Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-26][nuasmenintas sprendimas byloje][2-900-772-2015].docx
Bylos nr.: 2-900-772/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 288677580 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

                                                

       Civilinė byla Nr. 2-900-772/ 2015

         Procesinio sprendimo Nr. 2-70-3-10114-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 21.1; 36.1; 44.5.1; 63.1;

114.9.6.2; 114.11.; 116.1.

(S)

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P  R  E  N  D  I  M  A  S

 

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

 

2015 m. gegužės 20 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,

dalyvaujant pareiškėjai J. Č. ir jos atstovei adv. V. M., suinteresuoto asmens atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius.  

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė:

Pareiškėja J. Č. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėja J. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas, kurių dydis 200 Lt (58 Eur) per mėnesį Šiaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime (reorganizuotas į Šiaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“, kuri reorganizuota į AB „Ridikas“). Savo pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji pradėjo dirbti būdama 19 metų - jos darbo stažas pradėtas skaičiuoti nuo 1978 m. gegužės 3 dienos, kai ji atliko praktiką  Šiaulių grūdų produktų kombinate Nr. l magnetininkės I pareigose. Praktikos laikotarpis baigėsi 1978 m. liepos 28 d. 1979-04-02 - 1982-04-01 d. laikotarpiu dirbo Joniškio grūdų produktų kombinate 4 kat. šatruotojos pareigose. 1982 m. balandžio 30 d. buvo priimta dirbti į Šiaulių konditerijos fabriką „Rūta“ karamelės barą 2 kategorijos pakuotoja. Šiose pareigose dirbo iki 1983 m. rugpjūčio 2 dienos. 1985 m. rugpjūčio 23 dieną buvo priimta dirbti į Šiaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių daržovių susivienijimą bulvių valymo cechą bulvių skutėjos pareigoms. 1990 metais Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, vyko ekonomikos reformos, keitėsi nuosavybės formos: valstybės įmonės buvo privatizuotos ir tapo privačia nuosavybe. Ne išimtis buvo ir darbovietė, kurioje ji dirbo - Šiaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime. 1992 metais jis buvo reorganizuotas ir pakeitė pavadinimą į Šiaulių Valstybinę Vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“. 1992 m. gruodžio 1 dieną jos darbo santykiai tęsėsi toje pačioje įmonėje, kuri jau buvo pakeitusi statusą po privatizavimo - akcinėje bendrovėje „Ridikas“. 1993-02-25 iš AB „Ridikas“ ji buvo atleista pačiai prašant. 1993 m. balandžio 26 dieną įsidarbino į Šiaulių m. 31-ą vaikų lopšelį - darželį auklėtojos padėjėjos pareigose, o nuo 1999-09-01 dirbo Šiaulių specialiojo ugdymo centre. 2013-09-09 dieną VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr.PKl-26097 jai buvo paskirta 305,25 Lt valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija per mėnesį. Sprendime nurodyta, kad ji negali pateikti duomenų apie draudžiamosioms pajamoms prilygintas pajamas, turėtas 1987-01-27 - 1988-02-29 laikotarpiu ir 1992-02-01 - 1993-02-25 laikotarpiu. Sprendime taip pat nurodoma, kad likviduotos Šiaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonės „Ridikas“ dokumentai valstybiniam archyvui saugojimui neperduoti. Kur saugomi dokumentai, pareiškėjai nėra žinoma. Tokio pat dydžio – 305,25 Lt valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija jai taip pat buvo paskirta ir 2013-12-23 dienos VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PKl-35917. Tokiu būdu, duomenų apie jos draudžiamąsias pajamas nebuvimas įtakoja jos netekto darbingumo pensijos dydį. 1987-01-27 -1988-02-29 laikotarpiu ji augino sūnų M. Č., gim. 1986 m. lapkričio mėn. 04 dieną, ir gaudavo draudžiamąsias pajamas. Pažymėtina, kad nors jos darbo knygutėje ir nurodyta, kad ji Šiaulių Valstybinėje Vaisių ir daržovių prekybos įmonėje „Ridikas“ (reorganizuota į AB „Ridikas“) dirbo nuo 1985 m. iki 1993 metų, kol buvo atleista pačiai prašant, tačiau duomenų apie jos draudžiamąsias pajamas už 1992-02-01 - 1993-02-25 laikotarpį nėra. Duomenys apie jos draudžiamąsias pajamas neišsaugoti, minėtu laikotarpiu ji dirbo ir turėjo draudžiamąsias pajamas. AB „Ridikas“ dirbančiųjų atlyginimo vidurkis 1992-02-01-1993-02-25 laikotarpiu sudarė tik 103,58 Lt, jos atlyginimas viršijo vidurkį ir siekė vidutiniškai 200 Lt (58 Eur) per mėnesį. Ji dirbo darbininke - bulvių skutėja. Tuo metu darbo rinkoje vyravo tendencijos, kad darbininkų darbo užmokestis visose įmonėse buvo gerokai didesnis negu tarnautojų (buhalterių, sekretorių, kasininkų, apskaitininkų ir kt.). Be to, jos atlyginimas didžia dalimi priklausė nuo išdirbio normų, kurias ji pastoviai viršydavo, nuo įvykdytų ir viršytų planų. Ji dirbo ir papildomus darbus, kuriuos pavesdavo įmonės vadovybė. Ji uždirbdavo daugiau už kitus įmonės darbuotojus ir dėl šios priežasties jos atlyginimo vidurkis buvo didesnis negu kitų darbuotojų. Tuo metu iš savo gaunamo atlyginimo ji pagerino savo buitį: susitaupė ir įsigijo sekciją (pagal iš darbovietės gautą taloną baldams įsigyti), virtuvės baldus, buitinių prietaisų. Prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji 1992-02-01 - 1993-02-25 dirbo AB „Ridikas“ ir gavo draudžiamąsias pajamas, kurios sudarė 200 Lt (58 Eur) (LR CPK 444 str. 9 p.). Gauti dokumentų, kurie įrodytų, jog šiame pareiškime nurodytu laikotarpiu jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos, negali. Šiuo metu AB „Ridikas“ yra likviduota, dokumentai saugojimui neperduoti. Ji, kaip buvusi darbuotoja, negali būti atsakinga už buvusius bendrovės akcininkus, direktorių, likvidatorių, buhalterijos darbuotojus, taip pat valstybės institucijų darbuotojus išregistravusius įmonę, šiai nepridavus saugojimui dokumentų. Tačiau ta aplinkybė, kad nėra dokumentų susijusių su jos gautomis pajamomis aukščiau nurodytais laikotarpiais, turi įtakos jos netekto darbingumo pensijos dydžiui. Gaudama tokią netekto darbingumo pensiją, ji pragyventi negali. Taigi, juridinio fakto nustatymas reikalingas, norint perskaičiuoti jos netekto darbingumo pensiją.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius papildomu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustos liudytojos, kurios patvirtino aplinkybes dėl gauto darbo užmokesčio, tačiau negalėjo tiksliai sumomis įvardinti gauto darbo užmokesčio, kadangi praėjo daug laiko ir joms sunku prisiminti, be to įrodomuoju laikotarpiu dirbo jau nebe toje pačioje įmonėje, kadangi susivienijimas reorganizavosi ir buvo išskaidytas į atskiras įmones, nors dirbo tą patį darbą (bulvių skutėjomis) kaip ir pareiškėja, ir nurodė, kad visose išskaidytose įmonėse darbo užmokesčiai buvo panašūs. Teismo įpareigojimu VSDFV Šiaulių skyrius patikrino duomenis apklaustų liudytojų bei naujai pareiškėjos nurodytų asmenų, kurie kartu su pareiškėja dirbo įrodomuoju laikotarpiu bei pateikė tarnybinį pranešimą dėl duomenų pateikimo šioje byloje. Nuo 1992 m. spalio l d. iki 1993 m. birželio 25 d. Lietuvoje piniginis vienetas buvo laikini pinigai - talonai, o po 1993-06-25 litai. Vienas litas yra lygus 100 laikinųjų pinigų - talonų. 1992 m. vasario mėn. vidutinis darbo užmokestis buvo 27,98 Lt; 1992 m. kovo mėn. - 32,40 Lt ir t.t., 1993 m. sausio mėn. - 94,20 Lt; 1993 m. vasario mėn. - 119,87 Lt. Kaip matyti iš pateikto tarnybinio pranešimo bei papildomai pateiktų duomenų apie turėtas šių asmenų, nurodytų pačios pareiškėjos, draudžiamąsias pajamas, įrodomuoju laikotarpiu nė vienam iš tikrintų asmenų šiuo laikotarpiu jų darbo užmokestis /ar draudžiamosios pajamos nesiekė 200 Lt, todėl VSDFV Šiaulių skyrius negali sutikti su keliamu reikalavimu, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 šioje įmonėje gavo draudžiamąsias pajamas, kurių dydis 200 Lt /58 Eur per mėnesį. Kadangi tarnybiniame pranešime nurodytų asmenų duomenys apie įrodomuoju laikotarpiu jų turėtas draudžiamąsias pajamas iš dalies atitinka vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, taikytą draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priedas), todėl VSDFV Šiaulių skyrius neprieštarautų, kad pareiškėjai būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 dirbo ir gavo draudžiamąsias pajamas, kurių dydis prilygsta vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, kuris nustatytas aukščiau įvardyta tvarka pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priedą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatytinas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi jai būtų naujai perskaičiuota netekto darbingumo pensija, įvertinat jos turėtas draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 pagal nustatytą vidutinį darbo užmokestį šiuo laikotarpiu, kuris jos pensijos byloje buvo apskaičiuotas pagal nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji dirbo viršvalandinius, naktinius darbus AB „Ridike“ nuo 1987-1993 m., skųsdavo bulves, jos atlyginimas buvo didelis, didesnis negu vidutinis darbo užmokestis.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji AB „Ridike“ dirbo kartu su J. Č. ir J. B.. Jos visi dokumentai pensijai gauti yra tvarkingi, AB „Ridike“ darbuotojai uždirbdavo ne vienodai, ji nedirbo naktinio darbo. Darbuotojų kurie dirbo naktinį darbą ir viršvalandžius, atlyginimas buvo didesnis.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėja dirbo AB „Ridike“ skutimo ceche, nuo 1992 m. rugsėjo mėn. ji išėjo dirbti į Šiaulių valstybinę vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ankara“, dirbo skirtinguose sandėliuose su pareiškėja. Šiaulių valstybinėje vaisių ir daržovių prekybos įmonėje „Ankaroje“ ji dirbo ne skutimo darbus, todėl negali pasakyti, koks tuo laikotarpiu buvo pareiškėjos atlyginimas.

Suinteresuotas asmuo - VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1992 m. vasario mėn. vidutinis darbo užmokestis buvo 27,98 Lt; 1992 m. kovo mėn. - 32,40 Lt ir t.t., palaikė savo reikalavimus išdėstytus papildomame atsiliepime į pareiškimą, todėl prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: J. Č. darbo knygelės kopijos (6-11 b.l.),  socialinio  draudimo pažymėjimo kopijos (12-16 b.l.), gimimo liudijimo kopija (17 b.l.), 2013-09-09 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. Č.“ (19 b.l.), 2013-12-23 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. Č.“ (21 b.l.), 2013-09-30 VSDFV Šiaulių skyriaus Pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, 2013-07-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos raštas „Dėl J. Č. duomenų pateikimo“ (31 b.l.), J. Č. dokumentai ir AB „Ridikas“ finansinė apyskaita (32-34 b.l.), J. B. darbo knygelės kopijos, VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priedas.

Byloje gauti Lietuvos statistikos departamento 2015-04-10 duomenys apie vidutinį darbo užmokestį valstybės sektoriuje ir didmeninės ir mažmeninės prekybos, automobilių, motociklų, asmeninio naudojimo ir buitinių prekių remonto įmonėse 1992 ir 1993 m. (57 b.l.).  

Pareiškėjo pareiškimas netenkintinas.

Daugelio valstybių teisės sistema yra gana stabili ir teisės aktai be pakeitimų arba tik šiek tiek pakeisti galioja daugelį metų. Tačiau to negalima pasakyti apie Lietuvos teisės sistemą. Todėl kai kada Lietuvos teisės sistemoje galiojusios normos taikytinos nagrinėjant nūdienos bylos dalyvių prašymus ir atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Dėl to teismas, aiškindamas tokias teisės normas, turi remtis pasikeitusiomis aplinkybėmis ir vadovautis esamais teisės aiškinimo ir taikymo standartais. Tokia teismo nuomonė grindžiama ginčo kilimo laiku, momentu, kadangi teismas sprendžia dabartinį, o ne prieš daugiau nei dvidešimt metų kilusią problemą.

Neabejotina, kad per dešimtmečius ekonominės, socialines, kultūrinės, kitos visuomenės gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeičia. Teismas, aiškindamas ir taikydamas atitinkamas teisės normas, negali ignoruoti pasikeitusių visuomeninių santykių ir privalo atsižvelgti į juos nagrinėjant bylą pagal esamą padėtį. Tačiau norint suvokti tikrąja anksčiau galiojusios teisės normos prasme ir siekiant ją teisingai pritaikyti visiškai kitokiems nei prieš keletą dešimtmečių buvusiems šalių santykiams, teismas turi išsiaiškinti jos atsiradimo prielaidas, priėmimo sąlygas ir raidą. Pavyzdžiui, ankstesnė Lietuvoje galiojusi tarybinė darbo teisės sistema taip pat buvo pripažinusi darbo apmokėjimo rūšis. Tokiu atveju buvo nustatytos atskiros darbo apmokėjimo sistemos darbininkams ir tarnautojams, laikantis darbo principo, kad už vienodą darbą – vienodas atlyginimas. Tačiau sužlugus centralizuotam darbo užmokesčio reguliavimui atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, naujos besikuriančios privačios įmonės visai nekreipė dėmesio į darbuotojų klasifikaciją taikyta sovietmečiu. Privačiame sektoriuje darbo užmokestis tapo laisvo šalių susitarimo objektu. Vienas iš pirmųjų teisės aktų, reguliuojančių darbo užmokestį, buvo 1991-01-09 LR darbo apmokėjimo įstatymas. Be minėto įstatymo, liko galioti DĮK skirsniai, taip pat reglamentuojantys darbo užmokestį. Įstatymas taip pat įtvirtino sutarties laisvės principo taikymą ir nurodė, kad valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo užmokesčio formos ir sąlygos, darbo normos įmonėse nustatomos kolektyvinėse sutartyse arba darbo sutartyse. Tačiau įstatymas nenumatė jokio darbo apmokėjimo sistemos taikymo. Atsisakius klasifikuoti darbo funkcijas, tapo neaišku, kokios yra darbuotojų darbo funkcijos, neliko jų apibrėžtumo.

Aukščiau aptartas istorinis teises aiškinimo metodas pasireiškia trimis formomis. Pirma, būtina atsižvelgti į istorinius įstatymų leidėjo ketinimus, t.y. kokius santykius ketinta sureguliuoti, kokių tikslų siekta priimant teisės normą ir t. t. Šiuo tikslu analizuojama aiškinamos teisės normos atsiradimo istorija, jos kūrimo ir svarstymo eiga ir t. t. Iš to seka, kad priimant anksčiau galiojusią teisės normą, įstatymo leidėjas pripažino darbo santykių laisvę, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį,  kuomet asmuo dirbo tam tikrą darbą arba ėjo atitinkamas pareigas.

Antra, aiškinantis priimtą teisės normą svarbios buvusios ekonominės, socialinės, politinės, tarptautinės ir kitos sąlygos, daugelio metų normos taikymo praktika, jos pakeitimai ir papildymai bei to priežastys. Taip pat aiškinant nurodytą teisės normą ir ją lyginant su dabar galiojančiomis teisės normomis, reguliuojančiomis tą patį santykį pripažintinas jų panašumas.

Trečia, istorinis teisės aiškinimo metodas taikytinas aiškinant ir naujai priimtus LR įstatymus, pakeitusius ankstesniuosius.

Tik analizuojant teisine problemą istoriniu atžvilgiu, įmanoma geriau įsigilinti į reikalo esmę, gyvenimo realijas. Tokiu atveju į teisę, žvelgiama ne kaip į tam tikrą fiksuotą ir stabilų, o kaip į dinamišką reiškinį, atitinkantį visuomenės gyvenimo pokyčius.

Istorinis teisės aiškinimo metodas tampa itin svarbus keičiantis ekonominei, ideologinei ar politinei visuomenės sistemai, taip pat perėmus kitos valstybės teisę arba naujai teisės sistemai susikūrus ankstesnės teisės sistemos pagrindu. Tenka pastebėti, kad mūsų valstybėje istorinis teisės aiškinimo metodas plačiai taikytas ikikarinėje Lietuvoje, aktualus jis ir šiandien.

Gana dažnai savo praktikoje istorinį teisės aiškinimo metodą taiko Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Istorinis teisės aiškinimo metodas dar ilgai bus aktualus Lietuvos Teismų praktikai, ir ne tik aiškinant perimtos teisės normas, bet ir po 1990 m. kovo 11 d. priimtus įstatymus.

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų – 2013-09-09 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. Č. (19 b.l.) ir 2013-12-23 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo J. Č. (21 b.l.), seka, kad pareiškėja negali suinteresuotam asmeniui pateikti duomenų apie savo darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 jai dirbant Šiaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime (reorganizuotas į Šiaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“, kuri reorganizuota į AB „Ridikas“) ir gaunant draudžiamąsias pajamas, kurių dydis 200 Lt (58 Eur) per mėnesį. Tokių duomenų nėra ir pareiškėjai išduotoje darbo knygelėje, šių duomenų negali suteikti ir archyvų įstaigos, kadangi jie neišliko. Tačiau kaip jau minėta įstatymas tokiais atvejais leidžia juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėti ir liudytojų parodymais. Visi pareiškėjos pakviesti ir teismo posėdyje liudiję liudytojai nurodė, kad kartu dirbo su pareiškėja AB „Ridike“, paaiškino svarbias su jos darbu susijusias aplinkybes. Liudytojų teisme duoti parodymai laikytini ypač vertingais, kadangi iš jų galima nustatyti faktines aplinkybes ar pareiškėja dirbo AB „Ridike“ ar ne, pareiškėjos darbo pobūdį ir tuo metu gaunamą darbo užmokestį. Remiantis to meto darbo santykių specifika įmonėje, pripažintina, jog pareiškėja nurodytais laikotarpiais dirbo paminėtoje įmonėje bulvių skutėja, tačiau nenustatyta, kad jos darbo užmokestis nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 buvo 200 Lt (58 Eur) per mėnesį. Tuo tarpu įrodinėjimą teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad šie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes priešingu atveju pareiškėjai nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.).

Teismo vertinimu, aplinkybę, kad pareiškėja nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 dirbo Šiaulių Valstybinėje Vaisių ir daržovių prekybos įmonėje „Ridikas“ patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai bei neabejotinai patvirtino visų teisme liudijusių liudytojų parodymai. Pagal įstatymą kaip įrodinėjimo priemonė liudytojas teisme yra faktinių duomenų šaltinis ir nagrinėjamoje byloje šių asmenų, kurie tuo laikotarpiu kartu su pareiškėja dirbo toje pačioje įmonėje, tačiau jų parodymais nebuvo nustatyta, kitoks darbo užmokestis pareiškėjai laikotarpiu nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25, nei nurodytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 priede. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus surinktų įrodymų visumą, tikslu, jog pareiškėjai būtų suteikta teisė gauti didesnę netekto darbingumo pensiją, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, apie jos darbo laikotarpį jai dirbant nuo 1992-02-01 iki 1993-02-25 ir gaunant draudžiamąsias pajamas, kurių dydis 200 Lt (58 Eur) per mėnesį Šiaulių didmeninės ir mažmeninės prekybos Vaisių ir daržovių susivienijime (reorganizuotas į Šiaulių valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonę „Ridikas“, kuri reorganizuota į AB „Ridikas“), yra nepagrįstas ir netenkintinas (LR CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pareiškėja leistinais įrodymais nepaneigė ir oficialaus dokumento gauto iš Lietuvos Statistikos departamento, kuris ginčo atveju laikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 str. 2d.). 

Atskirai pastebėtina, kad suinteresuoto asmens Sodros atstovė teismo posėdžio nurodė, jog institucija įvertins pareiškėjos nurodytus papildomus faktus, kurie susiję su jos buvusioms bendradarbėms išmokėtu darbo užmokesčio dydžiu ir atliks jai pačiai taikytinų draudžiamųjų pajamų perskaičiavimą remiantis šiuo teismo sprendimu. Šį aplinkybė nesudaro teismui procesinio pagrindo pareiškėjos pareiškimą tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į jos pateikto prašymo formuluotę.        

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444, 448 str.,  

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                           Jonas Stubrys

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai