Civilinės bylos Nr. e2-97-962/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04260-2025-1

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant R. K.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ atstovui advokatui G. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ atstovei advokatei L. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cerera foods“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB “Plungės lagūna“ (tolaiu – ir atsakovė) 79 293,49 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro 73 336,21 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo nuostolių bei 5 957,28 Eur procesinių palūkanų nuostolių; priteisti ieškovės UAB „Cerera foods” naudai iš atsakovės UAB “Plungės lagūna“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-6, 99-102).

2.       Ieškovė ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Ieškovė UAB „Cerera foods“ ir atsakovė UAB „Plungės lagūna“ (duomenys neskelbtini) sudarė rangos (statybos darbų) sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti pastato rekonstravimo darbus, įskaitant vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą, laikantis šalių suderinto projekto sprendinių; pagal projektą visos gamybinės nuotekos turėjo būti surenkamos į plastikinę požeminę talpą ir iš jos išvežamos į nuotekų valymo įrenginius, nenumatant jokių jų išleidimo į aplinką sprendinių.

2.2.                      Po statybos darbų užbaigimo, 2019 m. Aplinkos apsaugos departamentui atlikus ieškovės valdomos teritorijos patikrinimą, buvo nustatyta, kad iš ieškovei priklausančių nuotekų išleistuvų į (duomenys neskelbtini) upelį patenka teršalai; (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo duoti privalomieji nurodymai nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą, tačiau, nepaisant jų, nuotekų patekimas į aplinką nebuvo nedelsiant nutrauktas ir tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) vieno išleistuvo atveju ir iki (duomenys neskelbtini) – kito išleistuvo atveju.

2.3.                      Dėl nustatyto aplinkos teršimo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškė ieškinį, o Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5363-528/2023 iš ieškovės priteisė 73 336,21 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Ieškovė šią prievolę įvykdė ir iš viso sumokėjo 79 293,49 Eur.

2.4.                      Ieškovė teigia, kad nurodyta žala kilo dėl atsakovės netinkamo rangos sutarties vykdymo – nukrypimo nuo projekto sprendinių įrengiant nuotekų tinklus (įrengiant nenumatytą išleidimo vamzdį), todėl tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, o atsakovė, kaip savo srities profesionalė, privalėjo užtikrinti darbų atitiktį projektui.

2.5.                      Aplinkai padarytos žalos faktas ir jos dydis yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir laikytini prejudiciniais faktais, todėl šioje byloje papildomai neįrodinėtini.

2.6.                      Ieškovė pati negalėjo pakeisti atsakovės įrengtų nuotekų tinklų ar savavališkai įrengti nuotekų išleidimo į aplinką, o atsakovė, nors ir neginčija atlikusi atitinkamus darbus, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos atsakomybę ar priežastinį ryšį.

2.7.                      Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir CK 6.280 straipsnio nuostatomis, ieškovė prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės 79 293,49 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 73 336,21 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir 5 957,28 Eur procesinių palūkanų, taip pat įstatymų nustatytas procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

II.       Atsakovės argumentai

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 47-50, t. 2, b. l. 1-8) nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo argumentus:

1.1.                      Ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių esminę ieškinio aplinkybę – kad būtent atsakovė, nukrypdama nuo projekto sprendinių, įrengė nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini)upelį. Vien deklaratyvūs teiginiai apie tariamus atsakovės veiksmus nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų buvimo.

1.2.                      Atsakovė kategoriškai neigia atlikusi ieškovės nurodomus veiksmus, t. y. neįrengė jokio vamzdžio, kuriuo nuotekos būtų nukreiptos iš surinkimo talpos į upelį. Priešingai, statybos užbaigimo dokumentai, įskaitant geodezinę kontrolinę nuotrauką, patvirtina, kad buvo įrengtas tik nuotekų įtekėjimas į talpą, o ištekėjimo iš jos nebuvo. Atsakovės įrengti tinklai nesiekė (duomenys neskelbtini)upelio, todėl nuotekų išleidimo į aplinką sprendiniai negali būti siejami su atsakovės atliktais darbais.

1.3.                      Labiau tikėtina, kad nuotekų išleidimas į aplinką atsirado pačios ieškovės ar jos pasitelktų asmenų veiksmais, nes būtent ieškovė turėjo ekonominį interesą išvengti nuotekų išvežimo ir taip sumažinti veiklos sąnaudas.

1.4.                      Ieškovės pozicija laikytina nenuoseklia ir prieštaringa, kadangi ankstesniuose ginčuose dėl darbų trūkumų ji nebuvo kėlusi aplinkybių apie atsakovės tariamai įrengtą nuotekų išleidimą į upelį, nors apie aplinkos teršimą jai buvo žinoma.

1.5.                      Net ir pripažinus, kad nuotekos buvo išleidžiamos į aplinką, tai savaime nelemia atsakovės civilinės atsakomybės, nes ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Nesant įrodytų neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė apskritai negali kilti.

1.6.                      Be to, ieškovės patirti nuostoliai kilo ne dėl tariamų atsakovės veiksmų, o dėl pačios ieškovės elgesio – delsimo nutraukti aplinkos teršimą, nors apie jį ji buvo informuota Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Administracinių institucijų duomenimis, ieškovė nevykdė privalomųjų nurodymų nedelsiant nutraukti teršimą, dėl ko žala aplinkai didėjo.

1.7.                      Žalos aplinkai atlyginimo byloje ieškovė buvo pripažinta atsakinga būtent dėl savo neveikimo (delsimo nutraukti teršimą), o ne dėl paties nuotekų išleidimo fakto, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių.

1.8.                      Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

konstatuoja:

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė atliko ieškovės nurodomus neteisėtus veiksmus, t. y. ar ji įrengė nuotekų tinklus, nesilaikydama projekto sprendinių ir sudarė sąlygas nuotekoms patekti į (duomenys neskelbtini)upelį bei ar dėl šių veiksmų ieškovei atsirado regreso teisė į atsakovę už atlygintą žalą.

6.       Ieškovė teigia, kad jos patirta žala atsirado dėl atsakovės netinkamo rangos sutarties vykdymo, kadangi atsakovė, nukrypdama nuo projekte nustatytų sprendinių, įrengė nuotekų tinklus taip, jog nuotekos buvo išleidžiamos į (duomenys neskelbtini)upelį, nors pagal projektą turėjo būti surenkamos į nuotekų talpą. Dėl to, ieškovė buvo priversta atlyginti aplinkai padarytą žalą, todėl įgijo regreso teisę į atsakovę. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nepateikė įrodymų, jog būtent atsakovė įrengė nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini)upelį. Atsakovė nurodo, kad statybos darbai buvo atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus, o jokie nuotekų išleidimo į upelį sprendiniai nebuvo įrengti. Be to, atsakovės teigimu, aplinkai padaryta žala atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų, nes ji, būdama informuota apie taršą, laiku jos nenutraukė, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

7.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįrodžius reikšmingų aplinkybių, jos laikomos neįrodytomis.

8.       Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog atitinkamas faktas labiau tikėtina buvo, nei nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

9.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Tokią išvadą pagrindžia žemiau išdėstyti argumentai ir motyvai.

10.       Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą grindžia atsakovės sutartine civiline atsakomybe. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė atlyginti žalą. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.248 straipsniai).

12.       Neteisėti veiksmai suprantami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų neįvykdymas ar netinkamas vykdymas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala – tai asmens turto netekimas ar išlaidos (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

13.       Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą tenka ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą grindžia atsakovės sutartine civiline atsakomybe, todėl privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Esminis šios bylos klausimas yra tai, ar atsakovė netinkamai įrengė nuotekų sistemą ir ar būtent dėl to nuotekos pateko į (duomenys neskelbtini)upelį, sukeldamos žalą.

14.       Nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Cerera foods“ ir atsakovės UAB „Plungės lagūna“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pastato rekonstravimo darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, inter alia vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą (t. 1, b. l. 9-20). Šios sutarties pagrindu parengtame Kukurūzų lazdelių – sausų pusryčių gamybos cecho su administracinėmis patalpomis rekonstravimo projekte Nr. (duomenys neskelbtini)buvo numatyta, kad gamybinės nuotekos turi būti surenkamos į plastikinę nuotekų surinkimo talpą, iš kurios jos išvežamos į nuotekų valymo įrenginius (t. 2, b. l. 129-155). Nuotekų tinklų išdėstymo sprendiniai detalizuoti projekto brėžiniuose (t. 2, b. l. 155).

15.       Iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo akto nustatyta, kad jis išduotas (duomenys neskelbtini), statybos darbai pripažinti užbaigtais, o statinys – tinkamu naudoti, konstatavus, jog statybos darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus (t. 2, b. l. 158-163).

16.       Byloje taip pat pateikti šalių pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbų perdavimo-priėmimo aktas, nebaigtų darbų ir jų defektų nustatymo aktas bei (duomenys neskelbtini) nebaigtų darbų atlikimo ir defektų pašalinimo aktas, patvirtinantys statybos darbų užbaigimą ir jų priėmimą (t. 1, b. l. 51, 52, 53).

17.       Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) atliko ieškovės valdomos teritorijos patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad iš dviejų nuotekų išleistuvų į (duomenys neskelbtini)upelį patenka teršalai; šių taršos šaltinių vietos identifikuotos konkrečiomis koordinatėmis (t. 1, b. l. 54-66). Nustačius pažeidimą, (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo duoti privalomieji nurodymai nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šie nurodymai nebuvo įvykdyti nedelsiant: tarša iš vieno išleistuvo buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), o iš kito – tik (duomenys neskelbtini), kas taip pat užfiksuota (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte, (duomenys neskelbtini) apžiūros akte bei (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole (t. 1, b. l. 54-60, 61-66, 67-69). 

18.       Iš byloje esančio Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) rašto dėl aplinkai padarytos žalos apmokėjimo nustatyta, kad ieškovei nurodyta atlyginti 73 336,21 Eur dydžio žalą, padarytą dėl nuotekų išleidimo į (duomenys neskelbtini)upelį, taip pat pateiktas aplinkai padarytos žalos skaičiavimo aktas (t. 2, b. l. 93-97). 

19.       Iš (duomenys neskelbtini) žalos skaičiavimo akto nustatyta, kad aplinkai padaryta žala apskaičiuota už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ją diferencijuojant pagal du atskirus nuotekų išleistuvus ir kiekvienam jų nustatant skirtingą teršimo trukmę bei žalos dydį (t. 2, b. l. 94-97). 

20.       Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 23-29) buvo konstatuotas ieškovės padarytas aplinkos apsaugos pažeidimas ir jos atsakomybė, susijusi su nuotekų patekimu į aplinką bei privalomųjų nurodymų nevykdymu. Ieškovė ginčijo Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) nutarimą, o byloje pateikti administracinių teismų procesiniai sprendimai – Regionų apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis patvirtina, kad šis ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės ir ieškovei taikyta atsakomybė už aplinkos teršimą pripažinta pagrįsta (t. 1, b. l. 70-78, 79-90). Iš minėtų sprendimų taip pat matyti, kad ieškovė, gavusi privalomuosius nurodymus, laiku neįvykdė savo pareigos nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą.

21.       Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5363-528/2023 iš ieškovės UAB „Cerera foods“ priteisė 73 336,21 Eur dydžio aplinkai padarytos žalos atlyginimą ir procesines palūkanas (t. 1, b. l. 22-30). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu ieškovė sumokėjo 73 336,21 Eur žalos atlyginimą ir 5 957,28 Eur procesinių palūkanų, iš viso – 79 293,49 Eur (t. 1, b. l. 31-36).

22.       Teismas pažymi, kad ieškovė, grįsdama atsakovės neteisėtus veiksmus, bylos nagrinėjimo metu nepateikė nuoseklios, aiškios ir konkrečiais duomenimis pagrįstos faktinės versijos, kuri leistų nustatyti konkretų nuotekų patekimo į aplinką mechanizmą ir atsakovės veiksmus.

23.       Atsakovė pateikė techninę dokumentaciją ir kontrolinę geodezinę nuotrauką, iš kurių matyti, kad nuotekų talpa yra sandari ir joje nėra įrengta ištekėjimo vamzdžio, o darbai atlikti pagal projektą. Šių įrodymų ieškovė nepaneigė, taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti šių dokumentų teisingumu, ar daryti išvadą, kad atsakovė įrengė kitokius, projekte nenumatytus sprendinius, galinčius lemti nuotekų patekimą į aplinką.

24.       Kaip matyti iš byloje esančios kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurioje pateikta įrengtų nuotekų tinklų schema ir atskirų objektų techniniai duomenys, nuotekų surinkimo talpa pažymėta indeksu Nr. 238, o jos kortelėje fiksuotas tik nuotekų įtekėjimas į talpą, tuo tarpu duomenų apie ištekėjimo vamzdžio ar kitų nuotekų pašalinimo iš talpos sprendinių įrengimą nėra (t. 2, b. l. 12).

25.       Šiuos duomenis papildo VĮ Registrų centras REGIA žemėlapio duomenys, iš kurių matyti teritorijoje įrengtų inžinerinių tinklų schema ir jų išsidėstymas, leidžiantis nustatyti, kad atsakovės įrengti tinklai nesiekė (duomenys neskelbtini)upelio (t. 1, b. l. 16-18).

26.       Byloje pateiktas Vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektas (t. 2, b. l. 129-155), kuriame numatyta, kad gamybinės nuotekos turi būti surenkamos į nuotekų talpą, iš kurios jos išvežamos. Techninė dokumentacija ir kontrolinė geodezinė nuotrauka atspindi faktinę įrengtų tinklų padėtį, iš ko matyti, kad nuotekų talpa suprojektuota ir įrengta kaip sandari, joje numatytas nuotekų įtekėjimas, o duomenų apie papildomus ištekėjimo sprendinius šiuose dokumentuose nėra (t. 2, b. l. 9-15).

27.       Remiantis kontrolinės geodezinės nuotraukos ir techninės dokumentacijos duomenimis, nepagrįsta ieškovės versija, kad iš nuotekų talpos buvo įrengtas ištekėjimo vamzdis. Iš šių duomenų matyti faktinė įrengtų tinklų padėtis, t. y. kad nuotekų talpoje įrengtas tik įtekėjimo vamzdis, o ištekėjimo vamzdžio ar kitų sprendinių, galinčių lemti nuotekų patekimą į aplinką, nefiksuota (t. 2, b. l. 9–15). Ieškovė šių duomenų nepaneigė.

28.       Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė nukrypo nuo projekto sprendinių ir įrengė nuotekų sistemą taip, jog gamybinės nuotekos pateko į lietaus nuotekų tinklus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ši ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Skirtinguose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu ieškovė pateikė skirtingas nuotekų patekimo į aplinką versijas: iš pradžių nurodė, kad iš nuotekų talpos buvo įrengtas požeminis vamzdis, vėliau teigė, kad nuotekos pateko per lietaus nuotekų tinklus, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jos iš talpos į šiuos tinklus pateko.

29.       Tokie prieštaringi ieškovės nurodyti nuotekų patekimo į aplinką mechanizmai neleidžia nustatyti konkrečių atsakovės veiksmų ar pažeidimų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Ieškovė nenurodė, kokie konkretūs rangos darbai buvo atlikti nukrypstant nuo projekto, kokie techniniai sprendiniai buvo įrengti netinkamai ir kaip būtent šie sprendiniai lėmė nuotekų patekimą į aplinką. Taip pat nėra pateikta duomenų, leidžiančių nustatyti, kad būtent atsakovė įrengė konkretų nuotekų išleidimo į aplinką vamzdį ar kitą sprendinį. Vien abstraktus teiginys apie galimą projekto nesilaikymą, nepagrįstas konkrečiais techniniais duomenimis, nėra pakankamas civilinei atsakomybei konstatuoti.

30.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte Nr. K-337 užfiksuota, jog iš nuotekų talpos buvo nuvestas vamzdis, per kurį nuotekos pateko į aplinką (t. 2, b. l. 67), tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kad būtent atsakovė tokį vamzdį įrengė vykdydama rangos darbus. Priešingai, bylos medžiaga rodo, kad po statybos darbų užbaigimo buvo fiksuota kitokia tinklų konfiguracija nei ta, kuri nustatyta vėliau atliekant patikrinimą.

31.       Papildomai pažymėtina, kad pati ieškovė nurodė nuotekų tekėjimą sustabdžiusi užkimšusi vamzdį šulinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš atsakovės pateiktos geodezinės nuotraukos matyti, kad po darbų atlikimo minėtas šulinys turėjo kitokią (mažesnę) išėjimų struktūrą, nei vėliau užfiksuota ieškovės pateiktoje fotonuotraukoje (t. 2, b. l. 12, 88). Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, ar visi vėliau nustatyti tinklų elementai egzistavo rangos darbų atlikimo metu, ir papildomai patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė įrengė ginčijamą jungtį.

32.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė vykdė esamo pastato rekonstrukcijos, o ne naujos statybos darbus, o į darbų apimtį nebuvo įtrauktas visų esamų lauko nuotekų tinklų pertvarkymas. Be to, atsakovės darbų tinkamumą patvirtino techninė priežiūra ir statybos užbaigimo aktas, kuriuo konstatuota, kad statinys pastatytas pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus (t. 2, b. l. 158-163). Šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados, kad visi byloje nustatyti nuotekų tinklų elementai buvo įrengti būtent atsakovės.

33.       Be to, byloje esantys (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas, (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas bei (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas patvirtina, kad net ir po pirminių ieškovės pranešimų apie neva įvykdytus nurodymus, tarša nebuvo nutraukta, o privalomieji nurodymai faktiškai įvykdyti tik (duomenys neskelbtini) dėl vieno išleistuvo ir tik (duomenys neskelbtini) – dėl kito (t. 1, b. l. 54-66, 67-69; t. 2, b. l. 80-92). Dėl šio delsimo ieškovei buvo taikyta administracinė atsakomybė, o privalomųjų nurodymų nevykdymas pripažintas sunkinančia aplinkybe, kas patvirtina, kad ieškovė, žinodama apie vykdomą taršą ir pareigą ją nedelsiant nutraukti, šios pareigos nevykdė operatyviai.

34.       Iš (duomenys neskelbtini) aplinkai padarytos žalos skaičiavimo akto matyti, kad žala buvo apskaičiuota būtent už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. už laikotarpį po pažeidimo nustatymo, diferencijuojant ją pagal kiekvieną taršos šaltinį ir jo veikimo trukmę (t. 2, b. l. 94-97). Tai reiškia, kad žalos dydis tiesiogiai siejamas su laikotarpiu, per kurį ieškovė, būdama informuota apie pažeidimą ir įpareigota jį nedelsiant pašalinti, delsė tai padaryti.

35.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą ir jos mastą (vertinant ne pačią žalą gamtai, bet jos piniginę išraišką) lėmė ne tik pats taršos faktas, bet esminiu mastu – ieškovės neveikimas ir delsimas vykdyti privalomuosius nurodymus. Kitaip tariant, net ir nustačius nuotekų patekimo į aplinką faktą, būtent ieškovės elgesys po pažeidimo nustatymo buvo lemiamas veiksnys, nulėmęs žalos padidėjimą ir ieškovei operatyviai nutraukus taršą, žalos mastas būtų buvęs iš esmės mažesnis arba jos būtų išvengta.

36.       Tokios aplinkybės taip pat paneigia priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos CK 6.247 straipsnio prasme, nes žalos atsiradimą ir jos mastą nulėmė savarankiškas ieškovės elgesys – privalomųjų nurodymų nevykdymas ir pavėluotas reagavimas į nustatytą taršą.

37.       Nors ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija teigia, kad jai priteista žala aplinkai buvo apskaičiuota ne dėl delsimo vykdyti privalomuosius nurodymus, o dėl paties nuotekų išleidimo fakto, teismas su tokiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad ieškovei iš tiesų buvo priteista žala aplinkai kaip tokia, tačiau iš byloje esančių administracinių teismų sprendimų ir Aplinkos apsaugos departamento dokumentų matyti, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas už laikotarpį, per kurį tarša tęsėsi po privalomųjų nurodymų gavimo (t. 2, b. l. 94-97). Tai reiškia, kad žalos mastas ir jos dydis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, kad ieškovė, būdama informuota apie pažeidimą, laiku nenutraukė teršimo, todėl šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant priežastinį ryšį tarp galimų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių.

38.       Teismas taip pat vertina ieškovės paaiškinimus, kad ji ėmėsi veiksmų taršai nutraukti – esą kelis kartus užkimšo nuotekų išleistuvus, tačiau tarša vis tiek tęsėsi, kol galiausiai 2019 m. liepos 24 d. buvo nustatyta konkreti vieta, per kurią nuotekos patekdavo į aplinką. Tačiau vien šių aplinkybių konstatavimas nepaneigia ieškovės pareigos veikti maksimaliai operatyviai ir rūpestingai.

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, gavusi kompetentingos institucijos – Aplinkos apsaugos departamento privalomuosius nurodymus nedelsiant nutraukti taršą, ne tik kad jų laiku neįvykdė, bet ir faktiškai ilgą laiką nesiėmė tokių veiksmų, kurie objektyviai galėtų užtikrinti realų taršos sustabdymą. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamentas privalomuosiuose nurodymuose buvo konkrečiai identifikavęs taršos šaltinius, nurodydamas tiek jų koordinates, tiek konkrečius išleistuvus, iš kurių turi būti nutrauktas teršalų patekimas į aplinką. Todėl vien formalaus pobūdžio bandymai „užkimšti“ galimus išleidimo taškus, neidentifikavus tikrojo taršos šaltinio ir nepasitelkus kvalifikuotų specialistų ar techninių priemonių, negali būti laikomi pakankamais ir atitinkančiais rūpestingo bei apdairaus asmens elgesio standartą.

40.       Pažymėtina, kad tokio pobūdžio situacijoje – kai vykdoma nuolatinė aplinkos tarša ir egzistuoja reali didelės žalos atsiradimo grėsmė – iš ūkio subjekto reikalaujama imtis ne formalių, o efektyvių ir rezultatyvių veiksmų, įskaitant specialistų pasitelkimą, inžinerinių sprendimų analizę ir neatidėliotiną faktinio taršos šaltinio pašalinimą. Ieškovės pasirinktas veikimo modelis, kai imtasi fragmentiškų ir nepakankamų priemonių, o realus taršos šaltinis nustatytas tik po ilgesnio laiko, neatitinka tokio elgesio standarto.

41.       Be to, byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė nebuvo informuota apie Aplinkos apsaugos departamento atliekamus patikrinimus ar ieškovei duotus privalomuosius nurodymus. Byloje nustatyta, ir to neginčijo ieškovės atstovas, kad atsakovė apie susidariusią situaciją sužinojo tik gerokai vėliau – jau vykstant kitiems teisminiams procesams, kai buvo įtraukta į civilinę bylą Nr. e2-5363-528/2023 trečiuoju asmeniu, praėjus beveik ketveriems metams nuo Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė objektyviai neturėjo galimybės imtis jokių veiksmų galimai žalai išvengti ar ją sumažinti, todėl šios aplinkybės taip pat paneigia priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistavimą bei sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus.

42.       Papildomai pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovė 2023 m. sausio 5 d. inicijavo kitą civilinę bylą prieš atsakovę dėl rangos darbų kainos sumažinimo, teigdama, kad darbai atlikti su trūkumais (t. 2, b. l. 19-22). Atsižvelgiant į šios bylos inicijavimo momentą, darytina išvada, kad tuo metu ieškovei jau buvo žinomos visos su nagrinėjamu įvykiu susijusios aplinkybės, įskaitant (duomenys neskelbtini) nustatytą aplinkos teršimą, vykusią administracinio nusižengimo teiseną, taip pat administracinių teismų sprendimus ir pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą. Nepaisant to, minėtoje byloje ieškovė nereiškė argumentų, kad atsakovė būtų netinkamai įvykdžiusi rangos sutartį būtent dėl nuotekų sistemos įrengimo ar kad egzistuotų konkretus techninis sprendinys, lėmęs nuotekų patekimą į aplinką, kas sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė aiškiai neidentifikavo konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų ir nepateikė nuoseklios faktinės versijos.

43.       Ieškovės argumentas, kad ieškinys šioje byloje pareikštas tik po to, kai ji faktiškai atlygino žalą aplinkai, šios išvados nepaneigia. Teismas sutinka, kad regreso teisė atsiranda tik žalą atlyginus, tačiau nagrinėjamu atveju vertinamas ne ieškinio pareiškimo momentas, o ieškovės pateiktų argumentų nuoseklumas ir jų pagrįstumas įrodymais.

44.       Taip pat paminėtina, jog ieškovė, pagrįsdama tinkamą nuotekų tvarkymą, pateikė (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią buvo teikiamos nuotekų siurbimo (11 m³ ir 7 m³) bei vamzdynų plovimo paslaugos (t. 3, b. l. 3-5), taip pat panaudotų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 6), sąskaitas-faktūras (t. 3, b. l. 7-9, 49-75, 91-100, 102-107, 109-110, 113-116, 118-121, 123, 161-179). Tačiau šie dokumentai patvirtina tik pačių paslaugų teikimo faktą ir tam tikras nuotekų išvežimo apimtis, tačiau neleidžia nustatyti faktiškai susidarančių nuotekų kiekio, jų susidarymo intensyvumo arba įvertinti, ar nuotekų išvežimas buvo pakankamas ir atitiko realų susidarančių nuotekų kiekį. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų-faktūrų, po pažeidimo nustatymo, nuotekų išvežimo apimtys padidėjo, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, kai išvežamų nuotekų kiekiai buvo mažesni (t. 3, b. l. 7-9, 49-75, 91-100, 102-106, 109-110, 113-116, 118-121, 123-124, 161-179). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti prielaidą, kad iki pažeidimo nustatymo nuotekų tvarkymas galėjo būti vykdomas netinkamai ir nepakankamai intensyviai, o tai taip pat reikšminga vertinant žalos atsiradimo priežastis. Nors ieškovė šias aplinkybes ginčija, ji nepateikė nuoseklių ir patikimų duomenų apie susidarančių ir išvežamų nuotekų kiekius bei jų santykį, taip pat nurodė neatlikusi tokių duomenų analizės, todėl šių aplinkybių nepaneigė. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų visumos matyti, kad ankstesniais laikotarpiais tam tikrais mėnesiais jai būdavo išrašoma ne viena, o kelios (dvi-trys) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, tuo tarpu už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) pateikta tik po vieną sąskaitą per mėnesį, ir nėra duomenų, ar daugiau sąskaitų nebuvo išrašyta, kadangi ieškovė nepateikė nei išsamaus sąskaitų registro, nei kitų įrodymų, paneigiančių šias abejones.

45.       Ieškovė byloje pateikė UAB „Giraitės vandenys“ sąskaitas apie suvartotą vandens kiekį (t. 3, b. l. 76-84, 89-90, 108, 11-112, 117, 122, 124, 148-160), tačiau šie duomenys patvirtina tik vandens suvartojimo apimtis ir savaime neleidžia nustatyti faktiškai susidarančių nuotekų kiekio, jų tvarkymo būdo ar įvertinti, ar nuotekų išvežimas buvo pakankamas.

46.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos.
Neįrodžius, kad atsakovė nukrypo nuo projekto sprendinių ar įrengė ginčijamą nuotekų išleidimo į aplinką sprendinį, taip pat nustačius, kad žalos mastą lėmė pačios ieškovės delsimas nutraukti taršą, nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Vien tik prielaidos ar bendro pobūdžio teiginiai apie galimą projekto pažeidimą, nepagrįsti konkrečiais duomenimis ar techniniais įrodymais, negali būti laikomi pakankamu pagrindu civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

47.       Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

49.       Ieškinį atmetus, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 686,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra detalizuotos, realiai patirtos bei pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

51.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2 dalyje nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

52.       Įvertinęs bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, atliktų procesinių veiksmų apimtį, taip pat tai, kad prašomos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų orientacinių maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra realios, būtinos ir protingos, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

53.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nepatirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“, juridinio asmens kodas 134552526, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“, juridinio asmens kodas 169901489, naudai 2 686,20 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                             Indrė Petrokienė