LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-985-638/2021 pagal ieškovų R. G. ir S. G. ieškinį atsakovams D. M. ir D. M. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų, skirtų atsakovų nekilnojamojo turto pagerinimui, priteisimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. G. ir S. G. ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. M. ir D. M. ieškovei S. G. 28 240 Eur sumokėtą avansą ir 162,48 Eur 5 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, 3 566,60 Eur nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas, ieškovui R. G. 19 500 Eur sumokėtą avansą ir 112,19 Eur 5 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, 2 376,32 Eur nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas, pripažinti ieškovo R. G. 2020 m. liepos 1 d. išduotą vekselį atsakovui D. M. negaliojančiu, priteisti solidariai iš atsakovų D. M. ir D. M. ieškovams  5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančių piniginių lėšų areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose ir kitose kredito įstaigose, kuriuose atsakovai turi savo sąskaitas, bei grynuosius pinigus, esančius atsakovų žinioje, o pinigų esant nepakankamai arba jų nesant, pavesti antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo – 53 957,59 Eur ribose atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtą ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis bei pinigus, esančius atsakovų sąskaitose, uždraudžiant jais disponuoti, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas ir atsiskaityti su ieškovais.

3.       Nurodė, kad atsakovai išsisukinėja nuo piniginių lėšų grąžinimo, todėl atsakovai, gavę šį ieškinį civilinėje byloje, gali paslėpti savo turtą. Atsakovai tik po nekilnojamojo turto pardavimo kitam asmeniui, žodžiu telefoniniu skambučiu pranešė ieškovams, kad pasiimtų savo buitinius daiktus iš nekilnojamojo turto nei žodžiu neužsimindami apie tai, kad turtas parduotas, o tik nurodydami, kad sustabdo pardavimo procedūras ieškovams ir net neva neplanuoja artimiausiu metu parduoti turto niekam kitam, nors faktiškai turtas jau buvo parduotas. Toks atsakovų nesąžiningas elgesys ieškovų atžvilgiu suponavo išvadą apie jų galimą nesąžiningą elgesį ir proceso metu, siekimą paslėpti turtą. Atsakovų nesąžiningumą patvirtino ir ta aplinkybė, kad atsakovai, pardavę nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, gavo iš jo pinigines lėšas (turto kainą), tačiau, turėdami piniginių lėšų, ieškovams perduotų piniginių lėšų (avanso) negrąžino, taip nepagrįstai praturtėdami. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai turėtų visas galimybes išvengti skolos apmokėjimo ieškovams.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.

6.       Aplinkybė, kad atsakovai pardavė nekilnojamąjį turtą, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo spręsti, jog tokiu būdu atsakovai stengiasi paslėpti turimą turtą. Be to, ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad parduotas nekilnojamasis turtas buvo vienintelis atsakovams priklausęs turtas. Ieškovai taip pat nurodė ir analizavo atsakovų veiksmus, sudarant sandorį, tačiau vien šios ieškovų nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, nepagrindė atsakovų sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovų nurodytos aplinkybės apie atsakovų, ieškovų teigimu, neteisėtus veiksmus yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė atsakovų siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą, todėl sprendė, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Teismas nutartyje nepagrįstai sprendė, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovų siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą. Dabartiniai asmens duomenų apsaugos reikalavimai riboja galimybes rinkti įrodymus apie kito asmens turtą ar ketinimus sudaryti savo turto perleidimo sandorį. Ieškovai pakankamai, kiek tai yra įmanoma, pagrindė atsakovų nesąžiningumą, nesąžiningą elgesį būtent santykiuose su ieškovais, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad šios aplinkybės yra nepakankamas pagrindas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.2.       Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti įrodymus, susijusius su atsakovų atliktais veiksmais ieškovų atžvilgiu, piniginių lėšų priėmimo ir negrąžinimo ieškovams faktą, atsakovų bendravimą su ieškovais, atsakovų turto perleidimą, nepranešant ieškovams, kaip potencialiems turto pirkėjams, su kuriais buvo sudaryti ir vykdomi susitarimai žymiai anksčiau nei parduotas turtas. Atsakovų nesąžiningumą ikisutartinių santykių metu patvirtina tai, kad atsakovų skambučio, kurio metu atsakovai nurodė atsiimti savo asmeninius daiktus iš nekilnojamojo turto ir tai, kad turto pardavimo ieškovams procedūros sustabdomos neapibrėžtam laikui, ieškovams dieną nekilnojamasis turtas jau buvo parduotas kitam asmeniui. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovai, pardavę nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, nepranešė apie tai ieškovams, šią aplinkybę kurį laiką nuo ieškovų slėpė, gavo iš pirkėjo pinigines lėšas (turto kainą), tačiau, turėdami piniginių lėšų, ieškovams avanso negrąžino. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad atsakovai ragina ieškovus pasirašyti dokumentą, jog ieškovai jokių pretenzijų jiems dėl negrąžintų piniginių lėšų neturi. Akivaizdu, kad atsakovai šantažuoja ieškovus dėl susidariusios situacijos, siekia išvengti prievolių grąžinti pinigines lėšas.

7.3.       Atsakovas, būdamas nesąžiningas ikisutartinių santykių su ieškovais metu ir jiems pasibaigus, akivaizdu, kad siekdamas toliau išvengti bet kokio teismo priimto sprendimo vykdymo, gali lengvai paslėpti, perleisti iš ieškovų ir ginčo turto pirkėjo gautas pinigines lėšas. Vien faktas, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būsimam teismo sprendimui įvykdyti gali būti reikalingi papildomi teismo procesai, savaime reiškia, jog ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sukeltų žymiai didesnes ir sunkiau pašalinamas pasekmes, negu šių priemonių taikymu nustatyti minimalūs atsakovų turtinių teisių ribojimai.

8.       Atsakovas prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė faktinių duomenų apie atsakovų nesąžiningumą. Lyginant ieškinio kainą su atsakovo valdomo nekilnojamojo turto kaina, nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja periculum in mora (pavojus uždelsti).

8.2.       Ieškovai per atstovą neabejotinai gali pasinaudoti viešaisiais registrais, kuriuose išviešinamas nekilnojamasis asmenų turtas, todėl skunde nurodyti samprotavimai apie tai, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, nėra pagristi. 

8.3.       Ieškovai nepagrįstai kaip nesąžiningą laiko atsakovo elgesį nenorint jiems grąžinti už patalpų „perėmimą“ 2019 m. ir verslo vystymą du vasaros sezonus sumokėtas sumas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

12.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantai neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

13.       Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė.

14.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo vertinti įrodymus, susijusius su atsakovų atliktais veiksmais ieškovų atžvilgiu, piniginių lėšų priėmimo ir negrąžinimo ieškovams faktą, atsakovų bendravimą su ieškovais. Apeliantų teigimu, atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovai, pardavę nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, nepranešė apie tai ieškovams, šią aplinkybę kurį laiką nuo ieškovų slėpė, gavo iš pirkėjo pinigines lėšas (turto kainą), tačiau ieškovams avanso negrąžino.

15.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Teismas apeliantų nurodytų aplinkybių nevertina kaip sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai ir dėl kurio byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai akcentuoja aplinkybę, jog atsakovai pardavė nekilnojamąjį daiktą, nors, pasak apeliantų, buvo susitarę minėtą turtą parduoti ieškovams, o gavę pinigines lėšas ieškovų sumokėto avanso jiems negrąžino. Akivaizdu, kad prašydami taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantai siekia, jog teismas įvertintų aplinkybes, kurios yra nagrinėjamo ginčo dalykas. Apeliacinis teismas pažymi, kad šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokia atsakovų nesąžiningumo prielaida yra nepakankama ir atsieta nuo grėsmės galimo sprendimo vykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad skolininkų neatsiskaitymas su kreditoriais yra pagrindas kreditoriams kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininkų turto areštą.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

17.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovų nesąžiningumą ir jų siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Ieškovai, siekdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įrodinėti ne bendrą atsakovų nesąžiningumą ieškovų ir atsakovų susiklosčiusiuose santykiuose, o būtent nesąžiningus veiksmus ar ketinimus, kuriais būtų siekiama mažinti turimo turto masę ar vertę, siekiant išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo. 

18.       Būtent ieškovams teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taigi, ir savo teiginius dėl realios grėsmės, kad galbūt ieškovams palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Nors apeliantai teigia, kad dabartiniai asmens duomenų apsaugos reikalavimai riboja galimybes rinkti įrodymus apie kito asmens turtą ar ketinimus sudaryti savo turto perleidimo sandorį, tačiau teismas, kurio prašoma taikyti tokius griežtus ribojimus, kaip atsakovų turto areštas, negali remtis vien apeliantų subjektyvia nuomone apie atsakovų nesąžiningumą šioje situacijoje.

19.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybių, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, jų siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., ieškovai neįrodė (CPK 178 straipsnis).

20.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė