 2 d. parengė ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“ paskelbė neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją faktus : „Vos tris mėnesius dirbanti valstybės tarnautoja, tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“, „(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė V. A. K. 2020 m. liepos 1 d., ne tarnybos metu, 22.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“, – ir papildomai šių aplinkybių ieškovei įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.       Teismas nurodė, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose išdėstyti atsikirtimai į ieškinį ir teikti rašytiniai įrodymai dėl neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovės garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją faktų paskelbimo yra iš esmės tapatūs jo teiktiems procesiniams dokumentams ir paaiškinimams anksčiau minėtose administracinėse bylose, kuriose jie buvo jau ištirti ir atmesti kaip neįrodyti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1761-331/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA‑3118‑662/2021), todėl teismas šioje civilinėje byloje dėl šių atsakovo teiktų atsikirtimų ir įrodymų daugiau nepasisakė (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų A. V. L., D. S., A. M. parodymai šioje civilinėje byloje nepaneigė anksčiau minėtais įsiteisėjusiais sprendimais administracinėse bylose nustatytų faktinių aplinkybių dėl neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovės garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją faktų paskelbimo.

8.       Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas Visuomenės informavimo etikos komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. EKS-10/20 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, paskelbė tik bendro pobūdžio informaciją apie tai, kad publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“ buvo paskelbti nepagrįsti, nepatikrinti, faktais neparemti kaltinimai. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, pripažino pagrįstu ir jį tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis).

9.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju įsiteisėjusiais sprendimais administracinėse bylose nustačius, kad atsakovas ginčo publikacija pažeidė ieškovės garbę bei orumą, pažemino jos dalykinę reputaciją, yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vertino, kad atsakovui ginčo publikacijoje 6 mėnesius skelbus faktus, pažeidusius ieškovės garbę ir orumą bei pažeminusius jos dalykinę reputaciją, ieškovei, tuo metu vos tris mėnesius einančiai savo pareigas, neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, nes tai negalėjo jai nesukelti neigiamų išgyvenimų. Ieškovės paaiškinimai teikė pagrindą pripažinti įrodytu jos patirtos neturtinės žalos faktą – neigiamus išgyvenimus, atsiradusius dėl paskelbtų ieškovės garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančių duomenų. Dėl to atsakovas privalo atlyginti padarytą ieškovei neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).

10.       Spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje nepateikė pakankamai duomenų prašomam neturtinės žalos dydžiui pagrįsti. Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgdamas į publikacijos publikavimo intensyvumą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra adekvati kompensacija už ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio praradimus.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o aiškindamas ir taikydamas materialinę teisę, teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nevertino pateiktų šalių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, neatsižvelgė į viso teismo proceso metu ieškovės teikiamus nenuoseklius ir melagingus paaiškinimus, klaidinant teismą, tinkamai neišanalizavo ieškovės reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų turinį sudarančių aspektų. Teismas nenustatė ir sprendime nepagrindė esminių svarbių aplinkybių, nepateikė motyvuoto sprendimo. Tuo buvo pažeista pamatinė teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą.

11.2.       Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1761-331/2021, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3118-662/2021, neatsižvelgdamas į tai, kad administraciniai teismai nevertino visų aplinkybių. Dėl to administracinių teismų procesinių sprendimų turinys ir išvados negali būti laikomi sprendimo priėmimo pagrindu.

11.3.       Nagrinėjamu atveju, paskleisti duomenys tikrovę atitiko. Įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas. Ieškovė turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovė ne tik, kad nepateikė jokių duomenų, jog paskleista informacija buvo melaginga, bet ieškovės pateikti duomenys (vykimo į (duomenys neskelbtini)  priežasties nurodymas, teismo prašytų dokumentų neteikimas, melavimas teismo proceso metu, liudytojų parodymų prieštaringumas) patvirtino publikacijoje skelbtų teiginių tikrumą. Atsakovas, prieš paskleisdamas publikaciją apie ieškovės veiksmus, gautą informaciją tikrino asmeniškai, todėl tai nesuteikia pagrindo jam pačiam abejoti, jo, kaip informacijos skleidėjo, skleidžiamos informacijos tikrumu. Nuo pat pirmos dienos, paaiškėjus apie galimą ieškovės tarnybinį nusižengimą, naudojant tarnybinį automobilį po darbo valandų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, kartu su ieškove stengėsi nuslėpti įrodymus.

11.4.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad savivaldybės administracijos direktoriaus nurodyta aplinkybė, dėl kurios ieškovė neva vyko į (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu po darbo valandų, neatitinka to paties savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų taisyklių „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo bei tarnybinių lengvųjų automobilių paskirstymo ir kuro limitų nustatymo“, kuriomis reglamentuotos išimtys naudotis tarnybiniais automobiliais seniūnams ne darbo metu: <...> kai seniūnijoje vyksta renginiai, reidai, patikrinimai arba įvykus ekstremaliems įvykiams”<...>. Teismas nevertino, kad ieškovė teismo posėdžių metu buvo nenuosekli, nuolat keitė paaiškinimus, susijusius su krūmapjovės remontu ir troso pirkimu, taip pat atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų, paneigiančių jos argumentus apie krūmapjovės troso įsigijimą, taip pat rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad ieškovė vairuodama seniūnijos automobilį, viršijo greitį.

11.5.       Šiuo konkrečiu atveju faktas, jog ieškovė po darbo valandų vyko tarnybiniu automobiliu, egzistavo; faktas, jog paliko tarnybinį automobilį stovėti 5 valandas, kol tvarkė asmeninius reikalus – egzistavo; faktas, kad nebuvo būtinumo po darbo valandų įsigyti detalės, kuri netinka jokiai seniūnijos turimai technikai – egzistavo; faktas, kad (duomenys neskelbtini) miesto ribose važiavo daugiau kaip 100 km/h greičiu – egzistavo. Visi įrodymai pirmosios instancijos teismui pateikti, tačiau nebuvo įvertinti.

11.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ieškovės – viešojo asmens – kritikos ribas, pirmenybę teikė ne saviraiškos laisvei, o viešojo asmens garbės ir orumo gynimui. Nors byloje nekilo ginčas, kad ieškovė yra viešasis asmuo, tačiau apie ieškovę paskelbtus teiginius teismas vertino ne viešojo, o privataus asmens aspektu. Taip teismas pažeidė viešojo asmens kritikos ribų taisyklę, suformuluotą kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei taikomą šių teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011; 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; kt.).

11.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad: a) atsakovė paskelbė informaciją apie viešąjį asmenį ir jo veiklą; b) atsakovas veikė sąžiningai siekdama supažindinti visuomenę su viešuoju asmeniu ir jo veikla; c) dėl atsakovo paskelbtos informacijos ieškovė nepatyrė jokių skaudžių pasekmių. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir objektyvių duomenų, o tik deklaratyviai nurodė, kad neva paskleisti duomenys pakenkė jos garbei ir orumui bei reputacijai, ji patyrė neigiamų išgyvenimų. Byloje nenustatyta, kad ieškovei būtent atsakovo veiksmais sukelti neigiami išgyvenimai būtų buvę itin skaudūs ar būtų pakenkę jos garbei ir reputacijai ilgalaikėje perspektyvoje ar tarnyboje. Pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir nurodyti bei pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tenka ieškovei.

11.8.       Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sėkmingai ir toliau eina valstybės tarnautojos pareigas, tarnybinis tyrimas atliktas jai palankiai, administracijos vadovai jokių nuobaudų ieškovės atžvilgiu ne tik netaikė, bet priešingai, slėpė turimą informaciją, siekdami nuslėpti ieškovės pažeidimus. Tai patvirtina, kad jokios neigiamos įtakos dalykinei reputacijai ieškovė nepatyrė. Pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl ginčo publikacijoje paskleistos informacijos, ieškovė patyrė tokio pobūdžio ir masto išgyvenimų, nepatogumų, praradimų, dėl kurių būtina priteisti piniginę neturtinės žalos kompensaciją. Tuo labiau, kad paskleista informacija buvo teisinga.

11.9.       Pirmosios instancijos teismas nelygino atsakovo paskleistų duomenų su veiksmais, įvykiais, kurie egzistavo tikrovėje, kuriuos apibūdino šalys ir apklausti liudytojai. Priešingai nei nustatė teismas, atsakovas veikė sąžiningai, t. y. pagrįstai manydamas, jog skleidžia teisingą informaciją. Ginčo atveju nebuvo paskelbti duomenys, kuriems nebuvo tam tikro faktinio pagrindo (tarnybiniu automobiliu po darbo valandų buvo naudotasi ne pagal nustatytą tvarką savivaldybėje; į (duomenys neskelbtini) vyko asmeniniais reikalais; pateikta abejotina versija su troso pirkimu nesančiai krūmapjovei; leistino greičio miesto ribose viršijimas ir kt.). Dėl to, remiantis visais byloje esančiais duomenimis, šiuo atveju paskleisti duomenys atitinka buvusią tikrovę. Taigi teismas išsamiai neištyrė bylos medžiagos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

12.       Ieškovė V. A. K. pateikė atsilepimą į atsakovo apeliacinė skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jame padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas tinkamai išanalizavo ieškovės reikalavimus ir pateikė motyvuotą sprendimą.

12.2.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-3118-662/2021 konstatavo, jog 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) paskyroje, publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“ G. J. pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją, žeminančią ieškovės, kaip viešo asmens, dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. Atsakovas šia publikacija, kuri buvo intensyviai ir agresyviai platinama įvairiais „Facebook“ kanalais, pažeidė ieškovės garbę ir orumą bei pažemino dalykinę reputaciją taip padarydamas jai neturtinę žalą, kurią pirmosios instancijos eismas įvertino ir konstatavo priimtame sprendime bei įpareigojo atsakovą ją atlyginti.

12.3.       Kadangi Vilniaus administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. savo nutartyse konstatavo, jog atsakovo elgesys buvo priešingas teisei – padarytas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 32 straipsnio pažeidimas – kas yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl padaryta neturtinė žala ieškovei privalo būti atlyginta, straipsnis turi būti paneigtas.

12.4.       Atsakovas, visais įmanomais būdais siekdamas išvengti atsakomybės, apeliaciniame skunde išsako teiginius, kurie laikytini tik kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir grindžiama tik prielaidomis. Sprendime išdėstyti teiginiai yra paremti įstatymo, reglamentuojančio tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą normomis, pirmosios instancijos teismas aiškindamas priimto sprendimo esmines nuostatas rėmėsi ne tik teisės normomis, tačiau ir teismų praktika analogiškose bylose. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės V. A. K. ieškinys atsakovui G. J. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad atsakovas G. J. 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) paskyroje paskelbė publikaciją „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“, kurioje skelbė : “Turbūt nieko nestebina faktai, kai valstybės tarnautojai savivaldybės turtu naudojasi kaip savo asmeniniu. Viešųjų ir privačių interesų supainiojimas tampa kasdienybe. Gal dėl to, kad tai toleruoja pati (duomenys neskelbtini) valdžia. Dar visai neseniai praskambėjo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės kelionės tarnybiniu automobiliu tarp darbo ir namų. O vakar, liepos 1 dieną, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė V. A. K., ne tarnybos metu, 22.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu. Vos tris mėnesius dirbanti valstybės tarnautoja, tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu, nors Valstybės tarnybos įstatymas tai griežtai draudžia. Pagal gautą informaciją, jau po darbo valandų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos vadovė tarnybiniu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kur jį paliko stovėti keletui valandų ir įsėdusi į kitą transporto priemonę, kurią vairavo jos sutuoktinis, išvažiavo. Galimai (duomenys neskelbtini) seniūnė taip ketino sutaupyti asmenines lėšas kelionei į (duomenys neskelbtini). Todėl, pasinaudodama tarnybine padėtimi, šiam reikalui naudojo savivaldybės turtą (automobilį ir kurą). Tarnybinį automobilį į (duomenys neskelbtini) seniūniją V. A. K. grąžino jau tik po 22.00 val. Kokiems asmeniniams tikslams (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. naudojo tarnybinį automobilį, aiškinsis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vadovai.”

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo „Facebook“ paskyroje paskleistų teiginių apie ieškovę V. A. K., konkrečiai dėl atsakovo G. J. teiginių „Vos tris mėnesius dirbanti valstybės tarnautoja, tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“, „(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė V. A. K. 2020 m. liepos 1 d., ne tarnybos metu, 22.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“, „pasinaudodama tarnybine padėtimi, šiam reikalui naudojo savivaldybės turtą (automobilį ir kurą)“).

17.       Atsakovas (apeliantas) G. J., pateikdamas apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo teiginių teisiniu kvalifikavimu, jog buvo paskelbta neatitinkanti tikrovės informacija, ir tvirtina, kad teismas nepagrįstai susiaurino ieškovės – viešojo asmens – kritikos ribas, pirmenybę teikė ne saviraiškos laisvei, o viešojo asmens garbės ir orumo gynimui. Apelianto teigimu, aplinkybės, kad ieškovė po darbo valandų vyko tarnybiniu automobiliu, jog paliko tarnybinį automobilį stovėti penkias valandas, kol tvarkė asmeninius reikalus, jog nebuvo būtinumo po darbo valandų įsigyti detalės, kuri netinka jokiai seniūnijos turimai technikai, jog (duomenys neskelbtini) miesto ribose važiavo daugiau kaip 100 km/h greičiu – egzistavo ir yra įrodytos.

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., EŽTT mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

19.       Apeliantas G. J. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovė yra viešas asmuo – valstybės tarnautoja, o viešasis asmuo, jo vertinimu, nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, jo kritika, kokia griežta ji būtų, yra leistina, dėl ko viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto paskleistų teiginių turinį (šios nutarties 15 punktas), daro išvadą, kad atsakovo publikacijos citatos ir pateiktos nuotraukos klaidino informacijos skaitytoją, kadangi jose konstatuojama, jog jau padarytas nusižengimas – „Vos tris mėnesius dirbanti valstybės tarnautoja, tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“, „(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė V. A. K. 2020 m. liepos 1 d., ne tarnybos metu, 22.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“, „pasinaudodama tarnybine padėtimi, šiam reikalui naudojo savivaldybės turtą (automobilį ir kurą)“. Byloje nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė tarnybinį automobilį naudojo asmeninėms reikmėms ir automobilį vairavo viršydama leistiną greitį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto paskleisti ginčo teiginiai neatitinka tikrovės.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą). Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktą).

22.       Teisėjos kolegijos vertinimu, apelianto G. J. paskleistais teiginiais „valstybės tarnautoja, tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“, „(duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė V. A. K. 2020 m. liepos 1 d., ne tarnybos metu, 22.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“, „pasinaudodama tarnybine padėtimi, šiam reikalui naudojo savivaldybės turtą (automobilį ir kurą)“ yra metamas tiesioginis kaltinimas viešam asmeniui dėl neteisėto tarnybinio automobilio naudojimo bei padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teiginiu „naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“ ar „miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“, siekiama neigiamai apibūdinti asmenį, kuris veikia valstybės vardu.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmiau nurodyti teiginiai viso pasisakymo kontekste pažeidė ieškovės neturtines teises, nes jais buvo siekiama įžeisti ieškovę, ją žeminti bei menkinti.

23.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto paskleista žinia yra pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, ją paremiant patikrintais duomenimis ir formuojama kaip esamas faktas. Vertinant, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, turi būti nustatyta, kokio pobūdžio duomenys buvo paskleisti apie ieškovę, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 44 punktą).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

25.       Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

26.       Vertinant pateiktos informacijos pobūdį, ar apelianto paskleisti teiginiai yra žinia ar nuomonė, atsižvelgtina į visą kontekstą, kuriame ji pateikta ir informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar pateikti faktai, ar pateiktas tam tikrų duomenų subjektyvus vertinimas. Pabrėžtina ir tai, kad nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto paskleisti ginčo teiginiai negali būti kvalifikuojami kaip nuomonė, nes: (i) pirmiau aptartoje atsakovo informacijoje nėra pateikiami duomenys (faktai) apie neteisėtą naudojimąsi priskirta transporto priemone ar padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl konstatuojamieji teiginiai „tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“, „miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“ ar „pasinaudodama tarnybine padėtimi, šiam reikalui naudojo savivaldybės turtą (automobilį ir kurą)“– visų pirma tarnybinis nusižengimas ir administracinės teisės pažeidimas; (ii) apeliantas teiginius paskelbė „Facebook“ paskyroje, akcentuodamas, kad tarnybinį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą įvykdė ieškovė, (iii) nepaisant to, jog ginčo teiginiai nėra necenzūriniai, jie yra kaltinantys, jie žemina ir neigiamai apibūdina asmenį, kuris vykdo valstybės priskiriamas funkcijas. Pažymėtina, kad pavartotos sąvokos „naudojimas savo reikmėms ne tarnybos tikslais, pasinaudojimas tarnybine padėtimi, miesto teritorijos ribose skraidymas daugiau kaip 100 km/h greičiu“ turi neteisėto veiksmo reikšmę. Nagrinėjamu atveju apeliantas įvardijo, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, išreiškė ne nuomonę, o faktiniais teiginiais paskleidė žinią.

28.       Nustatęs, kad apie ieškovę buvo paskleista žinia, teismas turi įvertinti, ar ši žinia neatitiko tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-222/2012).

29.       Apeliaciniu skundu apeliantas įrodinėja, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų, jog ieškovė pasinaudodama tarnybine padėtimi naudojo tarnybinį automobilį naudojo savo reikmėms ne tarnybos metu, miesto teritorijos ribose važiavo daugiau kaip 100 km/h greičiu. Apeliaciniame skunde įvardinti argumentai, jog informacijos skelbėjas, prieš paskelbiant informaciją, ją patikrino, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrįsti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1761-331/2021, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-3118-662/2021 konstatuota, jog 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) paskyroje, publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė?“ G. J. pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją, žeminančią ieškovės, kaip viešo asmens, dalykinę reputaciją, garbę ir orumą.

30.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

31.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1761-331/2021 nustatytos aplinkybės, kad G. J. pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 32 straipsnį, nes Publikacijoje buvo paskelbta ne bendro pobūdžio informacija apie V. A. K. veiksmus ne tarnybos metu, o konkretūs kaltinimai, kurie nepagrįsti ir nepatvirtinti faktais, laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – gynė garbę bei orumo, pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šioje byloje ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra suderintas su administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl paskleistos informacijos pobūdžio bei jos tikslumo, teisingumo ar atitikimo sąžiningo elgesio standartui. Apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikė faktų apie ieškovės padarytus tarnybinius ar administracinės teisės pažeidimus, todėl konstatuotina, kad apelianto ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės ir pažemino ieškovės garbę ir orumą.

32.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑109‑684/2021). Pripažinus, kad ginčo teiginiai (šios nutarties 15 punktas) yra ieškovės garbę ir orumą žeminančios žinios, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo paskelbti jų paneigimą.

33.       Apeliantas G. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė nei jai padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti, taip pat priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

34.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas; kt.).

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog ieškovė įrodė patyrusi neturtinę žalą, kurią susiejo iš esmės su jos dalykine reputacija, žinomumu, ir pateikė į bylą pakankamai įrodymų patirtai neturtinei žalai (jos faktui, dydžiui) bei jos ryšiui su apelianto paskelbtais teiginiais, nurodytais ieškinyje, pagrįsti (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis, 6.247 straipsnis) ir šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies.

36.       Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia (liet. be kita ko), įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai paprastai taikytini fiziniam asmeniui, tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia dalykinės reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens sumenkinimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37.       Pagal suformuotą teismų praktiką neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, išsiaiškinus ir įvertinus individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įvertinus neturtinę žalą patyrusio asmens pateiktus teismui žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas).

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, apelianto padarytų ieškovės teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė dėl garbės ir orumo įžeidimo patyrė neturtinę žalą, ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovei ją atlyginti, tiek ir su priteistu neturinės žalos dydžiu.

39.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens orumą bei garbės gynimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl to apelianto G. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

 

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto G. J. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė V. A. K. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :        

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Marius Bartninkas

 

 

                Egidijus Tamašauskas

 

 

                Lina Žemaitienė