Civilinė byla Nr. e2-550-1171/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02150-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.2.18; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovui D. M., jo atstovei advokatei Dovilei Boguševičienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“ atstovui V. S. (2025 m. kovo 13 d. prisijungė nuotoliniu būdu), advokatui Albertui Štopui, advokato padėjėjai Eglei Šulcienei (posėdžiuose nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimeka“ dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo iš ieškovo atmetimo, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“ priešieškinį ieškovui D. M. dėl bendrovės vadovo veiksmais vidiniuose bendrovės ir jos vadovo santykiuose bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dimeka“ (toliau – atsakovė, darbdavys, bendrovė) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK, Komisija) su prašymu išnagrinėti darbo ginčą, prašydama išieškoti iš buvusio darbuotojo D. M. (toliau –  ieškovas, darbuotojas) padarytą turtinę žalą: 194 888,50 Eur (iš jų 144 944,50 Eur dėl trūkstamų prekių, 43 201,24 Eur dėl trūkstamų grynųjų pinigų, 6 742,76 Eur dėl darbo užmokesčio permokos) dydžio tiesioginius nuostolius ir 123 419,86 Eur negautų pajamų, t. y. viso 318 308,36 Eur.

Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2024 m. sausio 10 d. Sprendimu Nr. DGKS-288 (pasirašytas 2024 m. sausio 15 d.) darbo byloje APS-131-24671 darbdavio prašymą tenkino iš dalies - išieškojo iš darbuotojo darbdavio naudai 17 232,99 Eur turtinę žalą, susidariusią dėl darbo užmokesčio permokos, likusioje reikalavimų dalyje prašymą atmetė.

Abi ginčo šalys, nesutikdamos su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

Ieškovas nesutinka su Komisijos sprendimu dalyje, kurioje buvo patenkintas atsakovės reikalavimas dėl 17 232,99 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo  ir ieškiniu prašo šį atsakovės reikalavimą atmesti. Nurodė, kad atsakovė DGK pateiktu prašymu prašė priteisti iš ieškovo 6 742,76 Eur permokėto darbo užmokesčio sumą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio imtinai. Atsakovės teigimu, su ieškovu sudarytos darbo sutarties pagrindu jam turėjo būti mokamas 800 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių); nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei mokėti ieškovui mėnesinį darbo užmokestį, viršijantį darbo sutarties 1.3.1. punkte įtvirtintą atlygio dydį, o ieškovui – tokią darbo užmokesčio permoką gauti; atsakovės vadovui mokėtino darbo užmokesčio dydį bendrovėje buvo įgaliotas nustatyti savo raštišku sprendimu tik vienintelis bendrovės akcininkas. Remiantis atsakovės pateiktais skaičiavimais, 6 742,76 Eur reikalaujamos žalos suma gaunama iš ieškovui 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais faktiškai išmokėtų sumų (1 320,70  Eur + 1 310,96 Eur +1 558,13 Eur +1 408,06 Eur +1 359,09 Eur +1 216,12 Eur +1 150,00 Eur +1 360,29 Eur +1 150 Eur =11 833,35 Eur) atėmus atsakovei patvirtinto atlygio vidurkį, padaugintą iš 9 mėnesių (565,62 Eur x 9 mėn. = 5 090,58 Eur), t. y. 11 833,35 Eur – 5 090,58 Eur = 6 742,76 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad DGK priimdama sprendimą dėl 17 232,99 Eur priteisimo iš ieškovo atsakovei pateikė skaičiavimus, kuriuose ieškovo darbo užmokesčio permoka gauta iš visų ieškovo draudžiamųjų pajamų (neatskaičius mokesčių) atėmus ieškovui atsakovės turėtą apskaičiuoti darbo užmokesčio dydį (neatskaičius mokesčių): 2 933,98 Eur (3 849,58 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. sausio mėnesį; 1 325,31 Eur (2 240,91 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. vasario mėnesį; 1 783,86 Eur (2 699,46 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. kovo mėnesį; 1 505,46 Eur (2 421,06 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. balandžio mėnesį; 3 051,24 Eur (3 966,84 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. gegužės mėnesį; 1 361,46 Eur (2 277,06 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. birželio mėnesį; 1 283,23 Eur (2 198,83 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. liepos mėnesį; 1 648,95 Eur (2 564,55 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. rugpjūčio mėnesį; 1 283,23 Eur (2 198,83 Eur – 915,60 Eur) už 2023 m. rugsėjo mėnesį; 1 056,27 Eur (2 502 Eur – 1 445,73 Eur) už 2023 m. spalio mėnesį. Viso 17 232,99 Eur (suma su mokesčiais). Ieškovo teigimu, DGK viršijo atsakovės prašymo ribas, įtraukdama į skaičiavimus ir 2023 m. spalio mėnesio darbo užmokestį. Taip pat nors atsakovė žalą siejo tik su ieškovui išmokėto darbo užmokesčio permoka, Komisija į skaičiavimus įtraukė visas ieškovo draudžiamąsias pajamas, visiškai neatsižvelgdama į ypač reikšmingas aplinkybes dėl ieškovui darbo santykių metu faktiškai išmokėtų sumų pobūdžio. Ieškovas negali būti įpareigotas grąžinti atsakovei su darbo santykiais susijusių įmokų, kurias už darbuotoją darbdavys sumokėjo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė prie prašymo teikto Komisijai pateikė priedus, iš kurių matyti, kad: 1) 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais ieškovo atžvilgiu priskaičiuota su darbo santykiais susijusių išmokų (neatskaičius mokesčių): 19 594,53 Eur darbo užmokesčio, 833,47 Eur (77,16 Eur +132,63 Eur + 623,68 Eur ) už kasmetines atostogas sausio, vasario ir birželio mėnesiais; 3 030 Eur (424 Eur + 332 Eur + 870 Eur + 176 Eur + 455 Eur + 265 Eur +320 Eur +188 Eur ) kitų išmokų (t. y. dienpinigių, susijusių su ieškovo komandiruotėmis); 2) ieškovui 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais buvo išskaičiuota 8 616,44 Eur (960,07 Eur + 929,95 Eur + 141,33 Eur + 113 Eur + 1 004,55 Eur + 862,11 Eur + 850 Eur + 1 005,43 Eur + 850 Eur) pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 3) ieškovui 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais buvo faktiškai išmokėta: 11 831,35 Eur darbo užmokesčio (įskaitant už kasmetines atostogas sausio, vasario ir birželio mėnesiais) ir 3 030 Eur kitų išmokų (t. y. dienpinigių, susijusių su ieškovo komandiruotėmis). Pažymėjo, kad pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų išskaitos ieškovo dienpinigiams nebuvo taikytos. Ieškovo teigimu, DGK apskaičiuodama permoką nepagrįstai įtraukė į skaičiavimus visas ieškovo draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir ieškovui išmokėtų dienpinigių sumas. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 18 d. šalių sudarytos darbo sutarties 1.3.1. punkte ieškovui buvo nustatytas bazinis mėnesio darbo užmokestis – 800 Eur (neatskaičius mokesčių), o 1.3.2. ir 6.1. punktuose numatyta papildomo apmokėjimo galimybė. Nurodė, kad iš atsakovės Komisijai pateiktos 2023 m. lapkričio 23 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ginčo laikotarpiu ieškovas dažnai viršijo nustatytą darbo laiko trukmę: 2023 m. sausio mėn. dirbo 192 val. (darbo laiko norma 176 val., skirtumas 16 valandų); 2023 m. vasario mėn. dirbo 167 val. (darbo laiko norma 151 val., skirtumas 16 valandų); 2023 m. kovo mėn. dirbo 215 val. (darbo laiko norma 183 val., skirtumas 32 valandos); 2023 m. balandžio mėn. dirbo 168 val. (darbo laiko norma 152 val., skirtumas 16 valandų); 2023 m. gegužės mėn. dirbo 192 val. (darbo laiko norma 176 val., skirtumas 16 valandų); 2023 m. rugpjūčio mėn. dirbo 191 val. (darbo laiko norma 175 val., skirtumas 16 valandų). Pažymėjo, kad atsakovė DGK pateikė bendrovės vadovo 2022 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 00106 ir 2023 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 0010 bei susirašinėjimą su buhaltere, kad ieškovui kartu su darbo užmokesčiu buvo skaičiuojamos pajamos natūra už bendrovės automobilio naudojimą asmeniniais tikslais. Gauta nauda už 2022 metus įvertinta 0,75 proc. nuo automobilio vertės (26 510 Eur), t. y. bendrai 198,83 Eur per mėnesį, gauta nauda 2023 metais įvertinta atitinkamai 0,75 proc. nuo automobilio vertės (26 720 Eur), t. y. bendrai 200,40 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, taip pat esant darbo sutarties 6.1. punkte numatytam ieškovo įsipareigojimui atlikti papildomą darbą už apimtį darbo valandomis ir darbo užmokesčio priemoką, ieškovui pagrįstai buvo skaičiuotas didesnis nei bazinis darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis per mėnesį. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovui lėšos buvo išmokėtos per klaidą, o ne darbo sutartyje numatyto papildomo apmokėjimo (t. y. darbo sutarties 1.3.2. punkto darbdavio vienašalio sprendimo ar 6.1. punkto už papildomą darbą pagrindu) ar teisės aktų (pajamos natūra už bendrovės automobilio naudojimą asmeniniais tikslais) pagrindu, nėra. Nesutinka, kad nesant atsakovės vienintelio akcininko V. S. pasirašyto 2023 m. sausio 1 d. darbo sutarties priedo, kuriame ieškovui nustatomas 2 000 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesio darbo užmokestis, nebuvo pagrindo mokėti ieškovui didesni negu 800 Eur dydžio darbo užmokestį. Pažymėjo, kad darbo užmokestį bendrovės darbuotojams skaičiuodavo ne pats ieškovas, o bendrovei apskaitos paslaugas teikiančios UAB „Robolabs“ priskirta buhalterė V. K., kuri sukurdavo darbo užmokesčio mokėjimo ruošinius, esant poreikiui rengdavo reikiamų sprendimų, darbo sutarčių pakeitimų projektus ir Robolabs sistemoje atitinkamai priskirdavo dokumentams juos turinčius pasirašyti asmenis. Bendrovės dokumentai buvo pasirašomi toje pačioje Robolabs sistemoje, jokie popieriniai dokumentai nebuvo pasirašomi. Buhalterė, prieš apskaičiuodama padidintą darbo užmokestį ieškovui, neabejotinai turėjo žinoti jo skaičiavimo pagrindą. Aplinkybė, kad atsakovė darbo sutarties pakeitimo projektą turi reiškia, kad jis buvo buhalterės sukurtas ir patalpintas Robolabs sistemoje, o kodėl šis dokumentas liko nepasirašytas, gali atsakyti tik atsakovė, pateikdama Robolabs sisteminius įrašus. Darbo užmokestis, ieškovui apskaičiuotas už 2023 m. spalio mėnesį (kai ieškovas buvo atšauktas iš pareigų 2023 m. spalio 18 d.), vadovu jau esant vieninteliam akcininkui V. S., taip pat apskaičiuotas imant pagrindu 2 000 Eur, o ne 800 Eur, ieškovo darbo užmokestį. Kaip jau minėta aukščiau, šio (spalio mėnesio) darbo užmokesčio, kaip permokėto, atsakovė neginčijo, neįtraukė skaičiuodama reikalaujamą permoką.

Atsakovė UAB „Dimeka“ po bylų sujungimo pareikštu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo atsakovei padarytą turtinę žalą – 171 700,74 Eur dydžio tiesioginius nuostolius ir 55 599,58 Eur dydžio negautas pajamas, viso 227 300,32 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas yra buvęs bendrovės direktorius. Ankstesnio bendrovės vadovo (direktoriaus) V. S. 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 0004D buvo nuspręsta priimti ieškovą bendrovės direktoriumi nuo 2022 m. balandžio 19 d., mokant 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį, skaičiuoti darbo laiką pagal mėnesinį nekintančio darbo laiko režimą, nustatant 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitę, pagal 1 etatą, taikant 1 etato darbo laiko normą. Bendrovės vienintelis akcininkas V. S. 2022 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą atšaukti iš bendrovės direktoriaus pareigų V. S. ir bendrovės direktoriumi paskyrė ieškovą. Nurodyto bendrovės vienintelio akcininko sprendimo pagrindu atsakovė su ieškovu 2022 m. gegužės 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 5, o 2022 m. gegužės 24 d. ieškovas su atsakove pasirašė darbo sutarties Nr. 5, priedą 1, kurio sudarymo data - 2023 m. gegužės 18 d. 2023 m. spalio 18 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimu, ieškovas buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų, naujuoju direktoriumi paskiriant V. S. bei įpareigojant jį atlikti būtinus veiksmus iš ieškovo priimti bendrovės turtą bei dokumentus. 2023 m. spalio 20 d. naujasis bendrovės direktorius pareikalavo, kad ieškovas nedelsiant grąžintų atsakovei priklausantį turtą, tarp jų automobilį, kompiuterį, telefoną, bendrovės ofiso prieigos raktus ir praėjimo korteles, Paysera mokėjimo kortelę, kuro kortelę, atsakovei priklausančias lėšas. Ieškovas ir atsakovė 2023 m. spalio 23 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kurį parengė ieškovas, kuriame išvardinti konkretūs daiktai, kuriuos ieškovas perdavė, o naujasis atsakovės vadovas V. S. priėmė, tačiau iki šiol 2023 m. spalio 20 d. atsakovės reikalavimas grąžinti visą atsakovės turtą (įskaitant pinigines lėšas) ieškovo visa apimtimi liko neįvykdytas. Atsakovės teigimu, 2023 m. spalio 23 d. pasirašant priėmimo-perdavimo aktą naujasis atsakovės vadovas buvo suklaidintas (apgautas) ieškovo dėl to, kad esą daugiau ieškovas jokio bendrovei priklausančio turto nebeturi. Be kita ko, pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, bendrovės turtas nebuvo inventorizuojamas (nebuvo tikrintas turto faktinis buvimas bendrovės patalpose). Po pasirašymo, preliminariai įvertinęs bendrovėje esančio turto sudėtį bei kiekius, naujasis bendrovės vadovas pastebėjo, kad bendrovėje trūksta turto, kuris joje turi būti pagal bendrovės apskaitos, turto įsigijimo ir pardavimo bei kitus dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, 2023 m. lapkričio 3 d. bendrovės direktorius pateikė ieškovui prašymą perduoti bendrovei visus jo žinioje esančius bendrovės daiktus, kitą bendrovės turtą pagal priėmimo perdavimo aktą, tačiau ieškovas šio prašymo neįvykdė. Nurodė, kad tą pačią dieną (2023 m. lapkričio 3 d.) atsakovės direktorius pateikė ieškovui dar vieną prašymą pateikti garažo, kuriame bendrovės žiniomis, laikomas bendrovės turtas, raktus. Į šį prašymą ieškovas atsakė, jog nurodytu garažu naudojasi asmeniškai, dėl ko raktų pristatyti negali bei nurodė, kad dėl laiko kuriuo bus galima viską iš ten išvežti galima susitarti. Dėl šio ieškovo atsakymo akivaizdu, kad garaže, kuriuo ieškovas naudojasi asmeniškai yra bendrovės turto, tačiau iki šiol atsakovei nėra sudaryta galimybė tą turtą apžiūrėti ir įsitikinti ar jis priklauso atsakovei bei jai priklausantį turtą atsiimti. Po ieškovo atleidimo atsakovė atliko jos patalpose esamo bendrovės turto (daiktų) inventorizaciją, kurios metu nustatytas turto (prekių) trūkumas. Bendrovėje nėra jos įsigytų prietaisų (prekių), kurių pavadinimai, kiekis, įsigijimo ir pardavimo kainos nurodytos sutikrinimo žiniaraštyje. Bendrovėje taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių tokių prietaisų (prekių) kurie bendrovėje nėra išlikę, pardavimą pirkėjams ir iš pirkėjų gautus apmokėjus už jas. Atsakovės teigimu, netekto bendrovės turto (įsigytų pardavimui prekių) bendra vertė, skaičiuojant pagal trūkstamų prekių (prietaisų), skirtų pardavimui, kiekius ir trūkstamų prekių (prietaisų) įsigijimo kainą, siekia 128 499,50 Eur sumą. Atsakovės atliktais skaičiavimais dėl prekių (prietaisų) trūkumo jos negautos grynosios pajamos sudaro bendrą 55 599,58 Eur sumą. Nurodė, kad po ieškovo atleidimo patikrinus bendrovės kasoje esančius grynųjų pinigų likučius, nustatyta, kad bendrovės kasoje trūksta 43 201,21 Eur, o ir bendrovėje nėra finansinių dokumentų, patvirtinančių, kad nurodyta pinigų suma buvo panaudota bendrovės veikloje bei jos interesais. Nurodė, kad ieškovui buvo permokėtas 6 742,76 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Atsakovės teigimu, ieškovui darbo sutarties pagrindu vykdant bendrovės vadovo pareigas jam teko pareiga tiek tinkamai organizuoti bendrovės kasdienę veiklą, tiek ir užtikrinti bendrovės turto, įskaitant bendrovės pinigus išsaugojimą. Darbo sutartimi ieškovas įsipareigojo atlyginti bendrovei visą žalą, jeigu ji atsirado dėl bendrovės materialinių vertybių neišsaugojimo (netekimo). Pažymėjo, kad bendrovėje nėra dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės įsigytų pardavimui prietaisų (prekių), kurie pagal atliktos inventorizacijos duomenimis nėra bendrovėje išlikę, ir kurie nėra parduoti pirkėjams, perdavimą saugoti kitiems bendrovės darbuotojams. Taip pat nėra dokumentų patvirtinančių bendrovės grynųjų pinigų, privalančių būti bendrovės kasoje perdavimą saugoti kitiems bendrovės darbuotojams. Nėra ir dokumentų patvirtinančių bendrovės patalpose neišlikusių bendrovės prietaisų (prekių), skirtų jas parduoti pirkėjams, pardavimą pirkėjams ir iš jų gautus apmokėjimus už tokias prekes (prietaisus). Nėra dokumentų, kurie patvirtintų bendrovės kasoje neišlikusių grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės veikloje bei jos tikslams pasiekti. Šis bendrovės turto (prekių, pinigų) trūkumas nustatytas po ieškovo atleidimo, naujajam jo vadovui atlikus turto inventorizaciją. Be kita ko bendrovėje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog toks bendrovės turto trūkumas būtų egzistavęs iki 2022 m. gegužės 13 d., t. y. iki tol, kai ieškovas pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas. Atsakovės teigimu, egzistuoja visos darbuotojo, kaip bendrovės buvusio vadovo, materialiniai atsakomybei pagal darbo teisės normas taikyti sąlygos. Bendrovės turto trūkumas susijęs su neteisėta ieškovo darbine veikla. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė tiesioginius nuostolius, kuriuos būtų gavusi jeigu ieškovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 7 d. teiktame prašyme DGK ieškovui permokėto darbo užmokesčio sumos dydį (6 742,76 Eur) nurodė be mokesčių, kas savaime nereiškia, jog bendrovė nesiekė permokėto darbo užmokesčio sumos su mokesčiais priteisimo iš ieškovo. Atsakovės teigimu, DGK šio bendrovės siekio papildomai nesiaiškino, todėl nėra pagrindo šį bendrovės siekį interpretuoti kitaip, kaip palanku ieškovui. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovu, jog 2023 m. gruodžio 7 d. pateiktu prašymu DGK pateikė duomenis, kad ieškovui buvo išmokėta bendra 3 030 Eur dydžio dienpinigių suma, susijusi su ieškovo komandiruotėmis, tačiau tai savaime nereiškia, jog bendrovė neginčija, kad ieškovas kaip tuometinis bendrovės vadovas, vyko į visas komandiruotes, už kurias jis gavo 3 030 Eur dydžio dienpinigius. Pažymėjo, kad bendrovėje yra 13 įsakymų dėl komandiruočių ir dienpinigių nustatymo ieškovui. Dalis šių įsakymų (2 522 Eur dienpinigių sumai) priimti ieškovo, o kita dalis (508 Eur dienpinigių sumai) priimta bendrovės vadybininkės, kuri be kita ko yra ir ieškovo sutuoktinė, kuri pagal savo kompetenciją neturi teisės spręsti nei dienpinigių dydžio nei jų išmokėjimo tvarkos. Dėl šios priežasties dalis paminėtų įsakymų priimta reikiamų įgalinimų neturinčio asmens. Kadangi pagal dalį tokių įsakymų į komandiruotes, be ieškovo turėjo vykti ir kiti bendrovės darbuotojai, dėl to bendrovė šiuo metu aiškinasi ar visos įsakymuose nurodytos komandiruotės faktiškai įvyko ir ar neįvykusių komandiruočių atveju šiuose įsakymuose nurodytų dienpinigių sumų, išmokėtų ieškovui, nėra pagrindo vertinti kaip faktiškai išmokėto darbo užmokesčio, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių, ieškovui ieškinyje nėra teisinio pagrindo teigti, esą DGK nepagrįstai įtraukė į permokėto darbo užmokesčio dydžio skaičiavimus ieškovui esą išmokėtų dienpinigių sumas. Atsakovės teigimu, nebuvo priimtas bendrovės vienintelio akcininko rašytinis sprendimas, todėl akivaizdu, kad ieškovui nepagrįstai buvo skaičiuojamas ir mokamas didesnis darbo užmokestis nei 800 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad iš darbdavio pusės nepasirašytas darbo sutarties priedas rodo, kad nebuvo atliktas darbo sutarties pakeitimas, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo ieškovui mokėti didesnį mėnesinį darbo užmokestį. Papildomai pažymėjo, kad ieškovui einant bendrovės vadovo pareigas, akcininkas V. S. neturėjo prieigos prie bendrovės sąskaitos, dėl ko negalėjo kontroliuoti lėšų pervedimų vykdymo, įskaitant sumų, susijusių su darbo santykiais mokėjimų bendrovės darbuotojams, įskaitant ieškovui.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad atsakovė savo reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais, nenurodo jokių konkrečių neteisėtų ieškovo veiksmų (neveikimo), ieškovo kaltę įrodinėja fragmentiškais įrodymais, kurių dalies turinio ir sąsajos su reiškiamais reikalavimais detaliau nepaaiškina, ir kurie neįrodo nei žalos fakto, nei jos dydžio, atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio, kaltės ir žalos atsiradimo ryšio su ieškovo vykdyta darbine veikla. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai nėra pakankami priešieškiniui pagrįsti, todėl bylos esmei atskleisti ir bylą tinkamai išnagrinėti yra būtina iš atsakovės išreikalauti įrodymus. Pažymėjo, kad atsakovė savo priešieškinio reikalavimus iš esmės kildina iš ieškovo pareigos išsaugoti bendrovės turtą netinkamo vykdymo. Pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovė, ieškovui kaip buvusiam bendrovės vadovui galėtų būti taikoma ne materialinė, o civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėja ieškovo, kaip bendrovės vadovo atsakomybę ne išoriniuose, o vidiniuose santykiuose, t. y. darbuotojo pareigų pažeidimą, dėl kurio negali kilti atsakomybė, taikytina bendrovės vadovui veikiant išoriniuose santykiuose. Atsakovė teigia, kad bendrovėje nėra jos įsigytų prietaisų (prekių), kurių pavadinimai, kiekis, įsigijimo ir pardavimo kainos yra nurodytos sutikrinimo žiniaraštyje, tačiau nepateikia informacijos nei apie prekių įsigijimo laiką, nei įsigijimo kainos, o iš pateiktų įrodymų nėra aišku, ar prekės apskritai buvo bendrovėje įsigytos, ar jos buvo perduotos ieškovui ir kada susidarė prekių trūkumas. Reikšdama reikalavimą DGK atsakovė žalą dėl trūkstamų prekių nurodė kaip sumą, kuri 2023 m. spalio 31 d. sutikrinimo žiniaraštyje buvo nurodyta kaip visas inventorizacijos metu nustatytas trūkumas (144 994,50 Eur), tuo tarpu priešieškiniu ši suma sumažinama iki 128 499,50 Eur.  Bendrovės 2022 m. balanso duomenimis, bendrovės atsargų vertė nurodyta 351 706 Eur, tad jeigu iš tikrųjų būtų dingę prekių už atsakovės nurodytą sumą (144 944,50 Eur), t. y. apie pusę bendrovės sandėlyje esančių prekių, tai akivaizdu būtų iš karto pastebėta. Atsakovė reikalavimams pagrįsti pateikia tik sutikrinimo žiniaraščius, tačiau nepateikia atsakovės vadovo sprendimo dėl inventorizacijos, dėl ko nėra aišku, ar sutikrinimo žiniaraščius pasirašę asmenys iš tikrųjų buvo paskirti inventorizacijos komisijos nariais, inventorizacijos atlikimo pradžios ir pabaigos datos, data, pagal kurios būklę pavedama atlikti inventorizaciją, pavedimai inventorizacijos komisijai. Bendrovėje 2023 m. lapkričio 2 d. buvo 7 darbuotojai, todėl atsakovės vadovas negalėjo būti vienu iš komisijos narių, tuo tarpu 2023 m. spalio 23 d. sutikrinimo žiniaraštyje vienu iš komisijos narių nurodomas atsakovės vadovas V. S.. Sutikrinimo žiniaraščiuose pateikiama tik viena vertė, todėl nėra aišku, ar tai prekių nominali vertė, ar įsigijimo savikaina, nėra nurodoma prekių nuvertėjimo informacija. Ieškovui nesudaryta galimybė nei dalyvauti inventorizacijoje, nei susipažinti su jos rezultatais. Atsižvelgiant į inventorizacijos dokumentų parengimo klaidas, darytina prielaida, kad inventorizacijos, kurių rezultatus atsakovė pateikia sutikrinimo žiniaraščiuose, yra atliktos paviršutiniškai arba apskritai nevyko, atsakovei bandant imituoti turto dingimą, tačiau nesant realaus prekių trūkumo bendrovėje. Visiškai nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad ieškovą atšaukus iš pareigų liko visa apimtimi neįvykdytas 2023 m. spalio 20 d. bendrovės reikalavimas grąžinti visą bendrovės turtą. 2023 m. spalio 23 d. buvo pasirašytas priėmimo perdavimo aktas, kurį pasirašius šalys susitarė laikyti, kad visas ieškovo žinioje buvęs bendrovės turtas, įskaitant bendrovei priklausančias lėšas ir kitą bendrovei priklausantį turtą, yra perduotas V. S., pretenzijų ieškovui dėl perduoto bendrovės turto kiekio ar kokybės V. S. neturi ir ateityje nereikš. Atsakovė pripažįsta, kad perduodama bendrovės turtą ieškovui šiam pradedant eiti atsakovės vadovo pareigas buvęs bendrovės vadovas V. S. jo neinventorizavo, t. y. bendrovės turtas ieškovui niekada nebuvo perduotas, o tinkamai jo neperduodama ieškovui, kartu tinkamai neinventorizuodama turto, atšaukusi ieškovą iš pareigų, bendrovės vienintelis akcininkas V. S. prisiėmė dėl to galinčių kilti bendrovės nuostolių riziką. Atsakovė nurodo, kad bendrovės turto trūkumas susijęs su neteisėta ieškovo darbine veikla, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų pasisavinęs bendrovės turtą ir/ar jį panaudojęs asmeniniais (savanaudiškais) tikslais, o vien ta aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu ieškovas buvo bendrovės vadovas ir turėjo pareigą užtikrinti bendrovės veiklos organizavimą, nėra pakankama pagrįsti ieškovo kaltei dėl prekių trūkumo. Atsakovė taip pat neįrodo ieškovo kaltės dėl netiesioginių nuostolių atsiradimo, o jei tokių esama, neatmestina galimybė, kad nuostolius sąlygojo atsakovės veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovo tyčios atsakovė neįrodo, o ieškovo darbo sutarties 6.5. ir 9.7. punktai vertintini kaip prieštaraujantys susitarimo dėl darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės darbo sutartyje draudimui.

Teismo posėdyje ieškovas D. M. ir jo atstovė advokatė Dovilė Boguševičienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį - atmesti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Albertas Štopas ir direktorius V. S. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį – tenkinti.

Liudytojas T. P. parodė, kad iš darbo UAB „Dimeka“ išėjo prie 6-7 mėn. Bendrovėje dirbo apie metus. Parodė, kad R. ir V. jį informavo, kad vyks inventorizacija, nesakė kodėl ir ką reikės atlikti. Atėjo į patalpą, kur sudėti daiktai (kur skaičiuojamos prekės). Jis dirbo savo darbus, prekių neskaičiavo, prekes skaičiavo R. su L.. Ant akto pasirašė, tam daug reikšmės neteikė. Jo darbo užmokestis 2023 m. buvo didesnis nei minimalus. Parodė, jog grynus pinigus priimdavo G. ar L.. Nežino, kas pinigus įnešdavo į įmonės sąskaitą. Pastoviems klientams, kaip papildoma paskata, buvo dovanojamos dovanos., pvz. dirželiai, laikikliai. Į renginius vykdavo kas savaitę ar dvi. Inventorizacija vyko 2-3 valandas. Prekės buvo tikrinamos toje pačioje patalpoje, kur lentynos.

Liudytojas L. S. parodė, kad UAB „Dimeka“ dirbo produktų vadovu nuo 2022 m. iki 2024 m. galo. Su D. M. santykiai darbiniai. Bendrovėje inventorizacija buvo daryta 2-3 kartus. Inventorizacijos metu buvo skaičiuojamos prekės pagal bendrovės faile turimus duomenis. Inventorizacija atliekama V. iniciatyva, nes buvo daug nesutapimų. Apie ją sužinojo iš V. ar R.. Įsakymo nebuvo. Prekes skaičiavo pagal buhalterinius duomenis ir žiūrėjo, ar yra jos ofise ir pas partnerius. Prekių trūkumų buvo ir vasarą. Už prekes galima buvo atsiskaityti grynais pinigais. D. pinigus įnešdavo į sąskaitą. Parduodant prekes kartais būdavo duodamos dovanos. Šalia įmonės esančiame garaže buvo laikomos marketinginės prekės. Jo raktą turėjo D., ir buvo bendras raktas ofise. K. D. atleido, prekių iš garažo nevažiavo susirinkti. R. B. pažįsta nuo vaikystės. Santykiai artimi. Inventorizacija vyko 1-2 dienas. Pagal žiniaraštį nežino kokios prekės buvo pas klientus. Įmonės pinigų netikrino. Jo pareiga – prižiūrėti sandėlį. Buvo bendras susitarimas, kad pardavus prekes nešti vadovui.

Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „Dimeka“ dirbo nuo 2021 m. iki 2024 m. lapkričio, pareigos – verslo vystymo vadovas. Manant, kad įmonėje pasisavinti pinigai, buvo nuspręsta atlikti inventorizaciją, ją atliko remiantis „Robolabs“ programa. Raštiško nurodymo inventorizacijai nebuvo. Buvo sudaryta komisija, kurioje buvo dar du nariai. V. S. komisijos nariu nebuvo. Iš buhalterinės programos buvo ištraukiami prekių sąrašai ir fiziškai tikrinamas jų buvimas įmonės sandėlyje. Prietaisai turi unikalius numerius. Unikalus numeris jokios vertės neturi, prietaisų apskaitą vedant pagal šį numerį galima atsekti. Buhalterinėj apskaitoje prietaisai pažymėti be unikalaus numerio. Kai prekės atkeliauja, yra užpajamuojamos. Inventorizacija vyko tokiu principu - - atsispausdino prekių lapus, balsu buvo perskaitomas prekių pavadinimas ir surasdavo. Unikalaus prekių numerio nelygino. Jis turėjo galimybė pinigus įnešti į sąskaitą ir tai darė, turėjo kortelę. Pinigai buvo laikomi seife, raktą turėjo M.. 2022 m. jis gavo minimalų darbo užmokestį, o 2023 m. didesnį nei minimalus. Nebuvo mokama už viršvalandžius. Prekės atvykdavo per kurjerius, buvo pristatomos į biurą. Prieš tai gaudavo prekių sąrašą, jas suvesdavo į exel programą ir buhalterinę sistemą. Prekes sutikrindavo pardavimų vadybininkai. Kartais tai darė D.. Prekės buvo ir pas pardavėjus, jis pats inventorizacijos metu pas pardavėjus nevažiavo. V. S. yra sūnėnas. Inventorizaciją darė 1-2 dienas. Prekės įsigijimo laikas įtakoja jos savikainą. Į exel lentelę įvesdavo prekės įsigijimo ir pardavimo laiką. Neprisimena, kaip aptarinėjo atlyginimo padidinimą. Prie prekės galėjo būti duodamas kitas daiktas kaip dovana. Kaip  dažnai tai buvo, nežino. Dėl pinigų inventorizacijos nebuvo. Atidarė seifą – pinigų nebuvo. Nepamena, ar M. 2023 m. vasarą darė inventorizaciją. Visus pinigų įnešimus į sąskaitą atlikdavo kai iš M. gaudavo pinigus. . Garaže saugoma reklaminė medžiaga ir mažavertis turtas. Pagrinde sandėlis - ofisas. Garažo raktų buvo vienintelis komplektas, kuriuo disponavo M.. Jei prekė įsigyta įvairiais laikotarpiais, imdavo vidutinę savikainą. Negali atsakyti, ar prekės įsigytos M. vadovavimo laikotarpiu. Prekių apyvartumas buvo apie 4 mėn. Dingę pinigai galėjo būti nepastebėti, nes pagal įmonės apyvartą tai nedidelė suma.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirbo UAB „Robolabs“ buhaltere – veda buhalterinę apskaitą, tvarkė buhalterinius dokumentus, išskyrus personalo dokumentus. Prie personalo dokumentų duoda prieigą. Atsakovės bendrovėje vedė buhalterinę apskaitą, nuo 2024 m. spalio sutartis su ja nutraukta. Su D. M. bendravo įmonės klausimais. Programa „Robolabs“ palengvina apskaitą įmonei, darbuotojai turi skirtingas galimybes naudotis programos rodikliais. Paaiškino, jog bendrovė suformuodavo darbo laiko apskaitą sistemoje. Oficialiai prekių inventorizacija buhalteriškai nebuvo atlika. Praktinis prekių likutis, trūkumai, programoje nebuvo užfiksuoti. Programoje dokumentą galima tik atšaukti ir parašyti naują, tačiau koreguoti negalima. Esminius duomenis į programą įrašo darbuotojas arba vadovas. Darbuotojas turi nurodyti prašyme, kada dirbo viršvalandžius, o juos tvirtindavo vadovas įsakymu. Darbo sutartis sistemoje nepasirašoma. Ji pati įsakymų ir darbo sutarčių nerengė. Popierinių dokumentų ji nepriėmė – viskas vyko elektroniniu būdu. Apie D. M. padidintą darbo užmokestį sužinojo iš įsakymo. Prekių judėjimą valdė atsakovės darbuotojai, jie prekes pajamuodavo ir parduodavo. Jos jie tik klausė techninės informacijos, o prekių kiekių ji nekoregavo. L. S. buvo sandėlininku. Yra galimybė parduoti neužpajamuotas prekes. Ji matė tik pirkimo ir pardavimo dokumentus. Mano, kad sandėlyje turėtų būti perteklius, jei prekė parduodama per pirkimą. V. S. oficialios inventorizacijos programoje nedarė, skaičiuojama buvo prekės savo sandėly. Buvo atsiskaitymas grynais pinigais. Tuos paimtus dokumentus ir pinigus turėjo įnešti į kasą, tai nebuvo pilnai apskaityta, vėliau įnešdavo į banko sąskaitą. Ji grynųjų pinigų negalėjo kontroliuoti. Grynais buvo atsiskaitoma parduotuvėje.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Dimeka“ vienintelis akcininkas V. S. 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu nusprendė atšaukti iš UAB „Dimeka“  direktoriaus pareigų V. S. nuo 2022 m. gegužės 17 d. ir nuo 2022 m. gegužės 18 d. direktoriumi skirti D. M.. 2022 m. gegužės 18 d. darbo sutartimi D. M. įdarbintas UAB „Dimeka“ direktoriaus pareigose. Vienintelio akcininko V. S. sprendimu,  vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi nuo 2023 m. spalio 18 d. D. M. atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų. 

Atsakovė UAB „Dimeka“ kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl turtinės žalos ir negautų pajamų atlyginimo iš ieškovo D. M.. Tačiau Darbo ginčų komisija 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. DGKS-288 (pasirašytas 2024 m. sausio 15 d.) darbo byloje APS-131-24671 UAB „Dimeka“  prašymą tenkino iš dalies - išieškojo iš darbuotojo darbdavio naudai 17 232,99 Eur turtinę žalą, susidariusią dėl darbo užmokesčio permoka, likusioje reikalavimų dalyje prašymą atmetė.

Nesutikdamas iš dalies su minėtu sprendimu, ieškovas D. M. kreipėsi į teismą. Mano, jog turtinė žala dėl darbo užmokesčio darbdaviui priteista nepagrįstai. Tuo tarpu kita ginčo šalis - atsakovė UAB „Dimeka“ - pareiškė priešieškinį ieškovui, kadangi siekia prisiteisti turtinę žalą, kurią, jos paaiškinimais, sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Dėl ieškinio reikalavimo

Ieškovas ieškinyje išreiškė prašymą darbo ginčą dėl teisės nagrinėti iš esmės ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo.

Ginčo šalys skirtingai aiškina situaciją dėl darbo užmokesčio dydžio: ieškovo teigimu, apie  darbo sutarties pakeitimą dėl 2000 Eur darbo užmokesčio mokėjimo akcininkui V. S., buvo žinoma, tuo tarpu atsakovė tvirtino priešingai – apie  darbo užmokesčio padidinimą akcininkas nieko nežinojo. 

LR darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį. Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos (DK 33 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi, būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

UAB „Dimeka“ įstatų 13 punktas nustato, kad bendrovės vadovo kompetencija, jo rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytų LR akcinių bendrovių įstatyme. Tų pačių įstatų 14 punkte numatyta, jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (T.2, e. b. l. 88-90).

LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

Ginčo nėra, jog UAB „Dimeka“ vieninteliu akcininku yra V. S.. Iš 2022 m. gegužės 2 d. įsakymo matyti, V. S. ieškovą priimdamas dirbti UAB „Dimeka“ direktoriumi nustatė 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Darbo sutarties 1.3,2 punkte nustatyta, kad galimas papildomas mokėjimas vykdomas pagal darbdavio įsakymą. 2022 m. gegužės 18 d. darbo sutarties 1.3.1. punkte taip pat nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 800 Eur darbo užmokestį (T.2, e. b. l. 97–99). Tačiau darbo sutarties 2023 m. sausio 1 d. Priedo Nr. 3 1.3.1. punktu nustatyta, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. yra keičiama darbo sutartis ir darbdavys įsipareigoja mokėti 2000 Eur mėnesinį darbo užmokestį (t.1, e. b. l. 28–31).

Pažymėtina, kad pagal LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad darbo užmokestis ieškovui nuo 2023 m. sausio 1 d. padidintas iki 2000 Eur su vienintelio akcininko žinia ir atsakovė nepagrįstai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašudama priteisti permokėtą darbo užmokestį. Ir tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Visų pirma pažymėtina, jog atsakovė savo nesutikimą su nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatyto darbo užmokesčio ieškovui dydžiu grindė aplinkybe, jog darbo sutarties priedas nebuvo pasirašytas V. S.. Tačiau kaip matyti ir darbo sutarties, ji taip pat nebuvo pasirašyta vienintelio akcininko, tačiau dėl pačios darbo sutarties teisėtumo ginčo teisme nėra. Taip pat būtina pastebėti, jog bendrovėje apskritai vidiniai dokumentai buvo rengiami nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Kaip antai, 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu yra panaikinamas 2022 m. balandžio 15 d. įsakymas ir ieškovas priimamas dirbti nuo 2022 m. balandžio 19 d. t. y. nors pradėjo dirbti nuo 2022 m. gegužės 18 d. (T.2. e. b. l. 95). Vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo, data nurodyta „2023 m. 18 d.“ (T.2. e. b. l. 102). Pastebėtina ir tai, jog vadovaujant LR Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014, nuo  2023 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Šiuo teisiniu pagrindu priimtas UAB „Dimeka“ 2022 m. gruodžio 14 d. „Įsakymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“, kuriuo nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovui nustatytas 840 Eur darbo užmokestis yra pasirašytas elektroniniu parašu tik D. M., tuo tarpu V. S. ne tik jo nepasirašė, tačiau vienintelio akcininko sprendimu ieškovo darbo užmokesčio dydžio taip pat nepakeitė (T.2. e. b. l. 100).  Teismo posėdyje V. S. pripažino, jog bendrovė „ nėra didelė, viešojo sektoriaus ar reguliuojama įmonė, o 7-9 žmonių bendrovė, todėl akivaizdu, kad nebuvo skiriamos didelės išlaidos tam, kad būtų užtikrintas atskirų funkcijų vykdymas, tam tikros klaidos gali būti“. Minėtieji faktiniai duomenys patvirtina, jog bendrovėje nesant nusistovėjusios dokumentų rengimo ir pasirašymo tvarkos, darbo sutarties priedas dėl 2000 Eur darbo užmokesčio nustatymo ieškovui negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl to, jog nėra pasirašytas V. S.. Be to, kasacinės instancijos teismas yra suformavęs praktiką, kad „tas faktas, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad atsakovas pats vienašališkai nustatė sau didesnį atlyginimą” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-454/2006, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl buvusio uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei, remiantis tuo, jog jis pats sau nusistatė didesnį atlyginimą, pažymėta, kad, nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį; kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų toje konkrečioje byloje nustatytais faktais, konstatavo, kad teismai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pareikšto nurodytu pagrindu.

Šioje ginče būtina pažymėti ir tai, jog apskritai atsakovė negalėjo ieškovui, kaip kvalifikuotą darbą dirbančiam darbuotojui, taikyti minimalaus darbo užmokesčio, pažeidus šią pareigą, atsakovei irgi tenka neigiamų padarinių rizika. Be to, kaip matyti iš byloje esančios 2023 m. spalio mėn. atlyginimo suvestinės duomenų, apskritai nei vienam darbuotojui bendrovėje nebuvo mokamas minimalus darbo užmokestis, ir darbo užmokestis buvo mokamas ženkliai didesnis nei minimalus. Todėl, teismo vertinimu, tai taip pat patvirtina, jog ieškovui, kaip UAB „Dimeka“ direktoriui – aukščiausias pareigas UAB „Dimeka“ užimančiam darbuotojui – negalėjo būti mokamas gerokai mažesnis darbo užmokestis nei kitiems darbuotojams. Ir dar – vieninteliu akcininko sprendimu atšaukus ieškovą iš direktoriaus pareigų, V. S. nekėlė darbo užmokesčio dydžio klausimo už 2023 m. spalio mėn. – jis buvo pilnai išmokėtas. Maža to, V. S. nebuvo visiškai atsitraukęs nuo bendrovės veiklos, tiek liudytojų, tiek ieškovo paaiškinimais, jis dalyvavo bendrovės veikloje,  tai taip pat patvirtina, jog jam turėjo būti žinoma ir su jo valia darbo užmokestis ieškovui buvo padidintas.

Atsakovė Darbo ginčų komisijoje reiškė ieškovui reikalavimą dėl 6 742,72 Eur darbo užmokesčio permokos priteisimo, kuris buvo didesnis nei sulygtas darbo sutartimi, konstatavusi, kad 2023 m. sausio 1 d. ieškovo darbo sutarties pakeitimas nebuvo sulygtas tarp šalių, todėl sprendė, jog darbdavys turi teisę į nuostolių atlyginimą. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra peržiūros dalykas teisme ir ginčas teisme nagrinėjamas iš esmės (DK 231 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į ikiteisminėje ginčo institucijoje nagrinėto darbdavio prašymo ribas bei tai, kas aptarta, teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog darbdavys neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų, gaunant padidintą atlyginimą, ir bendrovei padarytos žalos, todėl ieškovo veiksmai padidinant darbo užmokestį iki 2000 Eur pripažintini teisėtais bei pagrįstais, šias aplinkybes paneigiančių byloje įrodymų nėra. Dėl nurodytų motyvų ieškovo  ieškinio reikalavimas tenkinamas - atmetamas atsakovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo atsakovei padarytą turtinę žalą – 171 700,74 Eur dydžio tiesioginius nuostolius ir 55 599,58 Eur dydžio negautas pajamas, viso 227 300,32 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši ginčo dalis yra ieškovo, kaip buvusio juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės už pareigos perduoti naujajam bendrovės vadovui įmonės pinigus ir turtą nevykdymą.

Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK ir kituose specialiuosiuose įstatymuose, o šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

Taigi, siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti, ar atsakovė įrodė ieškovo veiksmų neteisėtumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Priešieškinio reikalavimus atsakovė grindžia argumentais, kad ieškovas pažeidė pareigą tinkamai perduoti naujajam bendrovės vadovui turtą ir pinigus, tokiu neveikimu bendrovei padarė 227 300,32 Eur dydžio žalą. Ieškovas su atsakovės reikalavimais nesutiko.

Kaip minėta, ieškovas  nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. ėjo UAB „Dimeka“ direktoriaus pareigas. 2022 m. spalio 18 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovas iš direktoriaus pareigų atleistas. Prieš D. M. tampant UAB „Dimeka“ direktoriumi pasikeitimo, turtas ir pinigai  naujajam vadovui nebuvo perduoti, inventorizacija nebuvo atlikta.

Teismas pažymi, kad kiekvieno juridinio asmens vadovo pareiga yra ne tik saugoti juridinio asmens dokumentus ir turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir kokį konkrečiai turtą juridinio asmens vadovas perdavė.  Pagal LR finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą už ūkio subjekto apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad kiekviena juridinio asmens atliekama ūkinė–finansinė operacija turi būti įtraukta į juridinio asmens apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu, o už šių veiksmų tinkamą atlikimą yra atsakingas juridinio asmens vadovas. Nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat reiškia, kad juridinio asmens vadovas yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, siekiant perduoti naujam vadovui turtą pagal balansą, iš esmės turi būti atlikta turto inventorizacija.

 Byloje nėra duomenų apie tai, jog V. S., pasibaigus jo vadovavimo bendrovei laikotarpiui, t. y. 2022 m. gegužės 17 d., būtų įvykdęs pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą ir pinigus naujajam vadovui D. M.. Neužtikrinęs skaidraus bendrovės pinigų ir turto perdavimo naujajam vadovui, t. y. neatlikęs bendrovės turto inventorizacijos, nesudaręs perduodamo turto ir apyrašo, V. S. nesilaikė pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-610/2013).

Iš bylos duomenų matyti, jog 2023 m. spalio 23 d. buvo pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas, kurį rengė ieškovas. Minėtame akte pažymėta, kad pasirašius šį aktą laikoma, kad visas D. M. žinioje buvęs bendrovės turtas, įskaitant bendrovei priklausančias lėšas ir kitą bendrovei priklausantį turtą, yra perduotas V. S., pretenzijų D. M. dėl perduoto bendrovės turto kiekio ar kokybės V. S. neturi ir ateityje nereikš. Tačiau, pasak atsakovės, šio akto pasirašymo metu naujasis bendrovės vadovas V. S. buvo ieškovo nesąžiningai suklaidintas (apgautas) dėl to, kad esą daugiau ieškovas jokio bendrovei priklausančio turto nebeturi. Vėliau V. S. pastebėjo, kas bendrovėje turto trūksta, todėl atliko inventorizaciją. Ko pasekoje, nustatytas prekių trūkumas. 2023 m. spalio 31 d. sutikrinimo žiniaraštyje nurodyta, kokių bendrovės įsigytų prietaisų (prekių, kurių pavadinimai kiekis, įsigijimo ir pardavimo kainos yra nurodyti, nėra. Priede Nr. 11, yra nurodyta, jog bendrovė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro bendrovės prekių (prietaisų), skirtų pardavimui, kurių bendrovės neteko, įsigijimo kaina, lygi bendrai 128 499,50 Eur sumai, o bendrovės piniginių lėšų, kurių bendrovė neteko dydį, lygų bendrai 43201,24 Eur sumai (T.2, e. b. l. 110-112, T.1, e. b. l .80).

Ieškovas ir jo atstovė  proceso eigoje itin akcentavo aplinkybes dėl netinkamai atliktos inventorizacijos. LR finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktinių likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis. To paties straipsnio 8 dalyje apibrėžta, jog finansinės apskaitos registras (toliau – apskaitos registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų suvestinė, kurioje užregistruoti ir (arba) apibendrinti ūkinių operacijų duomenys, nepaisant jos sudarymo būdo, formos ir laikmenos.

Šiuo atveju teismas abejoja inventorizacijos duomenų patikimumu, nes kaip nustatyta, ji atlikta formaliai, nesilaikant LR finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimų. Nors  teismo posėdyje liudytojai T. P., L. S. ir R. B. patvirtino, jog jie atliko inventorizaciją, tačiau pastebėtina, jog liudytojas T. P. buvo atviras – parodė, jog jis atėjo į patalpą, kur sudėti daiktai ir dirbo savo darbus, prekių neskaičiavo, prekes skaičiavo R. su L.. Liudytojas L. S. paaiškino, jog jis prekes skaičiavo pagal buhalterinius duomenis, žiūrėjo ar jos yra ofise ir pas partnerius, taip pat paaiškino, jog prekės buvo skaičiuojamos pagal bendrovės faile turimus duomenis. Tačiau bendrovės buhalterė, apklausta liudytoja, V. K. parodė, jog oficialiai prekių inventorizacija buhalteriškai nebuvo atlikta, prekių likutis, trūkumai, programoje nebuvo užfiksuoti. Maža to, liudytojas R. B. paaiškino, jog kiekviena prekė turi unikalų numerį, tačiau įsigytų prekių kiekis ir prekių likutis pagal unikalų numerį nebuvo tikrinamas. Todėl akivaizdu, jog prekių kiekių sutikrinimas pagal turimus sąrašus (tik kiekybinis) niekaip negali atspindėti įmonės turto realios situacijos, nes nesutikrinat materialios prekės unikalaus numerio su prekės įsigijimo dokumentuose nurodytu unikaliu numeriu, tokio patikrinimo rezultatas neatspindi objektyvių duomenų. Be to, D. M. tapus UAB „Dimeka“ direktoriumi ir neatlikus prieš tai inventorizacijos, akivaizdu, jog apskritai neaišku, kada ir kokios prekės buvo įsigytos ir kada atsirado jų trūkumas. Dėl grynųjų pinigų inventorizacijos R. B. parodė, kad pinigų inventorizacijos nebuvo: atidarė seifą – pinigų nebuvo. Liudytojas L. S. taip pat patvirtino, jog įmonės pinigų netikrino. Be to, liudytojas R. B. parodė, jog jis taip pat įnešdavo pinigus į sąskaitą ir turėjo banko kortelę. Liudytoja V. K. parodė, jog bendrovėje atsiskaitymas vyko grynais pinigais, juos turėjo įnešti į kasą, tai nebuvo pilnai apskaityta, ji grynųjų pinigų negalėjo kontroliuoti. Taigi akivaizdu, jog bendrovėje ne visos ūkinės operacijos buvo teisingai atspindėtos finansinėje apskaitoje, tačiau dar iki ieškovui tampant vadovu, V. S. buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės pinigų ir turto išsaugojimą, turto inventorizavimą, todėl būtent atsakovė (ankstesnysis vadovas) turėjo imperatyvią pareigą visų pirma organizuoti įstaigai priklausančio turto inventorizaciją, ją atlikti, sudaryti balansą vadovo įgaliojimų pabaigos dienos duomenimis ir kartu su visais dokumentais ir turtu ir pinigais perduoti naujajam vadovui. Atsakovė nepateikė nė vieno turto inventorizacijos akto ir įrodymų, kad įvykdė pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą D. M.. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamojoje praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ne kartą yra išaiškinęs, jog įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Atsakovės teigimu, ieškovas  iki šios dienos nėra perdavęs 128499,50 Eur vertės turto ir 43 201,24 Eur piniginių lėšų. Grynas pelnas sudaro 55 599,58 Eur. Atsakovė į bylą yra pateikusi neperduoto turto sąrašus, įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje šis turtas buvo įsigytas, dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, nėra. Nustačius, kad atsakovės nurodomas turtas ieškovui buvo neperduotas dėl atsakovės kaltės (direktoriaus pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, darytina išvada, jog ieškovui nekyla pareiga atlyginti bendrovei dėl prarasto turto ir pinigų atsiradusią žalą. Turtinės žalos dydis laikytinas neįrodytu. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos visos sąlygos ieškovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, atsakovės priešieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas. Taip pat atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Sutinkamai su DK 231 str. 4 d. nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Išnagrinėjęs bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės pagal abiejų ginčo šalių ieškinius, teismas faktiškai tenkino darbuotojo ieškinį, o darbdavio priešieškinį byloje atmetė. Todėl ieškovas įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, o atsakovė - ne (CPK 98 straipsnis). Bylos duomenimis ieškovo išlaidas sudaro 3960 Eur atstovavimo išlaidos, kurios patirtos advokatei rengiant ieškinį bei atsiliepimą į priešieškinį, dėl atstovavimo teismo posėdžiuose, išlaidos už paklausimo rengimą ir pan., taip pat ieškovas patyrė 181,50 Eur išlaidas dėl liudytojos dalyvavimo teismo posėdyje. Kadangi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių jos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Byloje patirta 16,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti – atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“, juridinio asmens kodas 303390220,  reikalavimą darbo užmokesčio permokos priteisimo iš ieškovo D. M.. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“, juridinio asmens kodas 303390220, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“, juridinio asmens kodas 303390220, ieškovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4141,50 Eur (keturių tūkstančių šimto keturiasdešimt vieno euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimeka“, juridinio asmens kodas 303390220,  16,01 Eur (šešiolika eurų ir 01 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 10 d. sprendimas ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-24671 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Vilma Brazinskienė