Administracinė byla Nr. eI3-595-566/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02890-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 55.1.3
|
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,
dalyvaujant pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Pauliui Žukauskui,
atsakovo atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „N 5 investicijos“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kapitalo valda“, UAB „Narbuto 5 investicijos“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Teismas,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus priimtą sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2021 m. vasario 17 d. UAB „Kapitalo valdo“ prašymą Nr. 21/02-17-1 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. UAB „Kapitalo valda“ (toliau – ir Bendrovė, Pareiškėjas) nuosavybės teise priklauso 0,2 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau -ir Žemės sklypas). 2020 m. liepos 8 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir - Atsakovė) direktorių su prašymu Nr. 20/07-08-3 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“ padalinti sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., kuris galiojančio detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtas numeriu Nr. 142 į atskirus žemės sklypus; nustatyti antrą galimą žemės sklypo naudojimo būdą: daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą; patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą); patikslinti užstatymo zoną ir ribas.
3. 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius priėmė sprendimą Nr. A51 -92865/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“, kuriuo atmetė Bendrovės 2020 m. liepos 8 d. prašymą nurodydama, kad siūlomi planavimo tikslai - padalinti sklypą (nenurodant sklypų dydžių), nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, patikslinti pagrindinius naudojimo reglamentus, užstatymo zoną ir ribas, neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1).
4. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui naują prašymą Nr. 20/08-06-2 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“, kuriame prašė padalinti sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Vilniaus m. sav., kuris galiojančio detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtas numeriu Nr. 142, į 2 (du) atskirus žemės sklypus; patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą); patikslinti užstatymo zoną ir ribas; nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą.
5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. A51-133845/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ atmetė Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą ir nurodė, kad siūlomi planavimo tikslai (padalinti sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių naudojimo būdą, patikslinti pagrindinius naudojimo reglamentus, užstatymo zoną ir ribas, neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1).
6. 2021 vasario 17 d. Bendrovė dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu Nr. 21/02-17- 1 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“, kuriuo prašė padalinti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., į atskirus 2 (du) žemės sklypus; patikslinti užstatymo zoną ir ribas; patikslinti nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše įrašytą gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdą ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdį pagal galiojantį teisinį reguliavimą - nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Bendrovė nurodė, kad koreguojamu detaliuoju planu nustatyti aukščio, aukštingumo, užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai nebus keičiami, žemės sklypuose bus nustatytas gyvenamajam kvartalui būdingas vienbučio ir dvibučio užstatymo tipas (indeksas -vd), kas atitinka kvartalo erdvinę ir funkcinę struktūrą.
7. Pareiškėjas per teisės aktuose įtvirtintą terminą nesulaukęs atsakymo, 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Atsakovę elektroniniais laiškais ragindamas atsakyti į prašymą. Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Sprendimas) atmetė Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą. Sprendime Atsakovė nurodė, kad Skyrius šiuo klausimu jau yra pasisakęs nagrinėdamas 2020 m. liepos 9 d. prašymą Nr. A50-20846/20 ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą Nr. A50-24146/20.
8. Nesutikdama su Sprendimu Bendrovė kreipėsi skundu į Regionų administracinį teismą. Bendrovė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius, priimdamas Sprendimą, pažeidė viešojo administravimo išsamumo, skaidrumo ir gero administravimo principus. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas.
9. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Atsakovė jau yra pasisakiusi dėl detaliojo plano koregavimo, tačiau Bendrovės ankstesni prašymai nėra tapatūs, šiuose prašymuose iš esmė skyrėsi koreguojamo detaliojo plano tikslai. 2020 m. liepos 8 d. prašyme buvo prašoma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymu buvo prašoma nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą bei patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą). Tuo tarpu 2021 m. vasario 17 d. prašyme koreguojamo detaliojo plano tikslo: patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą) nebeliko. 2021 m. vasario 17 d. prašyme nurodyta, kad koreguojamu detaliuoju planu nustatyti aukščio, aukštingumo, užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai nebus keičiami, žemės sklypuose bus nustatytas gyvenamajam kvartalui būdingas vienbučio ir dvibučio užstatymo tipas (indeksas -vd), kas atitinka kvartalo erdvinę ir funkcinę struktūrą.
10. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. vasario 17 d. prašyme nurodyti koreguotini detaliojo plano tiksliai neprieštarauja nei naujai patvirtintam Vilniaus miesto bendrajam planui, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymui Nr. 1-636 „Dėl teritorijos prie Džiaugsmo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“. 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, kuriuo, patvirtino naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą (https://vilnius.lt/lt/2021/06/02/vilnius-pradeda- nauja-etapa-patvirtintas-miesto-bendrasis-planas/).
11. 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-636 „Dėl teritorijos prie Džiaugsmo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 76 (septyniasdešimt šešių) ha teritorijos prie Džiaugsmo gatvės detalusis planas ir jo sprendiniai, į šią teritoriją patenka ir Žemės sklypas. Atkreiptinas dėmesys, kad Džiaugsmo gatvės detaliojo plano aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad teritorijoje turi būti suformuoti žemės sklypai gyvenamajai mažaaukštei statybai nuo 0,09 ha iki 0,20 ha. Teritorijos apstatymas numatomas vienbučiais mažaaukščiais iki 2-jų aukštų su mansarda namais. Tik pagal Džiaugsmo gatvę iš abiejų pusių siūloma statyti blokuotus namus, kurie geriau izoliuotų transporto sukeliamą triukšmą ir paįvairintų gatvės apstatymą. Iš viso planuojamoje teritorijoje suformuoti 433 sklypai mažaaukštei gyvenamajai ir viešos paskirties statybai tame tarpe: a) sodybinio tipo mažaaukščiams vienbučiams namams - sklypas, kurių plotas nuo 0,09 iki 0,20 ha. ir mažaaukštei mišriai statybai (gyvenamoji su komercine) 2 sklypai (1652 m2 ir 1439 m2); b) sublokuotiems vienbučiams namams - 38 sklypai, kurių plotas nuo 0,14 ha iki 0,32 ha (vienas sklypas) tame tarpe mišriai statybai (gyvenamoji su komercine) 5 sklypai (1930 m2; 1447 m2; 2x2000 m2; 3209 m2). Be to, greta Žemės sklypo yra jau yra padalinti žemės sklypai, kurių plotas yra nežymiai didesnis, lygus ar net mažesnis nei 0,1 ha, o nustatytas naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
12. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su Pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad UAB „Kapitalo valda“ nuosavybės teise priklausė 0,2 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2020m. liepos 8 d. kreipėsi į Atsakovą su prašymu „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“, kuriame nurodė, kad ketina atlikti neesminius galiojančio detaliojo plano pokyčius-koregavimą, nekeičiantį detaliuoju planu nustatytų tikslų žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (galiojančiame žemės sklypo detaliajame plane Nr. 142). Prašyme Pareiškėja nurodė koreguojamus detaliojo plano tikslus. 2020 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. A51-92865/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“, prašymas buvo atmestas.
13. 2020 m. rugpjūčio 6d. Pareiškėjas kreipėsi su nauju prašymu „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“. 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. A51-133845/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ prašymas buvo atmestas.
14. 2021 m. vasario 17 d. Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Administracijos direktorių su pakoreguotu prašymu „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“. Negavęs laiku atsakymo, Pareiškėjas kelis kartus (2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. liepos 27 d.) kreipėsi į Atsakovą ragindamas jį atsakyti į savo prašymą. Atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2021 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“, kuriuo, Pareiškėjo manymu, deklaratyviai bei nemotyvuotai atmetė 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą.
15. Pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021-08-06 sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo, neišsamų ir nepakankamai argumentuotą atsakant į Pareiškėjos pateiktus pasiūlymus. Atsakovo manymu, Pareiškėjo teikiamų prašymų tikslai apima du pagrindinius aspektus, t. y. sklypo dalijimas į du sklypus bei teritorijos reglamentų nustatymas. Prašymuose detalaus planavimo koregavimo tikslai buvo sukeičiami vietomis ar perrašomi išvardinant nustatomus reglamentus, todėl Atsakovas laikosi pozicijos, kad prašymuose nurodomi tikslai iš esmės nesikeitė, todėl ginčijamame Sprendime pateikiama nuorodą į anksčiau patiektus atsakymus laikoma pakankama.
16. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į esamas urbanistines sistemas (ir kitus išvardintus poreikius). Atsakovo 2020m. liepos 23d. sprendime buvo nurodoma, kad Pareiškėjos siūlomi planavimo tikslai – padalinti sklypą (nenurodant sklypų dydžių), nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, patikslinti pagrindinius naudojimo reglamentus, užstatymo zoną ir ribas, neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1). Dominuoja Sodybinis užstatymo tipas. Užstatymo tipas planuojamoje teritorijoje privalo atitikti miesto struktūrinio elemento (kvartalo, rajono), kuriame yra planuojama teritorija tipą.
17. 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, kuriuo patvirtino naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą. Atsakovas neneigia to, jog Pareiškėjos prašyme nurodyti koreguotini detaliojo plano tikslai neprieštarauja naujai patvirtintam Vilniaus miesto bendrajam planui, tačiau Bendrajame plane nustatomas maksimalus galimas užstatymas, ne visada atitinka vyraujantį detaliuoju planu suplanuotą užstatymo principą.
18. Atsakovo 2020 m. spalio 22 d. sprendime Nr. A51-133845/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ nurodoma, kad Pareiškėjos siūlomi planavimo tikslai – padalinti sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių naudojimo būdą, patikslinti pagrindinius naudojimo reglamentus, užstatymo zoną ir ribas, neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1). Dominuoja Sodybinis užstatymo tipas. Užstatymo tipas planuojamoje teritorijoje privalo atitikti miesto struktūrinio elemento (kvartalo, rajono), kuriame yra planuojama teritorija tipą. Užstatymo tipas yra detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą. Vertinant kvartalą kaip gyvenamosios vietovės urbanizuotos struktūros elementą daroma išvada, kad teritorijai nustatyta dominuojanti parametrų visuma neatitinka Pareiškėjo siūlymuose apibrėžtiems parametrams. Kvartale dominuojančios: pastatų paskirtys – vienbučiai, dvibučiai namai; sklypų dydis – 20 arų; maksimalus butų skaičius sklype – 2; vienam butui tenkanti sklypo dalis – 10 arų ir kt. Rengiamam aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam plane, šioje teritorijoje taip pat nustatytas Maksimalus būstų skaičius sklype – 2.
19. Skundžiamame Sprendime nurodyti anksčiau siųsti atsakymai Pareiškėjui į pateiktus prašymus atsako į Pareiškėjo pateiktus klausimus, Atsakovo nuomone tai, kad skundžiamame Sprendime pateikiamos nuorodos į anksčiau siųstus atsakymus, yra pagrindas laikyti Sprendimą pakankamai išsamiu ir motyvuotu. Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ buvo pakankamai aiškiai išdėstyta Atsakovo pozicija teiktų prašymų klausimu, pateikiant nuorodas į anksčiau pateiktus atsakymus, kuriuose motyvuotai ir pagrįstai išdėstyti argumentai dėl teiktų prašymų netenkinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
20. Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus priimto sprendimo Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Byloje nustatyta, kad UAB „Kapitalo valda“ nuosavybės teise priklausė 0,2 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
22. 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-636 „Dėl teritorijos prie Džiaugsmo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 76 (septyniasdešimt šešių) ha teritorijos prie Džiaugsmo gatvės detalusis planas ir jo sprendiniai, į šią teritoriją patenka ir Žemės sklypas.
23. Džiaugsmo gatvės detaliojo plano aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad teritorijoje turi būti suformuoti žemės sklypai gyvenamajai mažaaukštei statybai nuo 0,09 ha iki 0,20 ha. Teritorijos apstatymas numatomas vienbučiais mažaaukščiais iki 2-jų aukštų su mansarda namais. Pagal Džiaugsmo gatvę iš abiejų pusių siūloma statyti blokuotus namus, kurie geriau izoliuotų transporto sukeliamą triukšmą ir paįvairintų gatvės apstatymą. Iš viso planuojamoje teritorijoje suformuoti 433 sklypai mažaaukštei gyvenamajai ir viešos paskirties statybai tame tarpe: a) sodybinio tipo mažaaukščiams vienbučiams namams - sklypas, kurių plotas nuo 0,09 iki 0,20 ha. ir mažaaukštei mišriai statybai (gyvenamoji su komercine) 2 sklypai (1652 m2 ir ... 1439 m2); b) sublokuotiems vienbučiams namams - 38 sklypai, kurių plotas nuo 0,14 ha iki 0,32 ha (vienas sklypas) tame tarpe mišriai statybai (gyvenamoji su komercine) 5 sklypai (1930 m2; 1447 m2; 2x2000 m2; 3209 m2). Be to, greta Žemės sklypo yra jau yra padalinti žemės sklypai, kurių plotas yra nežymiai didesnis, lygus ar net mažesnis nei 0,1 ha, o nustatytas naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
24. 2020 m. liepos 8 d. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir - Atsakovas) direktorių su prašymu Nr. 20/07-08-3 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo “ padalinti sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., į atskirus žemės sklypus; nustatyti antrą galimą žemės sklypo naudojimo būdą: daugiabučiu gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą; patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą); patikslinti užstatymo zoną ir ribas.
25. 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius priėmė sprendimą Nr. A51 -92865/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“, kuriuo atmetė Bendrovės 2020 m. liepos 8 d. prašymą nurodydamas, kad siūlomi planavimo tikslai - padalinti sklypą (nenurodant sklypų dydžių), nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, patikslinti pagrindinius naudojimo reglamentus, užstatymo zoną ir ribas, neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1).
26. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Bendrovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui naują prašymą Nr. 20/08-06-2 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“, kuriame prašė padalinti sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Vilniaus m. sav., į du atskirus žemės sklypus; patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą); patikslinti užstatymo zoną ir ribas; nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą.
27. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. A51-133845/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ atmetė Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą ir nurodė, kad siūlomi planavimo tikslai (padalinti sklypą į du sklypus, nustatyti vienbučių ir dvibučių naudojimo būdą, patikslinti pagrindinius naudojimo reglamentus, užstatymo zoną ir ribas, neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1).
28. 2021 vasario 17 d. Bendrovė dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu Nr. 21/02-17- 1 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“, kuriuo prašė padalinti žemės sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., į atskirus du žemės sklypus; patikslinti užstatymo zoną ir ribas; patikslinti nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše įrašytą gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdą ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdį pagal galiojantį teisinį reguliavimą - nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Bendrovė nurodė, kad koreguojamu detaliuoju planu nustatyti aukščio, aukštingumo, užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai nebus keičiami, žemės sklypuose bus nustatytas gyvenamajam kvartalui būdingas vienbučio ir dvibučio užstatymo tipas (indeksas -vd), kas atitinka kvartalo erdvinę ir funkcinę struktūrą.
29. Per teisės aktuose įtvirtintą terminą nesulaukęs atsakymo, Pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. balandžio 30 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į Atsakovą ragindamas atsakyti į prašymą. Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Sprendimas) atmetė Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą. Sprendime Atsakovas nurodė, kad Skyrius šiuo klausimu jau yra pasisakęs nagrinėdamas 2020 m. liepos 9 d. prašymą Nr. A50-20846/20 ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą Nr. A50-24146/20.
30. Nesutikdama su Sprendimu Bendrovė kreipėsi skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (vėliau - Regionų administracinis teismas).
31. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, kuriuo, patvirtino naują Vilniaus miesto bendrąjį planą (https://vilnius.lt/lt/2021/06/02/vilnius-pradeda- nauja-etapa-patvirtintas-miesto-bendrasis-planas/).
32. Pareiškėjui perleidus nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi pakeitė pradinį pareiškėją UAB „Kapitalo valda“ į jo procesinių teisių perėmėją UAB „Narbuto 5 investicijos“. Vėliau, sudarius teisių perleidimo sutartį, Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi pakeitė pareiškėją UAB „Narbuto 5 investicijos“ jo procesinių teisių perėmėju UAB „N5 investicijos“ ir į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukė UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Narbuto 5 investicijos“.
33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintas Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašas.
34. VAĮ 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais remiantis kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms ir kt.).
35. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).
36. Atsakovui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, o turi būti pagrįsti teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
37. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nesutinka su Atsakovo motyvu, jog UAB Kapitalo valda“ 2020 m. liepos 8 d. prašyme, 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme ir 2021 m. vasario 17 d. prašyme nurodyti iš esmės tapatūs Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai. Iš nurodytų prašymų turinio matyti, kad Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai prašymuose yra aiškiai skirtingi. 2020 m. liepos 8 d. prašyme buvo prašoma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą. 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašyme prašoma nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą bei patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą). Pažymėtina, kad 2021 m. vasario 17 d. prašyme Pareiškėjas neprašė patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą) ir nurodė, kad šie rodikliai nebus keičiami, ir akcentavo, kad koreguojamu detaliuoju planu Žemės sklype bus nustatytas gyvenamajam kvartalui būdingas vienbučio ir dvibučio užstatymo tipas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakydamas į 2020 m. liepos 8 d. prašymą ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymą Atsakovas išdėstė aiškius motyvus ir priežastis dėl kurių Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai neatitinka esamos urbanistinės sistemos. Tačiau, ginčo 2021 m. rugpjūčio 6 d. Sprendime (atsakyme į 2021 m. vasario 17 d. prašymą) Atsakovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, ir motyvų, kurių pagrindu atmetė Pareiškėjo prašymą. Dėl nurodytų priežasčių Sprendimas negali būti laikomas išsamiu, aiškiu ir suprantamu. Vien nuorodos Sprendime į ankstesnius Atsakovo atsakymus, susijusius su skirtingais detaliojo plano koregavimo tikslais, nėra pagrindas laikyti Sprendimą išsamiu ir motyvuotu.
38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-18 nutarimu Nr. 554 patvirtintame Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių apraše (toliau - Aprašas) įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos už architektūros, urbanistikos ir teritorijų planavimą ir planų įgyvendinimą, turi užtikrinti, kad projektuojant naujas statybas ir kraštovaizdį būtų deramai atsižvelgiama į esamą urbanistinę ir gamtinę aplinką, sudaromos patikimos ilgalaikio architektūros ir gamtos paveldo tausojimo sąlygos (Aprašo 33.1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog Pareiškėjo 2021 m. vasario 17 d. prašyme nurodyti koreguotini detaliojo plano tikslai neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-24 įsakymui Nr. 1-636 „Dėl teritorijos prie Džiaugsmo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ bei 2021-06-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimui Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas. Tokiu būdu galiojantys teritorijų planavimo sprendiniai neužkerta kelio 2021 m. vasario 17 d. Prašyme nurodytai detaliojo plano korektūrai.
39. Pagal VAĮ 10 str. 4 d. viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Atsakymą į Pareiškėjo prašymą Atsakovas turėjo pateikti 2021 m. kovo 17 d., tačiau Sprendimą Atsakovas pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 6 d.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino administracinei paslaugai atlikti nesilaikymas nėra suderinami su įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei gero administravimo principais (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2013 m. gruodžio d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013).
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602 -1189/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012). Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas praėjus šešiems mėnesiams po 2021 m. vasario 17 d. prašymo pateikimo, t. y. ženkliai pažeidus terminą. Teismas sprendžia, kad šiuo aspektu Sprendimas netampa neteisėtu, tačiau gali būti sietinas su nuostolių atlyginimu.
41. Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
42. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas jokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis. Skundžiamame Sprendime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu buvo atmestas Pareiškėjo prašymas, šiuo atveju buvo apsiribota deklaratyviai nurodant, jog Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir apsvarstytas Atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyriuje, kuri pasiūlymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą atmeta.
43. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Nagrinėjamu atveju, nėra žinoma kokiais Atsakovo argumentais, nurodytais ankstesniuose atsakymuose, buvo remtasi priimant ginčijamą Sprendimą. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019). Skundo turinys patvirtina, kad Pareiškėjui nėra aiškios prašymo atmetimo priežastys. Teismo vertinimu, jos negali būti nustatytos iš Sprendimo turinio, todėl toks Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo.
44. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus priimtą sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ yra nepagrįstas, neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, todėl naikintinas. Panaikinus Sprendimą, Atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti UAB „Kapitalo valda“ 2021 m. vasario 17 d. prašymą Nr. 21/02-17-1 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“.
45. Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
46. Pradinis pareiškėjas UAB „Kapitalo valda“, UAB „Narbuto 5 investicijos“ ir UAB „N5 investicijos“ prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
48. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
49. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis) (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
50. Nagrinėjamu atveju pradinis pareiškėjas UAB „Kapitalo valda“ už pateiktą skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (2021-09-06 mokėjimo nurodymas Nr. 798). Bylos nagrinėjimo metu patyrė šias išlaidas: 665,50 Eur už 2021 m. rugpjūčio 6 d. skundo parengimą, 399,30 Eur už 2022 m. balandžio 29 d. taikos sutarties projekto parengimą, 465,85 Eur už 2023 m. sausio 9 d. paaiškinimų ir prašymo prijungti papildomus dokumentus parengimą; 465,85 Eur už naujo 2023 m. sausio 16 d. taikos sutarties projekto parengimą; 199,65 Eur už derybas su savivaldybės atstove; 465,85 Eur (385 Eur + PVM) už naujo 2023 m. kovo 3 d. taikos sutarties projekto parengimą, viso: 2 684,50 Eur, kurių sumokėjimą patvirtina išrašai iš el. bankininkystės.
51. UAB „Kapitalo valda“ teisių perėmėjas UAB „Narbuto 5 investicijos“ bylos nagrinėjimo metu patyrė šias išlaidas: 366,03 Eur už komunikaciją (konsultaciją) telefonu ir el. laiškais mediacijos klausimais, kurių sumokėjimą patvirtina išrašai iš el. bankininkystės.
52. UAB „Narbuto 5 investicijos“ teisių perėmėjas UAB „N5 investicijos“ bylos nagrinėjimo metu patyrė šias išlaidas: 332,75 Eur už pasirengimą ir kliento atstovavimą 2023 m. lapkričio 13 d. mediacijoje; 66,55 Eur už 2023 m. lapkričio 16 d. taikaus susitarimo peržiūra ir koregavimas; 66,55 Eur už komunikacija su kliento atstovu ir konsultavimas dėl nurūkusio mediacijos proceso; 532,4 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. sausio 30 d. teismo posėdyje, 532,4 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje, viso: 1530,65 Eur .
53. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pradinio pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“, jo teisių perėmėjo UAB „Narbuto 5 investicijos“ ir UAB „Narbuto 5 investicijos“ teisių perėmėjo UAB „N5 investicijos“ atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į tai, kad teisme buvo nagrinėjamos 2 analogiškos bylos, kuriose pradiniam pareiškėjui UAB „Kapitalo valda“, jo teisių perėmėjui UAB „Narbuto 5 investicijos“ ir UAB „Narbuto 5 investicijos“ teisių perėmėjui UAB „N5 investicijos“ atstovauja tas pats atstovas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pradinio pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ prašoma priteisti suma (2684,05 Eur), UAB „Kapitalo valda“ teisių perėmėjo UAB „Narbuto 5 investicijos“ prašoma priteisti suma (366,03 Eur) ir UAB „Narbuto 5 investicijos“ teisių perėmėjo UAB „N5 investicijos“ prašoma priteisti suma (1530,65 Eur) yra neproporcingos, todėl mažintinos, priteisiant iš Atsakovės: pradiniam pareiškėjui UAB „Kapitalo valda“ 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Kapitalo valda“ teisių perėmėjui UAB „Narbuto 5 investicijos“ 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Narbuto 5 investicijos“ teisių perėmėjui UAB „N5 investicijos“ 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo UAB „N 5 investicijos“ skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Kapitalo valda“ 2021 m. vasario 17 d. prašymą Nr. 21/02-17-1 „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, trečiajam suinteresuotam asmeniui (pradiniam pareiškėjui) UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Narbuto 5 investicijos“ j. a. k. 305634506, (UAB „Kapitalo valda“ teisių perėmėjui) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, pareiškėjai UAB „N 5 investicijos“, j. a. k. 306377826, (UAB „Narbuto 5 investicijos“ teisių perėmėjai) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Diana Butrimienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė