Civilinė byla Nr. e2-317-780/2017

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00016-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3;

(S)

2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5.

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                 2017 m. rugpjūčio 31 d.

                                                             Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,

sekretoriaujant Joanai Kardokienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei Daivai Gvildienei,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. D.,  tretieji asmenys A. B., A. B., R. D., V. O. Š., Nacio­na­­linė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas  

n   u   s   t   a   t   ė :

Ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsa­ko­vę V. D. per tris mėnesius nuo sprendi­mo įsiteisėjimo dienos parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, o to nepadarius, savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę Valstybi­nei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspek­cija) atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį vadovaujantis jame nurodytais argumentais ir sutiko, kad būtų nustatytas ilgesnis nei ieškinyje nurodytas terminas teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovės atstovė patvirtino, kad tiek pati inspekcija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba žodžiu konsultavo atsakovę, jog parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą šioje situacijoje buvo reikalingas maždaug 15 mėnesių terminas, tačiau po atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo teismui praėjo jau beveik 6 mėnesiai, todėl mano, kad pakaktų nustatyti 12 mėnesių terminą. Taip pat atstovė prašė teismo sprendimu nustatyti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą atsakovei už kiekvieną uždelsimo įvykdyti teismo sprendimą dieną. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė V. D., žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., 2015 m. gegužės 15 d. pradėjo statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto. Pastatas priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai ir statybos projekto rengti jam neprivaloma, nes neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai – rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 12 punktus, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovė privalo turėti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Per ieškovės nustatytą ir vėliau pratęstą terminą atsakovė tokio kaimo plėtros žemėtvarkos projekto nepateikė ir statinio nenugriovė, todėl ieškovė privalo kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo. 

Atsakovė V. D. į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei vadovautis jos paaiškinimais bei patenkinti jos prašymą, išdėstytus pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pastarajame procesiniame dokumente atsakovė pripažįsta, jog ji privalo parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ir sutinka su šia ieškinio dalimi, tačiau trijų mėnesių terminas teismo sprendimui įvykdyti yra aiškiai per trumpas. Atsakovė nurodo, kad nuo privalomojo nurodymo surašymo ėmėsi visų galimų veiksmų jam įvykdyti, tačiau nespėjo to padaryti, nes Nacio­na­­linė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ilgai delsė priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Dabar šis sprendimas priimtas, tačiau pilnam  kaimo plėtros žemėtvarkos projekto parengimui reikalingas ne mažesnis kaip 15 mėnesių terminas, kadangi reikia parengti bendrasavininkių atsidalinimo ar naudojimosi tvarkos projektus, atlikti atsidalintų sklypų kadastrinius matavimus ir galiausiai parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.    

Teismas konstatuoja.

Byloje nustatyta, kad atsakovė V. D. jai ir jos sutuoktiniui R. D. bei A. B., A. B. ir V. O. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 7,59 ha ploto žemės sklype, unika­lus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., 2015 m. gegužės 15 d. pradėjo statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto, priskirtiną II grupės nesudėtingų statinių kate­gorijai. Atliekant statybos darbus įrengti betoni­niai pamatai, medinis karkasas, sumontuoti langai ir durys, įrengta stogo konstrukcija. Šiam statiniui statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, tačiau tokio statinio statyba galima tik pateikus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. 2016 m. vasario 10 d. atsa­kovei V. D. surašytas privalomasis nuro­dymas Nr. PN-110-(14.29), kuriame nuro­­­dy­ta iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikti žemėtvarkos planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemė­­t­varkos projektą, arba statinį nugriauti. Pagal atsakovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašy­mą dėl termino pratęsimo, Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Dėl priva­lo­mo­jo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-190-(14.29) priva­lo­mo­jo nuro­dymo įvyk­dy­mo terminas pratęs­­tas iki 2016 m. lapkričio 10 d., tačiau 2016 m. lapkričio 17 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patik­­ri­nimo aktas Nr. RE-269-(14.29) patvir­ti­na, kad atsakovė privalomojo nurodymo neįvykdė – nepa­­teikė žemėtvarkos planavimo dokumento – kaimo plėtros žemė­­t­varkos projekto, arba statinio nenu­griovė.

Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiū­­­­­­­­ros skyriaus (toliau – Alytaus skyrius) 2016 m. vasario 8 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-206-(14.2); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai; 2016 m. vasario 10 d. atsa­kovei V. D. surašytas privalomasis nuro­dymas Nr. PN-110-(14.29); 2016 m. lapkričio 17 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patik­­ri­nimo aktas Nr. RE-269-(14.29).

Atsakovei neginčijant privalomojo nurodymo ir pripažįstant ieškinį byloje nėra ginčo, kad atsakovė, nors ir neprivalo rengti statybos projekto, nes tokiam II grupės nesudėtingam statiniui neprivalomi statybą leidžiantis dokumentai – rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, tačiau statyti statinius žemės ūkio paskirties žemėje galima ne savo nuožiūra, o pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, todėl atsakovė turi parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybos darbus yra Lietuvos Respublikos staty­bos įstatymas, kuris įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 straips­nio 1 dalies 1, 8 punktai numato, kad atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projek­tą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstaty­mais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties doku­men­tais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; statinio priežiūrą. Pažymėtina, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmo­gaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pa­grindas. Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinka­mas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas, jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrini­mas yra viešasis interesas, kurį garan­tuo­­ti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegu­žės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Nagrinėjamu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad atsakovė statinį pastatė žemės ūkio paskirties žemėje, todėl ji pravalo vadovautis ir žemės naudojimą bei veiklą žemės sklype reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2, 6, 7, 11, 12 punktai įparei­goja žemės savininkus ir kitus nau­dotojus laikytis žemės sklypui nusta­ty­tų specia­liųjų žemės naudo­jimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projek­­tuose nustatytų reika­la­vimų; vykdant statybas ir eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laiky­tis teisės aktų nustatytų reika­lavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekulti­vuo­tos pažeistos žemės; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepa­žeis­ti gretimų žemės sklypų savi­ninkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų inte­re­sų; staty­ti statinius ir įrengi­nius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus; laikytis kitų įsta­tymų nustatytų reika­lavimų. Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir vi­suomenės interesus, tvarko­ma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos nau­jos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūki­niai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygo­mis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Įstatymas numato, kad ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio vei­klai reikalingų statinių statybos vietai parinkti yra rengiamas kaimo plėtros žemėtvar­kos projektas (Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemės valdos žemės tvarkymo darbams planuo­­­ti, – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis (Žemės įsta­­­tymo 39 straipsnio 2 dalis). Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikri­na valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija patikėtinis (Žemės įsta­­tymo 39 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes pripažintina, kad ginčo statinys pastatytas savo nuožiūra, ne pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir tokiu statiniu naudotis ar juo dispo­nuo­ti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) įstatymas draudžia (Lietuvos Respub­li­kos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, netei­sė­ta statyba siejama ne su statybą leidžiančio dokumento reikalingumu, kuris šiuo metu nėra reika­lin­gas, o su teisės aktų reikalavimų pažeidimais statant konkrečios paskirties statinį konkrečioje vieto­je, nes atsakovė statinį pastatė savo nuožiūra, neparengusi kaimo plėtros žemėtvar­kos projekto statinių statybos vietai parinkti.

CK 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reika­la­vi­mus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai skiria savavališką statybą ir statybą, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis ir CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, atsakovės statyba šiuo metu nėra savavališka, tačiau laikoma statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus, todėl jos pasekmės turi būti šalinamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo numa­ty­ta tvarka. Nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo vykdymo terminas baigėsi 2016 m. lapkri­čio 10 d., todėl aktuali iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi šio įstatymo redakcija (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 156 punktas). Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numatė, kad tais atvejais, kai statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų pažeidimų, Inspek­cijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nuro­dy­­me nusta­ty­tą terminą šiuos pažeidimus pašalinti, o  tokio privalomojo nurodymo neįvyk­dy­mo pasekmes numa­to šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu privalomasis nuro­dymas neįvyk­dytas, dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą Inspekcija per 2 mėnesius nuo šio nuro­dymo įvykdymo termino pabaigos dienos kreipiasi į teismą. Šiuo atveju į teismą ieškovė kreipė­si dėl neįvykdyto įpareigojimo parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą arba nugriauti stati­nį, o šis įpareigojimas privalo būti įvykdytas, nes statyba statinio vietoje neparengus kaimo plėtros žemėtvar­kos projekto statinių statybos vietai parinkti yra negalima. Todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovė įpareigotina parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, o to nepadarius, savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti ginčo statinį. 

Sprendžiant kokį terminą nustatyti teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį konkrečioje situacijoje. Ieškinyje prašomas nustatyti 3 mėnesių terminas teismo sprendimui įvykdyti nebuvo argumentuotas konkrečiais argumentais, pagrindžiančiais, kad būtent trijų mėnesių pakanka kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovė sutiko, kad toks terminas yra per trumpas. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, atsakovės argumentus dėl būtinų veiksmų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti ir ieškovės atstovės patvirtinimą, kad atsakovės prašomas 15 mėnesių terminas iš tiesų yra pagrįstas, teismas sprendžia, kad 15 mėnesių terminas yra reikalingas, protingas ir bus pakankamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui gauti. Šiuo atveju būtinų atlikti procedūrų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti sudėtingumas yra didesnis dėl žemės sklypo bendraturčių skaičiaus ir dėl būtinybės atsakovei derinti savo veiksmus su jais, o procedūrų terminus ilgina ir būtinybė atlikti ir įregistruoti kadastrinius matavimus tiek viso žemės sklypo, tiek atsakovei teksiančio žemės sklypo po bendraturčių atsidalijimo iš bendros nuosavybės, nes žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas tik pagal preliminarius matavimus. Atsakovei neįvykdžius reikalavimo parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą nustatytinas 2 mėnesių terminas statinį nugriauti, nes statinys nėra sudėtingas ir ilgesnio termino tam nereikia, tačiau nėra ir lengvai išardomas vien  tik savo darbo pastangomis be specialių įrankių ar įrangos, todėl nugriauti jį per labai trumpą laiką taip pat būtų sudėtinga.   

CPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo reglamentavimą, siekiant efektyviai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą laiku, atsakovei skirtina bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai, jeigu ji neįvykdys teismo įpareigojimų per nustatytus terminus ir nenugriaus ginčo statinio. Baudos dydis nustatytinas CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose.

Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas įstatymo yra atleistas, išieško­­mos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas ir atsakovė yra įpareigojama pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės. Šias išlaidas sudaro bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 21,94 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis), ir 31 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokė­ji­mo ieškovė yra atleista (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Viso iš atsakovės priteistina  52,94 Eur (21,94 Eur + 31 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teisėjas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovę V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per penkiolika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos vietai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., parinkti, o to nepadarius, savo lėšomis per du mėnesius nuo nurodyto penkiolikos mėnesių termino pabaigos likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir sutvarkyti statybvietę.

Jeigu atsakovė per dviejų mėnesių terminą nuo jo pradžios neįvykdys nustatyto reikalavimo nugriauti 6,06 m x 5,20 m dydžio, 6,0 m aukščio, 66,60 kv. m užstatymo ploto, 37,60 kv. m bendrojo ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir sutvarkyti statybvietę, paskirti atsakovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudą po 20 Eur (dvidešimt eurų) už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, naudai, sumokant ją į ieškovo sąskaitą LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445.

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,94 Eur (penkiasdešimt du eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 (duomenys neskelbtini) 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialeas arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                             Ramūnas Šarka