Civilinė byla Nr. e2S-1593-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36635-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;

3.5.1 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens  biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4115-534/2021 pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Suinteresuoti asmenys biudžetinė įstaiga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir T. M.  

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis pareiškime dėl įpareigojimo nevykdymo prašė skirti T. M. trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną BĮ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir VTPSI) naudai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39035-819/2015 skyrė T. M. 434,43 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33727-833/2014 nurodyto įpareigojimo, atlikti jame nurodytus veiksmus, nevykdymą išieškojimo VTPSI naudai ir išaiškino T. M., kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą. VTPSI 2020-12-11 patikrino, ar skolininkė T. M. pašalino savavališkos statybos padarinius ir, ar gavo statybą leidžiantį dokumentą. Nustatyta, kad skolininkė T. M. savavališkos statybos padarinių nepašalino, statybą leidžiančio dokumento neturi.

2.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) VTPSI teikė teismui atsiliepimą, kuriame sutiko su antstolio pareiškimu ir prašė skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo 2015-12-15 valstybės naudai į VTPSI sąskaitą. Pažymėjo, kad yra pagrindas skirti skolininkei baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, skaičiuojant ją nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nutarties, kuria buvo išaiškinta, jog skolininkė privalo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo terminas baigėsi 2015-03-13, tačiau jis nėra įvykdytas – darbai, nurodyti vykdomajame rašte, nebuvo atlikti, t. y. statinys nepertvarkytas ir neatstatytas į pradinę padėtį. Skolininkė savo veiksmais, nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo, pažeidžia vykdymo proceso esminį tikslą – kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą skolininkei buvo skirta vienkartinė – 434,43 Eur bauda, tačiau tokios nedidelės, vienkartinės baudos skyrimas neskatina skolininkės geruoju ir kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimo – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra nevykdomas ilgiau nei 5 metus, todėl mano, jog tik periodinės baudos skyrimas paskatintų skolininkę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-14 nutartimi pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą tenkino iš dalies – skyrė skolininkei T. M. vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00777 2 500 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-33727-833/2014 nurodyto įpareigojimo, atlikti jame nurodytus veiksmus, nevykdymą valstybės naudai, baudą išieškant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

3.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad antstoliui Irmantui Gaideliui buvo pateiktas ir antstolio 2015-05-19 patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-33727-833/2014, kuriame nurodyta įpareigoti atsakovę T. M. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, taip, kad gyvenamasis namas atitiktų padėtį, užfiksuotą Nekilnojamojo turto registre.

3.2.                      Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33727-833/2014, kuriuo skolininkė yra įpareigota atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu, neįvykdymo pasekmės yra nustatytos pačiame sprendime. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-33727-833/2014 yra įsiteisėjęs, jo pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo pasekmių klausimą, neturėjo pagrindo kvestionuoti minėto teismo sprendimo, nes jis yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims ir yra vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

3.3.                      Teismas nustatė, jog skolininkė T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39035-819/2015 buvo nubausta 434,43 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Antstolis 2020-12-22 surašė aktą Nr. S-20-8-47849 dėl sprendimo, įpareigojantį skolininkę atlikti veiksmus, neįvykdymo. Teismas atsižvelgė į tai, jog skolininkė buvo bausta bauda už teismo sprendimo nevykdymą ir jo nevykdė nuo 2014-11-12, todėl taikė skolininkei fiksuotą 2 500 Eur piniginę baudą. Teismas taip pat pažymėjo, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-33727-833/2014 nurodytą įpareigojimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) VTPSI atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-4115-534/2021 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1.                      Nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria skolininkei skirta fiksuoto dydžio bauda, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neanalizavo ir nepagrindė, kodėl būtent skirta fiksuoto dydžio, ir būtent 2 500 Eur bauda, o skundžiama nutartis laikytina pažeidžianti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

4.2.                      Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną, todėl teismui kyla pareiga patikrinti, ar sprendimas nėra įvykdytas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių sprendimo neįvykdymą, juo labiau ir skundžiamoje nutartyje teismas tokių abejonių nekėlė, o pati skolininkė vykusio parengiamojo posėdžio metu patvirtino sprendimo neįvykdymo faktą. Nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, ir nustatęs, kad sprendimas įvykdytas nebuvo, teismas turi diskrecijos teisę parinkti skirtinos baudos dydį, tačiau pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, bauda turi būti skirtina už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną.

4.3.                      Egzistuoja teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo terminas baigėsi 2015-03-13, tačiau jis vis dar nėra įvykdytas, praėjus daugiau nei 6 metams po įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo – darbai, nurodyti vykdomajame rašte, nebuvo atlikti, t. y. statinys nepertvarkytas ir neatstatytas į pradinę padėtį. Skolininkė savo veiksmais nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo pažeidžia vykdymo proceso esminį tikslą – kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Tokie skolininkės veiksmai nėra pateisinami teisinėje valstybėje, todėl baudos skyrimas būtų proporcinga ir pagrįsta teisinė priemonė, skatinanti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

4.4.                      VTPSI buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, jog už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą skolininkei buvo skirta vienkartinė – 434,43 Eur bauda, tačiau ir tokios nedidelės, vienkartinės baudos skyrimas neskatino skolininkės geruoju ir kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimo – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra nevykdomas ilgiau nei 6 metus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuota savavališka statyba – nėra vykdomas nepagrįstai ilgą laiką. Tai reiškia, kad nepateisinamai ilgą laiką nėra šalinama ir teisės autoritetui padaryta žala. Teismas, spręsdamas antstolio prašymą, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, turėjo skirti skolininkei periodinę, iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą dieną nuo 2015-12-15 valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas Nr. 6804), o to nepadaręs, ir nemotyvuotai paskyręs fiksuotą vienkartinę baudą, teismas pažeidė procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė (dėl atskirajame skunde minimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindo teismas plačiau pasisakys žemiau).

13.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei T. M., vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6, 7 dalimis, skirta vienkartinio (fiksuoto) pobūdžio 2 500 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą.

14.       CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktą). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė yra ta, kad teismas skiria tęstinio pobūdžio baudą, todėl teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą. Tokiai praktikai pritaria ir kiti teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-10-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019). Be to, ir CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

15.       Analizuojant bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0008/15/00777 medžiagą nustatyta, jog antstoliui Irmantui Gaideliui buvo pateiktas ir antstolio 2015-05-19 patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-33727-833/2014, kuriuo T. M. buvo įpareigota savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, taip, kad gyvenamasis namas atitiktų padėtį, užfiksuotą Nekilnojamojo turto registre, o neįvykdžius teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, įpareigoti T. M. mokėti po 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

16.       Įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo terminas baigėsi, tačiau skolininkė įpareigojimo neįvykdė – darbai nurodyti vykdomajame rašte nebuvo atlikti, t. y. statinys nepertvarkytas ir neatstatytas į pradinę padėtį. Už nurodyto įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00777 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi T. M. paskyrė 434,43 Eur baudą išieškotojo VTPSI naudai.

17.       2020-12-10 VTPSI, atlikusi teismo įvykdymo patikrinimą, nustatė, kad skolininkė T. M. savavališkos statybos padarinių nepašalino, statybą leidžiančio dokumento neturi ir teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-3389. VTPSI 2020-12 pateikė informaciją antstoliui Irmantui Gaideliui, kurio prašė ir toliau atlikti vykdomuosius veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais bei kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, prašant skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną. Antstolis 2020-12-22 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-33727-833/2014 nėra įvykdytas – statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti.

18.       Nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo yra praėję daugiau nei 6 metai. Apeliantė VTPSI nesutinka, jog skirta fiksuota, o ne tęstinė bauda.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, tačiau nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, o pats spręstas klausimas iš esmės išspręstas teisingai.

20.       Nors apeliantė ir nurodo, kad sprendimas vis dar nėra įvykdytas, praėjus daugiau nei 6 metams po įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo, o skolininkei turėjo būti skirta tęstinė, o ne fiksuota bauda, tačiau pažymėtina, tai:

20.1.                      pirma, viena kartą jau buvo spręstas klausimas dėl baudos skyrimo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39035-819/2015 jau skolininkei skyrė 434,43 Eur baudą. Toje byloje teismas pažymėjo, kad bauda skaičiuotina nuo 2015-12-01 iki 2015-12-15;

20.2.                      antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendime už akių nurodyta, <...> įpareigoti atsakovę T. M. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis taip, kad gyvenamasis namas atitiktų padėtį, užfiksuotą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę T. M. mokėti po 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Taigi sprendime už akių jau buvo numatytus konkretus baudos dydis;  

20.3.                      trečia, pagal vykdomosios bylos duomenis, VTPSI po pirmą kartą paskirtos baudos, sprendimo įvykdymo patikrinimą atliko tik 2020-12-10, kuriuo nustatė, kad nėra įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-33727-833/2014 nurodytas įpareigojimas;

20.4.                      ketvirta, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje atskirąjį skundą pateikė tik suinteresuotas asmuo VTPSI;

20.5.                      penkta, kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktą). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia prieiti prie išvados, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą.

20.6.                      šešta, teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 ir byloje nurodoma susijusi kasacinio teismo praktika).

21.       Teismo vertinimu, pati VTPSI tik 2020-12-10 atliko patikrinimą vietoje bei nustatė, kad ir toliau teismo sprendimas nėra vykdomas, nors prieš tai dar vieną kartą teismas 2015-12-12 nutartimi jau buvo taikęs baudą. Toks ilgas VTPSI delsimas siekiant nustatyti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, leidžia daryti išvadą, kad pati VTPSI skolininkės pažeidimo nelaikė keliančiu reikšmingus padarinius. VTPSI tinkamai nekontroliavo skolininkės ir taip pat neskubėjo perduoti nurodymo antstoliui. Įvertinus valstybės interesams atstovaujančios inspekcijos elgesį ir jos aktyvumą dėl teismo sprendimo vykdymo sutiktina su pirmosios instancijos teismo baudos rūšimi (konkrečia pinigų suma) ir jos dydžiu. Pirmą kartą skolininkei buvo skirta 434,43 Eur bauda, o skundžiama nutartimi paskirta 2 500 Eur bauda. Paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip tokias, kurioms esant būtų galima nukrypti nuo bendrosios taisyklės skirti tęstinio, o ne vienkartinio pobūdžio baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Aptariamu atveju, tam, kad būtų skirta tęstinio, o ne vienkartinio pobūdžio bauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo elgtis aktyviai ir ankščiau kreiptis į antstolį dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra proporcingas. Taigi nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nemotyvavo savo sprendimo dėl fiksuotos baudos skyrimo, tačiau dėl nurodytų aplinkybių pats sprendimas skirti fiksuotą baudą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

22.       Kiti apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės įtakos teisingam procesinio sprendimo priėmimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

23.       Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad suinteresuoto asmens (apeliantės) atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Teismas taip pat išaiškina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                        Irmantas Šulcas