Civilinė byla Nr. e2A-1456-640/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21405-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Petkuvienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Zooveterinarijos centras „Toto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovei UAB Zooveterinarijos centrui „Toto“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – M. A., If P&C Insurance AS filialas, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ ieškovės E. J. naudai 2050 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinės žalos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 17 d. įsigijo šunį – vokiečių nykštukinį špicą. Ieškovė už šuniuką sumokėjo 2000 Eur. Pagal kilmės liudijimą šuniuko vardas buvo (duomenys neskelbtini). Tai Grandas, tačiau ieškovė jam suteikė ir vadino vardu „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė kreipėsi UAB „Veta Klinika“ dėl ant šuniuko kūnelio atsirandančių išbėrimų ir pleiskanų. Šuniukui gydyti veterinaras skyrė purškiamus vaistus ir specialų šampūną. Tačiau dėl šuniuko odos sutrikimų gydymo ieškovė nusprendė dar papildomai pasikonsultuoti su kitais veterinarijos specialistais UAB Zooveterinarijos centru „Toto“. 2021 m. birželio 19 d. ieškovės mama M. A. šuniuką (duomenys neskelbtini) atvedė į atsakovės veterinarijos kliniką. Šuniuką apžiūrėjo gydytoja dermatologė, kuri šuniuką pasvėrė, paklausė šuniuko širdelę. Gydytoja sakė, kad viskas gerai ir pagyrė šuniuką, kad labai geras ir ramus. Gydytoja nusprendė atlikti šuniuko kraujo tyrimus, todėl kraujo mėginiui paimti pakvietė seselę. Pastaroji atsinešė 20 ml. švirkštą su stora adata. Kadangi šuniukas labai smulkus, ieškovės mama, pamačiusi, kad šuniukui į koją ketinama durti su pernelyg stora adata, seselės paklausė dėl galimybės šuniukui į kojytę įstatyti kateterį. Tačiau seselė atsakė, kad kraują paims kitu būdu. Seselė dūrė adatą į šuniuko kojytę, tačiau nesugebėjo paimti kraujo, todėl į šuniuko kojytę dūrė kelis kartus, bet vis tiek nesėkmingai. Todėl kraujas nebuvo paimtas, bet išbėgo pro šalį, ant stalo susidarė kraujo balutė. Kadangi buvo duriama kelis kartus, šuniuko kojytėje susidarė hematoma. Dėl daugybinių dūrių stambia adata ir susidariusios hematomos šuniukas kentė didelį skausmą, todėl apsišlapino ir įkando ieškovės mamai į ranką, kuri prilaikė ant stalo gulintį šuniuką. Buvo akivaizdu, kad šuniukui labai skauda, todėl mama paprašė seselės ištraukti adatą. Tačiau tuo metu šuniukas staiga suglebo, atsigulė ant šono ir nualpo. Nualpusį šuniuką seselė paėmė ir nunešė į procedūrinį kambarį. Po kurio laiko iš procedūrinio kambario išėjusi gydytoja pasakė, kad pavyko „užvesti“ šuniuko širdelę. Tačiau ieškovės motinai pasiteiravus ar yra gyvos šuniuko smegenys, gydytoja nieko neatsakė. Ieškovės mama suprato, kad šuniukas nugaišo. Ieškovei atvykus į atsakovės veterinarijos kliniką buvo prašoma išduoti ligos istorijos išrašą. Tačiau veterinarijos klinika vengė išduoti išrašą, neprašė apmokėjimo už paslaugas, todėl susidarė įspūdis, kad atsakovė siekė nuslėpti šį įvykį. Tik ieškovei ir jos mamai primygtinai reikalaujant, keturis kartus pakartojus tą patį prašymą ir pralaukus daugiau nei dvi valandas, atsakovė išdavė ligos istorijos išrašą. Kadangi atsakovė nepaaiškino, dėl kokios priežasties šuniukas staiga nugaišo ir ši priežastis nebuvo nurodyta atsakovės išduotame išraše, šuniuko nugaišimo priežasčiai išsiaiškinti ieškovė kreipėsi į Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžią ir atskaitingą įstaigą Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau - Institutas). Instituto surašytame 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodyta: „Patologinė anatominė diagnozė: ūmus galvos smegenų funkcijos nepakankamumas dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcijos“.
3. Ieškovė pažymėjo, kad ji kreipėsi į atsakovę dėl veterinarijos paslaugų suteikimo, t. y dėl ieškovės šuniukui ant odos atsiradusių išbėrimų ir pleiskanų gydymo. Atsakovė sutiko šias paslaugas suteikti, paskyrė konsultavimo laiką ir apžiūrėjo šuniuką, todėl tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė veterinarijos paslaugų teikimo sutartis ir atsirado sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju atsakovė yra uždarosios akcinės bendrovės forma veiklą vykdanti verslininkė, kurios vykdoma veikla – veterinarijos paslaugų teikimas, yra profesinė pareiga. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, sutartyje nėra numatytos jokios išlygos dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovės civilinė atsakomybė šiuo atveju yra be kaltės. Šiuo atveju pakanka nustatyti žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.
4. Pažymėjo, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl šuniukui reikalingos dermatologo konsultacijos. Klinikoje buvo nuspręsta atlikti šuniuko kraujo tyrimus. Ši medicininė procedūra nekelia pavojaus gyvūno sveikatai, todėl ieškovė pasitikėjo atsakove, kad veterinarinės medicinos paslaugos bus atliktos profesionaliai ir kokybiškai, kad atsakovė teikdama paslaugas, veiks sąžiningai ir protingai, o atsakovės suteiktos paslaugos labiausiai atitiks ieškovės interesus. Tačiau įvyko priešingai, atsakovė veterinarines medicinos paslaugas, kurių teikimas yra atsakovės profesinė veikla, atliko netinkamai, nesugebėjo paimti šuniuko kraujo tyrimų, stambia adata subadė šuniuką, sukėlė jam hematomą ir didelį skausmą dėl ko ieškovės augintinis nugaišo. Šias aplinkybes patvirtina ligos istorijos išrašas ir Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, nes neteko augintinio, kurį buvo įsigijusi už 2000 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 50 Eur šuniuko gaišenos patologinio anatominio tyrimo išlaidų.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad ieškovė neteisingai ieškinyje teigia, neva būtent ji kreipėsi į atsakovę dėl veterinarijos paslaugų suteikimo bei kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė veterinarijos paslaugų teikimo sutartis. Kaip nurodyta, į atsakovę su špicų veislės šunimi (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 19 d. konsultacijai ir gydymui dėl šuns odos problemų kreipėsi būtent trečiasis asmuo M. A., o ne ieškovė. Dėl šios priežasties 2021 m. birželio 19 d. rašytinį Susitarimą „Dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui/gyvūnams atlikimo“ su atsakove pasirašė M. A., o ne ieškovė. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė sutartis ir ieškovė su atsakove niekuomet nesiejo veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties pažymėjo, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ieškiniu prašo taikyti sutartinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu bei visiškai nepagrįstai remiasi sutartinę atsakomybę numatančiomis Civilinio kodekso normomis, tame tarpe CK 6.256 straipsnio 4 dalimi.
7. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės (ikiteisminės) ginčų nagrinėjimo tvarkos. 2021 m. birželio 19 d. Susitarimo IV dalyje yra aptartas ginčų dėl veterinarinių paslaugų suteikimo sprendimas. Susitarimo IV dalies 1 punkte numatyta, kad kilus neaiškumų dėl suteiktų veterinarinių paslaugų kokybės ar atlyginimo už tokias paslaugas dydžio, asmuo, kuris kreipėsi į gydyklą, visų pirma privalo kreiptis į paslaugas suteikusį veterinarijos gydytoją su prašymu paaiškinti jam kilusius neaiškumus. Jeigu asmuo nėra patenkintas gautu atsakymu ar paaiškinimu, jis privalo kilusį ginčą spręsti kreipdamasis į gydyklos vadovą bet kokia forma, t. y. raštu arba žodžiu. Kreipimasis į gydyklos vadovą galimas ir be išankstinio kreipimosi į paslaugas suteikusį gydytoją (Susitarimo IV d. 2 p.). Nepavykus išspręsti kilusio ginčo su gydyklos vadovu, asmuo privalo kreiptis į Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos (toliau- LSGVGA) įsteigtą Ginčų nagrinėjimo komisiją – organą, skirtą nagrinėti skundus dėl netinkamų veterinarijos paslaugų suteikimo, neprofesionalaus ar kitokio netinkamo veterinarijos gydytojų elgesio.
8. Pažymėjo, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai neįrodo atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto. Pažymėjo, jog šuns kraujo paėmimo procedūra pati savaime negali būti laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu, kadangi ši procedūra yra teisėta ir teisės aktais reglamentuota procedūra, skirta diagnozuoti šuns ligą ir paskirti tinkamiausią gydymą. Ieškovė ieškinyje nenurodė bei nepagrindė kuo, ieškovės manymu, pasireiškė šuns kraują ėmusios atsakovės darbuotojos neprofesionalus ir nekvalifikuotas elgesys. Ieškovės teiginys, neva imant kraują šuniukas buvo kelis kartus badomas stambia adata, neatitinka tikrovės bei yra visiškai nepagrįstas. L. B. (G.) savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog imant šuns kraują į gyvūno veną buvo durta tik vieną kartą. Taip pat nurodė, kad kraujas buvo imamas iš priekinės dešinės letenos (vena cephalica). Savo ruožtu į kairę šuns leteną intraveninis kateteris buvo įvestas jau šuns gaivinimo metu, kadangi reikėjo suleisti šuns gaivinimui reikalingus medikamentus (adrenaliną, furozemidą, deksametazoną). 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte, vardinant patologinius anatominius pokyčius, minima hematoma priekinės kairės kojos minkštuosiuose audiniuose ties alkūnės sąnariu. Apie galimą hematomą priekinės dešinės kojos minkštuosiuose audiniuose akte neužsimenama. Vertinant šią aplinkybę konstatavo, jog kraujo ėmimo metu šuniui nesusidarė hematoma. Tačiau jeigu taip ir būtų atsitikę, hematoma negalėjo sukelti šuns mirties. Priešingu atveju apie tai būtų nurodyta 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte.
9. Nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas, kurį kartu su ieškiniu pateikė ieškovė, visiškai neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų veiksmų imant šuns kraują ir šuns mirties.
10. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad žalos/nuostolių atlyginimo instituto esmė ir paskirtis – grąžinti žalą patyrusį asmenį į tokią padėtį, kurioje jis būtų tuo atveju, jei nebūtų patyręs žalos. Šiuo atveju ieškovė reikalauja priteisti sumą (2000 Eur), kurią ji sumokėjo už jauną (4 mėnesių) ir sveiką šuniuką, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad ginčo šuo jo mirties dieną buvo 5 metų ir 5 mėnesių amžiaus bei turintis sveikatos problemų. Todėl tokio šuns kaina 2021 m. birželio 19 d. negalėjo sudaryti 2000 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji, įsigydama šunį, sumokėjo 2000 Eur šuns pardavėjui. Atkreipė dėmesį į tai, kad CK nenumato neturtinės žalos atlyginimo šuns šeimininkui netekus augintinio.
11. Trečiasis asmuo M. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ji ieškovei priklausantį šuniuką vokiečių nykštukinį špicą 2021 m. birželio 19 d. nuvedė į UAB Zooveterinarijos centro „Toto“, kad paimtų kraują tyrimui. Procedūriniame kabinete į priekinę dešinę letenėlę į veną įbedė aiškiai per storą adatą kraujui paimti. Šuniukas buvo jos rankose – ji kaire ranka laikė šuniuką, o dešine ranka prilaikė letenėlę. Šuniukas jai įkando, ji paėmė šuniuko snukutį, kai ištraukė adatą, felčerė L. G. pasakė, kad kažkas negerai ir nubėgo su šuniuku į kitą kabinetą, o iš ten grįžo su negyvu šuniuku. Buvo durta keletą kartų. Ji negalėjo savo augintinio uždusinti, nes juo rūpinosi, prižiūrėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ ieškovės E. J. naudai 2050 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2050 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 696 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės E. J. atsakovės UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ naudai 10 Eur advokato pagalbos išlaidas.
13. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovė yra uždarosios akcinės bendrovės forma veiklą vykdanti verslininkė, kurios vykdoma veikla - veterinarijos paslaugų teikimas, yra profesinė pareiga. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, sutartyje nėra numatytos jokios išlygos dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovės civilinė atsakomybė šiuo atveju yra be kaltės. Šiuo atveju pakanka nustatyti žalą neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.
14. Pažymėjo, kad faktinės bylos aplinkybės rodo, kad 2021 m. birželio 19 d. 14 val. tretysis asmuo M. A. šuniuką (duomenys neskelbtini) atvedė į atsakovės veterinarijos kliniką ir kreipėsi dėl veterinarinės paslaugos suteikimo, ką įrodo 2021 m. birželio 19 d. susitarimas dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui suteikimo. Paimant kraują iš vokiečių nykštukinio špico šuns, šuo pradėjo merdėti ir padvėsė, nepavykus jį atgaivinti. 2021 m. birželio 28 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas nurodo, kad gyvūno mirties priežastį – ūmus galvos smegenų funkcijų nepakankamumas, dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcija, gretutinė liga katarinis gastroenterokolitas. Šuns perdavimo sutartis rodo, kad šuo kainavo ieškovei 2000 Eur. Atsakovės veterinarijos paslaugos 50 Eur. Ieškovė neturtinę žalą įvertino 2000 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies. Faktinės aplinkybės rodo, kad vartotojas – ieškovė, atsakovų teikiamų veterinarijos paslaugų rezultate neteko šuns, kuris jai kainavo 2000 Eur. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Veterinarinės paslaugos kaina buvo 50 Eur. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2050 Eur žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
15. Teismas pažymėjo, kad veterinarinės paslaugos rezultatas buvo gyvūno mirtis, kas sukėlė ieškovei žalą. Ginčo atveju dėl žalos atlyginimo aplinkybė, kad tretysis asmuo M. A. šuniuką atvedė į atsakovės veterinarijos kliniką ir kreipėsi dėl veterinarinės paslaugos suteikimo pagal 2021 m. birželio 19 d. susitarimą dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui suteikimo, ieškovės teisei reikalauti iš paslaugų teikėjo žalos atlyginimo įtakos neturi, nes teikiant paslaugas ieškovė prarado gyvūną, jai atsirado žala. Atsakovės argumentas, kad jauniklio ir užauginto šuns kaina skiriasi atmetamas, nes yra pastovios investicijos į šunį, jo maitinimą, priežiūrą, veterinarines paslaugas, kas taip pat sudaro nuostolius.
16. Nurodė, kad liudytojai ir šalys parodė, kad buvo itin karšta diena, šuo pradėjo gaišti imant kraują. Faktinė aplinkybė rodo, kad teikiamos paslaugos rezultate ieškovė prarado šunį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad trečiojo asmens M. A. veiksmai susiję su šuns mirtimi. Atsakovės teikiamos veterinarinės paslaugos siejamos su verslo paslaugos rizika teikiant paslaugą vartotojui. Trečiasis asmuo M. A. šuniuką atvedė į atsakovės veterinarijos kliniką siekiant veterinarinės paslaugos, šuo nemerdėjo, o nesant suteiktos veterinarinės paslaugos šuo gyventų, kas reiškia, kad ginčo atveju verslininko sutartinė atsakomybė atsirado be kaltės. Atsakovė ieškovei padarė žalą, nes suteikiant paslaugas nesiėmė priemonių išvengti pasekmių, neįvertino rizikos faktorių.
17. Teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
18. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai: 46 Eur žyminį mokestį, 650 Eur už advokato pagalbą. Atsakovei teismas priteisė iš ieškovės 10 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismas sumažino advokato teisinės pagalbos išlaidas, nes ieškovės, patyrusios žalą ir netekusios augintinio, procesiniame dokumente apibūdinimas neigiama prasme, jos elgesio aprašymas netekus gyvūno, teisiškai nereikšmingų aplinkybių aprašymas, aiškinimas, kad nepatyrė žalos, nėra advokato teisinė pagalba, už kurią turi būti apmokama. Susijaudinusio asmens elgesio aprašymas procesiniame dokumente dėl žalos atlyginimo yra ieškovės žeminimas, procesinis piktnaudžiavimas civilinio proceso teise, ką advokatas tikrai turėtų suprasti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliantė UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
20.1. Pažymėjo, kad į apeliantę su špicų veislės šunimi (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 19 d. konsultacijai ir gydymui dėl šuns odos problemų kreipėsi būtent trečiasis asmuo M. A., o ne ieškovė. M. A. nenurodė apeliantei, jog ji yra ieškovės atstovė bei nepateikė atitinkamo įgaliojimo, t. y. M. A. neatskleidė atstovavimo fakto. Dėl šios priežasties 2021 m. birželio 19 d. rašytinis Susitarimas „Dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui/gyvūnams atlikimo“ buvo sudarytas su M. A., kaip sutarties šalimi, o ne su ieškove. Taigi, tarp ieškovės ir apeliantės niekada nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė sutartis ir ieškovės su apeliante niekuomet nesiejo veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta žodinė veterinarijos paslaugų teikimo sutartis ir atsirado sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo apeliantę ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu, kuris nėra pareiškęs reikalavimo apeliantei. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu yra akivaizdu, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai apeliantės atžvilgiu taikė sutartinę atsakomybę. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovę ir apeliantę siejo sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo santykiai, apeliantės atsakomybė vis tiek negalėtų kilti, kadangi ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei visiškai nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė atliko neteisėtus veiksmus bei kad šie tariamai neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su šuns mirtimi.
20.2. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neįrodo apeliantės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė ieškinyje kaltino apeliantę, neva ji nesugebėjo paimti šuniuko kraujo tyrimų, stambia adata subadė šuniuką, sukėlė jam hematomą ir didelį skausmą dėl ko ieškovės augintinis nugaišo. Ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nesiejo šuns mirties su galimai netinkamai atlikta šuns gaivinimo procedūra. Teismas sprendime nenurodė, kokių priemonių nesiėmė ar rizikos faktorių neįvertino apeliantė kraujo ėmimo procedūros metu. Taigi teismas sprendime iš esmės net nesuformulavo, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė apeliantės neteisėti veiksmai bei kokias teisės normas tokie veiksmai pažeidė.
20.3. Pažymėjo, jog šuns kraujo paėmimo procedūra pati savaime negali būti laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu, kadangi ši procedūra yra teisėta ir teisės aktais reglamentuota procedūra, skirta diagnozuoti šuns ligą ir paskirti tinkamiausią gydymą. Nei ieškovė ieškinyje, nei teismas sprendime nenurodė bei nepagrindė kuo pasireiškė šuns kraują ėmusios apeliantės darbuotojos neprofesionalus ir nekvalifikuotas elgesys. Ieškovės teiginys, neva imant kraują šuniukas buvo kelis kartus badomas stambia adata, neatitinka tikrovės bei yra visiškai nepagrįstas. Liudytoja L. B. (G.) savo tarnybiniame pranešime nurodė (šią aplinkybę patvirtino ir apklausiama teismo posėdžio metu), jog imant šuns kraują į gyvūno veną buvo durta tik vieną kartą. Taip pat nurodė, kad kraujas buvo imamas iš priekinės dešinės letenos (vena cephalica). Savo ruožtu į kairę šuns leteną intraveninis kateteris buvo įvestas jau šuns gaivinimo metu, kadangi reikėjo suleisti šuns gaivinimui reikalingus medikamentus (adrenaliną, furozemidą, deksametazoną). 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte, vardinant patologinius anatominius pokyčius, minima hematoma priekinės kairės kojos minkštuosiuose audiniuose ties alkūnės sąnariu. Apie galimą hematomą priekinės dešinės kojos minkštuosiuose audiniuose akte neužsimenama. Vertinant šią aplinkybę konstatavo, jog kraujo ėmimo metu šuniui nesusidarė hematoma. Tačiau jeigu taip ir būtų atsitikę, hematoma negalėjo sukelti šuns mirties. Priešingu atveju apie tai būtų nurodyta Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte.
20.4. Nurodė, kad kartu su atsiliepimu apeliantė, be kitų įrodymų, pateikė teismui 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos raštą. Apeliantė taip pat pateikė teismui darbuotojos, atlikusios kraujo paėmimo iš šuniuko procedūrą, kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, instrukciją, kuria vadovaujantis darbuotoja ėmė kraują iš šuns letenėlės bei liudytojos L. B. (G.) tarnybinį pranešimą, kuriame ji detaliai aprašė kraujo ėmimo procedūrą (kokią naudojo adatą, kaip buvo pasirengta kraujo ėmimo procedūrai ir t. t.). Teismui tai pat buvo pateikti ir kitų apeliantės darbuotojų (D. B., M. L. F.), kurios dalyvavo gaivinant šunį, tarnybiniai pranešimai. Teismas šių įrodymų visiškai nevertino. Teismas taip pat visiškai nevertino liudytojų L. B. (G.), D. B., M. L. F. parodymų, duotų teismo posėdžio metu.
20.5. Minėti įrodymai bei liudytojų parodymai atskleidžia detalią tiek kraujo paėmimo procedūrą, tiek ir šuns gaivinimo eigą: kraujo paėmimas buvo atliekamas pagal įprastą rekomenduotiną kraujo paėmimo protokolą, su 23G dydžio adata (storis 0,6 mm, ilgis 25 mm), be švirkšto, į iš anksto pasiruoštus seruminius Microvette mėgintuvėlius. Virš dešinės priekinės letenos alkūnės sąnario buvo uždėtas veterinarinis kraujagyslės spaustukas venos spaudimui sukelti, dūrio vieta dezinfekuota spiritu, plaukai nebuvo skutami dėl veislės ypatybių, t. y. špicams dažnai nuskustas kailis nebeatauga dėl genetinių patologijų. Į gyvūno veną buvo durta vieną kartą, kraujas iškart tekėjo reikiama srovele. Kraujo ėmimo metu gyvūnas tapo šiek tiek neramus ir spurdėjo. M. A. tvirtai laikė šunį, balsu jį ramino, bet kuo stipriau ji gyvūną laikė, tuo stipriau jis spurdėjo. Trečiajam asmeniui M. A. buvo bent keletą kartų rekomenduota gyvūno poziciją šiek tiek atlaisvinti, kad leistų laisviau kvėpuoti, nes iš pažiūros atrodė, jog gyvūnas per stipriai tramdomas, ir kad galima padaryti pertrauką, jeigu tiek jai, tiek šuniui darosi per sunku, pakviesti vietoj jos asistentą. M. A. nesivadovavo asistentės L. B. (G.) rekomendacijomis, tik pasitaisė šuns poziciją suimdama jį labiau po dešine pažastimi, ir pilnai suėmė jo snukį delnu, kad jis nekraipytų galvos. Tuomet šuo įkando M. A. į tą ranką, kuria ji laikė suspaudusi šuns snukį, tačiau M. A. vis tiek šuns nepaleido. M. A. garsiai pareiškė, kad šuo niekuomet nėra įkandęs, subarė šunį ir dar tvirčiau jį suėmė. Po kurio laiko šuo apsišlapino ir procedūra tuoj pat buvo nutraukta. Kuomet M. A. gyvūną atpalaidavo iš rankų ir paleido jo snukutį, šuo suglebo, buvo matomas mėlynas liežuvis ir sąmonės netekimas. Įvertinus situaciją, gyvūnas buvo skubiai nuneštas į procedūrinį kabinetą, kur buvo atliktas gaivinimas siekiant atstatyti kvėpavimą ir širdies darbą. Įvertinus gaivinimo laiką, atsako į medikamentus ir reanimaciją nebuvimą bei gyvūno gyvybinių refleksų nebuvimą, gaivinimas buvo nutrauktas. Gaivinimas truko apie pusę valandos. Po to konstatuota šuns mirtis.
20.6. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra labai svarbūs byloje išvadą teikiančios valstybės institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo J. T. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Minėtos institucijos atstovas 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad: 1) Paslaugas teikiantis veterinarijos gydytojas turi teisę pavesti veterinarijos felčeriui atlikti kraujo paėmimo procedūrą ir kad veterinarijos felčerio kvalifikacija suteikia teisę tokią procedūrą atlikti (2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:16:25); 2) Užtikrinant gyvūnų gerovę bei siekiant nesukelti gyvūnui streso, yra leidžiama kraujo paėmimo metu fiksuoti gyvūną pačiam gyvūno savininkui (1:17:20); 3) Yra pasiteikę praktikų, kai šunelis nugaišo fiksacijos metu.
20.7. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai akivaizdžiai pagrindžia, kad kraujo paėmimo procedūra nebuvo ir negalėjo būti gyvūno mirties priežastimi. 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas visiškai neįrodo priežastinio ryšio tarp apeliantės atliktų veiksmų imant šuns kraują ir šuns mirties. Aplinkybę, jog šuns mirties nesąlygojo apeliantės darbuotojų veiksmai, pagrindžia ir byloje esantis 2021 m. lapkričio 19 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto raštas Nr. 3A-914. Teismas skundžiamame sprendime pacitavo tik vieną šio rašto sakinį, kuriame kalbama apie tai, kad reikalingi detalesni tyrimai tiksliai diagnozei nustatyti. Tačiau teismas visiškai nevertino šio rašto turinio, kuriame aiškiai aprašyti veiksmai ir ligos, galėjusios sukelti požymius, nurodytus 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte.
20.8. Pažymėjo, kad nei apeliantė, nei apeliantės atstovas neapibūdino bei nesistengė apibūdinti ieškovės neigiama prasme bei nežemino ieškovės nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Šiuo atveju faktinių aplinkybių, kurias apeliantė laiko svarbiomis bei kurias patvirtino byloje apklausti liudytojai, nurodymas procesiniame dokumente, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei pagrindu sumažinti apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, sprendime teigdamas, kad „<....> aiškinimas, kad nepatyrė žalą, nėra advokato teisinė pagalba, už kurią turi būti apmokama <...>“ pažeidė CPK numatytus principus: šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), dispozityvumo principą (CPK 13 str.) bei rungimosi principą (CPK 12 str.). Priteisęs tik 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. nepriteisęs bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai) apeliantei teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. nuostatas.
21. Ieškovė E. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
22.1. Pažymėjo, kad ieškovė E. J. buvo šuniuko (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl savo motinai pavedė nuvesti šuniuką į atsakovo kliniką. M. A. sutiko įvykdyti šį pavedimą, nuvedė ieškovės šuniuką į kliniką ir su atsakove sudarė 2021 m. birželio 19 d. Susitarimą dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui/gyvūnams atlikimo. Todėl tarp ieškovės ir atsakovės atsirado sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė į bylą pateikė 2016 m. gegužės 30 d. Šuns perdavimo sutartį, iš kurios aiškiai matyti, kad šuniuką iš Lietuvos kinologų draugijos įsigijo E. J., kuri už šuniuką sumokėjo 2000 Eur ir yra šuniuko savininkė. Atsakovė, teikdama netinkamas veterinarines paslaugas, nugaišino ieškovės šuniuką, todėl atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.
22.2. Pažymėjo, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė į atsakovę kreipėsi dėl šuniukui reikalingos dermatologo konsultacijos. Klinikoje buvo nuspręsta atlikti šuniuko kraujo tyrimus. Ši medicininė procedūra nekelia pavojaus gyvūno sveikatai, todėl ieškovė pasitikėjo atsakove, kad veterinarinės medicinos paslaugos bus atliktos profesionaliai ir kokybiškai, kad atsakovė teikdama paslaugas, veiks sąžiningai ir protingai, o atsakovės suteiktos paslaugos labiausiai atitiks ieškovės interesus. Tačiau įvyko priešingai, atsakovė veterinarines medicinos paslaugas, kurių teikimas yra atsakovės profesinė veikla, atliko netinkamai, nesugebėjo paimti šuniuko kraujo tyrimų, stambia adata subadė šuniuką, sukėlė jam didelį skausmą ir stresą, todėl šuniuką ištiko ūmus smegenų funkcijos nepakankamumas, dėl kurio sutriko kvėpavimo bei širdies darbo funkcijos ir šuniukas nugaišo. Pažymėjo, kad šuniuko Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte yra aiškiai nurodyta, šuniuko nugaišimo priežastis: „ūmus smegenų funkcijos nepakankamumas dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcijos“. Ūmus smegenų funkcijos sutrikimas reiškia insultą. Taigi dėl atsakovės klinikoje patirto streso, atsakovei nesugebant tinkamai atlikti kraujo paėmimo procedūros šuniuką ištiko insultas, dėl kurio sutriko šuniuko kvėpavimo ir širdies funkcijos ir šuniukas mirė. Ši šuniuko nugaišimo priežastis ir yra nurodyta gaišenos akte.
22.3. Pažymėjo, kad šuniukas į atsakovės kliniką atvyko sveikas ir gerai jautėsi, ką patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta šuniuko kraują ėmusi L. B. (G.), todėl atliekant kraujo procedūrą, jeigu ją atsakovė būtų atlikusi tinkamai, nebuvo jokių priežasčių šuniukui nugaišti. Tačiau atliekant gyvybei nepavojingą procedūrą šuniukas vis tik nugaišo, kas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė veterinarijos paslaugas suteikė netinkamai.
22.4. Nurodė, kad negalima sutikti su atsakove, kad šuniuko gaišenos aktą surašiusi gydytoja V. Š. teismo posėdyje paneigė insulto versiją. Pažymėjo, kad V. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad šuniukas galėjo nugaišti dėl patirto streso, tačiau apskritai gydytoja teismo posėdyje nesugebėjo tinkamai paaiškinti nugaišimo priežasties ir net bandė neigti tai, ką yra parašiusi bei vengė tiesių atsakymų į ieškovės atstovo klausimus, nurodė šuniuko nugaišimo priežastį dėl karščio, dėl virusinės infekcijos, kurios net nėra paminėtos gaišenos akte.
22.5. Atsakovės neteisėtų veiksmų ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodytos šuniuko nugaišimo priežasties nepaneigia 2021 m. lapkričio 19 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto raštas Nr. 3A-914. Šiame rašte nėra nurodyta jokia konkreti virusinė infekcija, kuria būtų sirgęs ir dėl kurios būtų galėjęs nugaišti ieškovės šuniukas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės šuniukas sirgo mirtina virusine infekcija. Tokie duomenys nebuvo nustatyti nei atsakovo klinikoje, nei gaišenos akte. Atsakovės neteisėtų veiksmų nepaneigia 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos raštas, kuriame giriama atsakovės veikla ir profesionalumas. Atsakovė yra šios asociacijos narė, moka nario mokestį, todėl minėtame rašte yra pateikta subjektyvi atsakovei palanki asociacijos nuomonė, kuri nepaneigia, kad šiuo konkrečiu atveju veterinarijos paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Atsakovės neteisėtų veiksmų nepaneigia ir atsakovės darbuotojų D. B., M. L. F., kurios dalyvavo gaivinant šunį, tarnybiniai pranešimai, nes bet kuris darbuotojas dėl iš darbo santykių kylančio interesų konflikto negali suteikti objektyvių duomenų teismui, nagrinėjančiam darbdavio ginčą su trečiuoju asmeniu. Darbuotojai, kurie yra prisidėję prie netinkamų veterinarijos paslaugų atlikimo, yra asmeniškai suinteresuoti duoti jiems patiems ir jų darbdaviui (atsakovei) palankius paaiškinimus. Tokių darbuotojų paaiškinimai akivaizdžiai neatitinka objektyvumo kriterijaus, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė ir jų nevertino.
22.6. Aplinkybę, kad atsakovė veterinarijos paslaugas suteikė netinkamai, šuo nugaišo dėl atsakovės kaltės, patvirtina ir netiesioginiai įrodymai. Pirma, aplinkybę, kad atsakovė nesugebėjo tinkamai atlikti kraujo paėmimo procedūros patvirtina faktas, kad šuniuko kraujas tyrimams taip ir nebuvo paimtas. Pažymėjo, kad šuniuko kraujas nebuvo paimtas, nes dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai atlikti kraujo paėmimo procedūrą duriama buvo ne vieną kartą ir kraujas tekėjo ne į mėgintuvėlius, o ant procedūrų stalo. Antra, nors atsakovė teigia, kad paslaugas suteikė tinkamai, tačiau neprašė už jas sumokėti. Šis faktas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog atsakovė netinkamai suteikė paslaugas. Trečia, atsakovė pirmosios instancijos teisme gynėsi tuo, kad šuniuką uždusino ieškovės motina. Tokia gynybinė pozicija patvirtina, jog atsakovė neturėjo kito šuns mirties paaiškinimo, kuris paneigtų atsakovės kaltę ir tokio paaiškinimo teismui nepateikė. Ketvirta, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naują priežastį, kuria nesirėmė pirmosios instancijos teisme, kad šuniukas mirė nuo virusinės infekcijos.
22.7. Nesutiko, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Šiuo atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė nesugebėjimu tinkamai ir kvalifikuotai suteikti veterinarijos paslaugas ir atsiradusios 2050 Eur turtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovės augintinis nebūtų nugaišęs ir žala nebūtų atsiradusi. Atsakovės argumentai, kad šuniuką uždusino ieškovės motina M. A. yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovės argumentai, kad šuniukas nugaišo nuo virusinės infekcijos. Šių atsakovės teiginių nepatvirtina jokie įrodymai. Be to ir atsakovė tik abstrakčiai įvardina virusinę infekciją, tačiau nenurodo kokia ta virusinė infekcija ir kaip ji pasireiškė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme neturi teisės remtis aplinkybe, kad šuniukas nugaišo nuo virusinės infekcijos, nes šių argumentų atsakovė nebuvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme.
22.8. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai skundžiasi dėl per mažai, tik 10 Eur, priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pirma, nurodė, kad sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas ar ženklią jų dalį nėra jokio pagrindo. Antra, teismas pagrįstai, pasinaudojo CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teise sumažinti atsakovės išlaidas, atsižvelgiant į nesąžiningą atsakovės procesinį elgesį. Pažymėjo, kad atsakovė savo atsikirtimus grindė neigiamai charakterizuodama ieškovę ir jos elgesį klinikoje, be jokių įrodymų apkaltino ieškovės motiną, kad ji pati uždusino savo šuniuką, siekė sukiršinti ieškovę su savo motina, akivaizdžiai meluodama teismui, kad neva ieškovės mama klinikos vadovui ir darbuotojams prisipažino uždusinusi šuniuką, tik bijanti tai pripažinti savo dukrai.
23. Trečiasis asmuo M. A. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atvažiavus į atsakovės kliniką šuniukas jautėsi gerai. Kabinete šuniuką apžiūrėjo gydytoja dermatologė, paėmė odos mėginį, paklausė širdį. Pasakė, kad šuniukas geras, ramus, širdis sveika. Liepė pasidaryti kraujo tyrimus, paliko laukti seselės procedūriniame kabinete. Atėjusi seselė liepė palaikyti šuniuką. Nurodė, kad seselė paėmė storą žalią adatą nuo 20 ml švirkšto. Dūrė, bet iškarto nepataikė, po to su ta pačia adata vėl ieškojo venos. Nurodė, kad šuniukas apsišlapino, visas kraujas ištekėjo ant stalo. Susidarė didžiulė hematoma, seselė užklijavo subadytą letenėlę. Seselė pasakė, kad šuniukui blogai, čiupo ir išsinešė reanimuoti. Nurodė, kad paskambino dukrai, paprašė, kad skubiai atvažiuotų į kliniką. Atvažiavus dukrai laukė, kol šuniuką baigs reanimuoti. Daktarė ir seselė pasikvietė jas į apžiūros kambarį ir pasakė, kad šuniukas mirė, kad taip būna. Pažymėjo, kad po skrodimo gavo atsakymą, kad šuniukui plyšo širdis nuo skausmo ir streso ir, kad kraujas išsiliejo į smegenis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo ieškinys dalyje dėl 2050 Eur turtinės žalos priteisimo buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 19 d. ieškovės mama M. A. (byloje – trečiasis asmuo) kreipėsi į atsakovę UAB Zooveterinarijos centrą „Toto“ su špicų veislės šunimi (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir gydymui dėl šuns odos problemų. Vizito metu buvo pasiūlyti kraujo tyrimai įvertinti šuns skydliaukės hormonus. Kraują tyrimui iš šuns ėmė asistentė L. B. (G.), o kraujo paėmimo metu gyvūną laikė trečiasis asmuo M. A.. Kraujo ėmimo procedūros metu šuniukas suglebo ir neteko sąmonės. Gyvūnas buvo skubiai nuneštas į procedūrinį kabinetą, kur buvo atliktas gaivinimas siekiant atstatyti kvėpavimą ir širdies darbą. Nepavykus atgaivinti gyvūno, konstatuota šuns mirtis. Dėl nurodytų aplinkybių ginčo byloje nėra.
27. Ieškovė E. J. (gyvūno savininkė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB Zooveterinarijos centrui „Toto“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, šuniukas nugaišo dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei 2 050 Eur žalos atlyginimą. Kitoje dalyje (dėl neturtinės žalos) ieškinio netenkino.
29. Apeliantė UAB Zoveterinarijos centras „Toto“ su skundžiamu sprendimu dalyje dėl priteistos turtinės žalos nesutinka. Nurodo, kad tarp ieškovės ir apeliantės niekada nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė sutartis ir ieškovės su apeliante niekuomet nesiejo veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo apeliantę ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu, kuris nėra pareiškęs reikalavimo apeliantei. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai apeliantės atžvilgiu taikė sutartinę atsakomybę. Kita vertus, pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovę ir apeliantę sietų sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo santykiai, apeliantės atsakomybė vis tiek negalėtų kilti, kadangi ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei visiškai nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, bei kad šie neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su šuns mirtimi.
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių ginčą sprendė pagal sutartinės civilinės atsakomybės taisykles.
31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp ieškovės ir apeliantės niekada nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė sutartis ir ieškovės su apeliante niekuomet nesiejo veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta žodinė veterinarijos paslaugų teikimo sutartis ir atsirado sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo apeliantę ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu, kuris nėra pareiškęs reikalavimo apeliantei. Akivaizdu, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai apeliantės atžvilgiu taikė sutartinę atsakomybę. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantės argumentais sutinka.
32. Pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).
33. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad į apeliantę su špicų veislės šunimi (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 19 d. konsultacijai ir gydymui dėl šuns odos problemų kreipėsi trečiasis asmuo M. A.
34. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ji buvo šuniuko (duomenys neskelbtini) savininkė ir savo motinai M. A. pavedė nuvesti šuniuką į atsakovo kliniką. M. A. sutiko įvykdyti šį ieškovės pavedimą, nuvedė ieškovės šuniuką į kliniką ir su atsakove sudarė 2021 m. birželio 19 d. Susitarimą dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui/gyvūnams atlikimo. Todėl tarp ieškovės ir atsakovės atsirado sutartiniai teisiniai santykiai.
35. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.
36. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apeliante, kad trečiasis asmuo M. A. neatskleidė, jog ji veikė ieškovės E. J. pavedimu, t. y. neatskleidė atstovavimo fakto. Iš byloje esančių duomenų (2021 m. birželio 19 d. susitarimo dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui atlikimo, 2021 m. birželio 28 d. gaišenos akto ir kt.), nustatyta, kad šiuose dokumentuose, kaip gyvūno savininkė buvo nurodoma būtent M. A. Trečiasis asmuo atsakovei veterinarijos klinikai nepateikė įgaliojimo, taip pat kitaip nenurodė, kad ji veikia kaip ieškovės atstovė. Tai, kad atsakovė UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ manė, jog gyvūno savininkė yra M. A., o ne ieškovė, patvirtina byloje esantis UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ išrašas iš ligos istorijos, taip pat veterinarijos klinikos darbuotojos gydytojos D. B. 2021 m. birželio 26 d. tarnybinis pranešimas. Šiuose dokumentuose veterinarijos klinika, kaip gyvūno savininkę, įvardina gyvūną į kliniką atvedusią M. A. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „šeimininkė M. A. <...> kreipėsi į mūsų kliniką su vokiečių špicų veislės šunimi“; „su šeimininke pasirašytas „SUSITARIMAS dėl veterinarių paslaugų gyvūnui teikimo““; „pasikvietėme šeimininkę ir šalia jos atsiradusią jauną moterį aptarti įvykio ir konstatuoti fakto, kad gyvūnas nugaišo“. Iš nurodyto akivaizdu, jog atsakovė (veterinarijos klinika) neturėjo pagrindo manyti, kad tikroji 2021 m. birželio 19 d. susitarimo dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui atlikimo šalis, buvo ne M. A., o ieškovė E. J.
37. Atmestini ieškovės argumentai, kad tai, jog šuniuko savininkė buvo ieškovė E. J., atsakovei buvo žinoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog 2016 m. gegužės 30 d. Šuns perdavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad šuniuką iš Lietuvos kinologų draugijos įsigijo E. J., prieš atliekant veterinarijos paslaugas buvo pateikta atsakovei.
38. Taigi trečiajam asmeniui M. A. neatskleidus atstovavimo fakto, veterinarijos paslaugų teikimo teisinių santykių šalimis laikomi UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ ir M. A. Ieškovė E. J. šių sutartinių santykių šalimi nelaikytina. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, tarp ieškovės ir apeliantės nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė sutartis ir ieškovės su apeliante nesiejo veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu negalėjo būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.
39. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai, savaime nereiškia, kad ieškovė E. J. negalėjo kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad atsakovei civilinė atsakomybė gali kilti deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, t. y. kai padaroma žala, nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnis 4 dalis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovės veterinarijos klinikoje atliekant kraujo ėmimo procedūrą nugaišo ieškovės šuniukas, t. y. ieškovei buvo padaryta žala. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai, laikytina, kad sprendžiant ar atsakovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
40. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė (deliktinė) atsakomybė galima tik nustačius visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje kilus ginčui dėl žalos atlyginimo teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Tik nustačius visas išvardytas įstatyme sąlygas, galima spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir apimties.
41. CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
42. Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip veterinarijos klinikos, veterinarijos gydytojų pareigas.
43. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).
44. Apeliantė UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ skunde nurodo, jog nei ieškovė ieškinyje, nei teismas sprendime nenurodė bei nepagrindė kuo pasireiškė šuns kraują ėmusios apeliantės darbuotojos neprofesionalus ir nekvalifikuotas elgesys. Pažymėjo, kad kraujo ėmimo metu šuniui nesusidarė hematoma, tačiau jeigu taip ir būtų atsitikę, hematoma negalėjo sukelti šuns mirties. Nurodė, kad kraujo paėmimas buvo atliekamas pagal įprastą rekomenduotiną kraujo paėmimo protokolą, su 23G dydžio adata (storis 0,6 mm, ilgis 25 mm), be švirkšto, į iš anksto pasiruoštus seruminius Microvette mėgintuvėlius. Virš dešinės priekinės letenos alkūnės sąnario buvo uždėtas veterinarinis kraujagyslės spaustukas venos spaudimui sukelti, dūrio vieta dezinfekuota spiritu, plaukai nebuvo skutami dėl veislės ypatybių. Į gyvūno veną buvo durta vieną kartą, kraujas iškart tekėjo reikiama srovele. Kraujo ėmimo metu gyvūnas tapo šiek tiek neramus ir spurdėjo. M. A. tvirtai laikė šunį, balsu jį ramino, bet kuo stipriau ji gyvūną laikė, tuo stipriau jis spurdėjo. Trečiajam asmeniui M. A. buvo bent keletą kartų rekomenduota gyvūno poziciją šiek tiek atlaisvinti, kad leistų laisviau kvėpuoti, nes iš pažiūros atrodė, jog gyvūnas per stipriai tramdomas, ir kad galima padaryti pertrauką, jeigu tiek jai, tiek šuniui darosi per sunku, pakviesti vietoj jos asistentą. M. A. nesivadovavo asistentės L. B. (G.) rekomendacijomis, tik pasitaisė šuns poziciją suimdama jį labiau po dešine pažastimi, ir pilnai suėmė jo snukį delnu, kad jis nekraipytų galvos. Tuomet šuo įkando M. A. į tą ranką, kuria ji laikė suspaudusi šuns snukį, tačiau M. A. vis tiek šuns nepaleido. M. A. garsiai pareiškė, kad šuo niekuomet nėra įkandęs, subarė šunį ir dar tvirčiau jį suėmė. Po kurio laiko šuo apsišlapino ir procedūra tuoj pat buvo nutraukta. Kuomet M. A. gyvūną atpalaidavo iš rankų ir paleido jo snukutį, šuo suglebo, buvo matomas mėlynas liežuvis ir sąmonės netekimas. Įvertinus situaciją, gyvūnas buvo skubiai nuneštas į procedūrinį kabinetą, kur buvo atliktas gaivinimas siekiant atstatyti kvėpavimą ir širdies darbą. Įvertinus gaivinimo laiką, atsako į medikamentus ir reanimaciją nebuvimą bei gyvūno gyvybinių refleksų nebuvimą, gaivinimas buvo nutrauktas. Po to konstatuota šuns mirtis. Taip pat pažymėjo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad: 1) Paslaugas teikiantis veterinarijos gydytojas turi teisę pavesti veterinarijos felčeriui atlikti kraujo paėmimo procedūrą ir kad veterinarijos felčerio kvalifikacija suteikia teisę tokią procedūrą atlikti (2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:16:25); 2) Užtikrinant gyvūnų gerovę bei siekiant nesukelti gyvūnui streso, yra leidžiama kraujo paėmimo metu fiksuoti gyvūną pačiam gyvūno savininkui (1:17:20); 3) Yra pasiteikę praktikų, kai šunelis nugaišo fiksacijos metu. Apeliantė nurodė, kad ji nėra ir negali būti atsakinga dėl šuns mirties, kurią sukėlė virusinė infekcija ir/arba galimi trečiojo asmens M. A. veiksmai šuns fiksacijos metu.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
46. Byloje esančiame 2021 m. birželio 28 d. gaišenos akte nurodyta, kad gyvūnas nugaišo dėl ūmaus galvos smegenų funkcijos nepakankamumo, dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbas.
47. 2021 m. lapkričio 19 d. Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto išvadoje nurodyta, kad gaišenos akte nurodyti požymiai (intensyvi galvos smegenų kietojo dangalo, plaučių, trachėjos gleivinės, kepenų, šlapimo pūslės gleivinės hiperemija, smegenų skilveliuose rausvo skysčio susikaupimas, rausvos spalvos skysčio krūtinės ląstoje, susiliejančios kraujosruvos blužnyje, katarinis gastroenterokolitas, taškinės kraujosruvos inkstų paviršiuose) galėjo išsivystyti ūmios, poūminės virusinės infekcijos pasekoje, tačiau nurodė, kad tiksliai diagnozei nustatyti reikalinga išsami anamnezė ir papildomi laboratoriniai tyrimai. Nurodė, kad paviršinės kraujosruvos krūtinės sienos minkštuosiuose audiniuose galimai išsivystė virusinės infekcijos pasekoje arba gyvūną fiziškai liečiant (pavyzdžiui, gyvūną fiksuojant veterinarinei apžiūrai arba atliekant atitinkamas gyvūno gaivinimo procedūras).
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra tikslių duomenų, kurie vienareikšmiškai atskleistų, kas galėjo nulemti gaišenos akte nurodytus požymius.
49. Kita vertus, nustatyta, kad atsakovė yra nuo 1999 m. veikianti privati veterinarijos klinika, joje dirba kvalifikuoti gydytojai. Taigi atsakovė yra verslininkė, kurios vykdoma veikla – veterinarijos paslaugų teikimas – jos profesinė pareiga. Veterinarijos paslaugų teikėjas (atsakovė) yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano, todėl jis, kaip profesionalas turi būti pakankamai atidus, rūpestingas, atsargus. Profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir panašiai.
50. Nustatyta, kad ieškovės mama trečiasis asmuo M. A. į atsakovę kreipėsi dėl šuniuko odos problemų. Iš atsakovės UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ išrašo iš ligos istorijos nustatyta, kad „jau apie metus gydosi odą, bet ji yra vis tiek pleiskanojanti, yra daug šašiukų, nuplikimų“. Taip pat iš byloje esančio UAB „Vet Klinika“ išrašo iš ligos istorijos nustatyta, kad dėl nurodytų šuniuko odos problemų buvo kreiptasi ir į kitą kliniką – UAB „Vet Klinika“, kurioje nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d. kreiptasi dėl gyvūno plikimo, o 2021 m. gegužės 31 d. – praėjo augti plaukai, bet atsiranda išbėrimų ir pleiskanojančių židinių. Iš UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ išrašo iš ligos istorijos nustatyta, kad atsakovės darbuotojai M. A. pasiūlė atlikti šuniuko kraujo tyrimus, kad būtų įvertinta skydliaukės veikla. Išraše nurodyta, kad kraujo ėmimo metu (šunį laikė šeimininkė) šuo pasijuto blogai, sustojo kvėpavimas.
51. Taigi, kaip nurodyta, gyvūnas į atsakovės veterinarijos kliniką buvo atvežtas dėl odos problemų (plikimo, odos bėrimo, pleiskanojimo), nurodytoms problemoms ištirti buvo pasiūlyta atlikti kraujo tyrimus. Sutiktina su ieškove, kad ši medicininė procedūra (kraujo paėmimas) nekelia pavojaus gyvūno sveikatai, todėl ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad veterinarinės medicinos paslaugos bus atliktos profesionaliai ir kokybiškai.
52. Be to, byloje nėra duomenų, kad vizito klinikoje metu gyvūno būklė būtų buvusi bloga, t. y. tokia, dėl kurios jis galėjo nugaišti. Gyvūno liga (odos problemos), dėl kurios šuniuko šeimininkai atvyko gydytis bei konsultuotis, nebuvo gyvybiškai rizikinga.
53. Atsakovė nurodo, kad galimai šuniukas galėjo nugaišti kraujo paėmimo procedūros metu ieškovės mamai M. A. netinkamai laikant šuniuką. Nurodė, kad tokios faktinės aplinkybės buvo konstatuotos atsakovės darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose bei vėliau patvirtintos teismo posėdžio metu. Pavyzdžiui, L. G. (ankstesnė pavardė B.) tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog trečiasis asmuo M. A. „<...> verkdama pasakė, jog pati yra medikė, viską suprantanti, supranta, kad ji „persistengė“ ir pripažino savo kaltę <...>“. Veterinarijos gydytoja D. B. savo tarnybiniame paaiškinime nurodė: <...> Šeimininkė mums pripažino, kad ji kalta, nes per stipriai užspaudė šunį ir jį uždusino. <...>“. Savo ruožtu veterinarijos gydytoja M. L. F. tarnybiniame pranešime nurodė: <...> Kalbant su šeimininkės mama, ši suprato, kad gyvūnas prarado sąmonę ne dėl kraujo ėmimo, o dėl jai fiksuojant šunį sutrikdyto deguonies srauto. Klientė pripažino, kad „persistengė“ ir, kad „supranta, jog gyvūnas užduso“.<...>“.
54. Teisėjų kolegija apeliantės teiginius, kad gyvūnas galėjo nugaišti dėl trečiojo asmens M. A. veiksmų, atmeta. Pažymėtina, kad nei byloje esančiame Gaišenos akte, nei Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto išvadoje, nėra nustatyta konkrečios priežasties, kuri sukėlė gyvūno mirtį, atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad gyvūnas nugaišo trečiajam asmeniui M. A. jį netinkamai laikant bei tokiu būdu gyvūnui uždusus.
55. Kita vertus, už tinkamą veterinarinės procedūros atlikimą yra atsakinga būtent atsakovė, kaip savo vykdomos veiklos profesionalė. Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovės mama būtų laikiusi šuniuką netinkamai, atsakovė turėjo pareigą užtikrinti tinkamą procedūros atlikimą. Atsakovė skunde nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismui byloje pateiktų įrodymų (darbuotojų tarnybinių paaiškinimų) ir darbuotojų, kaip liudytojų, paaiškinimų duotų teismo posėdyje nustatyta, kad „kraujo ėmimo metu gyvūnas tapo šiek tiek neramus ir spurdėjo. M. A. tvirtai laikė šunį, balsu jį ramino, bet kuo stipriau ji gyvūną laikė, tuo stipriau jis spurdėjo. Trečiajam asmeniui M. A. buvo bent keletą kartų rekomenduota gyvūno poziciją šiek tiek atlaisvinti, kad leistų laisviau kvėpuoti, nes iš pažiūros atrodė, jog gyvūnas per stipriai tramdomas, ir kad galima padaryti pertrauką, jeigu tiek jai, tiek šuniui darosi per sunku, pakviesti vietoj jos asistentą. M. A. nesivadovavo asistentės L. B. (G.) rekomendacijomis, tik pasitaisė šuns poziciją suimdama jį labiau po dešine pažastimi, ir pilnai suėmė jo snukį delnu, kad jis nekraipytų galvos. Tuomet šuo įkando M. A. į tą ranką, kuria ji laikė suspaudusi šuns snukį, tačiau M. A. vis tiek šuns nepaleido. M. A. garsiai pareiškė, kad šuo niekuomet nėra įkandęs, subarė šunį ir dar tvirčiau jį suėmė. Po kurio laiko šuo apsišlapino ir procedūra tuoj pat buvo nutraukta. Kuomet M. A. gyvūną atpalaidavo iš rankų ir paleido jo snukutį, šuo suglebo, buvo matomas mėlynas liežuvis ir sąmonės netekimas.“. Iš nurodytų paaiškinimų akivaizdu, jog atsakovės darbuotojai manant, kad gyvūnas buvo laikomas netinkamai (per daug suspaustas) ji nesiėmė atitinkamų veiksmų. Kaip nurodyta, darbuotoja trečiajam asmeniui išreiškė pastabas, tačiau nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, t. y. paimti šuniuką, pasitelkti kitus klinikos darbuotojus, panaudoti tokiems atvejams skirtas specialias priemones ar nutraukti procedūrą. Taigi, jeigu šuniukas buvo laikomas netinkamai, o atsakovės darbuotoja, tai matydama, toliau tęsė kraujo paėmimo procedūrą, reiškia, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, ir todėl yra atsakinga už jų pasekmes.
56. Atsakovės byloje pateikti darbuotojos, atlikusios kraujo paėmimo iš šuniuko procedūrą, kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (bakalauro diplomas, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai), taip pat 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos raštas, kuriame nurodoma, kad: „<...> UAB ZOOVETERINARIJOS CENTRAS „TOTO” veikia nuo 2000 metų ir jau virš 20 metų specializuojasi smulkių gyvūnų gydyme. <...> Šios klinikos vadovai kelia aukštus reikalavimus sau ir savo gydytojams veterinarinės kompetencijos ir klientų aptarnavimo klausimais“<...>. VETERINARIJOS KLINIKOS „TOTO” darbuotojai nuolat dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje organizuojamuose veterinarinės kvalifikacijos kėlimo mokymuose, taiko pažangius gydymo bei gyvūnų priežiūros metodus <...>“, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomi objektyviais įrodymais pagrindžiančiais, kad nagrinėjamu atveju veterinarijos paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Pažymėtina, kad tai, jog klinika veterinarijos paslaugas teikia ilgą laiką ir joje dirba kvalifikuoti darbuotojai, savaime nepatvirtina atsakovės atliktų veiksmų teisėtumo.
57. Įvertinus nurodytas aplinkybes, t. y. kad gyvūnas į veterinarijos kliniką atvežtas geros savijautos, atliekama kraujo ėmimo procedūra nebuvo pavojinga gyvūno gyvybei, atsakovė neįrodė, kad dėl gyvūno nugaišimą lėmė trečiojo asmens M. A. veiksmai (netinkamai laikant augintinį) bei tai, kad net esant tokioms aplinkybėms atsakovės darbuotojai nesiėmė konkrečių veiksmų jų pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovės augintinio (šuniuko) nugaišimą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė atsakovės darbuotojų neatidumu, nerūpestingumu, atliekant veterinarines paslaugas bei neužtikrinant, kad gyvūno kraujo paėmimo procedūra vyktų sklandžiai.
58. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
59. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 2 050 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 2 000 Eur šuniuko įsigijimo išlaidos (jo kaina) ir 50 Eur išlaidos už šuniuko gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodyto dydžio turtinę žalą priteisė pagrįstai, kadangi byloje yra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (kvitas ir 2016 m. gegužės 30 d. šuns perdavimo sutartis). Ta aplinkybė, jog šuo buvo 5 metų ir 5 mėnesių, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikmės.
60. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
61. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad CK 6.247 straipsnyje yra įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).
62. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė atsakovės darbuotojų neatidumu, nerūpestingumu, atliekant veterinarines paslaugas bei neužtikrinant, kad gyvūno kraujo paėmimo procedūra vyktų sklandžiai, ir dėl to ieškovės patirta 2050 Eur turtinė žala (gaišenos akto parengimo išlaidos bei šuniuko įsigijimo išlaidos), yra susiję priežastiniu ryšiu. Pažymėtina, kad atsakovei užtikrinus tinkamą veterinarinių paslaugų atlikimą, ieškovės augintinis nebūtų nugaišęs ir nurodyta žala nebūtų atsiradusi.
63. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 2 050 Eur turtinės žalos tenkino pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme
64. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės E. J. atsakovės UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ naudai 10 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas sumažino atsakovės patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, nes, teismo vertinimu, ieškovės, patyrusios žalą ir netekusios augintinio, procesiniame dokumente apibūdinimas neigiama prasme, jos elgesio aprašymas netekus gyvūno, teisiškai nereikšmingų aplinkybių aprašymas, aiškinimas, kad nepatyrė žalos, nėra advokato teisinė pagalba, už kurią turi būti apmokama. Susijaudinusio asmens elgesio aprašymas procesiniame dokumente dėl žalos atlyginimo yra ieškovės žeminimas, procesinis piktnaudžiavimas civilinio proceso teise.
65. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisęs tik 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. nepriteisęs bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai) apeliantei pažeidė CPK 93 str. 2 d. nuostatas. Nurodė, kad nei apeliantė, nei apeliantės atstovas neapibūdino bei nesistengė apibūdinti ieškovės neigiama prasme bei nežemino ieškovės nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Šiuo atveju faktinių aplinkybių, kurias apeliantė laiko svarbiomis bei kurias patvirtino byloje apklausti liudytojai, nurodymas procesiniame dokumente, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei pagrindu sumažinti apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, sprendime teigdamas, kad „<....> aiškinimas, kad nepatyrė žalą, nėra advokato teisinė pagalba, už kurią turi būti apmokama <...>“ pažeidė CPK numatytus principus: šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), dispozityvumo principą (CPK 13 str.) bei rungimosi principą (CPK 12 str.). Teisėjų kolegija su šiais apeliantės skundo argumentais sutinka.
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
67. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo atsakovės bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
68. Kaip minėta, ieškovė iš viso prašė priteisti 4 050 Eur žalą (2 050 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovės naudai 2 050 Eur turtinės žalos, o reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino. Taigi, ieškinio reikalavimai patenkinti 50,62 proc., o atmesti – 49,38 proc. daliai.
69. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidas proporcingai paskirsčius pagal ieškinio atmestų reikalavimų dalį (49,38 proc.), atsakovei turėjo būti priteista 717 Eur bylinėjimosi išlaidų.
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 10 Eur. Pažymėtina, kad atsiliepimo į ieškinį parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Atsakovė atsiliepimui į ieškinį parengti bei atstovauti ją teisme, sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, advokatas, rengdamas procesinius dokumentus bei atstovaudamas atsakovę, patyrė darbo ir laiko sąnaudas. Apeliantė (atsakovė) išlaidas patyrė realiai, t. y. pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Be to, patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis teismas sumažino atsakovės bylinėjimosi išlaidas, laikytini nepagrįstais.
71. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 10 Eur ir sprendžia, jog yra pagrindas priteisti apeliantei iš ieškovės 717 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
72. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo dėl materialiųjų reikalavimų teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra procesinio pobūdžio bei nekeičia sprendimo esmės, yra pagrindas ne keisti ar naikinti, tačiau patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
73. Atsakovės apeliacinis skundas dėl materialių reikalavimų atmestas, todėl atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
74. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur teisinių išlaidų. Aptarta suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodytos maksimalios sumos (koeficientas 1.3). Atsižvelgiant į tai, už atsiliepimą į atsakovės apeliacinio skundo parengimą ieškovei priteistina 600 Eur suma.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais
n u t a r i a :
atsakovės UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB Zooveterinarijos centro „Toto“, j. a. k. 225033960, ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2050 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2050 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 696 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB Zooveterinarijos centro „Toto“, j. a. k. 225033960, naudai 717 Eur advokato pagalbos išlaidas.“
Priteisti iš atsakovės UAB Zooveterinarijos centro „Toto“, j. a. k. 225033960, ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Rūta Petkuvienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė