Civilinė byla Nr. 2A-1233-273/2010       

Pirmosios instancijos teismo teisėja Loreta Radzevičienė

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.; 22.4.; 121.18.

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovei Aušrelei M. K., ieškovų atstovams P. K., advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei J. A. M., atsakovui V. D., atsakovų Birštono savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Slavinskienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Muliuolienei teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. D. M., A. M. K., A. A. P., atsakovų V. D., J. A. M. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8-805/2010, pagal ieškovų A. D. M., A. M. K., A. A. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. D., A. J. M., Kauno apskrities viršininko administracijai, Birštono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims - VĮ „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Prienų I-ajam notarų biurui dėl sprendimo, sandorių ir teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

n u s t a t ė :

 

ieškovai D. M., A. M. K., Algis A. P. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais:

1. 1990 m. kovo 2 d. Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolą, kuriame nutarta parduoti griūvančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) V. D. individualiai bitininkystei užsiiminėti.

2.  1990 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria V. D. pirko medinį gyvenamąjį namą lAl/m (49,78 kv. m.), ūkio pastatą 2JI/m., esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr. 14.

3. 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Vincas D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr. 14.

4. Panaikinti V. D. ir A. M. priklausančio pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0046-8479, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso J.A. M., 57/100 - V. D., teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir atsakovų J. A. M. ir V. D. įregistruotas daiktines teises į šį pastatą.

5. Panaikinti Birštono miesto valdybos 1992 m. spalio 30 d. sprendimą dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

6. Įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės Birštono mieste natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijai.

7. Įpareigoti Kauno apskrities viršininką atkurti nuosavybės teises natūra į buvusią Birštono mieste nesuplanuotą buvusio žemės savininko A. P. žemę.

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiais 1990 m. kovo 2 d. Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolą, kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) užsiiminėti individualiai bitininkystei, pripažino negaliojančia 1990 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp Birštono šiltnamio kooperatyvo ir V. D., kuria V. D. pirko medinį gyvenamąjį namą lAl/m (49,78 kv.m.), ūkio pastatą 2JI/m., esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14, pripažino negaliojančia 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. D. ir J. A. M., kuria V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14. Ieškinio reikalavimą panaikinti Birštono miesto valdybos 1992 m. spalio 30 d. sprendimą dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atmetė. Likusioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu. Priteisė iš atsakovų V. D. ir J. A. M. ieškovų D. M., A. M. K., A. A. P. naudai po 88 Lt žyminio mokesčio ir po 1000 Lt ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso po 1088 Lt iš kiekvieno jų. Priteisė iš atsakovų V. D. ir J. A. M. po 164,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas konstatavo, jog Birštono miesto šiltnamio kooperatyvo narių susirinkimo, ne visuotinio, kaip numatyta įstatuose, o dalyvaujant keturiems asmenims, tame skaičiuje atsakovui V. D. bei jo tėvui, protokolu buvo nuspręsta parduoti pastatus, esančius avarinėje būklėje Šmitiškių  2, Birštono teritorijoje, kooperatyvo pirmininkui V. D. užsiiminėti bitininkyste individualiai, tuo tarpu 1990-03-29 pirkimo - pardavimo sutartimi Birštono šiltnamių kooperatyvas, nepaisydamas paskirties, pardavė V. D. medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14. Iš byloje surinktos medžiagos matėsi, kad ši naudojimo paskirtis niekuomet įgyvendinta nebuvo. Atsakovo V. D. teiginiai, kad dėl susirinkimo datos, narių paaiškinti negali, nes neprisimena, dokumentai neišlikę, nurodant, jog buvo kooperatyvo pabaiga, o protokolas buvo reikalingas pardavimui, taip pat duoda pagrindo spręsti, kad turtas buvo pardavinėjamas skubos tvarka, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Be to, pasirašant 1990-03-29 pirkimo - pardavimo sutartį kooperatyvui atstovavo netinkamai įgaliotas asmuo A. S., kas prieštaravo 1964 m. CK 63-74 str. nuostatoms. Atsakovui statiniai buvo parduodami su sąlyga bitininkystei individualiai plėtoti, o ne namų valdai. Jau vien ta aplinkybė, kad statinius buvo nuspręsta parduoti ne namų valdos paskirčiai, o konkrečiai numatytai veiklai vystyti, prieštarauja pirkimo - pardavimo sandorių teisėtumui, pagal kuriuos buvo parduoti gyvenamosios paskirties namas ir ūkinis pastatas.  

Teismas spręsdamas dėl 1991-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,  atsižvelgė į tai, jog byloje šalių paaiškinimais buvo nustatyta, kad atsakovai V. D. ir J. A. M. apie penkerius metus iki sandorio sudarymo pažinojo vienas kitą, kad beveik lygiavertė nekilnojamojo turto dalis buvo parduota už kainą, ženkliai mažesnę nei atsakovas V. D. įsigijo minėtąjį nekilnojamąjį turtą, kad nekilnojamojo daikto dalis buvo parduota praėjus trumpam laiko tarpui po pirminio sandorio sudarymo, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad paskesnioji pirkimo - pardavimo sutartis tarp atsakovų V. D. ir A. J. M. buvo sudaryta netrukus po to kai ieškovai kreipėsi dėl žemės grąžinimo į pradinio žemės sklypo savininko A. P. dėl nacionalizavimo prarastą nuosavybę į jam priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertinant ir tą aplinkybę, kad savininkui, praradusiam turtą prieš savo valią, ieškovai, kaip buvusio savininko teisių perėmėjai, negalėjo sklypo įgyti nuosavybėn paveldėjimo keliu. Todėl 1991-05-15 pirkimo - pardavimo sutartį, kuria V. D. atsakovei J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14, pripažino negaliojančia 1964 m. CK 47, 48 str. (2000 m. CK 1.80, 1.81 str.) pagrindu.

Taip pat teismas konstatavo, jog nuginčijus kooperatyvo narių protokolą bei sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo statinių savininkais, teismo sprendimas būtų pagrindu išregistruoti atsakovų nuosavybės teises į ginčo turtą, todėl šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu.

Teismas taip pat sprendė, jog Birštono miesto valdyba, kaip teisinių santykių subjektas, žinantis, kad ieškovams neatkurta nuosavybės teisė į jų tėvo turėtą žemės sklypo dalį, padarė žemės įkainojimo aktus, atliko kitus, su tuo susijusius, veiksmus, tačiau sprendimo dėl leidimo įmokėti už žemės sklypus atsakovų atžvilgiu nepriėmė, todėl šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė.

Teismas ieškinio reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo Birštono savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės Birštono mieste natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijai, bei įpareigojimo Kauno apskrities viršininką atkurti nuosavybės teises natūra į buvusią Birštono mieste nesuplanuotą buvusio žemės savininko A. P. žemę, paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, jog vertinant to meto namų valdos techninės apskaitos dokumentus matėsi, jog pastatai bitynui veisti 1987 m. inventorizacijos pažymoje įvertinti kaip 80 procentų ir 90 procentų nusidėvėję statiniai, susirinkimo protokole statiniai įvardijami kaip avarinės būklės. Ieškovų teigimu 1991 m. namas buvo sugriuvęs, ūkinio pastato taip pat nebuvo. Atsakovai V. D. ir A. J. M. teismo posėdyje pripažino, kad pastatų 1993 metais neliko, jie savaime sugriuvo, minėtame name dėl prastos būklės niekuomet negyveno, nedirbo šalia esančios žemės, neplėtojo bitininkystės, nevystė jokios žemėnaudos. Šioje valdoje nuo minėtojo laikotarpio jokių statinių, kurie galėtų būti įvardinti kaip nekilnojamojo turto objektai ir galėtų būti teisiškai registruojami nekilnojamojo turto registre, nėra. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. D. ir A. M. priklausantis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0046-8479, (duomenys neskelbtini), seniai sunykęs, todėl kadastrinių matavimų duomenys, atlikti sklypo formavimo metu vertintini kritiškai. Buvusioje sodyboje nėra jokių žymių, kad čia stovėtų ar būtų stovėję pastatai. Iš bylos duomenų matėsi, kad savo ketinimų remontuoti ir sutvarkyti namą atsakovai neįgyvendino, jie minėtu sklypu bei statiniais nesinaudojo, nedirbo šaliai esančios žemės, nevystė jokios žemėnaudos, nenaudojo pagal tikslinę paskirtį, nesirūpino turtu, jokie statiniai minėtame sklype neegzistuoja. Kadangi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sunykę, žemės sklypas neeksploatuojamas, todėl šalia jų negalėjo būti atsakovams formuojamas žemės sklypas, nes tai nesukels jiems jokių teisinių pasekmių.

Teismas  taip pat konstatavo, jog Kauno apskrities viršininko administracijai pakanka dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P. į 2,75 ha žemės Birštono mieste. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu savivaldybės administracijos direktorius pateikia kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei bei organizuoja žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą. Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui į iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę apskrities viršininkas priima remdamasis savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais.

 Bylinėjimosi išlaidų klausimu teismas konstatavo, jog ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovams iš atsakovų priteistina 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis ieškovų naudai ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

           Apeliaciniu skundu ieškovai A. M. K., A. D. M., A. A. P. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2010-03-04  sprendimą pakeisti ir civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog teismas  pažeidė materialinės teisės normas, jas netinkamai taikydamas ir aiškindamas, o vertindamas byloje esančius įrodymus, nesilaikė teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą. Taip pat teismas pažeidė LR Statybos įstatymų reikalavimus, LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. ir 12 str. reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Prienų rajono apylinkės teismas privalėjo teismine tvarka panaikinti V. D. ir A. M. priklausančio pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0046-8479, kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso J. A. M., 57/100-V. D., teisinę registraciją NT registre ir atsakovų J. A. M. ir V. D. įregistruotas daiktines teises į šį pastatą. Šioje valdoje nėra statinių, kurie galėtų būti įvardinti kaip nekilnojamojo turto objektai ir galėtų būti teisiškai registruojami nekilnojamojo turto registre. Nesančio nekilnojamojo daikto teisinė registracija negali būti laikoma sąžiningu žemės sklypo naudotojo teisių įgyvendinimu. Toks registracijos faktas pats savaime  pažeidžia jų teises.

           Taip pat skunde nurodo, jog Birštono miesto savivaldybė, tiek Kauno apskrities viršininko administracija pažeidė jų teises, nevykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į jiems grąžintiną žemę.  LR Žemės įstatymo 9 str. 14 p. numato, jog valstybinės žemės numos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį, būdą ar pobūdį. Iki šiol Kauno apskrities viršininko administracija yra neįvykdžiusi įstatyme numatytos pareigos. Nurodo, jog Birštono savivaldybės administracija turi būti įpareigota parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, Birštono mieste natūra grąžinamos laisvos( neužstatytos) žemės sklypo planą ir pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijai, taip pat turi būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas administraciniu aktu į A. P. valdytą iki nacionalizacijos žemę.

          Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti 2010 m. kovo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas, ir pripažintas negaliojančiu 1990 m. kovo 2 d. Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolas, kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) užsiimti individualiai bitininkystei, pripažintas negaliojančiu 1990 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Birštono šiltnamio koopetratyvo ir V. D., kuria V. D. pirko medinį gyvenamąjį namą lAl/m ( 49,78 kv.m), ūkio pastatą 2JI/m, esančius (duomenys neskelbtini)kvartale, 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr.1, pripažinta negaliojančia 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp V. D. ir J. M., kuria V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr.14, ieškovų ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą,  teismo sprendimą dalį, kuria ieškinio reikalavimas panaikinti Birštono miesto valdybos 1992 m. spalio 30 d. sprendimą dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atmestas, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas Teismas priimdamas sprendimą dalinai tenkinti ieškovų V. V. ir O. A. ieškinį pažeidė LR CPK 185 str. nuostatas, kurios numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kuriomis buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai, neobjektyviai, vadovavosi išimtinai ieškovų pateiktais dokumentais, be jokios priežasties nevertindamas jo pateiktų rašytinių įrodymų, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, nesant tam jokio teisinio pagrindo pripažino negaliojančiu 1990 m. kovo 2 d. Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolą, kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), užsiiminėti individualiai bitininkystei. Ši teismo išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t.y. 1990 m. kovo 2 d. Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolui, kuris yra pasirašytas posėdžio metu sekretoriavusio asmens ir posėdyje pirmininkavusiam asmeniui. Iš šio protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo keturi asmenys. Nors pagal kooperatyvo įstatus, pakako, kad susirinkime dalyvautų trys asmenys. Per visą kooperatyvo egzistavimo laikotarpį, daugiau kooperatyvo narių ir nebuvo. Teismas sprendė, kad turtas buvo pardavinėjamas skubos tvarka, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Tačiau kokių konkrečiai įstatymų buvo nesilaikyta, skundžiamame sprendime nenurodyta. Jokių duomenų, kad turtas buvo pardavinėjamas skubos tvarka, byloje nėra, teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik prielaidomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas 1990 m. kovo 2 d. Birštono šiltnamių kooperatyvo protokolą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, vadovaudamasis 1964 m. CK 47-49 str., 63-74 str. ( 2000 m. CK 1.80, 1.81 str.) pagrindu. Tačiau nurodytų straipsnių nuostatos, gali būti taikomos sandoriams, bet ne protokolui.

           Skunde teigiama, jog teismas privalėjo taikyti senaties terminą spręsdamas pirmąjį ieškinio reikalavimą, o taip pat antrąjį-pripažinti negaliojančia 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Birštono šiltnamio kooperatyvo ir V. D., kuria V. D. pirko medinį gyvenamąjį namą, bei trečiąjį -pripažinti negaliojančia 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. D. ir J. M., kuria V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr.14. Ieškovai senaties terminą praleido be jokių svarbių priežasčių bei neprašė teismo jo atnaujinti.  Ieškovai teigia, kad senaties termino ginčyti protokolą nepraleido, nes apie protokolą sužinojo jau vykstant ginčui, kai šis protokolas buvo gautas iš Kauno miesto apskrities archyvo, t.y. 2005-12-20. Pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą turi būti patikrinama, ar ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Todėl laikytina, kad ieškovai apie tai, kad jų teisės gali būti pažeistos sužinojo 2003-04-15 ( ką pripažino ir patys ieškovai), t.y. tada, kai sužinojo, kad žemės sklypo ir pastatų, buvusių (duomenys neskelbtini), nuosavybė perleista atsakovams V. D. ir J.A. M. pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Ta aplinkybė, kad ieškovai protokolą gavo tik 2005-12-20 nėra svarbi aplinkybė, nes šis protokolas buvo tik pagrindu įregistruoti 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį, apie kurią ieškovai sužinojo 2003-04-15, todėl būdami rūpestingi ir apdairūs, ieškovai turėjo visas galimybes išsireikalauti šį protokolą anksčiau ir laiku jį apskųsti.

Dėl  ieškovų reikalavimų-pripažinti negaliojančiomis 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. D. pirko medinį gyvenamąjį namą, ūkio pastatą bei 1991-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) kvartale, mano teismas turėjo pakankamai pagrindo pripažinti, kad jie yra nepagrįsti. 1990-03-02 Birštono miesto Šiltnamių kooperatyvo narių susirinkime buvo nutarta įgalioti kooperatyvo narį A. S., padaryti sutartį dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)). Pardavimo kooperatyvo nariui V. D.. Manau, kad šiuo kooperatyvo susirinkimo nutarimu ( protokolu) A. S. buvo tinkamai įgaliota sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su V. D. dėl ginčo pastatų, todėl 1990-03-29 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp Birštono Šiltnamio kooperatyvo ( atstovaujamo A. S.)  ir V. D., pripažinti negaliojančia dėl netinkamo atstovavimo, nėra jokio pagrindo. Nepagrįsti ieškovų paaiškinimai ir dėl to, kad sandorių sudarymo metu ( 1990-03-29 ir 1991-05-15) ginčo pastatų nebuvo. Tai paneigia namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuoti duomenys, techninės inventorizacijos biuro pažymėjime užfiksuoti duomenys, atsakovų paaiškinimai. Apklaustų liudytojų A. K. ir J. J. paaiškinimai dėl to, kad apie 1987-1988 metus pastatai pradėjo griūti, nepaneigia ir negali paneigti ( dėl savo nekonkretumo, subjektyvumo) rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų apie ginčo pastatų buvimą sandorių sudarymo metu. Ieškovų paaiškinimai apie tai, kad sudarytas sandoris tarp V. D. ir M. buvo apsimestinis ir neteisėtas, nes jie seniai pažinojo vienas kitą, nesiderėjo dėl kainos, dėl kitų sandorių sąlygų, neatliko jokių kitų būdingų teisėtam sandorio sudarymui veiksmų, yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais.

          Apeliaciniu skundu atsakovė J. A. M. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Teismas netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrindę įrodymais sprendime padarytos išvados, kad 1990 m. kovo 2. vyko ne visuotinis Šiltnamio kooperatyvo narių susirinkimas, kurio protokolu buvo nuspręsta parduoti pastatus V. D., o ir ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokias išvadas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurIe paneigtų V. D. paaiškinimą, kad vyko visuotinis susirinkimas. Ieškovai neginčijo nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, pagal kuriuos nuosavybės teisė buvo įregistruota Birštono šiltnamių kooperatyvo vardu, todėl teismui nebuvo pagrindo pasisakyti apie tų jų neteisėtumą, teismas šiuo atveju išėjo už ieškinio ribų. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad jis su V. D. būtų buvę pažįstami 5 metus iki sandorio, priešingai teisme jis nurodė, kad jį su V. D. supažindino rašytojas V. P., kuris ir nurodė, kad V. D. parduoda dalį namo. Dalis namo, priešingai nei nurodo teismas, buvo įsigyta už kainą beveik proporcingą įsigyjamo turto daliai, t.y. 0,43 dalis namo jis įsigijo už 522 rublius, V. D. visą namą buvo įsigijęs už 1400 rublių. 80 rublių skirtumo niekaip negalima pavadinti ženkliai mažesne suma, be to, būtent 522 rubliais buvo įvertintas namo dalies inventorizacinis (draudiminis) įkainojimas. Nepagrįsta teismo išvada, kad namo dalies sandoris buvo sudarytas praėjus trumpam laiko tarpui po pirmojo sandorio sudarymo, nes jis įsigijo namo dalį (1991-05-15) praėjus daugiau kaip metams nuo pradinio sandorio sudarymo (1990-03-29). Visiškai nesuprantamas teismo argumentas, kad jis žinojo, kad yra pretendentai į žemės nuosavybės atkūrimą ir, kad sandoris sudarytas po to kai ieškovai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šios išvados padarytos remiantis spėjimai ir prielaidomis.

           Skunde nurodo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovai apie jų teisės pažeidimą į A. P. turėto žemės sklypo nuosavybės atkūrimą sužinojo 2003 m. balandžio mėnesį, o apie V. D. pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo 2003 m. gegužės 14 d. Ieškinys teismui pateiktas 2006 m. vasario 14 d. CK 1.125 straipsnio 4 d. numato, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, taikomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovai šį terminą yra praleidę, jo neprašo atstatyti kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, todėl teismas privalėjo taikyti CK 1.131 str. 1 d. Visi teismo argumentai apie tai, kad ieškovai įvairiose institucijose nuosekliai gynė savo teises, nesudaro pagrindo teismui taikyti CK 1.129 straipsnio (ieškinio senaties termino sustabdymas) ar CK 1.130 straipsnio (ieškinio senaties termino nutraukimas). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai yra išsilavinę žmonės su ilgamete gyvenimiška patirtimi, kurie supranta, kad savo teises reikia ginti teismine tvarka per nustatytus terminus, dar daugiau, ieškovai visą laiką naudojosi profesionalių teisininkų pagalba ir negalėjo nežinoti apie senaties terminus. Teismas neįvertino ieškovų paaiškinimų, kad jie visą laiką aktyviai domėjosi ginčo namo likimu, todėl jie turėjo galimybę susipažinti su ginčo sandoriais, nes jie buvo įregistruoti viešame registre ir ginčyti sudarytą sandorį per atitinkamą įstatyme numatytą laikotarpį. Sandorio sudarymo laikotarpiu galiojo 1964 m. CK, kurio 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Šio termino pasibaigimas yra pagrindas atmesti ieškinį skundžiamoje dalyje (1964 m. CK 90 str. 1 d.).

  Atsiliepimu į atsakovų V. D. ir J. A. M. apeliacinius skundus ieškovai A. M. K., A. D. M., A. A. P. prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog tiek Birštono Šiltnamių kooperatyvo narių protokolas, tiek sandoriai, kurių pagrindu ginčo statinių savininkais tapo atsakovai V. D. ir J.A. M., prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teismo sprendimu pagrįstai panaikinti. Svarbu ir tai, kad ginčijamo protokolo priėmimo metu nuosavybės perleidimo objektas- pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) jau neegzistavo, todėl ši aplinkybė paneigia galimą atsakovų sąžiningumą, kuriuo yra grindžiami apeliaciniai skundai. Teismo pagrįstai nustatyta, kad ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovai savo teisių atžvilgiu rūpestingai ir atidžiai, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

           Atsiliepimu į ieškovų A. D. M., A. M. K. ir A. A. P. apeliacinį skundą, Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą dalyje dėl įpareigojimo Kauno apskrities viršininko administracijai-atmesti, ir šioje dalyje Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu dalyje, kurioje prašoma įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises natūra į buvusią Birštono mieste nesuplanuotą buvusio žemės savininko A. P. valdytą žemę. Mano, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas. Ieškovai  apeliaciniame skunde nurodo, kad Prienų rajono apylinkės teismas, dalyje dėl įpareigojimo Kauno apskrities viršininko administracijai atkurti nuosavybės teises į A. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, neteisingai paliko šį ieškinio reikalavimą nenagrinėtu, tačiau nenurodė konkretaus teisės akto, kuris buvo pažeistas priimant atitinkamai minėtą sprendimą šioje ieškinio dalyje. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus dalyje dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises, todėl priėmė teisingą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą šioje dalyje. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais teiginiais, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Kauno apskrities viršininko administracijai pakanka dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę Birštone mieste. Kauno apskrities viršininko administracija pažymi, kad reikalavimas įpareigoti atkurti nuosavybės teises į A. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę yra priešlaikinis, kadangi Kauno apskrities viršininko administracija atkurs pretendentams į buvusio žemės savininko A. P. valdytą žemę nuosavybės teises ne ginčo tvarka, kai tik Birštono savivaldybės administracijos direktorius pateiks minėto 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nurodytus dokumentus Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui.

 Atsiliepimu į ieškovų A. D. M., A. M. K. ir A. A. P. apeliacinį skundą, Birštono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog  teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus dalyje, dėl ieškovų ieškinio reikalavimo panaikinti Birštono miesto valdybos 1992 m. spalio 30 d. sprendimą dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir reikalavimą atmetė, kadangi Birštono miesto valdybos sprendimo dėl leidimo V. D. ir J.A. M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kaip savarankiško administracinio akto nėra. Taip pat teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus dalyje dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, Birštono mieste natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijai ir priėmė teisingą sprendimą šioje dalyje. Nuginčijus kooperatyvo narių protokolą bei sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo pastatų savininkais, teismo sprendimas būtų pagrindu išregistruoti atsakovų nuosavybės teises į ginčo turtą. Tik tokiu atveju savivaldybės administracijos direktoriui atsirastų galimybė pateikti informaciją žemėtvarkos skyriui apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo sklype.

 Atsiliepimu į ieškovų A. D. M., A. M. K. ir A. A. P. apeliacinį skundą, Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialas prašo ieškovų reikalavimo dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre ir J. A. M. bei V. D. vardu įregistruotų daiktinių teisių į šį pastatą panaikinimo netenkinti kaip neatitinkančio LAT formuojamos teismų praktikos ir LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo, dėl kitų ieškovų reikalavimų bylą spręsti teismo nuožiūra.

        Apeliaciniai skundai atmestini.

        Byloje nustatyta, kad  A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,75 ha žemės ir medinį namą ant žemės, buvusius (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l.8-14,124). Ieškovai 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. P. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Birštono savivaldybės administracija atsisako atkurti pretendentams nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime natūra. Vienas iš pagrindinių motyvų, dėl ko neatkuriamos nuosavybės teisės į ginčo žemę, yra tas, jog žemė, esanti A. P. valdytos žemės ribose, yra valstybės išperkama, šioje žemės dalyje yra atsakovams V. D. ir A. M. priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0046-8479, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso J. A. M., 57/100 – V. D.. Šio pastato eksploatavimui  yra suformuotas 4000 kv.m. namų valdos žemės sklypas, tokio pat dydžio žemės sklypą jiems būtų leista išsipirkti. Nors ieškovai prašymus dėl žemės grąžinimo pateikė 1991 metais, informacija, jog A. P. valdytoje žemėje yra suformuotas namų valdos sklypas, ieškovams buvo pateikta  tik 2003 04 15 Birštono savivaldybės raštu Nr. 808, iš kurio ieškovai sužinojo apie juridinius faktus, kurių pagrindu atsakovai V. D. ir J. A. M. įgijo nuosavybės teise į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus NR. 4400-0046-8479, (duomenys neskelbtini), bei apie aplink pastatą suformuotą žemės sklypą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1990 m. kovo 29 d. Birštono šiltnamių kooperatyvas pardavė V. D. medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr.14. Pagal 1991 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis medinio namo ir ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr. 14.

                      Apeliantai V. D. ir J. A. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas privalėjo taikyti senaties terminą spręsdamas pirkimo pardavimo sutarčių tarp Birštono šiltnamių kooperatyvo ir V. D. bei tarp V. D. ir J. A. M. teisėtumo klausimą. Nurodė, kad ieškovai senaties terminą praleido be jokių svarbių priežasčių bei neprašė teismo jo atnaujinti.

                      Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoto apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises). Byloje nustatyta, kad ieškovai apie tai, kad jų teisės gali būti pažeistos sužinojo 2003 04 15 gavę raštišką informaciją iš Birštono savivaldybės, kad žemės sklypo ir pastatų, (duomenys neskelbtini), nuosavybė pagal pirkimo-pardavimo sutartis perleista atsakovams V. D. ir J. A. M.. Bylos duomenimis užfiksuota, kad ginčijamą protokolą, kurio pagrindu buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys ieškovai gavo iš Kauno apskrities archyvo 2005 12 20 , pirminis ieškinys teismui paduotas 2006 02 14. Kad ieškovai elgėsi rūpestingai ir atidžiai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovai daugybę kartų kreipėsi ne tik į Birštono savivaldybės administraciją, Kauno apskrities viršininko administraciją (t.1. b.l.24-25, 15-17, 49-50, 56) bei kitas kompetentingas institucijas. 2004 07 05  Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma įpareigoja Birštono savivaldybę bei Kauno apskrities viršininko administraciją imtis priemonių nuosavybės teisių atkūrimui nustatytais terminais ir tvarka (t.1, b.l. 27-28). Ieškovai nuo 1991 metais visais įmanomais būdais savo nuosekliais veiksmais siekė atkurti nuosavybės teises į tėvui A. P. priklausiusią žemę bei apginti savo pažeistas teises, todėl byloje pagrįstai nustatyta, kad ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido. Esant šiems motyvams atmestinas apeliacinių skundų argumentas dėl ieškinio senaties termino taikymo sprendžiant sandorių pripažinimo negaliojančiais reikalavimus.

                      1987 02 11 komisija apžiūrėjusi namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini)surašė aktą, iš kurio matosi, kad namų valdoje keletą metų niekas negyveno, namo būklė prasta, o ūkio pastatas sugriuvęs, namo nusidėvėjimas 80 procentų, o ūkio pastato – 90 procentų. (t.1, b.l. 99, t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l.35). 1987 05 18 Birštono miesto Liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr. 69 „Dėl sklypo skyrimo Birštono miesto komunalinių įmonių kombinatui miesto aplinkos tvarkymo darbininkų buitinėms patalpoms su inventoriaus sandėliu statybai“ buvo skirtas 0,5 ha žemės sklypas iš miesto fondinės žemės, įpareigojant Birštono komunalinių įmonių kombinatą apmokėti už nukeliamą valdą ir iškeliamus želdinius Turistų g. 28 pagal komisijos sudarytą sąmatą (t.2, k.l. 55). Dėl šių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jau tuo metu statiniai buvo netinkami naudoti, dėl ko nukeliami. 1987 04 13 Birštono miesto Liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr 44 buvo įsteigtas šiltnamio kooperatyvas prie Komunalinių įmonių kombinato, patvirtinti kooperatyvo įstatai (t.2, b.l. 146-154). 1988 10 24 Birštono miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 139 šiltnamio kooperatyvui skirtas 0,5 ha sklypas (duomenys neskelbtini)., priklausantis Komunalinių įmonių kombinatui, bityno įrengimui, iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Birštono šiltnamių kooperatyvui buvo skirti ne pastatai, o žemės sklypas bitynui įrengti (t.1, b.l. 19). Iš Birštono miesto šiltnamių kooperatyvo įstatų matyti, kad kooperatyvo narių susirinkimui nebuvo suteikta teisė perleisti kooperatyvo turtą, tačiau 1990 m. kovo 2 d. Birštono šiltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolu buvo nutarta parduoti griūvančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)V. D. individualiai bitininkystei užsiimti.  Byloje duomenų, patvirtinančių šiltnamio kooperatyvo nuosavybės teisę į ginčo pastatus nėra. Teismas sprendė, kad 1988 10 28 šiltnamio kooperatyvo pirmininko V. D. surašyta pažyma, kad kooperatyvas, pastatus esančius  (duomenys neskelbtini)priėmė, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu  statinių perdavimo-priėmimo faktą, kadangi dokumentas surašytas tik vieno asmens, nesant daiktą perdavusio asmens parašų bei spaudų (t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l.48). Be to, namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuoti prieštaringi duomenys, atskirose pažymose pastatų savininkais nurodyta tiek komunalinių įmonių kombinatas, tiek Birštono šiltnamių kooperatyvas (t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l. 45-49). Iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pastatų nuosavybė įregistruota šiltnamio kooperatyvo vardu nebuvo, nes vien teisinės registracijos faktas pagal 1990 03 27 techninės inventorizacijos  biuro pažymėjimą (t.1, b.18), negalėjo būti laikomas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu, kadangi teisinei pastatų registracijai buvo būtinas sandoris ar kitas nuosavybės įgijimo pagrindą patvirtinantis dokumentas, kas neatitiko tuo metu galiojusios Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos, patvirtintos Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 01 04 nutarimu Nr. 2, reikalavimų.                   

                      Bylos duomenimis nustatyta, kad Birštono miesto šiltnamio kooperatyvo narių susirinkimo,  dalyvaujant keturiems asmenims, tame skaičiuje atsakovui V. D. bei jo tėvui, protokolu buvo nuspręsta parduoti pastatus, esančius avarinėje būklėje Šmitiškių 2, Birštono teritorijoje, kooperatyvo pirmininkui V. D. užsiimti bitininkyste individualiai (t.1, b.l. 20) Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui statiniai buvo parduodami su sąlyga bitininkystei individualiai plėtoti, o ne namų valdai. Ta aplinkybė, kad statinius buvo nuspręsta parduoti ne namų valdos paskirčiai, o konkrečiai numatytai veiklai vystyti, prieštarauja pirkimo-pardavimo sandorių teisėtumui, pagal kuriuos buvo parduoti gyvenamosios paskirties namas ir ūkinis pastatas. Be to, pasirašant 1990 03 29 pirkimo pardavimo sutartį kooperatyvui atstovavo netinkamai įgaliotas asmuo A. S., kas prieštarauja 1964 m. Civilinio kodekso 63-74 str. nuostatoms. Atsižvelgiant į  nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas Birštono šiltnamių kooperatyvo protokolą laikė nepagrįstu ir neteisėtu, prieštaraujančiu kooperatyvo įstatams ir tikslams, todėl jį pripažino negaliojančiu 1964 m. Civilinio kodekso 47-49 str., 63-74 str.(2000 m. CK 1.80, 1.81 str.) pagrindu.

                      Nors apeliantas V. D. nurodo, kad 1990 m kovo 2d. Birštono šiltnamių kooperatyvo susirinkimo protokolą, kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus, esančius Šmitiškių g. 2 užsiimti individualiai bitininkystei, teismas pripažino negaliojančiu nesant tam jokio teisinio pagrindo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matosi, kad Birštono šiltnamių kooperatyvui pastatai nebuvo skirti, pagal Birštono miesto šiltnamių kooperatyvo įstatus nenumatyta kooperatyvo teisė disponuoti turtu, pastatų nuosavybė neįregistruota šiltnamio kooperatyvo vardu nebuvo.

                      Pripažinus negaliojančiu Birštono šiltnamių kooperatyvo protokolą, pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais paskesnius jo pagrindu sudarytus sandorius, t.y. 1990 03 29 pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią V. D. įsigijo medinį namą ir ūkio pastatą iš  Birštono šiltnamio kooperatyvo bei 1991 05 15  pirkimo pardavimo sutartį, kuria V D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiąsias dalis to paties medinio gyvenamojo namo bei ūkinio pastato. Spręsdamas dėl 1991 05 15 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. D. ir J. A. M. apie penkerius metus iki sandorio sudarymo pažinojo vienas kitą, kad beveik lygiavertė turto dalis buvo parduota už kainą, ženkliai mažesnę nei atsakovas V. D. įsigijo minėtąjį nekilnojamąjį turtą ir pastaroji pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta netrukus po to, kai ieškovai kreipėsi dėl žemės grąžinimo į pradinio žemės savininko A. P. dėl nacionalizavimo prarastą nuosavybę į jam priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino ir tą aplinkybę,  kad savininkui praradusiam turtą prieš savo valią, ieškovai, kaip buvusio savininko teisių perėmėjai, negalėjo sklypo įgyti nuosavybėn paveldėjimo keliu. Iš byloje nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai turėjo žinoti, kad ginčijamas žemės sklypas yra grąžintinoje žemėje, kad dėl to vyksta ginčas su savivaldybe, kad sandoris sudaromas dėl objekto, neatitinkančio sutarties turinio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai turėjo įrodyti, kad padarė viską, siekdami išsiaiškinti šias aplinkybes. Informacijos negavimas ar jos neišsamus pobūdis neturėtų būti vertinamas kaip  asmens pareigos išsiaiškinti perkamo daikto teisinį statusą tinkamas įvykdymas. Iki galo šios pareigos neatlikęs  asmuo turėtų prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes, nes neaiškioje situacijoje rizikuotų. Atsakovė J. A. M. iki galo neišsiaiškinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių dėl perkamo daikto ir daiktą nupirko, todėl ji negali būti traktuojama sąžininga įgijėja pagal CK 4.96 straipsnį. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į konstitucines nuosavybės tęstinumo nuostatas, pagal kurias Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka išlikusį jiems priklausiusį turtą natūra, 1991 05 15 pirkimo pardavimo sutartį pripažino negaliojančia 1964 m. CK 47,48 str. pagrindu.

                      2008 01 23  kadastrinių duomenų patikrinimo akte ir pridedamose fotonuotraukose užfiksuota, kad  patikrinus vietoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). kadastrinius duomenis nustatyta, kad, kad gyvenamasis namas yra nugriautas (t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l. 94). Atsakovai V. D. ir A. J. M. teismo posėdyje pripažino, kad 1993 metais pastatų neliko, jie savaime sugriuvo, nes minėtame name niekas negyveno, nedirbo šalia esančios žemės. Buvusioje sodyboje nėra jokių žymių, kad čia stovėtų ar būtų stovėję pastatai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovams negalėjo būti formuojamas žemės sklypas, kadangi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)sunykę, žemės sklypas neeksploatuojamas.

                      Ieškovai ieškinio pareiškimu prašė įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės Birštono mieste natūra gražinamosios laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijai. Taip pat ieškovai prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininką atkurti nuosavybės teises natūra į buvusią Birštono mieste nesuplanuotą buvusio žemės savininko A. P. žemę. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtais. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas dėl sekančių motyvų. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. Sutinkamai su LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str., 12 str.,  1997 09 29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p., Savivaldybės administracijos direktorius, parengęs iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą, pateikia jį Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą savivaldybė žemėtvarkos skyriui teikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Sutinkamai su  2010 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1,4,12,16,17 ir 20 straipsnių  pakeitimo įstatymo Nr. XI-919 17 str. piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pakanka duomenų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę Birštono mieste. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuosavybės teisių atkūrimas į A. P. valdytą žemę bus sprendžiamas, kai tik Birštono savivaldybės administracijos direktorius pateiks minėto LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr.1057   106 punkte nurodytus dokumentus Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui t.y. tam įgaliotos institucijos įstatymų bei poįstatyminių aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nustatyta tvarka privalės atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu. Todėl esant nustatytai tvarkai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę šioje byloje  reikalavimas įpareigojantis atkurti nuosavybės teises į A. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę yra priešlaikinis.

                      Ieškovai ieškinio pareiškimu prašė panaikinti V. D. ir A. M. priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr 4400-0046-8479, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso J. A. M.,  57/100 – V. D. teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir atsakovų J. A. M. ir V. D. įregistruotas daiktines teises į šį pastatą.

                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p.). Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Taigi, nuginčijus kooperatyvo narių protokolą ir sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo statinių savininkais, teismo sprendimas būtų pagrindu išregistruoti atsakovų nuosavybės teises į ginčo turtą, todėl šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu.   

                      Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nustatyta, jog V. D. ir J.  A. M. priklausantis gyvenamasis namas, unikalus NR. 4400-0046-8479, (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs. Buvusioje sodyboje nėra jokių žymių, kad čia stovėtų ar būtų stovėję pastatai. Tiek antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek VĮ Registrų centro aktu yra nustatyta, kad minimas pastatas neišlikęs. Užginčijus kooperatyvo narių protokolą ir sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo statinių savininkais, teismo sprendimas būtų pagrindu išregistruoti atsakovų nuosavybės teise į ginčo butą. Tačiau kartu šioje byloje yra nustatytas ir savarankiškas teisinis pagrindas panaikinti šio statinio teisinę registraciją atsakovų V. D. ir J.A. M. vardu.

                      LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d. nustato, jog statiniai formuojami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 2002 07 12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p. numato, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas  netenka savo daiktinės teisė ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. nustato, jog nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 11 punktas nustato, kad pats turto įgijėjas (savininkas) privalo kreiptis į registrą tvarkančią įmonę tik dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, o dėl kitokių veiksmų, tame tarpe ir išregistravimo, turi teisę kreiptis ir suinteresuoti asmenys. Be to, Lietuvos Auščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007 yra išaiškinęs, kad  duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai  sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl statinio teisinės registracijos panaikinimo atsakovų V. D. ir J.A. M. vardu.

                      Iš byloje esančių duomenų matosi, kad 1992 10 30 Birštono miesto valdybai buvo pateikti V. D. ir J. A. M. prašymai parduoti jiems po 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 87-88 ), atlikti žemės sklypų įkainojimo aktai (t.1, b.l. 89-90), atsakovai už jiems tenkančią namų valdą 1992 10 28  mokėjimo pranešimais įmokėjo  Birštono miesto valdybai 28397 ir 29399 talonų, pagal lito santykį 293,97 ir 293,99 litų (t.1, b.l.87-94). V. D. ir Juzės A. M. mokėjimai buvo atlikti anksčiau nei pateikti prašymai Birštono miesto valdybai. Kadangi Birštono miesto valdyba sprendimo dėl leidimo įmokėti už žemės sklypus atsakovų atžvilgiu nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė  ieškinio reikalavimą panaikinti 1992 10 30 Birštono miesto valdybos sprendimą dėl leidimo atsakovams V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

                      Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai nustatė visas aplinkybes, todėl naikinti priimtą teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliaciniai skundai kaip nepagrįsti atmestini, o teismo sprendimas nekeistinas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

                      Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini, todėl šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje nepriteistinos.

       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.                                                 n u t a r i a :

                      Apeliacinius skundus atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Izolda Nėnienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                  Raimondas Buzelis

 

                                                                                                Arūnas Rudzinskas