Civilinė byla Nr. e2YT-11331-1084/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05600-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.3.9.1; 2.3.9.3.2; 2.4.4.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.10

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei S. G.,

suinteresuoto asmens K. D. atstovui advokatui S. M.,

suinteresuotam asmeniui G. G.,

išvadą byloje duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei E. D.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. D.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, nuolatinės globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys – G. G., K. D., išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu tam tikrose turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo sritis; kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis.

Pareiškime nurodyta, kad K. D. serga kraujagysline demencija, jam neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. K. D. neskiria metų laikų, negali įvardinti paros meto, sunkiai orientuojasi aplinkoje, šlapinasi ne tam skirtose vietose, vartoja vaistus ir maitinasi tik prižiūrimas, nesuvokia pinigų paskirties ir vertės, negali pasakyti, kokias pajamas gauna, neskiria viršutinių drabužių, nesiprausia. K. D. atpažįsta tik G. G., kuri rūpinasi jo kasdiene priežiūra, bei jos sutuoktinį, kitų jį supančių žmonių neatpažįsta. Nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. K. D. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. – neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2019 m. kovo 15 d. pateikė išvadą, kad K. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. K. D. pasireiškiantys ligos požymiai, sutrikusi atmintis, dezorientacija apriboja galimybę savimi pasirūpinti pačiam. K. D. negali pasirūpinti savimi, savo turtu, suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa (e. b. l. 1–5).

Suinteresuotas asmuo G. G. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo nustatyti K. D. globą ir skirti ją K. D. globėja (e. b. l. 75).

Išvadą byloje duodanti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog K. D. reikalinga nustatyti neveiksnumą, jei bus gauta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, kad K. D. negeba suprasti savo veiksmų pareiškime nurodytose srityse. Išvadoje nurodoma, jog G. G. yra tinkama būti K. D. globėja ir turto administratore (e. b. l. 66–69).

Nei asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, – K. D., nei jo atstovas advokatas S. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros prokurorė S. G. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos riboti K. D. veiksnumą pareiškime nurodytose srityse, kadangi minėtas asmuo dėl jam diagnozuotos ligos nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, todėl visiškai negeba įgyvendinti savo teisių. K. D. veiksnumas turėtų būti pribotas visose pareiškime nurodytose srityse, siekiant prevenciškai užkirsti kelią pasinaudoti savo veiksmų nesuprantančiu asmeniu. K. D. pripažinus neveiksniu, jam būtina kito asmens globa ir priežiūra, todėl nustatytina globa ir skirtinas globėjas.

Suinteresuotas asmuo G. G. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad K. D. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam būtina kito asmens priežiūra ir globa. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji ir jos šeimos nariai rūpinasi K. D., jo kasdieninių poreikių tenkinimu, t. y. gamina jam maistą, aprengia, maudo, prižiūri buitį, rūpinasi jo turtu. Daugiausiai dėmesio reikia skirti K. D. higienos poreikių tenkinimui, kadangi asmuo neskiria drabužių pagal sezoniškumą, nepasirūpina savo asmens higiena. K. D. atpažįsta suinteresuotą asmenį G. G. ir jos sutuoktinį, kitų asmenų neatpažįsta, tačiau su nepažįstamais asmenimis elgiasi draugiškai, yra patiklus. K. D. iš esmės nesupranta jį supančios aplinkos, negali savimi pasirūpinti, negeba nueiti į parduotuvę, įsigyti būtinų prekių, taip pat negeba įvardinti sveikatos problemų, negalavimų. Nors šiuo metu K. D. yra paliekamas būti ir vienas, tačiau sau grėsmės jis nekelia. Esant poreikiui, suinteresuotas asmuo apsigyventų pas K. D.. G. G. paaiškino, kad jos ir K. D. nesieja giminystės ryšiai, K. D. yra jos sutuoktinio krikštatėvis, tačiau G. G. ir jos šeima K. D. bei jo sutuoktine rūpinosi visuomet, kai tik atsirado poreikis, kadangi sutuoktiniai vaikų neturėjo. Kitų asmenų, kurie pageidautų globoti K. D., nėra. G. G. sutuoktinis ir kiti šeimos nariai neprieštarauja, kad ji taptų K. D. globėja. G. G. nurodė, kad jos darbinė veikla nebūtų kliūtis tinkamai vykdyti globėjos funkcijas, ji yra sveika, todėl globoti asmenį gali.

Suinteresuoto asmens K. D. atstovas advokatas S. M. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu dėl K. D. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pats įsitikino, kad suinteresuotas asmuo K. D. dėl sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, jis nesuvokia savo veiksmų reikšmės, todėl būtina apriboti jo veiksnumą tam tikrose srityse. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad būtina apriboti K. D. veiksnumą visose pareiškime nurodytose srityse, kadangi dėl ligos K. D. yra stipriai dezorientuotas, lėto mąstymo, kognityvinės funkcijos sutrikusios, todėl apribojus jo veiksnumą pareiškime nurodytose srityse, prevenciškai bus užkirstas kelias netinkamam K. D. teisių realizavimui minėtose srityse. Pasisakydamas dėl siūlomos globėjo kandidatūros, suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad G. G. yra neteista, administracine tvarka nebausta, žalingų įpročių neturi, gali tinkamai atlikti globėjos funkcijas. Kitų asmenų, kurie pageidautų globoti K. D., nėra.

Išvadą byloje duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė E. D. teismo posėdžio metu byloje pateiktą išvadą palaikė.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo K. D. dėl sveikatos būklės į teismo posėdį nebuvo kviečiamas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsniu, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Psichikos sutrikimas (psichinė liga) ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, kad visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse – K. D. gimė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11–12). Jam diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija ir organizmo funkcijų sutrikimai (e. b. l. 7, 10). Nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. K. D. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. b. l. 8), nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. – neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (e. b. l. 9).

Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. kovo 15 d. išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. GPI-161 nurodyta, kad K. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. Taip pat nurodyta, kad K. D. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis; 6) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise sritis; 7) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis (e. b. l. 24–28).

Pirmiau nurodytos išvados padarytos atsižvelgus į tai, kad: K. D. nesugebėjo suvokti klausimų, susijusių su pensija, paskola, lizingu, kreditais esmės, nepažino banknotų, jo suvokimas apie pinigus yra minimalus, jis negeba savarankiškai nusipirkti reikiamų produktų, susimokėti mokesčių; negeba įvardinti savo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto atsiradimo priežasčių, nesuvokia jų piniginės vertės, negeba prisiimti finansinės atsakomybės, nesuvokia klausimų, susijusių su pardavimu, disponavimu, dovanojimu, paveldėjimu, palikimu bei testamentu reikšmės; nesuvokia dokumentų, negeba jų atpažinti; negeba įvardinti savo poreikių, aiškiai bei raiškiai dalintis savo mintimis, atpasakoti įvykių sekos, nesiorientuoja aplinkoje bei laike; negeba savarankiškai pasirūpinti buitimi, maistu, asmenine higiena, savarankiškai pasiimti maisto iš šaldytuvo, nueiti į tualetą, nesuvokia, kad reikia nusirengti ir nusiauti batus einant miegoti, nesuvokia savo poreikių ir negeba jų išreikšti; nesugeba įvertinti savo sveikatos būklės, savarankiškai kreiptis pagalbos esant sveikatos sutrikimams, negeba įvardinti su kokiomis sveikatos problemomis susiduria; turi atminties problemų, negeba atpažinti asmenų, supančių jį, painioja vardus, informaciją, jam sunku suvokti dabartinę situaciją; dėl prastos orientacijos, jis savarankiškai negalėtų kreiptis į įvairias institucija, suprantamai reikšti savo nuomonę, nesugebėtų jos pagrįsti.

Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi K. D. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius. 2019 m. birželio 4-28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-347/2019 nurodyta, kad K. D. konstatuotas psichikos sutrikimas: kita kraujagyslinė demencija (F01.8), jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Minėtame akte konstatuota, kad pagal savo psichikos būklę K. D. negali suprasti savo veiksmų šiose srityse: turtinių santykių sritys: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; neturtinių santykių sritys: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje; 3) šeimos santykių srityje; 4) asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių srityje; 6) politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje; 7) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Pateiktoje išvadoje konstatuota, kad K. D. reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Dėl suinteresuoto asmens K. D. sveikatos būklės jo šaukti į teismo posėdį nerekomenduojama, nes jis nesupras teismo proceso prasmės, negebės duoti paaiškinimų (e. b. l. 86–91).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas aplinkybes, ekspertizės aktą bei jame padarytas išvadas, prokurorės ir suinteresuoto asmens K. D. atstovo, suinteresuoto asmens G. G. paaiškinimus, išvadą byloje duodančios institucijos atstovės poziciją, nustatęs, kad K. D. yra konstatuotas psichikos sutrikimas: kita kraujagyslinė demencija (F01.8), jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, sprendžia, kad K. D. dėl savo sveikatos būklės negeba savarankiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo). K. D. dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos būklės negeba pasirūpinti savimi, jam būtina nuolatinė kitų asmenų pagalba, todėl teismas, siekdamas suinteresuoto asmens K. D. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jo galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant K. D. neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis 1 dalis).

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotam asmeniui K. D. konstatuotas psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija (F01.8), nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tačiau tuo pačiu svarbu atsižvelgti į tai, kad suinteresuotas asmuo šiuo metu nedalyvauja tam tikrose socialinio gyvenimo srityse, todėl jis pripažintinas neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo K. D. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumą tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčių asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus ir į suinteresuoto asmens K. D. fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui K. D. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (10.2.6 punktas) – politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo sritis.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, įvertinęs ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl K. D. neveiksnumo, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekse įtvirtintą neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisę pateikti pareiškimą teismui dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo ar panaikinimo (CPK 469 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu siekdamas užtikrinti tinkamą suinteresuoto asmens interesų atstovavimą teisme nagrinėjant kitokio pobūdžio bylas, konstatuoja, jog asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas).

Duomenys apie K. D. pripažinimą neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 4641 straipsnis).

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 469 straipsniu, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Pripažinus suinteresuotą asmenį K. D. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina nuolatinė kito asmens globa. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto K. D. teises ir interesus, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją ir turto administratorių (CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.240 straipsnio 1 dalimi, 3.242 straipsnio 1 dalimi, 3.277 straipsnio 1 dalimi, teismas, pripažinęs pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją toje srityje, kuris yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo G. G. prašo ją paskirti teismo pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse K. D. globėja ir turto administratore, savo sutikimą būti K. D. globėja ir turto administratore pareiškėja patvirtino ir teismo posėdžio metu. G. G. kandidatūrai pritaria ir išvadą byloje duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius bei suinteresuoto asmens K. D. atstovas advokatas S. M..

K. D. yra G. G. vyro krikštatėvis. G. G. ir K. D. nesieja giminystės ryšiai, tačiau G. G. šeima jau seniai rūpinasi K. D.. (duomenys neskelbtini) s seniūnijos duomenimis, G. G. gyvena kartu su savo vyru ir dviem pilnamečiais vaikais, nuo 2005 metų dirba VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (bendrosios praktikos slaugytoja) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. G. G. su vyru jau daugelį metų bendrauja su K. D. šeima. K. D. yra G. G. vyro giminaitis. K. D. yra našlys, vienišas, vaikų neturi, G. G. šeima rūpinasi ir prižiūri K. D. jau daugelį metų, perka ir gamina jam maistą, rūpinasi jo buitimi ir poreikiais, sveikatos būkle, perka reikalingus medikamentus, lydi pas medikus (e. b. l. 15, 66–69).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. G. patvirtino, kad pageidauja tapti K. D. globėja ir turto administratore, kad kitų asmenų, kurie pageidautų tapti globėju, nėra. G. G. nurodė, kad jos ir K. D. santykiai nekonfliktiški, dar anksčiau K. D. bei jo sutuoktinė yra nurodę, kad juos prižiūrės G. G. ir jos sutuoktinis. G. G. sveikatos būklė jai leidžia globoti K. D. (e. b. l. 16). G. G. neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, žalingų įpročių neturi (e. b. l. 105–106). Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį K. D., šiuo metu nėra. Duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų G. G. ar leistų abejoti jos tinkamumu globoti K. D., byloje nėra. G. G. ir šiuo metu rūpinasi K. D. bei jį prižiūri, ji turi medicininį išsilavinimą, kuris atliekant tokio asmens globos funkcijas vertintinas kaip privalumas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad G. G. gali globoti K. D., ji laikytina tinkama pretendente, todėl skirtina K. D. globėja.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. D. turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (e. b. l. 17–19), gauna senatvės pensiją bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, todėl jo globėja skirtina ir jo turto administratore (CPK 508 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto K. D. interesais, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens G. G. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažinto neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse K. D. globėja ir turto administratore.

Teismo paskirtai globėjai ir turto administratorei išaiškinama, kad asmens globa apima ir asmens turto globą, taip pat išaiškinamos globėjos teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis): 1) įgyvendinti ir ginti neveiksnaus tam tikroje srityje globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti jo vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos instituciją apie savo adreso pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus globotinio turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai jo interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei 1 500 Eur sudaryti, gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėja negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Neveiksnaus asmens globėjai draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėja, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybė šioje byloje turėjo 12,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, valstybei šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 468 straipsnio 3 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–268 straipsniais, 468 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis.

Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam K. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja bei turto administratore tose srityse paskirti G. G., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                  Jurgita Jasinskaitė