Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-197/2019

Proceso Nr.1-03-2-00471-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2

                       (S)

       LIETUVOS Apeliacinis teismas

                      N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistajam A. V. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

-       pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams,

-       pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. V. (V. V.) išteisintas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai turėdamas tikslą platinti įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas), kurio masė 0,786 g ir psichotropinės medžiagos – XLR-11 (1-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil) metanonas), kurio masė yra 1,338 g, ir šias psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas permesti į P. pataisos namų – atviros kolonijos teritoriją ir tokiu būdu perduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 14.10 val., supakuotas į plastikinį paketą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atgabeno į P. II koloniją, (duomenys neskelbtini), prie P. pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus apsauginės tvoros, tačiau šių psichotropinių medžiagų į pataisos namų teritoriją permesti nespėjo, nes ten pat su atgabentomis psichotropinėmis medžiagomis buvo sulaikytas P. pataisos namų pareigūnų. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2.       Taip pat A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 4,084 gramai, bei labai didelį kiekį – 13,5687 gramų psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA ir tą pačią dieną veikdamas bendrininkų grupėje S. A. (S. A.) ir A. B. (A. B.) (jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu), šias psichotropines medžiagas, supakuotas į plastikinius maišelius, A. V. slapta, nematant ir nežinant vairuotojui V. V., paslėpė automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje esančioje saugiklių dėžutėje, ir šias psichotropines medžiagas, gabeno paslėptas automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje esančioje saugiklių dėžutėje, kurį vairavo V. V., tikslu permetant per P. pataisos namų – atvirosios kolonijos apsaugos tvorą į šios įstaigos teritoriją, perduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu jas platinant, kol tą pačią dieną, apie 17.15 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 61 kilometre nuo V. m., (duomenys neskelbtini), su gabenamu labai dideliu kiekiu minėtų psichotropinių medžiagų buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.       Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas S. Zakarevičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. V. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

3.1.       Apeliantai nurodo, kad nuteistasis A. V. neneigia esminių faktinių aplinkybių, jog buvo susitikęs su S. A. ir sutiko permesti jam paduotus mobilaus ryšio telefonus, kuriuos supakavo, todėl ant telefonų rasti jo biologiniai pėdsakai, bet ne ant maišelio su psichotropinėmis medžiagomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad vizualiai psichotropinių medžiagų kiekis labai menkas. Visgi A. V. teiginiai yra teisingi ir pagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. kiti su šiuo kaltinimu siejami asmenys patvirtina A. V. parodymų teisingumą, kad jis nežinojo apie siuntų turinį.

3.2.       Iš byloje esančių duomenų, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. asmens kratos, 2017 m. sausio 24 d. apžiūros protokolų, tarnybinių pranešimų matyti, kad A. V. bendravo su R. K., todėl akivaizdu, kad jei nelegalios siuntos gavėjas įkalinimo įstaigoje R. K. nežinojo apie siuntos turinį, t. y. pagrindas teigti, kad ir A. V., vykdydamas prašymą permesti siuntas į įkalinimo įstaigą, galėjo nežinoti tikslaus siuntų turinio.

3.3.       Taip pat nesutinka su tuo, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nes iš A. V. parodymų matyti, kad pakuojant telefonus nebuvo jokių į narkotines medžiagas panašių daiktų, vairuotojo nepažinojo, taip pat nepažinojo tų kuriems skirti minėti siuntiniai, o visa tai organizavo S. A..

3.4.       Iš 2016 m. gruodžio 16 d. automobilio apžiūros ir 2016 m. gruodžio 17 d. papildomos automobilio apžiūros protokoluose nėra užfiksuota, kad ant automobilyje rastų psichotropinių medžiagų būtų buvę A. V. pirštų pėdsakai. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad A. V. galimai įgijo minėtas medžiagas ar būtų padėjęs psichotropines medžiagas po automobilio variklio gaubtu. Be to, nenustatyta, kad A. V. reikšmingu laiku (pvz. degalinėje V.) būtų išlipęs iš automobilio salono, pakėlęs variklio dangtį ar pan.

3.5.       Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 78 straipsnį, nes kaip liudytojus apklausė V. K., M. D., A. S., kurie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išsakė savo nuomonę apie įvykį, ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o tai atskleidžia teismo galimą subjektyvumą ir šališkumą. Kadangi reikšmingos aplinkybės turėtų būti fiksuojamos kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose kaip jų rezultatas, o ne bylą tiriančių pareigūnų nuomonės.

3.6.       Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino teisiamųjų ir kitų asmenų parodymus, padarė išvadas, kurios nepatvirtintos faktiniais bylos duomenimis, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

3.7.       Apeliantai prašo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti R. K., nes šis asmuo nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, ir jo parodymai apie bendravimo pobūdį su S. A. ir A. V. yra reikšmingi.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato S. Zakarevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK

Dėl teismo šališkumo

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-94-511/2018 ir kt.). Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Teismo nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo proceso dalyviai gali pareikšti teisėjui nušalinimą.

8.       Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai iš esmės pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su tuo, jog buvo pažeistas BPK 78 straipsnis, nes kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. K., M. D. ir A. S., kurie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išsakė savo nuomonę apie įvykį, o teismas vadovavosi šiais parodymais spręsdamas dėl A. V. kaltės.

9.       Pagal suformuotą teismų praktiką kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). BPK normose tokių draudimų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali būti apklausiamas kaip liudytojas, kad tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų ištirtų bylos duomenų kontekste, negalima remtis grindžiant priimamą sprendimą (BPK 78, 79, 80 straipsniai, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnis), nėra. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojai policijos pareigūnai V. K., M. D., A. S. atliko tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus - V. K., A. S. apžiūrėjo automobilį „Audi 80“ 2016 m. gruodžio 16 d., o M. D. dalyvavo papildomoje automobilio „Audi 80“ apžiūroje. Taigi jiems buvo žinomos ir tam tikros detalės apie nusikalstamas veikas. Šie pareigūnai nepažeidžiant rungimosi principo buvo apklausti teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė užduoti šiems liudytojams klausimus nebuvo atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta. Taigi vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jų parodymus laikyti kaip neturinčius įrodomosios vertės ar tokių liudytojų apklausą vertinti kaip teismo šališkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-648/2019).

Dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalies taikymo

10.       Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas S. Zakarevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad A. V. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes jis nežinojo, jog jo permetamuose paketuose bus narkotinės medžiagos. Be to, apygardos teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino teisiamųjų ir kitų asmenų parodymus, padarė išvadas, kurios nepatvirtintos faktiniais bylos duomenimis, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

11.       Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12.       BK

13.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantai neginčija faktinės aplinkybės, jog A. V. buvo perduoti paketai ir jis sutiko permesti juos per pataisos įstaigos tvorą 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d., tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jis žinojo apie juose buvusias psichotropines medžiagas. Tokie nuteistojo parodymai paneigiami byloje esančiais įrodymais.

14.       Byloje esančių įrodymų visuma aptvirtina, kad nuteistasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

14.1.       Liudytojas D. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažįsta A. V., nes jį sulaikė, kai šis bandė per tvorą permesti draudžiamus daiktus. Pataisos namuose yra trys sektoriai, aplink kuriuos jie su kolega G. M. tą dieną patruliavo. Pirmojo sektoriaus prieigose pastebėjo, kad asmuo artinasi prie apsauginės tvoros, rankose laikė maišelį, iš kurio ištraukė paketą ir norėjo mesti. Tada jis sušuko, liepė sustoti ir nesipriešinti. Liudytojui pribėgus prie A. V., šis jį atstūmė kojom ir rankom, todėl jis parkrito ant žemės, tačiau dar spėjo papurkšti dujų, bet A. V. pabėgo. Vijosi jį gal būt pusę kilometro, kol sulaikė. Jis su kolega grįžo atgal ir paėmė maišelį ir paketą. Iš viso paketų buvo penki, bet vienas buvo toliau numestas, o kiti maišelyje (t. 4, b. l. 7).

14.2.       Liudytojas G. M. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. dirbo patrulinėje grupėje P. II gyvenvietėje, kartu su pirmojo sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtoju D. V.. Apie 14.15 val. per radijo stotį išgirdo kolegos D. V. pranešimą, kad vejasi įtartiną asmenį, kuris jam pasipriešino. Atvyko prie P. pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus tvoros, kur pastebėjo D. V. vedantį sulaikytą asmenį. A. V. patalpino į automobilį, o D. V. nuėjo paimti maišelio, kuriame buvo šeši paketai. Apie įvykį informavo policiją, kuriai buvo perduotas sulaikytas asmuo ir rasti daiktai (t. 1, b. l. 102-103; t. 4, b. l. 4-5).

14.3.       Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad rasti šeši paketai apvynioti lipnia juosta. Apžiūrėjus paketus nustatyta, kad viename iš jų yra birios mielės, kitų viduje yra aštuoni mobiliojo ryšio telefonai, keturi jų įkrovikliai, septyni USB laidai, rašiklis – elektroninis įrenginys, trys laisvų rankų telefonų įrenginiai, kempinės, paketėlis su susmulkinta mase, kuri panaši į augalinės kilmės, trys paketėliai „Theraflu NT“, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Apžiūros metu paimti objektai: paketėlis su susmulkinta mase, panašia į augalinės kilmės, trys pakeliai su užrašu „Theraflu NT“, pakuočių į kurias supakuoti minėti daiktai lipni juosta ir kempinės sudėtos į pakuotę Nr. 1, kuri užantspauduota. Kiti daiktai sudėti į pakuotes Nr. 2 ir Nr. 3, kurie irgi užantspauduoti (t. 1, b. l. 57-60).

14.4.       Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5032)-IS1-5717 konstatuota, kad žalios spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje iš plastikinės pakuotės, 2016 m. rugsėjo 30 d. paimtoje pas A. V., yra psichotropinė medžiaga – AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas), kurio masė 0,786 g ir psichotropinės medžiagos – XLR-11 (1-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil) metanonas), kurio masė yra 1,338 g (t. 1, b. l. 75-77).

14.5.       Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5645)-IS1-3061 nurodyta, kad tiriant pakuotę Nr. 1 padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr. 1. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. V. genotipas ant mėginių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 5. Atlikus statistinius skaičiavimus, nustatyta tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000004 proc. Taigi specialistė padarė išvadą, kad ant pateiktų tirti pakuočių, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų 2016 m. rugsėjo 30 d. apžiūrint daiktus, paimtus iš A. V., rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. V. genotipu. Tikimybė, kad yra kitas asmuo su šiuo genotipu yra ne didesnė nei 0,000000000000000004 proc. Ant tirti pateiktos pakuotės, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos 2016 m. rugsėjo 30 d. apžiūrint daiktus, paimtus iš A. V., rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. V. genotipu (t. 1, b. l. 90-92). Ši specialisto išvada patvirtina, kad ne tik ant pakuotų telefonų, bet ir ant pakuočių, kuriose buvo supakuotos psichotropinės medžiagos yra A. V. biologiniai pėdsakai. Be to, pats nuteistasis pripažino, kad jam buvo perduoti paketai, kas patvirtina įgijimo faktą.

15.       Atmetami ir nuteistojo A. V. argumentai, kad jis manė, jog ten yra arbata ar tabakas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. buvo teistas ir atlikinėjo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jam buvo žinoma, kokių maisto produktų ar būtiniausių reikmenų leidžiama nuteistiesiems įsigyti ir turėti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir priedus. Priede Nr. 18 nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Iš šio sąrašo matyti, jog leidžiama nuteistiesiems įsigyti arbatos ir tabako gaminių. Tokiu būdu A. V. aiškinimai dėl arbatos ar tabako permetimo per pataisos įstaigos tvorą yra nelogiški.

16.       Iš aptartų įrodymų daroma išvada, kad A. V. suvokė, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir turėdamas tikslą jas platinti, norėjo permesti per pataisos įstaigos tvorą psichotropines medžiagas kitoje pusėje esantiems kaliniams ir to norėjo.

17.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 89 punktu konstatavo, jog pas A. V. rastų psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis, nes šių psichotropinių medžiagų kiekis laikomas dideliu kai jos masė yra didesnė negu 0,5 g, bet neviršija 2,5 g. Specialisto išvadoje nustatyta psichotropinės medžiagos: (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas) masė 0,786 g, o (1-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil) metanonas) – 1,338 g. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad ant pakuočių, kuriose buvo supakuotos psichotropinės medžiagos, yra A. V. biologiniai pėdsakai, taigi jis pats jas supakavo ir tokiu būdu suvokė ir jų kiekį. Be to, pats nuteistasis pripažino matęs ką pakuoja. Dėl šių priežasčių A. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas BK 260 straipsnio 2 dalį.

18.       Tai, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

18.1.       Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 – jo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. 2016 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo“ nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėja Ž. Bliūdžiuvienė nutarė leisti laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. klausytis A. V. pokalbių telefonu, daryti pokalbių garso įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Taip pat nustatyta, kad A. V. tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonų numeriais 862328972, 862256964, 862325581 (t. 1, b. l. 151-152).

18.2.       2016 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d. apžiūros metu iš automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimti mobilaus ryšio telefonai, kuriais naudojosi A. B. (867440742), V. V. (867070238), S. A. (860304268) (t. 2, b. l. 47-57). 2017 m. sausio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d. asmens kratos metu iš A. V. paimtas mobilaus ryšio telefonas, kurio numeris (862328972) (t. 2, b. l. 59-62).

18.3.       Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos 1-jo skyriaus 2017 m. sausio 19 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-4088 užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d. A. V., kurio mobilaus ryšio telefono numeris 862328972, skambino R. K., kurio mobilaus ryšio telefono numeris 862424129. Iš telefoninio pokalbio, kuris vyko 2016 m. gruodžio 16 d., 14:14:57 val., matyti, kad A. V. ir R. K. tariasi dėl A. V. atvykimo iki pataisos namų ir paketo permetimo. Būtent A. V. ieško asmens, kuris jį nuvežtų iki vietos. Tos pačios dienos 15:40:10 val., kalbasi A. V. ir R. K., kad A. V. paėmė „chuinia“, kuri kaip miltai, o į tai atsako R. K., kad tai ir bus ko jis prašė ir nenori per telefoną daugiau pasakoti. A. V. teigia, kad jie kaip miltai ir jų nedaug. R. K. nurodo, kad jam buvo pasakyta, jog iš tokio kiekio galima pasidaryti kilogramą. A. V. abejoja, kad iš tokio mažo kiekio galima padaryti kilogramą ir nurodo, kad S., „K.“ ir vairuotojas vartoja narkotikus, todėl jeigu kitą kartą taip bus, tai jis daugiau su jais nevažiuos. A. V. teigia, kad paėmė tą „chuinią“ ir ją padėjo, nes dabar jie stovi kolonėlėje, pila dujas, kiti kažką perka, bet kadangi jie pavartoję narkotinių medžiagų tai gali ir miegoti prie prekystalio. R. K. jam pataria paimti „tą šūdą“ ir kur nors užkišti išlipus iš mašinos, gal į bagažinę įdėti, kad jeigu sustabdytų policija, tai vairuotoją ir „dulkintų“. 17:06:15 val., A. V. ir R. K. tariasi, kad du paketus priklijuos prie pirmo paketo ir ten bus ta jo „chuinia“. Pirmas bus pats padoriausias, kad gerai skristų. Iš viso bus penki paketai. A. V. nurodo, kad kai išlips paskambins (t. 1, b. l. 156-160).

18.4.       Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 – jo skyriaus 2017 m. vasario 9 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių vertimo iš rusų kalbos, vykdant A. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei fiksavimą pagal suvestinę Nr. 20-IL-4088, kurioje užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d., 14:51:15 val., A. V., kurio mobilaus ryšio telefono numeris 862328972, skambino A. B. (A. B.), kurio mobilaus ryšio telefono numeris 867440742, ir prisistatė, kad skambina „K.“, nes paskambino P. ir prašė nuvežti. A. V. nurodo, kad reikia važiuoti dabar, t. y. pirma iki Žirmūnų, po to iki (duomenys neskelbtini) ir tada tenais. A. B. atsako, kad bus po 10 min. 14:56:54 val. A. V. susitaria susitikti su asmeniu, kurio mobilaus ryšio telefono numeris 867322654, po 20-25 min. ir pasiimti iš Ž. 17:05:11 val. A. V. informuoja asmenį, kurio mobilaus ryšio telefono numeris 864644182, kad jis paėmė tą „chuinią“, bet ji buvo tik viena. Iš viso jis turi dvi „chuinias“ ir, kad apie tai visi informuoti (t. 1, b. l. 161-162).

18.5.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. kovo 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas A. V. ir S. A. pokalbis, kuris įvyko 2016 m. gruodžio 13 d., nuo 15.06 val. iki 15.09 val. Šio pokalbio metu A. V. nurodo, kad jie turės vykti ketvirtadienį arba penktadienį, o „šūdą“ turės nešti S. A., už tai A. V. pažada derinti jam 100 Eur. Iš R. K. ir S. A. pokalbio matyti, kad A. (A. V.) už ėjimą ir permetimą per pataisos įstaigos tvorą duoda 100 Eur, o važiuos rytoj arba penktadienį. Taip pat matyti, kad ne S. A. yra tas asmuo, kuris organizuoja vykimą ir permetimą per pataisos įstaigos tvorą gruodžio mėnesį. 2016 m. gruodžio 13 d., nuo 19.05 val. iki 19.10 val. pokalbio metu R. K. nurodo, kad kalbėjo su „T.“, kuris siūlo S. A. judėti į priekį ir papildomai užsidirbti. Kaip pavyzdį pateikė dabartinę situaciją, kai „B.“ (A. V.) už vieno kūliuko metimą su jame esančiais gramais gaus 400 Eur. Iš šio pokalbio taip pat matyti, kad į šią vietą, t. y. prie pataisos įstaigos tvoros, kur bausmę atlieka R. K., S. A. atvyks pirmą kartą, nes jis nežino kelio ir nori eiti dieną, o viską permesti naktį. 2016 m. gruodžio 16 d., nuo 14 val. iki 14.02 val., R. K. skambina S. A. ir sako, kad laukia mašinos ir reikia išvažiuoti trečią valandą. S. A. nurodo, kad nežino, kas reguliuoja dėl vykimo automobiliu (t. 2, b. l. 78-92).

19.       Visi pirmiau aptarti pokalbiai ir kiti įrodymai patvirtina, kad būtent A. V., 2016 m. gruodžio 16 d., yra pagrindinis asmuo, kuris duoda nurodymus kitiems asmenims apie vykimą į pataisos įstaigą, būtent jis įgijo psichotropines medžiagas, kurias pokalbio metu šifruoja kaip „miltai“, „chuinia“ arba „šūdas“. Be to, pirmiau paminėtuose pokalbiuose užfiksuota ir tai, kad šios psichotropinės medžiagos yra dvi pakuotės, kurios gabenamos į pataisos įstaigą kartu su telefonais ir kitais daiktais. Taigi nepasitvirtino ir apeliantų keliama versiją, kad viską organizavo S. A..

20.       Apeliaciniame skunde esantis teiginys, kad liudytojo R. K. parodymai patvirtina, jog A. V. nežinojo apie siuntų turinį, yra paneigiamas. Iš pirmiau aptartų telefoninių pokalbių matyti, kad A. V. informuoja ne tik R. K., bet ir kitą asmenį apie įgytas ir ruošiamas atgabenti psichotropines medžiagas, o kelionės metu R. K. pataria A. V. narkotikus paslėpti automobilyje ir jeigu sustabdytų policija, įtarimai kiltu dėl vairuotojo. Telefoninio pokalbio metu A. V. nurodo R. K. apie tai, kad tie du paketai bus įpakuoti į pirmąjį paketą, kurį ketina permesti pirmu metimu. Tokių pokalbių tikrumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

20.1.       2016 m. gruodžio 17 d. atlikus papildomą automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą po automobilio variklio dangčiu, esančiame saugiklių bloke, buvo rasti ir paimti objektai, tarp kurių buvo ir du maišeliai su psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 191-201).

20.2.       Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6445)-IS1-99 konstatuota, kad 2016 m. gruodžio 17 d. papildomos automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rasti du paketėliai bespalviuose plastikiniuose maišeliuose. Viename buvo gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga - AB-CHMINACA (N-[(lS)-l-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamidas), tačiau neturėjo galimybės nustatyti šios psichotropinės medžiagos kiekio, nes Centre nėra minėtos medžiagos standartinio pavyzdžio. Kitame buvo irgi gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 4,084 g (t. 2, b. l. 9-12).

20.3.       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktuose sintetinio kanabinoido – AB-CHMINACA milteliuose, kurių masė – 14,2230 g, grynos psichotropinės medžiagos AB-CMINACA yra 13,5687 g (95,4 proc.) (t. 2, b. l. 23-24).

20.4.       Iš tiesų pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas R. K., tačiau šis asmuo buvo apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdyje. Liudytojas R. K. parodė, kad jis nieko nežino apie tai, kad A. V. turėjo jam permesti narkotikus, nes jis tarėsi su S. A. dėl telefono permetimo. R. K. aiškindamas pokalbių telefonu turinį nurodė, jog buvo kalbama apie mieles reikalingas pasigaminti alkoholiui. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat pasakojo apie mieles, tačiau tyrėjas to neužrašė į protokolą (t. 4, b. l. 112-113). Ikiteisminio tyrimo metu R. K., kuris buvo apklaustas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad 2014 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę P. pataisos namų atvirojoje kolonijoje susipažino su A. V., kurio pravardė „B.“. Tuo metu A. V. atlikinėjo bausmę už padarytas vagystes ir jis neturėjo jokios informacijos, kad šis prekiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat jis pažįsta ir S. A., tačiau irgi nežino, ar jis galėjo organizuoti narkotikų platinimą pataisos namuose. Pripažino, kad 2016 m. susiskambindavo su A. V. ir S. A., kurio galimai yra prašęs permesti mobilaus ryšio telefoną į pataisos įstaigos teritoriją. R. K. neigia ką nors žinojęs apie narkotines medžiagas ir mobilaus ryšio telefonus, kurie buvo rasti 2016 m. gruodžio 16 d. automobilyje „Audi 80“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis teigia, kad tą dieną galėjo kalbėtis su A. V. ir S. A., bet tikrai nesitarė dėl telefonų ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir jų permetimo į pataisos teritoriją (t. 2, b. l. 102-103).

20.5.       Teisėjų kolegija tokius liudytojo R. K. parodymus vertina kritiškai, nes jie neatitinka pirmiau aptartų įrodymų visumos, t. y. iš telefoninių pokalbių akivaizdžiai matyti, kad A. V. informuoja R. K. apie turimas psichotropines medžiagas, kad ruošiasi jas permesti per pataisos įstaigos tvorą. Be to, būtent R. K. pataria A. V. narkotikus paslėpti automobilyje, kad įtarimai kiltų dėl vairuotojo, o ne A. V.. Taigi nuteistojo A. V. teiginiai, kad jis nežinojo apie siuntų turinį ir tai, kad ne jis paslėpė psichotropines medžiagas automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje esančioje saugiklių dėžutėje, yra paneigti. Liudytojo R. K. parodymai apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad buvo tariamasi dėl mielių permetimo, vertintini kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu jis šios aplinkybės nenurodė. Ir nors jis aiškina, kad jis pasakė ir apie mieles, o tik tyrėjas apie jas protokole neužrašė, tačiau po apklausos protokolu jis pats savo ranka užrašė: „protokolą perskaičiau iš mano parodymų surašyta tiksliai“. 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. gruodžio 17 d. automobilio apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 177-188, 191-201) neužfiksuota, jog būtų rastos mielės. Apžiūros metu kartu su kitais daiktais buvo rasta rudos spalvos birios medžiaga kamuolio formos pakete. 2017 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje dėl apžiūrų metu paimtų objektų tyrimo irgi nerašoma apie mieles, tik nurodoma, jog minėtoje rudos spalvos birioje medžiagoje nerasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių). Galima daryti prielaidą, jog ši medžiaga yra mielės. Ši medžiaga buvo rasta 2016 m. gruodžio 16 d. automobilio apžiūros metu kartu su telefonų aparatais niekur nepaslėpta. Psichotropinės medžiagos buvo rastos papildomos automobilio apžiūros metu paslėptos prie variklio po jo dangčiu. Ši aplinkybė patvirtina, jog A. V. paslėpdamas šiuos paketus žinojo jų turinį.

21.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. V. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, jog įgijo, gabeno psichotropinę medžiagą, kurią ketino permesti per P. pataisos namų – atvirosios kolonijos apsaugos tvorą, tokiu būdu ją platinti ir to norėjo. Be to, iš pirmiau aptartų A. V. ir R. K. pokalbių matyti, kad A. V. supranta ir apie jo turimos psichotropinės medžiagos kiekį. Jų pokalbių metu užfiksuota, kad A. V. teigia turinti nedaug, o R. K. nurodo, kad jam buvo pasakyta, jog iš tokio kiekio galima pasidaryti kilogramą. Taigi tikrai A. V. bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ir jų kiekis nors vizualiai ir mažas, bet iš jo galima pagaminti labai didelį kiekį.

22.       Kaip jau buvo minėta pirmiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kurio 105 punkte nustatyta, kad metamfetamino nedidelis kiekis laikomas tada kai medžiagos kiekis yra daugiau kaip 0,2 g, bet neviršija 20 g, o 89 punkte – labai dideliu kiekiu laikoma tada kai medžiagos kiekis viršija 2,5 g. Specialisto išvadoje nustatytos dvi psichotropinės medžiagos: metamfetaminas, kurio masė yra 4,084 g ir AB-CMINACA yra 13,5687 g. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad AB-CMINACA (cheminis pavadinimas N-[(1S)-1-aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cicloheksilmetil)-1H-indazol-3-karbosamidas) priklauso pirmiau paminėtos darinių grupės 1 pogrupiui, kurio masė 13,5687 g, t. y. šis kiekis viršija 2,5 g, todėl teisingai įvertinas kaip labai didelis. Dėl šių priežasčių A. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

23.       Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas S. Zakarevičius apeliaciniu skundu prašė A. V. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, taigi iš esmės jie nesutinka ir su jam paskirta bausme.

24.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

25.       Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

25.1.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei įvertino tai, kad A. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena sunki, o kita labai sunki, į nuteistojo charakterizuojančią medžiagą, jo jauną amžių. Be to, iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad A. V. disponavo dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Psichotropinės medžiagos AB-CMINACA kiekis žymiai viršijo ribą tų kiekių, kurie pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas vertinami kaip labai dideli, teistas penkis kartus, nevedęs, mokėsi V. komunalinių paslaugų mokykloje (t. 2, b. l. 194-198). Už jo nusikalstamas veikas, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams, o už šio straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas, tačiau skiriasi terminai, t. y. 2 dalyje yra numatytas terminas nuo 8 (aštuonerių) metų iki 10 (dešimties) metų, todėl vidurkis būtų 9 (devyneri) metai, o 3 dalyje – nuo 10 (dešimties) metų iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai. Nuteistajam paskirtos bausmės net nesiekia sankcijoje numatyto vidurkio, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį, nes byloje nėra šiuose straipsniuose numatytų sąlygų ir pagrindų.

25.2.       Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiau tai nėra pagrindas keisti nuosprendį. BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki 20 (dvidešimties) metų. Iš to seka, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytas pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu laisvės atėmimo minimumas, t. y. 3 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas A. V. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės laisvės atėmimo 11 (vienuolikos) metų iš dalies pridėjo švelnesnės bausmės dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Minėta švelnesnės bausmės dalis yra didesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Taigi nuteistajam A. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų, yra ne per griežta ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl kitų klausimų

26.       Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, jog jo manymu yra pagrindas nutartimi informuoti Kauno apygardos prokuratūrą dėl liudytojo R. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. BPK 320 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos šio kodekso XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į XXV skyriuje numatytus ypatumus. Taigi, ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taikomos BPK 257 straipsnio nuostatos.

27.       Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu (t. 2, b. l. 98-99) buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. 2, b. l. 102-103), t. y. kaip asmuo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Minėtame prokuroro nutarime nurodyta, jog „tyrimo metu taip pat nustatyta, kad R. K., gim. 1987 m. spalio 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje, 2016 m. gruodžio 16 d. galimai organizavo neteisėtą labai didelio kiekio (13,5687 gramų) psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA atgabenimą prie Pravieniškių pataisos namų ir jos permetimą į pataisos namų teritoriją“. Liudytojas R. K. apklausos metu parodė, jog nieko nežino apie narkotines medžiagas.

28.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. BPK 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apklausęs liudytoju R. K., nei prokuroras, vadovavęs ir kontroliavęs šį ikiteisminį tyrimą, po šio liudytojo apklausos nepareiškė jam jokių įtarimų apie galimą neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taigi, prokuroras, kuris įgaliotas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, nematė jokio pagrindo pareikšti įtarimus ir liudytojui R. K., apklaustam BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais.

29.       Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kaip nors papildomai informuoti prokurorą apie galimai R. K. padarytą nusikalstamą veiką, nes visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės prokurorui buvo žinomos ir jis perdavė bylą į teismą kaltindamas tik A. V. ir V. V., kuris buvo išteisintas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                Laima Garnelienė

                                                Regina Pocienė

                                                Linas Šiukšta