Administracinė byla Nr. eI3-991-289/2023
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02449-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2;
55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 30 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Termas“ atstovui A. S. ir jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
dalyvaujant atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovui E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovei dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Termas“ (toliau – ir UAB „Termas, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštus „Dėl žemės paskirties ir būdo pakeitimo“, įpareigoti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Termas“ prašymus „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad pareiškėjai UAB „Termas“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja UAB „Termas“ kreipėsi į atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini)., žemės sklypų - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o vėliau kreipėsi su prašymu pakartotinai svarstyti 2022 m. rugpjūčio 12 d. teiktą prašymą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius rašte „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ nurodė, kad ji gavo UAB „Termas“ 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“. Paaiškino, kad Nuolatinė komisija prašymams dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nagrinėjimo 2022 m. spalio 20 išnagrinėjusi UAB „Termas“ prašymus dėl paskirties pakeitimo priėmė sprendimą: „vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T-291, įvertinant ZU_F funkcinėje zonoje taikomus reglamentus (kuriuose nenumatoma galimybė žemės ūkio paskirties žemę keisti į kitą paskirtį), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (iš esamos paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kitos paskirties, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiami“. Teigiama, kad vadovaujantis Bendruoju planu, UAB „Termas“ prašymuose nurodyti žemės sklypai patenka į neurbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną Z_U_F, į nustatytą Gubernijos miško biosferos poligono teritoriją. Pagal Bendrojo plano funkcinėje zonoje Z_U_F nustatytus reglamentus, Gubernijos miško poligono teritorijoje, žemės ūkio paskirties žemės keitimas į kitą paskirtį yra negalimas. Pareiškėjos UAB „Termas“ nuomone, nėra jokių kliūčių, dėl kurių jos prašymai negalėtų būti tenkinami. Žemės sklypai yra urbanizuotoje teritorijoje, aplink sklypus iš visų pusių pastatyti ir statomi nauji namai, žemės sklypas ribojasi su sklypu, kurio naudojimo būdas –vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Prašymas pakeisti žemės sklypo paskirtį buvo pateiktas iki įsigaliojant 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimui. Gavo leidimą sklypą dalinti į penkis sklypus. Kadangi jokių kliūčių, dėl kurių pareiškėjos UAB „Termas“ prašymai negalėtų būti tenkinami, nėra, negali būti teisėtas pagrindas atsakovės priimtam individualiam administraciniam sprendimui pagrįsti. Skundžiami atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktui, todėl raštai yra neteisėti iš esmės ir turėtų būti panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl turi būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos UAB „Termas“ reikalavimas įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Termas“ prašymus, kadangi panaikinus administracinį sprendimą administracinė procedūra laikoma neužbaigta ir atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija privalo ją užbaigti priimdama naują sprendimą.
Pareiškėjos atstovo advokato Drąsučio Narmonto rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymu dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo kreipėsi į atsakovės Architektūros ir urbanistikos skyrių prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini). adresu esančių žemės sklypų - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, iš būdo kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. S-2427(3.21E) „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ pareiškėjai nurodė, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. gavo pareiškėjos pirmiau minėtą 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad, vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Atsakovė toliau šiame rašte nurodė: „Komisija 2022 m. rugsėjo 5 d. išnagrinėjusi Jūsų Prašymą, priėmė sprendimą „<...> Vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199 ir įvertinant žemės sklypams taikomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą „biosferos poligonai (V skyrius, dvidešimt septintasis skirsnis), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (iš esamos paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kitos paskirties, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiami“. Atsakovė šiame rašte pažymėjo, kad visiems nurodytiems žemės sklypams yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga „biosferos poligonai“ (V skyrius, dvidešimt septintasis skirsnis), pareiškėjos išvardinti žemės sklypai patenka į Gubernijos miško biosferos poligono teritoriją, o „Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus dvidešimt septintajame skirsnyje nustatyta, kad „<...> Biosferos poligonuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta negavus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: <...> 2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą“. Ir teigiama, kad „Įvertinus tai, kas išdėstyta, Prašyme nurodytų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nekeičiami“. Gero administravimo principas kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Atsakovei keliami Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Dėl žemiau nurodytų argumentų atsakovė neveikė pagal gerojo administravimo principą bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Prie šio atsakovės rašto nebuvo pridėta jokių priedų. Šiame atsakovės rašte pareiškėjai nepaaiškinta: 1) ar atsakovė kreipėsi į už biosferos poligono apsaugą atsakingą instituciją ir iš jos nebuvo gautas pritarimas pareiškėjos prašymo tenkinimui bei kodėl toks minimos atsakingos institucijos sprendimas priimtas; 2) ar atsakovė vis tik nesikreipė į už biosferos poligono apsaugą atsakingą instituciją, o tai padaryti privalo pati pareiškėja; 3) kur pareiškėjos pareiga kreiptis į už biosferos poligono apsaugą atsakingą instituciją reglamentuota ir kodėl tokios pareigos neturi pati atsakovė gavusi pareiškėjos konkretų prašymą, kurio išsprendimui tereikia tik minimos institucijos pozicijos; 4) kodėl atsakovė pati negali (ar negalėjo) kreiptis į už biosferos poligono apsaugą atsakingą instituciją dėl pozicijos gavimo dėl pareiškėjos prašymo. Šiame atsakovės rašte nenurodyta, kad jei gauti pritarimą yra pareiškėjos pareiga, tai kaip toks už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimas pareiškėjos turi būti gautas – ar jis turi būti pareikštas raštu, ar pakanka žodžiu, kokios yra tokio pritarimo gavimo procedūros, tvarka ir terminai ar bent kur būtų galima apie tai pasiskaityti (susipažinti). Šiame atsakovės rašte nenurodyta, koks turi būti konkretus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo turinys, kuris būtų tinkamas atsakovei. Šiame atsakovės rašte net nenurodyta, kas konkrečiai yra atsakingas už Gubernijos miško biosferos poligono teritorijos apsaugą – kokios konkrečios institucijos (pavadinimas, adresas ir kiti kontaktai) pritarimą pareiškėja turi gauti. Su šiuo atsakovės raštu pareiškėjai nebuvo nepateiktas ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 5 d. svarstymo protokolas, iš kurio pareiškėja būtų galėjusi sužinoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir dėl pirmiau nurodytų iškilusių klausimų dėl už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo. Kilusio ginčo teisingam išsprendimui teisiškai reikšminga yra (atsižvelgiant į pirmiau aptartus klausimus), kad atsakydama į pareiškėjos 2023 m. sausio 27 d. prašymą dėl pritarimo pakeisti pirmiau aptartų žemės sklypų pagrindinę paskirtį bei naudojimo būdą, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija 2023 m. vasario 13 d. rašte nurodė, kad ji tokių pritarimų neišduoda. Taip pat labai svarbu tai, kad Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija pirmiau minėtame rašte nurodė, kad ji informuoja, jog žemės ūkio paskirties sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra šalia urbanizuotų teritorijų ir galimai numatomų ūkinių priemonių poveikis neturi įtakos biologinei įvairovei. Dėl pirmiau išdėstyto bei dėl netinkamo vykdymo Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų atsakovės 2022 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. S-2427(3.21E) „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ yra neteisėtas. Dėl pirmiau iškilusių begalės klausimų pareiškėja gavusi iš atsakovės pirmiau minėtą 2022 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. S-2427 (3.21E) „Dėl žemės ūkio paskirties ir būdo nekeitimo“ bei laikydama, kad jos 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nėra išnagrinėtas, kreipėsi į atsakovę su prašymu pakartotinai svarstyti jos pateiktą pirmiau minėtą 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. spalio 26 d. rašte Nr. S-2920(3.21E) „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ nurodė, kad atsakovė gavo pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą, kuriuo pareiškėja prašo pakartotinai svarstyti 2022 m. rugpjūčio 12 d. teiktą prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“. Atsakovė šiame rašte nenurodė, kad ji atsisako svarstyti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. teiktą prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“. Atsakovė 2022 m. spalio 26 d. rašte Nr. S-2920(3.21E) „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ pareiškėjai paaiškino, kad Nuolatinė komisija prašymams dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nagrinėjimo 2022 m. spalio 20 išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus dėl paskirties pakeitimo priėmė sprendimą „<...> Vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T-291, įvertinant ZU_F funkcinėje zonoje taikomus reglamentus (kuriuose nenumatoma galimybė žemės ūkio paskirties žemę keisti į kitą paskirtį), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (iš esamos paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kitos paskirties, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiami“. Šiame atsakovės rašte nurodoma, kad priimant sprendimą vadovaujamasi Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T-291 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, kuris patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas (toliau – Bendrasis planas). Teigiama, kad vadovaujantis Bendruoju planu, pareiškėjos prašymuose nurodyti žemės sklypai patenka neurbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną Z_U_F į nustatytą Gubernijos miško biosferos poligono teritoriją, o pagal Bendrojo plano funkcinėje zonoje Z_U_F nustatytus reglamentus, Gubernijos miško poligono teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės keitimas į kitą paskirtį yra negalimas. Atsakovės 2022 m. spalio 26 d. raštas Nr. S-2920(3.21E) „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ irgi yra neteisėtas dėl žemiau dėstomų motyvų. Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo buvo pateiktas dar iki įsigaliojant atsakovės 2022 m. spalio 26 d. rašte minimam Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimui Nr. T-291. Kiekvienas teisės aktas galioja tam tikrą laikotarpį, jo galiojimo ribos laiko atžvilgiu apibrėžtos atitinkamo teisės akto įsigaliojimo momentu ir tuo momentu, nuo kurio konkretus teisės aktas netenka galios. Vienas pagrindinių teisinės valstybės principų lex retro non agit, kuris draudžia atgalinį įstatymo ar kito teisės akto taikymą (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą ir stabilumą. Subjektai turi teisę žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinio poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Taigi teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių teisės aktų įsigaliojimo. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų priešingas Konstitucijai. Tiek konstitucinėje jurisprudencijoje (Konstitucinio teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas), tiek kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1340/2002) dėl teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, jog tam, kad būtų pateisinamas teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti tik įstatymo forma. Ankstesniąją teisės normą panaikinančios teisės normos įsigaliojimas nereiškia, kad išnyksta teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe. Kita vertus, teisės akto, veikiančio atgaline tvarka, priėmimas yra galimas, jei tai būtų nurodyta teisės akte ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties arba jų padėtį pagerintų. Tiesa, tokiais atvejais privalu atsižvelgti ir į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį, kitos šalies padėtis gali ne pagerėti, o pablogėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2012). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-378/2019). Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėja, ji įsigijo žemės sklypą adresu Šiaulių r. sav., Kužių sen., Lukšių k. ne žemės veiklai vykdyti, mokėjo už jį ne kaip už žemės ūkio paskirties žemę, kadangi faktiškai teritorija urbanizuota, statomi namai, eina keliai. Buvo tikra, kad paskirtį bei naudojimo būdą pasikeis. Kaip matyti iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, pareiškėja žemės sklypą adresu Šiaulių r. sav., Kužių sen., Lukšių k. įsigijo pagal 2019 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8593. Pirmiau aptarti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys keturi žemės sklypai buvo gauti padalijus žemės sklypą, įsigytą pagal pirmiau minėtą 2019 m. lapkričio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8593, kas matyti irgi iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų – juose įtvirtinta, kad žemės sklypai gauti padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. 9130-0007-0086, įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 31SK-1295-(14.31.110 E.). Atsakovė pripažįsta, kad pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo gavo 2022 m. rugpjūčio 12 d. Jį ji pakartotinai svarstė. Todėl nepagrįstai taikė Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. T-291, o ne Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. T-199, kurio pagrindu pareiškėja veikė būdama tikra, kad jos įsigyto žemės sklypo, jį padalijus, pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą bus galima pakeisti ir dėl to į atsakovę kreipėsi dar galiojant Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimui Nr. T-199, kas reiškia, atsižvelgiant ir į pirmiau aptarto Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2023 m. vasario 13 d. rašto „Dėl prašymo“ turinį, kad jokių kliūčių tenkinti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymo dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nebuvo ir toks pareiškėjos prašymas privalėjo būti patenkintas. Skundžiami atsakovės raštai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Atsakovės pirmiau aptarti raštai yra neteisėti iš esmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių rajono savivaldybės 2022-09-13 raštas Nr. S-2427(3.21E) ir 2022-10-26 raštas Nr. S-2920(3.21E) yra pagrįsti teisės aktais, argumentuoti, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje atsakymui keliamus reikalavimus. Pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintų vietos savivaldos principų – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, vadovaujantis kuriuo savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais, iš kurių vienas yra įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos numato teisės aktų normos, viešojoje teisėje priimta, kad administravimo subjektų veikla yra tiksliai sureguliuota, o galimybės pasirinkti elgesio modelį, nenumatytą teisės aktuose, nėra (2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1828-662/2021, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje A552-2853/2012). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-1551 „Dėl nuolatinės komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“ sudaryta Nuolatinė komisija prašymams dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nagrinėti (toliau - Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“, 2022 m. rugpjūčio 22 d. prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“ (toliau – Prašymai) priėmė sprendimą nekeisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo (iš esamos paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kitos paskirties, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus Prašymus nustatyta, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai patenka į neurbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną Z_U_F ir į nustatytą Gubernijos miško biosferos poligono teritoriją. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T-291, funkcinėje zonoje Z_U_F nustatytus reglamentus, Gubernijos miško poligono teritorijoje, žemės ūkio paskirties žemės keitimas į kitą paskirtį yra negalimas. Įvertinus tai kas išdėstyta, Prašymuose dėl paskirties keitimo nurodytų žemės sklypų (kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nekeičiami. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 punkto 2 dalyje nustatyta kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, kas išdėstyta, mano, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad jau nuo 2022 m. gegužės mėn. (po viešo svarstymo) nebuvo galima keisti žemės sklypų paskirties, nes pakeitimas prieštaravo naujojo bendrojo plano sprendiniams.
Pareiškėjos UAB „Termas“ skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022-09-13 rašto Nr. S-2427(3.21E) (toliau – ir Raštas1) ir 2022-10-26 rašto Nr. S-2920(3.21E) (toliau – ir Raštas2) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymu dėl pagrindinės žemės naudojimo ir (ar) būdo pakeitimo, kuriame buvo prašoma pakeisti esamą žemės sklypų (kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) paskirtį iš žemės ūkio į kitą nustatant naudojimo būdą: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Rašte1 nurodoma, kad „Komisija 2022 m. rugsėjo 5 d. išnagrinėjusi Jūsų Prašymą, priėmė sprendimą: „Vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199 ir įvertinant žemės sklypams taikomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą „biosferos poligonai (V skyrius, dvidešimt septintasis skirsnis), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (iš esamos paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kitos paskirties, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiami“. Taip pat informuojama, kad vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Prašyme nurodytas sklypas patenka į 55/Z zoną, kuriai numatyti šie specialieji reglamentai: Žlū-gs – intensyvios žemės ūkio veiklos našiose žemėse - saugomose ir gamtinio karkaso teritorijoje reglamentas; T3 – esamo kraštovaizdžio natūralumo gražinimas ir gausinimas ekologinėse takoskyrose; B1 – esamo kraštovaizdžio natūralumo išlaikymas ir saugojimas bioekologiniuose branduoliuose; U7 – urbanizacijos gamtinio karkaso teritorijose reglamentas; U8 – urbanizacijos žemės ūkio paskirtyje reglamentas. U7 – urbanizacijos gamtinio karkaso teritorijose reglamentas, kuriame nustatyti tvarkymo ir naudojimo reglamentai: prioritetas teikiamas esamų urbanizuotų vietovių išlaikymui ir naujų plėtrai vadovaujantis gamtinio karkaso nuostatais. Galimas kompleksiškai užstatomų gyvenamųjų vietovių detaliųjų planų rengimas prieš tai atlikus poveikio aplinkai vertinimą. U8 – urbanizacijos žemės ūkio paskirtyje reglamentas, kuriame nustatyti tvarkymo ir naudojimo reglamentai: prioritetas teikiamas esamų urbanizuotų vietovių ir žemės ūkio tikslinės žemės paskirties išlaikymui. Urbanizacija galima esamose sodybose, naujose ūkininkų sodybose, plėtojant kaimo turizmą ir plečiant žemės ūkio gamybą. Žemės ūkio tikslinės žemės paskirties keitimas galimas tik techninės ir socialinės infrastruktūros plėtros tikslais. Prašyme visiems nurodytiems žemės sklypams yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga „biosferos poligonai (V skyrius, dvidešimt septintasis skirsnis). Minėti žemės sklypai patenka į Gubernijos miško biosferos poligono teritoriją. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) V skyriaus dvidešimt septintajame skirsnyje nustatyta, kad „Biosferos poligonuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: 2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą“. Pažymi, kad Įstatyme nurodytos institucijos pritarimo dėl paskirties keitimo nėra pateikta. Įvertinus tai kas išdėstyta, Prašyme nurodytų žemės sklypų (kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nekeičiami.
Pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad visą mėnesį domėjosi dėl atsakovės sprendimo, bendravo su Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovais ir Aplinkos ministerijos atstovais ir suprato, kad ši situacija yra dviprasmiška ir nėra pakankamai išnagrinėta. Nurodė, kad nesutinka su šiuo sprendimu, kadangi pats gyvena šalia to sklypo ir aplink tą sklypą arti yra gyvenamieji pastatai, taip pat nėra gavęs 2022 m. rugsėjo 5 d. komisijos sprendimo. Prašė pakartotinai svarstyti dėl šio žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo.
Atsakovė 2022 m. spalio 26 d. rašte Nr. S-2920(3.21E) „Dėl žemės paskirties ir būdo nekeitimo“ pareiškėjai paaiškino, kad Nuolatinė komisija prašymams dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nagrinėjimo 2022 m. spalio 20 išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus dėl paskirties pakeitimo priėmė sprendimą „<...> Vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T-291, įvertinant ZU_F funkcinėje zonoje taikomus reglamentus (kuriuose nenumatoma galimybė žemės ūkio paskirties žemę keisti į kitą paskirtį), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (iš esamos paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į kitos paskirties, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypuose: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiami“. Šiame atsakovės rašte nurodoma, kad priimant sprendimą vadovaujamasi Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. T-291 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
Sutiktina su pareiškėjos išsakyta pozicija, jog Rašte1 nenurodyta, koks turi būti konkretus už biosferos poligono apsaugą atsakingos institucijos pritarimo turinys, kuris būtų tinkamas atsakovei, nenurodyta, kas konkrečiai yra atsakingas už Gubernijos miško biosferos poligono teritorijos apsaugą – kokios konkrečios institucijos (pavadinimas, adresas ir kiti kontaktai) pritarimą pareiškėja turi gauti.
Rašte2 atsakovė pakartotinai svarstydama 2022 m. rugpjūčio 12 d. teiktą prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo“ pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr.T-291 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas (TPD reg. Nr. T00088133). Nors atsakovė pakartotinai svarstė iki naujo Bendro plano įsigaliojimo paduotą pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. paraišką, Rašte2 nebepasisakė dėl motyvų, dėl kurių buvo atmesta pareiškėjos paraiška, t.y. dėl institucijos pritarimo dėl paskirties pakeitimo.
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. (po viešo svarstymo) nebuvo galima keisti žemės sklypų paskirties, nes pakeitimas prieštaravo naujojo bendrojo plano sprendiniams. 2023 m. kovo 2 d. teismo posėdyje pateiktas 2022 m. gegužės 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių pakartotinio viešo svarstymo protokolas, kuriuo viešo svarstymo procedūros paskelbtos baigtos. Atkreiptinas dėmesys, kad šie atsakovės argumentai pareiškėjui buvo nurodyti tik teismo posėdyje, t.y. tik inicijavus ginčą teisme, tačiau nebuvo nurodomi skundžiamuose raštuose.
2023 m. sausio 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija 2023 m. vasario 13 d. atsakyme nurodė, kad Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija informuoja, kad nesuteikia ir neišduoda leidimų. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija taip pat informavo, kad žemės ūkio paskirties sklypai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra šalia urbanizuotų teritorijų. Taip pat nurodė, kad galimai numatomų ūkinių priemonių poveikis neturės įtakos biologinei įvairovei. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo dėl planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, įgyvendinimo privalo vadovautis „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255. Nauji planai, projektai ir programos, galintys turėti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 teritorijoms ir jų apsaugos tikslams, turi būti iš anksto įvertinti, koks bus šis poveikis, atsižvelgiant į Buveinių direktyvos 6 straipsnio arba Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas.
Taigi Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija nurodė, kad ji leidimų pakeisti žemės ūkio paskirties sklypų keitimą į kitą paskirtį, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos neišduoda. Pareiškėjos atstovas atsakovei nepateikė rašytinių įrodymų su pakartotiniu 2022 m. spalio 13 d. prašymu nagrinėti jo paraišką, kad kreipėsi dėl leidimo/sutikimo ir buvo atisakyta jį išduoti, nurodė, tik tai, kad bendravo su tam tikrų institucijų atstovais ir susidūrė su dviprasmiška situacija. Kita vertus atsakovė, atsisakiusi patenkinti 2022 m. rugpjūčio 12 d. paraišką Rašte2 nevertino pareiškėjo 2022 m. spalio 13 d. pakartotiniame prašyme nurodytų aplinkybių, o teismo posėdyje atsakovės atstovas negalėjo nurodyti, kokia (kita) institucija būtų turėjusi suteikti sutikimą pareiškėjai, tam kad atsakovė būtų galėjusi patenkinti pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. paraišką.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime motyvų išdėstymas yra nepakankamas, pareiškėjas iš Rašte1 nurodytų motyvų negalėjo suprasti, kas konkrečiai yra atsakingas už Gubernijos miško biosferos poligono teritorijos apsaugą, kokios konkrečios institucijos (pavadinimas, adresas ir kiti kontaktai) pritarimą pareiškėja turi gauti. Rašte2 atsakovė nebepasisakė dėl motyvų, dėl kurių buvo atmesta pareiškėjos paraiška, t.y. dėl institucijos pritarimo dėl paskirties pakeitimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vis dėlto pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. paraiška buvo pateikta dar galiojant senajam bendrajam planui. Šiaulių rajono savivaldybės naujojo bendrojo plano sprendiniuose nurodoma, kad „iki bendrojo plano įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki tos datos išduotas planavimo sąlygas, galiojusius bendrojo plano sprendinius.“ Į šią normą priimant Raštus taipogi nebuvo atsižvelgta.
Darytina išvada, kad nustatyti skundžiamų sprendimų trūkumai yra esminiai, todėl ginčijami sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiami aktai (Raštas1 ir Raštas2) priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tokie aktai naikintini, o atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos pateiktus prašymus iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.
Pareiškėja UAB „Termas“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teisme sumokėjo 520,00 Eur ir 21 proc. PVM, su PVM 629,20 Eur.
Iš byloje pareiškėjos atstovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja advokatui už teisinę pagalbą 2023 m. kovo 2 d. sumokėjo 629,20 Eur (nurodyta, kad ši pinigų suma sumokėta už atstovavimą Regionų apygardos administraciniame teisme). Taip pat 2022 m. lapkričio 28 d. sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis
Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje apskaičiuojant pareiškėjos patirtas advokato atstovavimo išlaidas remiamasi 2022 m. III ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1799 Eur) apskaičiuojant patirtas advokato išlaidas.
Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Drąsutis Narmontas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 2 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 1 val. (buvo padaryta 20 min. pertrauka). Už atstovavimą 2023 m. kovo 2 dienos teismo posėdyje galėtų būti priteistina iki 179,9 Eur (1799 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2022 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).
2023 m. kovo 2 d. teisme gauti pareiškėjos atstovo rašytiniai paaiškinimai. Rekomendacijų 8.16 numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. 3-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1799 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, darytina išvada, kad maksimali suma už rašytinių paaiškinimų galėtų būti 719,6 Eur sumos.
Darytina išvada, kad pareiškėjos prašoma 629,20 Eur suma neviršija Rekomendacijų reikalavimų už suteiktas atstovavimo paslaugas, todėl priteistina iš atsakovės. Pareiškėjai taip pat priteistinas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovės pareiškėjai priteistina 651,70 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Termas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. S-2427(3.21E) ir 2022 m. spalio 26 d. raštą Nr. S-2920(3.21E).
Įpareigoti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Termas“ 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir 2022 m. spalio 13 d. prašymus.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Termas“ iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 651,70 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Arvydas Martinavičius
Virginijus Stankevičius