(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Assula“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Assula“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaselita“ dėl sutarties nutraukimo ir avanso priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Assula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kaselita“, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovo 2011 m. birželio 13 d. sudarytą Statybos – montavimo darbų rangos sutartį Nr. KSLTS 11061301, priteisti iš atsakovo priteisti 239 000 Lt avansinių mokėjimų ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, neviršijant 239 000 Lt ieškinio sumos, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos), įvykdyti prievolę ieškovui.

Atsakovas pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant tik atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 239 000 Lt sumos, arba šias priemones išvis panaikinti. Nurodė, kad piniginių lėšų areštas bendrovei trukdo atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais, o tai neigiamai veikia atsakovo veiklą. Bendrovė turi pakankamai turto, kurio areštas visiškai užtikrintų ieškinyje pareikšto reikalavimo įvykdymą. Atsakovo teigimu, ieškinys yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovo UAB „Kaselita“ prašymą patenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas areštuoti atsakovui UAB „Kaselita“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą pagal sąrašą, kuris yra neatskiriama šios nutarties dalis, bei turtines teises priklausančius atsakovui, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus buhalterinius duomenis apie turimą 390 996,96 Lt vertės ilgalaikį turtą ir šio turto vertės realumą patvirtinančius įrodymus, taip pat duomenis apie atsakovo gautinas pajamas už atliktus darbus, konstatavo, kad teismo sprendimo įvykdymas neturėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, areštavus vien tik atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pagal jo pateiktą sąrašą. Teismas nurodė, kad lėšų areštas ir draudimas jomis disponuoti net su numatytomis išlygomis, gali paralyžiuoti įmonės veiklą ir pažeisti ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų, sudariusių rangos sutartis, teises bei interesus. Teismas nenustatė pagrindo visiškai panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Assula“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir atsakovo UAB „Kaselita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas vertino ilgalaikio turto sąraše nurodytą likutinę šio turto vertę, kuri gali žymiai skirtis nuo rinkos vertės. Pateiktame sąraše nurodoma kilnojamųjų daiktų vertė nustatyta subjektyviai – atsakovo pateiktais duomenimis. Pateiktuose skelbimuose nurodomos kainos taip pat priklauso nuo individualių konkrečios transporto priemonės parametrų, todėl negali būti laikomos objektyviais ir patikimais duomenimis, atitinkančiais atsakovui priklausančių transporto priemonių realią rinkos kainą.

2. Išanalizavus kilnojamojo turto įsigijimo kainos ir nusidėvėjimo santykį, aiškiai matyti, kad didžiosios dalies areštuoto turto nusidėvėjimas siekia apie 50 procentų, šis įmonės veikloje nuolat naudojamas turtas (pvz., automobiliai ir kita technika) bėgant laikui dar labiau nusidėvi, kas mažina realią jų rinkos kainą. Nemažai daiktų yra nelikvidūs, nepaklausūs ir jų, esant reikalui, parduoti iš varžytynių nebūtų realių galimybių.

3. Byloje nėra duomenų, ar brangi technika, kroviniai ir kiti automobiliai nėra įkeisti tretiesiems asmenims, areštuoti kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, taip pat nėra žinoma šių daiktų buvimo vieta.

4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo piniginių lėšų areštas gali paralyžiuoti įmonės veiklą ir pažeisti kitų asmenų, sudariusių rangos sutartis, teises ir interesus. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad įmonės veikla būtų realiai sutrikdyta, kad ji patirtų kokių nors sunkumų dėl jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai – atsakovas savo prašyme nurodė, kad dirba pelningai, įmonės įsiskolinimai kreditoriams yra einamieji ir menkaverčiai.

Atsakovas UAB „Kaselita“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovo teiginiai dėl turto vertės, galimo jo likvidumo ir kt. nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

2. Užsitęsus bylinėjimosi laikotarpiui, lėšų areštas trukdo vykdyti jau sudarytas rangos sutartis  (kurios teismui buvo pateiktos), taip pat riboja naujų sutarčių pasirašymą, mažina atsakovo galimybę gauti pelną ir gali privesti įmonę prie bankroto.

3. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl visų mokėjimų pagal 2011 m. birželio 13 d. Statybos – montavimo darbų sutartį priteisimo. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra atlikęs ne mažiau kaip 90 proc. visų sutartyje numatytų darbų. Pagal CK 6.671 straipsnį, nutraukus rangos sutartį iki darbų rezultato priėmimo, rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Tai patvirtina, kad ieškinio suma yra nepagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu pakeitė savo ankstesne nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (abstraktų atsakovo turto areštą), konkretizuodamas areštuojamą atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (t. y. areštuodamas konkrečius daiktus pagal sąrašą) bei panaikindamas atsakovo piniginių lėšų areštą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 2 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) laikinosios apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas taip pat turi vadovautis bendraisiais teisingumo ir proporcingumo principais, įpareigojančiais teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, įvertinti jų teisėtus interesus ir nė vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Šia principai aktualūs ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto ieškinio atsakovui suma sudaro 239 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, neviršijant 239 000 Lt ieškinio sumos (b.l. 14-15). Vykdydamas šią nutartį, antstolis surašė turto aprašą, kuriame nurodė areštuojamus atsakovo vardu registruotus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus (b.l. 31-33), taip pat apribojo atsakovo disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis bankuose (b.l. 34-36).

Ginčas iš esmės kilo dėl to, kad teismas, pakeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikino atsakovo piniginių lėšų areštą. Apelianto teigimu, jo pareikštų reikalavimų atsakovo turto areštas neužtikrina, todėl skundžiama teismo nutartis pažeidžia apelianto teisėtus interesus.

Atsakovas byloje pateikė įmonės turimo ilgalaikio turto sąrašą, kuriame yra nurodyta turto įsigijimo kaina, nusidėvėjimas ir likutinė vertė (b.l. 37-38). Bendra visų daiktų likutinė vertė sudaro 390 996,96 Lt ir yra žymiai didesnė už apelianto pareikšto ieškinio sumą. Minėtame sąraše didžiausią vertę turintys daiktai yra žemės sklypai, lengvieji bei komercinės paskirties automobiliai ir statybinė technika. Atsakovas byloje pateikė duomenis (skelbimus apie panašaus turto pardavimą, VĮ Registrų centro duomenis apie sklypų vidutinę rinkos vertę), kurie patvirtina buhalteriniame sąraše nurodyto turto vertės atitikimą realioms rinkos kainoms (b.l. 48-64).

Apeliantas, ginčydamas atsakovo pateiktus duomenis apie areštuoto turto vertę kaip subjektyvius ir nepatikimus, pats jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad reali turto vertė yra mažesnė už ieškinio sumą, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Daugiau nei pusę atsakovo pateiktame sąraše išvardinto turto vertės sudaro komercinės paskirties transporto priemonės ir statybinė technika, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog areštuoti daiktai yra nelikvidūs ir išieškojimas iš šio turto būtų apsunkintas ar neįmanomas. Teismas areštuoto turto saugotoju paskyrė šio turto savininką, kuris yra atsakingas už nustatytų apribojimų pažeidimą, todėl šio turto buvimo vieta neturi reikšmės apelianto reikalavimų tinkamam užtikrinimui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprastai pirmenybė turėtų būti teikiama nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštui, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, – lėšoms, kadangi pastarųjų areštas labiau riboja įmonių ūkinę–komercinę veiklą. Šiuo atveju atsakovas prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones konkretaus turto areštu motyvavo būtent ta aplinkybe, kad piniginių lėšų areštas trukdo atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais. Byloje yra pateiktos atsakovo rangos sutartys, sudarytos su kitais užsakovais (b.l. 68-114), kurių vykdymas būtų apsunkintas areštavus atsakovo pinigines lėšas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog teismo nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl apelianto skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.