Civilinė byla Nr. 2-302-308/2014
Teisminio proceso Nr.2-51-3-00178-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija
(S)
11.9.10.10;14;14.6;16.5.1;16.6;16.8;
44.2.4.2;108;116.1
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 24 d. Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovei O. M.,ieškovės atstovui adv.Stanislovui Raulušaičiui atsakovo atstovams B. B. ir adv.Vaidui Jurčikoniui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui-daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“dėl neišmokėto darbo užmokesčio ,kompensacijos už kasmetines atostogas sumokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo
n u s t a t ė :
Ieškovė 2014-02-24 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė :
1)panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29d.sprendimą darbo byloje Nr.APS-112-21904 kaip nepagrįstą.
2)2589,19 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas,
3)priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
4)priteisti 5 proc.dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5)priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė,kad Pas atsakovą - Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)" (toliau - DNSB „(duomenys neskelbtini)") antraeilėse buhalterės pareigose dirbusi nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 2013-10-04 atsakovo buvo atleista iš darbo pagal LR Darbo kodekso 127 str. 2013 m. gruodžio mėn. kreipusis į Alytaus darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus (DK 287 str.) ir prašiusi įpareigoti atsakovą - Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), sumokėti jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 2589,19 (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis Lt 19 ct) litus ir vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Alytaus darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-112-21904, kuriuo jos prašymo netenkino visiškai.Nesutinkanti su tokiu komisijos sprendimu, mananti, kad jis buvo nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, priimtas vadovaujantis emocijomis, o ne įstatymo reikalavimais.
Dėl Alytaus darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus nustatytių aplinkybių
- Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad ji pagal VSDFV Alytaus skyriaus 2014-01-15 pažymą Nr.D59-100 nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04 buvau drausta valstybiniu socialiniu draudimu. Posėdžio metu komisijai buvo paaiškinta, kad šie rašytiniai įrodymai teikiami tam, kad juose papildomai matosi jos dirbtas laikas ( nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04) pas atsakovą ir darbo metu gauto atlyginimo dydis. Be to, ši pažyma aiškiai įrodo, kad per visus darbo pas atsakovą metus nebuvo nei karto atostogavusi ir jai nebuvo sumokėti atostoginiai.
- Komisija, peržengdama bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl pateiktos darbo sutarties teisėtumo ir susitarimo dėl darbo laiko apskaitos.
Kaip sprendime nurodė komisija, atsakovas dėl galimo darbo sutarties suklastojimo kreipėsi į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės negali būti siejamos su nagrinėjamu darbo ginču, nes mano darbo laiką ir gautą darbo užmokestį pas atsakovą įrodo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Manau, kad komisija turėjo tirti šiuos įrodymus ir jų pagrindu spręsti apie mano darbą pas atsakovą.
3. Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad ji, dirbdama pas atsakovą buhaltere, nepildžiusi darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei ji, nei buvęs bendrijos pirmininkas J. Ž. darbuotojų faktiškai dirbto laiko nežymėjo niekur. Nustatyta, kad darbuotojams nebuvo išduodami ir atsiskaitymo lapeliai, kuriuose būtų įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas amas ir apie jų dirbto laiko trukmę. Nesuprantanti kaip šios aplinkybės susijusios su byla. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją be kitų funkcijų tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (LR valstybinės darbo inspekcijos 6 str. 1 p.). Ji pas atsakovą visada dirbusi pagal darbo sutartį ir ne jai (darbuotojui), bet darbdaviui yra pareiga tinkamai vykdyti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus.Ji savo darbą ir pareigas atlikusi tinkamai ir per visus darbo metus pas atsakovą nėra gavusi jokios drausminės nuobaudos.
4. Komisija konstatavo, kad nebuvo pateikti įrodymai ar faktai, kad aš per visą savo darbo laikotarpį nepasinaudojau kasmetinėmis atostogomis, elgiausi nesąžiningai, todėl mano prašymas išieškoti kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką netenkinamas. Jeigu komisijai iš pateiktų įrodymų buvo neaišku ar ji pasinaudojusi atostogomis, tai galėjo pasiteirauti darbdavio. Komisijos posėdžio metu buvęs DNSB „(duomenys neskelbtini)" pirmininkas J. Ž. paliudijo, kad ji per visą darbo laiką bendrijoje neatostogavusi.Kokiu pagrindu komisija nusprendė apie jos pasinaudojimą atostogomis ir nesąžiningumą jai nesuprantama, nes jokių motyvų tam pagrįsti nėra.Komisijos sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių priimtą nutarimą.Alytaus darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus priėmė niekuo nepagrįstą, precedento neturintį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendime nenurodytas joks teisinis pagrindas tokiam sprendimui. Komisijos nurodyta LR Darbo kodekso 287 str. 1 d. nurodo, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nurodyta 294 str. ld. paaiškina, kad Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas išdėstomas raštu ir pasirašomas bylą nagrinėjusių darbo ginčų komisijos narių. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties DK straipsnio 2 d. nurodo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tačiau komisija šios dalies nenurodė - darytina išvadą, kad ja ir nesivadovavo.
Jai ,kaip darbuotojai , būnant silpnesniąja darbo santykių šalimi, Darbo ginčų komisija neturėjo teisės įgyvendinti praktikos, priešingos imperatyviosioms įstatymų normoms ir taip piktnaudžiauti teise. Komisija, priimdama sprendimus darbo bylose privalo tai daryti nepažeisdama įstatymų, gerbdama prigimtines asmenų teises, pvz., darbuotojo teisę į tinkamą darbo teisių įgyvendinimą (Konstitucijos 48 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija (DK 177 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. UAB „STAprojektai" , bylos Nr. 2-2071/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai", bylos Nr. 3K-3-82/2008), jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių. Taigi, atsakovui ieškovės atleidimo dieną nesumokėjus kompensacijos už jai DK 177 straipsnio 2 dalies pagrindu priklausančias nepanaudotas atostogas, turėjo kilti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas padarinys - darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Darbuotojas darbo santykiuose laikomas silpnesniąja šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą", Nr. 3K-3-48/2001; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. UAB „ Versupis", tylos Nr. 3K-3-113/2005), todėl darbdavys, būdamas verslininkas, stipresnioji darbo santykių šalis, turėdamas pareigą darbo santykių metu elgtis apdairiai ir atidžiai, privalėjo sudaryti sąlygas pasinaudoti atostogomis kiekvienais metais, jeigu manė, kad negalės įgyvendinti jam įstatymo priskirtų pareigų atleidžiant mane iš darbo.
Bylą nagrinėjusi Alytaus darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus nepaisė DK 177 straipsnio ir teismų praktikoje suformuoto imperatyvo, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą, kad atleidimo dieną nesumokėjus kompensacijos už DK 177 straipsnio 2 dalies pagrindu priklausančias nepanaudotas atostogas, turėjo kilti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas padarinys - darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Ieškinio motyvai ir dalykas
Kadangi Alytaus darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus priėmė niekuo nepagrįstą nesuprantamą prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms ir formuojamai teismų praktikai sprendimą kreipusis į teismą dėl pažeistų savo teisių teisminės gynybos.DNSB „(duomenys neskelbtini)" antraeilėse buhalterės pareigose dirbusi nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 2013-10-04 atsakovo buvo atleista iš darbo pagal LR Darbo kodekso 127 str.
Darbo kodekso 177 str. 2 d. numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.Pas atsakovą dirbusi nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04, t.y. beveik keturiolika metų. Per visą darbo laiką jai nebuvo suteikta nei vienų apmokamų atostogų.Atsakovas nepateikė duomenų, kad jai darbo pas jį laikotarpiu buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Minimali kasmetinių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos (DK 166 str. 1 d.). Remiantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo" 7 punktu, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas (Aprašo 6.2 p.).Pagal atliktus paskaičiavimus ir DNSB „(duomenys neskelbtini)" pateiktą pažymą jai buvo nesumokėta 43,48 (keturiasdešimt trys Lt 48 ct) darbo užmokesčio ( už 2013 m. spalio mėn.) ir 2545,71 (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt penkių Lt 19 ct) litų dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš viso atleidimo iš darbo dieną atsakovas jai nesumokėjo 2589,19 (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių Lt 19 ct) litų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2014-03-12 sumokėjo neišmokėtą atleidimo dienai likusį darbo užmokestį,todėl nuo reikalavimo dėl neišmoėto darbo užmokesčio priteismo atsisakė.
LR DK 177 str. 2 d. nurodo, kad kompensacija išmokama ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d., o nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Todėl jai priklauso kompensacija už visas per 14 metų nepanaudotas kasmetines atostogas. LR DK 141 straipsnis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 str. 1 d. 1 p.). Ši sankcija gali būti taikoma tik po darbo santykių pasibaigimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje /. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras", bylos Nr. 3K-3-282/2010). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas uždelsė atsiskaityti dėl mano kaltės, todėl iš jo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką.Atsakovui nevykdant darbdavio pareigų, įgijusi teisę reikalauti mokėti ir palūkanas, kaip tai numato LR CK 6.874 str., t. y. LR CK 6.210 str. nustatytas 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Atsakovo atstovai su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.Nurodė,kad Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „Komisija, peržengdama bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl pateiktos darbo sutarties teisėtumo ir susitarimo dėl darbo laiko apskaitos. Kaip sprendime nurodė komisija, atsakovas dėl galimo darbo sutarties suklastojimo kreipėsi į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės negali būti siejamos su nagrinėjamu darbo ginču, nes mano darbo laiką ir gautą darbo užmokesti pas atsakovą įrodo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.''' Su tokia ieškovės pozicija nesutinka, kadangi darbo sutartis yra pagrindinis įrodymas, liudijantis darbo santykius tarp ieškovės ir atsakovo, jų pradžią ir pabaigą, iš jos kildinamas teises ir pareigas. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate atlikus ikiteisminį tyrimą pagal LR BB 300 str. 1 d. požymius nebuvo nustatyta,kada ši darbo sutartis buvo pasirašyta ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad aš, dirbdama pas atsakovą buhaltere nepildžiau darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei aš, nei buvęs bendrijos pirmininkas J. Ž. darbuotojų faktiškai dirbto laiko nežymėjo niekur. Nustatyta, kad darbuotojams nebuvo išduodami ir atsiskaitymo lapeliai, kuriuose būtų įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie jų dirbto laiko trukmę. Nesuprantama kaip šios aplinkybės susijusios su byla. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją be kitų funkcijų tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (LR valstybinės darbo inspekcijos 6 str. 1 p.). Aš pas atsakovą visada dirbau pagal darbo sutartį ir ne man (darbuotojui), bet darbdaviui yra pareiga tinkamai vykdyti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus. Aš savo darbą ir pareigas atlikau tinkamai ir per visus darbo metus pas atsakovą nesu gavusi jokios nuobaudos." Su tokia ieškovės pozicija nesutinka, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, atsiskaitymo lapelių, kuriuose būtų įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie jų dirbto laiko trukmę, išdavimas įeina į tiesiogines buhalterės pareigas, o tokie dokumentai patvirtina arba paneigia ieškovės ieškininius reikalavimus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „Komisija konstatavo, kad nebuvo pateikti įrodymai ar faktai, kad aš per visą savo darbo laikotarpį nepasinaudojau kasmetinėmis atostogomis, elgiausi nesąžiningai, todėl mano prašymas išieškoti kompensaciją už visas ne panaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką netenkinamas. Jeigu komisijai iš pateiktų įrodymų buvo neaišku ar aš pasinaudojau atostogomis, to jinai galėjo pasiteirauti darbdavio. Beje komisijos posėdžio metu buvęs DNSB "(duomenys neskelbtini)" pirmininkas J. Ž. paliudijo, kad aš per visą darbo laiką bendrijoje neatostogavau. Kokiu pagrindu komisija nusprendė apie mano pasinaudojimą atostogomis ir nesąžiningumą man nesuprantama, nes jokių motyvų tam pagrįsti nėra. Kaip minėjau komisijos sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių priimtą nutarimą." Su tokia ieškovės pozicija nesutinkame, kadangi Komisija akivaizdžiai konstatavo, kad pati ieškovė nevykdė savo pareigų ir iš viso neformindavo nei darbuotojų dirbto laiko, nei jų atostogų. Todėl nebuvo galima nustatyti, ar iš tiesų ieškovei nebuvo suteiktos atostogos, tuo labiau, kad ieškovė nuo 2006 m. negyvena kooperatyve ir į darbą kiekvieną dieną nevažinėdavo, o konkrečios darbo vietos kooperatyve neturėjo. Bet to ieškovei darbas pas atsakovą buvo antraeilis, o dirbdama kitose darbovietėse (žr. 2014-01-28 pažymą Nr. D23-21 darbo bylos medžiagoje) atsakovė turėjo atostogauti, tuo pačiu ir neatlikdama savo pareigų pas atsakovą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „LR DK 141 straipsnis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 str. 1 d. 1 p.). Ši sankcija gali būti taikoma tik po darbo santykių pasibaigimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas uždelsė atsiskaityti dėl mano kaltės, todėl iš jo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką." Su tokia ieškovės pozicija nesutinka, kadangi ieškovė, pati pildydama darbo užmokesčio žiniaraštį už spalio mėnesį, neteisingai jame nurodė, kad priskaičiuojama tik atostoginiai. Tuo tarpu, įdėmiai išanalizavus darbo užmokesčio žiniaraštį, matyti, kad jame turėjo būti nurodytas ir darbo užmokestis, tačiau to pati ieškovė žiniaraštyje nenurodė. Gavus ieškinį, ši ieškovės klaida buvo pastebėta, todėl jai 2014-03-12 buvo sumokėtas darbo užmokestis 74,36 Lt, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė buvo atleista iš darbo 2013-10-11.
Surinktų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą,kad ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2000-01-20 šalių sudarytos darbo sutarties Nr.1 matyti,kad ieškovė pas atsakovą-DNSB“(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta dirbti antraeilėse buhalterės pareigose ,nurodant ,kad sutartis yra neterminuota ir susitariama dirbti po 10 val.per savaitę, (sutarties 2 p.),nustatant darbo užmokestį pagal dirbtų valandų kiekį pagal Vyriausybės nustatytą valandinį tarifinį atlygį(3 p.),bei nustatant išbandymo laikotarpį 3 mėn.(4 p.).
Iš 2014-058-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.55-1-00047-14 matyti,kad ikiteisminis tyrimas ,pradėtas pagal LR BK 300 str.1d.,dėl O. M. ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties suklastojimo buvo nutrauktas,nenustačius nusikaltimo požymių.
Iš pateikto DNSB“(duomenys neskelbtini)“2000-01-20 įsakymo Nr.1 matyti,kad ieškovė buvo priimta į darbą pas atsakovą dirbti antraeilėms buhalterės pareigoms,o 2013-10-03 įsakymu Nr.2 patvirtinama,kad O. M. buvo atleista iš darbo pas atsakovą LR DK 127 str.1d.tvarka.
Iš pateikto DNSB“(duomenys neskelbtini)“2005-04-30 įsakymo Nr.1 matyti,kad ieškovedi nuo 2005-05-01 buvo nustatytas 250 Lt atlyginimas.
Iš pateikto DNSB“(duomenys neskelbtini)“2012-12-20 narių suirinkimo protokolo Nr.1 matyti,kad buvo patvirintas 250 Lt dydžio atlyginimas buhalterei.
Iš informacijos iš SODROS informacinės sistemos matyti,kad ieškovė O. M. nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 buvo DNSB“(duomenys neskelbtini)“darbuotoja.
Iš pateiktų SODRAI 2000 m 1-ojo -2006 m 1-ojo ketvirčių pranešimų apie DNSB“(duomenys neskelbtini) „apdraustųjų socialinio draudimo įmokas matyti,kad per šį laiką už ieškovę buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.
Iš 2014-01-29 Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekijos Alytaus skyriaus sprendimo Nr.DGKS-499 matyti,kad komisija netenkino O. M. prašymo išieškoti iš DNSB“(duomenys neskelbtini)“2589,19 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ,vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atssiakityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo-DNSB“(duomenys neskelbtini)“ atstovai ginčijo ieškovės reikalavimus nurodydami,kad ieškovė dirbo pas atsakovą pagal suklastotą darbo sutartį ,jai nebuvo nustatytas darbo grafikas,ji nevedė darbo laiko apskaitos ,bei dėl to nėra aišku už kiek darbo laiko jai turėjo būti mokamas atlyginimas ir dėl atsakovei nepriklausytų išmokėti jokių išmokų už nepanaudotas atostogas,kadangi atsakovė galimai atostogaudavo,tačiau ji pati tvarkydama buhalterinę apskaitą to nerodė ir tuo laiku nebuvus tinkamos jos darbo kontrolės šiuo metu nėra galimybės dokumentais įrodyti ieškovės atostogų fakto, ką nustatė ir Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus ir atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.
Iš šalių sudarytos darbo sutarties bei kitų atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų,apklaustų liudytojų, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galima padaryti kategorišką išvadą,kad nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 tarp šalių buvo darbiniai santykiai,kur ieškovė pas atsakovą dirbo antraeilėse buhalterės pareigose.Iš ieškovės pateiktų teismo posėdyje paaiškinimų nebuvo galima nustatyti jokių faktinių aplinkybių ,kurios būtų jai trukdę išeiti įstatymais numatytų kasmetinių atostogų.Ieškovė nepagrindė ,kad ji atostogų nebūtų galėjusi išeiti dėl didelėlės darbo apimties ar dėl kokių tai kitų svarbių priežasčių,nepateikė įrodymų,kad ji būtų reikalavusi darbavio suteikti jai kasmetines atostogas,tačiau darbdavys jai būtų atsisakęs suteikti atostogas.Iš atsakovo atstovų paaiškinimų matyti,kad buhalterinio darbo apimtis pas atsakovą nebuvo didelė,ieškovė atostogas galėjo paimti ir dalimis.Iš atsakovo atstovų paaiškinimų bei ieškovės pateikto piliečio paso matyti,kad ieškovė pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) 2012-2013 metais atostogavo,bei po savaitę laiko buvo išvykusi į užsienį.Atsakovo atstovai ginčydami ieškovės reikalavimus su ieškovės reikalavimais nesutiko visiškai ,bei tokiu būdu jie išreiškė poziciją,kad ieškovės reikalavimams būtų taikoma ieškinio senatis ,numatyta LR DK 27 str.2d.Ieškovė pateiktu ieškiniu,bei teisminio nagrinėjimo metu neprašė jai atnaujinti ieškininės senaties terminą už laikotarpį,buvusį iki 2010-10-04.
Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas .Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Tam tikrais atvejais senaties terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Nagrinėjamu atveju ieškovė DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendrojo trejų metų senaties termino nepraleido reikalavimams dėl darbo išmokų , susidariusių ne anksčiau, nei prieš 3 metus iki jos atleidimo iš darbo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2013m.spalio 4 d., kai ieškovė buvo atleista iš darbo .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 209-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2009 nurodė,kad: „Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senatis tai – laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. padedamas valstybės. Šio teisės instituto tikslai: sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Taigi ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovo, interesais. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose atskiriems reikalavimams nenustatyta trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo dienos. DK ir kituose darbo įstatymuose reglamentuojama tik dalis ieškinio senaties instituto klausimų. Pavyzdžiui, darbo įstatymai nereglamentuoja ieškinio senaties terminų taikymo, šių terminų eigos sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių. Kai tam tikrų ieškinio senaties klausimų nereglamentuoja specialieji – darbo – įstatymai, šie klausimai sprendžiami vadovaujantis CK 1.126–1.135 straipsnių nustatytomis taisyklėmis (DK 27 straipsnio 5 dalis). CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Jeigu nėra šalies prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas negali atsisakyti pažeistos asmens teisės, nors šis ir pažeidė įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl jos gynimo, t. y. teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Tuo atveju, kai ginčo šalis pareiškia reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas privalo išspręsti šį klausimą, nes, minėta, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose nenurodyta aplinkybių, taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir ar sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį, kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas yra tik įstatymo nustatytas terminas. Bendrasis maksimalus ieškinio senaties terminas nustatytas DK 27 straipsnyje, trumpesni ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti tiek DK, tiek kituose darbo įstatymuose. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis terminas. Šio termino pasibaigimas neatima galimybės pareikšti ieškinį ir apginti pažeistas teises teisme. Teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos asmens teisės, todėl teismas turi priimti reikalavimą ginti pažeistą teisę ir tuo atveju, kai ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, galima nustatyti tik ištyrus bylos aplinkybes, konstatavus teisiškai reikšmingus faktus dėl ieškinio senaties, kurie būtini taikant teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį nagrinėjamo ginčo atveju. Be to, ieškinio senatis taikoma tik tais atvejais, kai kita šalis to reikalauja, ir negali būti taikoma teismo iniciatyva. Pažymėtina, kad teismas turi teisę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.”
Iš surinktų įrodymų byloje yra pagrindas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29d.sprendimą darbo byloje Nr.APS-112-21904 kaip nepagrįstą,kadangi šiuo nutarimu buvo nepatvirtintas ieškovės darbo faktas pas atsakovą ir to pagrindu buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.Tačiau toks sprendimas prieštaravo darbo byloje Nr. APS-112-21904 pateiktiems rašytiniams įrodymams apie buvusius šalių darbo santykius , ieškovės pateiktiems paaiškinimams dėl jos darbo pas atsakovą ,liudytojo J. Ž. parodymams.Toks priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu,kadangi prieštarauja LR DK 177 str.,141 str.
Tokiu būdu nesant ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl jai neišmokėtų atostogų kompensacijų už 2000-01-20 -2010-10-04 laikotarpį ieškinys šioje dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmestinas.
Ieškinys dalyje dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2010-10-04 -2013-10-04 laikotarpį priteisimo tenkintinas,kadangi iš pateiktų įrodymų nustatyta,kad ieškovę ir atsakovą siejo darbiniai santykiai ir ieškovei išėjus iš darbo atsakovas turėjo su ja pilnai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną,t.y.2013 m spalio 4d.(DK 141 ,177 str.2d.).Atsakovas nepateikė įrodymų,kad jis būtų atsiskaitęs su ieškove ir išmokėjęs atostogų kompensaciją už nurodytą trejų metų laikotarpį.Iš pateiktų įrodymų matyti,kad ieškovei per nurodytą laiką buvo mokamas 250 Lt atlyginimas.Tokiu būdu iš atsakovo priteistina nepanaudotų atostogų kompensacija už trejus metus ,priteisiant 3mėn.vidutinį atlyginimą,kuris sudarytų 750 Lt(3x250 Lt),neišskaičius mokesčių.
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti ir dalį jai neišmokėto darbo užmokesčio už 2013 m spalio mėn.,bei atsakovui sumokėjus šį darbo užmokestį ji nuo šios ieškinio dalies atsisakė.
Ieškovė taip pat prašė priteisti ir vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai,kad ieškovė išėjo iš darbo savo noru,laikotarpiu po atleidimo dirbo kitose darbovietėse,bei dėl atsakovo veiksmų nepatyrė kokių tai ženklesnių darbinių pajamų netekimo ,kartu atsižvelgdamas ir į atsakovo finansinę padėtį laiko,kad šiuo atveju pakankamas pagrindas už pavėluotą atsiskaitymą būtų vieno vidutinio 250 Lt atlyginimo priteisimas .
Patenkinus ieškinį iš dalies , ieškovei taip pat priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str., 93 str.),pagal patenkintų reikalvimų dydį,kur ieškovės turėtos 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtinamos 2014-01-07 pinigų priėmimo kvitu Nr.744352 dėl atstovavimo Darbo ginčų komisojoje,2014-04-24 pinigų priėmimo kvitu Nr.744374 dėl 1000 lt sumokėjimo ir 2014-06-30 kvitu 744381 dėl 1000 Lt sumokėjimo. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Laikytina, kad ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos 1000(vieno tūkstančio ) litų dydžio.
Kadangi sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies,tai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo patenkinto ieškinio dalies dėl 1000 Lt ieškovei priteisimo,kur žyminis mokestis sudarytų 30 Lt (1000x0,03=30).Tačiau sutinkamai su LR CPK 80 str.1d1 p ir 82 str.,pritaikius indeksaciją priteistinas žyminis mokestis sudarytų 72 Lt. Ieškovė pagal LR CPK 83 str.1d.1 p.yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų ,atsirandančių iš darbo teisinių santykių.Dėl to atmetus ieškinį dėl kitų ieškovės reikalavimų nėra pagrindo iš atsakovo priteisti žyminį mokestį valstybei nuo šių reikalavimų(CPK 93 str.3d.).
Atsakovas pateiktais mokėjimo pavedimais patvirtina,kad jis advokato pagalbai apmokėti turėjo 800 Lt išlaidų.Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dydį,išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti į atsiliepimą į ieškinį, atvykimą į kitos vietovės teismą, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Laikytina, kad atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos 600(šešių šimtų) litų dydžio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str.,93 str., 96,259-260, 265, 268,270 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29d.sprendimą darbo byloje Nr.APS-112-21904 kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo-daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.kodas (duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) ieškovei O. M. a.k(duomenys neskelbtini) 750(septynis šimtus penkiasdešimt)litų,neišskaičiavus mokesčių ,kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Priteisti iš atsakovo-daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.kodas (duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) ieškovei O. M. 250(du šimtus penkiasdešimt)litų, neišskaičiavus mokesčių,vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Priteisti iš atsakovo- daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.(duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) 72(septyniasdešimt du)litus žyminio mokesčio valstybei(išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo-daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.(duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) ieškovei O. M. 1000(vieną tūkstantį)litų jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės O. M. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui-daugiabučio namo savininkų bendrijais „(duomenys neskelbtini)“(įm.(duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) 600(šešis šimtus )litų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras: Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas