Civilinė byla Nr. 3K-3-642-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23524-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija

2.2.2.3.1.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos narių visuotinių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo V. G.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotinių susirinkimų sušaukimo, susirinkimų procedūrų ir sprendimų juose priėmimo tvarką.

              Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė teismo pripažinti atsakovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir Bendrija) 2013 m. gegužės 14 d. ir 2013 m. birželio 30 d. visuotinius narių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos. Ieškovas yra Bendrijos narys. Jis nurodė, kad nebuvo informuotas apie nurodytos datos Bendrijos susirinkimus, apie juose priimtus sprendimus sužinojo jau po jų priėmimo. 2013 m. gegužės 14 d. susirinkimo metu Bendrijos pirmininku išrinktas V. B., 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo metu nutarta atšaukti Bendrijos pirmininką V. G. iš Bendrijos pirmininko pareigų ir išrinkti Bendrijos pirmininke A. B., išrinkti Bendrijos valdybą, patvirtinti A. B. Bendrijos valdybos įgaliotine, išrinkti pirmininko pavaduotoją A. G., Bendrijos finansininką S. S., Bendrijos įgaliotiniais išrinkti V. B., G. V., A. M., A. G., S. S., S. Ž., nustatyti atlyginimo dydį, turto administratore patvirtinti A. B. Ieškovas teigė, kad Bendrijos įstatai nenurodo Bendrijos valdybos, kaip valdymo organo, todėl, nepakeitus Bendrijos įstatų, jokia valdyba negalėjo būti renkama. Šio klausimo nebuvo ir susirinkimo darbotvarkėje. Išskyrus V. B., visi kiti asmenys nėra nei Bendrijos nariai, nei turi pajų Bendrijoje, todėl jie negalėjo būti renkami Bendrijos valdybos nariais. Bendrijos valdymo įgaliotinio, pirmininko pavaduotojo, finansininko nenurodyta nei įstatymuose, nei Bendrijos įstatuose, šio klausimo nebuvo 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo darbotvarkėje. Taip pat darbotvarkėje nebuvo klausimo dėl valdybos pirmininko atlyginimo dydžio nustatymo, turto administratoriaus skyrimo, be to, klausimas dėl valdybos pirmininko rinkimo, kaip matyti iš susirinkimo protokolo, nebuvo sprendžiamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkinus iš dalies 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2013 m. gegužės 14 d. visuotinis narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; kita ieškinio dalis atmestas.

Teismas nustatė, kad ginčijamą 2013 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimą sušaukė valdyba, tačiau Bendrijos įstatuose valdybos, kaip valdymo organo, nėra nurodyta. Pranešimas apie 2013 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimą paskelbtas laikraštyje „Lietuvos žinios“. Tai neatitinka įstatų 47 punkte įtvirtintos Bendrijos skelbimų ir pranešimų skelbimų tvarkos, pagal kurią Bendrijos pranešimai ir kita informacija privalo būti paskelbti dienraštyje „Lietuvos aidas“. Pranešime nebuvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai. Teismas konstatavo, kad 2013 m. gegužės 14 d. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas sušauktas padarius esminius įstatymo pažeidimus, todėl Bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

2013 m. birželio 30 d. visuotinis Bendrijos narių susirinkimas įvyko Bendrijos narių iniciatyva.  Teismas pažymėjo, kad kadangi Bendrijos pirmininkas V. G. nuo 2008 m. nevykdė įstatymo ir įstatų nustatytos pareigos šaukti Bendrijos narių susirinkimus, Bendrijos nariams atsirado teisinis pagrindas sušaukti susirinkimą ir spręsti klausimą dėl Bendrijos pirmininko atšaukimo iš einamų pareigų. Atsakovė apie susirinkimo sušaukimą pateikė 2013 m. birželio 12 d. pranešimą, adresuotą ieškovui, byloje yra duomenų, kad apie numatytą susirinkimą buvo skelbiama. Pranešimas apie 2013 m. birželio 30 d. susirinkimą buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos aidas“. Tai atitinka įstatų 47 punkte nustatytą pranešimo tvarką. Paskelbtame pranešime buvo nurodyta, kad susirinkimo darbotvarkė – pirmininko atšaukimas, naujo pirmininko rinkimai ir einamieji klausimai. Teismas vertino, kad pranešimo apie susirinkimą tvarka iš esmės nepažeista. Susirinkimą inicijavo ir jame dalyvavo ir buvę Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvo Nr. 127 nariai. Šis kooperatyvas buvo reorganizuotas ir pagal 1995 m. balandžio 28 d. susirinkime patvirtintą sąrašą 44 asmenys įstojo į Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją Nr. 365. Tai paneigia ieškovo teiginį, kad ginčo susirinkimą inicijavo dalis ne Bendrijos narių. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2013 m. birželio 30 d. vykusį Bendrijos susirinkimą neteisėtu, nes ieškovas nenurodė, kuo pasireiškia jo teisių ar interesų pažeidimas, kokias neigiamas teisines pasekmes sukėlė ginčijamame susirinkime priimti sprendimai (Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, CPK 92, 93 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkinus ieškovo V. B. apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas.

Teismas nutartyje nurodė, kad 2013 m. birželio 30 d. Bendrijos susirinkimo metu galiojusio Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti Bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje nurodyta rinkti ar atšaukti Bendrijos valdymo organą, keisti Bendrijos įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina Bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato Bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui.

Teismo vertinimu, atsakovės 2013 m. birželio 12 d. pranešimas ieškovui, nurodant susirinkimo šaukimo priežastis, ir tai, kad bus sprendžiama dėl pirmininko atšaukimo iš pareigų ir naujo pirmininko rinkimo, ir tokio pranešimo įmetimas į ieškovo pašto dėžutę prilyginamas tinkamam pranešimui raštu. Byloje nustatyta, kad buvo įdėtas skelbimas apie 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo kvietimą, jame nurodyta susirinkimo darbotvarkė – pirmininko atšaukimas, naujo pirmininko rinkimai ir einamieji klausimai. Nuoroda apie tai, kad bus sprendžiama dėl pirmininko atšaukimo iš pareigų ir naujo pirmininko rinkimo, atitinka darbotvarkės pranešimą ir detalesnis klausimų išdėstymas nėra būtinas, nes darbotvarkės turinys yra suprantamas ir aiškus, atsižvelgiant į tai, kad tiksliai ir nedviprasmiškai įvardyta, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais Bendrijos narių susirinkimo sprendimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai Bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl atsakovės 2013 m. birželio 30 d. visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, bei tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

              1. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Bendrijos įstatų 20 punktas nustato, kad Bendrijos narių susirinkimus sušaukia Bendrijos pirmininkas (Bendrijoje valdybos nėra), taip pat susirinkimas turi būti sušauktas revizoriui arba ne mažiau kaip 1/4 Bendrijos narių pareikalavus. Taigi, šiuo atveju inicijuoti Bendrijos 2013 m. birželio 30 d. susirinkimą galėjo 1/4 Bendrijos narių. Byloje pateiktas 2013 m. gegužės 14 d. reikalavimas sušaukti susirinkimą, adresuotas Bendrijos pirmininkui V. G., pasirašytas „atstovės pagal įgaliojimą“ A. B. Tačiau jokio įgaliojimo nepateikta. 2013 m. birželio 30 d. susirinkimą inicijavo vienas asmuo – ne Bendrijos narė A. B. Tokios teisės jai nesuteikė nei įstatymas, nei Bendrijos įstatai. 2013 m. birželio 12 d. pranešimas apie susirinkimo sušaukimą pateiktas nesuėjus vieno mėnesio terminui nuo reikalavimo pateikimo sušaukti Bendrijos visuotinį narių susirinkimą, taip nesilaikant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies.

2. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti Bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti Bendrijos valdymo organą, keisti Bendrijos įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu. Šiuo atveju, kadangi 2013 m. birželio 30 d. Bendrijos susirinkime turėjo būti atšaukiamas Bendrijos pirmininkas ir renkamas naujas, apie šaukiamą visuotinį Bendrijos susirinkimą nariams turėjo būti pranešta raštu. Ieškovui kaip ir daugumai Bendrijos narių apie šį susirinkimą iš viso nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas tinkamu informavimu apie šaukiamą visuotinį Bendrijos narių susirinkimą nepagrįstai laikė pranešimo įmetimą į pašto dėžutę.

3. 2013 m. birželio 30 d. susirinkime Bendrijos pirmininke negalėjo būti išrinkta A. B., jos išrinkimas yra neteisėtas, nes ji nėra Bendrijos narė. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Šiuo atveju Bendrijos įstatuose nėra nurodyta valdyba. Todėl, norint A. B. išrinkti Bendrijos pirmininke, prieš tai reikėjo pakeisti Bendrijos įstatus – nurodyti valdybą, po to – ją sudaryti, ir tik vėliau – Bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris nėra Bendrijos narys.

4. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Iš 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo narių sąrašo matyti, kad tik du iš dalyvių – V. B. ir S. B. – yra Bendrijos nariai, visi kiti yra su Bendrija nesusiję asmenys. 1995 m. Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvą Nr. 127 reorganizavus į Bendriją, nereiškia, kad jo nariai savaime tapo Bendrijos nariais. Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas Bendrijos narių skaičių, nepagrįstai rėmėsi kooperatyvo 1995 m. balandžio 28 d. visuotinio susirinkimo protokolu, kuriame nariais įvardyti 44 asmenys, ir nemotyvuotai atmetė Bendrijos pirmininkais buvusių asmenų patvirtintus Bendrijos narių sąrašus (2007 m. spalio 20 d., 2008 m. balandžio 18 d. ir 2013 m. gegužės 22 d.), Juridinių asmenų registre įregistruotus Bendrijos susirinkimų (2008 m. sausio 3 d., 2008 m. balandžio 18 d.) protokolus su juose nurodytais Bendrijos narių pasirašytais dalyvių sąrašais, kuriuose nurodytas kitoks Bendrijos narių skaičius ir kitokie jos nariais esantys asmenys. Vilniaus apygardos teismas nevertino 2010 m. balandžio 6 d. protokolo, kuriame tie patys asmenys (G. V., G. M., J. S., J. B., V. Š., O. I., O. K.) pripažino, kad jie nėra Bendrijos nariai, o vėliau dalyvavo Bendrijos 2013 m. birželio 30 d. visuotiniame narių susirinkime kaip Bendrijos nariai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

              Teismų nustatyta, kad 1995 m. kooperatyvą reorganizavus į Bendriją 25 iš 44 kooperatyvo narių tapo Bendrijos nariais. Ieškovas kasaciniame skunde pateikia savo nuomonę dėl bylos įrodymų turinio ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados negu tos, kurias padarė teismai. Ieškovui nekeliant klausimo dėl teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo, nėra pagrindo ginčyti byloje priimtų teismų sprendimo ir nutarties teisėtumo. Ieškovas turėjo 4344,30 Eur vertės pajaus teises į atsakovės pastatytus garažus (duomenys neskelbtini), o bylos nagrinėjimo metu 2015 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu pajus buvo parduotas, todėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme jis nebėra Bendrijos narys ir negali ginčyti atsakovės valdymo organų priimtų sprendimų, nes pasibaigus narystei ieškovas prarado reikalavimo teisę pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Byloje priimti teismo sprendimas ir nutartis nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, t. y. neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl visuotinio Bendrijos susirinkimo sušaukimo teisėtumo

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Bendrijos nariai turi teisę ginčyti teismine tvarka bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą, įrodinėdami savo teisių pažeidimą ar kitokį suvaržymą. Bylos duomenimis, 2015 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu ieškovo 4344,30 Eur vertės pajus buvo parduotas (t. 3, b. l. 72). Ieškovui atstovaujantis advokatas pateikė ieškovo pajų įsigijimo dokumentus, kuriais ieškovas įgijo du Bendrijos pajus, kurių kiekvieno vertė yra po 15 000 Lt (4344,30 Eur) pagal 2008 m. kovo 3 d. ir 2010 m. gegužės 3 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartis. Tai patvirtina, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi neišnyko vieną iš ieškovo turimų pajų pardavus 2015 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje yra reglamentuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (4 straipsnis). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (9 straipsnis). Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (11 straipsnio 1 dalis). Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais (11 straipsnio 2 dalis). Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams (11 straipsnio 3 dalis).

365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 20 punkte įtvirtinta, kad Bendrijos narių susirinkimus šaukia Bendrijos pirmininkas šiuose įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau, kaip vieną kartą per metus, pasibaigus finansiniams metams. Susirinkimas taip pat gali būti sušauktas, kai to reikalauja revizorius arba ne mažiau kaip 1/4 Bendrijos narių. Bendrijos pranešimai ir kita informacija, kurią Bendrija privalo paskelbti, įstatymų nustatytais terminais įteikiama pasirašytinai arba išsiunčiama registruotais laiškais, arba skelbiama dienraštyje „Lietuvos aidas“ (47 punktas).

Kasaciniame skunde teigiama, kad 2013 m. birželio 30 d. visuotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo inicijuotas asmenų, neturinčių teisės to daryti, apie susirinkimą pranešta netinkamai, todėl šis susirinkimas sušauktas neteisėtai.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2013 m. birželio 30 d. visuotinis Bendrijos narių susirinkimas įvyko Bendrijos narių iniciatyva. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje V. G., būdamas Bendrijos pirmininkas, nuo 2008 metų nevykdė įstatymu ir įstatais nustatytos pareigos sušaukti visuotinį narių susirinkimą (paskutinis pirmininko šauktas susirinkimas buvo įvykęs 2008 m. balandžio 18 d.), todėl Bendrijos nariams atsirado teisinis pagrindas sušaukti susirinkimą. Teismai taip pat nustatė, kad Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvas Nr. 127 buvo reorganizuotas ir pagal 1995 m. balandžio 28 d. susirinkime patvirtintą sąrašą 44 asmenys įstojo į Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją Nr. 365, šie nariai dalyvavo susirinkime ir jį inicijavo. Apie 2013 m. birželio 30 d. susirinkimą buvo paskelbta laikraštyje „Lietuvos aidas“. Skelbime apie šio susirinkimo šaukimą buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė – pirmininko atšaukimas, naujo pirmininko rinkimai ir einamieji klausimai. Teismai konstatavo, kad skelbime aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodytas darbotvarkės turinys ir kokie klausimai bus svarstomi. Įvertinę šias aplinkybes teismai sprendė, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta pranešimo apie susirinkimą tvarka iš esmės išlaikyta, o  visuotinis Bendrijos susirinkimas sušauktas teisėtai.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai ir nepažeisdami Civilinio proceso kodekso normų įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą sprendimą. Teismai vertino, kad Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvo Nr. 127 raštas, kuriuo patvirtintas šio kooperatyvo narių, stojančių į 365-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, sąrašas, liudija apie tai, kad minėto Kooperatyvo nariai tapo Bendrijos nariais, jie inicijavo ieškovo ginčijamą susirinkimą ir jame dalyvavo. Byloje ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė, kad 18 asmenų, kurių vardu parengtas 2013 m. gegužės 14 d. 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių (pajininkų) reikalavimas sušaukti šios Bendrijos visuotinį neeilinį narių (pajininkų) susirinkimą, nėra ar nebuvo Bendrijos nariais reikalavimo įteikimo metu, taip pat kad šis reikalavimas neatspindėjo tikrosios jų valios. Taip pat byloje nustatyta, kad per vieną mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimas nebuvo sušauktas, todėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pagrindu ir nepažeidžiant Bendrijos įstatų 20 punkto nuostatų atsirado teisinis pagrindas sušaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą ne mažiau kaip 1/4 Bendrijos narių. Taip pat byloje nustatyta, kad vadovaujantis Bendrijos įstatų 47 punkto nuostatomis apie šaukiamą visuotinį neeilinį 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimą pranešimas buvo išspausdintas dienraštyje „Lietuvos žinios“. Šiame pranešime taip pat buvo išdėstyta susirinkimo darbotvarkė. Konstatuotina, kad visuotinis neeilinis 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimas įvyko 2013 m. birželio 30 d. dieną, t. y. nepažeidus Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio nuostatos, kad susirinkimą sušaukti gali daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių, jeigu per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos Bendrijos pirmininkas reikalavimo nepatenkina ir susirinkimo nesušaukia.

Ieškovo kasaciniame skunde teigiama, kad A. B. nėra Bendrijos narė, dėl to ji neteisėtai išrinkta Bendrijos pirmininke. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę bylos įrodymus, nenustatė ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, o kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kad, nenustatę tokio fakto, teismai būtų netinkamai taikę įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai). Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes ir jų iš naujo nenustato. Todėl kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo teiginių, kuriais nurodomos kitokios negu teismų nustatytos faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis), procesinius sprendimus priėmė nepažeisdami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių visuotinio Bendrijos susirinkimo sušaukimo, vedimo ir sprendimų juose priėmimo tvarką, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 8,35 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. B. 8,35 Eur (aštuonis Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                                                              Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė