Civilinė byla Nr. e2A-752-460/2024

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00084-2024-1

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                     2.6.18.4; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kevija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. sausio 17 d. pareikštas ieškovo ieškinys, juo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Kevija“ ieškovui M. P. 12310 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad M. P. su UAB „Kevija“ susitarė dėl projektavimo darbų atlikimo. Nors ieškovas su atsakove jokios projektavimo sutarties projektavimo darbams atlikti nepasirašė, tačiau papildomų problemų vykdant projektavimo darbus tai nesukėlė. Ieškovas su atsakovė buvo susitaręs, kad atsakovė į ieškovą dėl projektavimo darbų atlikimo kreipsis pagal poreikį. Ieškovas su atsakove projektavimo darbų kainą visada susiderindavo kiekvienu konkrečiu atveju. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas iš ieškovo ir atsakovės pusės buvo sklandus. Ieškovas taip, kaip buvo sutarta su atsakove atlikinėjo projektavimo darbus, o atsakovė apmokėdavo ieškovo išrašytas sąskaitas, tačiau kiek vėliau buvo pastebėta, kad atsakovė vangiai atsiskaito pagal ieškovo išrašytas sąskaitas, nors jokių pretenzijų dėl ieškovo atliekamų darbų nebuvo reiškiama, darbai buvo atliekami iš ieškovo pusės tinkamai. 2023 m. liepos 31 d. buvo pasirašytas raštas dėl likučių patvirtinimo, kuriuo atsakovės įgaliotas asmuo parašu patvirtino, kad atsakovė yra skoloje ieškovui 14640 Eur. Atsakovei ir toliau nepadengiant ieškovui susidariusios skolos, 2023 m. spalio 16 d. atsakovei buvo pateiktas pirmasis oficialus raštas dėl skolos, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovė įsiskolinimas pagal pradelstas apmokėti sąskaitas – faktūras sudaro 14640 Eur. Raštu buvo prašoma skolą sumokėti iki mėnesio pabaigos, t. y. 2023 m. spalio 31 d. 2023 m. lapkričio 1 d. ieškovas išsiuntė raginimą sumokėti skolą atsakovei el. paštu, kuriuo buvo raginama sumokėti skolą (14 640 Eur) nedelsiant, tam kad išvengti griežtesnių veiksmų ir papildomų kaštų. Po raginimo išsiuntimo ieškovas susilaukė atsakovės atsakingo asmens skambučio, kuris nurodė, kad iškart sumokėti atsakovė neturi galimybių, bet atsakovė sudarys skolos grąžinimo grafiką ir tokiu būdu skola bus grąžinta per tam tikrą laiką atliekant kelias mažesnes įmokas ieškovui. 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovė pasirašė skolos grąžinimo grafiką, kuriuo pripažino, kad atsakovė yra skoloje ieškovui 14640 Eur. Skolos grąžinimo grafike buvo nurodyta, kad atsakovė finansinė situacija nėra gera, todėl atsakovė neturi galimybės įsiskolinimo padengti nedelsiant ir siūlo mokėjimus atlikti pagal grafiką, kuriame buvo nurodyti mokėjimo atlikimo terminai ir mokėtinos sumos. Atsakovė tinkamai nesilaikė skolos grąžinimo grafike nurodytų terminų skolai grąžinti ir iki šiol neatlieka sutartų įmokų pagal skolos grąžinimo grafiką. Pagal skolos grąžinimo grafiką iš viso turėjo būti atliekami 8 mokėjimai po 1 830 Eur. Pirmasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. lapkričio 10 d. (sumokėta 2023 m. lapkričio 10 d.), antrasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. lapkričio 24 d. (įmokėta tik 500 Eur, nors ir pavėluotai 2023 m. gruodžio 8 d., trečiasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. gruodžio 1 d. (nesumokėta), ketvirtasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. gruodžio 15 d. (nesumokėta), penktasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2024 m. sausio 12 d. (nesumokėta). Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės skola ieškovui sudarė 12 310 Eur, kurios priteisimo ieškovas ir prašo iš atsakovės.

2.       Atsakovė UAB „Kevija“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės 6820 Eur skolos, kitą ieškinio dalį atmesti, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių šalys buvo sudariusios skolos mokėjimo grafiką ir susitarusios, kad atsakovė ieškovui susidariusią skolą išmokės pagal grafike nurodytą tvarką ir jame patvirtintais terminais. Pirmasis 1830 Eur mokėjimas turėjo būti atliktas ir įvykdytas 2023 m. lapkričio 10 d.; antrasis 2023 m. lapkričio 24 d. – sumokėta 500 Eur, trečiasis – 2023 m. gruodžio 1 d.; ketvirtasis 2023 m. gruodžio 15 d., penktasis – 2024 m. sausio 12 d. Taigi, kaip pati ieškovė pripažįsta ieškinio pateikimo dieną atsakovė buvo praleidusi mokėjimo terminą 6820 Eur sumai. Atsižvelgiant į šalių sutartą mokėjimo grafiką ieškinio pateikimo dienai atsakovė ieškovui buvo pradelsusi sumokėti 6820 Eur, todėl būtent šios sumos priteisimo ieškinio pateikimo dieną ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės. Šiuo metu yra įmonėje susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, todėl atsakovė visos skolos sumos dėl finansinės padėties sumokėti negali, todėl prašo teismo skolos sumokėjimą atsakovei išdėstyti 6 mėnesiams, mokant kas mėnesį po 1136,66 Eur. UAB „Kevija“ finansinė padėtis yra sunki, kurią įtakojo užsakovų uždelsti atsiskaitymai, užsakovų bankrotai (duomenys neskelbtini), užsitęsęs projektų įgyvendinimas ne dėl atsakovės kaltės. Iš 2023 m. gruodžio pelno (nuostolių) preliminarios ataskaitos matyti, kad praėjusių metų nuostoliai sudarė 282345 Eur. Tačiau, nepaisant šio sudėtingo periodo įmonei, iš pateiktos pažymos matyti, kad įmonės vykdomų projektų vertė yra 4227000 Eur. Todėl išdėsčius 6 mėnesių laikotarpiui susidariusios skolos mokėjimą, atsakovė turės visas galimybes atsiskaityti su ieškovu. Sumokėti visą skolos sumą iš karto atsakovei būtų per didelis finansinis įsipareigojimas, kurio atsakovė neturėtų galimybės įvykdyti. Šiuo atveju įvertinus skolos dydį, atsakovės finansinę padėtį, skolos/sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Kevija“, įmonės kodas 300113061, 12310 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus dešimt eurų) skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (12310 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1272 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. P. Teismas nutarė netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1.       Teismas nustatė, kad atsakovė skolos neginčija ir pripažįsta, kad ieškovui yra skolinga 12310 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstu pripažino ieškinio reikalavimą dėl 12310 Eur skolos priteisimo, dėl to ieškovui iš atsakovės priteisė 12 310 Eur skolą.

3.2.       Teismas nustatė, kad ieškovas vykdė individualią veiklą. Pagal suformuotą teismų praktiką fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, pripažįstamas verslininku, dėl to teismas, patenkinęs reikalavimą dėl skolos priteisimo, priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

3.3.       Teismas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atkreipė dėmesį, kad pagal atsakovės paaiškinimus, su kitais kreditoriais buvo pasiekti susitarimai dėl skolų išdėstymo ir atsakovė jų laikosi, todėl sprendė, kad atsakovė dengia dalį skolų kitiems kreditoriams, tačiau nemažina skolos ieškovui.

3.4.       Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis per prašomą sprendimo įvykdymo išdėstymo terminą galėtų pasikeisti ir pagerėti. Atsakovė nepateikė įrodymų nei apie kitų analogiškų kaip ieškovas kreditorių skaičių, nei apie tai, kad pinigines lėšas ir uždirbtą pelną proporcingai skirsto visiems kreditoriams ir laikosi jų lygiateisiškumo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų dydžio, skaičiavimo termino ir sumos nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos priteisiant ieškovui iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. sausio 17 d.), skaičiuojant nuo 6 820 Eur sumos, nuo 2024 m. sausio 26 d. skaičiuojant nuo 8 650 Eur sumos, nuo 2024 m. vasario 2 d. skaičiuojant nuo 10 480 Eur sumos, nuo 2024 m. vasario 15 d. skaičiuojant nuo 12 310 Eur; sprendimo dalį, kurioje atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo panaikinti, atsakovės prašymą tenkinti – sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.       Apeliantė teigia, kad bylos iškėlimo metu atsakovės pagal šalių sutartą mokėjimo grafiką ir atsakovo įvykdytų įsipareigojimų apimtį, neįvykdytos prievolės dalis atsakovo ieškovui sudarė 6 820 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas 12 310 Eur skolą, priteisė 6 procentų palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kai, vadovaujantis šalių patvirtintu skolos grąžinimo grafiku, paskutinės įmokos data 2024 m. vasario 15 d.

4.2.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų dydžio, ieškovui iš atsakovo priteisė 6 procentų metines palūkanas sprendime pažymėdamas, kad pagal ieškovo paaiškinimus nustatė, jog ieškovas vykdė individualią veiklą, o atsakovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytas ieškovo individualios veiklos pažymėjimas, tačiau ieškovas į bylą nepateikė šių duomenų, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovo pripažinti verslininku ir patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas.

4.3.       Atsakovė į bylą pateikė preliminarią 2023 Pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 metus, iš kurios matyti, kad UAB „Kevija“ praėjusiais metais patyrė 317 748 Eur nuostolių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie buhalteriniai duomenys patvirtina atsakovės sunkią finansinę padėtį bei teikia pagrindą išvadai, kad ji šiuo metu negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo sumokant ieškovei visą teismo priteistą sumą.

4.4.       Atsižvelgiant į bylos metu nustatytas aplinkybes – sunkią atsakovės turtinę padėtį, vykdomus projektus ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams paminėtose civilinėse bylose, teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodydamas, kad prašymo tenkinimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų, nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp ieškovo ir atsakovo interesų.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pateiktos 2024 m. sausio 15 d. sutarties 2.1 punkte numatytas darbų atlikimo terminas jau pasibaigęs ir visų mokėjimo pagal sutartį terminai taip pat pasibaigę, tačiau jokia skolos dalis ieškovui nebuvo sumokėta.

5.2.       Byloje nėra jokių duomenų, kad pagal 2023 m. lapkričio 3 d. skolos grąžinimo grafiką (išskyrus pirmą įmoką ir dalį antros įmokos) atsakovas bent minimaliomis dalimis būtų vykdęs skolos grąžinimus ieškovui.

5.3.       Nors atsakovė skolą pripažino ir teigė esanti moki bei galinti atlikti mokėjimus ieškovui, tačiau jokių, net ir minimalių mokėjimų ieškovui iki šiol atsakovė nėra atlikusi.

5.4.       Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir su tuo susijusių atsakovės argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pastebėjo, kad nors atsakovės pateiktos preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis per prašomą vykdymo išdėstymo terminą galėtų pasikeisti ir pagerėti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Ieškovas kartu su atsiliepimu pateikė naują rašytinį įrodymą ir prašymą priimti jį – ieškovo individualios veiklos pažymą.

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11.       Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta, kad apeliaciniame skunde remiamasi aplinkybe, kad ieškovas nėra verslininkas, neturi individualios veiklos pažymos, o pirmosios instancijos teisme šių įrodymų pateikti nebuvo būtinybės, kadangi ši aplinkybė nebuvo ginčijama.

13.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktu įrodymu, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad ieškovas pagrindė būtinybę nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; pagrindė, kad jo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naujas įrodymai priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

14.       Bylos duomenimis nustatyta: 

14.1.       Ieškovas M. P. pagal žodinius susitarimus su UAB „Kevija“ atliko atsakovei projektavimo darbus, o atsakovė apmokėdavo ieškovo išrašytas sąskaitas. Darbus ieškovas atlikdavo vykdydamas individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove jokios rašytinės projektavimo sutarties, projektavimo darbams atlikti sudaręs nebuvo. Aplinkybę, jog šalis siejo sutartiniai santykiai pripažįsta abi šalys.

14.2.       Tarp šalių 2023 m. liepos 31 d. buvo pasirašytas raštas dėl likučių patvirtinimo, kuriuo atsakovės įgaliotas asmuo parašu patvirtino, kad atsakovė yra skoloje ieškovui 14640 Eur už atliktus projektavimo darbus. Atsakovei 2023 m. spalio 16 d. išsiųstas priminimas dėl skolos. Ieškovas 2023 m. lapkričio 1 d. išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą. Atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. pasirašė skolos grąžinimo grafiką, juo pripažino, kad atsakovė yra skoloje ieškovui 14640 Eur. Pagal skolos grąžinimo grafiką iš viso turėjo būti atliekami 8 mokėjimai po 1830 Eur. Pirmasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. lapkričio 10 d., antrasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. lapkričio 24 d., trečiasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. gruodžio 1 d., ketvirtasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2023 m. gruodžio 15 d., penktasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2024 m. sausio 12 d., šeštasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2024 m. sausio 26 d., septintasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2024 m. vasario 2 d., aštuntasis mokėjimas turėjo būti atliktas 2024 m. vasario 15 d. Atsakovė 2023 m. lapkričio 10 d. sumokėjo pirmąją įmoką, 2023 m. gruodžio 8 d. sumokėjo 500 Eur.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

15.       Byloje nekilo ginčo dėl skolos dydžio, atsakovė 12 310 Eur skolą pripažino, ginčas kilo dėl ieškiniu prašomų 6 procentų palūkanų priteisimo, priteisimo laikotarpio ir sprendimo vykdymo išdėstymo.

16.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad yra pagrindas priteisti 12310 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (12310 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nusprendė netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

17.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau vadovaujantis šalių patvirtintu skolos grąžinimo grafiku, paskutinės įmokos data – 2024 m. vasario 15 d, t. y. paskutinės įmokos terminas dar nebuvo suėjęs, dėl to teismas privalėjo palūkanas priteisti nuo kitos (mažesnės) skolos sumos.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje tarp šalių susiformavo projektavimo darbų teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu. Kaip žinoma, pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad, taikant šalių santykiams projektavimo rangą reglamentuojančias teisės normas, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atliko darbus tinkamai, atsakovė juos priėmė, todėl, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, atsakovė privalėjo už darbus ieškovui sumokėti (CK 6.704 straipsnio 1 punktas). Svarbu pažymėti, kad atsakovės nurodomą skolos grąžinimo grafiką atsakovė ieškovui pasiūlė po to, kai 2023 m. liepos 31 d. buvo pasirašytas raštas dėl likučių patvirtinimo, juo atsakovės įgaliotas asmuo parašu patvirtino, kad atsakovė yra skolinga ieškovui 14 640 Eur. Kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovei ir toliau nepadengiant ieškovui susidariusios skolos, atsakovei 2023 m. spalio 16 d. buvo pateiktas pirmasis oficialus raštas dėl skolos (ieškinio priedas Nr. 2, priedas Nr. 6), kuriame buvo nurodyta, kad atsakovės skola pagal pradelstas apmokėti sąskaitas faktūras sudaro 14 640 Eur. Raštu buvo prašoma skolą sumokėti iki mėnesio pabaigos, t. y. 2023 m. spalio 31 d. Atitinkamai, 2023 m. lapkričio 1 d. ieškovas išsiuntė raginimą sumokėti skolą atsakovei el. paštu (ieškinio priedas Nr. 3, priedas Nr. 6), kuriuo buvo raginama sumokėti skolą (14 640 Eur) nedelsiant, tam kad išvengti teisinių veiksmų ir papildomų kaštų. Po šio raginimo išsiuntimo atsakovė ieškovui 2023 m. lapkričio 3 d. atsiuntė raštą, jame nurodoma, kad iškarto sumokėti skolos atsakovė neturi galimybių, be to, minėtame rašte atsakovė pasiūlė skolos grąžinimo grafiką (paskutinė įmoka 2024 m. vasario 15 d.) jį išdėstydama. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovės pasiūlytas skolos grąžinimo grafikas nereiškia, kad atsakovė nepraleido skolos grąžinimo termino ir (ar) ieškovas jį pratęsė. Dera pažymėti, kad ieškovas, sutikdamas su skolos grąžinimo grafiku, neturėjo ketinimo atidėti skolos grąžinimo termino atsakovei nesilaikant skolos grąžinimo terminų. Tai patvirtina ieškovo siųsti raginimai dėl skolos, kuriuose buvo nurodoma skolą grąžinti nedelsiant arba iki tam tikro termino. Taigi, šalių ketinimas ir tikslas buvo toks, kad kol bus mokama skola, skolos grąžinimo grafike nurodytais terminais ir dalimis, ieškovas nesiims jokių teisinių priemonių visai nesumokėtai skolai prisiteisti. Įvertinus skolos grąžinimo grafiko esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes ir kita, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos jas skaičiuodamas nuo 12 310 Eur sumos, nes atsakovė kreipimosi į teismą dieną ieškovui faktiškai buvo skolinga 12 310 Eur, be to, atsakovė nesilaikė skolos grąžinimo grafike nurodytų terminų ir juos iš esmės pažeidė (pažeidė prievolę mokėti skolą nurodytais terminais), atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu pagal 2023 m. lapkričio 3 d. skolos grąžinimo grafiką (išskyrus pirmą įmoką ir dalį antros įmokos) net minimaliomis dalimis nevykdė skolos grąžinimo ieškovui, bylos nagrinėjimo metu 2024 m. vasario 15 d. baigėsi ir paskutinės įmokos terminas, dėl to atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl termino procesinėms palūkanoms priteisti atmestini kaip nepagrįsti.

19.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, ar asmuo vykdo individualią veiklą, patvirtina turima individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė šių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovo pripažinti verslininku ir patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Su šiais nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti.

20.       Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, o ieškovo atsakovei išrašytose sąskaitose buvo nurodytas ieškovo individualios veiklos numeris (duomenys neskelbtini), remdamasis tikimybių pusiausvyros principu visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovas yra verslininkas (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi iškilo ginčas, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad M. P. (ieškovas), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. liepos 16 d. vykdo individualią veiklą, kodas 711220 pagal EVRK 2 red.), projektiniai – konstrukciniai darbai. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė 6 procentų dydžio procesines palūkanas, nes nebuvo jokio pagrįsto pagrindo abejoti tuo, kad ieškovas vykdo individualią veiklą, atsakovė nepateikė jokių jos atsikirtimus patvirtinančių įrodymų dėl ieškovo (ne)vykdomos individualios veiklos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) (CPK 12, 178 straipsniai).

21.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsižvelgdamas į sunkią atsakovės turtinę padėtį, vykdomus projektus ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams kitose civilinėse bylose, teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodydamas, kad prašymo tenkinimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų, nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp ieškovo ir atsakovės interesų.

22.       Kaip žinoma, atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.

23.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

24.       Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

25.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

26.       Apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia finansine padėtimi. Prašymui pagrįsti pateikė 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (jų ištrauką), tikėtinas įmonės įplaukas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

28.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašymui pagrįsti nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis, prašymo netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turėjo pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę (aktualius finansinių ataskaitų duomenis, informaciją apie valdomą turtą, lėšas sąskaitose ir jų judėjimą), bet ir įrodyti, kad jos finansinė situacija ateityje pagerės. Apeliantės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, kad iš jų būtų galima neabejotinai spręsti apie tai, kad ji yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, jo neišdėstant. Apeliantė taip pat nepateikė objektyvių / realių duomenų apie įmonės finansinės padėties perspektyvas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nei prašymo argumentai, nei jam pagrįsti pateikti duomenys nėra pakankami taikyti išimtinį sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.

29.       Apeliantės nesutikimas su tuo, kaip teismas vertino aplinkybes, kuriomis ji grindė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą. Apeliantė nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog savo naudai interpretuoja faktines aplinkybes. Apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas.

30.       Papildomai paminėtina, kad atsakovė prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Tai reiškia, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui periodines įmokas po teismo sprendimo priėmimo. Nors atsakovė skolą pripažino ir teigė galinti atlikti mokėjimus ieškovui per 6 mėnesius, tačiau bylos duomenimis jokių, net ir minimalių mokėjimų ieškovui iki šiol atsakovė nėra atlikusi. Svarbu ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų nei apie kitų analogiškų kaip ieškovas kreditorių skaičių, nei kad pinigines lėšas ir uždirbtą pelną proporcingai skirsto visiems kreditoriams ir laikosi jų lygiateisiškumo. Viešoje erdvėje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė mokėjo socialinio draudimo įmokas (https://rekvizitai.vz.lt/imone/kevija/skolos-sodrai/), tačiau, kaip minėta, atsakovui jokių įmokų neatliko.

31.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

32.       Remdamasi anksčiau nustatytomis aplinkybėmis (konstatuota, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos realią finansinę padėtį, taip pat duomenų apie objektyvią finansinės padėties pagerėjimo perspektyvą) bei atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nepateikė papildomų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pagrįstumą, teisėjų kolegija tokio prašymo netenkina.

33.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė (atsakovė), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.

34.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38.       Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

39.       Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovui priteistina iš atsakovės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. P. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“, įmonės kodas 300113061, 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                  Irma Čuchraj

                                                         Aušra Maškevičienė

                 Giedrė Seselskytė