Baudžiamoji byla Nr. 2K-78-489/2016

Teisminio proceso Nr. 1-20-3-00011-2013-4

              Procesinio sprendimo kategorija:

              1.1.5.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (jis šioje byloje taip pat ir privatus kaltintojas bei nukentėjusysis) kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal V. A. skunde pareikštą privatų kaltinimą nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant V. V. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir nebendrauti su V. A. V. A. iš V. V. priteista 21,72 Eur turtinei ir 145,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 537,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

              Šioje byloje pagal V. V. skunde pareikštą privatų kaltinimą nuteistas ir V. A. (jis byloje taip pat ir privatus kaltintojas bei nukentėjusysis), kuriam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant V. A. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir nebendrauti su V. V. V. V. iš V. A. priteista 95,81 Eur turtinei ir 145,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 537,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 1 d. nutartis, kuria nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 17 d., apie 12.00 val., Kaišiadorių r. sav., Girelės miške, pasipiktinęs jo ir jam priklausančio traktoriaus su priekaba fotografavimu, pasiėmęs metalinį vamzdį, priėjo prie V. V. ir vieną kartą smogė jam metaliniu vamzdžiu į galvą, taip padarė kaktos kairės pusės sumušimą su pailga poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, t. y. nežymiai sutrikdė V. V. sveikatą.

2. V. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pat metu, toje pačioje vietoje, atsilygindamas V. A. už smūgį į galvą metaliniu vamzdžiu, papurškė V. A. į akis dujų, taip padarė abiejų akių junginių ir ragenų lengvo laipsnio cheminį nudeginimą, t. y. nežymiai sutrikdė V. A. sveikatą.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 1 d. nutarties dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo veiksmus būtinąja gintimi ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai vertino jo veiksmus dėl kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo. Byloje nustatyta, kad V. A., pasipiktinęs jo ir jam priklausančio traktoriaus su priekaba fotografavimu, pasiėmęs metalinį vamzdį, priėjo prie kasatoriaus ir netikėtai dešinėje rankoje laikytu metaliniu vamzdžiu smogė jam į galvą, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš kasatorių ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą, ir toliau kėsinosi į jo sveikatą, nes ruošėsi smogti pakartotinai beržine malka. Šie faktai rodo, kad V. A. kėsinimasis sutrikdyti kasatoriaus sveikatą buvo realus, akivaizdus ir tęstinis, todėl tai, jog kasatorius, siekdamas sustabdyti jo puolimą, papurškė jam dujų į akis ir taip sustabdė jį puolantį asmenį nuo tolesnių pavojingų veiksmų, yra akivaizdi būtinoji gintis. Teismai, nors ir pripažino, kad V. A. pirmasis trenkė kasatoriui, realiai kėsinosi į jį, tačiau šią aplinkybę ignoravo. Neįtikinamas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kasatorius pirmas pradėjo ir išprovokavo konfliktą. Nagrinėjamu atveju kasatorius atėjo į mišką vedinas pilietinės pareigos – norėdamas fotoaparatu užfiksuoti galimą nusikalstamą veiką – ir neturėjo tikslo provokuoti V. A. ar sukelti jam fizinį skausmą užpuolant jį. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad bylos įrodymais yra paneigtas V. A. teiginys, jog V. V. jį užpuolė, ryžtingai priėjo ir papurškė jam į akis ašarinių dujų, tai padarė iš anksto suplanavęs ir pasiruošęs. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino prievartos faktą, kuri, kaip matyti iš bylos aplinkybių, buvo fizinė prievarta – smūgis į galvą, ir sukėlė kasatoriaus gynybinius veiksmus.

4. Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

5. BK 28 straipsnyje numatyta būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012).

5.1. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje žinoma ir būtinosios ginties provokacija – tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2001, 2K-541/2003, 2K-496/2007). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams.

Tokia ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji suplanuota tyčiniam nusikaltimui padaryti.

5.2. Šioje byloje būtent tokią būtinosios ginties provokacijos situaciją teismai ir nustatė. Abiejų grandžių teismai padarė išvadą, kad V. V., sužalodamas V. A., nebuvo būtinosios ginties būsenos, nes pats kasatorius išprovokavo konfliktą, o dujomis purkšdamas V. A. į veidą sąmoningai tyčia atsilygino pastarajam už jo suduotą smūgį V. V. į galvą. Tokia išvada padaryta teismams įdėmiai išnagrinėjus nustatytas faktines bylos aplinkybes, abiejų konflikto dalyvių tarpusavio santykius ir jų padarytus puolimo ir gynybos veiksmus.

5.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į reikšmingus veikos kvalifikavimui pavojingo kėsinimosi ir gynybos ypatumus, t. y. kad: abu asmenis iki įvykio siejo konfliktiniai santykiai; V. V. iš namų pasiėmė ne tik fotoaparatą, bet ir dujų balionėlį, nusprendęs, esant reikalui, jį prieš V. A. panaudoti; kilus konfliktui, kasatorius buvo susikoncentravęs vien į artėjančio V. A. veiksmų fiksavimą, jo fotografavimą, o ne į pavojaus išvengimą; V. V., būdamas jaunesnis ir fiziškai aiškiai pranašesnis už V. A., nebandė šio asmens sustabdyti fizine jėga; kasatorius, žinodamas dujų poveikį, du kartus purškė jų kitam žmogui į veidą. Apeliacinės instancijos teismas iš nustatytų bylos aplinkybių padarė pagrįstą išvadą, kad demonstratyviai fotografuodamas, suvokdamas būsimo konflikto grėsmę, V. V. tyčia miške artinosi prie V. A., taip demonstruodamas priešišką nusiteikimą ir provokuodamas konfliktą. Esant išprovokuotam konfliktui, pripažinti, kad V. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra pagrindo.

5.4. Gintis nuo gresiančio pavojingo kėsinimosi paprastai susijusi su aktyviais atsakomaisiais besiginančio veiksmais, kurie iš karto naudojami prieš užpuoliką stengiantis atremti tiesiogiai gresiantį pavojingą kėsinimąsi. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. veiksmai daugiausiai buvo nukreipti ne į realią gynybą nuo užpuolimo, o į V. A. veiksmų fotografavimą.

5.5. Kasatoriaus teiginiai, kad jis veikė atlikdamas pilietinę pareigą – vien tik norėdamas fotoaparatu užfiksuoti galimą V. A. neteisėtą veiklą valstybinio miško teritorijoje ir neturėjo tikslo šio asmens provokuoti ar sukelti jam fizinį skausmą, paneigiami byloje nustatyta įvykių eiga ir abiejų asmenų veiksmais.

5.6. Šiuo atveju kasatoriaus savo padarytais fiziniais veiksmais – dirbančio miške asmens demonstratyviu fotografavimu, artinimusi prie įpykusio, priešiškai nusiteikusio oponento nuolat jį fotografuojant (netgi tuo metu, kai po pirmo smurtinio veiksmo V. A. vėl artinosi su pakelta pliauska), ne gynėsi, o provokavo V. A. puolimą. V. V. atsakas į V. A. neteisėtą elgesį panaudojant dujų balionėlį, t. y. daiktą, galintį sukelti pavojų sveikatai, laikytinas ne būtinąja gintimi, bet tokios ginties provokacija. Minėta, kad situacija, kai užpuolimą sąmoningai skatina pats besiginantysis, siekiantis panaudoti užpuoliko veiksmus kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams, negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles.

5.7. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje vertindami įrodymus, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad esminiai V. V. apeliacinio skundo argumentai dėl būtinosios ginties sąlygų nustatymo ir nuosprendžio pagrįstumo yra išnagrinėti, motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinio skundo argumentai atmetami, nurodyti.

5.8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais tenkinti kasacinio skundo prašymą – panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                        Viktoras Aidukas

                                                                                                                                                    Olegas Fedosiukas

                                                                                                                                                      Tomas Šeškauskas