Civilinė byla Nr. e2-7540-452/2024

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01265-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;

3.1.7.6; 3.2.6.5

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė, veikdama Telšių apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei  K. G.,

nedalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NS2“ atstovui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NS2“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir INVEGA) kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „NS2“ 12 271,63 Eur skolą, 1046,16 Eur baudą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 13 317,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4-224 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ schemą, kuria pavedė INVEGAI įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. 2020 m. gegužės 5 d. tarp INVEGOS ir atsakovės buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 3170, kuria remiantis atsakovei buvo suteikta 107 431,13 Eur tikslinė paskola. Paskola buvo suteikta įgyvendinant INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, vadovaujantis priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašo nuostatomis ir finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 2023 m. balandžio 27 d. paskolos sutartis INVEGOS vienašališkai nutraukta dėl atsakovės esminio paskolos sutarties pažeidimo. 2023 m. birželio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl likusio įsiskolinimo grąžinimo, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo likusią įsiskolinimo sumą mokėti pagal naujai sudarytą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. atsakovei nevykdant susitarimo įsipareigojimų, INVEGA informavo atsakovę apie raginimą padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą ir informavo, kad kreipsis su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Susitarimo terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 11 d.

3.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „NS2“ 12 271,63 Eur skolą, 1046,16 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 317,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovės priteisė 150,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

4.       Atsakovė UAB „NS2“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė pakeisti 2024 m. birželio 5 d. preliminarų teismo sprendimą ir sumažinti ieškovės prašomą priteisti baudą (netesybas) iki 589,65 Eur ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nustatant, kad priteista suma turi būti išdėstyta dalimis po 500,00 Eur per mėnesį.

5.       Nurodė, kad atsakovė – baldinių detalių gamybos įmonė, įkurta 2003 m. liepos 16 d. Atsakovė jau beveik 21 metus sėkmingai vysto verslą, yra didelis darbdavys vietos lygiu. Dėl COVID-19 pandemijos atsakovė turėjo nukrypti nuo įprastos verslo praktikos, perorganizuoti savo veiklą, dėl ko patyrė dideles išlaidas ir susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, todėl pasinaudojo valstybės teikiama parama – 2020 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis, atsakovei buvo suteikta 107 431,13 Eur paskola. Atsakovė iš pasiskolintų pinigų grąžino 89 050,23 Eur (86 533,42 Eur skolos, 982,66 Eur palūkanų ir 1534,01 Eur delspinigių), t. y. net 83 procentus įsiskolinimo ieškovei. Tačiau susiklosčiusios objektyvios aplinkybės neleido atsakovei toliau grąžinti paskolos pagal sutartą grafiką. 2023 m. dėl pasikeitimų rinkose ir geopolitinės situacijos užsakymų kiekis sumažėjo, pardavimai krito. 2023-2024 m. dėl palūkanų normų augimo taip pat didėjo atsakovės įsipareigojimai finansinėms institucijoms. Atsakovė siekė bendradarbiaudama grąžinti likusią skolos dalį ieškovei, todėl 2023 m. birželio 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl likusio įsiskolinimo grąžinimo. Susitarime šalys įtvirtino, kad likusi skolos dalis – 20 923,19 Eur bus grąžinta per 10 mėnesių. Pagal susitarimą atsakovė išmokėjo ieškovei dar 9 130 Eur. Taigi, šią dieną atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei 98 180,09 Eur, grąžinusi beveik 90 procentų suteiktos pradinės paskolos.

6.       Atsakovė pažymėjo, kad net ir veikiama itin nepalankių nuo jos nepriklausančių geopolitinių aplinkybių, geba perorientuoti savo veiklą ir adaptuotis. Atsakovė yra pajėgi sumokėti ir likusį negrąžintą įsiskolinimą (12 271,63 Eur), tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujamomis priteisti netesybomis bei prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), jei jos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Susitarimo 9 punktas įtvirtino, kad jeigu šis susitarimas nutraukiamas dėl paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymo, INVEGAI Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, paskolos gavėjas, be kita ko, privalo INVEGAI sumokėti baudą, lygią 5 procentams nuo įsiskolinimo sumos (20 923,19 Eur). Teismo priteista bauda paskaičiuota nuo visos susitarimo sumos, t. y. nuo 20 923,19 Eur. Po susitarimo sudarymo atsakovė pagal susitarimą ieškovei sumokėjo 9 130,00 Eur sumą, t. y. atsakovė ieškovei sumokėjo beveik pusę susitarimo sumos. Vėliau atsakovė nebegalėjo vykdyti susitarimo dėl laikinų finansinių sunkumų.

7.       Atsakovės įsitikinimu, yra nesąžininga ir neteisinga iš jos priteisti baudą, paskaičiuotą nuo visos susitarimo sumos, kuomet beveik pusę susitarimo sumos ieškovei atsakovė jau yra grąžinusi. Nurodė, kad bauda galėtų būti skaičiuojama nebent tik nuo sumos, kurios pagal susitarimą atsakovė nėra grąžinusi. Tokiu atveju bauda būtų lygi 589,65 Eur (11 793,19 x 0,05). Atsakovė mano, kad ieškovės interesai, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, nebus pažeisti. Priešingai, neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, būtų paneigtas pradinis ieškovės tikslas, dėl ko ir buvo skolintos lėšos atsakovei – padėti išsaugoti atsakovės veiklos tęstinumą. Ieškovė - valstybės įsteigta finansų įstaiga, kurios pagrindiniai veiklos tikslai yra teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines bei kitokio pobūdžio verslo finansavimo priemones. Sprendimo įvykdymo išdėstymas neturės reikšmingos neigiamos įtakos ieškovės veiklai, kai tuo tarpu bus reikšmingas atsakovei tęsiant veiklą. Neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo dėl itin mažos reikalavimo sumos (vertinant ją visos iki šiol ieškovės atsakovei suteiktos paskolos sumos kontekste) bus paneigtas pradinis ieškovės tikslas – padėti stabilizuoti atsakovės veiklą.

8.       Atsakovė teigė, kad yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau lyginant su ankstesniais finansiniais metais, per trumpą laikotarpį reikšmingai (daugiau nei 15 kartų) sumažino nuostolį iš buvusio 464 940 Eur iki 30 407 Eur. Atsakovė turi 4 133 897 Eur turto, iš kurio net 2 150 836 Eur sudaro ilgalaikis materialusis turtas. Lyginant su praėjusiais finansiniais metais, atsakovė per trumpą laiką yra reikšmingai sumažinusi ir savo per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus, t. y. jų sumažėjo daugiau nei 150 000 Eur. Atsakovė iki šiol jau yra sėkmingai grąžinusi valstybei daugiau nei 400 000 Eur suteiktų lengvatinių paskolų, kas tik patvirtina, kad atsakovė yra ir bus pajėgi sąžiningai ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovė į valstybės biudžetą kasmet sumoka reikšmingo dydžio mokesčius, kas tik patvirtina faktą, kad net ir susidūrusi su finansiniais sunkumais kūrė ekonominę vertę ir prisidėjo prie šalies biudžeto. Šiuo metu atsakovė derina skolų išdėstymo grafikus su valstybės institucijomis (VMI, Sodra), kurios teigiamai vertina atsakovės prašymą išdėstyti skolą. Atsakovė šiuo metu ruošiasi naujų baldų kolekcijų pristatymui užsakovams, taip pat šiuo metu gamyboje yra daug patvirtintų užsakymų, atsakovė derasi su klientais dėl naujų baldų kolekcijų gamybos.

9.       Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus su jais nesutiko ir prašė teismo priteisti INVEGOS naudai iš atsakovės 13 317,79 Eur dydžio skolą kartu su priskaičiuota bauda, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesti atsakovės prašymą sumažinti prašomą priteisti sumą ir išdėstyti sprendimo įvykdymą nustatant, kad priteista suma turi būti išdėstyta dalimis po 500,00 Eur per mėnesį.

10.       Ieškovė nurodė, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis.

11.       Ieškovė pažymėjo, kad po paskolos sutarties nutraukimo (kurioje buvo numatyta kita netesybų rūšis – delspinigiai), sudarant susitarimą buvo pakeista netesybų rūšis, t. y. buvo atsisakyta delspinigių ir vietoj jų pasirinkta kita netesybų forma – bauda. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (LAT 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

12.       Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė yra įmonė ir verslininkas, todėl jai taikytini padidinto rūpestingumo ir atidumo standartai tiek prisiimant sutartinius įsipareigojimus, tiek ir šiuos įsipareigojimus vykdant. Susitarimas sudarytas po paskolos sutarties nutraukimo, suteikiant atsakovei papildomą galimybę atsiskaityti su ieškove. Atkreipė dėmesį, kad paskolos sutartis vienašališkai buvo nutraukta dėl atsakovės esminio paskolos sutarties pažeidimo – įsipareigojimo mokėti įmokas nevykdymo. Po susitarimo sudarymo (2023 m. birželio 20 d.) atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo mokėti pagal naujai sudarytą susitarimo grafiką. Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio ne kartą ragino atsakovę vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo.

13.       Nurodė, kad atsakovė savo prieštaravimuose tvirtina, jog pastaroji pagal susitarimą yra sumokėjusi 9 130,00 Eur sumą, o nepadengta pagrindinės susitarimo skolos suma yra 11 793,19 Eur. Su šiuo atsakovės teiginiu ieškovė nesutiko ir pažymėjo, jog atsakovei atlikus 9 130,00 Eur sumos mokėjimą, pastarasis buvo paskirstytas taip: 478,44 Eur palūkanoms pagal grafiką ir 8 651,56 Eur įsiskolinimo sumai, todėl atsakovės nepadengta pagrindinės susitarimo skolos suma yra 12 271,63 Eur (20 923,19 – 8 651,56).

14.       Ieškovės teigimu, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais Atsakovė, teikdama tokį prašymą, privalo jį pagrįsti bei pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovė grindžia tuo, kad yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumų. Atsakovė nepateikė nei nekilnojamojo turto registro, nei valstybės įmonės „Regitra“ pažymų, nei duomenų iš kredito įstaigų apie turimas sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą. Vien iš atsakovės pateiktų 2024 m. I ketvirčio finansinių ataskaitų nėra galimybės spręsti apie sunkią finansinę padėtį. Negana to, pagal atsakovės pateiktas 2024 m. I ketvirčio finansines ataskaitas matyti, kad atsakovė turi turto net už 4 133 897 Eur iš kurio net 2 150 836,00 Eur sudaro ilgalaikis materialusis turtas. Ieškovės    manymu, negalima teigti, kad atsakovės finansinė padėtis sunki, atsakovė turi turto, pajamų, pelnas didėja, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

15.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės atsiliepime į prieštaravimus nurodytą poziciją ir prašė atsakovės prieštaravimus atmesti, o preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16.       Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą, kuriuo prieštaravimuose išdėstytą poziciją palaikė visa apimtimi, prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

17.       Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovė yra garantijų institucija, įsteigta vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros“ ir pagal Ūkio ministerijos 2001 m. lapkričio 5 d. sudarytą steigimo aktą. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4-224 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ schemą, kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Pagal šią schemą buvo numatyta, kad ieškovė paskolas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų teiks ribotą laiką, tiesiogiai paskolų gavėjams, kurie atitinka schemoje nurodytas tinkamumo sąlygas.

18.       Ieškovė ir atsakovė 2020 m. gegužės 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 3170, pagal kurią atsakovei suteikta 107 431,13 Eur paskola 12 mėnesių terminui su 6 mėnesių atidėjimo terminu. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. 2020 m. lapkričio 5 d. šalys sudarė minėtos paskolos sutarties pakeitimą Nr. 1, kurio pagrindu buvo pratęstas paskolos sutarties terminas iki 36 mėnesių ir buvo pakeista palūkanų norma į 0,69 procentų. Šalys 2020 m. lapkričio 26 d. sudarė paskolos sutarties pakeitimą Nr. 2, kurio pagrindu paskolos mokėjimas buvo atidėtas papildomai dar 6 mėnesiams. Atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir pažeidė šalių sudarytą sutartį. Ieškovė 2023 m. kovo 27 d. pranešimu informavo atsakovę apie raginimą padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą bei apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį, jei įsiskolinimas nebus iki nurodytos datos padengtas. Atsakovė iš viso sumokėjo 86 533,42 Eur paskolos, 982,66 Eur palūkanų ir 1 534,01 Eur delspinigių. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovė nebeatliko, įsiskolinimo po įspėjimo nepadengė, todėl ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove.

19.       2023 m. birželio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl likusio įsiskolinimo grąžinimo, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo likusią įsiskolinimo sumą mokėti pagal naujai sudarytą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Grafikas sudarytas 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2024 m. balandžio 11 d. Susitarimu įtvirtina, kad atsakovės likęs įsiskolinimas yra 20 923,19 Eur. Papildomai susitarimu atsakovė įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo likusios įsiskolinimo sumos, skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 13 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove. 2024 m. balandžio 12 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą dėl susitarimo sąlygų nevykdymo, kuriuo pareikalavo grąžinti įsiskolinimą ir informavo, kad ieškovė kreipsis su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Po susitarimo sudarymo atsakovė atliko iš viso 9 130,00 Eur sumą sudarančius mokėjimus – 8 651,56 Eur likusiai įsiskolinimo sumai ir 478,44 Eur palūkanoms. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą atsakovės negrąžintas įsiskolinimas sudaro 12 271,63 Eur bei 1046,16 Eur bauda, kuri paskaičiuota pagal susitarimo 9 punktą (5 procentai nuo 20 923,19 Eur įsiskolinimo sumos).

20.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė (CPK 178 straipsnis).

21.       CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

22.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, 2024 m. birželio 5 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos 12 271,63 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų, šių ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl 1046,16 Eur baudos dydžio, kurį atsakovė prašo sumažinti iki 589,65 Eur bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad priteistos sumos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis po 500,00 Eur per mėnesį.

23.       Kaip minėta, 2023 m. birželio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl likusio 20 923,19 Eur įsiskolinimo pagal 2020 m. gegužės 5 d. šalių sudarytą paskolos sutartį Nr. 3170 grąžinimo, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo likusią įsiskolinimo sumą mokėti pagal naujai sudarytą įsiskolinimo grąžinimo grafiką 10 mėnesių laikotarpiu. Susitarimo 9 punktu šalys susitarė, kad jeigu šis susitarimas nutraukiamas dėl paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymo, INVEGAI Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, paskolos gavėjas, be kita ko, privalo INVEGAI sumokėti baudą, lygią 5 procentams nuo įsiskolinimo sumos (20 923,19 Eur).  

24.       CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Pagal susitarimo 9 punktą sutarties šalys sulygo, kad paskolos gavėjas (atsakovė) privalo mokėti 5 procentų dydžio baudą būtent nuo visos 20 923,19 Eur įsiskolinimo sumos, o ne nuo negrąžintų lėšų sumos, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo 1046,16 Eur baudą nuo 20 923,19 Eur sumos CK 6.70 straipsnio bei 6.71 straipsnio pagrindu. Aplinkybės, kad susitarimas nutraukiamas dėl paskolos gavėjo, t. y. atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, pastaroji bylos nagrinėjimo metu neginčijo. 

25.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę. 

26.       Šalys grindžiančios savo reikalavimus bei atsikirtimus jų nurodomomis aplinkybėmis, turi jas įrodyti. Teismas nenustatė, kad šalių susitarimas dėl baudos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovės paskaičiuotos baudos dydžio nėra pagrindo nukrypti nuo šalių susitarimo sąlygų turinio ir vadovautis CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsakovės reikalavimų dėl baudos dydžio sumažinimo pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyrą, sutarties laisvės bei CK 6.251 straipsnyje reglamentuotą visiško nuostolių atlyginimo principą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, kuriam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo standartai prisiimant sutartinius įsipareigojimus bei juos vykdant, be to, nutraukus 2020 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį Nr. 3170, 2023 m. birželio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryto susitarimo dėl likusio įsiskolinimo grąžinimo pagrindu atsakovė turėjo papildomą galimybę per 10 mėnesių laikotarpį atsiskaityti su ieškove.

27.       Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nustatant, kad priteista suma turi būti išdėstyta dalimis po 500,00 Eur per mėnesį; ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka.

28.       Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

29.       Nagrinėjamu atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, atsakovė – privatus, vykdantis gamybą, ir pačios atsakovės teigimu, sėkmingai vystantis verslą juridinis asmuo. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (2024 m. I ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentų (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita), pažymos apie grąžintas paskolas ir sumokėtus mokesčius, planuojamų ir vykdomų užsakymų suvestinių) nustatyta, kad atsakovė turi turto už 4 133 897,00 Eur iš kurio 2 150 836,00 Eur sudaro ilgalaikis materialusis turtas; nors teigia, kad yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau lyginant su ankstesniais finansiniais metais, per trumpą laikotarpį reikšmingai sumažino nuostolį iš buvusio 464 940,00 Eur iki 30 407,00 Eur; lyginant su ankstesniais finansiniais metais atsakovė įgijo daugiau atsargų, yra apskaičiusi daugiau pagamintos produkcijos, turi daugiau prekių, skirtų perparduoti; kiekvienais metais (pagal pateiktus skaičiavimus – nuo 2021 m.) moka mokesčius į valstybės biudžetą. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nepajėgi sumokėti ieškovei preliminariu sprendimu teismo priteistos 13 317,79 Eur sumos, kuri nagrinėjamu atveju nelaikytina didele bei reikšminga atsakovei, tuo labiau, kad didesnę prievolės dalį yra įvykdžiusi. Taigi, atsakovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai tik patvirtina aplinkybes, jog prievolę atsakovė pajėgi vykdyti ir priešingai, nepatvirtina teiginių apie sunkią finansinę padėtį.

30.       Todėl tiek sprendimo įvykdymo atidėjimas, tiek išdėstymas sąlygotų teismo sprendimo privalomumo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, be to, pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovės interesus, kurie nėra mažiau svarbūs nei atsakovės interesai. Pastarieji negali būti ginami ieškovės teisėtų interesų sąskaita. Teismas vertina, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar skolos mokėjimo išdėstymas neatitinka abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių bei teismo sprendimo kaip vientiso teisės akto privalomumo ir nedalomumo principų. Be to, teismas pažymi, kad šalys dėl skolos išieškojimo turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).

31.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo, taip pat išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nėra pagrindo, todėl teismo 2024 m. birželio 5 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

32.       Šalys nenurodė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patyrusios bylinėjimosi išlaidų, todėl jos neatlyginamos ir nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).    

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. preliminarų sprendimą :

„ieškinį tenkinti visiškai. 

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, juridinio asmens kodas 110084026, iš uždarosios akcinės bendrovės „NS2“, juridinio asmens kodas 126278919, 12 271,63 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 63 ct) skolą, 1046,16 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt šešių eurų 16 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 317,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „NS2“, juridinio asmens kodas 126278919, valstybei 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Urbo bankas“ “, palikti nepakeistą.

Atmesti uždarosios akcinės bendrovės „NS2“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                              Virginija Breskienė