Baudžiamoji byla Nr. 1-2019-536/2013

Teisminio proceso Nr.1-06-1-00054-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.;

1.2.29.1.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Vilnius

              Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Ričardui Suslavičiui ir Alminui Liutkevičiui,

kaltinamosios UAB „C. V.“ atstovei Valentinai Rudajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Izraelio pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „C. V.“ vienintelio akcininko įgaliotas atstovas, gyv. (duomenys neskelbtini),

P.N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, spec.vidurinio išsilavinimo, UAB „C. V.“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d.
(LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d., padarymu,

UAB „C.V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini),

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 20 str. 1, 2 d., 182 str. 2 d., 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., padarymu,

nustatė:

UAB „C. V.“ vienintelio akcininko įgaliotasis atstovas E.G. ir
UAB „C. V.“ direktorius P.N., UAB „C.V.“ nuo
2005 m. gruodžio iki 2009-09-30 tyčia grupe su kitais asmenimis UAB „C. V.“ naudai sukčiaudami pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau –  
– JAPM) ir socialinio mokesčio (toliau - SM) apskaičiavimo bei mokėjimo srityje, padarė kelis nusikaltimus.

E. G. organizavo, o P. N. ir UAB „C. V.“ vykdė netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, dėl ko Lietuvos valstybei buvo padaryta didelės žalos.

E. G. organizavo, o P. N. ir UAB „C. V.“ vykdė apgaulingą UAB „C. V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

E. G. organizavo, o P. N. ir UAB „C. V.“ vykdė žinomai neteisingų duomenų apie UAB „C. V.“ pajamas, pelną, turtą ir jų panaudojimą įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

E. G. ir P. N. UAB „C. V.“ naudai, o UAB „C. V.“ – savo naudai apgaule, dalyvaudami organizuotoje grupėje, įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y. 420 368,40 Lt dydžio į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino PVM, ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t.y. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinų 420 369,40 Lt dydžio PVM, 233 827 Lt dydžio JAPM ir 55 455 Lt dydžio SM, iš viso – 709 651,40 Lt dydžio mokesčių mokėjimo.

Šiuos nusikaltimus E. G., P. N. ir UAB „C. V.“ padarė tokiomis aplinkybėmis:

UAB „C. V.“ pradėjus golfo laukų šalia „Le Meridien“ viešbučio, esančio greitkelio
A 2 19-ame km, Vilniuje, įrengimą E. G. ir P. N. susitarė su organizuotos grupės nariais sudaryti su šių narių valdomomis įmonėmis fiktyvias rangos sutartis ir pagal fiktyvius darbų atlikimo aktus atlikti šioms įmonėms realius mokėjimus banko pavedimais. Organizuotos grupės nariai įsipareigojo UAB „C. V.“ sumokėtas sumas išgryninti ir grąžinti jas E. G. ir P. N. išskaičiavus iš anksto aptartą atlygio už tokias paslaugas sumą. Vykdydamas tokį nusikalstamą sumanymą, E. G. nuo 2005 m. gruodžio pradžios iki 2008 m. gruodžio pabaigos Lietuvos Respublikos teritorijoje teikė šios grupės nariams UAB „C. V.“ rekvizitus bei duomenis apie tai, kokie darbai turi būti nurodyti fiktyviose sutartyse bei PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodami UAB „C. V.“.

Organizuotos grupės narys, iš E. G. gavęs šiuos duomenis, organizavo Latvijos bendrovės „P. E.“ dokumentų:

1) jos ir UAB „C. V.“ 2005-12-26 ir 2007-05-21 statybos rangos sutarčių,

2) 2006-01-26, 2006-02-22, 2006-03-14, 2006-05-26, 2006-06-27, 2006-08-03, 2006-09-18, 2007-06-26, 2007-07-23, 2007-08-24, 2007-09-25 ir 2007-10-31 tariamai atliktų darbų priėmimo-
-perdavimo aktų,

3) UAB „C. V.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų:

2006-01-26 serijos EU Nr. 021,

2006-02-22 serijos EU Nr. 031,

2006-03-14 serijos EU Nr. 034,

2006-05-26 serijos EU Nr. 044,

2006-06-27 serijos EU Nr. 050,

2006-08-03 serijos EU Nr. 057,

2006-09-18 serijos EU Nr. 077,

2007-06-26 serijos EU Nr. 158,

2007-07-23 serijos EU Nr. 169,

2007-08-24 serijos EU Nr. 192,

2007-09-25 serijos EU Nr. 206 ir

2007-10-31 serija EU Nr. 229,

UAB „V.p.i.“ dokumentų:

1. jos ir UAB „C. V.“ 2006-10-16 statybos rangos sutarties,
2. 2007-01-31 ir 2007-02-20 tariamai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų,
3. UAB „C. V.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų:

2006-10-31 serijos VPI Nr. 0005,

2006-11-07 serijos VPI Nr. 0010,

2006-12-15 serijos VPI Nr. 0020,

2007-01-31 serijos VPI Nr. 0036 ir

2007-02-20 serijos VPI Nr. 0039,

UAB „T.“ dokumentų:

1. jos ir UAB „C. V.“ 2007-02-20 sutarties,
2. 2007-03-20, 2007-04-27 ir 2007-05-17 tariamai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų,
3. UAB „C. V.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų:

2007-03-20 serijos TR Nr. 0000007,

2007-04-27 serijos TR Nr. 0000017 ir

2007-05-17 serijos TR Nr. 0000020,

UAB „P.v.“ dokumentų:

1. jos ir UAB „C. V.“ 2007-10-04 sutarties,
2. 2007-11-30 atliktų darbų priėmimo akto ir
3. 2007-11-30 UAB „C. V.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serijos PP/S
   Nr. 0067,

Latvijos bendrovės SIA „P. P.“ dokumentų:

1. jos ir UAB „C. V.“ 2008-01-02 sutarties Nr. 02/14-8
2. 2008-02-19, 2008-03-26, 2008-04-22, 2008-06-19, 2008-08-18, 2008-10-20 ir 2008-11-27 tariamai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų,
3. UAB „C. V.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų:

2008-02-19 serijos PLM Nr. 0000001,

2008-03-26 serijos PLM Nr. 0000004,

2008-04-22 serijos PLM Nr. 0000006,

2008-06-19 serijos PLM Nr. 0000010,

2008-08-18 serijos PLM Nr. 0000035,

2008-09-30 serijos PLM Nr. 0000066 ir

2008-11-27 serijos PLM Nr. 0000093,

suklastojimą. Šiuose dokumentuose organizuotos grupės nariai įrašė žinomai melagingus duomenis minėtų bendrovių UAB „C. V.“ tariamai parduotus darbus už 2 755 748,50 Lt, kur
420 368,40 Lt sudarė PVM. Organizuotos grupės nariai patvirtino šiuos dokumentus įmonių antspaudais bei tikrais arba suklastotais jų direktorių parašais ir perdavė juos E. G.. Pastarasis savo ruožtu gautus dokumentus perdavė P. N.. P. N. gautus dokumentus patvirtino savo parašais. Taip E. G. organizavo, o P. N. ir UAB „C. V.” vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

E. G. organizavo UAB „C. V.“ buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą nuo 2005 m. gruodžio pradžios iki 2008 m. gruodžio pabaigos, o P. N. ir UAB „C. V.“ nurodytu laiko tarpu apgaulingai tvarkė pastarosios buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „C. V.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006, 2007 ir 2008 m.: E. G. perdavus minėtus suklastotus dokumentus P. N. pastarasis, patvirtinęs juos savo parašais, perdavė šiuos dokumentus UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, liepęs įtraukti juos į įmonės buhalterinę apskaitą. Pastarieji, nesuvokdami, kad šie dokumentai yra suklastoti, įvykdė P. N. nurodymą, įtraukė juos į UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą ir įformino pagal juos minėtas realiai neįvykusias nurodytų įmonių ir UAB „C. V.“ ūkines komercines operacijas.

E. G. ir P. N., su organizuotos nusikalstamos grupės nariais siekdami apgaule įgyti  Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną PVM, imitavo UAB „C. V.“ atsiskaitymus su nurodytomis anksčiau įmonėmis už tariamai šių įmonių atliktus darbus: jie davė nurodymus
UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims apmokėti nurodytų įmonių pateiktas suklastotas PVM sąskaitas faktūras. Pastarieji nuo 2006-01-26 iki 2008-12-18 bankiniais mokėjimo pavedimais pervedė šioms įmonėms 2 755 748,50 Lt, kur 420 368,40 Lt sudarė tariamas PVM:

1. į Latvijos bendrovės „P. E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią
   AB „DnB NORD bankas“ – 1 205 585 Lt,
2. į UAB „Verslo plėtros idėjos“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią
   AB „Danske bankas“ (buvusi AB „Sampo bankas“) – 615 333,70  Lt,
3. į UAB „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Danske bankas“  (ankstesnis pavadinimas AB „Sampo bankas“) – 281 995,22 Lt,
4. į UAB „Perspektyvus verslas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“ – 84 629,60 Lt, ir
5. pagal Latvijos bendrovės SIA „P. P.“ dokumentus į Estijos kompanijų „R. I. OU“ ir „J. T. OU“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Talino „Hansabank“ banko skyriuje, ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „SEB Estonia“ banke (atitinkamai) – bendrai 568 205,40 Lt).

              Po to organizuotos nusikalstamos grupės nariai išgrynino iš minėtų įmonių sąskaitų visas
UAB „C. V.“ pervestas pinigines lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis pasidalino jas tarpusavyje bei E. G. ir P. N.. E. G. ir P. N. tokiu būdu gautas ir UAB „C. V.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pinigines lėšas panaudojo pastarosios veikloje jos naudai, taip imituojant UAB „C. V.“ atsiskaitymus su anksčiau minėtomis įmonėmis už šių įmonių tariamai parduotas prekes ar atliktus darbus. Tokiu būdu E. G. ir P. N. UAB „C. V.“ naudai apgaule įgijo didelės vertės Lietuvos valstybės turtą –
– 420 368,40 Lt PVM, UAB „C. V.“ mokėtino Lietuvos Respublikos biudžetui. Taip E. G. ir P. N., veikdami su organizuota grupe, apgaule UAB „C. V.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą, Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 420 368,40  Lt biudžetui mokėtino PVM.  

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. G. ir P. N., siekdami apgaule sumažinti
UAB „C. V.“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM bei SM, nuo
2006-02-27 iki 2009-09-30 UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims liepė pagal P. N. pateiktus ir į UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą įtrauktus suklastotus dokumentus kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošti PVM, JAPM bei SM deklaracijas. UAB „C. V.“ apskaitą tvarkiusiems asmenims tokias deklaracijas paruošus
420 368,40 Lt  buvo nepagrįstai padidintos pirkimo ir sumažintos mokėjimo PVM sumos:

1. 11 349,15 Lt – pagal 2006 m. sausio PVM deklaraciją,
2. 13 423,73 Lt – pagal 2006 m. vasario PVM deklaraciją,
3. 16 474,58 Lt – pagal 2006 m. kovo PVM deklaraciją,
4. 11 135,59 Lt – pagal 2006 m. gegužės PVM deklaraciją,
5. 13 728,81 Lt – pagal 2006 m. birželio PVM deklaraciją,
6. 15 254,24 Lt – pagal 2006 m. rugpjūčio PVM deklaraciją,
7. 20 135,59 Lt – pagal 2006 m. rugsėjo PVM deklaraciją,
8. 18 305,06 Lt – pagal 2006 m. spalio PVM deklaraciją,
9. 18 305,06 Lt – pagal 2006 m. lapkričio PVM deklaraciją,
10. 18 305,06 Lt – pagal 2006 m. gruodžio PVM deklaraciją,
11. 19 830,51 Lt – pagal 2007 m. sausio PVM deklaraciją,
12. 19 118,70 Lt – pagal 2007 m. vasario PVM deklaraciją,
13. 14 804,84 Lt – pagal 2007 m. kovo PVM deklaraciją,
14. 13 769,46 Lt – pagal 2007 m. balandžio PVM deklaraciją,
15. 14 441,92 Lt – pagal 2007 m. gegužės PVM deklaraciją,
16. 14 217,71 Lt – pagal 2007 m. birželio PVM deklaraciją,
17. 18 915,25 Lt – pagal 2007 m. liepos PVM deklaraciją,
18. 18 347,80 Lt – pagal 2007 m. rugpjūčio PVM deklaraciją,
19. 17 389,83 Lt – pagal 2007 m. rugsėjo PVM deklaraciją,
20. 13 530,51 Lt – pagal 2007 m. spalio PVM deklaraciją,
21. 12 909,60 Lt – pagal 2007 m. lapkričio PVM deklaraciją,
22. 15 120 Lt – pagal 2008 m. vasario PVM deklaraciją,
23. 14 742 Lt – pagal 2008 m. kovo PVM deklaraciją,
24. 12 222 Lt – pagal 2008 m. balandžio PVM deklaraciją,
25. 10 080 Lt – pagal 2008 m.  birželio PVM deklaraciją,
26. 14 616 Lt – pagal 2008 m. rugpjūčio PVM deklaraciją,
27. 11 957,40 Lt – pagal 2008 m. rugsėjo PVM deklaraciją ir
28. 7 938 Lt – pagal 2008 m. lapkričio PVM deklaraciją;

2 335 380,10 Lt buvo nepagrįstai padidintos apmokestinamąjį pelną mažinančios sąnaudų sumos:

1. 868 982,71 Lt – pagal 2006 m. pelno mokesčio deklaraciją,
2. 984 867,39 Lt – pagal 2007 m. pelno mokesčio deklaraciją ir
3. 481 530 Lt Lt – pagal 2008 m. pelno mokesčio deklaraciją;

233 827 Lt sumažintos mokėtino JAPM sumos:

1. 130 347 Lt – už 2006 m. ir
2. 103 480 Lt – už 2007 m. (už 2008 m. pelno deklaracijoje deklaruota 481 530 Lt didesnių sąnaudų suma buvo padidintas apskaičiuotas nuostolis už 2008 m.),

55 455 Lt buvo sumažintas mokėtinas SM:

1) 34 759 Lt – už 2006 m. ir

2) 20 696 Lt – už 2007 m.

P. N. visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio draudimo mokesčio deklaracijas patvirtino UAB „C. V.“ direktoriaus elektroniniu parašu ir nuo 2006-02-27 iki 2009-09-30 kartu su UAB “C. V.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu UAB „C. V.“ apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinų 709 650 Lt dydžio mokesčių: 420 368 Lt PVM, 233 827 Lt JAPM ir 55 455 Lt SM, mokėjimo, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybei buvo padaryta didelės, 709 650 Lt dydžio, žalos.

              UAB „C. V.“ VĮ „Registrų centas“ buvo įregistruota 1998-02-19 kodu (duomenys neskelbtini). (t. 2, b.l. 85, 86). 2011 m. lapkritį vienintelės steigiamos įmonės akcininkės, Didžiosios Britanijos bendrovės „C. V. inc.“ (UAB „C. V.“ įstatų
4.1 p.: t. 2, b.l. 91), sprendimu (t. 2, b.l. 97) šios įmonės direktoriumi 4 m. buvo paskirtas P. N.. Vėliau jis buvo skiriamas šios įmonės direktoriumi dar 2 kartus (nuo 2003-11-27 iki 2006-11-26 ir nuo 2006-11-27 iki 2009-11-26: t. 2, b.l. 98, 99). Baudžiamojoje byloje nėra dokumento ar jo nuorašo, patvirtinančio tai, kad E. G. buvo paskirtas bendrovės „C. V. inc.“ įgaliotu atstovu, tačiau proceso dalyvių šis faktas neginčijamas, todėl teismas laiko jį nustatytu.

Kaltinamieji E. G. ir P. N. kaltais prisipažino ir parodė, kad jis, E. G., buvo paskirtas vienintelės UAB „C. V.“ akcininkės įgaliotu atstovu ir taip kontroliavo jos veiklą, o jis, P. N. , UAB „C. V.“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo jos įsteigimo. 2005 m. buvo parengtas didžiulis golfo laukų šalia „Le Meridien“ viešbučio įrengimo  projektas. Tam buvo reikalingos nemažos lėšos. Jis, E. G., kaip steigėjo atstovas, sprendė visus finansinius įmonės klausimus. Jis gi, P. N., organizavo įmonėje logistikos veiklą. Pasak P. N.
UAB „P.v.“,  „T.“, „V.p.i.“, Latvijos kompanija „P. E.“, Estijos kompanija „R.i. OU, J. T. OU“ jam yra žinomos, tačiau jų vadovų jis nepažinojo, su jais bendravo E. G.. Pastarasis patvirtino, kad 2006 m. jis susipažino su A. A. ir V. B., kurie pasiūlė mokesčių, tame tarpe ir PVM, sumažinimo būdą: dėl realiai neatliekamų darbų ar paslaugų sudaromos fiktyvios paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartys, pildomos atitinkamai fiktyvios PVM sąskaitos faktūros ir jos įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą. Pasak A. A. ir V. B. jie valdo tokias įmones, su kuriomis galima būtų sudaryti fiktyvias sutartis, bet tam, kad fiktyvūs sandoriai atrodytų realūs, pinigus už neva atliktus darbus ar suteiktas paslaugas bankiniu pavedimu reikėtų pervesti į jų nurodytas bankines sąskaitas. A. A. ir V. B. įsipareigojo po to išgryninti gautas lėšas ir, pasilikdami tam tikrą jų dalį kaip atlygį už suteiktą paslaugą, grąžinti jas. E. G. nurodė, kad pasak A. A. ir V. B. jis prieš planuodamas tam tikrų darbų atlikimą turėtų numatyti konkrečius neva atliktinus darbus arba suteiktinas paslaugas, pinigų sumą už tokius neva atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, įrašyti šiuos duomenis į sutartį, PVM sąskaitą faktūrą ir perduoti juos jiems. Su tokiu siūlymu jis, E. G., sutiko. P. N. patvirtino, kad apie tokį E. G. padarytą pasiūlymą jis žinojo, suvokė, kad jo vadovaujamai įmonei siūloma sudaryti fiktyvias darbų ir paslaugų sutartis, pagal kurias jų numatyti darbai nebus atliekami, paslaugos nebus teikiamos. Toliau E. G. parodė, kad pradėjo veikti pagal su A. A. ir V. B. suderintą planą: duomenis apie fiktyvių sandorių kainas, kurias reikėjo įrašyti ir į fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, jis A. A. ir V. B. nurodydavo telefonu arba susitikęs su jais tiesiogiai įvairiose Vilniaus vietose. Dokumentuose buvo nurodomi UAB „V.p.i.“, „T.“, Latvijos kompanijų „P. E.“, „P.p.“, Estijos kompanijų „R. I. OU“, „J. T. OU“ pavadinimai, juos pateikė A. A. ir V. B.. Paruoštas sutartis jis pateikdavo P. N. pasirašyti. Įmonės finansininkės apie apskaitai teikiamų dokumentų fiktyvumą nežinojo. E. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 32-33), pagal kuriuos visos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į atitinkamo mėnesio PVM deklaracijas ir pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokių fiktyvių PVM sąskaitų  faktūrų išrašymas ir įtraukimas į UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą baigėsi, ir ryšiai su A. A. bei V. B. nutrūko. UAB „C. V.“ direktorius P. N. apie šiuos tariamai vykdomus sandorius viską žinojo, pasirašydavo  suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir sutartis, kuriuos jis, E. G., šiam pateikdavo. Visi išgryninti ir jam grąžinti pinigai buvo panaudoti golfo aikštynų statybai. P. N. toliau parodė, kad jis A. A. ir V. B. praktiškai nepažinojo, tačiau porą kartų E. G. kabinete matęs kelis atvykusius vyrus, vieno jų vardas buvo V.. Šie asmenys buvo atvežę kažkurios išvardintų įmonių PVM sąskaitą faktūrą ar sutartį. E. G. pateikiamas fiktyvias sutartis jis perduodavo įmonės finansininkams, kurie jo liepimu įtraukdavo jas į buhalterinę apskaitą. Jis suvokė, kad tokiu būdu bus neteisėtai sumažinamas UAB „C. V.“ valstybei mokėtini PVM, JAPM, kiti mokesčiai. Visi tokiu būdu išgryninti pinigai buvo panaudoti bendrovės veiklai. Taip buvo pasielgta dėl papildomų lėšų sudėtingiems žemės darbams stygiaus. Valstybei padarytą žalą atlygino.

Kaltinamosios UAB „C.V. atstovė V.Rudaja pareikštus kaltinimus pripažino. Ji paaiškino, kad PVM mokestį moka pirkėjas, o perkančioji įmonė jį gali atgauti. Įmonės buhalterė apie tai, kad jai buvo teikiami suklastoti dokumentai, nežinojo. Pelno tuo laikotarpiu įmonė neturėjo. UAB „C. V.“ neteisėtai pildydavo fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kurių duomenys buvo įtraukiami į atitinkamas deklaracijas.

              UAB „C. V.“ veikla buvo ištirta buhalterinės apskaitos ir mokesčių specialistų. Pagal jų išvadą (t. 2, b.l. 58-77) UAB „C. V.“ buvo sudariusi sandorius su UAB „V.p.i.“, „T.“,  „P.v.“, Latvijos kompanijomis „P. E.“ ir „P. P.“ ir pagal nuo 2006-01-26 iki 2008-11-27 šių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pirko iš jų paslaugų už 2 755 748,50 Lt, kur 420 368,40 Lt sudarė PVM (t. 2, b. l. 63, 106-108):

1. UAB „V.p.i.“ vardu užpildytos 5 PVM sąskaitos faktūros:

- 2006-10-31 serijos VPI Nr. 0005

- 2006-11-07 serijos VPI Nr. 0010,

- 2006-12-15 serijos VPI Nr. 0020,

- 2007-01-31 serijos VPI Nr. 0036 ir

- 2007-02-20 Nr. 0039 dėl tvenkinių įrengimo, žemės paviršiaus tvarkymo už 615 333,28 Lt (iš jų 93 864,39 Lt – PVM);

2) UAB„T.“ vardu užpildytos 3 PVM sąskaitos faktūros:

- 2007-03-20 serijos TR Nr. 0000007,

- 2007-04-27 serijos TR Nr. 0000017 ir

      - 2007-05-17 serijos TR Nr. 0000020 dėl grunto pervežimo paslaugų už 281 995,22 Lt (iš jų    43 016,22 Lt – PVM);

3) Bendrovės su ribota atsakomybe „P. E.“ vardu užpildyta 12 PVM sąskaitos faktūros:

- 2006-01-26 serijos EU Nr. 021,

- 2006-02-22 serijos EU Nr. 031,

- 2006-03-14 serijos EU Nr. 034,

- 2006-05-26 serijos EU Nr. 044,

- 2006-06-27 serijos EU Nr. 050,

- 2006-08-03 serijos EU Nr. 057,

- 2006-09-18 serijos EU Nr. 077,

- 2007-06-26 serijos EU Nr. 158,

- 2007-07-23 serijos EU Nr. 169,

- 2007-08-24 serijos EU Nr. 192,

- 2007-09-25 serijos EU Nr. 206 ir

    - 2007-10-31 serija EU Nr. 229 dėl tvenkinių įrengimo, žemės paviršiaus tvarkymo ir grunto pervežimo už 1 205 585 Lt (kur 183 902,79 Lt – PVM);

4) UAB „P.v.“ vardu užpildyta 2007-11-30 PVM sąskaita faktūra serijos
PP/S Nr. 0067 dėl augalinio grunto paruošimo ir transportavimo už 84 629,60 Lt (kur
12 909,60 Lt – PVM);

5) SIA „P. P.“ vardu užpildytos 7 PVM sąskaitos faktūros:

- 2008-02-19 serijos PLM Nr. 0000001,

- 2008-03-26 serijos PLM Nr. 0000004,

- 2008-04-22 serijos PLM Nr. 0000006,

- 2008-06-19 serijos PLM Nr. 0000010,

- 2008-08-18 serijos PLM Nr. 0000035,

- 2008-09-30 serijos PLM Nr. 0000066 ir

      - 2008-11-27 serijos PLM Nr. 0000093 dėl grunto vežimo už 568 205,40 Lt (kur
    86 675,40 Lt – PVM).

              Tokie specialistų nurodomi duomenys patvirtinami atitinkamų dokumentų kopijų duomenimis
(t. 2, b.l. 130-138, 151-186, t. 3, b.l. 1-5, 9-25).

Toliau specialistai nurodė, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „C. V.“ apskaitos dokumentus ir išrašus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“,
UAB „C. V.“ UAB „V.p.i.“, „T.“, „P.v.“, Latvijos kompanijoms „P. E.“ ir „P. P.“ pagal šių bendrovių išrašytas PVM sąskaitas faktūras nuo 2006-01-26 iki 2008-12-18 sumokėjo 2 755 748,92 Lt (t. 2, b. l. 106-108).

Tokia specialistų išvada patvirtinama AB „SEB bankas“ pateiktais duomenimis (t. 2, b.l. 121-129, 140-149, 167-173, 187-194, t. 3, b.l. 7-8).

Specialistai nustatė, kad UAB „C. V.“ atsiskaitymus su Latvijos įmone „P. P.“ vykdė pagal trišales sutartis, sudarytas tarp UAB „C. V.“, „P. P.“ ir „R. I. OU“, UAB „C. V.“, „P. P.“ ir „J. T. OU“ (t. 3, b.l. 28-29, 32-33, 35-36, 40, 42) vykdė ir „J. T. OU“ (per „R. I. OU“ buvo pervesti 117 675,20 eurų (406 308,92 Lt), per „J. T. OU“ – 46 881,67 eurų (161 873,03 Lt): t. 32, b.l. 30-31, 34, 37, 39, 41). Išraše iš
UAB „C. V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 23, b.l. 37) minėta
2008-12-18 trišalė 52 038 Lt įskaitymo sutartis tyrimui pateikta nebuvo.

              Specialistai pažymėjo, kad nurodytų anksčiau PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įregistruoti UAB „C. V.“ 2006-2008 m. buhalterinės apskaitos registruose, ir į jos apskaitą pagal šiuos duomenis buvo įtraukta 2 335 380,10 Lt sąnaudų, 420 368,40 Lt pirkimo PVM, 2 755 748,50 Lt skolos tiekėjams. Atsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo metu iškeltą minėtų anksčiau sandorių fiktyvumo prezumpciją, specialistai padarė išvadą apie tai, kad dėl dokumentų apie fiktyvius sandorius duomenų įtraukimo į UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006, 2007 ir 2008 m. (t. 2, b. l. 75-76)

Ištyrę UAB „C. V.“ pateiktas 2006, 2007 ir 2008 m. mokesčių deklaracijas (t. 3, b.l. 43-99), specialistai nurodė, kad kadangi apskaitos registruose įmonė apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „V.p.i.“, „T.“, „P.v.“, Latvijos kompanijų „P. E.“ ir „P. P.“ vardu nuo 2006-01-26 iki 2008-11-27 išrašytas sąskaitas faktūras, ji, paskaičiuodama mokesčius, į 2006, 2007 ir 2008 m. mokesčių deklaracijas, pateiktas Vilniaus apskrities VMI, įrašė neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas bei mokėtinus į biudžetą PVM, JAPN ir SM (t. 2, b. l. 74-75):

1. formos (duomenys neskelbtini) metinėse JAPM deklaracijose:
• už 2006 m. deklaravo 868 982,71 Lt didesnes sąnaudas ir šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną, neapskaičiavo 130 347 Lt JAPM už 2006 m.,
• už 2007 m. deklaravo 984 867,39 Lt didesnes sąnaudas ir neapskaičiavo 689 870 Lt apmokestinamojo pelno, nepriskaičiavo 103 480 Lt JAPM už 2007 m.,
• už 2008 m. deklaravo 481 530 Lt didesnes sąnaudas ir šia suma padidino bendrovės apskaičiuotą 1 111 430 Lt nuostolį už 2008 m.;
2. formos FR0600 mėnesinėse PVM deklaracijose:

• už 2006 m. pirkimo PVM ir PVM atskaitą padidino 156 416,87 Lt (sausį - 11 349,15 Lt, vasarį - 13 423,73 Lt, kovą - 16 474,58 Lt, gegužę - 11 135,59 Lt, birželį - 13 728,81 Lt, rugpjūtį - 15 254,24 Lt, rugsėjį - 20 135,59 Lt, spalį - 18 305,06 Lt, lapkritį - 18 305,06 Lt ir gruodį - 18 305,06 Lt),

• už 2007 m. pirkimo PVM ir  PVM atskaitą padidino 177 276,13 Lt (sausį - 19 830,51 Lt, vasarį - 19 118,70 Lt, kovą - 14 804,84 Lt, balandį - 13 769,46 Lt, gegužę - 14 441,92 Lt, birželį - 14 217,71 Lt, liepą - 18 915,25 Lt, rugpjūtį - 18 347,80 Lt, rugsėjį - 17 389,83 Lt, spalį - 13 530,51 Lt, lapkritį - 12 909,60 Lt), 
• už 2008 m.  pirkimo PVM ir PVM atskaitą padidino 86 675,40 Lt (vasarį - 15 120 Lt,
  kovą mėn. - 14 742 Lt , balandį - 12 222 Lt, birželį - 10 080 Lt, rugpjūtį - 14 616 Lt,  rugsėjį - 11 957,40 Lt, lapkritį - 7 938 Lt);

3. formos KIT702 metinėse SM deklaracijose:

• už 2006 m. deklaravo 868 982,71 Lt mažesnę SM mokestinę bazę ir dėl to neapskaičiavo 34 759 Lt SM už 2006 m.,
• už 2007 m SM apskritai nedeklaravo, neapskaičiavusi 689 870 Lt SM bazės ir tokiu būdu nepriskaičiavusi 20 696 Lt SM už 2007 m.

Reziumuodami atliktą tyrimą, specialistai priėjo išvadą apie tai, kad UAB „C. V.“, realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodama UAB „V.p.i.“, „T.“, „P.v.“, Latvijos kompanijų „P. E.“ ir „P. P.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus (2006-01-26 – 2008-11-27 PVM sąskaitas faktūras), buhalterinėje apskaitoje 2006, 2007 ir 2008 metais apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko 2 335 380,10 Lt padidino savo sąnaudas, 420 368,40 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, neapskaičiavo 233 827 Lt JAPM ir 55 455 Lt SM už 2006 ir 2007 m. ir tuo Lietuvos Respublikos  valstybės biudžetui padarė 709 650 Lt dydžio žalą.

Vertindamas tokią specialistų išvadą, teismas negali nepastebėti, kad ji iš esmės yra sąlyginė: kaip jau buvo nurodyta, ji grindžiama specialistų prielaida apie tai, kad visos išvadoje minimos ūkinės operacijos tarp UAB „C. V.“ ir UAB „V.p.i.“, „T.“, „P.v.“, Latvijos kompanijų „P. E.“ bei „P. P.“ realiai nebuvo įvykdytos. Be abejo, tai patvirtino, visų pirma, kaltinamieji, prisipažinę tuo, kad sutartyse numatytų ūkinių darbų ir nebuvo planuojama vykdyti. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjų įtariamaisiais kitoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų pateikta informacija.

Įtariamasis A. A. parodė (t. 1, b.l. 96-101), kad prieš kurį laiką pažįstamas R. V. jam ir jo draugui V. B. pasiūlė užsidirbti pinigų nusikalstamu būdu. R. V. jiems paaiškino, kad jis, t.y. R. V., savo ar kažkokių kitų įmonių vardu gali bet kuriai Lietuvos įmonei paruošti PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus dėl bet kokių darbų ar paslaugų tariamo atlikimo juos perkančiai įmonei, o tariamus darbus ir paslaugas tariamai perkančiai įmonei atsiskaičius su PVM sąskaitas faktūras išrašiusia įmone per banką arba grynais (pagal kasos pajamų orderius), visi pinigai bus padalinti: didžioji jų dalis grįš tariamų darbų ar paslaugų pirkėjui, o kita, mažesnė dalis, liks R. V. ir jiems kaip tarpininkams. R. V. jiems pasiūlė ieškoti tariamų darbų ar paslaugų pirkėjus, ir už tai jie galės gauti kelis procentus nuo tariamų darbų ar paslaugų vertės virš R. V. paimamų 12-15 %. Jis ir V. B. sutiko. Jam su V. B. įsitraukus į šią nusikalstamą veiklą jie dažniausiai kartu  susitikdavo su kitais nusikalstamoje veikloje dalyvavusiais asmenimis, perduodami reikiamus dokumentus dėl tariamų darbų ar paslaugų pirkimo pardavimo, gautus grynuosius pinigus. Vienas iš žmonių, kuris atstovavo tariamų darbų ar paslaugų pirkėją, ir kuris kartu su juo bei kitais asmenimis dalyvavo nusikalstamoje veikloje, buvo E. G.. Jis su V. B. pasiūlė E. G. nurodytą anksčiau nusikalstamos veiklos schemą, kad gautų „juodųjų“ grynųjų pinigų bei sumažinti įmonių valstybei mokėtinus mokesčius. E. G. sutiko su jų pasiūlymu. Jie aptarė  jų ir E. G. atlygio už tai dydį. Buvo sutarta, kad atsiskaitymas už tariamus darbus ar paslaugas bus atliekamas tik mokėjimo pavedimais per bankus. Tariamų paslaugų ir darbų reikėjo E. G. atstovaujamai UAB „C. V.“. Kai E. G. prireikdavo fiktyvių darbų ar paslaugų, pastarasis kreipdavosi į jį ir V. B.. Jie pateikdavo E. G. R. V. nurodytus tų įmonių, su kuriomis turi būti sudarytas sandoris, duomenis. Po to E. G. perduodavo jiems jau paruoštas ir pasirašytas sutartis, tariamai atliktų darbų aktus. Šiuos dokumentus jie perduodavo R. V., kartais – V. N., iš kurių vėliau atsiimdavo paruoštas ir iš R. V. atstovaujamų įmonių pusės pasirašytas suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl darbų ar paslaugų pardavimo UAB „C. V.“ ir atitinkamas sutartis. Šiuos dokumentus jis su V. B. perduodavo E. G.. Toliau UAB „C. V.“ pervesdavo atitinkamas pinigų sumas už tariamus darbus ar paslaugas į R. V. atstovaujamų įmonių sąskaitas. Šios lėšos jam, A. A., nežinomu būdu bei aplinkybėmis būdavo išgryninamos, ir R. V. perduodavo jam ir V. B. apie 87-90 % išgrynintų pinigų. Jis ir V. B. palikdavo sau apie 1-3 % gautos sumos, likusius maždaug 85 % pinigų perduodavo tiesiogiai E. G.. Tokie jo ir V. B. susitikimai su E. G. vykdavo UAB „C. V.“ būstinėje, esančioje prie „Villon“ viešbučio. Be E. G. jam su V. B. teko matyti ir UAB „C. V.“ direktorių P. N., šiek tiek su juo bendrauti, tačiau tas bendravimas apsiribojo tik tuo, kad vienu momentu pastarasis paklausė jo ir V. B., kas tai per įmonės, kurių vardu jie atveža dokumentus E. G.. Apie vykdomą nusikalstamą veiklą jie su P. N. nekalbėjo. Tariami sandoriai per E. G. buvo vykdomi maždaug 2006 – 2008 m.

Įtariamasis V. B. davė parodymus, analogiškus A. A. parodymams (t. 1., b.l. 102-104).

Įtariamasis V. N. (t. 1, b.l. 45-54) patvirtino, kad jis R. V. nurodymu padėjo įsteigti eilę įmonių, jų tarpe – ir UAB „V.p.i.“, „T.“, skirtų nusikalstamoms veikoms slėpti, paruošęs jų steigimo dokumentus. Duomenis, reikalingus šioms įmonėms steigti, pateikė R. V.. Tokių įmonių steigime dalyvavo ir A. J.. Įsteigtos įmonės R. V. buvo parduodamos ar kitaip perleidžiamos kitiems asmenims. Jis buvo paskirtas UAB „P.v.“ direktoriumi, ir jam teko pasirašyti  R. V. pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, surašytas šios bendrovės vardu, įvairių darbų atlikimo aktus. Šiuos dokumentus spausdindavo įmonės buhalterė S. Ž.. R. V. liepimu jis atidarė UAB „P.v.“ sąskaitą banke ir kartais išgrynindavo joje buvusias lėšas. Išgrynintus pinigus atiduodavo R. V..

Įtariamoji S. Ž. parodė (t.1, b.l. 55-58), kad ji dirbo R. V. vadovaujamoje
UAB „A. I.“ ir UAB „P.v.“ buhaltere. R. V. , o kartais – ir V. N. nurodymais ji ruošdavo įvairių įmonių, tame tarpe Latvijos kompanijos „P. E.“ ir
UAB „P.v.“, dokumentus. Duomenis, kuriuos reikėjo įrašyti į kompanijos „P. E.“ ir UAB „P.v.“ vardu paruoštas PVM sąskaitas faktūras, jai pateikdavo R. V. ir V. N.. Duomenys buvo nurodomi atitinkamose sutartyse ir atliktų darbų aktuose. Jai ne kartą tekdavo priimti iš sutuoktinių J. grynuosius pinigus, kuriuos ji perduodavo R. V..

Liudytoja pažymėjo, kad UAB „P.v.“ vertėsi konsultavimu ir įvairių projektų rengimu, tuo tarpu, verta prisiminti, su UAB „C. V.“ ji buvo sudariusi augalinio grunto paruošimo ir transportavimo darbų atlikimo sutartį (t. 3, b.l. 1-2), kurią sprendžiant pagal 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą (t. 3, b.l. 5) įvykdė.

Įtariamoji A. J. parodė (t. 1, b.l. 60-64), kad ji, dar 2001 m. susipažinusi su R. V., jo nurodymu ne kartą išgrynindavo iš įvairių įmonių, realiai nevykdančių jokios veiklos, tame tarpe ir
UAB „V.p.i.“, sąskaitų pinigus ir perduodavo juos R. V.. Tai buvo jos pagrindinė funkcija. Tokioms operacijoms atlikti ji parinkdavo ir pašalinius asmenis, kurie tai darydavo už maždaug 100 Lt atlygį. 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje R. V. pavedimu ji UAB „T.” direktoriaus pareigoms atlikti parinko G. Ž.. Kartu su ja lėšas išgrynindavo L. M., V. P. ir V. M..

              Įtariamoji V. P. parodė (t. 1, b.l. 75-77), kad pusseserės A. J. pasiūlymu ji už 600 Lt dydžio mėnesinį užmokestį apie metus laiko 5-7 kartus per mėnesį įvairiuose Vilniaus bankuose nuiminėdavo grynuosius pinigus nuo įvairių įmonių, tame tarpe ir UAB „T.“ ir bendrovės „P. E.“, sąskaitų, pasirašydama atitinkamus bankų dokumentus. Pinigus atiduodavo A. J.. Sumos buvo įvairios – nuo 20 iki 50 tūkstančių litų. Žino, kad nurodymus dėl pinigų nuėmimo A. J. duodavo V. N. ir S. Ž.. A. J. prašymu tokiam „darbui“, t.y. pinigų gryninimui, ji buvo suradusi dar keletą asmenų, tarp kurių buvo G. M., V. M. bei L. M..

              Liudytojas A. J. parodė (t. 1, b.l. 65-69), kad per savo žmoną A. J. ir R. V. jis vadybininku buvo įdarbintas Latvijos įmonėje „P. E.“, tačiau realiai jokio darbo nedirbo, o tik grynindavo pinigus nuo šios įmonės sąskaitos. Nurodymus apie reikiamą pinigų sumą, banką ir kt. jam duodavo S. Ž. arba V. N.. Iš pradžių tiek jis, tiek jo žmona važiuodavo pas S. Ž. į jos darbovietę, kur gaudavo reikiamos informacijos, po to tokia informacija būdavo perduodama telefonu. Išgrynintus pinigus jis ir A. J. su banko kvitais veždavo S. Ž., vėliau – V. N.. Už kiekvieną operaciją jis gaudavo apie 200 Lt atlygį. UAB „V.p.i.“, „P.v.“,  kompanija „P. E.“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdė, jos buvo priedanga finansiniams nusikaltimams daryti.

Liudytojas G. Ž. parodė (t. 1, b.l. 88-95), kad jis tarpininkaujant A. J. buvo fiktyviai įdarbintas UAB „T.“. Po įsidarbinimo jis kelis kartus buvo sutikęs A. J.. Ši klausinėjo, ar nepažįsta jis dar kokių nors žmonių, kurie irgi sutiktų fiktyviai įsidarbinti. Kartą, kai jis norėjo nusipirkti prekę išsimokėtinai ir jam prireikė pažymos iš darbovietės, sutiko A. J. ir paklausė jos, ar jis, G. Ž., dar dirba UAB „T.“. A. J. atsakė, kad niekas niekur nebedirba, UAB „T.“ neva likvidavo. Vėliau iš FNTT pareigūnų jis sužinojo, kad jis buvo UAB „T.“ direktorius.

Tokie G. Ž. parodymai akivaizdžiai patvirtina kaltinimo tezę, kad UAB „T.“ jokios ūkinės veiklos realiai nevykdė.

Taigi E. G., P. N. prisipažinimas kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo patvirtinamas specialistų išvados, įtariamųjų kitoje baudžiamojoje byloje parodymų visetu. Iš surinktų faktinių duomenų visumos matyti, kad UAB „T.“, „V.p.i.“, „P.v.“, kompanija „P. P.“ jokios realios ūkinės veiklos nevykdė ir tik dangstė finansinių operacijų atlikimą. Pagal UAB „C. V.“ pavyzdį galimą teigti, kad šių operacijų esmė buvo piniginių lėšų, gautų iš kitų įmonių apmokant realiai neteikiamas paslaugas ir realiai neatliekamus darbus gryninimas. Į šią veiklą buvo įsijungusi grupė žmonių su išankstiniu vaidmenų ir funkcijų pasiskirstymu, už savo funkcijų atlikimą šie žmonės gaudavo piniginį atlygį. Tai yra akivaizdūs organizuotos grupės požymiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina išvadą, kad finansinės operacijos su UAB „C. V.“ atliko organizuotos grupės nariai.

E. G., susisiekęs su dviem tokios organizuotos grupės dalyviais, susitarė su jais apie tai, kad tam tikros įmonės pasirašys su UAB „C. V.“ sutartis, pagal kurias rangovai fiktyviai įsipareigos atlikti tam tikrus darbus, kurie realiai nebus atlikti. Dėl tokių realiai atliktų darbų bus sudaryti jų priėmimo aktai, užpildytos PVM sąskaitos faktūros, kurios bus perduotos apmokėjimui UAB „C. V.“. Ši atliks apmokėjimą banko pavedimu, fiktyvių rangovų atstovai pervestas sumas išgrynins ir grąžins E. G., palikę dalį išgrynintų sumų kaip atlygį už tokią paslaugą. E. G. apie tokį planą informavo P. N., kuris sutiko su tokiu modeliu. Tai reiškia, kad tiek E. G., tiek P. N. veiksmai realizuojant šį modelį buvo vykdomi vieninga šių kaltinamųjų tyčia. Teikdamas fiktyviems rangovams UAB „C. V.“ duomenis, melagingą informaciją apie neva atliktinus darbus, jų kainą, kad būtų paruošti suklastoti dokumentai (rangos, darbų atlikimo sutartys, darbų priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros), E. G. organizavo dokumentų suklastojimą ir, perduodamas fiktyvių rangovų paruoštus suklastotus dokumentus, kuriuose buvo panaudota jo pateikta informacija (rangos, darbų atlikimo sutartis, darbų priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras), P. N., organizavo jų panaudojimą UAB „C. V.“ veikloje. Čia būtina aptarti kelis dalykus. Visų pirma kaltinime teigiama, kad tai buvo tikri dokumentai, tačiau tai neatitinka nustatytų aplinkybių: dokumentai buvo kuriami, gaminami su išankstine nuostata, kad jų turinys neatitinka tikrovės. Tai reikšią, kad šie dokumentai buvo netikri. Tokiu atveju E. G. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą. Antra, kaltinime nurodoma, kad E. G. ne tik organizavo dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą, bet ir klastojo dokumentus. Iš surinktų duomenų viseto matyti, kad E. G. tokių fizinių veiksmų nesiėmė, todėl kaltinimas tiesioginiu dokumentų suklastojimu yra nepagrįstas ir pašalintinas. Iš specialistų išvados, kurios atitikimas tikrovę teismui abejonių nekelia, matyti, kad dėl šių netikrų dokumentų panaudojimo valstybės biudžetui buvo padaryta 709 650 Lt dydžio žala. Tai neabejotinai didelis žalos mastas. Taigi E. G. šiuo atveju padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d.

P. N. gautus iš E. G. pagamintus netikrus dokumentus pasirašė kaip UAB „C. V.“ direktorius (tuo atlikęs netikrų dokumentų pagaminimo veiksmus) ir perdavė juos vykdymui bei apskaitai (tuo šiuos pagamintus netikrus dokumentus panaudojęs). Kaip nurodyta anksčiau, tokiais veiksmais valstybei buvo padaryta didelės žalos. Tuo P. N. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad E. G. organizavo ir vykdė apgaulingą UAB „C. V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas  LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d., LR 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
Nr. IX-575 (toliau – ĮFAĮ) 14 str. reikalavimus. Kaltinamajame akte taip pat yra nuorodos į BAĮ 4 str.,
21 str. 1 d. kaip normas, reglamentuojančias buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Teismo įsitikinimu Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. dispozicija nėra blanketinė, nes joje nėra nuorodų į kitas teisės normas, o sąvokai „apgaulingas“ taikytinas vertinamasis kriterijus.

BAĮ 4 str. įpareigoja ūkio subjektus apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų  pateikiama laiku, ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Taigi ši norma reikalauja taikyti buhalterinei apskaitai tikrumo, t.y. atitikimo tikrovę, kriterijų.

E. G. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą buhalterinėje
UAB „C. V.“ apskaitoje. Tokių veiksmų rezultatas – iškraipyti UAB „C. V.“ buhalterinės apskaitos duomenys, dėl kurių, kaip nurodė specialistai, iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006, 2007 ir 2008 m.

BAĮ 6 str. 2 d. reikalauja įtraukti į įmonės apskaitą visas ūkines operacijas ir visus ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Formaliai šis reikalavimas buvo įvykdytas, į apskaitą buvo įtrauktos visos ūkinės UAB „C. V.“ operacijos, tame tarpe ir realiai nevykdytos. Šis reikalavimas pažeistas nebuvo, tačiau visa esmė yra ta, kad bendrovėje buvo apskaityti netikri dokumentai. Tuo ir pasireiškė buhalterinės apskaitos tvarkymo apgaulingumas.

Teismas negali sutikti su kaltinimu E. G. toje dalyje, kurioje teigiama, kad jis pats apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: šio nusikaltimo sudėties subjektas yra specialus.

LR Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 (toliau – Nutarimas) 29 p. nurodoma, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Tikrai, BAĮ 10 str. numato asmenų, privalančių tvarkyti buhalterinę apskaitą, ratą. Jame nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko:

1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė.

2. Valstybės ir savivaldybės įmonių apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta tvarka.

3. Biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta tvarka arba centralizuotai.

4. Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 d. nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas.

5. Ūkininko ūkio apskaitą, be šio straipsnio 1 d. nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats ūkininkas arba ūkininko partneriai.

6. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 d. nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas.

Pagal BAĮ 11 str. (LR 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1178 red.) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

BAĮ 21 str. numato, kad už apskaitos organizavimą, jos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

E. G. UAB „C. V.“ nėjo jokių pareigų, jis nebuvo pasamdytas jos buhalterinei apskaitai tvarkyti ir todėl jo statusas neatitinka apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto sąvokos. Tuo tarpu baudžiamosios teisės doktrinoje vyrauja ta nuostata, kad nusikaltimo, kurio subjektas yra specialus, vykdytojas gali būti tik specialus subjektas. Taigi E. G. nėra apgaulingo UAB „C. V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo vykdytojas, tačiau kartu su V. B. ir A. A. sukūręs nusikalstamo elgesio modelį, įtraukė į šio modelio realizavimą P. N. ir pačią UAB „C. V.“, sąmoningai pateikdamas P. N. žinomai netikrus dokumentus, suvokdamas, kad jie bus panaudoti šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Tuo jis organizavo apgaulingą šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d.

P. N. kaip UAB „C. V.“ direktorius atsakingas už įmonės veiklą ir, konkrečiau kalbant, už jos buhalterinės apskaitos tvarkymą, šioje veikloje panaudojo žinomai netikrus dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiesiogiai buhalterinę apskaitą tvarkę specialistai nesuvokė, kad dokumentai dėl UAB „C. V.“ ir UAB „T.“, „V.p.i.“, „P.v.“, kompanijos „P. P.“ minėtų anksčiau sandorių yra netikri. Tokiu atveju P. N. šiuos asmenis panaudojo kaip įrankį apgaulingam UAB „C. V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymui. Jis atsižvelgiant į minėtas BAĮ nuostatas atitinka apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties specialaus subjekto statusą ir tokiu atveju pripažintinas šios nusikalstamos veikos vykdytoju. Taigi P. N. apgaulingai tvarkė UAB „C. V.“ buhalterinę apskaitą ir tuo padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kartu teismas pažymi, kad šį nusikaltimą organizavo E. G., ir kaltinimas P. N. šio nusikaltimo organizavimu yra nepagrįstas.

E. G. ir P. N. sąmoningai siekė išvengti mokesčių valstybei mokėjimo. Įgyvendindami šį siekį, E. G., kaip nurodyta anksčiau, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų realizavimą, o P. N. liepė įtraukti netikrus duomenis į įmonės buhalterinę apskaitą ir, atitinkamai, į PVM, pelno ir socialinio mokesčių deklaracijas. Šias deklaracijas jis pasirašė kaip įmonės vadovas (t. 3, b.l.
43-99, 160-185) ir pateikė Vilniaus VMI. Tokiu atveju akivaizdu, kad E. G. organizavo neteisingų duomenų apie UAB „C. V.“ pajamas, pelną, turtą ir jų panaudojimą, įtraukimą į deklaracijas ir šių deklaracijų pateikimą mokesčių administratoriui, o P. N., šių duomenų įrašymui panaudojęs UAB „C. V.“ specialistus, nesuvokusius nusikalstamo tokių veiksmų pobūdžio, šią nusikalstamą veiką įvykdė. Taigi šiuo atveju E. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), P. N. – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.)

Panaudojant anksčiau nurodytus ištirtus netikrus dokumentus buvo užvaldytas 420 368,40 Lt dydžio PVM, UAB „C. V.“ išvengė prievolės mokėti valstybei tokio pat dydžio PVM,
233 827 Lt JAPM ir 55 455 Lt SM už 2006 ir 2007 m. Šios sumos viršija 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio ribą ir atitinka didelės vertės turto kriterijų (Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d.). Šią veiką E. G. ir P. N. padarė bendra tiesiogine nusikalstama tyčia. Kaltinamajame akte nenurodomas subjektas, kurio naudai buvo atlikti šie veiksmai, tačiau byloje nepaneigta kaltinamųjų versija, kad visus tokiu nusikalstamu būdu gautus pinigus jie panaudojo UAB „C. V.“ veikloje. Taigi nurodyti kaltinamieji didelės vertės svetimą turtą įgijo, didelės vertės turtinės prievolės išvengė šios bendrovės naudai. Anksčiau išdėstyti bylos faktinių aplinkybių tyrimo rezultatai rodo, kad šiuos veiksmus E. G. ir P. N. padarė, dalyvaudami organizuotoje grupėje. Taigi tokie jų veiksmai atitinka tyčinio sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 20 str., reglamentuojantis juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę,
1 d. numato, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 5 d.,
220 str. 3 d., 222 str. 2 d., 300 str. 4 d. numato juridinio asmens atsakomybę už šių straipsnių numatytų nusikalstamų veikų padarymą.

Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. nurodoma, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:

1) atstovauti juridiniam asmeniui arba

2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba

3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Visos ištirtos nusikalstamos veikos buvo padarytos UAB „C. V.“ naudai. Jas padaręs P. N. atitinka visas Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. numatytas sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., padarė ir UAB „C. V.“.

Kaltinamajame akte nurodomos konkrečios organizuotos grupės narių pavardės, tačiau teismas, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. (kaltinimai nurodytiems asmenims šioje byloje nepateikti ir teismas neįgalintas tirti ir vertinti jų veiksmus), į tai, kad šių asmenų atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, jų pavardžių kaltinamųjų padarytų nusikaltimų aprašyme nemini.

Kaltinamųjų E. G. ir P. N. atsakomybę lengvina tai, kad jie pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, kad jie atlygino valstybei padarytą žalą (t. 2, b.l. 76-77, t. 3, b.l. 193). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Abu šie kaltinamieji nebejauni žmonės, neturintys teistumų ir nebuvę teisti, Lietuvoje verčiasi stambaus masto verslu, vadovaujamos įmonės mokesčiais palaikydami ir valstybės socialinės sferos išlaikymą. Jie padarė kelis nusikaltimus, tačiau šie nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, nors ir pagal savo esmę labai pavojingi valstybės sistemai. Nuo šiems kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo praėjo virš 6 m., ir duomenų, kad jie būtų dar kartą nusikaltę, byloje nėra. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. sankcijos be jokių alternatyvų numato šiuos nusikaltimus padariusiems asmenims laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Teismo nuomone tokios bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui: žalingiausia kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekmė yra žalos valstybei padarymas. Šią pasekmę jie, atlygindami padarytą žalą, savo noru ir iniciatyva pašalino. Laisvės atėmimo bausmės tokiu atveju skyrimas kaltinamiesiems neatitiktų baudžiamojo įstatymo dvasios ir būtų perteklinis. Teismo nuomone kaltinamieji, likę laisvėje, savo darbu būtų labiau naudingi visuomenei. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas laiko tikslingu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d. paskirti P. N., o pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d. taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d. – E. G., baudos bausmes. Nustatydamas baudų dydžius, teismas atsižvelgia į tai, kad E. G., vykdydamas nusikaltimų organizatoriaus funkcijas, faktiškai inicijavo kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymu, ir tokiu atveju jo veiksmai turėjo didesnio pavojaus visuomenei laipsnį. Dėl to jam skirtinos didesnės baudos.

UAB „C. V.“ skirtina bauda Lietuvos Respublikos BK 47 str. 4 d. numatytose ribose atsižvelgiant į gana aukštą jos padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298,
302-308 str., teismas

nusprendė

E.G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d., ir paskirti jam pagal: 

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. – dviejų šimtų aštuoniasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) –– dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d. – dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str.
3 d. – dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, dydžio baudą.

Bausmes, paskirtas E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. bei 24 str. 4 d. ir
300 str. 3 d., Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą dviejų šimtų aštuoniasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų litų, dydžio baudos bausmę.

Šią bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d., ir nustatyti jam galutinę subendrintą trijų šimtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt devynių tūkstančių litų, dydžio baudos bausmę.

Į šią E. G. paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu įskaityti dvi jo laikinojo sulaikymo paras (nuo 2009-10-20 iki 2009-10-22).

P.N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., ir paskirti jam pagal: 

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. – dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) – dviejų šimtų dvidešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – dviejų šimtų dvidešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. – dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, dydžio baudą.

Bausmes, paskirtas P. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, dydžio baudos bausmę.

Šią bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis P. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo
Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d., ir nustatyti jam galutinę subendrintą dviejų šimtų aštuoniasdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trisdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų litų, dydžio baudos bausmę.

Į šią P. N. paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu įskaityti dvi jo laikinojo sulaikymo paras (nuo 2009-10-20 iki 2009-10-22).

UAB „C.V.“ pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d.,
300 str. 3 d., ir paskirti jai pagal: 

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – dviejų tūkstančių septynių šimtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. trijų šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) – dviejų tūkstančių minimalių gyvenimo lygių, t.y. dviejų šimtų šešiasdešimties tūkstančių litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – dviejų tūkstančių minimalių gyvenimo lygių, t.y. dviejų šimtų šešiasdešimties tūkstančių litų, dydžio baudą,

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. – dviejų tūkstančių minimalių gyvenimo lygių, t.y. dviejų šimtų šešiasdešimties tūkstančių litų, dydžio baudą.

Bausmes, paskirtas UAB „C. V.“ pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir
300 str. 3 d., Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai subendrintą dviejų tūkstančių septynių šimtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. trijų šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio litų, dydžio baudos bausmę.

Šią bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis UAB „C. V.“ pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. (LR 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), 222 str. 1 d., ir nustatyti jai galutinę subendrintą dviejų tūkstančių aštuonių šimtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. trijų šimtų šešiasdešimt keturių tūkstančių litų, dydžio baudos bausmę.

Kardomąsias priemones: E. G. – 20 000 Lt užstatą, P. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 20 000 Lt dydžio užstatą (t. 4, b.l. 57) grąžinti užstato mokėtojai K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.