Civilinė byla Nr. e3K-3-69-378/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08499-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.8.4

             (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.190 straipsnio 1 dalies santykio su CK 5.63 straipsnio taikymu bei šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti ir šioje teisės normoje įtvirtintos palikėjo kreditoriaus sampratos aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 7252,60 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. su A. Š. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartimi šalys susitarė dėl žemės sklypų, kurie bus A. Š. paveldėti, pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Pagrindinė sutartis) iki 2028 m. lapkričio 23 d. sudarymo. Ieškovas pagal Sutartį A. Š. sumokėjo 7000 Eur avansą. Taip pat ieškovas, veikdamas A. Š. vardu jo išduoto įgaliojimo pagrindu, tvarkė visus su nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimu susijusius reikalus. Už įgaliotoją A. Š. tretiesiems asmenims ieškovas sumokėjo 252,60 Eur. Nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos, tačiau A. Š. mirė ir dėl to Pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta.

4.       Ieškovas pažymėjo, kad po A. Š. mirties visą palikėjo turtą paveldėjo atsakovė. Atsakovė žinojo apie palikėjo susitarimą su ieškovu, t. y. apie tai, kad buvo sudaryta Sutartis, per CK 5.63 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą buvo informuota apie savo, kaip paveldėtojos, pareigą įvykdyti Sutartį, tačiau atsakovė palikėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, o visus žemės sklypus pardavė. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Sutarties 5.2 punktą, kuriuo A. Š. buvo įsipareigojęs neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti žemės sklypų tretiesiems asmenims ar kitaip neapriboti disponavimo jais. Atsakovei pardavus žemės sklypus, Sutarties įvykdymas tapo nebeįmanomas. Todėl atsakovei, kuri priėmė A. Š. palikimą ir pardavė žemės sklypus trečiajam asmeniui, t. y. pažeidė Sutartį ir jos neįvykdė, kaip paveldėtojai, kyla pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą ir padengti išlaidas, kurios buvo ieškovo patirtos veikiant įgaliotojo vardu.

5.       Ieškovas paaiškino, kad atsakovei apie Sutartį žodžiu pranešė per A. Š. laidotuves, o atsakovė žadėjo viską sutvarkyti, tačiau vėliau dingo, į skambučius, pretenzijas neatsakinėjo. Atsakovė neigė, kad ji buvo informuota apie A. Š. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, kad atsakovė apie Sutartį iš ieškovo sužinojo nuo tėvo mirties praėjus daugiau nei metams, o ieškovas iki tol jokia forma apie Sutartį jai nebuvo pranešęs, nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo palikėjo įpėdinei – atsakovei teisme pareikštas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikėjo mirties, todėl ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tinkamai informavo atsakovę apie palikėjo skolą, o jeigu dėl svarbių priežasčių terminas praleistas, – nurodyti ir įrodyti termino praleidimo priežastis, prašant atnaujinti įstatymo nustatytą terminą.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog per A. Š. laidotuves ieškovas informavo atsakovę apie Sutartį, nėra. Teismas nenustatė duomenų, leidžiančių vertinti, kad buvo duoti kokie nors atsakovės pažadai ieškovui dėl Sutarties vykdymo. Teismo vertinimu, ieškovo atsakovei rašytų pranešimų turinys nepatvirtina ieškovo ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, jog atsakovė apie Sutartį buvo informuota per A. Š. laidotuves. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje ieškovo, atsakovės teiktus paaiškinimus, ieškovo rašytų atsakovei pranešimų turinį, priėjo prie išvados, kad atsakovė apie Sutartį sužinojo 2024 m. vasario 5 d., ją gavusi iš ieškovo.

9.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentai, jog atsakovė tikrai žinojo apie palikėjo sudarytą Sutartį, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nurodė, jog atsakovės žinojimas ar nežinojimas apie Sutartį neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant, ar ieškovas, būdamas palikėjo kreditorius, laikėsi CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, t. y. ar laiku ir aiškiai pareiškė savo reikalavimus palikėjo įpėdinei – atsakovei.

10.       Teismas konstatavo, kad ieškinys atsakovei pareikštas 2024 m. liepos 17 d., t. y. žymiai praleidus trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui palikėjo palikimą priėmusiai įpėdinei pareikšti. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad ieškovas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo informavo atsakovę arba palikėjo paveldėjimo bylą tvarkiusį notarą apie palikėjo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausomai nuo ieškovo valios būtų sutrukdžiusios jam per įstatymo nustatytą terminą pranešti atsakovei apie palikėjo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl, anot teismo, nėra pagrindo atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei perėjo pareiga atsakyti pagal neįvykdytas palikėjo prievoles, kylančias iš Sutarties. 

11.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas dėl 7000 Eur priteisimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui iš atsakovės 7000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovės 1460,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12.       Kolegija nustatė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. ieškovas ir A. Š. sudarė Sutartį, kuria A. Š. pasiūlė ieškovui už 7000 Eur pirkti žemės sklypą ar žemės sklypus, kurie jo bus paveldėti po R. G. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Sutarties 2 punkte nurodyta, jog ieškovas priima A. Š. pasiūlymą pirkti turtą už nurodytą sumą ir sumoka jam 7000 Eur avansą. Sutarties 3 punkte pažymėta, jog avansą A. Š. gavo 2017 m. lapkričio 23 d. (Sutarties pasirašymo dieną). Šalys įsipareigojo Pagrindinę sutartį sudaryti iki 2028 m. lapkričio 23 d. Pagal Sutarties 5.2 papunktį, A. Š. įsipareigojo neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti turto tretiesiems asmenims ar kitaip neapriboti disponavimo šiuo turtu. Sutarties 7 punkte įtvirtinta, kad jeigu A. Š. nevykdo Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, jis turi grąžinti ieškovui 7000 Eur iki 2028 m. lapkričio 23 d.  

13.       A. Š. 2018 m. spalio 25 d. išdavė įgaliojimą ieškovui, suteikiantį jam teisę atstovauti A. Š. tvarkant paveldėjimo bylą notarų biure po motinos R. G. mirties, Nacionalinėje žemės tarnyboje, jos padaliniuose, VĮ Registrų centre, archyvuose, visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo motinai R. G. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigtos Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisės į žemės sklypus A. Š. vardu įregistruotos 2022 m. gegužės 20 d. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

14.       Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 7252,60 Eur skolą, teigdamas, jog atsakovė žinojo apie palikėjo sudarytą Sutartį su ieškovu, o jai pardavus žemės sklypus, Sutarties įvykdymas tapo nebeįmanomas. Todėl atsakovei, kuri priėmė A. Š. palikimą ir pardavė žemės sklypus trečiajam asmeniui, t. y. pažeidė Sutarties sąlygas, kaip paveldėtojai, kyla pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą ir padengti išlaidas, kurios buvo ieškovo patirtos veikiant įgaliotojo
A. Š. vardu. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydama, kad ieškovo argumentai dėl jos žinojimo apie Sutartį nėra pagrįsti ir įrodyti. Pažymėjo, jog pirmą kartą ieškovas į ją kreipėsi tik 2024 m. vasario 2 d., praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikėjo įpėdiniui pareikšti, o dėl to, kad svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, nėra pagrindo jo atnaujinti. 

15.       Kolegija konstatavo, kad, priėmusi palikimą, atsakovė perėmė visas palikėjo teises ir pareigas, įskaitant ir A. Š. įsipareigojimus pagal Sutartį. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė žinojo apie sudarytą Sutartį, ji turėjo pareigą vykdyti Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, t. y. neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti turto tretiesiems asmenims ar kitaip neapriboti disponavimo šiuo turtu ir ateityje sudaryti Pagrindinę sutartį su ieškovu. 

16.       Kolegijos vertinimu, kadangi A. Š. mirties momentu (duomenys neskelbtini) Sutartį dar buvo galima įvykdyti, t. y. sudaryti Pagrindinę sutartį, ieškovas tuo metu dar neturėjo jokio teisinio pagrindo prašyti grąžinti sumokėto avanso, taigi, ieškovas A. Š. mirties momentu nebuvo jo kreditorius, atitinkamai palikėjo teisių ir pareigų perėmimo momentu ieškovas nebuvo ir atsakovės kreditorius, kadangi Pagrindinės sutarties sudarymo terminas nustatytas iki 2028 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturėjo pareigos pranešti atsakovei per 
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apie savo, kaip kreditoriaus, reikalavimą, kadangi toks reikalavimas dar neegzistavo.

17.       Kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo atsiradimo momentu yra laikomas ieškovo sužinojimas apie Sutarties pažeidimą, kai atsakovė 2023 m. spalio 23 d. žemės sklypus pardavė trečiajam asmeniui ir dėl to Sutarties įvykdymas, t. y. Pagrindinės sutarties sudarymas, tapo neįmanomas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, sužinojęs apie trečiajam asmeniui parduotus žemės sklypus ir pažeistas savo teises, ėmėsi aktyvių veiksmų, gindamas savo pažeistas teises – kreipėsi į atsakovę, pateikė jai pretenziją per advokatą ir vėliau kreipėsi į teismą su ieškiniu.

18.       Kolegija atkreipė dėmesį, kad, net ir nežinodama apie A. Š. ir ieškovo sudarytą Sutartį, pardavusi Sutartyje nurodytus žemės sklypus trečiajam asmeniui, atsakovė pažeidė Sutarties 5.2 papunktį, kuriame nurodytas įsipareigojimas neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti turto tretiesiems asmenims ar kitaip neapriboti disponavimo šiuo turtu. Sutarties 7 punkte įtvirtinta, jog už Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą A. Š. turi grąžinti ieškovui 7000 Eur. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad atsakovei, pažeidusiai Sutarties sąlygas, atsirado pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą 7000 Eur avansą.

19.       Pasisakydama dėl ieškovo reikalavimo dėl skolos, susidariusios veikiant A. Š. vardu jo išduoto įgaliojimo pagrindu, priteisimo, kolegija pažymėjo, kad ieškovo turėtos išlaidos, veikiant A. Š. vardu, nuosavybės teisės atkūrimo motinai R. G. procese patirtos iki 2022 m. gegužės 20 d. Kadangi iš bylos duomenų nustatyta, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigtos ir Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į žemės sklypus A. Š. vardu įregistruotos 2022 m. gegužės 20 d., t. y. prieš A. Š. mirtį (duomenys neskelbtini), tai šioje situacijoje ieškovas yra laikytinas A. Š. kreditoriumi ir turėjo teisę po pastarojo mirties per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą priėmusiai palikimą įpėdinei. Tačiau kadangi ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie palikėjo prievolę atlyginti ieškovo, kaip įgaliotinio, turėtas išlaidas, taip pat kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo
2025 m. balandžio 15 d. sprendimą be pakeitimų; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.190 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, CK 6.190 straipsnio 1 dalies nuostata negali paneigti (ir kartu panaikinti) asmens, laikančio save palikėjo kreditoriumi, pareigos per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą po palikimo atsiradimo pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Priešingu atveju CK 5.63 straipsnio taikymas nebetektų prasmės ir nesukeltų jokių pasekmių kreditoriams, nepriklausomai nuo jų reikalavimų kilmės.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismas susiaurino kreditoriaus sąvokos aiškinimą, įtvirtintą
CK 5.63 straipsnyje, ir netinkamai nustatė kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momentą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo atsiradimo momentu yra laikomas ieškovo sužinojimas apie Sutarties pažeidimą iš atsakovės, kai ji, paveldėjusi palikėjo turtą, jį pardavė trečiajam asmeniui. 

20.3.                      CK 5.63 straipsnio 2 dalies norma reiškia, kad net jeigu pagrindinės sutarties sudarymo terminas palikėjo mirties dieną dar nebuvo suėjęs, preliminaraus pirkėjo reikalavimas (dėl avanso grąžinimo ar įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį perėmimo) vis tiek turėjo būti pareikštas per trijų mėnesių terminą. Tokia išvada darytina dėl to, kad kreditoriumi laikomas ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. Svarbiausia yra ne tai, ar yra pasibaigęs palikėjo sudarytos preliminariosios sutarties galiojimo terminas, o tai, kad asmuo turi reikalavimo teisę į palikėjo turtą ar įpėdinius.

20.4.                      Nors preliminarioji sutartis pati savaime nesukuria nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau ji sukuria prievolę ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Kai pardavėjas miršta, pagrindinės sutarties sudarymas tampa neįmanomas (arba labai sudėtingas). Tokiu atveju avansą sumokėjęs asmuo įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą iš palikėjo įpėdinių, kaip be pagrindo įgytą turtą, nes pagrindinė sutartis nebuvo ir nebus sudaryta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pirkėjo valios. Ši reikalavimo teisė grąžinti pinigus yra piniginė prievolė, o ją turintis asmuo yra kreditorius. Faktas, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo suėjęs, neturi įtakos reikalavimo teisės atsiradimui grąžinti avansą po palikėjo mirties, nes mirtis pati savaime nutraukia galimybę įvykdyti preliminariosios sutarties įsipareigojimą. Todėl asmuo, sumokėjęs avansą pagal preliminariąją sutartį, turi piniginį reikalavimą į palikėjo turtą, jei pagrindinė sutartis nesudaroma (šiuo atveju – dėl palikėjo mirties). Toks asmuo yra laikomas palikėjo kreditoriumi CK 5.63 straipsnio prasme ir turi teisę pareikšti savo reikalavimą įpėdiniams per įstatymų nustatytą terminą.

21.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Ieškovas palikėjo mirties momentu nebuvo jo kreditorius, juo tapti jis galėjo tik 2028 m. lapkričio 23 d., kai turėjo būti sudaryta Pagrindinė sutartis. Ieškovas tapo atsakovės kreditoriumi, kai jis sužinojo apie Sutarties pažeidimą, t. y. kai atsakovė pardavė žemės sklypus trečiajam asmeniui ir tapo aišku, jog Sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi.

21.2.                      Įpėdinis, priėmęs palikimą, perima visas palikėjo teises ir pareigas, įskaitant ir įsipareigojimus pagal Sutartį. Be to, nepriklausomai nuo to, ar jis žino apie sudarytą Sutartį, jis turi pareigą vykdyti Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, t. y. neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti Sutartyje nurodyto turto tretiesiems asmenims ar kitaip neapriboti disponavimo šiuo turtu ir ateityje sudaryti Pagrindinę sutartį.

21.3.                      Palikėjo mirties momentu Sutartį dar buvo galima įvykdyti, t. y. sudaryti Pagrindinę sutartį, todėl ieškovas tuo momentu dar neturėjo jokio pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą avansą. Įvertinus tai, kad palikėjo mirties momentu ieškovas dar nebuvo jo kreditorius, jam nekilo pareiga pranešti įpėdiniams per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apie savo, kaip kreditoriaus, reikalavimą – toks reikalavimas neegzistavo.

21.4.                      CK 5.63 straipsnio nuostatos šioje byloje neturėjo būti taikomos, nes ieškovas yra ne palikėjo, o atsakovės, kuriai perėjo Sutartimi prisiimtas įsipareigojimas perleisti turtą, kreditorius.

21.5.                      Pagal Sutartį ieškovas neįgijo jokių teisių į palikėjo turtą – nei turtinių, nei neturtinių, todėl, ikisutartinių santykių dalyviui mirus, įstatymai nenustato galimybės nei įpėdiniams, nei notarui, nei kitiems asmenims reikšti reikalavimo ateityje sudaryti notarinę sutartį. Kadangi jokios teisės normos nereglamentuoja, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai tarp preliminariosios sutarties šalių, kurios įsipareigojo ateityje sudaryti notarinę sutartį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais, o šiuo atveju nei protinga, nei teisinga, kad paveldėtoja, gavusi turtą ir jį pardavusi už daugiau kaip tris kartus didesnę kainą nei reikalaujamas sugrąžinti avansas, negrąžintų ieškovo sumokėto avanso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

22.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Taigi, kasaciniam teismui nesuteikta teisė iš naujo vertinti faktinių bylos aplinkybių, todėl kasacinio skundo argumentai, kurie siejami su faktinių aplinkybių nustatymu ir prašymu jas iš naujo vertinti, nėra bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas.

23.       Bylos nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu.

24.       Kasacinėje byloje keliami teisės klausimai dėl palikėjo kreditoriaus sampratos ir dėl
CK 6.190 straipsnio 1 dalies santykio su CK 5.63 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti. Nurodyti klausimai patenka į CK 5.63 straipsnio nuostatų aiškinimą ir sudaro kasacinės bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti aiškinimo ir paskirties

25.       CK 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos
(2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis).

26.       Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 19 punktą).

27.       Pagal CK 6.1 straipsnį, kreditorius yra prievolinio teisinio santykio šalis, turinti teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Palikėjo kreditoriumi yra laikomas asmuo, kuris turi teisę reikalauti iš palikėjo įvykdyti prievolę ir įsipareigojimus. Kreditorių (fizinių ir juridinių asmenų) reiškiami turtiniai reikalavimai palikėjo įpėdiniams gali būti kildinami iš įvairių teisinių santykių, pvz., palikėjo sudarytų sandorių, kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei padarytos žalos, kreditorių reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo ir kt. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą mirusiojo palikimą priėmusiai įpėdinei – atsakovei, šis reikalavimas kildinamas iš palikėjo ir ieškovo sudarytos preliminariosios sutarties.

28.       CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką,
1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

29.       CK 5.63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma tik reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Minėta, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą reiškiamas ieškovo ir palikėjo sudarytos preliminariosios sutarties, pagal kurią palikėjas buvo įsipareigojęs parduoti ieškovui žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, pagrindu. Taigi, ieškovo, kaip palikėjo kreditoriaus, reikalavimas nepatenka į CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos tvarkos ir terminų netaikymo.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

31.       CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

32.       Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad
CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

34.       Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Taip yra todėl, kad skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos. Mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).

35.       Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad įpėdinio atsakomybė palikėjo kreditoriams ir jos apimtis yra tiesiogiai susijusi su palikėjo kreditorių pranešimu apie turimas reikalavimo teises mirusiojo atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas per
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimų atsakovei nepareiškė, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2024 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo palikėjo mirties.

36.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime citavo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo, tačiau nusprendė, kad, įvykus universaliam teisių ir pareigų perėmimui, t. y. nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi, atsakovei tuo pačiu momentu atsirado pareiga vykdyti Sutartį, todėl, remiantis paveldėjimo ir prievolinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, ieškovas neturėjo pareigos pranešti atsakovei apie su palikėju sudarytą Sutartį. Taip nuspręsdamas apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir CK 6.190 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi A. Š. mirties momentu (duomenys neskelbtini) preliminariąją žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį dar buvo galima įvykdyti, t. y. sudaryti Pagrindinę sutartį, ieškovas tuo metu dar neturėjo jokio teisinio pagrindo prašyti grąžinti sumokėto avanso, taigi, ieškovas palikėjo mirties momentu nebuvo jo kreditorius, atitinkamai palikėjo teisių ir pareigų perėmimo momentu ieškovas nebuvo ir atsakovės kreditorius, kadangi Pagrindinės sutarties sudarymo terminas nustatytas iki 2028 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neturėjo pareigos pranešti atsakovei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apie savo, kaip kreditoriaus, reikalavimą, kadangi toks reikalavimas dar neegzistavo.

37.       Kaip nurodyta šios nutarties 29 punkte, kreditoriai reikalavimus pateikia neatsižvelgdami į tai, ar suėjo jų įvykdymo terminas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kreditorius gali reikalauti, kad pareikštas reikalavimas būtų įvykdytas iš paveldimo turto, gali susitarti su įpėdiniu, kad reikalavimas bus įvykdytas suėjus jo terminui. Teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimo turinį nebūtinai turi sudaryti pinigų sumokėjimas. Palikėjas galėjo būti sudaręs sutartis atlikti tam tikrus darbus, suteikti paslaugas. Jeigu įpėdiniai neprisiima ar negali prisiimti pareigų pagal tokią palikėjo sudarytą sutartį, reikalavimo turinį gali sudaryti reikalavimas nutraukti sutartį ir atsiskaityti pagal sutarties sąlygas ir galiojančius įstatymus (Vileita, A. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011, p. 119). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovo ir palikėjo buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas sumokėjo 7000 Eur avansą.

38.       Preliminariosios sutarties sudarymas kasacinio teismo praktikoje apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023 
57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių
(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020 20 punktą). Taigi, preliminarioji sutartis sukuria pagrįstą lūkestį, kad ateityje bus sudaryta pagrindinė sutartis, o jeigu viena iš šalių atsisakys ją sudaryti be pateisinamos priežasties, ji privalės atlyginti kitai šaliai nuostolius, be kita ko, ir grąžinti avansą, jeigu toks buvo sumokėtas.

39.       Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi CK 6.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, kurioje nurodyta, kad kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį, todėl nusprendė, kad atsakovė perėmė visas palikėjo teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį, kurią buvo galima įvykdyti, t. y. sudaryti Pagrindinę sutartį, todėl ieškovas tuo metu dar neturėjo jokio teisinio pagrindo prašyti grąžinti sumokėto avanso, taigi, ieškovas A. Š. mirties momentu nebuvo jo kreditorius.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.190 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina bendroji taisyklė, jog sutartinės teisės ir pareigos pereina mirusios šalies teisių perėmėjams, jeigu sutarties pobūdis ar įstatymai nenustato kitaip. Kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, paveldint įvyksta universalus teisių perėjimas, t. y. teisės ir pareigos gali būti perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu yra įpėdinių išreikšta valia jas perimti ir jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių, todėl galima teigti, kad CK 6.190 straipsnio 1 dalies taisyklė yra ir vieno iš paveldėjimo teisės principų – universalaus teisių perėjimo – išraiška. Tačiau paveldėjimo santykių teisinis reguliavimas nustato specialią CK 6.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės įgyvendinimo tvarką, todėl kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Preliminarioji sutartis, kuria grindžiamas ieškovo reikalavimas, nepatenka į CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių, kurioms esant netaikoma šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyta reikalavimų pareiškimo tvarka, sąrašą.

41.       Pažymėtina ir tai, jog palikėjo kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad įpėdiniai įvykdytų palikėjo prievoles. Kaip jau minėta šios nutarties 32 punkte, CK nustatytu reguliavimu garantuojamos ne tik kreditorių teisės, bet ir siekiama apsaugoti įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl ieškovas, nesilaikydamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų, veikė savo rizika, o atsakovė, priimdama palikimą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai nebus pareikšta papildomų reikalavimų, apie kuriuos ji, spręsdama dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėjo keistis paveldimo turto dydis. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.63 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės kasacinį skundą, panaikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl 7000 Eur priteisimo ir ieškovui iš atsakovės priteista 7000 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7000 Eur sumą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai panaikinama ir ta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kita apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, t. y. dėl ieškovo reikalavimo atlyginti jo, kaip A. Š. įgaliotinio, nuosavybės teisės atkūrimo procedūrose patirtas 252,60 Eur išlaidas, paliekama nepakeista.

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

44.       Kadangi atsakovės kasacinis skundas tenkinamas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, iš esmės paliekamas galioti, tai teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, konstatuoja, kad teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė.

45.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pateikė dokumentus (2025 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 54/2025 ir AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą), patvirtinančius atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 1936 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatytas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2335,9 Eur, todėl maksimali rekomenduotina priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą būtų 3036,67 Eur (2335,9 Eur × 1,3). Atsakovės prašomas priteisti išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimas neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio.

46.       Atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 158 Eur žyminį mokestį, taip pat kasaciniam teismui kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pateikė dokumentus (2025 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 99/2025 ir AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą), patvirtinančius atsakovės kasaciniame teisme patirtas 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už kasacinio skundo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.13 punkte nustatytas 2,2 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2337,70 Eur, todėl atsakovei didžiausia galima priteistina suma už kasacinio skundo parengimą sudaro 3039,01 Eur (2337,70 Eur × 2,2). Atsakovės prašomas priteisti išlaidų už kasacinio skundo parengimą atlyginimas neviršija Rekomendacijose nurodytos didžiausios galimos priteisti sumos už tokio procesinio dokumento parengimą, todėl priteistinas atsakovei iš ieškovo.

47.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo T. G. ieškinys dėl 7000 Eur priteisimo ir ieškovui T. G. iš atsakovės A. B. priteista 7000 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7000 Eur sumą, panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovui T. G. iš atsakovės A. B. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo
16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. G.
(a. k. (duomenys neskelbtini) 3909 (tris tūkstančius devynis šimtus devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Virgilijus Grabinskas

        Agnė Tikniūtė