Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1Sk-91].doc
Bylos nr.: 1Sk-91
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

1Sk-91/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19

HERBAS  

                                                                                                   

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 15 d.

Kaunas

             

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, teismo posėdyje nagrinėjo civilinio ieškovo J. D. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria J. G. atleistas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 nuosprendžiu paskirtos bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikui.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

 

n u s t a t ė :

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-22 nuosprendžiu J. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių. Pritaikius LR BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2008-05-01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą – 6011 litų.

2009-12-09 Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcija su teikimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, siūlydama nuteistąjį J. G. atleisti nuo bausmės, paskirtos 2007-03-22 nuosprendžiu.

Kauno miesto apylinkės teismas teikimą išnagrinėjo ir 2009-12-21 priėmė nutartį, kuria J. G. atleido nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nutartyje nurodyta, kad J. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas baigėsi 2009-09-22. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis naujo nusikaltimo nepadarė, teismo įpareigojimus vykdė. Nors neatlygino nusikaltimu padarytos žalos – 6011 Lt, tačiau to negalėjo padaryti dėl sunkios sveikatos būklės, be to minėta žala yra reguliariai išskaičiuojama iš jo netekto darbingumo pensijos. Atsižvelgiant į tai, J. G. atleistas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Civilinis ieškovas J. D. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-21 nutartį, prašo ją panaikinti ir J. G. atidėtos bausmės vykdymo klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodo, kad J. G. iki nuosprendyje nustatyto termino t.y. iki 2008-05-01 neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. Jokių objektyvių ar pateisinamų priežasčių nėra. Duomenys apie J. G. neva sunkią sveikatos būklę yra nustatyti jau po minėto žalos atlyginimo termino pabaigos, todėl jie negali pateisinti įpareigojimo nevykdymo. Be to, nuteistojo sveikatos būklė įpareigojimui atlyginti žalą tiesioginės reikšmės neturi. Teismas iš esmės netyrė J. G. turtinės padėties ir pajamų nuo nuosprendžio priėmimo (2007-03-22) iki įpareigojimų įvykdymo termino pabaigos (2008-05-01), jo pastangas gauti darbą ar pajamų. Todėl teismas nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių nagrinėtam klausimui. Pažymėtina, kad J. G. atlyginti žalą vengia piktybiškai, o iš jų reikalavimų atlyginti žalą atvirai tyčiojasi. Įpareigojimų skyrimas iš esmės padeda realizuoti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Viena iš bausmės paskirčių yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Šis principas apima ir nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. J. G. atleidimas nuo bausmės šiam neįvykdžius paskirto įpareigojimo, nepagrįstai leido išvengti pasekmių, kilusių jam padarius nusikaltimą. Todėl bausmės neišvengiamumo tikslas liko nepasiektas.

Teismo posėdyje civilinis ieškovas J. D. nedalyvavo, apie įvyksiančio teismo posėdžio datą ir vietą buvo tinkamai informuotas.

Civilinio ieškovo J. D. skundas atmestinas.

Kolegija daro išvadą, kad pataisos inspekcijos teikimas tenkintas pagrįstai. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 - 12 - 21 nutartis, kuria J. G. atleistas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 - 03 - 22 nuosprendžiu paskirtos bausmės, yra teisėta, ją naikinti įstatyminio pagrindo nėra. BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, nepadarė šios dalies 3 punkte numatytų pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Nutartyje teismas nurodė, kad J. G. buvo nuteistas, jam atidėtas bausmės vykdymo terminas pasibaigė, naujo nusikaltimo nuteistasis nepadarė, teismo skirtus įpareigojimus vykdė. Teismo nutartimi nuteistasis nuo bausmės atleistas suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Tokia teismo priimta nutartis patvirtina aplinkybę, jog teismas padarė išvadą, kad J. G. atitinka BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas nuostatas ir jis gali būti atleistas nuo bausmės suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Taip pat, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pasisakė apie tai, kad vienas iš teismo skirtų įpareigojimų (atlyginti nusikaltimu padarytą žalą) pilnai neįvykdytas, tačiau jis vykdomas, o nurodytu terminu negalėjo būti įvykdytas dėl pateisinamų priežasčių. Ši teismo nurodyta aplinkybė nepaneigta. Priešingai, ją patvirtina ir pataisos inspekcijos teikime pateikti duomenys bei medžiagoje surinkti ir juos patvirtinantys įrodymai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas nurodo, kad jeigu nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Taigi, šioje normoje pateikti reikalavimai, kuriems esant, teismas turi įstatyminę galimybę panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Iš surinktos medžiagos matyti, kad pataisos inspekcija tuo pagrindu, kad nuteistasis nustatytu laiku neįvykdė teismo įpareigojimo ir neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, ankščiau jau buvo kreipusis į teismą, šis panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį atlikti teismo nuosprendžiu skirtą bausmę. Aukštesnis teismas tokią teismo nutartį naikino ir padarė išvadą, kad bausmės vykdymas panaikintas nepagrįstai. Taigi, šiuo atveju matyti, kad taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatatas nebūtų pagrindo, nes negalima daryti išvados, kad teismo skirtas įpareigojimas neįvykdytas be pateisinamų priežasčių.

Pagal LR BK 75 straipsnio nuostatas, pasibaigus nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, gyvenamosios nuteistojo vietos apylinkės teismas pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, jeigu šis įvykdė jam paskirtus įpareigojimus, nepažeidinėjo viešosios tvarkos, negirtavo ar nepadarė kitų teisės pažeidimų. Klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės teismas nagrinėja teismo posėdyje, kuriame dalyvauja prokuroras, nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas, į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas (LR BPK 358 straipsnio 2 dalis). Teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės atlikimo motyvuota nutartimi (LR BPK 358 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 - 03 - 22 nuosprendžiu J. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams) pasibaigė 2009-09-22. Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcija 2009-12-09 su teikimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, siūlydama nuteistąjį J. G. atleisti nuo bausmės, paskirtos 2007 - 03 - 22 nuosprendžiu. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pataisos inspekcijos teikimą, nustatė, kad per šį pusantrų metų laikotarpį J. G. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Nors ir neatlygino nusikaltimu padarytos žalos – 6011 Lt, tačiau to padaryti negalėjo dėl sunkios sveikatos būklės, be to žala yra reguliariai išskaičiuojama iš jo netekto darbingumo pensijos. Teismas, nepažeisdamas LR BPK 358 straipsnio  reikalavimų, motyvuota nutartimi atleido nuteistąjį J. G. nuo bausmės atlikimo. Civilinis ieškovas J. D. nesutinka su nuteistojo J. G. atleidimu nuo bausmės, nurodo, kad jis piktybiškai neatlygina priteistos žalos ir siekia, kad bausmės vykdymo klausimas būtų sprendžiamas iš esmės. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje dėl teismų praktikos taikant paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą nurodyta, jog pritartina teismų praktikai, kai teismo posėdyje sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą ir išsiaiškinus, kad nuteistasis objektyviai negalėjo įvykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba auklėjamojo poveikio priemonės, o teisės pažeidimų per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nepadarė, pataisos inspekcijos teikimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam netenkinamas. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad teismai paprastai įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdymo klausimą sprendžia priklausomai nuo to, ar žala neatlyginta dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Teismai objektyviomis įpareigojimo neįvykdymo priežastimis laiko nuo nuteistojo valios nepriklausomas priežastis: stichinę nelaimę, įmonės, kurioje nuteistasis dirbo bankrotą, jeigu, be uždarbio, nuteistasis neturėjo turto ar kitų lėšų žalai atlyginti, nuteistojo pašaukimą atlikti būtinąją karinę tarnybą, sunkią nuteistojo ligą ir pan. ir, nustatę tokias priežastis, teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkindavo. Pagal įstatymą, teismas turi remtis pataisos inspekcijos surinkta nuteistojo asmens byla bei teikimu, patikrinti ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei ir (ar) įpareigojimams arba auklėjamojo poveikio priemonėms įvykdyti, ar baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) įpareigojimai arba auklėjamojo poveikio priemonės neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Šiuo atveju, pataisos inspekcija pateikė apylinkės teismui duomenis apie tai, kad nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo J. G. niekur nedirbo, 2007 metų pabaigoje sunkiai sirgo, todėl neturėjo jokių pajamų, apie metus laiko buvo tiriama jo sveikata ir jis buvo gydomas. 2008-06-25 jam buvo konstatuotas 70 procentų darbingumo netekimas, išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Darbingumo netekimas pratęstas iki 2011-06-18. Be to, nuo 2009 m. balandžio mėnesio teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu iš J. G. priteista 6011 litų žala išieškoma iš nuteistojo netekto darbingumo pensijos. Šios aplinkybės pagrįstos byloje esančiais dokumentais (t. 2, b. l. 42-48). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo paskirto įpareigojimo iki 2008-05-01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nuteistasis neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. Jo veiksmuose piktybiškumo nėra, kadangi būdamas neįgalus (t. 1, b. l. 165), netekęs 70 procentų darbingumo (t. 1, b. l. 175), neturėdamas darbo ir negaudamas pajamų, stengėsi atlyginti bent dalį priteistos žalos, 2008-09-16 J. D. firmai sumokėjo 414 litų (t. 1, b. l. 171). Pažymėtina, kad išieškojimo procesas vyksta, ką patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2009-08-24 pažyma, jog iš J. G. netekto nedarbingumo pensijos (596,26 Lt per mėnesį) kas mėnesį išskaitoma 119,25 Lt pagal antstolės G. B. vykdomąjį raštą (t. 2, b. l. 45-48). Reguliarūs išskaitymai iš gaunamos pensijos, išskaitytas sumas pervedant civiliniam ieškovui, akivaizdžiai rodo, kad J. G. padaryta žala dalimis atlyginama pagal realias jo galimybes. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdė teismo skirto įpareigojimo. Įvertinus tai, kad J. G. teismo įpareigojimo (atlyginti nusikaltimu padarytą žalą) iki nustatyto termino neįvykdė esant objektyvioms priežastims ir nenustačius jo veiksmuose piktybiškumo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-21 nutartis pagrįsta ir teisėta, civilinio ieškovo J. D. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ją naikinti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Civilinio ieškovo J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-21 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                         D.Šiugždinytė

Kolegijos teisėjai                                                                           G.Večerskas

                                                                                                      V.Vitunskas